Kaip druska veikia žmogaus organizmą

Ar girdėjote ką nors apie druskos naudą mūsų organizmui? Išimtį, turbūt, sudaro tik jūros druska (ir tai – išoriniam naudojimui karštų vonių pavidalu).

Daug ginčų sukasi apie naudingą natrio kiekį. Jo trūkumas gali sukelti hiponatremiją – rimtą ligą. Daugelis mano, kad prie ligos gali privesti bedruskė dieta. Tačiau iš tikrųjų pagrindinė natrio trūkumo kraujyje priežastis yra skysčių perteklius organizme.

Valgomoji druska – turbūt viena seniausių priedų, stiprinančių maisto skonį. Pripratę prie sūraus maisto, jau nebegalite mėgautis pirmaisiais ir antraisiais patiekalais be druskos. Jų skonis atrodo blankus, tuščias. Kadangi ji vartojama nuo senų laikų, galbūt druska dabar nėra tokia žalinga mums?

Valgomosios druskos rūšys

Valgomosios druskos rūšių yra daugiau nei dešimt. Visos jos skiriasi sūrumo laipsniu, malimu ir spalva. Aptarsime įdomiausius variantus:

Rožinė

Šviesiai rožinės, nevienodo atspalvio akmens druska. Turi dideles granules. Dažnai vadinama Himalajų – pagal telkinį. Druska mažiau sūri, ekologiškai švari. Daugelis mėgėjų mano, kad ji ypač naudinga organizmui.

Juodasis

Kostromos juodojoje druskoje yra anglies, turinčios sorbento savybių. Tokia druska naudojama organizmo detoksikacijai ir odos valymui.

Dribsnių druska

Kulinarinė druska restoranams. Dėl tekstūros jos dedama mažiau į patiekalus, todėl vartojimas žymiai sumažėja. Dribsniai susidaro druskos gavybos ir specialaus apdorojimo metu verdant.

Druskos poveikis organizmui

Rekomenduojamas druskos kiekis per dieną, kurį galime suvartoti, yra 5 gramai. Be to, reikia atsižvelgti ne tik į gryną druską, bet ir į įvairius padažus, kečupus bei majonezus, taip pat pusgaminius ir paruoštus vartoti produktus. Druskos kiekis juose iš tiesų ne visada tiksliai nurodytas etiketėje, todėl kontroliuoti negalima.

Iš tikrųjų mes suvalgome 2–3 kartus daugiau, nesusimąstydami apie tokios mitybos pasekmes. Pridėkime prie to kasdienį stresą, nuovargį, žalingus įpročius ir pavojingą cholesterolį. Per daug veiksnių blogina mūsų sveikatą, trumpindami vidutinę gyvenimo trukmę.

Esant adekvačiam kiekiui, druska:

• palaiko vandens ir druskos balansą;
• papildo elektrolitų atsargas;
• prisotina natriu.

Piktnaudžiaujant druska ir sūdytais produktais vyksta:

Kaupimasis organizme

Iki šiol mokslininkai laikėsi nuomonės, kad druska visiškai pašalinama iš organizmo. Tačiau naujausi tyrimai įrodė, kad ji kaupiasi su amžiumi ir veikia mūsų imuninę sistemą.

Žala širdies ir kraujagyslių sistemai

Druskos ryšys su kraujospūdžiu yra neginčijamas. Per didelis sūraus maisto vartojimas kenkia širdies ir kraujagyslių darbui. Tokios ligos gali sukelti insultus ir infarktus. Rizikos grupei priklauso vyrai, vartojantys mažai augalinio maisto, valgantys riebų, aštrų ir sūrų maistą, taip pat turintys žalingų įpročių.

Vandens sulaikymas

Tai seniai žinomas faktas, kad dėl piktnaudžiavimo sūriu maistu mes tiname. Tuo pat metu tinsta ir mūsų vidaus organai, o tai trukdo jų normaliai veiklai.

Pripratimas

Kaip ir cukrus, druska, tarsi narkotikas, sukelia mums priklausomybę. Atsisakyti jos kasdien tampa vis sunkiau. Daugelis net nepastebi, kaip stengiasi pasūdyti visus patiekalus kavinėje ar restorane.

Organizmo „druskos nudegimas“

Tai naujas terminas, dažnai vartojamas dietologų. „Druskos nudegimas“ įvyksta, kai žmogus, vartojantis didelį kiekį sūraus maisto, laikui bėgant nustoja jausti saiką. Maistas jam atrodo nepakankamai sūrus arba apskritai nesūrus.

Visiškas druskos vartojimo atsisakymas tiesiog negali būti. Praktiškai visi produktai, išskyrus augalinės kilmės, turi natrio chlorido. Kepiniai, kukurūzų dribsniai, pica, taip pat paruošti mėsos produktai yra prisotinti šia medžiaga. Prie mūsų tradicinių druskos turtingų patiekalų galima priskirti ir raugintus agurkus. Kaip rezultatas, dvi papildomos druskos stiklinės per mėnesį vietoj numatytos pusės stiklinės.