Violetinis ir žaliasis bazilikas: kuo skiriasi?
Bazilikas nuo senų laikų žmonijai žinomas. Jis pasižymi maloniu skoniu ir aromatu. Žalumynai naudojami ne tik ruošiant patiekalus. Iš baziliko dar gaminama natūrali kosmetika. Be to, jis paklausus tarp liaudies gydytojų.
- Kas yra bazilikas?
- Rūšys
- Kuo skiriasi žaliasis ir violetinis bazilikas?
- Kuris bazilikas naudingesnis: žalias ar violetinis
- Ar galima juos derinti patiekaluose?
- Geriausios žaliojo baziliko veislės
- Plačialapis
- Evgenolinis
- Barchatas
- Genujietiškas
- Cinamono aromatas
- Smulkialapis
- Graikiškas
- Geriausios violetinio baziliko veislės
- Jerevaninis
- Anisinis
- Araratas
- Dark Opalas
- Bakinis
- Šventasis
- Baziliko auginimas: sodinimas ir priežiūra
Kas yra bazilikas?
Bazilikas – tai vienmetis žolinis augalas. Jis kartais dar vadinamas mėtine žole. Šis augalas turi kartokai saldų skonį ir malonų aromatą. Kai kurios baziliko rūšys savo kvapu primena muskatą arba gvazdikėlius. Kaip prieskonis naudojami augalo lapai ir žiedai. Jie būna žalios arba violetinės spalvos.

Baziliko tėvyne laikoma Pietų Azija. Daugiau nei penkis tūkstančius metų Indijoje, Irane augalas naudojamas kulinarijoje ir medicinoje. Į Europą prieskonis pateko IV amžiuje. Jį atvežė Aleksandro Makedoniečio kariai. Bazilikui išplisti po žemyną prireikė šiek tiek laiko.
Skirtingose šalyse šis prieskoninis augalas turėjo skirtingą reikšmę. Yra žinoma, kad Indijoje bazilikas buvo laikomas dievo Višnaus mėgstamiausiu augalu. Induistai tikėjo, kad prieskonis buvo savotiškas „bilietas“ į rojų. Be to, tikėta, kad baziliko vartojimas apsaugo nuo skorpionų ir gyvačių įkandimų.
Senovės egiptiečiai naudojo šį augalą mumifikavimo procese. Archeologai kasinėdami piramidėse rado baziliko vainikų. Senovės pasaulyje prieskonis simbolizavo klestėjimą, meilę, vaisingumą. O graikai jį gerbė ir laikė dievų nuosavybe.
Viduramžių Europoje iš pradžių į baziliką buvo žiūrima kaip į prakeiksmą. Žmonės tikėjo, kad žmogus, įkvėpęs augalo aromatą, pavirs skorpionu. Tik po kelių šimtmečių bazilikas pradėtas naudoti daugelyje šalių. Dabar šį prieskonį naudoja viso pasaulio kulinarai. Ypač populiarus bazilikas yra Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Gruzijoje ir Ispanijoje.
Rūšys
Šiuo metu pasaulyje yra apie 150 šio prieskoninio augalo rūšių. Populiariausiomis veislėmis laikomos:
- Kvapusis. Išsiskiria aromatingumu, auginamas daugelyje pasaulio šalių.
- Cinamoninis. Lapai turi cinamono prieskonį, jis dar vadinamas meksikietišku baziliku.
- Tajų. Išsiskiria ryškiu anyžiniu kvapu, paplitęs Azijos šalių kulinarijoje.
- Citrininis. Pasižymi stipriu citrinos skoniu ir aromatu.
- Violetinis arba reganas. Šios veislės lapai yra violetiškai raudonos spalvos. Paplitęs tarp Kaukazo tautų, išsiskiria savo išvaizda ir aštriu skoniu.
Kuo skiriasi žaliasis ir violetinis bazilikas?
Visus baziliko tipus sąlyginai galima suskiristyti į dvi: augalus su žaliais ir violetiniais lapais. Parduotuvių lentynose galima rasti abiejų. Jie naudojami ruošiant patiekalus iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau kuo jie skiriasi vienas nuo kito, be akivaizdaus spalvos skirtumo?
Bazilikas žaliais lapais dažniau naudojamas ruošiant europietiškų virtuvijų patiekalus. Tai susiję su švelniu skoniu ir maloniu poskoniu. Neretai jis naudojamas ruošiant išskirtinius konditerinius desertus. Bazilikas violetiškai raudonais lapais turi aštresnį skonį. Todėl jį dažniau deda virtuvės šefai, besispecializuojantys Azijos ir Kaukazo virtuvėse. Šis prieskonis puikiai papildo mėsos ir žuvies skonio savybes, įeina į daugelio padažų ir prieskonių mišinių sudėtį. Žaliojo ir violetinio baziliko aromatą daugiausia lemia veislės, o ne lapų spalva. Todėl ieškoti skirtumų pagal tokį kriterijų netikslinga. Tiesa, žaliasis bazilikas laikomas aromatingesniu.
Dažniausiai šis žolinis augalas dedamas į padažus, salotas, mėsos ir žuvies patiekalus. Bazilikas viską daro aromatingesnį. Tiesa, prieskoninių lapų skonis yra specifinis ir patinka toli gražu ne visiems.
Kuris bazilikas naudingesnis: žalias ar violetinis
Chemine sudėtimi violetinis ir žaliasis bazilikas vienas nuo kito stipriai nesiskiria. Mokslininkai mano, kad augalas purpuriniais lapais yra šiek tiek naudingesnis dėl sudėtyje esančių antocianų. Šios medžiagos gali apsaugoti organizmą nuo agresyvių atomų grupių poveikio, veikdamos kaip antioksidantai. Violetinio baziliko vartojimas maiste tarnauja kaip daugelio patologijų, įskaitant vėžines ligas, profilaktika. Be to, gydytojai rekomenduoja įtraukti jį į žmonių, kenčiančių nuo įvairių negalavimų, racioną.

Abi rūšys yra turtingos vitaminais A, C, PP, eteriniu aliejumi. Taip pat į jų sudėtį įeina visas vitaminų ir mineralų kompleksas. Jų trūkumas daro neigiamą poveikį žmogaus organizmo veiklai. Šios medžiagos yra kalis, magnis, kalcis ir kt. Pavyzdžiui, filochinonas teigiamai veikia kraujo krešėjimo funkciją ir medžiagų apykaitą. Baziliko sudėtyje yra didelis kiekis šios medžiagos.
Šis prieskoninis augalas gali daryti teigiamą poveikį viso organizmo veiklai. Vartojant baziliką stebima:
- Virškinimo gerėjimas.
- Imuniteto stiprėjimas.
- Sezoninių uždegiminių procesų eigos palengvėjimas (gripo ir anginos simptomų švelnėjimas).
- Gaminamų hormonų kiekio stabilizavimas.
- Nervų sistemos stiprėjimas.
- Organizmo gebėjimo kovoti su mikrobais ir uždegiminiais procesais didėjimas.
- Burnos ertmės mikrofloros gerėjimas, helmintų prevencija.
- Odos senėjimo lėtėjimas
- Atminties gerėjimas.
Baziliko nauda moterims
Bazilikas pasižymi savybėmis, kurios gali palengvinti skausmingus pojūčius menstruacijų metu. Be to, jis ramina nervų sistemą. Šis prieskoninis augalas turi mažai kalorijų ir tinka moterims, kurios nori sulieknėti. Bazilikas pagreitina medžiagų apykaitą ir skatina riebalų sankaupų deginimą. Šio prieskoninio augalo aliejus naudojamas kosmetologijos pramonėje. Jis švelniai prižiūri odą ir kovoja su smulkiomis raukšlelėmis.
Baziliko nauda vyrams
Seksopatologai primygtinai pataria į racioną įtraukti baziliką. Jis teigiamai veikia vyro jėgą ir skatina lytinį potraukį. Žalias ir violetinis bazilikas laikomi puikiais afrodiziakais. Jau senovės Indijos gydytojai žinojo apie poveikį, kurį ši prieskoninė žolė daro vyrams. Bazilike esančios medžiagos padeda pagerinti organų ir kraujotakos sistemos darbą, reguliuoja cukraus kiekį. Visa tai teigiamai veikia vyro potenciją. Būtent todėl stipriosios lyties racione visada turėtų būti žalumynų.
Baziliko nauda nėščioms moterims
Yra žinoma, kad bazilikas gali sukelti tam tikrus procesus gimdoje ir privesti prie persileidimo. Kad taip nutiktų, reikia suvalgyti labai didelį kiekį šio prieskoninio augalo. Įrodyta, kad vienas žiupsnelis prieskonių negali sukelti tokių pasekmių. Nuo baziliko vartojimo turėtų susilaikyti moterys, turinčios alergiją eteriniams aliejams. Visais kitais atvejais ši prieskoninė žolė teigiamai veikia nėščiosios organizmą. Sudėtyje esantys komponentai padės susidoroti su anemija, migrena, sustiprins imunitetą. Mažos dozės šio prieskoninio augalo negali neigiamai paveikti moters organizmo, tačiau prieš vartojant geriau pasitarti su gydančiu gydytoju.
Bazilikas dažnai vartojamas lieknėjant. Apie tai buvo užsiminta aukščiau. Yra žinoma, kad be lapų gali būti naudojamos ir šio prieskoninio augalo sėklos. Jos yra natūralus absorbentas ir padeda iš organizmo pašalinti toksinus bei šlakus. Kartu pašalinamas skysčių perteklius. Sėklų sudėtyje yra medžiagos, galinčios sumažinti alkio jausmą.
Lieknėjimui baziliko sėklos užpilamos vandeniu. Kai jos juo prisigeria, dedamos į konditerijos gaminius ir gėrimus. Toks mišinys puikiai išvalo organizmą. Kartais lieknėjimui sėklos sumaišomos su pienu ir išgeriamos prieš miegą. Šis gėrimas turi vidurius laisvinantį poveikį.
Bandant sulieknėti verta prisiminti, kad geriausią efektą galima pasiekti derinant tinkamą mitybą ir sportą. Baziliko sėklos negali duoti pageidaujamo efekto be šių dviejų svarbių sudedamųjų dalių. Be to, visame kame svarbu laikytis saiko. Didelis kiekis baziliko gali neigiamai paveikti skrandžio darbą. Geriausia šią prieskoninę žolę vartoti kartu su kitais produktais.
Baziliko negali valgyti žmonės:
- su širdies ir kraujagyslių problemomis;
- patyrę infarktą ar insultą;
- turintys alergiją augalo komponentams;
- kenčiantys nuo aukšto kraujospūdžio;
- sergančius epilepsija;
- turintiems cukrinį diabetą.
Jei įmanoma, geriau teikti pirmenybę bazilikui su violetiniais raudonais lapais. Jis turtingesnis naudingomis medžiagomis.
Beje, baziliką galima naudoti buityje. Jo stiprus kvapas atbaido skraidančius vabzdžius. Jei ant palangės auginsite baziliką vazone, tai musės ir uodai aplenks patalpą. Be to, augalo lapai gali palengvinti niežėjimą nuo vabzdžių įkandimų.
Ar galima juos derinti patiekaluose?
Žaliasis ir violetinis bazilikas naudojami kulinarijoje visur. Paprastai jie dedami į patiekalus švieži arba džiovinti. Šis aštrus augalas papildo salotas, sriubas, mėsą, žuvį, gėrimus. Svarbu laikytis saiko. Geriausia lapus dėti į patiekalą prieš pat patiekiant, juos rekomenduojama plėšyti rankomis. Beje, bazilikas dažnai įeina į užpilų sudėtį. Garsiausias padažas iš šios aštraus augalo yra pesto.
Bazilikas puikiai dera su daržovėmis, mėsos, žuvies produktais ir kitomis lapinėmis salotomis. Neretai jis naudojamas kaip dekoras. Jis puikiai papildo kitus prieskonius. Pavyzdžiui, jis naudojamas su rozmarinu, čiobreliais, mairūnais, estragonu, petražolėmis ir kitomis žolelėmis.
Kulinarijoje labiausiai vertinamas šviežias bazilikas. Tačiau jis ne visada prieinamas mūsų platumose. Todėl daugelis užsiima žalumynų ruošimu rudens-žiemos laikotarpiui. Baziliką galima išdžiovinti naudojant įvairią techniką. Jis džiovinamas lauke, elektrinėje džiovykloje, mikrobangų krosnelėje ir orkaitėje. Savo aromatą žolė išlaikys šešis mėnesius. Paprasčiausiu būdu paruošti žalumynus laikomas užšaldymas. Baziliko lapai paprastai užšaldomi sveiki arba smulkinti. Kartais jie užšaldomi su vandeniu arba alyvuogių aliejumi.
Paprastai žaliasis ir violetinis bazilikas nederinami tarpusavyje. Pirmasis dažniau naudojamas Europos virtuvių patiekaluose, antrasis – Azijos ir Rytų patiekaluose. Rimtų kontraindikacijų dėl jų derinimo patiekaluose nėra. Kai kurie tvirtina, kad tai tiesiog neturi prasmės. Bet jei yra noras ir galimybė eksperimentuoti, tai kodėl gi ne.
Geriausios žaliojo baziliko veislės
Šiandien yra daugiau nei 150 baziliko veislių. Šiame skyriuje bus apžvelgtos populiariausios rūšys su žaliais lapais:

Plačialapis
Išsiskiria ryškiu pipirų aromatu. Duoda gausų derlių – 300 g nuo vieno krūmo. Savo pavadinimą gavo dėl didelių ir plačių lapų, gausus eterinių aliejų ir vitaminų.
Evgenolinis
Šios veislės stiebas gali siekti 90 cm aukštį. Auginamas Gruzijoje ir Kubano regione. Lapai yra sodriai tamsiai žalios spalvos. Geram derliui reikia daug saulės šviesos ir drėgmės.
Barchatas
Išsiskiria išskirtiniu skoniu ir mentolio aromatu. Augalas siekia 30 cm aukštį. Lapai sodriai žalios spalvos, iki 8 cm dydžio. Šios veislės bazilikas gerai auga atvirame grunte pietinio klimato regionuose.
Genujietiškas
Tinka auginti vazonuose. Jo lapai yra žalios spalvos blizgančiu paviršiumi. Geriausiai tinka ruošti klasikinį itališką pesto padažą.
Cinamono aromatas
Buvo išvestas palyginti neseniai. Duoda gerą derlių, maždaug 300–400 g iš vieno krūmo. Išsiskiria iš kitų veislių ryškiu cinamono aromatu. Be to, palyginti greitai duoda derlių. Augalo stiebas gali siekti 40 cm aukščio.
Smulkialapis
Jis yra nereiklus ir tinka vidutinio klimato sąlygoms. Augalai gali siekti 25 cm aukščio. Lapeliai smulkūs ir elipsės formos. Išsiskiria švelniu skoniu ir pipiriniu aromatu su gvazdikėlių natomis. Galima auginti kambario sąlygomis.
Graikiškas
Šios veislės baziliko krūmas yra rutulio formos. Jis išsiskiria aštriu skoniu. Ypač populiarus tarp profesionalių italų virėjų. Jie jį deda į padažus, salotas ir mėsos bei žuvies marinatus.
Geriausios violetinio baziliko veislės
Violetinis bazilikas (kaip ir žalias) turi daugybę veislių. Šiame skyriuje bus apžvelgtos populiariausios:

Jerevaninis
Tarp profesionalių virėjų ši veislė yra labai paklausi. Ji derina arbatos ir juodųjų pipirų aromatą. Šio krūmo lapai yra ryškiai violetiniai su raudonu atspalviu. Jų forma ovali su danteliais. Auginama pietuose atvirame grunte arba šiltnamyje. Gali duoti derlių 2–3 kartus per sezoną. Kartais naudojama dekoratyviniais tikslais.
Anisinis
Šios veislės pavadinimas kalba pats už save. Turi ryškų anyžių aromatą, siekia 40 cm aukščio. Lapai violetinės spalvos su sidabriniu atspindžiu. Bazilikas auginamas kambario sąlygomis ir lauke.
Araratas
Augalas gali siekti 60 cm aukščio. Lapai yra tamsiai violetinės spalvos. Ši veislė yra labai aromatinga. Pirmasis derlius gaunamas jau po dviejų mėnesių po sodinimo. Galima auginti kambario sąlygomis. Jo dedama ruošiant sūrius, sriubas ir salotas.
Dark Opalas
Šios veislės augalai gali siekti 60 cm aukščio. Jis išsiskiria sodriu pipirų aromatu su gvazdikėlių natomis ir maloniu subalansuotu skoniu. Lapų spalva – sodri violetinė, forma – ovali su danteliais kraštuose. Ši veislė duoda gerą derlių. Jos virėjai naudoja ruošdami padažus, actus, salotas ir kt.
Bakinis
Jis derina gvazdikėlių aromatą su mėtų natomis. Jo lapai yra ryškiai violetinės spalvos su juodais intarpais. Ši baziliko veislė auga greitai, bet reikalauja atidžios priežiūros. Kulinarijoje jo reikia dėti saikingai. Koncentruotas aromatas gali suteikti patiekalui specifinį skonį.
Šventasis
Ši baziliko veislė kilusi iš šio augalo tėvynės – Indijos. Taip pat ji aptinkama Arabijoje ir Indonezijoje. Lapai yra kiaušinio formos su danteliais kraštuose, padengti smulkiais plaukeliais. Jų ilgis gali siekti 5 cm, spalva – violetinė. Ši veislė skoniu primena gvazdikėlius ir neturi ryškaus aromato. Greitai auga tinkamai prižiūrint ir reguliariai laistant.
Baziliko auginimas: sodinimas ir priežiūra
Šį prieskoninį augalą galima užsiauginti ne tik sodo sklype, bet ir miesto bute, kaip kambarinį augalą. Tam geriausiai tinka auginiai. Jie dedami į vandenį savaitei, o po 15 dienų jau sodinami į žemę.

Augalui būtina užtikrinti šilumą, reguliarų laistymą ir saulės šviesą. Tręšimui tiks standartinės gėlių parduotuvės trąšos.
Sodininkai bazilikui auginti dažniausiai naudoja daigus arba sėja sėklas tiesiai į dirvą. Prieskoninis augalas mėgsta šilumą. Augalas pradeda žydėti vasaros viduryje.
Norint užauginti baziliką sodo sklype, reikia pasirinkti saulėtą vietą su derlinga dirva. Tam tinka žemė, kurioje anksčiau augo bulvės ar pomidorai.
Prieš žiemos šalčius reikia paruošti dirvą būsimam sodinimui – iškasti ir patręšti. Pavasarį žemę reikės dar kartą patręšti mineralinėmis trąšomis ir išlyginti.
Jau balandžio pradžioje reikia paruošti sėklas, ypač jei planuojama sodinti į atvirą gruntą. Tam prireiks dėžių su drenažo skylutėmis, jų dugne reikia iškloti keramzitą. Tada indus reikia užpildyti žeme su trąšomis. Prieš sodinimą patariama sėklas 2 valandas palaikyti kalio permanganato tirpale. Po sodinimo dėžę uždenkite permatoma plėvele. Normaliam baziliko vystymuisi patalpoje būtina palaikyti pastovią temperatūrą. Ji turi būti lygi 27 laipsniams Celsijaus (mažiausiai). Daigus reikia gausiai laistyti.
Sėkmingai sudygus, baziliką gegužės pabaigoje galima sodinti į atvirą gruntą 10 cm gylyje. Tarp krūmų būtina laikytis 25 cm atstumo. Svarbu nepamiršti stebėti dirvos drėgmės ir temperatūros režimo. Kad krūmai būtų vešlūs, po šešių lapelių atsiradimo reikia nugnybti augalo viršūnę.
Be to, baziliką galima auginti šiltnamyje, esant 25 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Patalpoje tiesiog reikia pastatyti vazonus su daigais prieš sodinant į atvirą gruntą. Kai jie sustiprės, reikia atlikti augalo grūdinimo procedūrą. Paprastai tai daroma likus savaitei iki persodinimo.
Augalo augimui gali trukdyti piktžolės. Todėl jas reikia laiku šalinti, o pačius krūmus periodiškai tręšti superfosfatais (ypač iki pirmųjų žiedų).
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
