Tuno žuvis: nuotrauka, aprašymas, naudingos savybės ir receptai

Tunas laikomas vienu populiariausių jūros gyventojų. Patiekalai iš šios skaniausios žuvies užima centrinę vietą ne tik japonų nacionalinėje virtuvėje. Beveik visų pasaulio šalių kulinarai mėgsta gaminti delikatesus iš švelniausios tuno mėsos. Deja, populiarumas ne geriausiai atsiliepė šiam skumbrinių šeimos atstovui: ekologai skambina pavojaus varpais dėl žymaus tunų populiacijos sumažėjimo. Juk tik vienoje Amerikoje iš visos žuvies perdirbimo pramonės tunų rūšims tenka beveik 50% viso kiekio. Dėl šios priežasties šiandien visame pasaulyje imamasi priemonių atkurti šios vertingos verslinės žuvies gausą. Šiuo veiksniu paaiškinama didelė tuno kaina, nors jį dar galima laisvai įsigyti šviežią ir konservuotą.

Tuno mėsa labai naudinga žmogaus sveikatai. Todėl jis yra neatsiejama daugelio dietinio maitinimo programų dalis. Tačiau norint teisingai naudoti vertingą produktą, neprošal būtų arčiau susipažinti su tunu, sužinoti šio nepaprasto jūros faunos atstovo ypatybes.

Tunas: kokia tai žuvis, kaip atrodo ir kur gyvena

Tikrai žinoma, kad japonų žvejai dar prieš 5 tūkstančius metų aktyviai vertėsi tunų žvejyba. Šį faktą patvirtina daugybė istorinių dokumentų. Dėl įspūdingų kūno matmenų ir netipiško žuviai skonio tunas liaudye dažnai vadinamas „jūros veršiuku“.

Žuvies ypatybės

Tunas priklauso skumbrių žuvų šeimai, kurios judėdamos demonstruoja didelį greitį. Pasitaikė atvejų, kai ši milžiniška žuvis per valandą įveikdavo daugiau nei 90 km atstumą. Dėl didelio fizinio aktyvumo raumenų audiniuose susidaro didžiulis kiekis mioglobino, suteikiančio mėsos produktui nebūdingą žuvies mėsai spalvą. Tačiau, be greičio rekordų, tunas išgarsėjo savo milžiniškais matmenimis: žinomas atvejis, kai žvejai pagavo individą, kurio ilgis viršijo 4,5 m, o svoris – apie 700 kg, tai palyginama su lengvojo mažalitražio automobilio mase.

Tunas turi labai išvystytą kraujotakos sistemą, kas jį skiria nuo kitų populiarių jūrinių žuvų rūšių. Iš esmės visas kraujagyslių tinklas yra autonominis temperatūros reguliatorius. Kita ypatybė yra ta, kad tunas yra priverstas nuolat judėti, nes greičio sumažinimas, kaip ir visiškas sustojimas, gresia rimtais kvėpavimo funkcijų sutrikimais.

Išoriniai požymiai

Tuno kūnas yra pailgos, primenančios verpstę, formos. Didelė galva ir didelė burna kontrastuoja su mažomis akimis. Kūno spalva nugaroje mėlyna, o šoniniai paviršiai turi žalsvą atspalvį su šviesių dėmių intarpais. Ypatingo dėmesio nusipelno žvynai, kurie priekinėje kūno dalyje yra tokie tvirti, kad labiau primena šarvuotą kiautą. Tačiau tokia danga patikimai apsaugo jūrinį gyventoją nuo įvairiausių nemalonumų.

Mityba

Tunai iš prigimties yra gurmanai. Jų kasdienį racioną sudaro mažos žuvelės ir galvakojai moliuskai. Net būdami labai alkani, tunai nemaitinsis maita. Todėl japonai tvirtina, kad šios žuvies mėsoje niekada nebūna parazitų. Kylančios saulės šalies gyventojai delikatesinę mėsą naudoja žalia.

Buveinė

Tunas mėgsta keliauti, be to, jo migracijos kelias nėra apribotas konkrečia zona. Ši komercinė žuvis aptinkama visuose vandenynų vandenyse, išskyrus Arkties vandenyno baseiną. Šis jūrinis gyventojas lengvai įveikia tūkstančius jūrmylių. Šiandien vertingų žuvų gavyba užsiima daugiau nei septyniasdešimt šalių, įskaitant JAV, Ispaniją, Rusiją ir Japoniją.

Gyvenimo būdas

Tunai nėra linkę į vienatvę, jie teikia pirmenybę pulkiniam gyvenimo būdui. Šios rūšies atstovai puikiai jaučiasi šiltuose Atlanto vandenyse net toli nuo gimtųjų krantų, bet gali nukeliauti į jūros gelmių bedugnes. Tunai dauginasi dėdami ikrus. Be to, net ir šioje srityje jie muša rekordus, nes per vieną perą patelė padeda iki 10 mln. ikrelių.

Rūšys

Tuninių žuvų gentis apima kelias dešimtis porūšių, tarp kurių pasitaiko didelių dydžių individų ir mažų egzempliorių. Kiekviena atskira rūšis skiriasi ne tik išoriniais požymiais ir matmenimis, bet ir gastronominėmis savybeis, ypač sudėtimi ir kaloringumu. Tačiau iš žuvų įvairovės galima išskirėti septynias pagrindines rūšis, kurios yra pramoninės gavybos tikslas. Šiame sąraše:

1. Mėlynpelekis (paprastasis) tunas. Šios rūšies atstovai pasižymi melsvai juoda kūno spalva su sidabrinėmis išilginėmis juostelėmis. Būtent šios rūšies individai išsiskiria milžiniškais matmenimis. Paprastasis tunas migruoja didelius atstumus, mėgsta apsigyventi vandenyse, kur vyrauja vidutinio ir atogrąžų klimatas, bet kartais sutinkamas vėsiose zonose. Šios žuvies rūšies mėsa kulinarijoje naudojama kepsniams, suktinukams ir sašimi ruošti.
2. Baltasis tunas dažnai vadinamas ilgapelekiu. Suaugę individai pasiekia iki 1,3 m ilgio, o svoris – iki 45 kg. Jis turi baltą su sidabriniu atspalviu pilvą, nugara nudažyta tamsiai mėlyna spalva. Šios rūšies atstovų buveinė – Viduržemio jūra, Atlanto vandenynas, Ramusis vandenynas. Daugiausia žuvis naudojama konservams gaminti.
3. Geltonpelekis tunas išsiskiria ryškia kūno spalva: gelsvame fone iš abiejų pusių matomos mėlynos juostos. Daugiausia sutinkamas Atlanto vandenyne. Kadangi šios rūšies populiacija smarkiai sumažėjo, komercinė žvejyba šiandien yra ribota. Kulinarijoje ir maisto pramonėje dažniausiai naudojamas būtent geltonpelekis tunas.
4. Mažasis atlantinis tunas mėgsta šiltus vandenis. Tačiau, nepaisant daug pasakančio pavadinimo, šios rūšies individai pasiekia daugiau nei 1 m ilgį. Neriebi ryškiai raudona mažojo tuno mėsa labiau tinka konservavimui.
5. Didžiaakis tunas daugeliu póžymių panašus į savo geltonpelekį giminaitį, tačiau jo akys yra daug didesnes. Jis gyvena daugiausia subtropikuose ir tropikuose. Ilgis siekia 2 m ir daugiau, o svoris gali viršyti 200 kg. Daugiausia naudojamas kepimui, skrudinimui, patiekalų ruošimui ant žarijų.
6. Bonito rūšies tunas neturi įspūdingų parametrų: jo ilgis ne didesnis kaip 90 cm, o svoris – maždaug 23 kg. Paplitimo zona – tropikai ir subtropikai. Bonito plačiai naudojamas japonų virtuvėje ruošiant daugybę nacionalinių patiekalų, tačiau ypač išgarsėjo džiovinti bonito mėsos drožlės.
7. Skumbrinis tunas taip pat laikomas viena iš labiausiai paplitusių rūšių. Pagrindinis jo skiriamasis bruožas – didelis pelekas su spygliais ant nugaros. Nugara nudažyta sidabriškai mėlynu atspalviu, o pagrindiniame fone aiškiai matomos banguotos tamsios linijos. Pilvas baltas. Puikiai tinka konservavimui ir įvairiems patiekalams gaminti.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Tunų žuvų mėsa yra prisotinta daugybe naudingų komponentų, todėl šio jūros gyventojo paklausa yra didžiulė. Ypatingą vertę turi omega riebiosios polinesočiosios rūgštys, kurios teigiamai veikia odos ir plaukų būklę. Šie sudėtingi junginiai aktyvina smegenų veiklą, gerina širdies darbą, stiprina kraujagyslių struktūrą. Taip pat tuno mėsa yra turtinga šiomis, ne mažiau naudingomis medžiagomis:

1. Retinolis arba vitaminas A. Šis elementas yra galingas natūralus antioksidantas. Jo pagrindinė funkcija – užtikrinti patikimą apsaugą imuninei sistemai. Taip pat vitaminas A labai naudingas akių sveikatai, skatina regeneracijos procesus.
2. B grupės vitaminų kompleksas palaiko medžiagų apykaitos procesus, gerina nervų sistemos būklę ir metabolizmą. Nuo šios grupės medžiagų kiekio tiesiogiai priklauso žmogaus psichoemocinė būsena ir gebėjimas atsispirti stresui. Šių vitaminų trūkumas gresia rimtais psichikos sutrikimais ir išsėtine skleroze.
3. Tokoferolis, labiau žinomas kaip vitaminas E, lėtina odos senėjimo procesus, pasižymėdamas antioksidaciniu aktyvumu. Šis elementas taip pat veikia abiejų lyčių reprodukcinius gebėjimus, kraujo krešėjimą ir kraujagyslių pralaidumą, praplėsdamas jų spindį.
4. Kalciferolis – jis dar vadinamas vitaminu D. Iš esmės tai medžiagų kompleksas, būtinas pilnavertei daugelio organų ir sistemų veiklai. Šio elemento trūkumas neigiamai atsiliepia kaulų ir raumenų sistemos, žarnyno ir inkstų būklei. Neseniai mokslininkai įrodė, kad kai kurių rūšių vėžio priežastimi gali būti kalciferolio trūkumas organizme. Todėl tunų žuvų mėsa gali tapti natūraliu šio būtino elemento šaltiniu.
5. Aminorūgščių gausu tuno raumenų masėje. Šių cheminių junginių naudą sunku pervertinti, nes jie užtikrina organizmo valymą nuo laisvųjų radikalų, stiprina kaulų audinių, raumenų ir sausgyslių struktūrą, pasižymi ryškiu antibakteriniu poveikiu.
6. Mineralai. Pagal makro- ir mikroelementų kiekį tunas daug kartų pranoksta daugelį jūros gyventojų. Jo mėsoje yra fosforo, cinko, kalcio, sieros. Sudėtyje yra kobalto – elemento, be kurio neįmanomas reguliarus ląstelių atsinaujinimo procesas. Kobaltas skatina sintezės procesus ir lėtina su amžiumi susijusių pokyčių pasireiškimą. Jo trūkumas neigiamai veikia endokrininės sistemos darbą. Ne mažiau svarbus normaliai sveikatai yra chromas. Šis elementas ardo „kenksmingą“ cholesterį, bet apsaugo DNR vientisumą.
7. Riebalų rūgštys – tai dar viena žmogaus gyvybinei veiklai labai svarbi medžiagų grupė. Jos priešinasi vėžio ir Alzhėimerio ligos vystymuisi, kuri senyvame amžiuje sukelia katastrofiškų pasekmių. Riebalų rūgštys skatina serotonino – medžiagos, kuri neatsitiktinai vadinama „laimės hormonu“ – sintezę.

Be išvardytų komponentų, tuno mėsoje yra daug baltymų (iki 30%), o tai yra didžiulė vertė sergančių žmonių ir sportininkų dietinei mitybai. Tuninėje mėsoje beveik nėra riebalų, visiškai nėra angliavandenių. Todėl produktas pasižymi mažu energiniu tankiu – apie 140 kcal 100 gramų porcijoje. Tai reiškia, kad tuno mėsos patiekalai puikiai tinka dietinei mitybai žmonių, norinčių normalizuoti savo svorį.

Svarbu! Konservuoto tuno kaloringumas dėl marinate esančio aliejaus yra apie 200 vienetų. Bet jei žuvis yra konservuota savo sultyse, energinė vertė yra daug mažesnė nei šviežio – maždaug 110 kcal. Šiuos du svarbius momentus būtinai reikia įvertinti sudarant racioną.

Kuo naudingas tunas

Bendroji nauda

Unikali, gerai subalansuota tuno mėsos sudėtis daro ją nepaprastai naudingą maisto produktą įvairaus amžiaus ir lyties žmonėms. Kasdieniame meniu esantys patiekalai iš šios kilmingos žuvies paprastai teigiamai veikia visų organų ir sistemų darbą. Kad tuo įsitikintume, pakanka išvardinti pagrindinius efektus, kuriuos užtikrina šio skumbrių šeimos atstovo buvimas racione:

• mažina aterosklerozės išsivystymo riziką;
• stiprina imuninius išteklius;
• teigiamai veikia raumenų ir kaulų sistemos darbą;
• gerina pagrindinių kraujagyslių pralaidumą;
• mažina blogojo cholesterolio koncentraciją;
• maždaug 2 kartus sumažina hipertenzijos ir širdies ligų riziką;
• normalizuos medžiagų apykaitos procesų eigą;
• teigiamai veikia lytinę sistemą;
• lėtina senėjimo procesus;
• skatina pažeistų audinių regeneraciją;
• padeda susidoroti su depresinių būsenų pasekmėmis;
• turi ryškų antikancerogeninį poveikį;
• valo organizmą nuo šlakų ir toksinių junginių.

Prie to galima pridurti, kad reguliarus tuno vartojimas yra puiki profilaktinė priemonė nuo artrozių, artritų, įvairių regėjimo sutrikimų ir daugelio kitų paplitusių ligų.

Naudinga žinoti! Tuno patiekalų buvimas racione taps galingu imuninės sistemos antikūnų gamybos stimuliatoriumi, stabdančiu alerginių reakcijų vystymąsi.

Moterims

Visiškai visos gražiosios žmonijos atstovės, nepriklausomai nuo amžiaus ir socialinės padėties, siekia atrodyti patraukliai. Išsaugant jaunystę ir grožį joms gali suteikti didelę pagalbą racionas, kuriame yra vietos tunui. Puikios šios jūros gyventojos mėsos antioksidacinės savybės apsaugos odos ir kitų audinių ląsteles nuo destruktyvaus amžiaus poveikio. Didelė produkto maistinė vertė kartu su mažu kaloringumu padės išlaikyti liekną figūrą.

Nereikia pamiršti ir tokios subtilios gyvenimo pusės kaip seksualinis aktyvumas ir moters gebėjimas pastoti. Tuno mėsoje esantys vitaminai E ir A palaiko moterų vaisingumą ir reprodukcines galimybes. Ypač naudinga valgyti šią žuvį moterims menopauzės laikotarpiu.

Vyrams

Stipriosios lyties atstovams taip pat verta atkreipti dėmesį į tuną. Patiekalai iš šios vertingos žuvies būtinai turi būti aktyvų gyvenimo būdą vedančių vyrų racione. Sportininkų meniu tunui verta suteikti garbingą pagrindinio produkto vietą, nes didelis baltymų kiekis užtikrins raumenų masės augimą. Be to, sudėtyje esantys baltymai lengvai pasisavinami organizmo. Tiesa, šiuo atveju žuvies patiekalus rekomenduojama vartoti ne po treniruočių, o pusantros valandos prieš jas. Toks mitybos režimas padės susidoroti su sunkiu fiziniu krūviu darbe ir išlaikyti normalią potenciją net ir vyresniame amžiuje.

Atsižvelgiant į tai, kad tunas gali užkirsti kelią vėžio vystymuisi, vyrams šios žuvies mėsą reikia vartoti reguliariai, ypač vyresniame amžiuje. Dietologai pataria tuną garinti arba virti. Tačiau per daug įsitraukti į patiekalus iš šios brangios žuvies taip pat nereikia. Užtenka šiuos delikatesus įtraukti į meniu du kartus per savaitę, kad visada turėtumėte vitaminų ir naudingų medžiagų šaltinį.

Nėštumo metu

Naudingos tuno savybės nekelia abejonių. Tačiau būsimoms mamoms nereikėtų įtraukti maistingos šios jūros žuvies mėsos į savo racioną, nors dietologai kategoriškai to nedraudžia. Apribojimai nėščiosioms, kaip ir maitinančioms moterims, susiję su tuo, kad tuno mėsoje kaupiasi sunkieji metalai, o tai nesaugu. Taip pat nepageidautina nėštumo metu vartoti baltymingą maistą, nes tai gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimų.

Žindymo laikotarpiu

Nors tuno mėsa priskiriama dietiniams maisto produktams, maitinančioms mamoms nereikėtų per daug mėgautis patiekalais iš šios skaniausios žuvies, o geriau laikinai atsisakyti jos vartojimo. Reikalas tas, kad didelis baltymų kiekis gali sukelti vaikui alerginę reakciją ir virškinimo sutrikimų. Taip pat yra rizika kartu su skaniu patiekalu gauti „porciją“ toksiškų produktų sunkiųjų metalų pavidalu. Pastaba: sveikatai nesaugių elementų koncentracija ypač didelė senų individų.

Vaikams

Dietologai nepataria įtraukti tuno mėsos į pirmųjų trejų gyvenimo metų vaikų racioną, o tai paaiškinama galima grėsme dėl galimo gyvsidabrio elementų kiekio produkte. Ketvirtaisiais gyvenimo metais vaikui galima duoti virto tuno arba garuose ruoštų patiekalų. Tačiau tuomet reikia griežtai laikytis leistinų vartojimo normų.

Tinkamai prižiūrint, tuno mėsa tik prisidės prie harmoningo kūdikio vystymosi, o didelis baltymų kiekis produkte visiškai patenkins vaiko organizmo poreikius nepakeičiamų aminorūgščių. Idealus fosforo, vitamino D, jodo ir kalcio santykis prisidės prie normalaus vaiko augimo ir jo intelektualinio vystymosi.

Metant svorį

Kadangi tunas laikomas daug baltymų turinčiu produktu, patiekalus iš šios žuvies verta įtraukti į dietinį mitybos kompleksą žmonėms, turintiems svorio problemų. Geriau teikti pirmenybę šviežiai mėsai arba konservuotai savo sultyse žuviai, nes būtent tokia forma tunas turi mažą kaloringumą. Lieknėjantiems patrauklu ir visiškas angliavandenių nebuvimas, taip pat mažas riebalų procentas. Praktika rodo, kad dieta, kurios pagrindinis produktas yra tunas, padeda per savaitę numesti iki 5 kg antsvorio vien dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos. Tačiau tokia mityba leis išsaugoti raumenų masę, taip pat aprūpins organizmą reikiamu vitaminų ir kitų naudingų elementų rinkiniu.

Kaip matyti iš išvardytų privalumų, tunas yra tas unikalus produktas, kuris teikia maksimalią naudą įvairaus amžiaus žmonių organizmui. Todėl dietologai rekomenduoja jį pacientams, turintiems angliavandenių ir lipidų apykaitos sutrikimų, taip pat pagyvenusiems žmonėms. Juk būtent senyvame amžiuje progresuoja aterosklerozė, atsiranda rimtų širdies ir kraujagyslių sistemos nukrypimų. Pagyvenę žmonės, neturėdami kontraindikacijų, gali vartoti dietinę tuno mėsą iki 5 kartų per savaitę. Patartina ruošti maistą iš žuvies filė dalies, tačiau ne mažiau naudingi sveikatai yra kepenys ir ikrai. Gastronominiu požiūriu visos tuno rūšys yra lygiavertės pagal maistinę ir naudingąją vertę.

Įdomus faktas! Mokslininkai įrodė, kad tuno mėsa gali suteikti sportininkams reikiamą energijos kiekį. Todėl reguliarus šios žuvies vartojimas sportininkų gerokai sutrumpina atsigavimo laikotarpį po sunkių treniruočių.

Konservuoto tuno nauda ir žala

Skirtingai nei kitų rūšių žuvys, konservuota tuno mėsa išlaiko visas savo naudingąsias savybes. Didelis baltymų kiekis konservuotame produkte paaiškinamas tuo, kad termiškai apdorojant raumeninis audinys iš dalies dehidratuojamas. Renkantis produktą, pirmenybę reikėtų teikti tunui savo sultyse, nes tokio produkto kaloringumas net mažesnis nei šviežios mėsos: energinės vertės rodiklis svyruoja nuo 103 iki 110 vienetų. Esminiu konservuoto žuvies produkto trūkumu laikoma tai, kad gamybos procese sumaišoma jaunų ir senų tunų mėsa. Nesąžiningi gamintojai skonio skirtumus maskuoja pridėdami aliejų.

Konservuoto tuno pasirinkimo taisyklės
Siekiant sumažinti apsinuodijimo nekokybiškais produktais riziką, renkantis konservuotą žuvį reikia atkreipti dėmesį į šiuos kriterijus:

1. Pakuotės kokybė. Skardinė neturi turėti rūdžių ar deformacijos pėdsakų, jau nekalbant apie išsipūtimą. Tokios prekės pardavėjai apskritai neturi teisės parduoti.
2. Žymėjimas. Paprastai žuvų konservai žymimi iš vidaus, bet kartais ženklas uždedamas neištrinamais dažais iš išorės. Patikimiausiu laikomas gamyklinis žymėjimas ant vidinio dangtelio paviršiaus, nes jo neįmanoma suklastoti.
3. Informacija etiketėje. Nurodo produkto kodą, pagaminimo datą. Geriausia pirkti konservus, pagamintus ne seniau kaip prieš tris mėnesius.
4. Skysčio ir tiesiogiai tuno mėsos santykis skardinėje. Tam reikia gerai supurtyti indą.
5. Sudėtis. Be tuno mėsos, produkte gali būti tik druska ir aliejus. Skardinėje neturi būti jokių cheminių priedų.

Svarbus momentas! Šiuo metu žuvų konservų gamintojai ant etiketės deda ženklą „dolphin friendly“, reiškiantį, kad tunas buvo sugautas teisėtai, nepažeidžiant technologijų. Ši taisyklė įvesta siekiant išsaugoti delfinų populiaciją.

Ar galima valgyti tuną sergant įvairiomis ligomis

Visų tunų rūšių cheminė sudėtis, kaip ir jų mėsos maistinės savybės, rodo neįtikėtiną naudą žmogaus bendrai sveikatai. Neatsitiktinai dietologai šią unikalią visais atžvilgiais žuvį įtraukė į saugiausių ir labiausiai pageidaujamų produktų sąrašą dietinei mitybai žmonėms, sergantiems kepenų, širdies, inkstų, sąnarių, virškinimo sistemos ligomis.

Kaip jau minėta anksčiau, tunas rekomenduojamas sportininkams ir asmenims, turintiems svorio problemų. Gydytojai pataria įtraukti patiekalus iš tuno mėsos tiems, kurie serga sunkiomis odos ligomis, nervų sutrikimais, turi raumenų ir kaulų sistemos funkcijų sutrikimų, skydliaukės problemų. Kitaip tariant, tuno mėsa visiškai pateisina universalaus dietinio produkto vardą. Sergant kai kuriomis ligomis, racionas, į kurį įtraukti patiekalai iš šios vertingos žuvies, gali turėti poveikį, prilygstantį terapiniam efektui. Išsamiau panagrinėkime keletą tokių naudojimo atvejų.

Sergant cukriniu diabetu

Dietologai mano, kad diabetikams būtinai reikia įtraukti į savo racioną patiekalus iš tuno mėsos. Beveik visiškas angliavandenių nebuvimas daro šį produktą saugų, tai yra pašalina riziką padidinti cukraus koncentraciją kraujyje. Be to, Omega rūgščių kiekis produkte, priešingai, padės palaikyti insulino normą. Mineralų ir vitaminų buvimas pagerins bendrą tokių pacientų būklę. Diabetikams netgi leidžiama vartoti konservuotą tuną savo sultyse. Žodžiu, dieta, kurioje atsiras vietos patiekalams iš tuno mėsos, padės padidinti diabetikų aktyvumą, o tai galiausiai pagerins tokių pacientų gyvenimo kokybę.

Naudingas patarimas! Įrodyta, kad tuno mėsos efektyvumą galima padidinti, jei tokią dietą derinti su dideliu skysčių vartojimu. Geriau gerti švarų vandenį ir žolelių arbatas.

Svarbu: tuno glikemijos indeksas — 0 vienetų.

Sergant pankreatitu

Mažiausias riebalų procentas tuno mėsoje sudaro palankias sąlygas jį vartoti sergant pankreatitu. Šis produktas greitai apdorojamas virškinimo sistemos, neapkraunant kasos. Virta žuvis, taip pat garuose kepti patiekalai lengvai pasisavinami organizmo, aprūpindami jį reikiamu vitaminų ir mineralinių komponentų kompleksu. Sergant pankreatitu naudingas paštetas iš tuno filė, lengvos sriubos. Dietinei mitybai reikia rinktis šviežią, nedidelę žuvį, nes senų individų mėsa gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Sergant gastritu

Sergant gastritu, tinkamai parinkta dieta yra viena iš pagrindinių terapijos komplekso dalių. Todėl renkantis produktų krepšelį visada reikia atkreipti dėmesį ne tik į atskirų produktų kokybę, bet ir į jų naudingąsias savybes. Šiuo požiūriu jūrinė žuvis, o ypač tunas, pagrįstai gali būti laikomas idealiu produktu dietinei mitybai. Kadangi pagrindinis gastrito požymis yra skrandžio gleivinės uždegiminis pažeidimas, tausojančiu būdu paruošti patiekalai iš jūrinių delikatesų gali pašalinti uždegimą, pagerindami bendrą paciento savijautą. Be to, žuvies mėsoje esančios Omega rūgštys užtikrins organizmo valymą nuo patogeninės mikrofloros ir pažeistų gleivinių atstatymą. Aminorūgščių ir mineralinių komponentų rinkinys sustiprins imuninę sistemą.

Svarbus momentas! Paūmėjus gastritui griežtai draudžiama vartoti maistui konservuotą žuvį. Šios taisyklės nepaisymas gali pabloginti situaciją ir sukelti tokius nemalonius šalutinius poveikius kaip viduriavimas, pilvo pūtimas, rėmuo.

Sergant podagra

Podagra pasižymi purinų apykaitos sutrikimu, dėl kurio šlapimo rūgšties druskos pradeda kauptis sąnariuose. Liga tęsiasi kaitaliojantis paūmėjimo ir remisijos periodams. Į podagros gydymo terapinį kompleksą, be vaistinių preparatų, įeina subalansuota dieta. Mitybos programa sudaroma taip, kad iš raciono būtų visiškai pašalinti purinais turtingi produktai.

Kadangi daugumoje žuvų ir jūros gėrybių rūšių yra purinų, ypač paūmėjimo laikotarpiu žuvies patiekalai visiškai pašalinami iš meniu. Tačiau remisijos stadijoje sergant podagra, neriebių žuvų rūšių, kurioms priklauso ir tunas, vartojimas gali būti labai naudingas ligos nualintam organizmui. Kasdienį racioną rekomenduojama papildyti tuno mėsos patiekalais ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę. Porcijos svoris neturi viršyti 200–300 g. Tuno paruošimas dietinei mitybai sergant podagra turėtų būti garintas arba keptas orkaitėje. Idealus variantas sergant šia patologija būtų žuvienė arba lengva žuvies sriuba. Džiovinta ir vytinta žuvis sergant šia liga yra draudžiama.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant vieningos mitybos specialistų nuomonės apie tuno mėsos naudą, yra keletas rimtų kontraindikacijų, kurių negalima nepaisyti. Griežtai draudžiama vartoti patiekalus iš šios žuvies:

• vaikams iki 3 metų;
• nėščioms ir žindančioms moterims;
• žmonėms, linkusiems į alergines apraiškas;
• pacientams, sergantiems sunkiomis inkstų disfunkcijomis;
• asmenims, kuriems nustatytas individualus netoleravimas šios rūšies jūros gėrybėms.

Tačiau net tais atvejais, kai niekas netrukdo mėgautis puikiu švelnios tuno mėsos skoniu, reikėtų laikytis produkto vartojimo normų.

Atsargumo laikymasis su šiuo maistingu produktu paaiškinamas tuo, kad „senyvo amžiaus“ individų mėsoje kaupiasi sunkieji metalai. Pavojingiausiu iš jų laikomas gyvsidabris, kurio patekimas į organizmą gali sukelti katastrofiškų pasekmių sveikatai.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Norint pasirinkti tikrai kokybišką žuvį, reikia vadovautis šiomis taisyklėmis:

1. Renkantis konservuotą produktą, pirmenybę teikite mažai kalorijų turinčiam variantui, t. y. tunui savo sultyse. Perkant kepsnius, reikia įvertinti produkto išvaizdą: ant mėsos neturi būti dėmių ir vaivorykštinių dryžių.
2. Atšaldyti žuvies filė gabalėliai turi malonų šviežią aromatą, kuriame lengvai atpažįstami jūriniai akcentai. Ne pirmos šviežios pjaustyba skleis aštrų dumblo kvapą.
3. Negalima pamiršti tuno filė spalvos ypatum : ji savo išvaizda primena jautieną.
4. Renkantis fasuotą produkciją, reikia atidžiai išstudijuoti etiketėje pateiktą informaciją, t. y. produkto pagaminimo datą ir galiojimo terminus.

Iš esmės tai visos šviežio žuvies pusgaminio pasirinkimo taisyklės. Kadangi tunas priklauso brangių produktų kategorijai, neverta šios žuvies pirkti atsargai. Pakanka apskaičiuoti šeimos poreikius pagal formulę: 200 g porcija patenkins vieno suaugusio valgytojo poreikius. Vaikams pakanka pusės šios normos.

Pastaba! Konservuoto tuno pasirinkimo taisyklės aprašytos aukščiau. Jos niekuo nesiskiria nuo reikalavimų, taikomų visiems žuvies produktams.

Kaip laikyti tuno mėsą
Tiek šaldytos, tiek šviežios žuvies produktų laikymo terminai yra riboti. Taigi, šviežią tuno filė reikia suvartoti per 4 dienas, o šaldytą mėsą galima laikyti šaldiklyje 2 savaites. Žinoma, produktą geriausia laikyti šaldytuve. Tačiau šiam procesui tuno filė reikia tinkamai paruošti:

1. Pir miausia, norėdami pašalinti drėgmės perteklių, nuvalykite popierinėmis servetėlėmis.
2. Tada padėkite į tinkamą indą. Nedideliam filė gabalėliui tiks paprasta lėkštė.
3. Lėkštę su žuvies pusgaminiu iš viršaus apvyniokite maistine plėvele. Tokiu pavidalu žuvį galima laikyti parą apatinėje šaldytuvo lentynoje.
4. Konservuotą tuną atidarius skardinę, perkelkite į stiklinį indą su dangteliu. Tokį produktą leidžiama laikyti ne ilgiau kaip parą.
5. Neatidarytus konservus padėkite laikyti tamsioje vėsioje vietoje. Realizavimo terminą nurodo gamintojas ant etiketės.

Ir dar vienas labai svarbus niuansas: atšildytos žuvies mėsos negalima vėl užšaldyti, nes tokia procedūra vertingą produktą atims dalį naudingųjų savybių.

Kaip teisingai išdoroti tuną

Žinoma, įsigyti visą tuno skerdeną – ypatinga retenybė. Bet jei likimas pradžiugino tokia vertinga dovana, tuomet reikia tinkamai išdarinėti žuvį, kad mėsa nesugestų. Tam:

1. Skerdeną kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu.
2. Pašalinkite galvą ir žiaunas, po to vėl nuplaukite vandeniu. Tada atskirkite uodegą.
3. Kitas išdarinėjimo etapas – vidurių šalinimas. Tai labai atsakinga procedūra, kurią reikia atlikti atsargiai. Pilvelį atsargiai perpjaukite aštriu peiliu išilgai vidurio linijos. Pašalinę vidurius, nuimkite juodą plėvelę, vėl nuplaukite skerdeną.
4. Toliau pašalinkite pilvinį peleką. Kad būtų lengviau atlikti manipuliaciją, įpjaukite žuvies pilvo odą iš abiejų pusių.
5. Lygiai tuos pačius veiksmus atlikite nugarinio peleko vietoje, o tada pašalinkite jį, atsargiai traukdami už galo nuo uodegos link galvos.
6. Jei nusprendėte ruošti žuvį nenuimdami odos, tuomet kruopščiai nuvalykite tuno skerdeną nuo žvynų.
7. Jei reikia nuimti odą, geriau tai padaryti ant visos skerdenos, judant nuo uodegos link galvos iš pradžių vienoje pusėje, paskui kitoje. Paprastai oda gerai atsiskiria nuo mėsos.
8. Apatinę pilvo dalį (tešą) taip pat nupjaukite. Beje, tai puikus pagrindas žuvienei.
9. Dabar atskirkite filė dalį. Tuo tikslu padarykite pjūvį išilgai žuvies skerdenos stuburo.

Atlikus nesudėtingas manipuliacijas, šeimininkė turės du storus tuno filė gabalus ir sriubos rinkinį.

Įsidėmėkite! Aprašytu būdu galima paruošti bet kokios didelės žuvies skerdeną.

Kaip skaniai paruošti tuną: receptai

Pasaulinės kulinarijos enciklopedijoje surinkta daugybė būdų, kaip paruošti skanius ir maistingus patiekalus iš tuno mėsos. Šį vertingą produktą galima troškinti, virti, kepti ant grilio ir įprastoje keptuvėje. Kaip pavyzdį pateiksime populiariausius naminio gaminimo variantus.

Orkaitėje

Dietinei mitybai optimaliai tinka daržovėmis įdarytas tunas. Gatavo patiekalo kaloringumas 163 vienetai, tačiau daug baltymų. Norint paruošti skonio savybėmis išskirtinį delikatesą, reikės:

• Iki 2 kg sverianti skerdena.
• Svogūnas.
• 300 g morkų.
• 400 g šviežių pomidorų.
• 170 g sviesto.
• 6 valg. š. augalinio aliejaus.
• Druska, prieskoniai žuviai, lauro lapas.

Kulinarinių veiksmų seka:

1. Pirmiausia nuplaukite žuvies skerdeną, pašalinkite kaulus, nuimkite odą.
2. Mėsą supjaustykite gabalėliais.
3. Morkas ir pomidorus sutarkuokite, svogūną smulkiai supjaustykite, atskirai apkepkite keptuvėje.
4. Tada ištirpinkite sviestą. Gautą masę sumaišykite su trečdaliu tarkuotų morkų.
5. Kitą morkų dalį ir svogūną sumaišykite su pomidorų mase, uždėkite ant ugnies ir užvirinkite. Tada pasūdykite, sudėkite prieskonius ir keletą lauro lapų.
6. Tuno mėsą sumalkite mėsmale, sudėkite likusį svogūną ir morkas, šiek tiek pasūdykite.
7. Nuplautą po tekančiu vandeniu žuvies odą užpildykite gautu faršu.
8. Į gilų indą pirmiausia supilkite pomidorų padažą, tada įdėkite žuvį, iš viršaus ruošinį taip pat užpilkite padažu.
9. Patiekalą kepkite lygiai valandą 180°C temperatūroje.

Orkaitėje keptą įdarytą tuną galima duoti vaikams. Patiekalas gaunasi labai skanus ir sotus.

Keptuvėje

Keptą tuną lengviausia paruošti naminėje virtuvėje. Pagal sudėtį ir kaloringumą patiekalas šiek tiek skiriasi nuo kitų būdų, išskyrus nedidelį baltymų sumažėjimą. 2 vidutiniams kepsniams reikės:

• 1 arbat. š. druskos ir tiek pat maltų juodųjų pipirų.
• ¼ arb. š. kajeno pipirų.
• 2 valg. š. augalinio (geriau alyvuogių) aliejaus.

Gaminimo algoritmas:

1. Tuno mėsą įtrinkite prieskoniais.
2. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, sudėkite kajeno pipirus. Kepkite 5 minutes.
3. Tada į keptuvą sudėkite žuvies filė.
4. Mėsą kepkite iš 2 pusių maždaug po 2 minutes.

Tokiu paprastu būdu paruoštą žuvies mėsą galima patiekti su bulvėmis, ryžiais, daržovėmis.

Ant grilio

Žinoma, pagal kalorijų kiekį ant grotelių keptas tuno kepsnys gerokai lenkia keptą ir virtą žuvį, tačiau kartais galima nustebinti namiškius originaliu patiekalu. 500 g gryno žuvies filė reikės:

• Pusės citrinos sultys.
• 0,5 arbatinio šaukštelio jūros druskos.
• Pipirai žirneliais, kalendra, alyvuogių aliejus.

Kaip gaminti:

1. Storus filė gabalus supjaustykite ne storesniais nei 1,5 cm griežinėliais.
2. Grūstuvėje sumalkite kalendrą ir pipirų žirnelius.
3. Atskirame inde sumaišykite prieskonius su alyvuogių aliejumi, įberkite druskos.
4. Filė gabaliukus apvoliokite gautame mišinyje ir palikite pusvalandžiui marinuotis.
5. Tada ant įkaitintų grotelių išdėliokite žuvies gabaliukus.
6. Kiekvieną pusę kepkite 5 minutes. Vidus turi likti švelniai rožinis.
7. Patiekite paruoštą delikatesą su bet kokiu padažu.

Multivarkėje

Greitai, bet nepažeidžiant skonio savybių, galima paruošti tuną lėtoje viryklėje. Skaniausiam žuvies patiekalui prireiks:

• 0,7 kg tuno filė.
• 3–4 skiltelės česnako.
• 3 vidutinio dydžio pomidorai.
• 3 svogūnai.
• 2 paprikos.
• Prieskoniai, druska, vienos citrinos sultys.

Žingsnis po žingsnio gaminimo procesas:

1. Žuvies kepsnius pasūdykite, įtrinkite prieskoniais, apšlakštykite citrinos sultimis.
2. Kol mėsa marinuojasi apie 15 minučių, supjaustyke plonais riekelėmis paprikas ir pomidorus.
3. Susmulkinkite česnaką, supjaustykite kubeliais svogūnus.
4. Į lėtos viryklės indą įpilkite aliejaus, jame pirmiausia apkepkite svogūnus su česnaku, tada sudėkite daržoves.
5. Po 15 minučių prie troškin tų daržovių sudėkite marinuoto tuno gabalėlius.
6. Režime «Troškinimas» ruoškite patiekalą maždaug pusvalandį.

Ant žarijų

Tuno filė ant grotelių išeina sultinga ir aromatinga. Be to, skaniausią žuvies delikatesą galima paruošti labai greitai, jei po ranka yra pusė kilogramo žuvies filė ir šie inredientai:

• 30 ml laimo sulčių.
• 60 ml alyvuogių aliejaus.
• Druska ir prieskoniai.

Geriausia naudoti jūros druską, tačiau neturint šio produkto galima pasinaudoti įprasta valgoma druska.

Gaminimo seka:

1. Žuvies gabalėlius nuplaukite, nusausinkite popierinėmis servetėlėmis.
2. Atskirame inde sumaišykite laimo sultis su alyvuogių aliejumi. Įberkite druskos, prieskonių.
3. Žuvį sudėkite į hermetišką maišelį, tuoj pat sudėkite paruoštą marinadą.
4. Maišelį su žuvies ruošiniu padėkite pusvalandžiui į šaldytuvą.
5. Tada gerai išmarinuotus žuvies gabalėlius išdėliokite ant grotelių.
6. Kepkite kiekvieną pusę po 5 minutes, kol atsiras auksinė plutelė.

Paruoštą skanumyną patiekite su šviežiomis žolelėmis, daržovėmis ir net citrusiniais vaisiais.

Ką galima pagaminti iš tuno: receptai

Ne atsitiktinai tunas yra geriausių pasaulio virėjų favoritas. Iš delikatesinės šios žuvies mėsos galima pagaminti daug skanių ir labai naudingų patiekalų. Pavyzdžiui, yra daugybė pačių neįprasčiausių salotų iš tuno variacijų.

Salotos

Siūlome originalų žuvies užkandžio receptą su vynuogėmis ir riešutais. 400 g žuvies filė reikės:

• Citrina.
• Nedidelė vynuogių kekė.
• 150 g jogurto.
• Stiklinė smulkintų graikinių riešutų.

Gaminimo etapai:

1. Žuvies ruošinį įtrinkite citrinos žievele.
2. Įdėkite į orkaitę 20 minučių 180°C temperatūroje.
3. Kai filė bus paruošta, išskaidykite ją šakute į pluoštus.
4. Keptus riešutus sumaišykite su perpus perpjautomis vynuogėmis, įdėkite jogurto (nesaldaus).
5. Į salotų dubenį sudėkite žuvį, tada riešutų ir vynuogių mišinį. Viską išmaišykite.
6. Patiekalą papuoškite citrinos skiltelėmis ir vynuogėmis.

Tartaras

Šis prancūziškos virtuvės receptas numato gaminimą be terminio apdorojimo. Šis išskirtinis užkandis pagaminamas greitai, tačiau su sąlyga, kad tuno filė šviežumas nekelia nė menkiausios abejonės.

200 g pagrindinio produkto reikės:

• Po 150 g svogūno ir avokado.
• Po 1 arb. š. garstyčių su citrina.
• 1 valg. š. alyvuogių aliejaus.
• Druska, prieskoniai.

Paruošimas:

1. Nuplautą ir nusausintą žuvies filė supjaustykite kubeliais.
2. Paruoškite marinadą iš ingredientų, nurodytų sąraše. Svogūną supjaustykite atskirai.
3. Žuvies ruošinį apšlakstykite paruoštu marinadu, išmaišykite.
4. Avokadą supjaustykite kubeliais.
5. Dabar ant šalto lėkšės paviršiaus sluoksniais dėkite iš pradžių avokadą, o po to marinuotą žuvį.
6. Užkandžio viršų papuoškite žuvies ikrais arba sezamų sėklomis.

Sriuba

Labai skanus gaunasi žuvies pirmasis patiekalas iš konservuoto tuno. Jis pagaminamas greitai iš įprasto produktų rinkinio:

• 3 bulvės.
• Svogūnas.
• Morkos.
• Skardinė konservuoto tuno.
• 2 virti kiaušiniai.
• Druska, prieskoniai.
• Sviestas.
• Pomidoras.

Gaminimo eiga:

1. Pirmiausia išvirkite bulves 1 l vandens.
2. Į sultinį įdėkite prieskonių.
3. Morką ir svogūną supjaustykite stambiai. Apkepkite daržoves ant sviesto, įdėkite pomidorą.
4. Sudėkite apkeptas daržoves į sultinį, o po 2 minučių įdėkite tuną.
5. Į paruoštą sriubą prieš patiekiant įdėkite puseles virtų kiaušinių.

Paštetas

Lengviausia paruošti tuno paštetą pagal klasikinį receptą. Visa procedūra užtruks ne ilgiau kaip ketvirtį valandos. Paruoštą užkandį galima naudoti sumuštiniams gaminti. Pagrindiniai ingredientai:

• Skardinė konservuoto tuno.
• 2 virti kiaušiniai.
• 25 g garstyčių.
• 40 g sviesto.
• Citrina.
• Druska, prieskoniai.

Gaminimo eiga:

1. Atidarykite skardinę ir nupilkite skysčio perteklių.
2. Konservuotą tuno mėsą sudėkite į maišytuvą arba susmulkinkite blenderiu.
3. Kiaušinius padalinkite į 4 dalis, o po to sudėkite prie tuno.
4. Gautą masę pagardinkite druska, prieskoniais, įpilkite citrinos sulčių.
5. Masę sutrinkite iki tyrės.
6. Prieš patiekiant į paruoštą žuvies paštetą įdėkite smulkiai supjaustytų šviežių žolelių.

Pastaba: norint, kad užkandžiai su tuno paštetu atrodytų patraukliai, reikėtų naudoti konditerinį maišelį su dantytais antgaliu.

Karpacio

Itališkas užkandis iš žalios jūros gėrybės pradžiugins tikrus gurmanus. Švelni žuvies filė, papildyta prieskonių ir alyvuogių aliejaus aromatu, taps verta šventinio stalo puošmena. Originaliam užkandžiui paruošti reikės:

• 200 g tuno filė.
• 30 ml citrinos sulčių.
• Jūros druska.
• 30 ml alyvuogių aliejaus.
• Prieskoniai „Penkios pipirų rūšys“.

Žingsnis po žingsnio:

1. Šiek tiek užšaldytą žuvies filė supjaustykite plonomis riekelėmis.
2. Gražiai išdėliokite ruošinius lėkštėje.
3. Apšlakstykite žuvies gabalėlius aliejumi ir citrinos sultimis.
4. Pasūdykite ir papipirinkite carpaccio.
5. Ketvirtį valandos padėkite patiekalą į šaldytuvą.
6. Prieš patiekiant užkandį papuoškite šviežių rukolos lapeliais.

Tuno carpaccio puikiai tinka prie baltojo vyno.

Kotletai

Garuose kepti tuno žuvies kotletai paįvairins dietinį racioną. Patiekalas tinka vaikų mitybai, taip pat atitinka lieknėjančių žmonių raciono reikalavimus.

Reikalingas produktų rinkinys apima šiuos komponentus:

• 0,4 kg tuno filė.
• Svogūnas.
• 70 g baltos duonos.
• Bulvė.
• Kiaušinis.
• Druska, prieskoniai.

Kaip gaminti:

1. Žuvies mėsą permalti per mėsmalę.
2. Duoną pamirkyti piene arba vandenyje.
3. Smulkiai supjaustyti svogūną, o bulvę stambiai sutarkuoti.
4. Dabar visus faršo komponentus sujungti viename inde, įmušti kiaušinį, įdėti prieskonių.
5. Iš gerai išmaišyto faršo suformuoti kotletus.
6. Ant įkaitintos ir aliejumi pateptos skardos išdėlioti ruošinius.
7. Kepti tuno kotletus 180°C temperatūroje.
8. Po 20 minučių patiekti skanų patiekalą su bet kokiu daržovių garnyru, ryžiais arba makaronais.

Čia pateikta tik maža kulinarinio arsenalo dalis, kurią kasdien praktiškai naudoja geriausi įvairių pasaulio šalių virėjai. Įdomu tai, kad receptų kolekcija nuolat pildoma naujais variantais.

Ar galima valgyti žalią tuną

Daugelis vartotojų atsargiai vertina žalios žuvies vartojimą. Ir iš tiesų tokie nuogąstavimai nėra be pagrindo, nes daugelio jūros ir gėlavandenių gyventojų mėsoje gali apsigyventi parazitai. Tačiau tunas išsiskiria iš kitų jūros gėrybių būtent savo mėsos švarumu. Šį faktą specialistai aiškina ypatinga šios kilnios žuvies mityba, taip pat jos dideliu motoriniu aktyvumu, kuris nepatinka parazitinį gyvenimo būdą vedantiems organizmams.

Japonų virtuvėje tradiciškai iš šviežios tuno mėsos gaminami visame pasaulyje populiarūs sušiai ir ritinėliai. Mūsų vietiniai rytietiškos virtuvės mėgėjai jau seniai spėjo įvertinti subtilų šių kulinarinių šedevrų skonį. Tačiau tokių užkandžių gaminti rekomenduojama tik iš šviežios žuvies.

Įdomūs faktai

1. Senais laikais tunas buvo apipintas mitais ir legendomis. Neįprasta mėsos spalva sukėlė tikėjimą, kad tunas yra greičiau gyvūnas nei žuvis. Dėl šios priežasties daugelyje šalių tuno ilgą laiką nevalgė.
2. Tunas gali išvystyti sprinto greitį dėl ypatingos kūno sandaros anatomijos ir didžiulės uodegos, kuri atlieka galingo greitintuvo vaidmenį.
3. 2012 metais aukcione Japonijoje už pasakišką sumą (daugiau nei pusantro milijono dolerių) buvo parduotas didžiulis tuno egzempliorius, sveriantis daugiau nei 220 kg.
4. Pirmieji konservai iš tuno mėsos pasirodė dar XX amžiaus pradžoje. Tačiau tokio šiandien populiaraus produkto gamybos priežastimi tapo sardinių, kurios buvo perdirbamos visose didelėse JAV įmonėse, trūkumas. Norėdami išvengti bankroto, Amerikos pramonininkai ėmėsi beviltiško žingsnio, nusprendę sardines pakeisti tunu.

Apibendrinant galima patikinti, kad tunas nusipelnio garbingos vietos žmonių, besirūpinančių savo sveikata ir artimųjų gerove, meniu. Ši unikali žuvis pasižymi unikaliomis gastronominėmis ir gydomosiomis savybėmis.

Tuno nuotrauka