Žemės riešutų sviestas: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Žemės riešutų sviestas – tai produktas iš to paties pavadinimo skrudintų, išlukštentų ir sumaltų riešutų. Priklausomai nuo jų smulkinimo laipsnio, sviestas gali būti kreminės vienalytės masės arba su visoje masėje pasitaikančiais riešutų gabalėliais.

Į pastą dedama druskos ir cukraus, stabilizatorių pastoviai konsistencijai išlaikyti, kakavos, cukatų ir kt.

Kuo žemės riešutų aliejus skiriasi nuo pastos

Kasdienėje kalboje žemės riešutų sviestas dažnai vadinamas sviestu, nes jį galima tepti ant duonos panašiai kaip sviestą. Tačiau iš tikrųjų tai iš esmės skirtingi dalykai. Šis klaidingas supratimas kyla iš anglų kalbos, kurioje pasta vadinama žodžiu „butter“, kaip ir gyvūninės kilmės sviestas. O skystas žemės riešutų aliejus vadinamas žodžiu, reiškiančiu visus augalinius aliejus – „oil“.

Pasta – tai sumaltų riešutų masė. O aliejus – tai skystis, gaunamas spaudžiant žemės riešutus.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Žemės riešutų sviestas yra itin gausus naudingomis medžiagomis, vitaminais ir mineralais. Tai lemia paties žemės riešuto didelis šių sudedamųjų dalių kiekis. Jo sudėtyje yra nikotino, pantoteno ir folio rūgščių, riboflavino, inozitolio, cholekalciferolio, alfa-tokoferolio, retinolio, taip pat kalcio, magnio, mangano, fosforo, natrio, cinko, kalio, seleno, geležies, vario.

Pasta laikoma labai kaloringu produktu, nes jos kaloringumas 100 g svyruoja nuo 570 kcal iki 600 kcal. Pastos sudėtyje riebalų yra 75 %, baltymų – 17 % ir angliavandenių – 8 %.

Kuo naudingas žemės riešutų sviestas

Dėl savo turtingos naudingosios sudėties žemės riešutų sviestas yra neatsiejama sveikos visavertės mitybos dalis. Reguliarus jo vartojimas padeda palaikyti normalų cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, apsaugo nuo aterosklerozės bei nervų ir širdies ir kraujagyslių sistemos ligų atsiradimo ir vystymosi, užtikrina normalią tulžies pūslės ir kepenų veiklą, gerina pastarųjų regeneracines funkcijas, stiprina kremzles, kaulus (įskaitant dantis), organizmą ir imunitetą.

Moterims

Dėl didelio antioksidantų kiekio žemės riešutų pasta padeda moterims išlaikyti grožį ir jaunystę, odos, plaukų ir nagų sveikatą. Folio rūgšties buvimas kompozicijoje daro ją naudingą planuojant nėštumą ir nėštumo metu. Žemės riešutų pastos vartojimas pagreitina planuojamo pastojimo pradžią ir užtikrina sveiką bei teisingą vaisiaus vystymąsi. Produktas teigiamai veikia moters hormoninį foną.

Vyrams

Žemės riešutų pasta padidina vyro testosterono kiekį kraujyje, t. y. sustiprina potenciją. „Stebuklinga“ riešutų masė puikiai kovoja su adenoma ir prostatitu, padeda kompleksiškai kovoti su nevaisingumu. Reguliarus šio produkto vartojimas apsaugo nuo daugelio šlapimo ir lytinių takų ligų.

Nėštumo metu

Nėštumo metu žemės riešutų ir iš jų pagamintų produktų, įskaitant žemės riešutų pastą, vartojimas yra naudingas šiais būdais:

1. Suminkština nemalonias toksikozės apraiškas dėl didelio antioksidantų kiekio.
2. Pagerina kraujagyslių būklę ir palaiko normalų hemoglobino kiekį.
3. Dėl B grupės vitaminų buvimo teigiamai veikia nėščios moters emocinę būklę, ramindamas nervų sistemą.
4. Padeda kovoti su odos sausumu ir užkerta kelią pernelyg dideliam strijų atsiradimui.

Žindymo laikotarpiu

Žindymo metu žemės riešutų pasta užtikrina gausią ir stabilią laktaciją dėl didelio baltymų kiekio. Pienas tampa labai maistingas, prisotintas naudingų elementų, sotus. Kūdikiai, pamaitinti tokiu pienu, greičiau pasisotina ir tvirčiau miega.

Tačiau žemės riešutai yra labai stiprus alergenas, todėl juos reikia labai atsargiai įtraukti į moters, maitinančios krūtimi naujagimį, racioną. Alerginių apraiškų rizika sumažėja, jei moteris nėštumo metu valgė pastą. Taip pat gali pasireikšti kūdikio pilvo pūtimas. Esant bet kokiems alergijos požymiams ar žarnyno problemoms, nedelsiant reikia atsisakyti žemės riešutų pastos vartojimo.

Vaikams

Sveika mityba, praturtinta naudingais mikroelementais, yra labai svarbi vaiko organizmo augimui ir vystymuisi. Vaiko mityba skiriasi nuo suaugusio žmogaus raciono, vaikams reikia daugiau maistinių medžiagų.

Žemės riešutų pasta, kaip jau minėta anksčiau, yra labai turtinga vitaminų ir mikroelementų, todėl ji būtina vaikų racione. Be to, ji ilgam suteikia sotumo jausmą, o tai labai svarbu energingai ir aktyviai dienotvarkei.

Riešutų pastoje yra daug geležies, magnio, cinko, folio rūgšties, kurios yra būtinos vaiko organizmui. Geležis gerai veikia kraujo sudėtį, magnis normalizuoja kraujospūdį ir atsakingas už metabolizmą, cinkas stiprina imunitetą, o folio rūgštis atnaujina ląsteles.

Sportininkams

Žmonėms, besidomintiems sportu, žemės riešutų pasta yra nepakeičiama mitybos dalis. Ji yra turtingas baltymų šaltinis, kuris taip vertinamas sportininkų: jis padeda greitai ir efektyviai auginti raumenų masę.

Pastą vartojant nedideliu kiekiu, ji suteikia sotumo jausmą ir energijos užtaisą ilgam laikui, tai nepadidina poodinio riebalinio sluoksnio ir neištempia skrandžio.

Daugybė eksperimentų įrodė tiesioginę raumenų reljefo priklausomybę nuo testosterono kiekio kraujyje. Žemės riešutų pasta padidina šio hormono kiekį, o tai leidžia greičiau pasiekti raumenų reljefą, taip pat sustiprinti skeletą ir palaikyti gerą nuotaiką.

Cholinas normalizuoja nervų sistemos veiklą stresinėse ir sunkiose situacijose, kurios reguliariai kyla įtemptų treniruočių ir varžybų metu. Taip pat jis palaiko kepenis, kurios kenčia nuo periodiško riebalų degiklių ir baltymų papildų vartojimo.

Ar galima valgyti žemės riešutų sviestą metant svorį

Atsakymas į klausimą, ar galima valgyti žemės riešutų pastą metant svorį, yra nevienareikšmis. Viena vertus, ji suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir palaiko raumenų tonusą, kita vertus – ji labai kaloringa.

Metant svorį žemės riešutų pastos vartojimą reikia apriboti keturiais arbatiniais šaukšteliais per dieną. Geriau ją valgyti su duonos griežinėliais ar krekeriais, su šviežiais vaisiais ar uogomis. Kadangi ji turtinga riebalais, mėsa tokios dietos laikotarpiu turėtų būti liesa: paukštiena, veršiena, triušiena. Geriau ruošti patiekalus garuose.

Tokios žemės riešutų dietos veiksmingumas neįrodytas, todėl prieš pradedant ją reikia atidžiai pasverti visus „už“ ir „prieš“. Ir tokiu atveju geriau rinktis kuo natūralesnę pastą (geriausia pačiam pasigamintą) ir su minimaliu priedų kiekiu.

Žemės riešutų sviestas medicinoje

Dėl didelio naudingų komponentų kiekio žemės riešutų pasta rado savo pritaikymą kompleksinėje kovoje su kai kuriomis ligomis.

Sergant cukriniu diabetu

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, turėtų rinktis maisto produktus pagal jų glikeminį indeksą. Jis nurodo, kiek padidės cukraus kiekis kraujyje juos suvartojus. Sergant antrojo tipo diabetu, žmonės gali valgyti tik produktus, kurių indeksas mažesnis nei 50. Tačiau diabetikams taip pat reikia stebėti produktų kaloringumą, nes reikia kontroliuoti savo svorį. Draudžiami produktai, kurių indeksas lygus nuliui, bet labai riebūs. Jie nepadidina cukraus kiekio, tačiau gali sukelti cholesterolinių kraujagyslių užsikimšimą. Žemės riešutų glikeminis indeksas yra 15. Baltymai ir riebalai iš šio riešuto pasisavinami daug greičiau ir lengviau nei tie patys baltymai ir riebalai iš mėsos ar žuvies.

Diabetikai gali valgyti daugybę riešutų rūšių, įskaitant žemės riešutus ir jų produktus, taigi ir žemės riešutų pastą. Tačiau dėl didelio kaloringumo reikia apriboti suvartojimą iki 50 g per dieną.

Išvada: žemės riešutų pastos vitaminai yra būtini sergančio cukriniu diabetu organizmui, tačiau griežtai kontroliuojamu kiekiu.

Sergant pankreatitu

Sergant ūminiu pankreatitu, paciento mitybą griežtai reguliuoja gydantis gydytojas. Pacientui mažai ką galima valgyti, riebalai neįtraukiami. Silpstant simptomams, leidžiama šiek tiek atlaisvinti savo racioną, šiek tiek išplėsti mitybą, bet ne tiek, kad įtrauktų riešutus. Maistas turi būti baltyminis. Vartojant žemės riešutų sviestą, gali pasikartoti ligos paūmėjimas.

Sergant lėtiniu pankreatitu, žemės riešutų sviestą galima valgyti remisijos periodais ir tik labai mažais kiekiais. Po pirmojo vartojimo reikia atidžiai įsiklausyti į savo organizmą, ar neatsirado kokių nors pasekmių po tokio valgio. Jei viskas gerai, galima po truputį įtraukti jį į racioną.

Laikantis gydytojo rekomendacijų ir nurodymų, galima išvengti pankreatito paūmėjimo ir būklės pablogėjimo bei gauti iš žemės riešutų maksimalią naudą organizmui.

Sergant gastritu

Viena vertus, žemės riešutai yra labai naudingi, kita vertus – sunkiai virškinami. O gastrito metu skrandis yra nusilpęs. Taigi ar galima vartoti žemės riešutų sviestą sergant šia liga? Dietologai nepriskiria žemės riešutų nei prie draudžiamų, nei prie leidžiamų produktų sergant gastritu.

Rekomendacijos sergant gastritu su sumažėjusiu ir padidėjusiu rūgštingumu skiriasi. Žemės riešutai aktyviai dalyvauja rūgimo procesuose, todėl smarkiai parūgštėja skrandžio terpė. Todėl vartoti žemės riešutų sviestą sergant gastritu su padidėjusiu rūgštingumu neleidžiama.

Sergant gastritu su sumažėjusiu rūgštingumu, fermentų išsiskiria nepakankamai, motorika sulėtėjusi. Dėl šių priežasčių reikia vartoti produktus iš žemės riešutų: jie pagerina mechaninį maisto skaidymą ir sustiprina raumenų susitraukimą. Kadangi prieš vartojimą riešutus būtinai reikia paskrudinti, nuvalyti nuo luobelės ir susmulkinti, žemės riešutų sviestas šiems tikslams tinka kaip niekas kitas.

Bet, žinoma, prieš vartojant tokį sudėtingą ir nevienareikšmį produktą, reikia pasitarti su gydytoju.

Esant vidurių užkietėjimui

Žemės riešutų svieste yra augalinių skaidulų. Nors ir ne pačiame didžiausiame kiekyje, bet vis dėlto jų jame yra. O tai reiškia, kad jis gerins žarnyno darbą ir jo motoriką, skatins išmatų normalizavimą, užkirs kelią vidurių užkietėjimui arba palengvins būklę esant jau turimai problemai.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant neabejotinos žemės riešutų sviesto naudos, jis gali pakenkti ir organizmui.

Žemės riešutai yra hiperalerginis produktas. O alergija jiems pasireiškia labai rimtais simptomais ir yra labai sunki. Todėl kiekvienas alergikas, prieš įtraukdamas į racioną žemės riešutų sviestą, turi atlikti alerginės reakcijos testą.

Taip pat žalos duoda ir pertekliniai priedai svieste. Reikia atkreipti dėmesį į jo sudėtį ir teikti pirmenybę kuo švaresnei produkcijai. Palmių aliejus, dažikliai, sojų aliejus, konservantai, kvapiosios medžiagos – visa tai yra nepageidaujami priedai.

Kaloringumą ir didelį riebalų kiekį žemės riešutų svieste taip pat galima priskirti prie tokių produkto savybių, kurios pernelyg dažnai vartojamos pakenks organizmui.

Kontraindikacijos vartoti žemės riešutų pastą:

• alergija ir individualus netoleravimas;
• artrozė;
• podagra;
• artritas;
• virškinimo trakto organų ligos paūmėjimo stadijoje;
• spuogai, aknė;
• varikozė.

Sergant sąnarių ligomis, žemės riešutų pasta draudžiama dėl didelio baltymų kiekio; sergant podagra – dėl purinų, kurie skatina druskų nusėdimą; esant odos problemoms – dėl riebumo ir odos išsausėjimo, dėl ko padidėja uždegimai; sergant varikoze – dėl kraujo stabdymo savybių.

Alergijos žemės riešutų sviestui simptomai

Alergijos simptomai:

• gerklės dirginimas ir skausmas;
• pykinimas, vėmimas;
• odos niežėjimas ant kaklo ir lūpų;
• liežuvio ir lūpų patinimas, pilnumo jausmas;
• ryklės ir gerklų patinimas iki kvėpavimo funkcijos sutrikimo;
• dusulys, kosulys, astmos priepuoliai;
• anafilaksinis šokas.

Kaip išsirinkti ir laikyti žemės riešutų sviestą

Kokybiška žemės riešutų pasta turėtų turėti tik žemės riešutus ir druską. Jei ingredientų sąraše yra rapsų, sojų, palmių arba medvilnės sėklų aliejų, tokio produkto neverta pirkti. Kai kurie gamintojai prideda cukraus arba gliukozės sirupo. Tai nepageidaujamas priedas, bet ne toks pavojingas kaip hidrinti aliejai.

Ant pastos paviršiaus gali būti riebalų sluoksnis – tai normalu. Tiesiog prieš vartojimą reikia išmaišyti pastą.

Geros pastos spalva turėtų būti ryškaus rudo atspalvio, šiek tiek rausva. Aromatas turėtų būti saldokas, bet ne įkyriai cloying. Skonyje medaus nata neturėtų kelti įtarimų – tai normalu ir rodo, kad pastai gaminti naudoti geri riešutai.

Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pastai, kuri deklaruojama kaip neriebi. Atrodytų, toks produktas padarys mažiau žalos. Tačiau riebalai kompensuojami cukrumi ir aliejais, o tai galiausiai suteikia tą patį kalorijų kiekį ir daugiau žalos organizmui (palyginti su natūraliais žemės riešutų riebalais).

Prieš atidarant stiklainį pasta gali būti laikoma kambario temperatūroje (virtuvės spintelėse arba lentynoje), o po atidarymo – tik šaldytuve. Maksimalus galiojimo laikas – 2 mėnesiai.

Kaip pasigaminti žemės riešutų sviestą namų sąlygomis

Kad 100% būtumėte tikri dėl žemės riešutų pastos sudėties, geriau pasigaminti pačiam. Čia nėra nieko sudėtingo.

Ingredientai:

• 500 g žemės riešutų;
• pusė arbatinio šaukštelio druskos;
• 1 valgomasis šaukštas augalinio aliejaus (saulėgrąžų arba žemės riešutų);
• 1 valgomasis šaukštas medaus.

Paruošimas:

1. Žalius žemės riešutus reikia nuplauti ir išdžiovinti ant rankšluosčio. Tada tolygiai paskleisti ant kepimo skardos ir pašauti į orkaitę 180 laipsnių temperatūroje 5 minutėms. Reikia stebėti riešutus, kad nesudegtų, nes gali tekti padidinti kepimo laiką iki 7–10 minučių.
2. Apkeptus riešutus supilti į blenderį ir sumalti. Maždaug po dviejų minučių nepertraukiamo malimo pasiekiama norima riešutų masės konsistencija.
3. Įdėti druską, medų ir aliejų, viską sumaišyti blenderiu.

Būna, kad pasta atrodo per tiršta. Žinoma, galima palikti ir taip, tik verta atsižvelgti, kad toks produktas gali būti net sunkiai kramtomas, nepaisant jo kreminės konsistencijos. Todėl galima drąsiai įpilti vandens į pastą, kol pasiekiamas norimas tirštumas. Tikslių proporcijų nėra: kiek prireiks ir atrodys reikalinga, tiek galima įpilti.

Pageidaujant galima dar į pastą pridėti šokolado, kakavos, kavos, muskato riešuto, cinamono ir kt.

Gaminti tokį produktą atsargai nerekomenduojama – daugiausia savaitei. Kai baigsis, tada galima pasigaminti kitą porciją.

Kaip teisingai valgyti žemės riešutų sviestą

Kiek galima suvalgyti per dieną

Paros norma žemės riešutų pastos prilygsta 4 arbatiniams šaukšteliams arba 2 valgomiesiems šaukštams su kaupu. Daugiau valgyti neverta, jei yra sveikatos problemų arba nenorima priaugti papildomo svorio.

Ar galima valgyti naktį

Dėl didelio produkto kaloringumo ir didelio riebalų kiekio nerekomenduojama valgyti žemės riešutų pastos vakare, tai nėra pats geriausias laikas.

Bet jei reikia priaugti svorio, galima į varškę įdėti arbatinį šaukštelį pastos ir suvalgyti tai vakare. Taip organizmas gaus ir reikalingų riebalų, ir gerai įsisavins varškę.

Su kuo valgomas žemės riešutų sviestas

Žemės riešutų pasta puikiai dera su daugeliu produktų.

Saugiausi figūrai variantai:

• kaip salotų užpilas (pvz., balzamiko actas, žemės riešutų pasta ir sezamų aliejus);
• su avižinių dribsnių koše;
• kaip priedas prie padažų žuviai ir mėsai dėl riešutinės natos;
• su žaliais obuoliais ir bananais;
• kaip įdaras naminiams saldainiams;
• su baklažanais (pvz., kaip įdaras baklažanų suktinukams);
• kaip vienas iš kokteilių (smoothie) komponentų;
• su viso grūdo duona arba sėlenų duona;
• kaip naminio sausainio sudedamoji dalis;
• su natūraliais džemais;
• kaip padažas šviežioms daržovėms;
• kaip priedas į kario patiekalus iš troškintų daržovių.

Ką galima pagaminti iš žemės riešutų sviesto

Egzistuoja daugybė labai prieinamų, paprastų, sveikų ir skanių receptų, kuriuose naudojama žemės riešutų pasta. Visų išvardyti neįmanoma, bet galima atkreipti dėmesį į populiariausius iš jų.

1. Galima tiesiog išvirti avižinę košę su žemės riešutų pasta. Tai bus puikūs, skanūs ir maistingi pusryčiai. Išvirti įprastą avižinę košę ant vandens. Taip vadinamajai skystai „košei“ reikia imti vandens dvigubai daugiau nei dribsnių, tirštai košei – 1:1. Į išvirtą košę kiekvienai porcijai jau lėkštėje tiesiog įdėti arbatinį šaukštelį žemės riešutų pastos. Pasta puikiai dera su šviežiais vaisiais ir uogomis, todėl papildomai galima pridėti obuolio griežinėlių, banano žiedelių, keletą uogų (vyšnios, braškės, mėlynės) ir t.t.
2. Su žemės riešutų pasta galite paruošti ne tik pusryčius ir užkandžius, bet ir pilnaverčius patiekalus, pavyzdžiui, salotas. Populiariausios yra salotos su žemės riešutų pasta, vadinamos „Kinų stebuklu“. Pagrindą sudaro žalumynai (bet kokie – pagal skonį). Galite naudoti įprastus salotinius kopūstus, kininius kopūstus, salotų ir rukolos lapus. Supjaustykite kubeliais, kiek įmanoma (tiesiog kvadratiniais gabalėliais). Pomidorus (geriau mažus, pvz., vyšninius) supjaustykite skiltelėmis. Smulkiai supjaustykite krapus. Visa tai sudėkite į lėkštę nemaišydami, pjaustymo seka: pirmiausia kopūstus, tada pomidorus, tada pabarstykite krapais. Salotų viduryje uždėkite porciją padažo, kuris ruošiamas taip: du šaukštus žemės riešutų pastos sumaišykite su šaukšteliu šviežiai spaustų citrinos sulčių ir žiupsneliu druskos. Viską gerai išmaišykite. Ant salotų ir padažo galite papildomai pabarstyti šiek tiek sveikų riešutų.
3. Žemės riešutų pasta yra saldus patiekalas, todėl neapsieisite be deserto recepto iš jos. Į blenderį reikia sudėti vieną gabalėlį tofu, 4 arbatinius šaukštelius žemės riešutų pastos ir 1 arbatinį šaukštelį cukraus pudros. Galite naudoti pastą su šokolado priedu arba pridėti šokolado atskirai kartu su kitais ingredientais į blenderį. Visą masę plakite, kol gausite vientisą, švelnų ir purų putėsį. Sudėkite jį į kremines ir papuoškite pagal savo norą: šokolado arba kokoso drožlėmis, riešutais, uogomis, cukraus pudra ir t.t. Toks desertas yra labai saldus, todėl puikiai dera su žaliąja arbata arba silpna juodąja arbata be cukraus.
4. Kitas sumuštinio su pasta variantas yra gana sotus ir tankus užkandis – tai klubinis sumuštinis su žemės riešutų mase. Duoną „plytele“ supjaustykite įstrižai, kad gautumėte riekeles, įprastas klasikiniam sumuštiniui. Ant duonos užtepkite ploną žemės riešutų pastos sluoksnį, tada sudėkite banano žiedelius, viską pabarstykite razinomis ir uždenkite kitu duonos riekeliu, išteptu pasta. Tokius sumuštinius padžiovinkite keptuvėje be aliejaus, kol susidarys rusva traški plutelė.
5. Iš žemės riešutų pastos gaunami puikūs padažai įvairiausiems patiekalams. Ji suteikia jiems nepakartojamą švelnų riešutų „natą“. Pavyzdžiui, puikus variantas – troškinys su tokiu padažu. 4 vidutinius svogūnus smulkiai supjaustykite ir pakepinkite augaliniame (geriau kokosų) aliejuje iki auksinės spalvos. Tada įdėkite prieskonių (pipirų, ciberžolės, kmynų) ir kepkite dar pusę minutės – minutę, kol pasirodys stiprus prieskonių aromatas. 800–900 g pomidorų nulupkite odele ir supjaustykite mažais kubeliais, sudėkite į keptuvę prie svogūnų. Įdėkite 1 valgomąjį šaukštą kokosų aliejaus ir 2 vnt. nulupto ir kubeliais pjaustyto batato. Visa tai uždenkite dangčiu ir troškinkite, kol batatas iškeps. Kai viskas bus paruošta, įdėkite žemės riešutų pastos (1 valgomasis šaukštas), 2 valgomuosius šaukštus laimo sulčių, 2 valgomuosius šaukštus sojos padažo, druskos pagal skonį ir šviežių špinatų (apie 100 g). Visa tai dar šiek tiek patroškinkite, kol špinatų lapai „nuvys“. Patiekalas paruoštas. Patiekite su žemės riešutų riešutais ir kalendros lapeliais.
6. O kas dėl „kenksmingų“ patiekalų? Pavyzdžiui, keptų. Tie, kurie dėl sveikatos būklės kartais leidžia sau keptą patiekalą, gali pasižymėti šį blynų receptą. Maišytuvu sumaišykite 50 g avižinių dribsnių, 100 g bananų, 100 g obuolių, 150 ml pieno ir 2 šaukštus žemės riešutų pastos. Blynus kepkite keptuvėje su augaliniu aliejumi, kaip ir paprastus miltinius blynus. Geriau kepti su alyvuogių aliejumi. Patiekti labai skanu su grietine arba uogų džemu. Pastą tokiam patiekalui geriau rinktis nesaldžią, kitaip išeina pernelyg saldžiai. Galima atskiesti saldumą rūgščiu obuoliu arba vietoj džemo naudoti šviežias uogas be cukraus.

Verta paminėti, kad toks ingredientas kaip žemės riešutų pasta puikiai tinka vartoti per pasninką. Tai visiškai augalinis produktas, labai naudingas ir įnešantis įvairovės į pabodusį ir blankų racioną.

Įdomūs faktai apie žemės riešutus

Įdomūs faktai apie žemės riešutus ir žemės riešutų produktus:

1. Iš tikrųjų žemės riešutas yra ankštinis augalas. Jo vaisiai yra ankštyse, kurios bręstant „užkasamos“ į žemę.
2. Pats pavadinimas „arachisas“ kilęs iš senovės graikų žodžio, reiškiančio „voras“, greičiausiai dėl rašto panašumo į voratinklį.
3. Nuo pasodinimo iki žemės riešutų subrendimo ir derliaus nuėmimo turi praeiti ne mažiau kaip 5 mėnesiai.
4. Jungtinėse Amerikos Valstijose žemės riešutai yra vieni iš komponentų, reikalingų sprogmenims gaminti. Rusijoje vietoj jų naudojami sojų pupelės.
5. JAV yra net paminklas žemės riešutui.
6. Bet kokie produktai, kurių sudėtyje yra žemės riešutų, draudžiami skrydžiuose lėktuvu. To priežastis yra didelis šio riešuto alergeniškumas, galintis sukelti stiprius uždusimo priepuolius ir net mirtį.
7. Žemės riešutų baltymai naudojami ardilo (augalinės vilnos), plastiko ir klijų gamybai.
8. Kovas Amerikoje vadinamas žemės riešutų mėnesiu, nes būtent šiuo laikotarpiu vyksta derliaus nuėmimas. Amerikoje išauginamas didžiulis kiekis šių žemės riešutų, kurių didžioji dalis naudojama žemės riešutų aliejaus gamybai.
9. Vidutinis amerikietis per metus suvalgo apie 3 kg žemės riešutų pastos.
10. 1904 metais Pasaulinėje parodoje šio riešuto pasta buvo pripažinta „nauju malonumu“.
11. Žemės riešutus labai mėgsta Amerikoje. 75% visų šeimų kasdien pusryčiams valgo žemės riešutų pastą.
12. Per metus visame pasaulyje priskinama apie 30 tonų žemės riešutų. Didžiausi gamintojai yra Amerika, Kinija ir Indija.
13. Išspaudos, kurios lieka po žemės riešutų aliejaus spaudimo, naudojamos naminių gyvulių pašarui.
14. Riešutų lukštai taip pat rado naudingą pritaikymą: jie naudojami dirvožemio kokybei gerinti, iš jų gaminamos pakuotės ir izoliacinės medžiagos, jie naudojami kaip pakratai paukščiams fermose. O iš jų dar išeina puikus užpildas kačių kraiko dėžėms ir medžiaga ugnies kurstymui židinyje.
15. Žemės riešutų aliejus pagreitina audinių regeneraciją ir skatina greitą žaizdų gijimą.
16. Gineso rekordų knygoje užfiksuotas žemės riešuto vaisiaus metimas 34 metrus.
17. Tomas Džefersonas ir Džimis Karteris, Amerikos prezidentai, iki savo politinės karjeros užsiėmė žemės riešutų auginimu.
18. Floridoje yra dirbtinė žemės riešutų sala.
19. Idėja paversti žemės riešutus pasta kilo dar senovės actekams.
20. Arahibutirofobija – baimė, kad žemės riešutų pasta prilips prie gomurio ir sukels mirtį nuo uždusimo.
21. Žemės riešutų tėvynė – Pietų Amerika.
22. Alanas Šepardas, pirmasis amerikietis, išvykęs į kosmosą, pasiėmė su savimi į Mėnulį žemės riešutų – taip vaisius pabuvojo Mėnulyje 1971 m.
23. Senovėje, jei žmonėms nepatiko atlikėjų pasirodymas, jie mėtė juos žemės riešutais.
24. Kovo 15-oji – nacionalinė žemės riešuto diena Amerikoje.
25. Lapkritis Amerikoje – žemės riešutų sviesto mėgėjų mėnuo.
26. Kepti žemės riešutai yra sveikesni nei žali: antioksidantų kiekis juose padidėja ketvirtadaliu.
27. Peles labai mėgsta žemės riešutus, todėl juos galima naudoti kaip jauką įvairiuose spąstuose.
28. 1 žemės riešuto vaisius turi nuo 1 iki 5 branduolių.
29. Iš tikrųjų alergija žemės riešutams pasitaiko tik 0,6% žmonių.
30. Žemės riešutai visiškai neturi cholesterolio.
31. Žemės riešutų aliejus – mėgstamiausias povandenininkų aliejus. Jie mieliau gamina maistą su juo, nes jis nerūko net esant aukštai temperatūrai.
32. Dar vienas rekordas – Tomas Mileris nosimi įstūmė žemės riešuto vaisių į Piko kalno viršūnę. Jos aukštis yra daugiau nei 4 km. Rekordininkas tam skyrė beveik 5 dienas.
33. Afrikos gyventojai neįprastai naudoja žemės riešutus nacionaliniuose patiekaluose: jie verda iš jų sriubą ir košę, įmaišydami sorų.

Žemės riešutų pastos nuotrauka