Žuvis kilkė: nuotrauka, aprašymas, naudingosios savybės ir receptai

Kilkė – bendras kelių rūšių smulkių jūros žuvų, kurios plačiai naudojamos kulinarijoje, pavadinimas. Kilkė – dietinis, naudingas ir skanus produktas. Ši žuvis – viena iš labiausiai prieinamų. Parduotuvių lentynose galima rasti įvairiausių variantų – marinuotų, rūkytų, užšaldytų, o kai kuriuose regionuose – net šviežios žuvies. Nepaisant to, kad kilkė yra labai maža žuvis, ji gali atnešti didžiulę naudą žmogaus organizmui.

Kilkė: kas tai per žuvis, kaip atrodo ir kur aptinkama

Kilkė – smulkių žuvų rūšių grupė, priklausanti silkių šeimai. Šiuo metu labiausiai paplitusios 5 rūšys, visos jos yra vertingos žvejybos pramonei ir plačiai naudojamos kulinarijoje. Kilkė pasižymi šiomis išorinėmis savybėmis:

• kūno ilgis iki 10 cm;
• plokščias kūnas su nedideliu sustorėjimu nugarėlėje;
• veidrodinio sidabro spalvos odelė;
• tamsiai pilka juostelė palei nugarą;
• smulkūs žvynai, paprastai greitai nukrenta patys, todėl parduotuvėse žuvis parduodama be jų;
• nedidelė galva su didelėmis apvaliomis akimis.

Priklausomai nuo buveinės ypatumų, išorinės žuvies savybės gali skirtis. Taip pat svarbu žinoti, kuo skiriasi skirtingos kilkės rūšys.

Rūšys

Visos rūšys vienodai naudingos ir prieinamos, tačiau vis dėlto yra nedidelių skirtumų. Šiuo metu kulinarijoje plačiai naudojamos 5 kilkės rūšys.

1. Baltijos arba Juodosios jūros kilkė – labiausiai paplitusi ir gausiausia smulkių būrinių žuvų rūšis. Gyvena Juodosios jūros vandenyse ir Pabaltijo akvatorijoje.
2. Ančiuvinė kilkė – stambi atmaina, kurios ilgis iki 14 cm, daugiausia gyvena Kaspijos jūroje ir naudojama šprotams gaminti bei konservuoti pomidorų padaže.
3. Didžiaakė kilkė – šilumą mėgstanti žuvis didelėmis akimis, šiek tiek panaši į ančiuvį, turi daug naudingųjų riebalų.
4. Abraujinė kilkė – smulki žuvelė, gyvenanti gėlame vandenyje, paplitusi Turkijos teritorijoje.
5. Kaspijos kilkė – žuvis, daugiausia gyvenanti Kaspijos jūros vandenyse. Stambi – iki 16 cm, su suplokštėjusiu kūnu ir veidrodiniais blizgiais žvynais.

Labiausiai paplitusia atmaina laikoma Baltijos kilkė, būtent ji masiškai sugaunama ir naudojama maisto pramonėje. Taip pat būtent šią atmainą Pabaltijo regionas tiekia į kitas pasaulio šalis šviežiai užšaldytą.

Kuo kilkė skiriasi nuo tulkos ir ančiuvio

Ančiuvis yra mėsingesnė žuvis, turi didesnius nasrus. Ji turi mažiau blizgančią, permatomą odelę, ilgesnį kūną. Jos filė nėra tokia riebi, tačiau ne mažiau naudinga. Ančiuvis ant plačios nugaros turi tamsiai pilką, beveik juodą plačią juostą – šprotas tokios ypatybės neturi. Ančiuvis dar vadinamas Juodosios jūros ančiuviu, jis gaudomas tam tikrais sezonais, jo negalima nusipirkti parduotuvėse šviežio ištisus metus, skirtingai nei šprotą. Ančiuvis taip pat nėra masiškai naudojamas maisto pramonėje, jis retai konservuojamas.

Tulka – tai taip pat bendras pavadinimas įvairių silkių šeimos žuvų rūšių, tačiau nuo šproto ji šiek tiek skiriasi. Ji turi trumpą galvą, apvalią nugarą, stambesnius žvynus ir ilgesnius pelekus bei uodegą. Pagal sudėtį tulka taip pat nežymiai skiriasi – joje šiek tiek daugiau riebalų. Skonio savybėmis skirtumai nežymūs.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Dėl sudėtingos sudėties ir aktyvių komponentų didelės koncentracijos šprotas gali teigiamai veikti žmogaus sveikatą. Šioje žuvyje yra viskas, ko reikia, kad jaustumėtės gerai, retai sergtumėte ir gerai atrodytumėte. Norint įvertinti visą šios žuvies naudą, svarbu žinoti, kas įeina į jos sudėtį. Tyrėjai išsamiai ištyrė šprotą ir galėjo pateikti pilną vertingų medžiagų, kurios jame yra, sąrašą.

1. Vitaminas A ir E – antioksidantai, skatina odos ir plaukų sveikatą, pratęsia jaunystę, apsaugo nuo vėžio išsivystymo ir stiprina imunitetą.
2. B grupės vitaminai (B3, B6, B9 ir B12) – atsako už imunitetą, kraujodarą.
3. Mikroelementai: magnis, cinkas, kalis, natris, jodas, manganas, fosforas.
4. Riebalų rūgštys, omega-3, omega-6 – palaiko nervų sistemą ir skatina normalų imuniteto funkcionavimą.

100 g šproto yra apie 135–140 kcal, priklausomai nuo žuvies amžiaus, buveinės. Didesnė žuvis visada šiek tiek riebesnė, todėl gali būti kaloringesnė. Iš vienos šimtagraminės porcijos žmogus gauna 20–21 g baltymų, apie 5–7 g riebalų, vėlgi priklausomai nuo žuvies amžiaus ir rūšies. Likusi dalis – vanduo, pelenai, mikroelementai.

Kilkės naudingosios savybės

Šprotas – labai naudinga žuvis, joje yra beveik visos medžiagos, kurios reikalingos organizmo sveikatai palaikyti, jaunystei pratęsti, pagrindiniams poreikiams patenkinti. Žinant, kuo ši maža žuvelė naudinga, galima ją reguliariai naudoti savo racione. Kai kuriais atvejais ji gali būti ypač naudinga, jei naudojama teisingai.

Moterims

Moterims labai svarbu reguliariai įtraukti šprotą į savo racioną, nes ši žuvis turi medžiagų, užtikrinančių šiuos naudingus efektus:

• palaiko hormoninės sistemos funkcionavimą;
• apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo;
• normalizuoja reprodukcinės sistemos funkcionavimą;
• maitina smegenis ir nervų sistemą;
• atkuria odos elastingumą ir plaukų grožį;
• stiprina nagus;
• didina apsauginių funkcijų efektyvumą.

Moterims ši žuvis veikia kaip hormonų pusiausvyros reguliatorius, aprūpindama endokrininės sistemos organus reikalingais mikroelementais ir medžiagomis, kurios normalizuoja jų veiklą.

Vyrams

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, kiekvienas vyras kasdien turėtų su maistu suvartoti ne mažiau kaip 500 mg riebalų rūgščių. Tai būtina siekiant palaikyti reprodukcinę funkciją, nervų sistemos veiklą ir susidoroti su dideliais fiziniais bei protiniais krūviais.

Be to, medikai pabrėžia, kad vyrai turi didesnį baltymų poreikį. Abi šios sudedamosios dalys – baltymai ir riebalų rūgštys – gausiai yra Baltijos šprotų sudėtyje. Todėl svarbu reguliariai įtraukti šį produktą į racioną, ypač jei vyro kasdienė veikla susijusi su fiziniais, protiniais ar stresiniais krūviais.

Nėštumo metu

Kiekviena mama savo vaikui linki tik geriausio, o tinkama mityba yra pirmasis pasirinkimas, kurį moteris daro nėštumo metu dėl savo kūdikio gerovės. Šprotai gali būti sveikos mitybos dalis šiuo laikotarpiu. Remiantis naujausiais tyrimais, šios žuvies vartojimas nėštumo metu skatina teisingą vaiko vystymąsi.

Šprotuose yra polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 ir omega-6, kurios prasiskverbia pro placentos barjerą ir teigiamai veikia embriono vystymąsi. Vartodama šią žuvį nėštumo metu, moteris prisideda prie vaiko pažintinių gebėjimų, raumenų ir kaulų sistemos sveikatos. Šprotai taip pat turi mineralinių junginių, kurie skatina teisingą vaisiaus organų formavimąsi ir apsaugo nuo vystymosi defektų.

Šprotuose yra vertingų baltymų, būtinų kūdikio augimui, fosforo ir vitamino PP (niacino) bei riebalų, kurie teigiamai veikia motinos imuninę sistemą. Be to, žuvis gausi kalio ir magnio, kurie palaiko moters nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemos sveikatą, apsaugo nuo pogimdyminės depresijos. Geležis ir folio rūgštis padeda išvengti anemijos ir vaisiaus hipoksijos.

Žindymo laikotarpiu

Moters organizmas greitai išsenka žindymo laikotarpiu, jei ji netinkamai maitinasi. Dėl laktacijos metu organizme vykstančių procesų ypatumų padidėja maistinių medžiagų, mineralų, baltymų ir riebalų poreikis. Todėl šprotai gali būti įtraukti į maitinančios motinos racioną, tačiau juos reikia tinkamai paruošti.

Šprotus į savo racioną galima pradėti įtraukti maždaug nuo 4–6 mėnesių, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir vystymosi ypatumus. Tačiau būtina pasitarti su gydytoju, nes yra alerginės reakcijos rizika. Geriausia pradėti nuo mažiausio kiekio, pavyzdžiui, pabandyti pusryčiams suvalgyti vieną žuvelę. Per dieną reikia stebėti vaiko savijautą ir įsitikinti, kad žuvis nesukėlė alerginės reakcijos.

Vaikams

Vaikams nuo trejų metų amžiaus reikia įtraukti šprotus į racioną. Gavus gydytojo leidimą, tai galima padaryti ir anksčiau. Ši žuvis yra aktyviųjų medžiagų, reikalingų vaiko augimui ir intensyviam vystymuisi, šaltinis. Yra 8 pagrindiniai šios žuvies privalumai vaikams.

1. Šprotuose yra riebalų rūgščių, kurios palaiko imunitetą ir veikia smegenų vystymąsi.
2. Nuolatinis šios žuvies vartojimas padės išvengti magnio ir cinko trūkumo, taigi apsaugos vaiką nuo koncentracijos problemų ir streso.
3. Šprotai ypač naudingi tiems vaikams, kuriems ankstyvame amžiuje pradėjo pasireikšti regėjimo problemos – aktyvūs šios žuvies komponentai saugo akių sveikatą.
4. Šprotuose yra mineralinių junginių, kurie skatina sveiką kaulų augimą.
5. Joje yra kalio, kuris palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, o tai itin svarbu augimo laikotarpiu.
6. Žuvis gausu antioksidantų, kurie valo organizmą ir neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį. Didžiausia koncentracija yra vitaminų – tokoferolio ir retinolio. Jie dažnai įeina į farmacines priemones, skirtas vaikų imunitetui stiprinti.
7. Šprotai vaikų racione aprūpina organizmą augimui reikalingais baltymais, užkerta kelią antsvorio atsiradimui.
8. Žuvyje yra geležies, kuri užkerta kelią anemijos vystymuisi.

Vaikams šią žuvį galima duoti nuo trejų metų amžiaus arba net anksčiau, jei pediatras leidžia. Vienintelė kontraindikacija – polinkis į alergines reakcijas. Šprotai, kaip ir kitos žuvų rūšys, gali sukelti alergiją padidėjusio jautrumo vaikams.

Metant svorį

Šprotai – puikus dietinis produktas su minimaliu kalorijų kiekiu ir dideliu riebalų rūgščių kiekiu. Jie naudingi metant svorį, nes geba palankiai paveikti medžiagų apykaitą, tačiau visiškai neturi angliavandenių. Vertingosios medžiagos, kurių yra šprotuose, suteikia papildomų privalumų metant svorį:

1. Padeda kepenims susidoroti su toksine apkrova ir pašalinti riebalinio audinio skilimo produktus.
2. Stimuliuoja lipolizę, skatina riebalų deginimo procesą.
3. Palaiko odos elastingumą, užkerta kelią strijoms.

Net ir laikantis griežčiausios dietos, šprotai padės numesti svorio nepakenkiant išvaizdai. Juose yra visų reikalingų medžiagų, kad oda, nagai ir plaukai spindėtų sveikata.

Racionas su šprotais – idealus sprendimas tiems, kurie nori numesti svorio per trumpą laiką be neigiamų pasekmių organizmui. Be to, žuvį naudinga valgyti tiems, kurie jau numetė svorio, bet nori išlaikyti savo figūrą idealios būklės. Iš šprotų galima gaminti skanius priedus prie garnyrų, pietums ir vakarienei, juos galima naudoti dietiniams sumuštiniams ir užkandžiams.

Sergant cukriniu diabetu

Žmogaus, sergančio cukriniu diabetu, racionas radikaliai skiriasi nuo sveiko žmogaus mitybos. Problema ta, kad jam negalima vartoti angliavandeniais turtingų produktų. Būtent todėl medikai rekomenduoja kaip alternatyvų energijos šaltinį naudoti baltyminius produktus. Šprotai – optimalus variantas. Kuo žuvis naudinga sergant diabetu:

1. Apsaugo nuo ketozės vystymosi, prisotindama organizmą funkcionavimui reikalingais riebalais.
2. Suteikia energijos, tačiau visiškai neturi angliavandenių.
3. Aprūpina organizmą mineraliniais junginiais, reikalingais pusiausvyrai palaikyti.
4. Apsaugo nuo diabeto komplikacijų išsivystymo.
5. Dėl riebalų rūgščių dalyvauja medžiagų apykaitos procese ir normalizuoja kalorijų pavertimo energija greitį.

Kilkę sergant diabetu galima ir reikia reguliariai įtraukti į savo racioną, nes ji naudinga sveikatai ir neapkrauna kasos. Tačiau jei yra kitų kontraindikacijų vartoti kilkę, geriau nerizikuoti. Svarbu pasitarti su gydytoju ir paprašyti jo kuo tiksliau apskaičiuoti leistiną šios žuvies kiekį dienos racione.

Sergant gastritu

Atsisakyti kilkės sergant gastritu verta tik vienu atveju – jei prasidėjo paūmėjimas. Visais kitais atvejais ši žuvis bus tik naudinga. Riebalai ir riebaluose tirpūs vitaminai skatina greitą gleivinės ląstelių regeneraciją, todėl pagreitina atsigavimo procesą. Tačiau sergant gastritu reikia žinoti, kurių rūšių kilkės geriau atsisakyti iš raciono. Dietiniame meniu neturėtų būti šių rūšių:

• rūkyta;
• sūdyta;
• pagardinta prieskoniais;
• pomidorų padaže;

Žuvį galima kepti, tačiau prieš vartojant ją reikia palaikyti ant popierinės servetėlės, kad ši sugertų aliejaus likučius. Galima kepti orkaitėje, daryti mažai sūdytą variantą, troškinti kilkę arba gaminti šprotus.

Sergant podagra

Pagrindinis gydomasis metodas sergant podagra yra gydomoji dieta. Būtent maisto produktai padeda greičiau susidoroti su liga ir kontroliuoti medžiagų apykaitos procesus. Kilkė – vienas iš nedaugelio baltymų produktų, leidžiamų sergant podagra, tačiau labai nedideliu kiekiu. Joje nėra purino bazių, todėl ją galima vartoti 1–2 kartus per savaitę. Porcija neturėtų viršyti 100 g. Sergant podagra svarbu valgyti baltyminius produktus kartu su šviežiomis daržovėmis ir uogomis. Siekiant sumažinti potencialias rizikas, taip pat būtina suvartoti ne mažiau kaip 300 ml šarminio mineralinio vandens kiekvieną dieną.

Vienintelis svarbus apribojimas – jokiu būdu negalima valgyti konservuotos kilkės. Siekiant išlaikyti sveikatą sergant podagra, reikia rinktis kuo saugesnius žuvies gaminimo būdus. Pavyzdžiui, iš jos galima pagaminti garuose virtus kotletus. Taip pat patartina kuo labiau sumažinti druskos kiekį, nenaudoti jokių transriebalų (margarino, taukų, sviesto) gaminant žuvį.

Kuo naudinga kilkė pomidorų padaže

Šprotai pomidorų padaže būna dviejų rūšių – šviežiai paruošti ir konservuoti. Konservų galima įsigyti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje – tai prieinamiausia ir daugelio mėgstama žuvis. Šio gaminio privalumas yra tas, kad konservavimo proceso metu išsaugoma reikiama pagrindinių naudingųjų medžiagų koncentracija. Tai reiškia, kad konservuotų šprotų nauda yra tokia pati kaip ir šviežios žuvies – keptos, sūdytos arba orkaitėje keptos. Šprotai pomidorų padaže turi žuvų taukų, kuriuose gausu riebalų rūgščių, užtikrinančių normalią nervų sistemos veiklą ir palaikančių imunitetą. Žuvyje išlieka pagrindiniai B grupės vitaminai, vitaminas D, taip pat riebaluose tirpūs – retinolis ir tokoferolis.

Nepaisant to, kad konservuoti šprotai pomidorų padaže išlaiko visas naudingas medžiagas, dietologai nerekomenduoja dažnai vartoti šio produkto. Reikalas tas, kad konservavimo procese naudojami konservantai, kurie leidžia išlaikyti žuvies šviežumą ilgą laikymo laikotarpį. Paprastai konservų galiojimo laikas yra 2 metai. Per tą laiką pomidoruose esančios rūgštys reaguoja su metaline talpos danga, sudarydamos kenksmingas medžiagas. Be to, patys konservantai yra gana toksiški. Yra ir kitų rizikų perkant konservuotus šprotus pomidorų padaže:

1. Toks produktas gali sukelti botulizmo vystymąsi, jei gaminant buvo pažeista technologija.
2. Stiklainyje žuvis gali pradėti greičiau gesti, jei buvo pažeistos laikymo sąlygos.
3. Parduotuvėse kartais parduodamas falsifikatas – konservų klastotė.

Svarbu skaityti informaciją ant pakuotės – žiūrėti pagaminimo datą, rinktis šviežiausią produktą, atkreipti dėmesį į atitiktį GOST standartui.

Žala ir kontraindikacijos

Pagrindinė rizika, susijusi su šprotų vartojimu, yra sunkiųjų metalų, pirmiausia gyvsidabrio, buvimas juose. Sunkieji metalai turi kancerogeninį poveikį, sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, veikia hormonų foną. Žuvis, gyvenanti užterštuose vandens telkiniuose, kaupia toksiškas medžiagas. Būtent todėl šprotus verta pirkti tik parduotuvėse, į kurias jie patenka iš maisto sandėlių, kurie privalomai atlieka produktų analizę. Nustačius kritinę sunkiųjų metalų koncentraciją žuvyje, partija nepatenkinama į mažmeninės prekybos tinklus.

Net jei šprotai yra visiškai saugūs, jų negalima vartoti esant šioms ligoms ir problemoms:

• alergija žuviai;
• inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimai;
• virškinimo trakto ligos ūminėje stadijoje.

Be to, kilkė, kaip ir daugelis kitų jūrinių žuvų rūšių, yra rizikinga užsikrėsti parazitais. Jei žuvis auginama dirbtinėmis sąlygomis, rizika yra daug mažesnė. Apskritai kilkėje parazitai sutinkami itin retai, tačiau ši rizika nėra atmesta. Kad neužsikrėstumėte, svarbu žuvį termiškai apdoroti, virti ne žemesnėje kaip 60 °C temperatūroje dešimt minučių. Jei reikia pasūdyti šviežią kilkę, verta ją įdėti į šaldiklį parai – esant žemesnei nei 20 laipsnių temperatūrai, kirminų lervos žūva per parą.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Norint pasirinkti naudingą ir šviežią kilkę, svarbu žinoti pagrindines taisykles. Kilkę reikia pirkti parduotuvėse arba vietose, specialiai įrengtose prekybai tokio tipo prekėmis. Svarbu, kad vieta atitiktų sanitarines normas. Pasirinkimo taisyklės skiriasi priklausomai nuo to, kokios rūšies kilkę reikia įsigyti.

Kokybiškos sūdytos kilkės charakteristikos:

• skaidrus sūrymas;
• tanki žuvies konsistencija;
• sveiki pilveliai, be pažeidimų;
• žuvinis, šviežias kvapas, jei kilkė aštriai sūdyta – su prieskonių natomis.

Jei konteineryje yra keletas žuvų su puria filė arba pažeidimais pilvelio srityje, tai normos ribose. Jei visa žuvis puri, su pažeidimais pilvelio srityje, o sūrymas drumstas – pirkti jos neverta, ji nėra šviežia. Lengvai sūdytą kilkę galima laikyti šaldytuve iki 72 valandų. Galima pratęsti žuvies galiojimo laiką. Tam reikia ją išvalyti, sudėti į stiklainį su svogūnų žiedais, įpilti acto ir užpilti saulėgrąžų aliejumi. Tokią žuvį šaldytuve galima laikyti iki savaitės.

Kokybiškos rūkytos kilkės charakteristikos:

• auksinės spalvos odelė;
• vidutiniškai sausa, bet ne perdžiūvusi filė;
• žuvinis, su dūmo natomis, šviežias kvapas.

Sunkiausia pasirinkti rūkytą žuvį. Dūmo aromatas labai stipriai užmaskuoja nemalonų kvapą, kuris atsiranda, kai kilkė genda, todėl verta atkreipti dėmesį ir į pagaminimo datą bei laikymo sąlygas. Rūkytą kilkę reikia suvartoti per 72 valandas, tačiau jei bus laikomasi visų laikymo taisyklių, ją galima valgyti iki tinkamumo vartoti termino pabaigos.

Kokybiškos šviežiai šaldytos žuvies charakteristikos:

• tanki ir blizganti, beveik veidrodinė odelė;
• paviršiuje nėra pažeidimų;
• žuvinis, ryškus kvapas, be pašalinių priemaišų;
• tanki, ne puri konsistencija, žuvis neturi plyšti spaudžiant.

Konservuotos kilkės pasirinkimo taisyklės šiek tiek skiriasi. Šprotai ir kilkė pomidoruose – tai konservai, kurie dažnai gaminami iš tos pačios žuvų rūšies. Šiuos konservus reikia rinktis pagal tą patį principą. Pirmiausia, į ką reikia atkreipti dėmesį – ar skardinėje nėra įlenkimų, rūdžių ir kitokių pažeidimų. Taip pat reikia įsitikinti, kad skardinė neišpūsta. Jei dangtelis spaudžiant pulsuoja ir spyruokliuoja, geriau rinktis kitą skardinę. Valgyti išpūstus konservus griežtai draudžiama – juose gali būti bakterijų toksinų, sukeliančių botulizmą, mirtiną ligą. Taip pat svarbu patikrinti galiojimo terminą – geriau pirkti kuo šviežesnius konservus ir jų ilgai nelaikyti.

Ar galima užšaldyti
Jei buvo nupirkta šviežia kilkė dideliu kiekiu, galima ją užšaldyti. Žuvį šaldiklyje galima laikyti ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Geriausia šaldyti žuvį jau išvalytą – taip bus lengviau ją vėliau paruošti. Galima supakuoti į porcijas ir pagal poreikį išimti po vieną. Tai svarbu, nes jei užšaldysite visą žuvį viename maiše, vėliau teks visą ją iš karto gaminti. Pakartotinis kilkių užšaldymas nerekomenduojamas – jos praranda skonį, tampa purios ir kepant suyra į gabalėlius.

Ką galima pagaminti iš kilkės: receptai

Egzistuoja begalė receptų, kurie padeda išsaugoti kilkės naudą ir maksimaliai atskleisti jos skonio savybes. Ją galima patiekti keptą, ruošti ant grotelių, dėti į salotas, naudoti užkandžiams, paštetams ir sumuštiniams. Universalumas – tai pagrindinis kilkės pranašumas, jos skonio savybės gali patenkinti net išrankiausių gurmanų poreikius. Kilkė racione gali būti puiki alternatyva mėsai. Iš tiesų ji turi tiek pat baltymų, tačiau yra mažiau kaloringa ir daug naudingesnė. Toliau pateikiami geriausi šios žuvies paruošimo receptai, kurie yra populiarūs visame pasaulyje.

Sumuštiniai

Sumuštinius galima ruošti iš įvairių kilkės rūšių. Yra populiarių kanapių ir sumuštinių su aštriai sūdyta kilke receptų. Štai 3 skirtingi sėkmingi produktų deriniai sumuštiniams ruošti:

• valyta aštriai sūdyta kilkė, kornišonas, juoda duona;
• baltos duonos kvadratėliai, sūrio kubeliai, aštriai sūdyta kilkė, alyvuogė;
• marinuotas svogūnas, juodos duonos riekelės, kilkė, žalumynai.

Galima ruošti skanius sumuštinius iš keptos kilkės. Kepta kilkė puikiai dera su balta duona, sūrio-česnako pasta, vyšniniais pomidorais. Taip pat galima paruošti paštetą iš šios žuvies, kad būtų galima ruošti sumuštinius.

Sriuba

Yra du populiariausi kilkės sriubos receptai. Galima naudoti konservuotą žuvį pomidorų padaže arba šaldytą kilkę. Sriuba iš konservų gaminama labai greitai ir lengvai. Šis receptas gali tikti užimtiems žmonėms arba kritiniais atvejais, kai reikia pamaitinti visus sočiu maistu, bet katastrofiškai trūksta laiko gaminti kitus patiekalus.

Ingredientai:

• 1 skardinė kilkės;
• 1,5 l vandens;
• 4 bulvės;
• 1 svogūnas;
• 1 morka;
• petražolės;
• krapai;
• lauro lapas;
• druska;
• kvapieji pipirai.

Pirmiausia reikia ant ugnies pastatyti puodą su vandeniu, kol jis užvirs, nulupti ir supjaustyti smulkiais kubeliais bulves. Į verdantį vandenį įdėti druskos, lauro lapų ir kvapiųjų pipirų, o tada įmesti bulves. Kol jos verda, paruošti pakepą – keptuvėje iškepinti supjaustytą svogūną su tarkuotomis morkomis. Kai bulvės bus jau išvirtos, įdėti pakepą ir konservuotą žuvį, užvirti ir po 5 minučių išjungti. Prieš patiekiant žalumynus berti tiesiai į lėkštę. Jei yra šiek tiek daugiau laiko, galima paruošti skanią žuvienę iš šaldytos kilkės.

Ingredientai:

• 600 g kilkės;
• 6 bulvės;
• 1 morka;
• 1 vidutinio dydžio svogūnas;
• krapai;
• žalieji svogūnai;
• lauro lapas;
• gvazdikėliai;
• kvapieji pipirai;
• 1 valgomasis šaukštas ryžių;
• druskos pagal skonį.

Veiksmų algoritmas gana paprastas – pradėkite nuo vandens užvirinimo ir bulvių lupimo. Bulves supjaustykite kubeliais ir kartu su ryžiais sumeskite į verdantį vandenį, po 5 minučių pasūdykite. Žuvį nuvalykite, pašalinkite galvas ir stuburus. Kai ryžiai su bulvėmis bus išvirę, įdėkite žuvį ir prieskonius, pakepinkite svogūną su morkomis ir taip pat sudėkite į puodą. Žuvį virkite ne ilgiau kaip 7–10 minučių, prieš patiekiant į sriubą į kiekvieną lėkštę atskirai įdėkite žalumynų.

Šprotai

Šiandien daugelis žuvies perdirbimo gamyklų gamina konservuotus šprotus, todėl ne visada lengva pasirinkti tikrai kokybišką produkciją. Tiems, kurie nori pasimėgauti kuo skaniausiais ir naudingiausiais šprotais, yra savarankiško paruošimo receptas.

Ingredientai:

• 700 g šaldytų kilkių;
• 50 g rūkytos kilkės;
• 1 valgomasis šaukštas druskos;
• ½ stiklinės saulėgrąžų aliejaus;
• 100 ml stiprios juodosios arbatos.

Paruoškite katiliuką, įpilkite į jį aliejaus. Žuvį (ir žalią, ir rūkytą) nuvalykite – pašalinkite vidurius ir galvas. Išvalytas kilkes sluoksniais sudėkite į aliejų, atskirai ištirpinkite druską stiprioje arbatoje ir įpilkite į katiliuką. Uždenkite dangčiu ir troškinkite 2 valandas ant minimalios ugnies. Galite gaminti multivarke, pasirinkę „Troškinimo“ režimą 2 valandoms.

Paštetas

Iš kilkės galima paruošti daugybę įvairių rūšių pašteto. Tarp daugybės skirtingų receptų kiekvienas galės išsirinkti tą, kuris patiks. Žemiau aprašyti trys populiariausi receptai.

Kad pagamintumėte paštetą iš kilkės aliejuje, elkitės pagal šią schemą:

• 200 g žuvies sutrinkite šakute giliame dubenyje;
• įdėkite 100 g sūrio, smulkiai tarkuoto;
• smulkiai supjaustykite žalumynus;
• įdėkite majonezo (2 valgomuosius šaukštus) ir juodųjų pipirų.

Šis paštetas puikiai tiks sumuštiniams ir tartaletėms, jį galima vynioti į lavašą arba tiesiog naudoti kaip žuvies užkandį.

Kad pagamintumėte paštetą iš kilkės pomidore, atlikite šiuos veiksmus:

1. Šakute sutrinkite skardinę kilkių.
2. Įdėkite 4 kiaušinių trynius, taip pat sutrinkite arba susmulkinkite iki vientisos masės trintuvu kartu su žuvimi.
3. Įdėkite česnako skiltelę ir majonezo pagal skonį.

Šį paštetą galima naudoti kaip pagrindą sumuštiniams arba užpildyti likusias kiaušinių baltymų puseles. Prieš patiekiant patiekalą su paštetu, rekomenduojama papuošti šviežiais žaliais svogūnais.

Kotletai

Gaminti kotletus iš kilkės yra daug paprasčiau nei iš bet kokios kitos žuvies. Jos privalumas yra tas, kad kaulų galima nepašalinti – jei juos gerai sumalsite, jie nebus jaučiami kotletuose. Gatavas patiekalas bus turtingas fosforu, kalciu ir kitais mineralais, kurių gausu kilkės stubure.

Ingredientai:

• 700 g šviežiai šaldytos žuvies;
• 1 kiaušinis;
• 3 riekelės baltos duonos;
• svogūnas;
• džiūvėsėliai;
• žuvies prieskoniai, druska, pipirai.

Geriausia į žuvį dėti kvapnių žolelių, jos suminkština specifinį aromatą ir padaro kotletų skonį švelnesnį. Taigi, žingsnis po žingsnio instrukcija, kaip paruošti sveikus ir sočius kotletus.

1. Nuplaukite kilkes, pašalinkite galvas su viduriais.
2. Žuvį du kartus permalkite per mėsmalę.
3. Ten pat sumalkite svogūną.
4. Įdėkite kiaušinį ir duoną, iš anksto išmirkytą piene ir nuspaustą.
5. Sumaišykite viską, pridėkite prieskonių ir druskos, tada suformuokite kotletus ir apvoliokite juos džiūvėsėliuose.

Apkepkite kotletus iki auksinės spalvos. Galima jų nevolioti džiūvėsėliuose, jei po kepimo planuojama troškinti pomidorų padaže. Patariama į maltą šprotų mėsą įdėti šiek tiek česnako – ji taps dar aromatingesnė ir skanesnė. Kai kurios šeimininkės naudoja šprotus kaip priedą gaminant kotletus iš raudonosios žuvies. Tokiu atveju ingredientus reikia maišyti santykiu 1:1. Tada gatavuose kotletuose dominuos raudonosios žuvies skonis.

Kaip pasūdyti kilkę namų sąlygomis

Sūdytus šprotus galima pasiruošti patiems ir būti visiškai tikriems dėl užkandžio šviežumo. Užduotis pakankamai paprasta, su ja susidoros net vaikas. Viskas, ko reikės sūdymui:

• 1 kg šviežių šaldytų šprotų;
• 2,5 valgomojo šaukšto druskos;
• 20 g cukraus.

Tai sausas sūdymo būdas. Tiesiog reikia nuplauti žuvį, leisti vandeniui nuvarvėti. Galvų ir vidurių šalinti neverta, kitaip žuvis bus per sūri. Paimkite indą – sandarų indą su dangteliu, stiklainį ar kibirą. Tiesiog inde sumaišykite šprotus rankomis su druska ir cukrumi, tada uždenkite dangteliu ir sūdykite šaldytuve parą. Pridėkite prieskonių pagal savo skonį. Paruoštus šprotus išvalykite ir išfasuokite į stiklainius su aliejumi ir actu – taip jie ilgiau išsilaikys.

Kaip kepti kilkę keptuvėje

Kepti šprotai – puikus priedas prie bulvių patiekalų, taip pat puikus užkandis kasdieniam ir šventiniam stalui. Žuvelę geriausia kepti keptuvėje storu dugnu, kad ji gerai iškeptų. Žemiau pateikiama nuosekli instrukcija.

1. Nuplaukite šprotus, pašalinkite galvas ir vidurius. Tai galima labai lengvai padaryti rankomis, nenaudojant peilio.
2. Išimkite stuburą, o žuvelę ištieskite taip, kad ji būtų plokščia.
3. Lengvai pasūdykite žuvelę, galite ir pipirauti, apvoliokite kvietiniuose miltuose ir dėkite ant įkaitintos keptuvės su aliejumi.
4. Šprotus kepkite iš abiejų pusių, kol lengvai pagels, neperkepkite, kitaip jie bus sausi ir beskoniai.

Keptą žuvį galima patiekti su citrinos griežinėliais, alyvuogėmis, vyšniniais pomidorais arba paruošti pomidorų ir sūrio padažą, jei šprotai patiekiami kaip užkandis.

Ar galima gyvūnams duoti kilkę

Naminiai gyvūnai dažnai domisi žmonių maistu. Nieko stebėtino, kad katė ar šuo prašys šprotų – ši aromatinga žuvis patinka daugeliui gyvūnų. Tačiau nereikia skubėti tenkinti augintinių užgaidų. Svarbu įsitikinti, kad žuvis nepakenks gyvūnui.

Dauguma kačių labai mėgsta šprotus, tai nenuostabu. Tačiau valgyti šią žuvį dideliais kiekiais katėms draudžiama, nes tai didžiulė apkrova inkstams. Norėdami palepinti augintinį žuvimi, ją reikia išvirti ar iškepti – žalios duoti nepatartina dėl apsinuodijimo maistu ar parazitinių infekcijų rizikos.

Šunys kartais taip pat nėra abejingi žuviai, tačiau su šiais augintiniais ir jų racionu ne viskas taip vienareikšmiška. Teoriškai žuvis yra labai naudinga šunims, ją reikėtų įtraukti į racioną. Šiame produkte esantys riebalai ir mineralai stiprina kaulus, daro kailį lygų ir šilkinį. Tačiau yra didžiulis minusas – ji sukelia alergiją daugelio veislių atstovams. Problema ta, kad pirmųjų alerginių reakcijų ne visada pavyksta atpažinti, bet jei šuo valgo žuvį nuolat, jam gali kilti didelės problemos su virškinimo sistema, bėrimai, kailio slinkimas. Virtą kilkę galima duoti šunims ne dažniau kaip 1 kartą per savaitę ir tik nedideliu kiekiu, kad nepakenktų.

Įdomūs faktai

Kilkė – žuvis su turtinga istorija. Pabaltijyje apie ją sklando legendos, tačiau visame pasaulyje kilkė žinoma tik iš gerosios pusės. Žemiau aprašyti įdomiausi faktai, susiję su šia žuvų rūšimi.

1. Kilkė – žuvis, kuri minta planktonu. Jei jos negaudyti, ji gali tiesiog sutrikdyti jūrų ekosistemą.
2. Ši rūšis ne veltui laikoma būrine, žuvis visada plaukioja jūrose dideliuose būriuose, jos neįmanoma sutikti vienišos.
3. Viena maža žuvelė neršto laikotarpiu gali padėti iki 14 000 ikrelių, trečdalis kurių taps mailiumi.
4. Kilkė neretai suėda dalį savo ikrelių, nes po neršto jos organizmas yra labai išsekęs.
5. Kai kuriuose regionuose kilkėje yra per daug sunkiųjų metalų, ypač gyvsidabrio, todėl jos gaudymas yra draudžiamas.

Kilkė – neįtikėtinai naudinga žuvis, kuri dažnai gali atsirasti žmonių racione, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir sveikatos būklės. Svarbiausia – įsitikinti, kad nėra alerginės reakcijos, ir tinkamai paruošti šį produktą!

Kilkės nuotrauka