Kaip teisingai ir greitai atšildyti žuvį

Paprasčiau ir naudingiau pirkti šviežią atšaldytą ar gyvą žuvį, o ne šaldytą, kurią paskui reikės atšildyti. Bet tai ne visada ir ne visiems prieinama – tam tikrų rūšių gyvos žuvies pardavimai dažnai yra sezoniniai, o atšaldytos beveik niekada nebūna mažų miestelių, nutolusių nuo regioninių sostinių, lentynose. Taigi tenka rinktis iš to, kas yra parduodama. Dažnai tai „kažkas“ labiau panašu į rąstą ar akmenį – taip tankiai kūnas padengtas ledo sluoksniu. Todėl į pirmą planą iškyla šeimininkės meistriškumas: ar ji sugebės iš šio ledo luito paruošti skanų patiekalą savo šeimai.

Kad neapsiriktumėte, prie parduotuvės prekystalio iškart reikia apgalvoti ir apskaičiuoti, kokio dydžio kūno reikės. Viena – jei planuojamas pobūvis su pakviestais svečiais, kita – įprasti šeimos pietūs trims ar keturiems asmenims. Pirmuoju atveju galima imti didesnę žuvį, antruoju – arba mažą individą, arba steikus, nes nuo didelės skerdenos negalima nupjauti perteklinės dalies, kol ji yra sušalusi. Atšildytos žuvies pakartotinai užšaldyti negalima.

Teisingas gaminimas prasideda nuo teisingo atšildymo. Ir tinkamiausias būdas tam – laipsniškas, lėtas atšildymas. Geriausia, jei tai bus atliekama šaldytuve, kur neigiamas temperatūros poveikis švelniam žuvies mėsai bus sumažintas iki minimumo.

Tačiau, kai nėra laiko, galima pasinaudoti ir greitesniais būdais – pavyzdžiui, vandenyje arba naudojantis mikrobangų krosnele, orkaite ar garintuvu. Jei atšildysite pagal taisykles, rekomenduojamas kulinarijos ar žuvies perdirbimo pramonės specialistų, rezultatas netruks: žuvis bus gana valgoma, vidutiniškai sultinga ir švelni.

Ar galima kepti šaldytą žuvį, neatšildžius

Gyvenime būna visko, taip pat ir tokio: atėjo laikas ruošti vakarienę, ir tada paaiškėja, kad šeimininkė pamiršo ištraukti žuvį iš šaldiklio, kad ji atitirptų. Ką daryti? Nepanikuoti! Teks išimti produktą ir pabandyti greitai padaryti taip, kad būtų galima jį dėti į keptuvę. Be to, tam tinka tik kepsniai arba porcijiniai filė gabaliukai, nes sušalusią visą skerdeną perpjauti nepavyks.

Reikia išvynioti žuvį ir šiek tiek palaikyti po vėsiu (ne šaltu!) vandens srove, kad ištirptų ledo pluta nuo paviršiaus. Gabaliukus galima nuplauti ir, jei reikia, nuvalyti bei išdarinėti. Tada nusausinti popieriniu rankšluosčiu, kad maksimaliai pašalintumėte drėgmės perteklių.

Sušalusią žuvį reikia dėti į labai įkaitintą keptuvę. Užtenka apvolioti miltuose arba džiūvėsėliuose ir sudėti į įkaitintą augalinį aliejų. Svarbu, kad greitai susidarytų tanki plutelė. Kai tik apatinė pusė gerai apskrus, greitai apverskite į kitą, pasūdykite ir uždenkite dangčiu. Dangtis būtinas, nes reikia, kad gabalo viduje esantis ledo gumulas ne tik ištirptų, bet ir minkštimas spėtų iškepti. Tam prireiks beveik dvigubai daugiau laiko nei iš anksto atšildytos žuvies gaminimui.

Be to, nereikės tikėtis traškios plutelės: ledas pradės virsti vandeniu, žuvis ne kepsis, o troškinsis verdančiame skystyje. Iš esmės gausis ne kepta, o troškinta žuvis. O dėl pailgėjusio gaminimo laiko švelnus minkštimas beveik neabejotinai subyrės, maistinių medžiagų gatavame produkte liks mažiau, nei galėtų būti. Tačiau kritinėje situacijoje, jei nėra kuo daugiau pamaitinti šeimos, teks tenkintis šiuo variantu. Tačiau neverta įprastinti tokio gaminimo būdo.

Mažiausiais kokybės nuostoliais į keptuvę neatšildytus galima dėti tokias žuvų rūšis kaip sidabrinis hekas, navaga, stauridė ar skumbrė. Jos deformuojasi mažiau nei kitos ir geriau išlaiko naudingas medžiagas nuo suirimo.

Ar galima virti žuvį, neatšildžius

Neatšildytos žuvies virimo sąlygos panašios: jei situacija beviltiška, teks virti, nors tai nepageidautina. Išvirta sušaldyta žuvis nebebus tokia švelni ir skani, kokia galėtų būti, jei būtų pagaminta atšildyta.

Reikia palaikyti gabalą po vandens srove, kad šiek tiek atitirptų ledas ant paviršiaus, ir nubraukti peiliu, kad pašalintumėte žvynų likučius ir prilipusias pašalines daleles: purvą, pakuotės fragmentus.

Tokią žuvį reikia panardinti į verdantį vandenį: taip atitirpimo procesas vyks greičiau, ir ji išvirs greičiau. Tačiau gaminimo laiką teks pailginti dvigubai, kad gabaliukai gerai išsivirtų iki pat vidurio. Ir jei iš žuvies planuojama sriuba, reikia pasiruošti, kad sultinys nebus šviesus ir skaidrus – greičiau jis bus balkšvas ir drumstas.

Kaip teisingai ir greitai atšildyti žuvį

Kuris atšildymo būdas laikomas teisingiausiu, priklauso nuo kelių veiksnių: tokių kaip žuvies rūšis, skerdenos dydis ir užšaldymo būdas (skerdena, kepsnys ar filė).

Taigi, ne per dideles jūrinės lydekos arba polakio skerdenas iki pusantro kilogramo geriausia atšildyti šaltame vandenyje. Ta pati žuvis, bet didesnė – virš 1,5 kg, taip pat eršketinių veislių egzemplioriai, nototenija, jūrinis ešerys, storagalvis ir šamas geriau atšils ore kambario temperatūroje. Tokios pačios sąlygos tiks filė, briketams, blokams, faršui, kepsniams ir išdarinėtai tos pačios rūšies žuviai. Šis būdas yra pakankamai greitas, jis gali trukti nuo pusantros iki trijų valandų.

Sūdytai žuviai – tokiai kaip polakas, lašiša, lydeka, karpis, sterkas ir upėtakis – gerai tiks atšildymas sūriame vandenyje. Be to, nereikėtų jos laikyti vandenyje iki visiško paruošimo: po valandos buvimo dubenyje su skysčiu žuvį reikia išimti ir palikti kambario temperatūroje, kad galutinai atitirptų. Druskos tirpalas ruošiamas iš 25 gramų druskos (geriau imti stambią akmens druską) 1,2 litrui vandens.

Rūkytą žuvį galima palaikyti penkias valandas šaldytuve, o tada išimti ir palikti kambario temperatūroje iki paruošimo.

Druską žuviai atšildyti galima naudoti ne tik tirpalo pavidalu, bet ir sausą. Jei prisimintume, kaip kiemsargiai žiemą barsto druską ant asfalto, kad ištirptų ledas, tampa aišku: druska yra tai, ko reikia kovojant už produkto atšildymą. Kiekvieną sušaldytą žuvies skerdeną pasūdo iš abiejų pusių ir laukia, kol ji atitirps.

Tačiau geriausias būdas absoliučiai visoms žuvų rūšims – atšildymas šaldytuve, temperatūra turėtų būti +5 laipsniai. Tokiu būdu pavyksta pasiekti lėtą atitirpimą, nekenkiant produkto kokybei. Prieš dedant į šaldytuvą, reikia pradurti keliose vietose tankią polietileninę pakuotę. Jei žuvis be pakuotės, verta suvynioti ją į maistinę plėvelę. Lėkštę ar dubenį su skerdena pastatyti ant apatinės lentynos maždaug 7–9 valandoms. Kai žuvis atitirps, pakuotę ar plėvelę nuimti, išsiskyrusį skystį išpilti, o skerdeną nusausinti popierinėmis servetėlėmis ar rankšluosčiu.

Jei reikia atšildyti žuvelę kuo greičiau, dažniausiai naudojami virtuvės elektriniai prietaisai, pavyzdžiui, mikrobangų krosnelė. Tačiau kai kurios ypač išradingos šeimininkės tam naudoja, atrodytų, visiškai egzotiškus metodus – pavyzdžiui, atšildo žuvies skerdeną plaukų džiovintuvu. Ir, kaip bebūtų keista, šis juokingas metodas veikia.

Bet pirmiausia iš šaldiklio išimtą žuvį pusvalandžiui reikia padėti į šaldytuvą – taip geriau išliks skonis. Tada ją apvynioti maistine plėvele, įdėti į polietileninį maišelį ir įjungti plaukų džiovintuvą šalto oro režimu, neįjungiant kaitinimo. Šaltą oro srovę vidutiniu greičiu nukreipti tiesiai į maišelį, laikant prietaisą maždaug 20 cm atstumu nuo žuvies. Maistinė plėvelė apsaugos skerdenos paviršių nuo išvėdinimo ir išdžiūvimo. Norint pagreitinti procesą, galima kelis kartus pervesti oro srove per maišelį išilgai viso žuvies kūno. Jei džiovintuvas jau įkaito, reikia jam padaryti kelių minučių pertrauką. Visas toks atšildymo procesas užtruks ne ilgiau kaip 40–45 minutes.

Plaukų džiovintuvu atšildytą žuvį reikia nuplauti, nuvalyti drėgmę popieriniu rankšluosčiu ir nedelsiant pradėti tolesnį jos gaminimą.

Yra nemažai šeimininkių, sėkmingai atšildančių žuvį daugiafunkčiame puode, tam jos nustato minimalaus kaitinimo programą 15–20 minučių. Dar jos deda produktą ant viršutinio garintuvo padėklo tokiam pačiam laikui. Tiesa, šis metodas tinka tik tuo atveju, jei vėliau planuojama žuvį virti, o ne kepti ar sūdyti. Nors galima tiesiai garintuve ar daugiafunkčiame puode, iš karto po atšildymo, ją paruošti.

Tam reikia šaldytą skerdeną šiek tiek palaikyti po tekančiu vandeniu, kad viršuje ji šiek tiek atšiltų, peiliu nugramdyti galimus prikibusius nešvarumus, dar kartą nuplauti. Tada padėti ant garintuvo grotelių atitirpti, o maždaug po 20 minučių perjungti į gaminimo režimą, padidinus temperatūrą. Tokiu būdu paruoštas patiekalas gali atrodyti blankokas dėl ne itin ryškaus skonio, todėl žuvelę reikia ne tik pasūdyti, bet ir apšlakstyti citrinos sultimis bei pabarstyti prieskoniais. Po 5 minučių visi namai prisipildys nuostabiai apetitą keliančio kvapo.

Labai panašus principu į garintuvą dar vienas atšildymo būdas, kai ant puodo su verdančiu vandeniu reikia uždėti kiaurasamtį, į kurį įstatyti dubenį su žuvies filė. Esant nedideliam burbuliavimui, produktą reikia laikyti dubenyje, karts nuo karto apverčiant gabaliukus, kad jie atšiltų tolygiai. Paprastai maždaug po 12–15 minučių ugnį po puodu galima išjungti, nes žuvis jau atšildyta.

Ar galima atšildyti žuvį

Vandenyje

Norint atšildyti produktą vandenyje, jį reikia įdėti į polietileninius maišelius: pirmiausia į vieną, kurį tvirtai užrišti, tada į antrą – ir vėl užrišti ir taip toliau. Svarbu supakuoti žuvies skerdeną taip, kad skystis negalėtų prasiskverbti į vidų per maišelių kokoną. Jei žuvis atsidurs vandenyje neapsaugota, ji sugers skystį į save ir taps vandeninga, neskani.

Toliau galima elgtis dviem būdais.

Pirmasis būdas – atšildyti po tekančio vandens srove, kol produktas visiškai atitirps, tam prireiks maždaug pusantros valandos. Vanduo privalo būti šaltas, nes nuo šilto ar karšto minkštimas taps purus, suglebęs ir neskanus, o naudingosios medžiagos ir vitaminai sunyks.

Per pusantros valandos išbėgs nemažai vandens, o tai bus nuostolinga tiems, kurie turi vandens apskaitos prietaisus. Jiems labiau tiks antrasis būdas: į dubenį įpilti šalto vandens ir įdėti maišelį su žuvimi. Kas pusvalandį vandenį reikia nupilti ir įpilti naujo, kol kūnas atitirps. Maždaug kilogramo svorio žuviai prireiks poros valandų, didesnė – iki dviejų kilogramų – bus paruošta maždaug per tris valandas.

Tokiu pat būdu galima atitirpinti ne tik visą žuvį, bet ir žuvies faršą bei filė. Profesionalūs virėjai ir dietologai mano, kad žuvies atitirpinimas vandenyje yra saugiausias ir pakankamai greitas būdas, leidžiantis išsaugoti maistines medžiagas ir vitaminus, taip pat nesugadinti mėsos tankumo ir skonio.

Mikrobangų krosnelėje

Atitirpinti žuvį mikrobangų krosnelėje nėra sunku, žinoma, jei žuvis ten telpa. Atitirpinimui reikės pakankamai erdvaus stiklinio, keraminio ar plastikinio indo, skirto specialiai mikrobangų krosnelei. Reikia įdėti į jį žuvį, pastatyti indą į krosnelę ir įjungti režimą „Atitirpinimas“. Be to, daugelis šiuolaikinių mikrobangų krosnelių turi atskirą funkciją „Žuvies atitirpinimas“, šeimininkei tereikia ekrane įvesti žuvies svorį. Ir viskas! Toliau procesas vyks savaime, galima tik kartą ar du patikrinti, kokios būklės produktas. Jei atitirpimo metu jį apversti, žuvis greičiau pasieks norimą būklę, o odelė neišdžius.

Iš viso žuvis gali atitirpti per 15–30 minučių, atsižvelgiant į tai reikia nustatyti laiką: iš pradžių 5–7 minutėms, o kai mikrobangų krosnelė išsijungs, atidaryti dureles, apversti žuvį ir nupilti vandenį iš indo, kuriame ji guli, po to atitirpinimo procesą tęsti. Svarbu nepraleisti momento, kai produktas jau atitirps, bet dar netaps per minkštas.

Žuvies atitirpimas vyksta dėl itin aukšto dažnio bangų poveikio, o jos švelniai elgiasi su naudingomis medžiagomis, esančiomis žuvies mėsoje. Tačiau mikrobangų krosnelėje atitirpintos žuvies skonio savybės bus prastesnės nei atšaldytos šaldytuve: jos mėsa taps sausesnė, nes dalis drėgmės išgaruos. Be to, kai kurie žmonės pastebi, kad po mikrobangų krosnelės žuvis įgauna silpną, bet specifinį poskonį. Todėl mikrobangų krosnele atitirpinti reikėtų retai ir tik skubiais atvejais.

Tačiau jei vis dėlto teko pasinaudoti mikrobangų krosnele, yra maža paslaptis: kad žuvis atgautų švelnumą, minkštumą ir sultingumą, po atitirpinimo ją reikia ketvirtį valandos įmerkti į pieną.

Orkaitėje

Jei viryklė šiuolaikinė, orkaitėje dažniausiai būna konvekcijos arba atitirpinimo režimai. Būtent juos reikia naudoti pradedant ruošti vandens gyventoją.

Atšildymo funkcija įmontuota elektrinėse orkaitėse ir žymima lašeliu, virš kurio yra snaigė. Įjungus šią funkciją, veikia tik ventiliatorius, kaitinimo elementai neveikia, todėl atšildymas vyksta tik dėl to, kad aplink žuvį juda oro srautai. Jie „nustumia“ atšaldytą ledinį orą, kuris gaubia skerdeną kaip debesis, ir pakeičia jį šiltu. Temperatūra nepadidėja, ji išlieka kambario, tačiau produktas atšyla greičiau, o jo išvaizda ir maistinės medžiagos išlieka gerai išsilaikiusios.

Žuvis atšils dar greičiau, jei įjungsite kaitinimą, tačiau temperatūra neturi būti aukštesnė nei 30 laipsnių.

Jei atšildymo funkcijos nėra, galite naudoti konvekcijos režimą, kai temperatūra yra 0 laipsnių.

Bet jei krosnelė paprasta ir šių funkcijų neturi, vis tiek galima naudoti orkaitę žuviai atšildyti. Tam reikia įkaitinti orkaitę iki 30 laipsnių ir išjungti kaitinimą. Iš pakuotės išimtą žuvį padėkite ant lėkštės ir įdėkite į orkaitę ant grotelių. Taip ji atšils greičiau.

Yra bendros rekomendacijos, kaip atšildyti žuvį orkaitėje, kurios tinka tiek itin moderniam prietaisui su atšildymo ir konvekcijos funkcijomis, tiek paprastai „močiutės“ krosnelei. Pirma, groteles, ant kurių bus dedama lėkštė su žuvimi, reikia nustatyti į žemiausią lygį. Antra, nenaudokite stiklinių indų. Trečia, žuvies orkaitėje dengti nereikia – nei dangčiu, nei folija, nei plėvele.

Kokias žuvų rūšis atšildo ore

Tiek profesionalūs virėjai, tiek žuvies perdirbimo pramonėje dirbantys technologai rekomenduoja ore atšildyti įvairias eršketinių, šamo, jūrinių lydžių, nototenijų, putasu, jūrinių ešerių, kardžuvės, ledinės žuvies, polakų, storalūpių ir makrūrų rūšis – tai yra vidutinio ir didelio dydžio skerdenas. Be to, į sąrašą įtraukiami kepsniai, faršas, filė blokeliai ir briketai.

Žuvis išdėliojama ne tankiai, o tam tikru atstumu viena nuo kitos, kad skerdenos ar blokai nesiliestų, ir uždengiama polietileniniais maišeliais ar maistine plėvele. Atšildymo procesas gali trukti nuo 5 iki 9 valandų – priklausomai nuo skerdenos dydžio.

Retkarčiais reikia pažiūrėti po plėvele ir, jei atšildomas filė, atskirti išorines, jau atšilusias minkštimo plokšteles.

Kai žuvis atšildoma ore, jos masė vidutiniškai sumažėja 10%, nes iš mėsos išteka sultys. Be to, galimas minimalus drėgmės išgaravimas nuo paviršiaus ir skerdenos džiūvimas. Nepaisant to, toks atšildymo būdas yra švelnus, jo dėka minkštime išlieka dauguma maistinių medžiagų, mineralų ir vitaminų. Tačiau karštu oru šis atšildymo būdas gali būti pavojingas, nes produkte labai greitai pradeda daugintis įvairios bakterijos, tarp jų ir ligas sukeliančios.

Ar galima vėl užšaldyti atšildytą žuvį

Kartais atsitinka, kad vakarienei atšildytos žuvies yra per daug. Šeimininkė iškepė didžiulę keptuvę, bet liko nemažai gabalėlių. Dėti atgal į šaldiklį? Ne, taip negalima elgtis, nes pakartotinai užšaldyta ji, kitą kartą atšildant, taps besforme košės mase, beskonė ir nemalonaus kvapo. Reikalas tas, kad žuvies minkštimas iš esmės yra plokštelės, labai silpnai tarpusavyje sujungtos, ir šios jungtys lengvai nutrūksta staigiai keičiantis temperatūrai. Vandeniui kristalizuojantis užšalimo metu, audiniai greitai ir paprastai plyšta. Iš čia ir išsiskiria žuvies sultys iš minkštimo, ir jo deformacija.

Beje, ir čia yra savų niuansų. Žuvies skerdenos vientisumas užšaldant priklauso ir nuo vandens telkinių gyventojų veislės. Pavyzdžiui, švelni upėtakio mėsa nukentės labiau, o šiurkštesnė ir kietesnė, kaip mintajaus, mažiau. Be to, pakartotinai užšaldytas mintajus tampa dar kietesnis, šiurkštesnis ir konsistencija labai panašus į gumą. Tačiau jei planuojama gaminti žuvies kotletus ir sumalti minkštimą mėsmale, nėra skirtumo, ar žuvis užšaldyta vieną, ar du kartus.

Be to, atitirpimo metu ant skerdenos paviršiaus jau atsirado įvairių mikroorganizmų gyvybė, kurie tikrai pradėjo savo juodą darbą gadindami produktą. Tai reiškia, kad pakartotinai užšaldyta žuvis gali būti tiesiog kenksminga ar net pavojinga sveikatai.

Ką daryti su likusia ir nepanaudota žuvimi? Galima ją išvirti, atskirti nuo kaulų ir padalyti į mažus gabalėlius. Atskiroje keptuvėje su augaliniu aliejumi patroškinti svogūną, morkas su pomidoru, įdėjus druskos ir prieskonių. Žuvį sudėti į salotų dubens dugną, ant viršaus sudėti troškintas daržoves, atvėsinti ir palikti iki ryto šaldytuve. Kitą dieną gausite puikų šaltą patiekalą – žuvį po marinatu, kuri yra gera ir atskirai, ir kaip užkandis.

O galima minkštimą atskirti nuo kaulų, sumalti mėsmale, įdėjus svogūno ir česnako. Ir šį gautą faršą visiškai įmanoma padėti į šaldiklį. Bet geriau jį pasūdyti, įdėti kiaušinį ir prieskonių, suformuoti kotletukus, į kiekvieną įdedant po mažą gabalėlį sviesto. Apvolioti kotletukus džiūvėsėliuose (jei jų nėra, tinka ir paprasti miltai) ir kepti iki auksinės spalvos iš abiejų pusių. Paruošti sotūs pusryčiai! Ryte beliks tik pašildyti (o yra ir mėgstančių šaltus žuvies kotletus). Šie kotletai yra daug sveikesni nei tradicinis rytinis sumuštinis su dešra. Blogiausiu atveju į šaldiklį galima dėti ir jau paruoštus kotletus, ir jie ramiai palauks savo valandos.

Bet geriausia, kad išvengtumėte rūpesčių dėl skubaus pertekliaus perdirbimo, reikia atidžiau ir tiksliau įvertinti produkto poreikį pietums ar vakarienei ir atšildyti būtent tą žuvies kiekį, kuris reikalingas.

Kiek laiko užtrunka žuvies atšildymas

Taigi, šeimininkė nusprendė, kad vakarienei gamins keptą žuvį. Ir kadangi ji žino, kad teisingiausias atšildymo būdas yra lėtas, tai eidama į darbą, ji išims iš šaldiklio žuvies skerdeną ir padės ją ant apatinės šaldytuvo lentynos. Vakare, kai grįš namo, žuvis bus paruošta tolesniam kulinariniam apdorojimui.

Tokiu būdu atšildyti maždaug kilogramo svorio žuvį užtruks nuo 7 iki 9–10 valandų, o dviejų kilogramų gali atitirpti daug ilgiau – beveik parą! Bet net jei skerdena atitirpo šiek tiek ne iki galo, tai netaps kliūtimi: šis faktas nesutrukdys nuvalyti produkto, o kai kurias rūšis net patogiau apdoroti šiek tiek pašaldytas.

Laukiant svečių ir norint juos nustebinti skaniu patiekalu, žuvį galima atšildyti tik lėtai – šaldytuve. Visi kiti būdai pablogina jos struktūrą, išvaizdą, spalvą ir skonį, ir net didžiausias kulinarinis talentas neišgelbės šeimininkės reputacijos, paruošusios patiekalą iš greitai atšildytos žuvies skerdenos.

Galima palikti žuvį atitirpti tiesiog ore. Svarbu, kad ji būtų polietileniniame maišelyje, kuris apsaugos jos paviršių nuo išdžiūvimo. Jei virtuvėje 20–22 laipsniai, tada skerdena atitirps maždaug per 6 valandas, o kepsnys – dar greičiau, maždaug per keturias valandas. Bet toks atšildymas yra pavojingas: šilumoje žuvies mėsoje greitai dauginasi mikroorganizmai, ji pradeda gesti ir net pūti.

Žuvies atšildymas dubenyje su šaltu vandeniu, į kurį ji dedama keliuose polietileniniuose maišeliuose, gali vykti greičiau – iki trijų valandų. Kartais tiesiai maišeliuose ir vandenyje ji siunčiama į šaldytuvą. Toks variantas galimas, bet šiek tiek beprasmis: atšildymo laikas lieka toks pat kaip ir tuo atveju, kai skerdena tiesiog dedama į šaldytuvą be vandens. Be to, nereikia pamiršti, kad vandenį dubenyje reikia keisti kelis kartus per atšildymo seansą.

Dar greičiau – per pusantros valandos – galima atšildyti žuvį po šalto tekančio vandens srove. Tam užteks pusantros valandos, bet toks būdas tinka tik tiems, kurie nėra įpratę skaičiuoti vandens suvartojimo.

Pakankamai greitai – iki dviejų valandų – atitirpsta vidutinio dydžio skerdena druskos tirpale. Bet šiuo metodu rekomenduojama naudotis tik ruošiant jūrinę žuvį, kurios kūnas yra prisotintas savomis druskomis ir ypač nereaguoja į tai, kad druskos tirpalas ištraukia skystį iš žuvies mėsos, dėl ko ji tampa sausa ir kiek kieta. Gėlavandenėms žuvims sūrus vanduo yra žalingas. Užtat jis visiškai priimtinas riebioms žuvims, kurias planuojama marinuoti, troškinti, kepti, rūkyti ar kepti orkaitėje.

Sūriame vandenyje galima atšildyti tik visą žuvį, kepsniams ir išdarinėtoms skerdenoms šis būdas netinka.

Tokiame tirpale vienodai priimtina palaikyti žuvį tiek tiesiog ant virtuvės stalo, kur procesas vyks greitai, tiek padėti į šaldytuvą, kur atšildymas šiek tiek užtruks ir vietoj dviejų valandų gali užtrukti keturias.

Naudojant dar greitesnius atšildymo metodus, žuvį galima paruošti per vos 40 minučių. Tam tinka plaukų džiovintuvas su šalto oro srove. Daugiafunkcis puodas, garintuvas, orkaitė arba vandens vonia padės šią užduotį atlikti per 15–20 minučių. Tačiau čia svarbu neperlaikyti skerdenos ir neatšildyti ilgiau nei šis laikas, kitaip žuvis taps pernelyg minkšta, puri, pradės byrėti – net tiek, kad jos nebus galima pjaustyti peiliu, nes mėsa tiesiog glamžysis. Ir naudingų medžiagų joje beveik neliks.

Kiek laiko laikoma atšildyta žuvis šaldytuve

Atšildyta žuvis, tam tikrą laiką pagulėjusi ant šaldytuvo lentynos, nėra geriausias produktas stalui. Geriau iš jos kulinarinius šedevrus kurti iškart po atšildymo. Tačiau kadangi gyvenime pasitaiko force majeure, būna, kad planuotą žuvies gaminimą pietums tenka atidėti. Vis dėlto atidėti daugiau nei dvi valandas yra itin nepageidautina. Pagulėjusi žuvis bus neskani, o mėsa praras formą, taps pura.

Kartu prieš dedant skerdeną į šaldytuvą laikinam saugojimui, ją reikia įdėti į maistinį plastikinį ar stiklinį indą ir sandariai uždaryti dangtį. Jei visi indai užimti, suvynioti į drėgną medvilninį audinį.

Be to, filė apskritai nėra tinkama laikyti – net ir trumpam. Patiekalą iš jos reikia gaminti iškart po atšildymo.

Kaip nereikėtų atšildyti žuvies

Kad žuvis neprarastų savo skonio savybių, nepablogėtų išvaizdos ir nepakenktų sveikatai, niekada nereikėtų jos atšildyti karštame ar šiltame vandenyje. Net šaltas vanduo nebus naudingas, jei žuvį įdėsite be maišelio, tiesiog skerdeną. Skystis iš žuvies mėsos ištrauks daugybę vitaminų ir mineralų, vadinasi, produktas neteks didelės maistinės vertės dalies.

Be to, dedant skerdeną ar kepsnį atšildyti ore, reikia būtinai uždengti jas dangčiu ir neatšildyti visiškai (iki pernelyg minkštos būsenos). Geriau tegul jos viduje būna truputį sušalusios, kai šeimininkė pradės ruošti iš jos kokį nors patiekalą. Tai pirmiausia taikoma filė.

Faršas arba žuvies pusgaminiai – pavyzdžiui, kotletai ar kukuliai – negali būti atšildomi vandens vonioje, nes jie taps beformiai ir beskoniai, neteks sulčių ir aromato. Jiems geriausia atšildyti šaldytuve, ant apatinės lentynos.