Mėtų arbata: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Tarp visų vaistinių augalų mėta pagrįstai užima garbingą vietą. Dar prieš šimtus metų žmonės sužinojo apie šio augalo gydomąsias galimybes, ir iki šiol mėta naudojasi nepaprastu populiarumu. Arbata naudojama daugelio ligų gydymui ir profilaktikai, ji mėgstama visame pasaulyje dėl neįprasto aromato ir šviežio skonio.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Įprastos mėtų arbatos, sudarytos iš vandens ir augalo lapų, sudėtyje yra tik 1 kcal, skirtingai nei gėrimuose, į kuriuos dedama citrinos ir cukraus. Saldžioje arbatoje kaloringumas yra eilės tvarka didesnis – nuo 7,4 iki 30 100 ml, tai priklauso nuo cukraus kiekio sudėtyje. Arbatos maistinė vertė išreikšta angliavandeniais, kurie sudaro 1,7 g 100 ml gatavo produkto.

Išties unikaliu mėtų arbatą daro jos plati cheminė sudėtis, pateikiama visu sąrašu naudingų rūgščių ir mikroelementų:

• askorbo rūgštis;
• mentolis;
• tiaminas;
• fitoncidinės medžiagos;
• sočiosios riebalų rūgštys.

Kuo naudinga arbata su mėtomis

Bendroji nauda

Mėtų arbata gali tapti puikiu pagalbininku kovojant su daugeliu negalavimų. Svarbiausia – žinoti saiką ir nepamiršti kontraindikacijų. Visi naudingi junginiai, esantys šiame gydomajame augale, daro mėtas tikrąja karaliene tarp vaistinių žolelių. Kvapni, skani arbata – maistinių medžiagų lobynas, galintis paveikti beveik visas žmogaus organizmo sistemas:

1. Arbata pasižymi ryškiu raminamuoju poveikiu. Ji geba švelniai atpalaiduoti kūną ir suteikti ramybės pojūtį po sunkios dienos.
2. Nepakartojama arbatos pagalba gydant ir profilaktuojant peršalimo ligas. Šviežiai užplikyta arbata gali ne tik sumažinti temperatūrą, bet ir pagerinti bendrą sergančio žmogaus būklę.
3. Kartu su vaistais arbata iš gydomojo augalo padės pašalinti ryškius ūminių kvėpavimo takų ligų simptomus. Ji gali pagerinti skreplių atsiskyrimą iš plaučių ir palengvinti slogą. Rekomenduojama gerti arbatą profilaktiniais tikslais imunitetui stiprinti.
4. Kvapni arbata laikoma puikia pagalbininke mažinant galvos skausmus moterims. Be to, ji gali reguliuoti menstruacinį ciklą.
5. Kraujospūdžio normalizavimas taip pat yra mėtų arbatos nuopelnas. Be to, ji normalizuoja kraujotaką, palengvina būklę sergant širdies ligomis ir padeda nuo varginančių spazmų migrenos priepuolių metu.
6. Gera žinia tiems, kurie kovoja su antsvoriu: aromatingas gėrimas gali pagreitinti medžiagų apykaitą ir tapti puikiu dietos papildymu.
7. Arbata turi ryškų antibakterinį poveikį ne tik vartojama viduje, bet ir kaip kompresas. Šviežiai užplikytas antpilas padeda sumažinti odos uždegimą ir nuraminti niežėjimą.
8. Esant skrandžio skausmui, taip pat gali padėti šviežiai užplikyta mėtų arbata.
9. Gėrimas padeda sumažinti spazmus sergant skrandžio diegliais, subalansuoti tulžies pusiausvyrą, įveikti per didelį dujų susidarymą ir nemalonius pojūčius žarnyne.
10. Mėtų arbata gali būti puiki pagalbininkė normalizuojant miegą, šalinant nerimą, gerinant smegenų veiklą.

Moterims

Mėta moters organizmui daro tikrai nuostabų poveikį. Arbatą rekomenduojama vartoti svyruojant hormonų lygiui ir sergant negalavimais priešmenstruaciniu laikotarpiu. Mėta teigiamai veikia odą, dalyvaudama ląstelių regeneracijoje. Mėtų arbatą rekomenduojama gerti siekiant sušvelninti menopauzės simptomus. Taip pat gėrimas padės susidoroti su problemomis, susijusiomis su uždegimais dubens organuose ir padidėjusiu kūno plaukų augimu.

Vyrams

Vyrams nerekomenduojama piktnaudžiauti mėtų arbata. Deja, jų organizmą ji veikia neigiamai, mažindama testosterono kiekį, taip sumažindama potenciją ir panaikindama lytinį potraukį. Tačiau mėta nėra kontraindikuotina vyriškam organizmui, ir ją verta vartoti gydymo tikslais ligų laikotarpiu kaip savaitinį kursą, taip pat rekomenduojama išgerti prieš miegą esant nemigai ir per dideliam įtempimui.

Nėštumo metu

Iki šiol nėra aiškaus atsakymo, ar nėščios moterys gali vartoti mėtų gėrimą. Kai kurie akušeriai ir ginekologai laikosi nuomonės, kad mėtų arbata gali tonizuoti gimdos raumenis, užkirsti kelią rėmeniui, pašalinti galvos svaigimą ir vidurių užkietėjimą, sumažinti patinimą, stiprinti imunitetą. Taip pat nėščioms moterims rekomenduojamas naudingas šildantis gėrimas kaip alternatyva nepageidaujamam antibiotikų vartojimui. Tačiau kai kurie gydytojai laikosi nuomonės, kad mėta gali pakenkti nėščiosioms. Tarp nepageidaujamų reakcijų išskiriama alergija, stiprus rėmuo, ypač nėštumo pabaigoje, ir slėgio sumažėjimas žmonėms, sergantiems hipertenzija. Kai kurie akušeriai-ginekologai teigia, kad gimdos raumenų tonuso padidėjimas, sukeltas per didelio mėtų arbatos vartojimo, netgi gali sukelti persileidimą.

Moterims arbata naudinga, todėl po kūdikio gimimo gydytojai rekomenduoja laikytis rekomendacijų ir išgerti puodelį gėrimo ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę. Moterims, kurios turėjo sunkią nėštumą ir gimdymą su komplikacijomis, būtina pasitarti su ginekologu.

Žindymo laikotarpiu

Kad nebūtų pakenkta laktacijai, žindančioms motinoms rekomenduojama gerti mėtų arbatą ribotais kiekiais. Mentolis, esantis pipirmėtėje, per dideliais kiekiais gali sutrikdyti laktaciją. Todėl žindančioms moterims patariamos tam tikros veislės: melisa (citrininė mėta) ir sodo mėta. Šios veislės netrukdo motinos pieno gamybai ir gali apsaugoti žindančią mamą nuo pogimdyminės depresijos. Pirmąjį kūdikio gyvenimo mėnesį rekomenduojama atsargiai vartoti produktus su mėta, nes yra tikimybė, kad kūdikiui gali atsirasti dieglių.

Vaikams

Ryškus raminamasis mėtos poveikis gali nepalankiai paveikti mažų vaikų organizmą, todėl gydytojai nerekomenduoja įtraukti mėtų arbatos į vaiko racioną iki trejų metų amžiaus. Tačiau parduotuvių lentynose galima pamatyti vaikiškų arbatų su žolelėmis, kurių sudėtyje yra mėtos. Prieš perkant tokią prekę, būtina tai aptarti su pediatru. Vyresniems nei trejų metų vaikams rekomenduojama užplikyti silpną arbatą, į ją įdedant tik vieną mėtos šakelę.

Metant svorį

Mėta garsėja savo gebėjimu pagreitinti medžiagų apykaitą ir pašalinti iš organizmo toksinus. Būtent todėl yra daug metodų, pagal kuriuos mėta lieknėjančio žmogaus racione turėtų pagreitinti jo kovą su antsvoriu. Ypač populiarūs yra iškrovos dienos su mėtų arbata. Jų esmė ta, kad žmogus gali gerti tik mėtų arbatą iki pusantro litro per dieną. Tokios dietos autoriai žada iki 1 kg svorio netekimą per dieną dėl skysčių pertekliaus pašalinimo ir virškinimo normalizavimo.

Mėtų arbata medicinoje

Kiekvienoje vaistinėje tarp įvairių vaistažolių mišinių galima pamatyti visą lentyną pakuočių su džiovintais mėtų lapeliais arbatai. Gydytojai rekomenduoja vartoti mėtų arbatą kartu su vaistais ir kaip alternatyvą daugeliui preparatų. Terapeutai pataria užplikyti arbatą peršalus ir profilaktikai šaltuoju metų laiku, kardiologai – vartoti kartu su paskirtais vaistais kovojant su krūtinės angina, tachikardija, arterine hipertenzija. Gydytojai rekomenduoja gerti arbatą žmonėms, sergantiems mialgija, neuralgija, reumatu ir radikulitu. Arbata pasižymi vidutiniu raminamuoju, karminaciniu, nuskausminamuoju, antiseptiniu poveikiu. Daugelio praktikų gydytojai mano, kad naudinga įtraukti mėtų arbatą į pacientų gydymą.

Sergant cukriniu diabetu

Mėtų lapai, naudojami kaip arbata, gali padėti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Mentolis gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, tačiau svarbiausia nepersistengti, nes mėtų arbata gali būti blogai suderinama su pacientui paskirtais vaistais. Žmonėms, sergantiems šia liga, norint pasiekti maksimalų efektą, patariama suvartoti iki trijų puodelių arbatos per dieną kelias savaites, o po to padaryti trumpą pertrauką.

Sergant pankreatitu

Dėl mėtoje esančių biologiškai aktyvių komponentų, arbata gali tapti tikru išgelbėjimu kovoje su pankreatitu. Ji gali žymiai padidinti nenatūralių vaistų poveikį. Esant lėtinei ligos eigai, kvapniojo augalo arbata padės sumažinti paūmėjimus ir sušvelnins nepalankų vaistų poveikį. Naudingai arbatai paruošti reikia 10 g džiovintų lapų užpilti verdančiu vandeniu, palaikyti ir vartoti be cukraus po pusę stiklinės 3 kartus per dieną.

Sergant gastritu

Gastroenterologai pataria mėtų arbatą sergant gastritu uždegiminiams procesams. Iš sausų lapų pagamintas gėrimas gali palengvinti skausmą, pilvo pūtimą ir spazmus. Švieži mėtų lapai arbatoje gali suaktyvinti sekrecinę veiklą, neutralizuoti pykinimą ir atsikratyti nemalonių pojūčių. Gydomosios arbatos paslaptis ta, kad ji yra puikus antiseptikas ir veikia skrandžio gleivinę, o jos spazmolitinės savybės veikia lygiuosius skrandžio raumenis. Naudingas nuoviras gaminamas iš 50 g šviežių arba 5 g sausų lapų, užpilant verdančiu vandeniu ir palaikant po dangčiu ketvirtį valandos.

Peršalus

Turėdama visą puokštę naudingų mikroelementų, mėta gali palengvinti peršalimo simptomus ir paspartinti sveikimą. Mėta arbatoje naudojama tiek kartu su kitomis vaistinėmis žolelėmis, tiek atskirai. Būtina gerti mėtų arbatą kelis kartus per dieną, įdedant citrinos ir medaus, ir liga netrukus atsitrauks.

Esant pagirioms

Po triukšmingos puotos su alkoholiu ryte galima pajusti baisų negalavimą, tačiau jei vaistinėlėje yra mėtos, jį galima lengvai įveikti. Siekiant palengvinti pagirių simptomus, tokius kaip pykinimas ir galvos skausmas, patariama ruošti mėtų arbatą iš savarankiškai surinktų arba vaistinėje įsigytų filtrų paketėlių pavidalo lapelių. Tokią arbatą reikia ruošti pagal jau žinomą receptą – tiesiog užpilti verdančiu vandeniu ir leisti užvirti. Siekiant didesnio efekto, rekomenduojama įdėti medaus.

Apsinuodijus

Apsinuodijimo simptomai gali būti tam tikru požiūriu panašūs į pagirių simptomus, tačiau svarbu prisiminti, kad tokioje būklėje draudžiama vartoti daugelį produktų. Laimei, mėtų arbata nėra viena iš jų. Vėmimą sustabdyti ir skausmingų simptomų atsikratyti padės mišinys su mėtomis. Patariama sumaišyti vienodais kiekiais mėtų, raudonėlių ir jonažolių ir užpilti šaukštą gauto mišinio verdančiu vandeniu. Netrukus nemalonūs pojūčiai, sukelti apsinuodijimo, turėtų atslūgti.

Nuo hipertenzijos

Žmonėms, kenčiantiems nuo hipertenzijos, mėtų arbata gali tapti tikru „žaliuoju gydytoju“. Vaistinėse parduodami kraujagysles plečiantys vaistai, tokie kaip Valokordinas ir Validolis, savo sudėtyje turi mentolio. Būtent mėtose esantis mentolis gali sumažinti aukštą kraujospūdį. Kraujas pradeda geriau cirkuliuoti kraujagyslėmis, kraujagyslių spindis plečiasi, ir visa tai dėl to, kad mentolis sumažina kraujo spaudimą. Mėtų arbata, kurios sudėtyje yra mentolio, gali sumažinti padidėjusį kraujospūdį, pašalinti galvos skausmą. Taip pat ji normalizuoja širdies ritmą ir padeda sergant širdies ligomis, susijusiomis su hipertenzija, tokiomis kaip krūtinės angina ir tachikardija.

Be to, mėtų arbata gali normalizuoti padažnėjusį pulsą. Tie, kurie pašalino visas galimas kontraindikacijas, turėtų ruošti arbatą naudodami sausus arba šviežius lapus, užpiltus stikline verdančio vandens. Širdies ligų ir hipertenzijos gydymui ir profilaktikai rekomenduojama gerti po pusę stiklinės arbatos naktį.

Sergant varikoze

Mėta turi diuretinių savybių, todėl ji lengvai pašalina skysčių perteklių iš organizmo. Tai gali sudominti tuos, kurie kenčia nuo venų varikozės, tačiau mėtų arbatos vartoti sergant šia liga nerekomenduojama. Mėtų arbata turi kraujagysles plečiančių savybių, dėl kurių gali sustiprėti skausmas ir atsirasti venų mazgai. Todėl žmonėms, sergantiems sunkia šios ligos forma, prieš vartojant gėrimą būtina pasitarti su specialistu.

Nuo nemigos

Iki šiol daug ginčijamasi dėl mėtų arbatos naudos nuo nemigos. Vieni teigia, kad raminamųjų savybių turinti kvapioji žolė gali teigiamai paveikti miegą. Kai kurie gydytojai laikosi kitokios nuomonės ir mano, kad mentolis gali neleisti užmigti. Viskas dėl jo gebėjimo paveikti stemplės raumenų žiedo susitraukimą. Mentolis neleidžia jam susitraukti, sukeldamas rytinį rėmenį. Specialistai pataria nakčiai rinktis kitas naudingas arbatas.

Žala ir kontraindikacijos

Kad ir kokia skani ir naudinga būtų arbata, ji turi savybių, galinčių pakenkti tam tikroms žmonių grupėms. Mėtų arbatą iš savo raciono turi pašalinti žmonės, turintys padidėjusį jautrumą atskiriems mėtų komponentams. Jiems, kaip jau išsiaiškinta, priklauso nėščios moterys, vaikai, žmonės, kenčiantys nuo venų varikozės ir žemo kraujospūdžio.

Sumažėjus kraujagyslių tonusui, mėta gali sukelti kito lėtinės ligos paūmėjimą. Nerekomenduojama piktnaudžiauti mėtų arbata žmonėms, kenčiantiems nuo rėmens, nes ji gali pabloginti situaciją.

Dar viena rimta kontraindikacija – nevaisingumas. Žmonėms, turintiems problemų su pastojimu, nerekomenduojama į savo racioną įtraukti mėtų arbatos. Atsargiai arbatą turėtų vartoti vyrai ir žmonės, kenčiantys nuo mieguistumo.

Kaip džiovinti mėtas arbatai

Eterinis aliejus, turintis mentolio, suteikia pipirmėtei nepaprastą skonį ir aromatą. Būtent ši mėtų rūšis dažniausiai ruošiama arbatos gamybai. Jos paprastai sodinamos prie kaimo namų, dideliuose plotuose ir net ant palangės. Siekdami išsaugoti nuostabų aromatą, sodininkai pataria atsakingai žiūrėti į derliaus nuėmimą ir pjaustyti mėtas ištisomis šakelėmis, naudojant genėtuvą.

Pipirmėtės derlius nuimamas vasaros pabaigoje, būtent tada lapai tampa sultingi ir aromatingi. Šiek tiek pavėlavus, ant augalo lapų atsiranda tamsių dėmių, o stiebai pastingėja. Lapus reikėtų rinkti šiltą, sausą orą, kad po džiovinimo jie liktų žali, o išvakarėse patariama juos palaistyti: taip nuplaunamos dulkės ir iki surinkimo jie spėja išdžiūti.

Manoma, kad po 5 gyvenimo metų mėtų krūmus geriau iškasti, tokių augalų lapai nebegali suteikti arbatai garsaus skonio ir aromato. Šviežiai nuskintus lapus reikia nedelsiant apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, jie gali pabloginti arbatos kokybę. Džiovinti augalus reikia atsakingai: lapai turi būti švarūs ir sausi. Tik tokiu atveju išvengiama pelėsio susidarymo ant ruošinių.

Konservatyvus metodas yra džiovinimas gryname ore. Galbūt šis būdas yra patikimiausias, nes naudojant įvairius virtuvės prietaisus galima netyčia viršyti temperatūrą ir panaikinti visą naudą.

Džiovinimui gryname ore ruošiami ryšuliai, sudaryti iš 10–15 mėtų šakelių. Svarbiausia – per daug neįtempti ryšulio, kad neužblokuotų oro patekimo į viduje esančius stiebus. Paruošti ryšuliai pakabinami lapais žemyn gerai vėdinamoje patalpoje. Šiems poreikiams tinka balkonas, veranda ar lodžija. Ruošinius reikia karts nuo karto suplakti. Lapelius galima džiovinti ant horizontalaus metalinio ar medinio paviršiaus, uždengto sausu švariu popieriumi ar audiniu. Svarbiausia – nepamiršti porą kartų per savaitę apversti džiūstantį augalą.

Esant 20–30 laipsnių temperatūrai, augalas džius dvi savaites. Tuo metu mėtas reikia apsaugoti nuo saulės, dulkių ir pašalinių kvapų. Paruošti lapai suspaudus traškės ir trupės.

Šiuolaikinės šeimininkės jau seniai naudoja įvairius virtuvės prietaisus, kurie gali padėti ruošiant mėtas arbatai. Elektrinėje džiovykloje mėtas galima paruošti per 3–4 valandas, džiovinant jas ant padėklų ne žemesnėje kaip 30 laipsnių temperatūroje. Mikrobangų krosnelėje užtenka keletą kartų po 10 sekundžių padžiovinti lapus, tikrinant žaliavos pasirengimą liečiant. Orkaitėje užtenka vos 40–50 minučių, kad gautumėte paruoštą ruošinį arbatai. Kepimo skardą išklojama pergamentiniu popieriumi, ant kurio išdėliojami lapai ir džiovinami nuo 60 iki 90 laipsnių temperatūroje. Pageidautina rinkti vienodo dydžio lapus, kad būtų užtikrintas tolygus džiovinimas.

Sausą mėtą rekomenduojama laikyti sveikais lapais arba sumaltą į miltelius. Laikymui geriausia rinktis maišelius iš natūralaus audinio, lininius arba medvilninius. Tačiau tinka ir vakuuminiai paketai, sandariai uždarytos medinės bei keraminės talpyklos. Ant pakuotės būtina nurodyti fasavimo datą ir padėti į tamsią, vėsią vietą, nepamirštant retkarčiais patikrinti, ar mėtoje nėra pelėsio. Laikantis visų taisyklių, mėtą arbatai galima saugoti iki 2 metų.

Tinkamas laikymas užtikrins nepaprastą arbatos skonį ir aromatą.

Kaip užšaldyti mėtas žiemai arbatai

Pasirodo, be džiovinimo, mėtą galima paruošti ir užšaldytą. Tam yra keli būdai.

1. Sveikais lapais. Pirktą ar ant palangės užsiaugintą mėtą keletą minučių palaikykite šaltame vandenyje, o paskui nusausinkite ant rankšluosčio. Sausus švarius lapus sudėkite į stiklinį indą, sandariai uždarykite dangteliu ir padėkite į šaldiklį. Taip pat galima šaldyti ir visas šakeles – svarbiausia nenaudoti polietileninių maišelių, kuriuose mėta gali būti pažeista užšaldymo metu.
2. Ledo kubeliuose. Šiam būdui galite naudoti silikonines arba plastikines ledo formas. Lapus ir stiebų viršūnes nuplaukite ir atsargiai išdėliokite po formeles, tada užpilkite šaltu virintu vandeniu. Šis būdas neleis lapams subyrėti laikant juos šaldiklyje. Po užšaldymo mėtų kubelius išfasuokite į maišelius ir vėl sudėkite į šaldiklį.
3. Mėtų košelės užšaldymas. Šis būdas panašus į ankstesnį – mėtą taip pat reikia užšaldyti formelėse. Tačiau prieš tai ją reikia sutrinti trintuvės inde, įpylus vandens. Tada košelę formelėse padėkite į šaldiklį, o po užšaldymo išfasuokite į maišelius.

Šildančiai arbatai žiemą paruošti į puodelį galite įdėti užšaldytą šakelę arba ledo kubelį ir mėgautis aromatingu gėrimu.

Ar galima gerti mėtų arbatą kiekvieną dieną

Kasdien išgeriant po puodelį arbatos, galima išspręsti problemas, susijusias su aukštu kraujospūdžiu, problemine oda, galvos skausmais. Kai kurie tyrimai teigia, kad kasdienis arbatos gėrimas po valgio gali sumažinti stresą, padėti nurimti ir atsipalaiduoti.

Ar galima gerti prieš miegą

Gerti arbatą prieš miegą vis dėlto nerekomenduojama – tai gali sukelti rytinį rėmenį ir per didelį raminamąjį poveikį žmonėms, linkusiems į mieguistumą. Optimalus mėtų arbatos vartojimo režimas – porą kartų per savaitę, jei nėra kontraindikacijų.

Kaip teisingai užplikyti mėtų arbatą: receptai

Siekiant išsaugoti gydomąsias savybes ir pagerinti skonines savybes, būtina laikytis tam tikrų rekomendacijų verdant šią unikalią arbatą. Tinkamiausias arbatinukas arbatai pagrįstai laikomas stiklinis arba keraminis. Į tokį arbatinuką nerekomenduojama iš karto pilti verdančio vandens – reikia leisti vandeniui atvėsti iki 80 laipsnių. Optimaliausias vandens ir mėtų lapų santykis – 1:1, t. y. į vieną stiklinę vandens reikia įberti po 1 arbatinį šaukštelį arbatos ir tiek pat mėtų lapų.

Klasikinis receptas

Jo paruošimui reikės 400 ml vandens, 3 mažų mėtų šakelių ir 2 arbatinių šaukštelių žaliosios arbatos. Ingredientai suberiami į arbatinuką, užpilami verdančiu vandeniu ir palaikomi 2–3 minutes. Arbatą galima pakeisti bet kokia kita, pavyzdžiui, juoda ar raudona, tačiau natūraliausia vis dėlto laikoma kiniška žalioji arbata, turinti neutralų skonį.

Su citrina

Arbata pasižymi puikiu tonizuojančiu poveikiu, gaivina ir gerina nuotaiką. Jai paruošti reikia susmulkinti šviežių mėtų (trečdalį arbatinio šaukštelio). Mėtas užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite, o po to perkoškite. Arbatą perpilkite į termosą, įpilkite citrinos sulčių ir gerkite mažomis porcijomis. Tai nepamainomas receptas peršalimo ligoms.

Su imbieru

Imbieras nenusileidžia mėtoms pagal naudingų mikroelementų kiekį savo sudėtyje. Kartu su mėtomis jie gali palengvinti būklę sergant daugeliu ligų. Naudingam gėrimui paruošti reikės 3 g mėtų ir tiek pat tarkuoto imbiero. Verdaniu vandeniu užpiltą mišinį palaikykite kelias minutes. Peršalimo profilaktikai ir gydymui galima įdėti medaus, o aštraus skonio arbatos mėgėjai gali pagal skonį įdėti arbatos užpilo.

Su medumi

Mėtos su medumi puikiai dera tiek šaltame, tiek karštame pavidale. Vasarą užvirintos ir atvėsintos mėtos su medumi gali puikiai atgaivinti, o žiemą apsaugoti imunitetą nuo peršalimo ir virusų puolimų. Ne mažiau skanu gerti mėtų arbatą su medumi užkandant.

Su cinamonu

Puikus gėrimas su rytietiškomis natomis retai ką paliks abejingą. Jį ruošiant rekomenduojama šviežias mėtas užpilti verdančiu vandeniu ir įdėti porą cinamono lazdeliu. Į puikiai šildančią priemonę galima įdėti apelsino žievelės, gvazdikėlių ar imbiero. Aštrios arbatos mėgėjams patariama naudoti juodosios arba žaliosios arbatos užpilą.

Su pienu

Tokia arbata pasižymi subtiliu skoniu ir išskirtiniu aromatu. Jai paruošti reikia užvirti vandenį su juodąja arbata ir 1 arbatiniu šaukšteliu smulkintų mėtų, tada įpilti 400 ml pieno, pagal skonį cukraus ir citrinos sulčių. Tokia arbata vertinama tarp daugelio gurmanų, o kai kuriems žmonėms netgi gali pakeisti pusryčius.

Su avietėmis

Tokia arbata gali pasigirti dideliu organinių rūgščių, antioksidantų ir vitaminų kiekiu. Arbata su mėtomis ir avietėmis yra puiki priešuždegiminė priemonė, gamtos mums dovanota. Arbatai paruošti reikės susmulkinti aviečių ir mėtų lapelius, suberti į termosą 1 arbatinį šaukštelį. Mišinį užpilkite 250 ml virinto vandens, atvėsinto iki 80 laipsnių. Po 10–15 minučių arbata užsipils ir bus paruošta gerti.

Su melisa

Melisa priklauso tai pačiai rūšiai kaip ir pipirmėtė, tačiau jas lengva atskirti pagal kvapą. Mėtos turi ryškų mentolinį kvapą, o melisos kvapas yra ramesnis ir saldesnis, su citrusinėmis natomis. Jei užvirinsite arbatą naudodami džiovintus mėtų ir melisų lapelius, galite gauti puikią priemonę, turinčią daug antioksidantų ir neįprastą skonį.

Su čiobreliu

Arbata su čiobreliu ir mėtomis sujungia naudingiausias šių dviejų augalų savybes. Timolis, esantis tokioje arbatoje, pasižymi unikaliomis priešgrybelinėmis ir antiseptinėmis savybėmis, todėl yra nepakeičiamas pagalbininkas sprendžiant daugelį sveikatos problemų. Vaistiniam gėrimui paruošti reikia 1 arb. š. džiovintų mėtų ir čiobrelių mišinio užpilti 200 ml vandens, palaikyti 10 minučių ir nukošti.

Su raudonėliais

Šie 2 augalai puikiai dera tarpusavyje pagal skonį ir gali padėti esant daugeliui negalavimų, tokių kaip miego sutrikimai, galvos skausmas, padidėjęs nuovargis. Raudonėlis su mėtomis maišomi vienodais kiekiais ir užplikomi 0,5 valg. š. 250 ml verdančio vandens. Arbata palaikoma 5 minutes.

Su ramunėlėmis

Tokia arbata – puiki spazmolitinė priemonė ir pirmasis pagalbininkas gydant peršalimą. Mėtų ir ramunėlių derinys pagerina miegą, padeda susidoroti su stresu ir ramina. Jai paruošti 1 arb. š. mėtų ir 1 arb. š. ramunėlių užpilama stikline verdančio vandens ir paliekama pastovėti 15 minučių. Siekiant didesnės naudos, galima įdėti medaus.

Marokietiška arbata su mėtomis

Neįtikėtinas receptas tiesiai iš Maroko nustebins neįprastomis skonio natomis bet kurį arbatos žinovą. Klasikiniam receptui naudojama tik žalioji kininė arbata ir mėtos. 2 arb. š. arbatos suberiami į arbatinuką ir užpilama 500 ml verdančio vandens. Arbata turėtų pastovėti 15 minučių, tada ji supilama į nedidelį puodą, įdedama cukraus ir ant vidutinės ugnies užvirinama. Prieš pat užvirimą įdedama mėtų lapelių. Arbatos paslaptis – jos puta, todėl į puodelius reikia pilti iš ne mažesnio kaip pusės metro aukščio. Kad padavimas būtų įspūdingas, rekomenduojama gėrimą patiekti permatomuose induose, tai padės įžiūrėti putą ir mėtų lapelius.

Įdomūs faktai apie mėtas

1. Augalo pavadinimas kilęs iš Senovės Graikijos, kur pagal legendą pavydi Hado, mirusiųjų karalystės dievo, žmona atskyrė jį nuo naujos mylimosios. Gražią merginą vadino Minta, Persefonė, Hado žmona, pavertė ją niekuo neišsiskiriančiu augalu. Hadas, kankinamas išsiskyrimo su mylimąja, negalėjo jai grąžinti žmogaus pavidalo, bet suteikė nepatraukliam krūmeliui nuostabų aromatą. Gražiajai Afroditei ši istorija pasirodė itin romantiška, ir mėtos tapo jos mėgstamiausiu augalu, jos pradėtos naudoti kaip afrodiziakas.
2. Senovės Romos imperijoje moterys naudojo mėtas kaip kvepalus ir dėjo šakeles į pagalves, manydamos, kad jų aromatas gali pagerinti miegą ir išvyti blogus sapnus.
3. Senovės romėnai trindavo stalus mėtų užpilu ir purkšdavo mėtų vandenį patalpose, kad namuose būtų rafinuotas kvapas.
4. Senovės Egipte mėtos buvo naudojamos saldumynams gaminti, o faraonai paskutinę kelionę leisdavosi su augalų ryšuliais kape.
5. Nuostabios mėtų savybės pritaikomos ne tik medicinoje ir kulinarijoje. Jų eterinis aliejus laikomas vienu populiariausių pasaulyje. Mėtų natos gali atbaidyti uodus, o kai kurie tvirtina, kad net pelės bijo šio kvapo.
6. Sakoma, kad mėta, sapnuota sapne, pranašauja linksmą gyvenimą. Dar vienas prietaras pataria įdėti mėtos lapą į piniginę, kad pinigai joje užsilaikytų.
7. Į tą pačią šeimą kaip mėtos įeina daugybė kitų populiarių aromatinių augalų: raudonėlis, bazilikas, valerijonas, rozmarinas.
8. Šeimininkės pataria mėtą kaip puikų pieno konservantą – su ja pienas ilgai nerūgs. Tačiau reikia būti pasiruošus, kad pienas įgaus mėtinį skonį.
9. Pipirmėtė, populiariausia savo rūšyje, buvo gauta sukryžminus dvi rūšis: vandeninę mėtą ir varpinę mėtą.
10. Japonijoje yra 2 salos, kuriose auga ypatinga mėta. Ją galima rasti tik klampiose pelkėse, ji aktyviai naudojama kulinarijoje ir kosmetologijoje, ir ji kainuoja gana brangiai.
11. Iki visokių dantų pastų išradimo Hipokratas rekomendavo skalauti burną mėtų antpilu, kad išbalintų dantis ir sunaikintų mikrobus.
12. Mėta yra gana galingas alergenas, todėl ją reikia laikyti toliau nuo alergija sergančių žmonių.
13. Mėta aktyviai naudojama kulinarijoje, ją patariama naudoti kaip padažą prie mėsos, kai kurie mėgsta dėti jos į kavą.
14. Kačių mėta – tai trys visiškai skirtingi augalai, kurie labai patinka katėms.
15. Iš viso pasaulyje žinoma apie 300 mėtų rūšių, ji auga ir yra auginama beveik visose šalyse.
16. Ant mėtų senovėje netgi buvo užpilami vynai, italai ir Pietų Amerikos gyventojai gamino iš jos gaivinančius gėrimus.
17. Pirmieji, kurie pradėjo naudoti mėtą kaip vaistą, buvo asirai.
18. Žmonės visame pasaulyje naudoja mėtą kaip išbandytą priemonę nuo galvos skausmo, pykinimo, žarnyno ligų. Nepatariama ja visiškai pakeisti medikamentų, o tik naudoti kaip pagalbinę priemonę gydant kai kurias ligas.

Mėtų arbatos nuotrauka