Vafliai: naudingosios savybės ir kontraindikacijos

Apie šį skanėstą žino visi. Jį dažnai perka prie arbatos, pasiima į kelią. Bet kurioje receptų knygoje galima rasti keletą vaflių gaminimo variantų. Vienu metu juos galėjo sau leisti tik aristokratai, dabar skanėstą galima rasti bet kurios parduotuvės lentynose.

Kas yra vafliai

Vaflis – tai plonas traškus konditerijos gaminys su reljefiniais stačiakampės formos raštais. Šio gaminio istorija nusidriekia taip giliai į praeitį, kad neįmanoma tiksliai pasakyti, kada ir kas jį pirmą kartą pagamino. Tačiau yra spėjimų, kad pirmasis šio saldumyno pasirodymas įvyko XIII amžiuje.

Tuo metu vafliai buvo patiekiami tik turtingų žmonių namuose. Paprastiems žmonėms šis produktas liko brangus ir nepasiekiamas. Ilgą laiką receptas nebuvo prieinamas plačiajai visuomenei, virėjai jį laikė paslaptyje ir perdavinėjo iš kartos į kartą. Pirmasis šio skanėsto receptas buvo išspausdintas knygoje tik XVIII amžiuje. Nuo tada kiekvienas keitė receptą pagal savo nuožiūrą, ir dabar yra didžiulis kiekis gaminimo variantų.

Išradus vaflių keptuvę 1869 metais, šis saldumynas sulaukė neįtikėtino populiarumo piko. Namų šeimininkės labai mėgo šį įrenginį, leidžiantį greitai ir be didelių pastangų paruošti skanius vaflius pusryčiams. Vaflių keptuvės įrenginys labai paprastas – ją sudaro dvi metalinės dalys, tarp kurių dedama tešla.

JAV rugpjūčio 24 dieną mini šventę, skirtą vafliams. Šią dieną beveik visos kavinės, restoranai ir barai siūlo savo klientams įvairiausių saldumynų su skirtingais įdarais. Ypatingu populiarumu ten mėgaujasi vafliai su klevų sirupu.

Rusijoje masinė gamyba prasidėjo tik XX amžiaus viduryje. Įmonės gamino vaflius ledams, taip pat buvo galima rasti vaflinių tortų, kurie buvo labai populiarūs tarp žmonių. Taip pat tuo metu TSRS pradėjo atsirasti vaflių keptuvės, ir žmonės patys gamino šį skanėstą.

Rūšys

Praktiškai kiekviena šalis turi savo šio saldumyno gaminimo receptus. Kartu su kava ar arbata jie gali tapti puikiais pusryčiais ir suteikti energijos visai dienai. Egzistuoja didelis kiekis vaflių rūšių, tačiau dažniausiai išskiriami 6 pagrindiniai:

1. Vienos. Be perdėjimo juos galima pavadinti populiariausia rūšimi. Paprastai jie ploni, bet tuo pačiu purūs ir minkšti. Jie gaminami su sufle įdaru, dažnai patiekiami prie ledų, kavos ir su vaisiais. Kvadratinė forma laikoma jiems klasikine, nors vis dažniau pasitaiko ir apvalių gaminių. Vienos vaflių istorija prasidėjo prieš daugiau nei 100 metų.
2. Belgietiški. Savo ruožtu jie skirstomi į 2 porūšius – Lježo ir Briuselio. Pirmieji išsiskiria kieta konsistencija, nes yra kepami su cukrumi. Dažniausiai jie būna apvalios arba ovalios formos. Į juos dedama cinamono arba vanilino. Briuselio yra minkšti, purūs, kvadratinės formos. Tarp kitų rūšių jie išsiskiria ir dideliu dydžiu. Jie dažnai patiekiami su vaisiais, grietinėle arba šokoladu, pabarstomi cukraus pudra.
3. Amerikietiški. Amerikiečiai labai mėgsta vaflius. Jie gaminami pačių įvairiausių formų, būna net saldumynų širdelių pavidalu. JAV gaminami net sūrūs vafliai, kurie naudojami kaip duona. Jie dažnai patiekiami su bekonu, vaisiais ir visokiausiais saldžiais įdarais.
4. Itališki. Jie labai ploni ir minkšti, pasižymi apvalia forma ir įvairiais raštais, primenančiais snaiges. Itališki vafliai tokie ploni, kad juos lengva susukti į ritinėlį. Dažnai į juos vyniojami ledai, sirupai ir pan. Taip pat jie dažnai valgomi ir be nieko. Tokie vafliai kepami specialioje keptuvėje.
5. Švediški. Šioje šalyje taip pat yra vaflių šventė. Švedai kovo pabaigoje mini Apreiškimą, ir tą dieną vafliai tampa vienu iš populiariausių produktų. Nors šiam saldumynui populiarumo nestinga ir be šventės. Švedai labai mėgsta vaflius, juos patiekia su grietinėle, uogiene ir ledais. Formos taip pat įvairios – nuo klasikinių kvadratinių iki žvaigždučių ir širdelių.
6. Olandiški. Jie dar vadinami karameliniais. Jie gaminami iš dviejų plonų tešlos plokštelių su sirupo įdaru. Jie labai saldūs.

Kuo skiriasi Vienos vafliai nuo Belgijos vaflių

Apskritai jie labai panašūs. Pagrindinis skirtumas yra konsistencija. Vienietiški vafliai yra minkšti ir orūs, o belgietiški – tankesni ir primena sausainius.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Produkto kaloringumas priklauso nuo gaminimo būdo ir apskritai sudaro 300–350 kcal 100 g produkto. Šokoladinių vaflių rodikliai yra šiek tiek aukštesni – apie 500 kcal. Tuo tarpu juose yra 3 g baltymų, 2,5–3 g riebalų ir 80–82 g angliavandenių.

Vaflių sudėtyje nėra žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų. Gryname produkte nėra skonio stipriklių ir kitų sintetinių priedų.

Nepriklausomai nuo rūšies, sudėtyje yra šios naudingos medžiagos:

• kalcis;
• kalis;
• magnis;
• natris;
• geležis;
• fosforas;
• vitaminai B, E, A, C.

Vitaminų ir mineralų kiekis vienoje porcijoje sudaro maždaug 2–3% paros normos, išskyrus vitaminą E, kurio yra 50% dienos normos.

Kuo naudingi vafliai

Bendroji nauda

Pagrindinis vaflių privalumas yra gebėjimas greitai numalšinti alkį, nes tai pakankamai kaloringas produktas. Taip pat dėl cukraus jie gali stimuliuoti smegenų veiklą. Vafliai vertinami žmonių, kurie patiria reguliarius fizinius krūvius. Nedidelis užkandis šiuo skanėstu leidžia ilgam pamiršti alkio jausmą ir gauti energijos užtaisą.

Vaflių gamybai naudojami pieno produktai, kuriuose gausu kalcio. Šis komponentas yra svarbus organizmo statybinis elementas. Jis apsaugo nuo ligų, susijusių su kaulų trapumu.

Moterims

Viskas gerai saikingai. Šis posakis tinka ir vafliams. Nedideliais kiekiais jie bus naudingi moters organizmui, tačiau per didelis vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant nutukimą.

Vafliuose yra paprastųjų angliavandenių, kurie aprūpina smegenis energija. Produkte esantys riebalai padeda organizmui geriau įsisavinti vitaminus. Vafliai gaminami su kiaušiniais, kuriuose yra miltelių, vadinamų naudinguoju cholesteroliu. Jis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Taip pat žinoma, kad saldumynai gerina nuotaiką, todėl moterims rekomenduojama valgyti vaflius rytais PMS metu. Nedidelis produkto kiekis gali užtikrinti gerą nuotaiką visai dienai.

Vyrams

Mitybos specialistai teigia, kad vyrai, kurių darbas susijęs su dideliu fiziniu krūviu, per pertraukėles turėtų valgyti vaflius. Toks užkandis suteikia jėgų ir ilgam numalšina alkio jausmą. Vafliai netgi gali pagerinti termoreguliacijos procesus ir padėti išvengti hipotermijos ar perkaitimo. Jie prisotina organizmą glikogenu, todėl juos rekomenduojama įtraukti į vyrų, bandančių priaugti raumenų masės, racioną kaip papildomą mitybos šaltinį.

JAV buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie parodė, kad vaflių vartojimas skatina malonumo hormono gamybą, o tai gali padėti greičiau atsikratyti žalingų įpročių.

Nėštumo metu

Nėščios moterys dažnai trokšta kažko skanaus, o vafliai tam puikiai tinka. Jei renkatės gryną produktą be įdaro, jame bus tik organizmui naudingų elementų, įskaitant kalcį ir fosforą, kurie būtini nėščiai moteriai. Be to, šį produktą galima pasigaminti patiems – tokie vafliai bus dar skanesni.

Šiuo laikotarpiu moterims pasireiškia hormoniniai sutrikimai, dėl kurių staiga keičiasi nuotaika. Vafliai gali pagerinti hormoninį foną. Be to, jie stiprina raumenų ir kaulų sistemą.

Nėščios moterys dažnai skundžiasi, kad nenori valgyti, tačiau vafliai gali greitai prisotinti organizmą nesukeldami sunkumo jausmo skrandyje.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad vaflių su riešutais ir kakava vartojimas sumažina alerginių reakcijų tikimybę vaikui. Vafliai su džiovintais vaisiais gali pagerinti regėjimą ir užkirsti kelią vidurių užkietėjimui. Vartodama šį skanėstą, būsimoji mama gali priaugti reikiamo svorio, tačiau produktu piktnaudžiauti nederėtų, nes nėščiosios yra jautrios cukrui.

Žindymo laikotarpiu

Šiuo laikotarpiu produktai parenkami ypač atsargiai, kad nepakenktų kūdikio sveikatai. Šiuo metu moterys dažnai trokšta saldumynų, tačiau ne kiekvienas produktas tinkamas vartoti. Reikia teikti pirmenybę vafliams be įdaro, pagamintiems pagal klasikinį receptą, nes juose nėra konservantų, kvapiųjų medžiagų ir kitų medžiagų, kurios gali veikti kaip alergenai. Saugiau kepti vaflius patiems iš natūralių ir kokybiškų produktų.

Leidžiama produktą palaipsniui įtraukti į racioną, praėjus 1–1,5 mėnesio nuo žindymo pradžios.

Vaikams

Vaikai ypač reikalingi energijos, nes nuolat juda. Pamokos mokykloje, darželis ir būreliai atima daug jėgų, todėl užkandis vafliais bus naudingas. Tačiau nereikia jų vartoti per dažnai ir dideliais kiekiais. Galima pasigaminti naminių vaflių be cukraus ir su jais gaminti sumuštinius bei pakuoti į mokyklą. Toks užkandis numalšins alkį ir padidins energiją.

Metant svorį

Beveik bet kokia dieta susiveda į tam tikrų produktų vartojimo apribojimą, o ne visišką jų pašalinimą iš raciono. Vafliai laikomi aukšto glikeminio indekso produktu, todėl jų nerekomenduojama valgyti metant svorį. Taip pat jų kaloringumas yra ganėtinai aukštas. Laimei, yra specialių dietinių rūšių, kurias leidžiama vartoti ribotais kiekiais. Mažais kiekiais jie nepakenks ir gali numalšinti alkį. Be to, klasikinius receptus lengva pritaikyti dietiniams, pakeičiant riebius ingredientus analogais.

Vafliai medicinoje

Šis skanėstas gali būti ir naudingas, bet nereikia pamiršti, kad vafliuose yra daug cukraus. Taip pat juose gali būti kvapiųjų medžiagų ir kitų priedų, todėl sergant kai kuriomis ligomis juos reikia valgyti labai atsargiai.

Sergant cukriniu diabetu

Sergant šia liga žmonės priversti nuolat riboti save maiste. Draudžiama vartoti daug kepto, rūkyto, sūdyto ir saldaus, todėl klasikinių vaflių geriau atsisakyti. Tačiau yra specialių diabetinių gaminių, kurie gaminami be cukraus. Tokiame produkte yra specialių komponentų su žemu glikeminiu indeksu. Pavyzdžiui, į vaflius diabetikams dedama viso grūdo miltų, kurių indeksas 50. Juose yra daug naudingų komponentų, įskaitant skaidulas, kurios šalina iš organizmo toksinus ir padeda normalizuoti medžiagų apykaitą. Yra veislių, kurios kepamos pridedant medaus (nedideliais kiekiais), vaisių arba žemės riešutų. Tokio skanėsto nauda dar didesnė.

Produkto skonis, žinoma, skiriasi nuo klasikinių vaflių, tačiau jis yra daug sveikesnis. Tokį kepinį galima vartoti kiekvieną dieną, bet tik gydytojo leidimu.

Dietinius vaflius galima pasigaminti ir patiems, o produkto kaloringumas neviršys 200 kcal. Paruošimui reikės:

• 200 ml kefyro;
• 20 g viso grūdo miltų;
• 2–3 kiaušiniai (galima dėti putpelių);
• druska;
• augalinis aliejus;
• cukraus pakaitalas.

Kiaušinius plakti mikseriu gilioje talpykloje, įdėti saldiklį (gydytojo leidžiamą porciją) ir toliau plakti masę iki vientisos konsistencijos. Tada įpilti kefyro ir mažomis dalimis miltų. Tęsti plakimą, kol gausis grietinės tirštumo tešla. Pabaigoje į tešlą įpilti šaukštą augalinio aliejaus ir dar kartą gerai išminkyti tešlą. Kepti naudojant elektrinį vaflinį. Jį patepti augaliniu aliejumi, įkaitinti, tada dėti 2 šaukštus tešlos. Prietaisą uždaryti, tvirtai prispausti ir kepti gaminius 2–3 minutes.

Sergant pankreatitu

Tai dar viena liga, kuri nustato griežtus apribojimus žmogaus mitybai. Saldumynai neigiamai veikia sergančios kasos darbą, nes jai tenka aktyviai gaminti insuliną. Pankreatitas skirstomas į dvi stadijas – paūmėjimą ir lėtinę formą. Pirmuoju atveju apribojimai yra griežčiausi. Ribojamas suvartojamo maisto kiekis, kai kurie gydytojai netgi pataria vieną dieną pasninkauti. Galima valgyti tik specialius dietinius produktus, virtas daržoves ir kitą lengvą maistą. Todėl šiuo laikotarpiu vaflių jokiu būdu negalima valgyti.

Kai paūmėjimas praeina, galima šiek tiek paįvairinti savo racioną. Leidžiama įtraukti kai kuriuos saldumynus, bet tik gydytojui leidus ir nurodytais kiekiais.

Nuo vaflių su cukrumi ar įdaru teks atsisakyti visam laikui, tačiau rūšis su fruktoze ar be cukraus galima valgyti retkarčiais. Vartojimo norma priklauso nuo paciento būklės ir ligos eigos. Tačiau reikia atminti, kad šis produktas padidina kasos apkrovą.

Daug saugiau kepti vaflius patiems:

• 1 kiaušinis;
• 1 stiklinė 1% kefyro arba pieno;
• 1 stiklinė viso grūdo miltų;
• 0,5 šaukšto avižinių dribsnių miltų;
• druska.

Kiaušinį sumaišyti su kefyru ir išplakti mikseriu, įdėti likusius ingredientus ir gerai išmaišyti šaukštu, tada palikti tešlą 5–10 minučių. Jei gatavas mišinys būna tirštas, galima įpilti dar pieno ar kefyro. Kepti vaflius specialiame vafliniame 2 minutes. Gatavus lakštus galima tepti neriebia grietine, jogurtu ar vaisių tyre. Juos galima valgyti su pirmaisiais patiekalais, arbata, gaminti sumuštinius.

Sergant gastritu

Sergant gastritu dieta nėra tokia griežta kaip sergant kitomis virškinamojo trakto ligomis. Dietą sudaro gydantis gydytojas ir ji gali būti koreguojama laikas nuo laiko. Saldžius produktus sergant gastritu galima vartoti, bet su tam tikrais apribojimais. Saldumynai turi būti natūralūs ir neturi turėti sintetinių priedų, todėl teks atsisakyti vaflių su dirbtiniu įdaru. Patartina rinktis saldumynus su natūraliu užpildu ar sirupu.

Teisingai vartojami saldumynai gali būti netgi naudingi sergant gastritu. Pirma, jie pagerina laimės hormono gamybą, kuris teigiamai veikia nervų sistemą ir pakelia nuotaiką. Antra, vafliuose yra augalinės kilmės skaidulų, galinčių iš organizmo pašalinti toksinus ir šlakus. Trečia, šiame skanėste yra paprastųjų angliavandenių, kurie greitai prisotina organizmą energija ir yra reikalingi kai kurių hormonų susidarymui.

Vis dėlto kai kurie gydytojai prieštarauja vaflių vartojimui sergant gastritu dėl jų didelio riebumo. Gamyboje dažnai pridedama margarino, o jis draudžiamas sergant šia patologija. Taip pat kai kurie vafliai gaminami pridedant sviesto ar kakavos miltelių, o jie taip pat gali pabloginti būklę.

Paūmėjimo laikotarpiu, kai atsiranda rėmuo, pilvo pūtimas ir skausmo sindromas, negalima vartoti net dietinių vaflių. Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, griežtai draudžiama vartoti desertą su uogiene. Esant sumažėjusiam rūgštingumui, tai bus netgi naudinga, nes uogienė skatins skrandžio sulčių gamybą.

Vaflius su kondensuotu pienu galima valgyti nedideliais kiekiais, tačiau su sąlyga, kad pats produktas yra natūralus ir jame nėra dažiklių ar konservantų.

Sergant podagra

Podagra – tai liga, kuriai būdingas per didelis šlapimo rūgšties druskų kaupimasis organizmo audiniuose. Dėl to gali sutrikti audinių funkcija ir organų darbas, kenčia sąnariai ir kepenys. Dieta sergantiems podagra skiriama individualiai ir yra priverstinė priemonė. Ji sudaroma taip, kad sumažėtų oksalo rūgšties ir purinų patekimas į organizmą. Todėl nuo bet kokio riebaus kepinio teks atsisakyti. Negalima vartoti vaflių su kremu ir kitais panašiais įdarais.

Leidžiama valgyti neriebius vaflius su uogiene. Norint paruošti neriebius gaminius, iš recepto reikia visiškai pašalinti kiaušinius, pieno produktus, o kartais net sviestą. Neriebiems vafliams gaminti naudojami šie ingredientai:

• 250 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų;
• 250 ml virinto vandens;
• 2 valgomieji šaukštai cukraus;
• druska;
• augalinis aliejus.

Miltus sumaišyti su vandeniu naudojant mikserį. Ingredientų kiekį galima keisti, kad gautųsi pusiau skysta konsistencija. Tada įdėti druskos, cukraus ir vėl išmaišyti. Elektrinę vaflinę įkaitinti, įdėti 2–3 šaukštus tešlos ir kepti 3 minutes. Gatavą patiekalą galima valgyti su uogiene.

Žala ir kontraindikacijos

Pagrindinės kontraindikacijos yra dėl didelio kaloringumo ir didelio cukraus kiekio. Vaflių valgymas draudžiamas žmonėms, linkusiems į nutukimą. Dažnas produkto vartojimas gali sukelti cukrinį diabetą.

Įdaras gali turėti sintetinių medžiagų, kurios neretai sukelia alergines reakcijas. Jos taip pat gali neigiamai paveikti kepenis, todėl vaikams rekomenduojama duoti saikingais kiekiais.

Sergant kasos ligomis, šis skanėstas taip pat gali būti pavojingas, todėl jį valgyti galima tik gydytojui leidus.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Bet kurioje parduotuvėje galima rasti platų vaflių asortimentą, todėl išsirinkti kokybišką produktą nėra taip paprasta. Egzistuoja kelios šio produkto rūšys:

1. Be įdaro. Tai ploni, trapūs lakštai. Iš jų gaminami desertai, į juos vyniojamas įdaras. Tokie vafliai gali būti patiekiami su šviežiais vaisiais arba ledais.
2. Su įdaru. Paprastai jie susideda iš dviejų lakštų ir sluoksnio tarp jų. Įdaras gali būti visiškai bet koks – nuo saldžios uogienės iki bekono. Dažnai įdaro pagrindą sudaro konditerijos riebalai. Iš viršaus tokie vafliai gali būti puošiami cukraus pudra ar vaisiais.
3. Dietiniai. Juos taip pat galima išskirti į atskirą kategoriją. Vietoj cukraus naudojami jo pakaitalai. Taip pat lentynose galima rasti vitaminizuotų vaflių. Jie specialiai praturtinami vitaminais ir mineralais, kurie būtini organizmui.

Renkantis vaflius reikia atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Į normalaus produkto sudėtį įeina aukščiausios rūšies miltai, cukrus, kepimo milteliai, kvapiosios medžiagos, pieno produktai ir skonio priedai. Atskiros rūšys gali turėti kakavos, prieskonių, vaisių priedų, citrusinių vaisių žievelių.

Pagrindinis komponentas, į kurį reikia atkreipti dėmesį renkantis produktą, – riebalai. Jei ant pakuotės parašyta, kad į sudėtį įeina konditerijos riebalai, bet nenurodyta, kokie tiksliai, geriau atsisakyti šio produkto pirkimo. Reikalas tas, kad kai kurie gamintojai į vaflius deda transriebalų, kurie gali pakenkti sveikatai.

Ant pakuotės taip pat turi būti informacija apie visus skonio priedus ir kvapiąsias medžiagas, kurios buvo naudojamos saldumynui pagaminti.

Turguose ir kai kuriose parduotuvėse galima rasti vaflių, kurie parduodami pagal svorį. Patartina pasiteirauti pardavėjo apie jų pagaminimo datą ir tinkamumo laiką. Dar geriau paprašyti atitinkamų dokumentų.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į produkto išvaizdą, vertinant spalvą ir kvapą. Vaflių plokštelės turi būti malonaus auksinio atspalvio, vienodo storio ir struktūros, sausos. Drėgmės perteklius jose gali sudaryti palankią aplinką kenksmingų mikroorganizmų dauginimuisi. Jei vafliai parduodami su įdaru, reikia pažiūrėti ir į jo konsistenciją. Ji turi būti vienoda visame produkte. Uogienė neturi būti per skysta ar per tiršta. Įdaro nuotėkiai rodo, kad jis sugedo.

Perkant vaflius prekybos centre reikia atkreipti dėmesį į pakuotę. Pirmenybę reikėtų teikti produktams, kurie parduodami permatomoje arba pusiau permatomoje pakuotėje, kad būtų galima įvertinti prekės išvaizdą. Perkant uždaroje pakuotėje, reikia atkreipti dėmesį į jos išvaizdą – ji neturi būti suplyšusi, nutrinta ar išblukusi. Blyškios spalvos gali reikšti, kad prekė per ilgai gulėjo prie saulės. Taip pat abiem atvejais reikia patikrinti pakuotės sandarumą.

Geriau atsisakyti pirkti vaflius, kurie guli lentynose šalia šildymo prietaisų arba drėgnose ir šaltose patalpose.

Galiojimo laikas paprastai nurodomas ant pakuotės. Įprastiems gaminiams jis yra 3 mėnesiai, o gaminiams su įdaru – 15–30 dienų. Skanėstą geriau laikyti ne aukštesnėje kaip 16–18 °C temperatūroje, esant ne didesniam kaip 60–65 % oro drėgnumui. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vafliai gerai sugeria aplinkos kvapus, todėl jų nereikėtų laikyti šalia žuvies ir kitų produktų, turinčių stiprų aromatą.

Apie galiojimo laiko pabaigą galima spręsti pagal skonį – jis tampa kiek kartokas.

Kaip pagaminti vaflius: receptai

Pasaulyje yra daug įvairių šio skanėsto receptų. Kiekviena tauta įnešė pakeitimų į klasikinį receptą.

Klasikiniai

Klasikinis receptas yra pats paprasčiausias. Jis buvo naudojamas dar SSRS, kai pasirodė pirmosios vaflinės. Jie gaminami labai greitai ir nereikalauja daug laiko, todėl tai puikus variantas pusryčiams. Norint paruošti klasikinius vaflius, reikės:

• 5 kiaušinių;
• 1 stiklinę miltų;
• 1 stiklinė cukraus;
• 200 g sviesto;
• 2 arbatiniai šaukšteliai augalinio aliejaus.

Pirmiausia reikia suminkštinti sviestą ir išplakti jį su cukrumi naudojant plaktuvą. Vietoj jo galima naudoti šaukštą ar šakutę, bet tai užtruks šiek tiek ilgiau. Tada sumaišyti kiaušinius, įdėti į sviestą ir vėl gerai išplakti. Miltus persijoti ir dėti mažomis porcijomis, nuolat maišant tešlą. Dėl aromato galima įdėti vieną pakelį vanilino.

Paruošta tešla turi būti pusiau skysta, kaip blynams. Įdėti į vaflinę 2 valgomuosius šaukštus tešlos ir kepti 3-4 minutes. Kol vafliai karšti, juos galima susukti į vamzdelį ir užpildyti ledais arba kondensuotu pienu.

Olandiški

Šis receptas laikomas vienu žinomiausių. Vafliai su karameliu pasižymi unikaliu skoniu. Kepti juos nesunku, bet tai užtrunka ilgai. Juos galima patiekti šventiniam stalui. Norint paruošti, reikės:

• 600 g miltų;
• 70–80 g cukraus;
• 2 vištienos kiaušiniai;
• 1 arbatinis šaukštelis sausų mielių;
• 200–250 g sviesto;
• 15 g cinamono;
• druskos ant arbatinio šaukštelio galiuko.

Pirmiausia reikia sumaišyti mieles su cukrumi ir 3 valgomaisiais šaukštais vandens. Sviestą suminkštinti ir smulkiai supjaustyti, tada plakti, kol susidarys putos. Tada į sviestą įdėti cukrų, cinamoną, druską ir vandenį su mielėmis. Dabar palaipsniui įberti miltus, maišant tešlą. Ji turėtų būti tirštos konsistencijos, kaip pyragėliams. Dabar ją uždengti ir palikti 30–40 minučių.

Kol tešla kyla, galima pasirūpinti sirupu. Jam paruošti reikia medaus (2/3 stiklinės), rudojo cukraus (200 g), sviesto (50 g) ir šiek tiek cinamono. Sumaišyti visus ingredientus, išskyrus sviestą, ir pastatyti ant vidutinės ugnies. Virti, maišant, 10–15 minučių, tada įdėti sviestą ir gerai išmaišyti.

Kai tešla bus paruošta, įkaitinti vaflinę, tada suformuoti mažus rutuliukus iš tešlos, dėti juos į prietaisą ir prispausti. Kepti, kol atsiras auksinė plutelė.

Pabaigoje suteikti vafliams apvalią formą. Galima naudoti specialias formeles arba stiklainį. Paruoštus saldumynus perpjauti per pusę ir patepti sirupu.

Belgiški

Turistai žino, kokie skanūs yra belgiški vafliai. Šioje šalyje jie gaminami iš skystos tešlos, naudojant įvairius raštus. Tačiau Jums paruošti juos namuose nebus sunku – reikės šių ingredientų:

• 180 g miltų;
• 250 ml pieno;
• 100 g sviesto;
• 1/2 arbatinio šaukštelio druskos;
• 2–3 valgomieji šaukštai cukraus;
• kepimo milteliai tešlai;
• 2 kiaušiniai.

Miltus persijokite, padarykite įdubimą centre ir įberkite druskos, kepimo miltelių, cukraus. Pagal pageidavimą galite įdėti vanilino. Dabar atskirkite trynius, sumaišykite su pienu. Sviestą suminkykite ir sutarkuokite, tada sudėkite į pieną ir išplakite mikseriu. Išplaktą masę sumaišykite su miltais ir sudėkite atskirai išplaktus baltymus, po to kruopščiai užminkykite tešlą.

Vaflinę ištepkite aliejumi ir įkaitinkite, tada supilkite tešlą maždaug iki 2/3 gylio. Kepkite 5–10 minučių, kol pasidarys auksinė plutelė. Paruoštus vaflius atvėsinkite ir patiekite su uogiene arba šviežiais vaisiais.

Vienos

Vienos vafliai pasižymi savo minkštumu ir švelniu skoniu. Kiekvienas gali savarankiškai keisti receptą, pridėdamas naujų ingredientų. Vienos vaflių tešlos receptas labai panašus į blynų tešlą. Paruošimui reikės:

• 200 gramų sviesto;
• 1/2 stiklinės cukraus;
• 3 kiaušiniai;
• 1 valgomasis šaukštas citrinos sulčių;
• 250 ml pieno;
• kepimo milteliai tešlai;
• 2 stiklinės aukščiausios rūšies miltų.

Reikia iš anksto paruošti sviestą, palikus jį kambario temperatūroje 40–50 minučių. Kai sviestas taps minkštas, sumaišykite jį su cukrumi ir išplakite mikseriu. Galutinai turėtų gautis puri masė. Tada įdėkite vieną kiaušinį, viską išmaišykite iki vientisos masės, tada antrą kiaušinį ir vėl išmaišykite. Dabar į mišinį įpilkite šilto pieno, citrinos sulčių ir 2 arbatinius šaukštelius kepimo miltelių. Miltus persijokite ir mažomis porcijomis dėkite į tešlą. Kruopščiai užminkykite ir palikite kambario temperatūroje 10–15 minučių.

Vaflinę įkaitinkite, ištepkite aliejumi ir į centrą dėkite 2–3 valgomuosius šaukštus tešlos, tada uždarykite prietaisą. Vaflius kepkite maždaug 5 minutes. Patiekti galite su šviežiais vaisiais, džemu ir įvairiais sirupais.

Įdomūs faktai

1. Tinklelis, kuris susidaro ant tešlos plokštelių paviršiaus, atsirado ne be priežasties. Jis veikia kaip karkasas ir neleidžia įdarui išsilieti. Be jo vafliai greitai permirktų ir lūžtų.
2. Produkto pavadinimas vokiškai reiškia „korys“. Vafliai iš tiesų išore primena šį produktą.
3. Norvegijoje gaminami labai ploni vafliai, kurie suvyniojami į ritinėlius ir įdaromi uogiene, šokoladu arba ledais. Tai jose laikomas tradiciniu kalėdiniu patiekalu.
4. Į Briuselio vaflių sudėtį gali įeiti alus. Mieste yra vietų, kur jie kepami tiesiai gatvėje. Tada gaminiai pagardinami milteliais arba sirupu.
5. Kai kuriose šalyse saldžių vaflių įdarui naudojamas sūris, bekons ir net česnakas.
6. Iki šiol nežinoma, kas ir kada pirmą kartą iškepė vaflius. Egzistuoja versija, kad šis saldumynas pirmą kartą buvo pagamintas graikų. Jie naudojo dvi įkaitintas plokštes, tarp kurių dėdavo ingredientus. Kiti liudijimai rodo, kad pirmieji buvo vokiečiai. Kai kurie šaltiniai teigia, kad vafliai yra senesni nei 8 tūkstančius metų. Senovės civilizacijos ant ugnies kepė papločius iš grūdų ir vandens, kurie gali būti laikomi pirmaisiais vafliais.
7. Kai kurie gamintojai į tešlą deda prieskonių, dėl kurių kepiniai įgauna malonų aromatą. Jei į tešlą įdėsite citrinos ar apelsino žievelės, galite padaryti saldumyno skonį rafinuotesnį.
8. Viduramžiais vafliams formuoti buvo naudojami lygintuvai. Šį metodą perėmė bažnyčia. Vienuoliai naudojo lygintuvus, kad iškeptų vaflius savo renginiams. Maždaug tuo pačiu metu ant saldumynų pradėta daryti įvairius raštus. Pavyzdžiui, bažnyčia uždėdavo kryžių ir kitus atributus. Amatininkai darydavo sudėtingesnes kompozicijas.
9. Remiantis apklausomis, daugiau nei 70% amerikiečių reguliariai valgo vaflius pusryčiams. Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad mieliau juos valgo su vištiena. Amerikoje labai populiarūs paruošti šaldyti vafliai.
10. Viduramžiais už vaflių gaminimo recepto atskleidimą galėjo būti taikoma griežčiausia bausmė.
11. Manoma, kad jei žmogus sapne vaišina ką nors vafliais, jo laukia netikėta pažintis. O jei jis buvo vaišinamas – vadinasi, laukia malonūs netikėtumai.
12. Kai vafliai tapo prieinami paprastiems žmonėms, jie buvo dalijami prie bažnyčių. Aplink šį produktą kilo tikras ažiotažas, ir galėjo kilti net muštynės.
13. Vafliai gali būti nepaprastai sveiki, pavyzdžiui, yra veislių, į kurias dedama vitaminų. Taip pat kai kurie gaminiai patiekiami su šviežių vaisių įdaru, o tai taip pat prisideda prie sveikatos stiprinimo.
14. Saldumyno nereikia kepti kasdien. Jis gerai išsilaiko šaldiklyje. Prieš vartojant reikia šiek tiek pašildyti patiekalą.
15. Dėl vaflių atsirado kai kurie išradimai. Pavyzdžiui, vienas žmogus, įkvėptas gaminių išvaizdos, sugalvojo sportbačius su briaunuotu padu. O kartą ledų pardavėjui baigėsi tara, ir jis nusprendė dėti kamuoliukus į sulankstytus vaflinius kūgelius.
16. Šiuo metu pasaulyje kasmet gaminama daugiau nei 1000 tonų vaflių. Receptų skaičius stebina savo įvairove.
17. Egzistuoja ypatinga vaflių rūšis – Karlovi Varų vafliai. Jų ypatumas – beveik ideali apvali forma ir reljefas su piešiniais. Jie laikomi tikrais meno kūriniais. Daugelis turistų juos perka ne dėl skonio, o kaip suvenyrus. Kartą net kilo skandalas tarp kelių šalių dėl teisės būti laikomoms šio skanėsto išradėjomis. Čekijoje šiems vafliams gaminti naudojamas mineralinis gydomasis vanduo iš šaltinio, esančio šalia įmonės.
18. Praėjusio amžiaus viduryje kai kuriose Azijos šalyse išpopuliarėjo ploni vafliai su išgaubtu reljefu kiaušinio formos. Į juos vyniojami ledai ir vaisai. Šis patiekalas iki šiol išlieka populiarus greitas maistas.
19. Švedijoje buvo tradicija, pagal kurią kovo 25 d. reikia išeiti į lauką basomis kojomis ir suvalgyti bent vieną vaflį.
20. Japonijoje gaminami ryžių vafliai, vadinami Moffl. Jie universalūs ir patiekiami su vaisiais, ledais, sūriu ir net ikrais. Kai kurie gamintojai į tešlą iš karto deda uogų, kad suteiktų jai malonų aromatą ir spalvą.

Šis skanėstas turi turtingą istoriją. Jau keletą amžių vafliai išlieka populiarūs pusryčiai ir priedas prie arbatos. Jie gali būti naudingi, tačiau per daug vartojami kenkia organizmui. Receptai nuolat keitėsi, atsirado naujų, ir dabar kiekvienas gali pabandyti sugalvoti savąjį šio saldumyno gaminimo variantą.