Ančiuviai: kas tai per žuvis, naudingosios savybės, paruošimo receptai

Pastaruoju metu NVS šalių gastronominė kultūra sistemingai praturtėja užjūrio skanėstais. Be to, kai kurie iš jų iškart tampa įprasta mūsų piliečių mitybos dalimi. Būtent taip, sparčiai ir užtikrintai, ant mūsų stalo atsirado ančiuviai – maži, bet labai naudingi jūrų ir vandenynų gyventojai. Šios mažos žuvelės jau seniai tapo neatsiejama pasaulio virtuvės dalimi. Įvairiose šalyse iš jų gaminami gardžiausi patiekalai. Indijoje ir Kinijoje ančiuviai jau seniai yra nacionalinės virtuvės įžymybė. Karibų baseino gyventojai taip pat mėgsta skanauti džiovintus ar vytintus jūros gėrybes. Europoje ši skani žuvelė užima garbingą vietą geriausių restoranų meniu.

Beje, iš šios iš pažiūros kuklios žuvelės galima paruošti daugybę naudingų patiekalų su išskirtiniu skoniu. Tačiau prieš susipažįstant su geriausiais žymių kulinarų receptais, pirmiausia verta sužinoti apie ančiuvių ypatybes ir naudingąsias savybes.

Ančiuvis: kas tai per žuvis, kaip atrodo ir kur gyvena

Ančiuviai priklauso tai pačiai pavadintai šeimai, tačiau yra silkių būrio atstovai. Šie jūrų gyventojai pasižymi gana kuklia išvaizda: ilgas, liesas kūnelis neviršija 20 cm ilgio. Jį dengia stambūs pilkšvo atspalvio su melsvu blizgesiu žvynai, kurie labai lengvai nusilupa prisilietus. Smulkūs dantys išsidėstę viena eile ant abiejų žandikaulių.

Būdinga ančiuvių savybė – vertikali galvos padėtis. Žiūrint į žuvelę iš šono, susidaro įspūdis, kad ji specialiai „pozuoja“ – toks tobulas gaunasi profilio vaizdas. Nepaisant kuklaus kūno dydžio, ši maža žuvelė turi didžiulę burną, kurios linija tęsiasi toli už akių ribos. Būtent pagal šį esminį požymį ančiuvius lengva atskirti nuo kitų smulkių žuvų. Dar vienas skiriamasis bruožas – elipsoidinė ikrelių forma. Beje, ančiuviai aktyviai dauginasi nuo gegužės iki rudens pradžios, vienu kartu išneršdami iki 25 tūkstančių ikrelių, o tai yra nemažai tokiai mažai žuvelei. Tiesa, kaip tik šis žuvelių vaisingumas yra patrauklus jūrų plėšrūnams.

Mityba

Ančiuviai minta smulkiu planktonu, kurį plaukiodami sugauna atvira burna. Į burną patekęs maistas išfiltruojamas žiaunose.

Buveinės arealas

Ančiuviai nėra ypač reiklūs gyvenimo sąlygoms; jie puikiai jaučiasi Viduržemio jūros pakrantėse ir Šiaurės Atlante. Ši žuvų rūšis aptinkama beveik visuose planetos vandens baseinuose, o kai kurie porūšiai gyvena net gėluose upėse.

Ančiuviai mėgsta gyventi būriais, nes didelėje grupėje jie jaučiasi drąsiau. Pavieniai individai greitai tampa didelių žuvų, delfinų, galvakojų moliuskų grobiu. Šia skania žuvele neatsisako mėgautis ir kirai bei kiti paukščiai.

Svarbu: Ančiuviai nėra ilgaamžiai: jų gyvenimo trukmė siekia vos 3–4 metus.

Rūšys

Galbūt kai kam šios mažos žuvelės pavadinimas gali pasirodyti egzotiškas. Tokiu atveju ją galima vadinti paprastai – hamsa, nes abi šios žuvų atmainos yra giminingos silkei. Būtent iš savo artimos giminaitės ančiuviai ir hamsa paveldėjo lankstumą, mėsingumą ir sidabrinę spalvą. Iš viso žinoma daugiau nei 15 ančiuvių rūšių, tačiau pakrantės vidutinio klimato vandenyse plačiausiai paplitusios tik aštuonios iš jų:

1. Kaliforninis. Aptinkamas rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Šis porūšis išsiskiria didesniais matmenimis, taip pat meile vandenyno gelmėms. Dažnai gyvena didesniame nei 300 m gylyje.
2. Australinis. Gyvena prie pietinių Naujosios Zelandijos ir Australijos krantų.
3. Japoninis. Plačiai paplitęs Japonijos ir Geltonosios jūros vandenyse. Jo žvejyba vykdoma prie pietinių Ochotsko jūros krantų Sachalino saloje.
4. Sidabrinis. Gyvena daugiausia palei rytinę JAV pakrantę.
5. Kapinis. Daugiausia gyvena šiltuose Atlanto vandenyno vandenyse palei Pietų Afrikos krantus.
6. Peruvinis. Tai gausiausia verslinė žuvų rūšis mūsų planetoje. Mėgstamiausia jo gyvenamoji vieta – pakrantės zona prie Peru ir šiaurinės Čilės.
7. Argentininis. Randamas vakarinėje Atlanto dalyje. Ši žuvų rūšis yra pagrindinis maisto šaltinis hekui ir skumbrei.
8. Europinis (hamsa). Labiausiai paplitęs mūsų pusrutulyje. Ši rūšis gausiai gyvena Juodojoje, Azovo ir Viduržemio jūrose, o šiltuoju metų laiku dažnai sutinkama net prie Norvegijos krantų.

Rusijoje ančiuvių žvejyba vykdoma Azovo, Juodojoje ir Baltijos jūrose.

Ančiuviai laikomi viena vertingiausių verslinių žuvų rūšių, nes jų mėsos riebumas siekia beveik 30%. Riebalų kiekio rekordininku laikomas Azovo porūšis. Būtent jis buvo vertinamas labiau už kitus dar nuo senovės laikų.

Įdomus faktas! Ančiuviai ne visur naudojami gastronominiams tikslams. Pavyzdžiui, peruvinė rūšis perdirbama į miltus gyvulių pašarams, o japoninis naudojamas kaip masalas tunams žvejoti.

Kuo ančiuviai skiriasi nuo šprotų

Tik tikras žvejybinių žuvų žinovas pagal išorinius požymius gali atskirti šprotą nuo ančiuvio, tokie panašūs yra šie du jūros gelmių atstovai. Tačiau jų skonio savybės smarkiai skiriasi. Todėl labai svarbu renkantis žuvies produktus nepadaryti klaidos, kuri gali sugadinti jau paruoštą patiekalą.

Kad tokios nemalonios situacijos neatsitiktų, reikia atsiminti charakteristikas, pagal kurias nesunku bus atskirti ančiuvį nuo šproto:

1. Šproto arba tulko, kaip šią žuvelę vadina Juodosios jūros pakrantės gyventojai, apatinis žandikaulis išsikiša į priekį. Ančiuvis tokio požymio neturi. Užtat jo galvos sandara tokia pati kaip ryklio, ypač atsižvelgiant į burnos dydį.
2. Šprotas gyvena gėlintuose ir silpnai sūriuose vandens telkiniuose. Ančiuvis yra tikras jūrų ir vandenynų gyventojas. Jis tik retkarčiais patenka į upes.
3. Šprotas savo pavadinimą gavo dėl žvynų, primenančių kilį. Ančiuvio kūnas yra padengtas dideliais lygiais žvyneliais.
4. Dvi žuvelės taip pat skiriasi skonio savybių rinkiniu, nes jos turi skirtingą riebalų sudėtį ir riebumo procentą. Šiuo atžvilgiu pirmauja ančiuviai. Siekiant išsaugoti unikalų skonį, jie sūdomi aliejuje be prieskonių, o šprotai gaminami pomidoruose su prieskoniais.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Ančiuvių mėsa gausi baltymų. Todėl savo maistine verte ji gali konkuruoti su gyvūnų mėsa. Užtat angliavandenių žuvyje visiškai nėra, todėl ji yra vertingas dietinio mitybos produktas. Šviežia ančiuvių mėsa turi visavertį žmogui svarbių elementų rinkinį:

1. Vitaminas A arba retinolis yra būtinas kaulų sistemos statybinė medžiaga. Šis riebaluose tirpus komponentas lėtina senėjimo procesus ir teigiamai veikia lytinę sferą.
2. B grupės vitaminų kompleksas ančiuvių mėsos sudėtyje yra beveik visiškai. Šios medžiagos reguliuoja kraujodaros procesą, aktyvina smegenų veiklą, teigiamai veikia nervų ir imuninės sistemos būklę.
3. Vitaminas E (tokoferolis). Šis galingas antioksidantas valo organizmą nuo toksinių produktų, skatina retinolo įsisavinimą, taip pat stimuliuoja lytinių hormonų gamybą abiejų lyčių atstovams.
4. Vitaminas K apsaugo nuo trombozės, reguliuodamas kraujo krešėjimą.
5. Vitaminas D užtikrina raumenų ir sąnarių tvirtumą. Jis būtinas vaikams pilnaverčiam augimui ir kaulų skeletui vystytis.
6. Polinesočios riebalų rūgštys omega yra nepaprastai svarbios normaliam imuniteto darbui.
7. Aminorūgštys, įskaitant nepakeičiamąsias, užtikrina normalų virškinimo organų ir nervų sistemos funkcionavimą.
8. Mineralai. Ančiuvio filė turi didžiulį kiekį makro- ir mikroelementų. Tarp gyvybiškai svarbių medžiagų, esančių mažos žuvelės mėsoje, yra jodas, magnis, fosforas, selenas, geležis, cinkas ir dar daugiau nei dešimt naudingų mineralų.

Be abejo, tokia unikali sudėtis yra labai vertinga žmogaus sveikatai. Todėl dietologai primygtinai rekomenduoja šios žuvies patiekalus įtraukti į sergančių žmonių ir tų, kurie nesiskundžia sveikata, racioną. Atsižvelgiant į tai, kad šio vertingo jūros gėrybės kaloringumas sudaro 135 vienetus, tokius patiekalus drąsiai galima įtraukti į lieknėjančių žmonių mitybą.

Pastaba: nors produkto energetinė vertė laikoma santykinai aukšta, beveik pusė (55 kcal) tenka energijos sąnaudoms, kurias gyvuliniai riebalai atiduoda organizmui.

Kuo naudingas ančiuvis

Bendroji nauda

Kaip matyti iš sudėties aprašymo, anšiuviai ne tik maistingi, bet ir nepaprastai naudingi sveikatai. Todėl net epizodinis šios žuvytės pasirodymas meniu palankiai atsilieps bet kokio amžiaus žmogaus savijautai. Ypač naudingas žuvies delikatesas vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, sportininkams bei diabetikams. Tiems, kurie reabilituojasi po sunkios ligos ar operacijos, būtina įtraukti į meniu patiekalus iš anšiuvių.

Tokio maistingo žuvies produkto buvimas racione taps patikimu vitaminų ir mineralinių priedų šaltiniu. Anšiuvių mėsos nauda organizmui yra neįkainojama, nes jo unikali sudėties formulė sukelia visą kompleksą naudingų veiksmų:

• valo nuo šlakų ir toksinų;
• gerina širdies veiklą;
• mažina „kenksmingo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje;
• padeda sumažinti svorį be alinančių dietų;
• užtikrina kaulų aparato ir dantų tvirtumą;
• didina imuniteto apsaugines savybes;
• apsaugo nuo akių ligų;
• reguliuoja lipidų apykaitą;
• didina potenciją;
• pasižymi ryškiomis priešuždegiminėmis savybėmis;
• teigiamai veikia endokrininės ir nervų sistemos darbą;
• skatina normalų virškinimą;
• aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, o tai skatina audinių regeneraciją;
• didina protinius gebėjimus, o tai labai svarbu vaikų vystymuisi.

Mokslininkai mano, kad racionalus anšiuvių naudojimas gali tapti patikima profilaktine priemone nuo onkologinių ligų.

Žodžiu, maži anšiuviai bet kuriam žmogui gali atnešti didžiulę naudą, jei jie tinkamai paruošiami. Reikalas tas, kad šios žuvytės sūdyti neverta, nes populiarus prieskonis atima iš jos didžiąją dalį naudingų komponentų.

Tačiau pagrindinė šios smulkios žuvytės naudinga savybė – didelis maistingumas ir greitas organizmo įsisavinimas. Anšiuvių patiekalai nesukelia sunkumo jausmo, o beveik visos sudėties medžiagos greitai absorbuojamos žarnyne.

Dabar reikėtų atskirai aptarti, kokią naudą anšiuviai gali atnešti įvairaus amžiaus ir lyties žmonėms.

Moterims

Racionas su anšiuvių patiekalais moters organizmui atneš neįkainojamą naudą. Pirma, polinesočiųjų riebalų rūgščių ir vitaminų kompleksas užtikrins normalią lytinių hormonų gamybą, o tai ypač naudinga menopauzės metu. Jaunoms merginoms maža žuvytė naudinga tuo, kad jos dėka galima normalizuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti skausmingus pojūčius šiuo laikotarpiu.

Negalima pamiršti seleno ir kitų komponentų, kurie apsaugo odą nuo neigiamo saulės ir aplinkos poveikio. Ančiuvių vartojimas užkirs kelią priešlaikinių raukšlių atsiradimui, padės ilgus metus išlaikyti išorinį patrauklumą. Prie to dar reikėtų pridurti, kad didelis jodo kiekis žuvies mėsoje užkirs kelią skydliaukės patologijų vystymuisi, kurios dažniau pasitaiko moterims.

Vyrams

Mokslininkai nustatė, kad šimto gramų ančiuvių porcijoje yra 36 µg seleno – elemento, nuo kurio priklauso ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, bet ir lytinių organų sveikata. Nuolatinis šio mineralo buvimas maiste padės užkirsti kelią prostatos vėžio vystymuisi. Be to, baltymais turtinga žuvies filė reikalinga sportininkams raumenų masei didinti. Ančiuvių sudėtyje yra komponentų, kurie padidins potenciją, o tai taip pat labai svarbu vyrams. Jei į savo meniu bent du kartus per savaitę įtrauksite patiekalus iš šios žuvelės, tokia mityba teigiamai paveiks darbingumą ir emocinę būseną.

Nėštumo metu

Kad ir kaip paradoksalu, tačiau esant griežtiems mitybos apribojimams nėščioms moterims, gydytojai leidžia vartoti ančiuvius. Tokį palankų medikų požiūrį į smulkius jūrų gyventojus paaiškina tai, kad dėl trumpos gyvenimo trukmės jie tiesiog nespėja sukaupti sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio. Žinoma, būsimos mamos turėtų valgyti žuvį virtą ar keptą, laikydamosi saiko. Pavyzdžiui, norint palaikyti tiek pačios moters, tiek būsimo kūdikio sveikatą, pakanka du kartus per savaitę įtraukti į meniu patiekalus iš ančiuvių.

Žindymo laikotarpiu

Žindančios mamos, bijodamos pakenkti kūdikiui, labai atsargiai žiūri į savo mitybą. Juk kartu su pienu mažylis turėtų gauti tik tai, kas naudinga jo augimui ir vystymuisi. Šiuo atsakingu laikotarpiu augantis organizmas reikalauja kokybiškos „statybinės medžiagos“, esančios žuvies produktuose. Jei iš ančiuvių gaminsite patiekalus garuose, tokia mityba bus naudinga tiek mamai, tiek vaikui. Tačiau vis dėlto nevertėtų valgyti rūkytos ar sūdytos žuvies, taip pat ja piktnaudžiauti. Kadangi ančiuviuose yra padidintas riebalų kiekis, tai gali sukelti kūdikio vidurių užkietėjimą. O vitaminų ir mineralų priedų buvimas žuvies delikatese tik skatins harmoningą mažylio vystymąsi.

Vaikams

Augančiai kartai ančiuviai yra ne tik naudingi, bet ir ypač reikalingi. Unikali jų sudėties formulė užtikrins tinkamą kaulų sistemos ir protinių gebėjimų vystymąsi, sumažins prastos ekologinės aplinkos riziką, sustiprins imuninę sistemą. Neatsitiktinai būtent ančiuviai įvairiomis formomis duodami vaikams ikimokyklinėse ir mokyklinėse ugdymo įstaigose. Šis faktas dar kartą įrodo, kad maža jūrinė žuvelė yra visiškai saugi vaikų sveikatai. Ją galima duoti net labai mažiems vaikams kaip papildomą maistą. Ypač naudingi ančiuviai vaikams, turintiems nepakankamą kūno masę. Optimali norma vaikų mitybai – 200 g žuvies produkto, kas prilygsta maždaug dešimčiai žuvelių.

Metant svorį

Nepaisant didelio riebumo ir didelio baltymų kiekio, ančiuviai padeda kovoti su nutukimu. Reikalas tas, kad dėl baltymų net nedidelė ančiuvių porcija sukelia greitą prisotinimą. Todėl noras suvalgyti per daug tiesiog išnyksta, o nereikalingos kalorijos nepatenka į organizmą. Tiesa, vartojant sūdytą, vytintą ir rūkytą žuvį, sustiprėja troškulys. Dėl to lieknėjantis žmogus suvartoja daug skysčių, kurie užpildo organizmo audinius. Tokios dietos rezultatas – patinimai ir svorio augimas. Todėl visame kame reikia laikytis saiko, tuomet ančiuviai, kaip raciono dalis, taps galingu paskatinimu organizmo saviregeneracijai.

Ar naudingi džiovinti ančiuviai

Vytinta žuvelė yra mėgstamas alaus mėgėjų skanėstas. Tačiau džiovinti ančiuviai pagal maistines savybes visiškai nusipelno savarankiško patiekalo statuso. Su jais galima paruošti daugybę maistingų patiekalų: produktas puikiai dera su daržovėmis, alyvuogėmis, skrebučiais.

Džiovinta žuvis dažnai įeina į originalių padažų sudėtį, ja papildomi pagrindiniai patiekalai. Be to, pagal naudingas savybes toks produktas nenusileidžia šviežiai ančiuvių mėsai. Jame visiškai išlieka mineralai, vitaminai ir omega rūgštys. Tiesa, delikateso skonis tiesiogiai priklauso nuo žuvelės dydžio: kuo ji mažesnė, tuo skanesnis užkandis. Kai kurie gurmanai lygina džiovintus ančiuvius su sėklomis, kurios nepastebimai suvalgomos dideliais kiekiais. Tačiau toks produktas negali pakeisti visaverčio žuvies patiekalo. Todėl geriau ančiuvių filė kepti orkaitėje, kepti ar troškinti.

Žala ir kontraindikacijos

Vienintelė kontraindikacija vartoti ančiuvius gali būti individualus netoleravimas. Kitais atvejais šis žuvies produktas yra visiškai saugus, jei jis atitinka kokybės standartus, taip pat tinkamai laikomas ir vartojamas protingais kiekiais.

Kad būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių rizikos, reikia laikytis šių taisyklių:

1. Nepiktnaudžiauti sūdytais ir džiovintais ančiuviais, ypač kartu su alumi, jei jo geriama neribotais kiekiais. Toks derinys gali sukelti patinimą ir alergines reakcijas.
2. Taip pat pavojų kelia parazitai, kurie dažnai apsigyvena mažų žuvelių organizmuose. Užkrėtimo išvengti padės tinkamas kulinarinis apdorojimas arba užšaldymas.
3. Sūdyti ančiuviai gali pakenkti sveikatai. Todėl, norint pašalinti natrio perteklių, prieš vartojimą juos reikia mirkyti pusvalandį.
4. Potencialią grėsmę kelia domoinė rūgštis – galingas neurotoksinas, sukeliantis sunkias apsinuodijimo formas. Ši medžiaga daugiausia kaupiasi žuvies žarnyne. Todėl jokiu būdu negalima valgyti ančiuvių sveikų.

Ką galima pagaminti iš ančiuvių: receptai

Iš ančiuvių filė galima gaminti beveik bet kokius patiekalus: kepti ir virti, troškinti, daryti paštetą, rūkyti ir naudoti pyragų įdarui. Nors pas mus šis žuvies produktas nėra toks populiarus, Europos virtuvėje jis yra labai paklausus. Pavyzdžiui, anglai išrado savo garsųjį Vusterio padažą būtent dėl šių mažų žuvelių. Italai ir ispanai mėgsta kepinius su žuvies įdaru, o Švedijoje su ančiuviais gaminamas apkepas su keptomis bulvėmis ir svogūnais.

Savo indėlį į kulinarinę įvairovę įnešė ir amerikiečiai: jie iš maistingų žuvelių gamina kanapė ir sumuštinius. Beje, būtent amerikiečiai sukūrė visame pasaulyje išgarsėjusias "Cezario" salotas su ančiuviais. Vieną originalių padažo versijų šiam garsiam patiekalui pateikiame žemiau.

Salotų „Cezaris“ užpilas

Šiame visame pasaulyje žinomame patiekale pagrindinį vaidmenį atlieka padažas, kuris tuo pačiu metu yra ir ingredientas, ir užpilas. Kitaip tariant, kaip pagrindinis komponentas gali būti naudojama vištienos filė, krevetės, daržovės, bet koks produktas. Tačiau be tinkamai paruošto padažo visavertis patiekalas nebus. Išskirtiniam padažui su aštrokai pikantišku skoniu labiausiai tinka konservuoti ančiuviai aliejuje.

Be to, dar reikės:

• kiaušiniai – 2 vnt.;
• česnakas – 1 skiltelė;
• garstyčios – 3 arb. š.;
• ančiuviai – 2–3 vnt.;
• citrina – 1 vnt.;
• alyvuogių aliejus – 3 valg. š.;
• malti pipirai.

Gaminimo schema:

1. Kietai virtus kiaušinius padėti į šaldytuvą, kad lengviau atsiskirtų tryniai nuo baltymų. Padažui reikia tik trynių.
2. Česnaką sutarkuoti, žuvį sutrinti šakute.
3. Į dubenį išspausti citrinos sultis, sudėti trynius, česnaką, garstyčias. Viską kruopščiai išmaišyti.
4. Dabar į mišinį įdėti žuvį, pabaigoje įberti pipirų ir įpilti alyvuogių aliejaus.
5. Plakti gautą masę, kol padažas taps tirštas.
6. Tokiu padažu pagardinti "Cezario" salotas bet kuriame variante.

Ančiuviais įdaryti pomidorai

Šio originalaus patiekalo, galinčio atlikti pagrindinį vaidmenį šventiniame stalui, paruošimo laikas yra tik 40 minučių. Išskirtiniam kulinariniam šedevrui reikės šių produktų rinkinio:

• skardinė konservuotų ančiuvių aliejuje;
• citrina – pusė;
• dideli pomidorai – 6 vnt.;
• saldžiosios paprikos – 2 vnt.;
• kaparėliai ir juodosios alyvuogės – po 50 g;
• alyvuogių aliejus – 50 ml;
• druska ir šiek tiek šviežių petražolių.

Žingsnis po žingsnio gaminimo procesas:

1. Pirmiausia kepti paprikas orkaitėje, tada nuimti nuo jų odelę, supjaustyti mažais gabalėliais.
2. Kaparėlius geriau susmulkinti. Tokiu pat būdu susmulkinti alyvuoges su petražolėmis.
3. Skardinę su ančiuviais atidaryti ir šakute sutrinti žuvį.
4. Toliau sumaišyti visus ingredientus, išskyrus pomidorus.
5. Su pomidorais atlikite kruopštų darbą – atsargiai aštriu peiliu nupjaukite kiekvienos daržovės viršutinę dalį, o po to arbatiniu šaukšteliu išimkite šerdį su sėklomis.
6. Užpildykite pomidorų „indelius“ iš anksto paruoštu įdaru, uždenkite juos dangteliais, tada sudėkite ant aliejumi pateptos skardos. 30 minučių siųskite būsimą skanėstą į orkaitę.

Patiekalą kepkite ne aukštesnėje kaip 180 °C temperatūroje. Užkandį galima patiekti karštą arba šaltą.

Pica „Neapolitana“

Neapolyje, kuris laikomas šio garsaus patiekalo gimtine, pica kepama malkomis kūrenamoje krosnyje. Neturint tokios senovinės įrangos, galima apsieiti su įprasta orkaite. Recepte pateikiamas vienas įdaro variantas, tačiau jo sudėtį galima papildyti parmezanu arba mocarela.

Ingredientų sąrašas:

• picos tešla – maždaug 1 kg;
• alyvuogių aliejus – pagal poreikį;
• savo sultyse konservuoti pomidorai – 300 g.

Įdarui reikia paimti:

• česnakas – 5–6 skiltelių;
• ančiuviai aliejuje – 30 g;
• bazilikai – keli lapeliai;
• kaparėliai – 40 g;
• alyvuogės (Kalamata) – 50 g.
• džiovintas raudonėlis.

Iš karto verta pastebėti, kad visas procesas užtruks ne ilgiau kaip pusvalandį. Kaip gaminti:

1. Pirmiausia iš pomidorų paruoškite pastą. Tam geriausia naudoti blenderį.
2. Dabar visą tešlą padalinkite į keturias maždaug lygias dalis.
3. Ant stalo paviršiaus pabarstykite miltų. Tada iš kiekvieno tešlos gabalėlio suformuokite 20 cm skersmens apskritimą. Kraštelių nereikia spausti.
4. Miltų perteklių nuo stalo pašalinkite.
5. Kitas etapas – įdaras. Ruošinių viršų patepkite pomidorų padažu, tada sudėkite bazilikus, alyvuoges, ančiuvius ir paskiausiai – kaparėlius.
6. Ant šios ryškios masės pabarstykite smulkiai pjaustytą česnaką ir raudonėlį.
7. Po šios procedūros atsargiai pataisykite picos kraštelius.
8. Orkaitė jau turi būti įkaitinta iki 250–300 °C. Kulinarinį šedevrą siųskite į ją maždaug 10 minučių.
9. Norėdami sužinoti, ar pica yra paruošta, pakanka šiek tiek paspausti gaminio kraštelius: jei tešla grįžta į pradinę padėtį – patiekalas paruoštas.

Prieš patiekiant picą apšlakstykite aliejumi.

Spagečiai sicilietiškai

Tai dar viena kulinarinė dovana iš italų aukštosios virtuvės meistrų. Patiekalas kasdieniškas, tačiau jis tikrai patiks namų gurmanams dėl neįprastai sodraus skonio ir apetitą keliančios išvaizdos. Be to, visas kulinarinis procesas užtruks ne ilgiau kaip ketvirtį valandos, o tai labai vertinga užsiėmusioms šeimininkėms.

Produktų rinkinys:

• spagečių pakuotė – 450 g;
• Česnakai – 3 skiltelės;
• alyvuogių aliejus – 2 valg. š.;
• švieži ančiuviai – 100 g;
• petražolės – ryšelis;
• parmezanas (tarkuotas) – 4 valg. š.;
• džiūvėsėliai – 2/3 puodelio;
• žiupsnelis maltų juodųjų pipirų.

Gaminimo seka:

1. Iš anksto pastatykite vandenį spagečiams virti. Lengvai jį pasūdykite.
2. Kol vanduo verda, pasiruoškite produktus.
3. Nulupkite ir smulkiai supjaustykite česnaką.
4. Ančiuvius išdarinėkite, pašalinkite pelekus ir galvą.
5. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite česnaką ir žuvį. Dvi minutes nuolat maišydami kepkite gautą mišinį.
6. Tada sudėkite džiūvėsėlius ir smulkintas petražoles. Prieš nuimdami nuo ugnies, pagardinkite pipirais.
7. Į verdantį vandenį įdėkite makaronus. Virkite 8–10 minučių, tada nukoškite, kad vandens perteklius nutekėtų.
8. Kai visos sotus patiekalo dalys bus paruoštos, sujunkite jas, o viršų papuoškite tarkuotu sūriu.

Skrebučiai su ančiuviais

Nepaprastai skanus ir iki nepadorumo paprastas paruošti užkandis puikiai tiks net švediško stalo ypatingai svarbioms šventėms. Patiekalas atrodo labai patraukliai, o jį paruošti galima vos per 15 minučių, jei po ranka yra šie ingredientai:

• ančiuvių filė (aliejuje) – 250 g;
• duona – 6–8 riekelių;
• kreminis sūris – 50 g;
• pomidorai – 4 vnt.;
• česnakas – 1 skiltelė;
• kalendra – nedidelė kekė;
• alyvuogių aliejus – 2 v.š.

Gaminimo seka:

1. Duonos gabalėliams suteikite bet kokią formą: padarykite juos apvalius, pailgus ar mažų kvadratėlių pavidalo.
2. Pirmiausia apkepkite duoną keptuvėje su šiek tiek aliejaus. Reikia, kad iš abiejų pusių susidarytų apetitą žadinanti plutelė.
3. Skrebučius įtrinkite česnaku.
4. Pomidorus supjaustykite kubeliais.
5. Ant paruoštų skrebučių pirmiausia uždėkite pomidorus, tada žalumynus, po to ančiuvius ir sūrį.

Puikus užkandis paruoštas degustacijai.

Pomidorų tyrės sriuba

Šis patiekalas ruošiamas iš konservuotų savo sultyse pomidorų, o ančiuviai jame naudojami sukurti ispnišką akcentą.

Ingredientų sąrašas:

• vidutinis svogūnas – 1 vnt.;
• Česnakai – 3 skiltelės;
• paprika – ½ a.š.;
• ančiuvių filė (aliejuje) – 4–5 vnt.;
• sultinys (daržovinis, mėsinis) – 400 ml;
• pomidorai – 800 g;
• cukrus – 2 a.š.;
• druska, malti pipirai.

Kaip gaminti:

1. Čenaką su svogūnu smulkiai sukapokite, o pomidorus su žuvimi – sutrinkite šakute.
2. į storadugnį indą įpilkite šaukštą augalinio aliejaus. Apkepkite svogūną, kol jis taps permatomas.
3. įdėkite prie svogūno česnaką, ančiuvius, papriką. Dar minutę kepkite mišinį.
4. Sumaišykite sultinį su pomidorų mase, supilkite į puodą.
5. Užvirkite mišinį, tada sumažinkite ugnį iki minimumo ir virkite sriubą po dangčiu apie 20 minučių.
6. Nukite indą nuo ugnies. Karštą masę sutrinkite trintuvu iki vientisos masės, įberkite druskos, cukraus, pipirų.
7. Patiekti patiekalą prie stalo su skrebučiais.

Tokia sriubytė labiau tiks žiemos meniu. Nepaisant paprasto paruošimo ir standartinio produktų rinkinio, patiekalas gaunasi labai skanus ir sotus.

Įdomūs faktai

1. Neseniai ančiuviai pradėti naudoti kosmetologijoje. Pirmieji į šios žuvytės jauninamąsias savybes atkreipė dėmesį japonai. Ekstrakto pagrindu jie dabar gamina visą eilę efektyvių jauninamųjų kremų.
2. Senovėje romėnai gamino iš ančiuvių aštrų padažą garum, kuris tuo metu buvo nepaprastai populiarus. Į padažo sudėtį, be žuvies, įėjo alyvuogių aliejus ir prieskoniai. Tokiu pagardu pakeisdavo druską. Gaminant padažą, specifinis aromatas buvo toks stiprus, kad netrukus dirbtuvės, kuriose gamino produktą, buvo nuspręsta iškelti už miesto. Šiandien tik Tailande gaminamas padažas, kažkiek primenantis garum.
3. Antikos laikais labiausiai buvo vertinami sūdyti ir džiovinti ančiuviai. Graikai tokį žuvies produktą laikė labai pelninga preke ir net vadino antraja duona.
4. Dar vienas įdomus istorinis faktas: iš pradžių ančiūviu buvo vadinamos ne pačios žuvelės, o iš jų pagamintas patiekalas. Tačiau laikui bėgant šis pavadinimas tvirtai prigijo prie žuvelių.

Apibendrinant, norisi prisiminti liaudies išmintį, kuri teigia, kad vertė nepriklauso nuo konkretaus objekto dydžio. Kuklūs ančiūvių gabaritai nė kiek nemenkina jų privalumų.

Ančiūvių nuotrauka