Serbentų lapų arbata: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Serbentas – visžalis arba lapus metantis krūmas, kurio tėvyne laikoma Vidurinė Azija ir Pietų Europa. Augalą pradėta kultivuoti XI a. Nėra nė vieno žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų paragavęs šio nuostabaus krūmo vaisių. Egzistuoja daugiau nei 180 šio augalo rūšių, tačiau paplitę tik juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai.

Pažymėtina, kad Europoje ją pradėta prisijaukinti iš pradžių kaip vaistinį augalą ir tik vėliau įvertintos jos vaisių skonio savybės. Rusijoje pirmieji krūmą pradėjo auginti vienuoliai – jie iškasdavo jį miške ir persodindavo prie bažnyčios. Serbentas mėgsta drėgmę ir vėsą, todėl dažnai auga upių pakrantėse. Kai kurios upės netgi buvo pavadintos jo garbei, pavyzdžiui, „Smorodinovka“. O krūmo pavadinimas kilęs iš žodžio „smerdeti“ (smirdėti), kuris vėliau transformavosi į „smorodina“ (serbentas).

Serbentų lapai naudojami kulinarijoje ir medicinoje dėl to, kad juose yra naudingų makro-, mikroelementų, eterinių aliejų, riebalų rūgščių ir vitaminų.

Kada rinkti serbentų lapus arbatai

Šiandien arbatos asortimentas toks didelis, kad jau būtų laikas pamiršti bet kokius žolelių užpilus. Tačiau, kaip rodo praktika, viskas vyksta visiškai priešingai. Taip yra todėl, kad tam tikrų augalų lapai padeda kovoti su negalavimais, stiprina imunitetą ir veikia gyvenimo kokybę nenaudojant vaistų ir brangių vitaminų kompleksų.

Norint mėgautis serbentų lapų užpilu, būtina žinoti, kaip teisingai juos surinkti ir išdžiovinti.

Iš serbentų lapų pagamintas užpilas ar arbata yra skanus ir aromatingas, tačiau, kad ji būtų ir naudinga, reikia rinkti žaliavą tam tikru metų laiku. Geriausias metas rinkti lapus, norint jų pasiruošti žiemai, yra augalo žydėjimo laikotarpis. Paprastai serbentai žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Tačiau taip pat yra daug naujų rūšių, kurios gali žydėti kitu metu. Todėl reikia vadovautis ne kalendoriniu grafiku, o gėlių atsiradimu ant jo stiebų.

Svarbus veiksnys yra laikas. Patyrę specialistai sako, kad lapus reikia rinkti nuo 10 valandos ryto iki 11–12, kai ant jų jau nėra rasos, o vidurdienio saulė dar nepradėjo kepti. Labai svarbu, kad tą dieną nelytų, nes lapai bus drėgni ir greičiausiai jų nepavyks išdžiovinti – galiausiai jie gali tiesiog supeliuoti.

Taip pat dauguma sodininkų pataria atkreipti dėmesį į natūralaus Žemės palydovo – Mėnulio – fazes. Manoma, kad jam augant serbentų lapuose bus daugiausia vitaminų ir naudingųjų medžiagų.

Apibendrinant, serbentų lapų rinkime nėra nieko sudėtingo, svarbiausia – laikytis paprastų taisyklių, o būtent:

• palaukti, kol krūmas pražys;
• rinkti žaliavą sausu oru nuo 10 valandos ryto iki pietų;
• orientuotis į augančio Mėnulio fazę.

Geriausia ruošti jaunus lapus, kurie neturi pažeidimų ir nebuvo užpulti ligų ar kenkėjų.

Kaip teisingai džiovinti lapus

Serbentų lapus reikia džiovinti tinkamai, ir ši sąlyga galioja ne tik jiems. Jei nesilaikoma tam tikrų taisyklių, galima lengvai sugadinti žaliavą, ir visos pastangos bus bergždžios.

Serbentų lapų džiovinimo sąlygos:

• Šiluma.
• Maža drėgmė.
• Gryno oro prieiga.
• Tiesioginių saulės spindulių nebuvimas.

Kitaip tariant, reikia vietos, kur šilta, sausa, nėra saulės. Jei tokia vieta rasta, reikia išdėlioti surinktus lapus ant švaraus popieriaus ar audinio. Iš karto verta perspėti: negalima tam naudoti laikraščių. Reikalas tas, kad ant jų yra spaustuviniai dažai, kuriuose yra kenksmingų ir žmogaus organizmui nuodingų cheminių medžiagų. Todėl džiovinant ant jų lapus, dažai pakeis jų savybes ne į gerąją pusę.

Kai lapai bus išdėlioti džiovinimui, juos reikia periodiškai tikrinti dėl pelėsio. Tuos lapus, kurie yra paveikti, reikia nedelsiant pašalinti, nes pelėsis gali išplisti į visą „derlių“.

Kai tik lapeliai pradeda trupėti, juos galima padėti nuolatiniam saugojimui. Lapus taip pat reikia laikyti tinkamai. Geriausia juos sudėti į medžiaginius maišelius arba sandarų indą. Tai gali būti paprastas stiklinis indas, jei jis sandariai uždaromas dangteliu.

Kitas serbentų lapų paruošimo žiemai variantas – orkaitė. Šis būdas gana geras, jei nėra tinkamos vietos arba ji riboto dydžio. Tačiau trūkumas yra tas, kad dalis naudingųjų savybių prarandama.

Džiovinant serbentų lapus orkaitėje, elgiamasi taip:

1. Lapai išdėliojami ant kepimo skardos, ant švaraus popieriaus ar audinio, vienu sluoksniu.
2. Orkaitė įkaitinama maždaug iki 100°C.
3. Į orkaitę įdedamos kepimo skardos, tačiau durelės iki galo neuždaromos.
4. Po 1 ar 2 valandų temperatūra sumažinama perpus.
5. Toliau džiovinama, kol lapai tampa trapūs.

Iš kokių lapų daro arbatą: raudonųjų ar juodųjų serbentų

Serbentų lapuose gausu vitamino C ir rauginių medžiagų. Būtent tai suteikia jiems vertę. Tačiau arbatai virti naudojami juodieji serbentai, nes jų lapuose šių medžiagų yra daugiau. Paprastai kartu su jais naudojami ir aviečių ar vyšnių lapai.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Kalbant apie serbentų lapų energinę vertę, jos praktiškai nėra. Ji sudaro 0,1 kcal. Riebalai, baltymai ir angliavandeniai yra 0,01 g 100 g produkto.

Tačiau kalbant apie vitaminus ir mineralus, čia vaizdas yra priešingas.

Vitaminas C – vienas svarbiausių žmogaus organizmui. Jis dalyvauja įsisavinant geležį, taip pat atkuriant ir augant ląstelėms. Be to, jis aktyvina organizmo apsaugines funkcijas.

Mikroelementai:

1. Manganas – ypač svarbus elementas. Jis tiesiogiai veikia cukraus kiekį kraujyje. Pakankamas jo kiekis organizme yra natūrali cukrinio diabeto profilaktika. Be to, jis dalyvauja ląstelių dalijimesi ir mažina kenksmingo cholesterolio poveikį. Manganas taip pat skatina jungiamojo ir kremzlinio audinio augimą, o tai ypač svarbu vaikystėje.
2. Magnis – tai reguliatorius. Jis veikia daugiau nei 300 fermentų, atsakingų už normalią raumenų sistemos veiklą, taip pat už energijos perdavimą ir kaupimą.
3. Varis – dar vienas gana svarbus elementas. Kaip ir manganas, jis dalyvauja organizmui įsisavinant geležį. Skatina energijos gamybą, taip pat suriša ir neutralizuoja laisvuosius radikalus, o tai apsaugo nuo priešlaikinio senėjimo.

Be to, serbentų lapuose yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų ir fitoncidų. Pastarųjų yra šiek tiek mažiau nei česnakuose, tačiau pakankamai, kad jais visiškai aprūpintų organizmą.

Kuo naudinga serbentų lapų arbata

Arbata arba nuoviras iš serbentų lapų yra labai naudingas dėl didelio vitamino C, makro- ir mikroelementų kiekio. Jis gali žymiai pagerinti sergančiojo būklę. Arbata iš serbentų lapų padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, taip pat yra puiki profilaktinė priemonė. Ji stimuliuoja virškinimo trakto veiklą, stiprina kraujagysles, šalina vidurių užkietėjimą ir rėmenį.

Moterims

Kaip jau minėta anksčiau, arbata iš serbentų lapų turi daug vitamino C. Moters organizmui jo reikšmės sunku pervertinti.

Vitamino C naudingosios savybės moterims:

1. Tai galingiausias antioksidantas, tiesiogiai veikiantis atkūrimo procesus ląstelėse.
2. Neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį, kurie sukelia priešlaikinį dermos senėjimą.
3. Skatina organizme kolageno gamybą, kuris suteikia odai stangrumo ir elastingumo.
4. Dėl atkūrimo procesų aktyvinimo pagerina bet kokių kosmetologinių procedūrų efektą.
5. Padeda šalinant pigmentines dėmes.
6. Užtikrina dermos apsaugą nuo UV spindulių poveikio.

Be to, arbatoje yra vitamino E (tokoferolio), kuris dažnai vadinamas „jaunystės vitaminu“. Jis gerina odos būklę, nes aktyvina atsistatymo procesus dermoje ir pagreitina ląstelių augimą. Vitaminas E naudojamas kremų, tepalų ir kaukių gamyboje.

Tokoferolis tiesiogiai veikia dermos ląstelių lipidų sudėtį, todėl oda tampa švari ir graži, taip pat ir plaukų folikulų atsistatymo procesus, užtikrinančius jų tankumą ir sveikatą.

Vyrams

Vyrams juodųjų serbentų lapų arbata taip pat daro didelę įtaką. Faktas – stiprioji žmonijos pusė yra labiausiai linkusi į širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Dėl magnio ir kalio, esančių šio nuostabaus augalo lapuose, palaikomas normalus širdies darbas. Be to, pakankamas šių mikroelementų kiekis savaime yra profilaktinė priemonė nuo daugumos su širdies ir kraujagyslių sistema susijusių ligų.

Be to, serbentų lapuose yra rauginių medžiagų, stiprinančių šlapimo ir lytinę sistemą bei potenciją.

Nėštumo metu

Visi žino, kad nėštumo metu moters organizmui reikia vitaminų ir mikroelementų. Serbentų lapų arbata bus jų šaltinis bet kuriuo metų laiku. Tokią padėtį lemia serbentų gebėjimas išlaikyti naudingas savybes džiovintoje formoje. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad termiškai apdorojant jie praranda tik nedidelę jų dalį.

Juodųjų serbentų lapų arbatos nauda nėštumo metu:

• padeda nuo peršalimo, cistito, bronchų ligų;
• normalizuoja tuštinimąsi;
• šalina toksinus ir šlakus iš organizmo;
• teigiamai veikia virškinimo traktą;
• nepakeičiamas esant dideliam cholesterolio kiekiui kraujyje ir dermos ligoms.

Serbentų lapų arbata taip pat didina protinę veiklą, ramina nervų sistemą, užkerta kelią depresijai ir kovoja su nerimu. Be to, šiltas gėrimas yra puiki diuretikų priemonė, todėl nekenkdamas organizmui pašalina nereikalingą skystį, o tai svarbu nėščiosioms.

Pirmąjį trimestrą serbentų lapų nuoviras padės susidoroti su toksikoze.

Nepaisant tokio didelio teigiamų savybių sąrašo, reikia atsižvelgti ir į kontraindikacijas nėščiosioms:

• polinkis į alergiją;
• varikozė;
• kraujo krešėjimo sutrikimai;
• padidėjęs rūgštingumas skrandyje;
• virškinimo trakto opa.

Žindymo laikotarpiu

Maitinant krūtimi, serbentų lapų arbatą reikia vartoti saikingai ir stebėti mamos bei kūdikio sveikatą. Reikalas tas, kad serbentai gali sukelti alerginę reakciją. Jei kūdikiui atsiranda bėrimas ar odos dirginimas, nuovirą reikia nedelsiant nustoti gerti.

Apskritai serbentų lapų arbata teigiamai veikia mamos ir kūdikio organizmo būklę dėl gausybės vitaminų ir elementų:

1. Pagerėja virškinimo trakto darbas, o tai labai svarbu maitinančioms krūtimi.
2. Iš mamos organizmo pašalinami šlakai ir toksinai, kurie vėliau su motinos pienu nepatenka į kūdikio organizmą.
3. Motinos pienas perduoda kūdikiui vitaminus A, C ir E, esančius serbentų lapuose, o tai yra labai svarbu normaliam vaiko organizmo vystymuisi.
4. Taip pat serbentai stiprina tiek motinos, tiek vaiko imunitetą apskritai.
5. Gėrimo vartojimas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos vystymąsi.

Vaikams

Vaikams serbentų lapų nuoviras taip pat bus nepaprastai naudingas dėl didelio vitamino C kiekio. Jis yra labai svarbus ne tik suaugusiems, bet ir augančiam organizmui. Vitaminas C tiesiogiai dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, taigi įtakoja visų rūšių audinių susidarymą. Be to, jis stiprina organizmo apsaugines funkcijas ir teigiamai veikia širdies bei nervų sistemos darbą. Taip pat arbata aktyvina lipidų apykaitą, o tai svarbu vaikams, kenčiantiems nuo nutukimo.

Jei vaikas aktyvus arba daug sportuoja, serbentų lapų arbata atpalaiduos raumenis ir pašalins nuovargį.

Tačiau vartojant nuovirą reikia atidžiai stebėti sveikatos būklę. Jei atsirado alerginės reakcijos požymių, reikia nustoti gerti nuovirą.

Serbentų lapų arbata medicinoje

Tradicinė medicina pripažįsta, kad serbentai turi būtinų vitaminų ir mikroelementų, pasižyminčių terapinėmis savybėmis. Todėl vaistinėje galima rasti žolelių mišinių, kurių sudėtyje yra serbentų lapų.

1. Jungčių gydymas. Sergant reumatu ar artritu, antocianinai, esantys lapuose, padės sumažinti uždegimą ir skausmo pojūčius vaikštant.
2. Širdies ir kraujagyslių sistema. Rutinas serbentų lapuose padės sergant venų varikoze, o riebiosios rūgštys sumažins cholesterolio kiekį kraujyje, tokiu būdu užkirsdamos kelią hipertenzijos vystymuisi ir sumažindamos širdies priepuolio riziką.
3. Nervų sistema ir smegenų veikla. Serbentų lapuose yra daug magnio, kuris skatina geležies įsisavinimą. Šis elementas yra nepaprastai svarbus smegenų prisotinimui pakankamu deguonies kiekiu, o tai didina protinius gebėjimus. Be to, magnis teigiamai veikia nervų sistemos darbą, padeda susidoroti su depresija ir nerimu.
4. Plaučiai. Serbentų lapų arbatos pagalba galima išgydyti anginą, pagerinti sergančiojo astma, bronchitu būklę. O vitaminas C padeda sunaikinti bakterijas, sukeliančias kosulį ir bronchų ligas.
5. Virškinimo traktas. Taninai skatina virškinimą, normalizuoja peristaltiką, šalina rėmenį ir vidurių užkietėjimą. Būtent todėl esant virškinimo trakto sutrikimams taip svarbu vartoti serbentų lapų nuovirą.

Serbentų lapelių nuoviras dažniausiai naudojamas gydant kolitą, sąnarių skausmus, gerinant virškinimo trakto darbą ir stiprinant imunitetą.

Žala ir kontraindikacijos

Be naudingųjų savybių, serbentų lapų arbatos vartoti negalima:

1. Esant kraujo krešėjimo sutrikimams, būtent – sergant tromboflebitu, nes reguliariai vartojant padidėja krešėjimas.
2. Esant uždegiminiams virškinimo trakto procesams, padidėjusiam rūgštingumui ar opai.
3. Dėl lėtinių ligų (prieš vartojant būtina pasitarti su terapeutu).

Kaip užplikyti serbentų lapų arbatą

Be to, kad serbentų lapai turi naudingų savybių, iš jų pagaminta arbata ir nuovirai yra labai skanūs.

Klasikinis receptas

Ko reikės:

• Juodoji arbata – 1 arb. š.
• Sausi serbentų lapai – 2 arb. š.

Kaip gaminti:

1. Sausus serbentų lapus reikia susmulkinti ir sudėti į arbatinuką.
2. Ten pat sudėti arbatą.
3. Viską užpilti verdančiu vandeniu.
4. Palaikyti ne mažiau 20–30 min.

Gerti galima ne tik karštą, bet ir šaltą, su cukrumi ar medumi.

Arbatos iš lapų mišinio receptas

Ko reikės:

• Sausi žemuogių ir aviečių lapai po 1 dalį.
• Sausi serbentų lapai – 2 dalys.

Kaip gaminti:

1. Lapus reikia susmulkinti ir, jei reikia, nuplauti.
2. Sausų lapų mišinį sudėti į arbatinuką ir užpilti verdančiu vandeniu (1/2 l).
3. Leisti pastovėti ne mažiau 15 min.

Patiekti galima su medumi arba cukrumi.

Receptas iš lapų ir ūglių

Vasarą galima paruošti puikų vitaminų kompleksą, kuris bus naudingas visiems, tam reikės:

• Jauni serbentų ūgliai su dar neišsiskleidusiais pumpurais.
• 2–3 arb. š. sausų serbentų lapų.

Kaip gaminti:

1. Reikia nupjauti jaunus serbentų ūglius.
2. Nuplauti ir įdėti į verdantį vandenį 2–3 min.
3. Tada supilti susmulkintus lapus į arbatinuką ir užpilti verdančiu vandeniu, kuriame buvo ūgliai.
4. Leisti pastovėti ne mažiau 20 min.

Įdomūs faktai apie juoduosius serbentus

1. Pirmieji serbentus pradėjo auginti vienuoliai tiek Europoje, tiek Rusijoje.
2. Artimiausias serbentų giminaitis yra agrastas, o tolimesni – bergenija ir pinigų medis, taip pat bijūnas.
3. Suskaičiuojama daugiau nei 180 serbentų rūšių, jie auga visuose žemynuose, išskyrus Australiją ir Antarktidą.
4. Nepaisant gana vėlyvo augalo prijaukinimo, jo gydomosios savybės buvo žinomos dar senovės Romos ir Graikijos laikais.
5. Rusų bylina ir padavimuose labai dažnai sutinkamas upės pavadinimas «Smorodinovka». Istorikai mano, kad taip senovėje buvo vadinama Maskvos upė.
6. Kadangi serbentai augo beveik prie kiekvienos šventyklos, jie buvo vadinami «vienuolyno uogomis».
7. Neprinokusios serbentų uogose yra 3–5 kartus daugiau vitamino C nei prinokusiose.
8. Vitaminų, makro- ir mikroelementų yra visose krūmo dalyse, net šaknyse.
9. Juodieji serbentai turi daugiau vitaminų, jei auga gana atšiauriame klimate. Pietiniuose regionuose jų yra žymiai mažiau.
10. Nėra kito vaisiaus ar daržovės, kurioje būtų daugiau vitamino B5, kuris stiprina imunitetą ir daro odą bei plaukus gražius ir sveikus.
11. Juodųjų serbentų lapai naudojami konservavimui, kad prisotintų vitaminu C ir fenoliniais junginiais, kurie apsaugo nuo priešlaikinio gedimo. Todėl konservai gali būti laikomi daug ilgiau.
12. Juodieji serbentai turi ryškų išraiškingą kvapą dėl didelio eterinių aliejų kiekio.
13. Serbentai – viena iš nedaugelio uogų, kurios šalina radioizotopus iš žmogaus organizmo. Ši ypatybė tapo žinoma po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Dabar tiems, kurie dirba kenksmingoje gamyboje, rekomenduojama vartoti šio augalo vaisius.
14. Juoduosiuose serbentuose yra labai mažai kalorijų, todėl vartodami uogas galite nesirūpinti savo figūra.
15. Serbentai – medingas augalas, iš jų gaunamas nepaprastai skanus ir sveikas medus.
16. Džiovinant juodųjų serbentų lapus ir vaisius, visi vitaminai bei naudingosios medžiagos visiškai išlieka.
17. Juodųjų serbentų vaisiuose yra daugiau vitamino C nei apelsine ar mandarine.
18. Daugiausiai pramoniniu mastu juodųjų serbentų auginama Rusijoje, antroje vietoje – Lenkija, o trečioje – Vokietija.

Serbentų lapų arbatos nuotrauka