Kaip nustatyti kondensuoto pieno paruošimą ir kiek laiko jį virti?

Kokybiškas kondensuotas pienas išverdamas į klampią šviesiai rudą masę. Pasiekti tokio rezultato su padirbtu produktu neįmanoma. Geras kondensuotas pienas sudėtyje turi pieno ir cukraus.

Ant skardinės etiketės neturi būti nurodyti:

• augaliniai riebalai;
• konservantai;
• skonio stiprikliai;
• krakmolas;
• aromato priedai;
• ir kiti priedai.

Kondensuotą pieną galima virti įvairiai. Jei reikia gauti minkštą konsistenciją pyragėlių, blynų ir kitų desertų įdarui, teks stebėti puodą su skardine pusantros valandos. Maksimalus kondensuoto pieno virimo laikas – keturios valandos. Tada jis įgauna gražią, šokoladinę spalvą ir puikiai tinka „riešutėliams“.

Negalima valgyti kondensuoto pieno, jei po virimo konsistencija liko skysta, o viduje atsirado gumuliukų ar burbuliukų. Jis bus netinkamas maistui ir neskanus. Tokiu atveju nėra prasmės toliau virti pieną.

Jei kondensuotas pienas verda ilgiau nei valandą, šeimininkė turi stebėti vandens lygį puode. Skardinė neturi „kyšoti“ į lauką. Taigi, geriau iš anksto pasirinkti trijų litrų talpą.

Pradžioje kondensuotas pienas statomas ant intensyvios ugnies, o po užvirimo dujos sumažinamos iki minimalaus režimo.

Jei skysčio, kuriame verda kondensuotas pienas, temperatūra viršija 100°C, saldaus sprogimo rizika išauga. Daugelis kulinarų pataria ant puodo dugno pakloti minkštą skudurėlį, o tada jau pastatyti skardinę. Kondensuotas pienas verdamas po uždarytu dangčiu.