Dory žuvis: naudingos savybės ir gaminimo receptai
Neseniai prekystaliuose pasirodė nauja žuvies rūšis – Dory. Pavadinimas daugeliui nežinomas. Išvaizda ji panaši į plekšnę – tokia pat plokščia. Ji turi masyvią galvą, trumpą kūną ir dideles akis. Nepatraukli išvaizda ir keistas pavadinimas sukelia pirkėjų susidomėjimą, bet išbandyti daugelis nedrįsta. Taigi ką slepia savyje neįprasta Dory žuvis?
- Dory: kokia tai žuvis, kaip atrodo ir kur gyvena
- Rūšys
- Kokia tai rūšis
- Kaip atrodo
- Kur gyvena
- Kuo maitinasi
- Sudėtis ir kalorijų kiekis
- Naudingos Dory žuvies savybės
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Žindymo metu
- Ar galima duoti vaikams
- Ar galima valgyti lieknėjant
- Ar galima valgyti sergant kai kuriomis ligomis
- Sergant cukriniu diabetu
- Sergant gastritu
- Sergant pankreatitu
- Sergant podagra
- Žala ir kontraindikacijos
- Kaip pasirinkti ir laikyti
- Kur įsigyti ir kiek kainuoja
- Kaip valyti dory žuvį
- Kaip paruošti dory žuvį: receptai
- Orkaitėje
- Keptuvėje
- Multivarkėje
- Ant žarijų
- Ant grilio
- Klausimai-atsakymai
- Koks yra dory žuvies skonis?
- Ar riebi ar ne?
- Ar daug ašakų?
- Ar galima dory vytinti ir džiovinti?
Dory: kokia tai žuvis, kaip atrodo ir kur gyvena
Dory – plėšri žuvų rūšis. Gyvena Ramiojo ir Indijos vandenynų gelmėse, prie Australijos ir Atlanto pakrančių. Kūnas suplotas, panašus į plekšnę. Jos žvynai smulkūs, beveik nematomi. Pelekai aštrūs. Kitaip ji vadinama:
- Šv. Petro žuvis;
- Dory-paltusas;
- Oreo-dory.
Žuvies ilgis siekia 40 cm, o svoris – 1,5 kg: kuo ji senesnė, tuo daugiau sveria.
Dory populiari daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Vokietijoje ji vadinama «karališka silkė», anglai ją vadina Džonu Doriu, graikai – Kristaus žuvimi. Prekystaliuose dažniau galima pamatyti supjaustytą filė.
Rūšys
Yra dvi Dory žuvų atmainos:

- Juodoji Dory (Saulėgrąža, Oreo-dory). Gyvena daugiausia Indijos ir Ramiajame vandenynuose, Viduržemio jūroje, prie Naujosios Zelandijos, Japonijos, Okeanijos, Australijos krantų. Kartais ji sugaunama Juodojoje jūroje: vakarinėje dalyje ir Kryme. Gyvena iki 200 m gylyje, todėl Dory priskiriama prie giliavandenių žuvų rūšių. Pagal dydį Saulėgrąža yra iki 60 cm ilgio, svoris – iki 4 kg. Nuo kitos rūšies ją skiria spalva. Žuvies kūnas rudas su žalsvu atspalviu, nugara beveik juoda, o pilvas – šviesus. Pelekai dryžuoti. Ant kūno yra du aiškūs apskritimai iš abiejų pusių. Ją skiria ir neišpūstos akys. Transportavimui visame pasaulyje žuvis užšaldoma.
- Pietų Afrikos dory – didesnė Dory rūšis. Ši plėšri žuvis minta smulkiomis žuvelėmis. Ji yra gerokai didesnė už Juodąją Dory: ilgis – iki 90 cm, svoris – iki 6 kg. Žvynai smulkūs ir minkšti. Nugaros pelekas sujungtas prie pagrindo, turi aštrius dyglius. Gyvena Ramiajame vandenyne, tiksliau, palei Pietų Afrikos, Gerosios Vilties kyšulio ir Mozambiko krantus.
Kokia tai rūšis
Dory – plėšri giliavandenė žuvis. Ją išskiria plokščias kūnas dėl didelio vandens slėgio, didelė galva ir išpūstos akys (priklausomai nuo rūšies). Jos žvynai labai smulkūs ir minkšti, o pelekai aštrūs su dygliukais.
Manoma, kad tai viena ekologiškiausių žuvų. Viskas dėl jos buveinės: į iki 200 m gylį nepatenka kenksmingos atliekos.
Mėsa šviesi, beveik balta. Kaulų mažai, o smulkių visai nėra. Skoniu žuvis panaši į otą arba plekšnę.
Kaip atrodo
Žuvis panaši į plekšnę. Tačiau su žinomu produktu ji turi mažai bendro. Saulėžuvė – plėšrūnas, gyvenantis vandenyno gelmėse.
Jei prekystalyje matytumėte visą žuvį, vargu ar norėtumėte jos nusipirkti: didžiulė galva, proporcinga kūnui, ir išpūstos akys. Oda pilka ir lygi, beveik be žvynų. Viduje – balta ir švelni mėsa. Privalumu taps smulkių kaulų nebuvimas, o skeletas gerai pašalinamas pjaustant.
Kur gyvena
Dorės buveinė – giluminiai vandenys. Pramoninė žvejyba vyksta Indijos ir Ramiajame vandenynuose, prie Australijos, Atlanto ir Naujosios Zelandijos krantų. Rečiau – Japonijoje ir Okeanijoje. Galima sutikti ir Rusijoje: vakarinėje Juodosios jūros dalyje ir prie Krymo krantų.
Kuo maitinasi
Minta smulkiomis žuvimis, kurios plaukioja būriais: silkėmis, sardinėmis. Jos mityboje pasitaiko vėžiagyvių, galvakojų, sepijų ir kalmarų.
Sudėtis ir kalorijų kiekis
100 gramų Dorės filė yra apie 20 g baltymų, 6 g riebalų ir tik 0,4 g angliavandenių. Didžiąją dalį (apie 75 g) sudaro vanduo. Žuvies sudėtyje yra 20 aminorūgščių.
Nepaisant bauginančios išvaizdos, ši žuvis yra naudingų mikroelementų lobynas. Suvalgę vos 100 g, organizmas gaus:
- 1,2 mg askorbo rūgšties;
- 2,1 μg folio rūgšties;
- 0,02 mg vitamino B6;
- 0,01 mg vitamino B1;
- 21,5 μg vitamino A ir kt.
Joje yra ir biotino, kurio retai galima rasti maisto produktuose.
Tarp naudingų mikroelementų 100 g žalios Dorės mėsos išskiriami:
- 0,25 mg geležies;
- 0,05 μg mangano;
- 19,4 μg vario;
- 0,9 μg jodo;
- 10,1 μg fluoro ir t.t.
Makroelementų kiekis 100 g saulėžuvės taip pat įspūdingas:
- 8,2 mg kalcio;
- 44 mg kalio;
- 7,6 mg silicio;
- 5,5 mg magnio;
- 8 mg natrio;
- 12,5 mg fosforo;
- 10,3 mg chloro.
100 g žalios filė turi 94,7 kcal. Kepta Dorė yra kaloringesnė – 199,2 kcal, virta, priešingai — dietinė (95 kcal). Rūkyta turi 97 kcal, troškinta – 98,7 kcal, kepta orkaitėje – 101 kcal. Daugiau kalorijų yra žuvies kotletuose – 188 kcal/100 g. Dorės žuvienė turi vos 35 kcal/100 g.
Naudingos Dory žuvies savybės

- Saulėžuvė – dietinė žuvis, turinti minimalų riebalų ir angliavandenių kiekį. Ją galima vartoti maistui ir nebijoti dėl savo svorio.
- Baltymai lengvai įsisavinami organizmo. Būtent todėl sportininkams rekomenduojama vartoti Dorės žuvį ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Ji pagreitina odos ir kaulų regeneracijos procesą, o tai aktualu po patirtų traumų ir operacijų.
- Patiekalai iš saulėžuvės teigiamai veikia virškinimo traktą, gerina apetitą ir virškinimo procesus.
- Elementai, esantys Dorėje, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Todėl ją rekomenduojama įtraukti į sergančiųjų cukriniu diabetu racioną. Taip pat ją galima vartoti siekiant užkirsti kelią šios ligos vystymuisi.
- Ypač naudinga žuvis nėščioms moterims arba toms, kurios tik planuoja pastojimą. Sudėtyje yra folio rūgšties – medžiagos, atsakingos už teisingą vaisiaus vystymąsi.
- Dorė, tiksliau jos naudingieji elementai, pašalina edemas, reguliuodama vandens ir druskų balansą.
- Reguliariai vartodami šią jūros gėrybę pagerinsite atmintį ir smegenų veiklą.
- Saulėžuvės maistinės medžiagos teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, šalina cholesterolį, mažina kraujospūdį ir reguliuoja širdies ritmą. Žuvis sumažina miokardo infarkto, trombozės, artrito ir artrozės riziką.
- Dorė gali pagerinti regėjimo aštrumą ir imunitetą. Ji sumažina užsikrėtimo infekcinėmis ir peršalimo ligomis, virusinėmis ir grybelinėmis infekcijomis riziką.
- Saulėžuvės antioksidacinės savybės lėtina senėjimo procesus, regeneruodamos odos ir vidaus organų ląsteles. Sumažėja gerybinių ir piktybinių navikų išsivystymo tikimybė. Medžiagos šalina iš organizmo nuodus ir toksinus.
- Didelis vitamino B kiekis teigiamai veikia nervų sistemą. Jis mažina dirglumą, veikia miegą, padeda atsikratyti depresijos ir streso.
Moterims
Dorėje yra subalansuotas mikro- ir makroelementų derinys, kuris teigiamai veikia moterų sveikatą. Vitaminas E pagerina reprodukcinės sistemos veiklą. Tačiau geriau rinktis virtą, troškintą ar keptą žuvį.
Vyrams
Vyrai, norintys pratęsti giminę, privalo įtraukti saulėžuvę į savo mitybos racioną. Ji papildys cinko trūkumą, kuris taip reikalingas reprodukcinei funkcijai. Elemento trūkumas gali sukelti nevaisingumą.
Nėštumo metu
Saulėžuvė ypač naudinga moterims, kurios planuoja nėštumą arba jau yra „įdomioje padėtyje“. Folio rūgštis padeda tinkamai vystytis vaisiui motinos įsčiose.
Žindymo metu
Dorės žuvyje yra vitamino C, kuris apsaugo motinos ir vaiko organizmą nuo infekcinių ir bakterinių ligų. Saulėžuvė yra hipoalerginė. Ją galima vartoti maitinant krūtimi nuo pat vaiko gimimo.
Ar galima duoti vaikams
Dorės žuvis nepakenks vaiko organizmui, o aprūpins jį vystymuisi reikalingais elementais. Skoniu mėsa yra labai maloni: švelni, neriebi, sultinga, o svarbiausia – be kaulų. Be to, ji nesukelia alergijos. Todėl saulėžuvė yra naudinga ir saugi vaikams.
Dorės sudėtyje yra lengvai įsisavinamos Omega-3, kuri padeda tinkamai vystytis nervų sistemai, smegenims ir kauliniam audiniui.
Ar galima valgyti lieknėjant
Žmonėms, kurie laikosi dietos, į racioną būtina įtraukti neriebių žuvų veisles. Dorė turi mažai kalorijų (94,7 kcal/100 g žalio filė), todėl taps idealiu patiekalu lieknėjant.
Saulėžuvę rekomenduojama ne tik tiems, kuriems reikalingas mažai kalorijų turintis racionas, bet ir sportininkams. Laikantis 200 g paros normos, ji papildys iki ketvirtadalio baltymų ir riebalų dozės. Naudingiausia ir dietiškiausia laikoma virta, troškinta ar garuose virta žuvis.
Ar galima valgyti sergant kai kuriomis ligomis
Esant rimtoms ligoms, rekomenduojama laikytis dietinės mitybos. Racioną patartina aptarti su gydančiu gydytoju.

Sergant cukriniu diabetu
Saulėžuvė – pageidautinas diabetikų raciono elementas. Mėsos baltymai gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir reguliuoti insulino gamybą.
Sergant gastritu
Dorė turi lengvai įsisavinamą mėsą. Be to, ji gerina virškinimo trakto darbą. Todėl valgyti ją sergant gastritu ne tik galima, bet ir būtina.
Sergant pankreatitu
Paūmėjus pankreatitui, dorę reikia pašalinti iš raciono. Kai tik prasidės remisijos stadija, gavus gydytojo leidimą, dorę galima įtraukti į meniu.
Sergant podagra
Gydant podagrą organizmas neturi patirti vitaminų trūkumo. Ypač svarbūs yra vitaminas C ir P. Būtent dorė padės prisotinti organizmą. Tačiau sergant podagra negalima valgyti keptos dorės. Geriau ją išvirti, iškepti arba išsivirti žuvienės.
Žala ir kontraindikacijos
Dorė – giliavandenė žuvis, todėl jos neveikia Pasaulio vandenyno vandens tarša. Manoma, kad ji – pati „švariausia“ ir saugiausia jūrinė produkcija.
Yra tik 3 kontraindikacijos vartoti:
- Derinimas su pieno produktais gali sukelti skrandžio sutrikimą, pykinimą ir vėmimą.
- Individualus netoleravimas. Net jei nėra ryškios alergijos žuviai, pirmą kartą dorę ragauti rekomenduojama atsargiai.
- Helmintų buvimas žuvyje. Kadangi nuo parazitų nėra apsaugota nė viena žuvis, vartoti dorę žalią ar pusžalę draudžiama.
Kaip pasirinkti ir laikyti
Labai retai rinkoje galima rasti šviežiai sugautą dorę. Dažniausiai tai – pardavėjo apgaulė. Paprastai dorė iš pradžių tiekiama užšaldyta. Šviežia žuvis yra gana brangi ir parduodama tik specializuotose žuvies parduotuvėse.
Dorę geriau pirkti gaudymo laikotarpiu. Taip žuvies kaina bus „reali“, be papildomų priemokų už laikymą. Dažniausiai kainos sumažėjimas rodo žemą žaliavos kokybę, besibaigiantį galiojimo laiką arba parazitų buvimą.
Šviežią žuvį laiko šaldytuve iki 72 valandų. Jei paruošti neplanuojama, geriau ją sudėti į šaldiklį, prieš tai išdarinėjus. Šaldiklyje dorę galima laikyti iki pusės metų.
Kur įsigyti ir kiek kainuoja
Dorė parduodama ne kiekviename prekybos centre. Dažniausiai ją galima rasti specializuotose žuvies parduotuvėse. Kartais — parduodama turguose ar prekybos centruose.
Žuvies kaina skiriasi. Užšaldytą filė galima nusipirkti už 3,5-4 €/kg, išdarinėtą skerdeną – už 4-5 €/kg. Visos atšaldytos žuvies kaina yra žymiai didesnė – iki 35 €/kg.
Kaip valyti dory žuvį
Dorė neturi žvynų. Užtenka nupjauti galvą, pelekus ir pašalinti vidurius. Norint dorę išdoruoti į filė, nuimama oda ir pašalinamas stuburas. Smulkių kaulų mėsoje nėra.
Prieš gaminant žuvį būtina gerai nuplauti po tekančiu vandeniu ir nusausinti.
Kaip paruošti dory žuvį: receptai

Dorė – sveika, soti ir maistinga žuvis. Ją ruošia įvairiais būdais: keptuvėje, orkaitėje arba multivarke, ant grotelių ir griliaus. Vertingu produktu ją daro ir mažas kaloringumas:
- keptoje žuvyje tik 115 kcal;
- virtoje – 93 kcal;
- orkaitėje keptoje arba multivarke paruoštoje – 95 kcal.
Bet kokio terminio apdorojimo metu dorė išlieka tanki, švelni ir sultinga. Nedidelis kaulų kiekis kelis kartus palengvina gaminimo procesą.
Saulėžuvė dera su bet kokiu garnyru: ryžiais, grikiais, bulvėmis. Patiekalą iš žuvies papildys šviežios daržovės: agurkai, bulgarinė paprika, vyšniniai pomidorai, salierai, bet kokia žaluma. Gurmanai įvertins dori derinį su vaisiais: apelsinu, citrina ar laimu. Apšlakstę patiekalą citrusinių vaisių sultimis, atskleisite žuvies skonį.
Populiariausias žuvies paruošimo būdas yra prancūziška žuvienė – bujabesas. Jai pagaminti reikės:
- 1 kg dori;
- 300 g jūros gėrybių;
- 50 ml baltojo sauso vyno;
- 2 bulvės;
- 1 svogūnas;
- 1 česnako galvutė;
- 2 pomidorai;
- 1 petražolių ryšelis;
- apelsino žievelės;
- 2 lauro lapai;
- druska ir pipirai pagal skonį;
- 2 valg. š. augalinio aliejaus.
Paruošimas:
- Iš anksto žuvį nuplauti, išvalyti ir supjaustyti filė.
- Daržoves supjaustyti mažais kubeliais.
- Trečdalio apelsino žievelę nuimti juostele.
- Česnaką nulupti. Kiekvieną skiltelę perpjauti pusiau.
- Įkaitintoje keptuvėje apkepti svogūną, česnaką ir pomidorus 7 minutes.
- Į 2 l šalto vandens įdėti žuvį, geriausia galvą (dėl sultinio stiprumo). Užvirinti, uždengti dangčiu ir palikti virti 45 minutes.
- Prieskonius supilti į marlės maišelį ir įmesti į sultinį.
- Įdėti daržoves, pavirti 5–10 minučių.
- Sultinį perkošti, daržoves pertrinti per sietelį ir grąžinti į puodą.
- Į sultinį įdėti bulves.
- Sudėti jūros gėrybes, žuvies filė ir virti 5 minutes.
Patiekti su žaluma ir keptu batonu.
Orkaitėje
Prieš kepant karališkąją žuvį, ją reikia atšildyti, išvalyti ir pašalinti pelekus. Po to žuvį kruopščiai nuplauti, nusausinti popieriniais rankšluosčiais ir palikti „pailsėti“ pusvalandžiui. Per tą laiką žuvies mėsos temperatūra taps vienoda. Tai leis jai gerai iškepti.

Paprastas receptas
- Žuvį gausiai ištepti alyvuogių aliejumi ir įtrinti jūros druska iš vidaus ir išorės.
- Kaitrai atsparų indą ištepti sviestu.
- Žuvį sudėti į formą ir uždėti keletą mažų sviesto gabalėlių.
- Į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę dėti dori 5 minutėms.
- Apversti skerdenas ir palikti dar 8 minutėms.
- Svarbu stebėti plutelę. Iškeptoje žuvyje ji tolygi ir auksinė. Todėl kepimo laikas gali būti ilginamas, priklausomai nuo skerdenos ir orkaitės dydžio.
Žuvis kepta su daržovėmis
Tam reikalingi šie ingredientai:
- 1 kg dori;
- 2 vidutiniai svogūnai;
- 2 dideli pomidorai;
- 2 valg. š. dižono arba įprastų garstyčių;
- 1 arb. š. džiovintų žolelių;
- 0,5 arb. š. kalendrų;
- druska ir juodieji malti pipirai pagal skonį;
- augalinis aliejus.
Paruošimo receptas:
- Iš anksto žuvį atšildyti šaldytuve, išvalyti vidurius, pašalinti galvą ir pelekus, odą, supjaustyti filė.
- Kepimo formą ištepti augaliniu aliejumi, sudėti dori filė.
- Žuvį iš abiejų pusių įtrinti druska ir pipirais, džiovintomis žolelėmis. Tada ištepti garstyčiomis.
- Ant filė sudėti svogūną ir pomidorus, supjaustytus apskritimais, pasūdyti ir apšlakstyti aliejumi.
- Į įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę dėti žuvį 25 minutėms.
Pagamintą saulėžuvę apšlakstyti citrinos sultimis, papuošti citrina ir žaluma. Geriausia patiekti karštą su garnyru. Pavyzdžiui, su rudaisiais ar baltaisiais ryžiais.
Keptuvėje
Kepta dori tinka ir šventiniam stalui, ir kasdieninei mitybai. Ji aromatinga ir nepakartojamo skonio.
Žuvis gaminama greitai – vos 30 minučių, ir švelni mėsa jau ant stalo.
Gaminimui prireiks:
- 700 g žuvies;
- 1 kiaušinis;
- 2 v.š. miltų;
- augalinio aliejaus kepimui;
- druska, prieskoniai pagal skonį.
Receptas:
- Prieš gaminant žuvį atšildykite šaldytuve, pašalinkite pelekus, vidurius.
- Nusausintą žuvį supjaustykite porcijomis, maždaug po 2 cm.
- Pusgaminį įtrinkite druska ir prieskoniais, įpilkite 1 citrinos sulčių. Palikite marinuotis šaldytuve 2 valandas.
- Į vieną dubenį suberkite miltus, į kitą įmuškite kiaušinį, praskieskite jį vandeniu.
- Kruopščiai ištepkite keptuvę augaliniu aliejumi.
- Kiekvieną gabaliuką pirmiausia pamerkite į kiaušinį, o po to į miltus.
- Padėkite ant įkaitintos keptuvės ir apkepkite iš abiejų pusių, kol taps auksinės spalvos.
Marinadą papildykite aromatais: česnaku, citrina arba sojos padažu.
Dorė tešloje
Ingredientai:
- 4 žuvies filė;
- 1 valg. š. pieno;
- 4 valg. š. majonezo;
- 1 kiaušinis;
- miltai;
- druska ir prieskoniai pagal skonį.
Filė reikia iš ankso atšildyti, nusausinti ir supjaustyti griežinėliais. Kiekvieną gabaliuką įtrinkite druska ir prieskoniais.
Tešlai sumaišykite pieną ir majonezą, įberkite druskos, prieskonių ir miltų. Turi gautis riebios grietinės konsistencija.
Paruošimas:
- Kiekvieną gabaliuką apvoliokite miltuose ir pamerkite į tešlą. Taip plutelė bus tolygi.
- Apkepkite augaliniame aliejuje iš abiejų pusių, kol taps auksinės spalvos.
- Paruoštą žuvį patiekite su bet kokiu garnyru. Pavyzdžiui, su virtais ryžiais ar daržovėmis, bulvių koše. Galite pridėti ir šviežių daržovių. Pavyzdžiui, agurką arba papriką.
Žuvį papildys padažai: grietinė su prieskoniais, pomidorų pasta su kalendra.
Multivarkėje
Išties švelnią dorė žuvį galima paruošti multivarke. Paruoštas patiekalas patiekiamas su kreminiu baltuoju padažu. Spalvų pridės daržovės: morkos, svogūnai, paprika. Švelnaus padažo pagrindu taps vidutinio riebumo grietinėlė: nuo 20 iki 30%.

Gaminimui prireiks:
- 1 žuvies skerdenėlė;
- 1 morka;
- 1 svogūnas;
- 1 valg. š. miltų;
- 1 valg. š. sviesto;
- 1 valg. š. augalinio aliejaus;
- 1 stiklinė grietinėlės;
- druskos pagal skonį.
Žingsnis po žingsnio receptas:
- Pirmiausia paruoškite daržoves. Smulkiais kubeliais supjaustykite svogūną. Morką smulkinkite peiliu arba sutarkuokite.
- Į multivarkos indą įpilkite augalinį aliejų, sudėkite susmulkintas daržoves. Įunkite režimą „Kepimas“ ir palikite 5 minutes, retkarčiais pamaišydami.
- Žuvį išfilejuokite, pašalinę kaulus, pelekus, odą. Kruopščiai nuplaukite ir nusausinkite.
- Supjaustykite porcijomis ir sudėkite į multivarkos indą prie daržovių.
- Tuo tarpu reikia paruošti padažą. Tam į keptuvę dėkite sviestą, per sietelį persijotus miltus. Kepkite, kol taps auksinės spalvos, nuolat maišydami.
- Į keptuvę įpilkite grietinėlę. Pagal skonį įberkite druskos, prieskonių. Kai tik padažas užvirs, nukelkite nuo viryklės.
- Išpilkite mišinį iš keptuvės į multivarkos indą ir įjunkite funkciją „Troškinimas“.
- Uždarykite prietaisą ir palikite 30 minučių.
Paruoštas patiekalas turi neprilygstamą kreminį aromatą. Jį papildys smulkiai pjaustyti žalumynai. Dorė multivarke paruošti gali net pradedantysis: sugadinti jos neįmanoma.
Ant žarijų
Šis patiekalas tiks iškylai vietoj įprasto, mažiau naudingo šašlyko.
Reikės:
- 3 dorės skerdenėlės;
- 2 valg. š. augalinio aliejaus;
- 1 valg. š. sojos padažo;
- 1 citrina;
- druska ir prieskoniai pagal skonį.
Kaip gaminti:
- Žuvį iš anksto atšildykite šaldytuve, išvalykite, pašalinkite pelekus, galvą.
- Marinadui sumaišykite augalinį aliejų, sojos padažą, citrinos sultis, druską ir prieskonius. Kruopščiai ištepkite mišiniu skerdenėles ir palikite 30 minučių.
- Žuvį sudėkite ant grotelių kepsninei ir apkepkite ant laužo.
Žuvis bus paruošta per 10 minučių. Balta švelni mėsa prisisotins rūkymo aromato. Patiekalą geriau patiekti su marinuotais svogūnais, naminiais raugintais agurkais, lavašu.
Ant grilio
Saulėžuvę ant grotelių paruošti galima ne tik gamtoje, bet ir namuose: ant specialios keptuvės ar elektrinio prietaiso. Patiekalą papildys ryškus citrusinis aromatas.
Gaminimui prireiks:
- 2 žuvys;
- 2 citrinos;
- 1 skiltelė česnako;
- 0,5 stiklinės alyvuogių aliejaus;
- ryšelis kalendros, petražolių ir baziliko;
- druska, prieskoniai pagal skonį.
Receptas:
- Žuvį nuplauti, išvalyti, pašalinti pelekus ir galvą.
- Kiekvienoje žuvyje padaryti po 3 negilius įpjovimus įstrižai. Taip žuvis geriau įsigers prieskonius.
- Iš vidaus žuvį įtrinti druska ir prieskoniais.
- 1,5 citrinos supjaustyti plonais pusžiedžiais ir gausiai įdaryti žuvį. Įdėti žalumynų šakeles.
- Žuvį iš išorės įtrinti druska ir prieskoniais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Palikti marinuotis 15 minučių.
- Tuo tarpu ruošiame citrusinį aliejų: nuvalyti žievelę nuo pusės citrinos ir išspausti sultis. Smulkiai sukapoti šiek tiek žalumynų ir česnako.
- Sumaišyti visus ingredientus, įpilti alyvuogių aliejaus, druskos, prieskonių ir gerai išplakti.
- Elektrinio grilio plokštes arba specialią keptuvę įkaitinti ir kruopščiai patepti alyvuogių aliejumi.
- Kepti po 7 minutes iš kiekvienos pusės, kol taps auksinės spalvos. Procesas gali užtrukti šiek tiek ilgiau arba trumpiau, priklausomai nuo grilio ar keptuvės.
- Kad žuvis būtų sultinga, kepimo metu ji iš viršaus laistoma aliejumi.
- Paruoštą žuvį, kad ji išlaikytų sodrų skonį, išdėliojama į šiltą patiekalą. Iš viršaus apipilama citrusiniu aliejumi, sandariai uždengiama folija ir paliekama 5–10 minučių.
Saulėžuvę, keptą ant grotelių, geriau patiekti su jaunomis virtomis bulvėmis ir žalumynais.
Klausimai-atsakymai

Koks yra dory žuvies skonis?
Dorės mėsa yra balta ir tanki. Skoniu šiek tiek primena plekšnę arba otą. Joje mažai kaulų, todėl galima duoti vaikams. Filė lengvai atsiskiria nuo stuburo.
Ar riebi ar ne?
Saulėžuvę galima įtraukti į racioną, nebijant dėl figūros. Būtent ši žuvis laikoma viena iš dietiškiausių ir hipoalerginių: 100 g produkto tenka tik 6 g riebalų. Tai fluoro ir jodo lobynas. Būtent šių medžiagų reikia tinkamam skydliaukės darbui.
Didelis maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų kiekis skatina lieknėjimą ir gerina bendrą organizmo būklę. Suvalgius vieną porciją žuvies, galima ilgam numalšinti alkio jausmą.
Baltymai padeda mažinti cukraus kiekį kraujyje, o omega-3 gerina smegenų veiklą, plaukų ir nagų būklę.
Ar daug ašakų?
Dorė ypatinga tuo, kad jos mėsoje nėra smulkių kaulų. Dideli kaulai pašalinami kartu su stuburu, kai žuvis pjaustoma. Būtent todėl ją gaminti – vienas malonumas. O svarbiausia, saulėžuvę galima duoti vaikams ir nebijoti dėl jų saugumo.
Ar galima dory vytinti ir džiovinti?
Nusipirkti džiovintos ar vytintos saulėžuvės neįmanoma. Kol kas prekystaliuose galima rasti tik šviežios arba šaldytos žuvies. Bet niekas netrukdo to padaryti namų sąlygomis. Be to, kadangi tai jūrinė žuvis, ji neturi nemalonaus dumblo kvapo.
Džiovinimui prireiks tik druskos ir pačios žuvies:
- Dorę kruopščiai išvalyti nuo vidurių, pašalinti žiaunas ir galvą.
- Žuvis dedama į gilų indą ir gerai apibarstoma druska. Po to paliekama kambario temperatūroje 10 valandų pasūdymui.
- Ištraukti žuvį iš indo, kruopščiai nuplauti nuo druskos iš vidaus ir išorės ir nusausinti. Nuo žuvies neturi varvėti vanduo.
- Džiovinimui reikia paruošti vietą. Ją galima patalpinti ant balkono arba bute. Žuvis pakabinama už uodegos ant kabliukų arba vinių.
- Palikti džiūti 5-7 dienas.
Po to žuvis yra paruošta vartoti. Laikoma šaldytuve, suvyniota į pergamentą arba laikraštį.
Dorė – naudingas ir maistingas produktas. Sudėtyje beveik nėra riebalų ir angliavandenių, todėl ji laikoma dietine. Dėl didelio vitaminų kiekio ją galima vartoti nėščioms ir žindančioms moterims, vaikams. Balta mėsa gali pagerinti organizmo darbą, sumažinti cukraus kiekį kraujyje, padidinti regėjimo aštrumą.
Mėsa yra švelni ir tanki. Joje nėra smulkių kaulų, o dideli pašalinami kartu su skeletu. Žuvies oda lygi, be žvynų, kas daug kartų palengvina patiekalų gaminimą.
Žuvį galima vartoti keptą orkaitėje, troškintą, keptą keptuvėje. Bet kokio terminio apdorojimo metu ji nepraranda savo maistinių ir dietinių savybių.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
