Savojiniai kopūstai: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Savojiniai kopūstai – Bastutinių (Brassicaceae) šeimos rūšis, yra „arti giminingi“ ir vertas konkurentas baltagūžiams kopūstams. Ši rūšis pavadinta mažos Savojos hercogystės Italijoje garbei, kur pirmą kartą buvo išauginta. Ši daržovė taip pat dažnai vadinama „savojka“, „garbanotaisiais“ ir „itališkaisiais kopūstais“.

Ši veislė pirmą kartą buvo išauginta devynioliktojo amžiaus pradžioje. Šie kopūstai yra labai paklausūs ir pamėgti daugelio šeimininkių iš Amerikos ir Vakarų Europos. Deja, NVS šalyse jie taip ir neišpopuliarėjo dėl mitų, kad „savojka“ yra labai reikli tiek auginant, tiek gaminant.

Kaip atrodo savojiniai kopūstai

„Garbanotieji“ kopūstai išsiskiria iš pirmo žvilgsnio iš kitų šeimos atstovų. Lapai mažiau tankūs, be natūralių gyslų, sodriai tamsiai žalios spalvos ir pasižymi būdingu „garbanotumu“ ar „gofravimu“ galuose. Pats gūžė, priešingai, yra mažiau tanki ir turi purią struktūrą.

Kuo savojiniai kopūstai skiriasi nuo baltagūžių

Skonio požiūriu savojiniai kopūstai yra švelnesni ir aromatingesni nei baltagūžiai, neturi būdingo kietumo dėl gyslų nebuvimo. „Itališkieji“ kopūstai laikomi naudingesniais už baltagūžius, nes turi daug gydomųjų elementų. „Garbanotųjų“ kopūstų energetinė vertė taip pat gerokai skiriasi. Esant gana panašiam kalorijų kiekiui bei angliavandenių ir riebalų kiekiui, „savojka“ turi beveik dvigubai daugiau baltymų ir skaidulų bei pusantro karto mažiau cukraus.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Savojiniuose kopūstuose yra daugybė gydomųjų medžiagų, tokių kaip: vitaminai E, A, C, B1, B2, B6, PP, beta karotinas, makroelementai, tokie kaip kalis, natris, fosforas, fluoras, geležis, magnis, kalcis ir jodas. Daržovės sudėtyje galima rasti skaidulų, cukrų, garstyčių aliejų ir fitoncidų. „Itališkųjų“ kopūstų sudėtis – amino rūgščių, karotino, angliavandenių, tiamino ir pektinų lobynas.

Šios daržovės struktūroje yra antioksidantas – glutationas. Jis stiprina ir atkuria imuninę sistemą, sustabdo priešlaikinį ląstelių senėjimo procesą ir neleidžia kancerogenams paveikti organizmo.

Turint tokį įspūdingą maistinių medžiagų arsenalą, „savojinio“ kopūsto energinė vertė 100 g produkto yra tik 28,9 kcal, jei daržovė vartojama be terminio apdorojimo, ir 24 kcal – virtos būklės.

Kuo naudingi savojiniai kopūstai

Bendroji nauda

Būtent savojinis kopūstas palankiai veikia imuniteto atstatymą ir nervų sistemos darbą, pašalina ląstelių senėjimo ir vėžinių ligų išsivystymo riziką, padeda susidoroti su stresu ir nemiga. „Garbanotasis“ kopūstas savo gausioje natūralių maistinių medžiagų sudėtyje turi manitolio, kuris naudojamas kaip cukraus pakaitalas, o tai labai naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo padidinto gliukozės kiekio kraujyje.

Moterims

1. Hormoninio fono stabilizavimas.
2. Mažesnė kolageno praradimo odos ląstelėse tikimybė.
3. Kūno masės mažinimas dėl mažo kaloringumo.
4. Veido bėrimų kiekio mažinimas, taip pat plaukų būklės gerinimas.

Vyrams

1. Prostatito ir prostatos adenomos profilaktika.
2. Ištvermės didinimas, raumenų ir fizinės jėgos stiprinimas.

Nėštumo metu

1. Teisingo vaisiaus formavimosi užtikrinimas.
2. Žarnyno veiklos stimuliavimas.
3. Pasisotinimas folio rūgštimi, būtina vaisiaus nešiojimui. Trūkstant šios medžiagos, gali atsirasti nervinio vamzdelio defektas.

Žindymo laikotarpiu

1. Motinos pieno kokybės gerinimas.
2. Virškinimo gerinimas motinai ir vaikui.

Vaikams

1. Pastebimas apetito pagerėjimas.
2. Organizmo prisotinimas vitaminais ir imuniteto stiprinimas.
3. Virškinimo stimuliavimas, vidurių užkietėjimo prevencija.

Pagyvenusiems žmonėms

1. Infarkto ar insulto, taip pat vėžinių ligų išsivystymo rizikos mažinimas.
2. Širdies ir kraujagyslių stiprinimas.
3. Arterinio kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio kraujyje mažinimas.

Metant svorį

1. Ilgalaikis sotumo jausmas.
2. Angliavandenių įsisavinimo mažinimas.
3. Žarnyno valymas.
4. Skysčių pertekliaus šalinimas.

Sergant cukriniu diabetu

1. Tirpios skaidulos lėtina medžiagų apykaitą ir palaiko cukraus kiekį kraujyje.
2. Produktas didina diabetikų jautrumą insulinui ir slopina organizmo atsparumą.

Svarbu: savojinio kopūsto glikemijos indeksas — 30 vienetų.

Taip pat „itališkąjį“ kopūstą galima laikyti profilaktine priemone nuo vėžinių ligų. Dėl produkte esančio chlorofilo, kuris neleidžia DNR molekulėms ląstelėse keistis, žymiai sumažėja jų virtimo piktybinėmis rizika.

Liaudies medicinos receptai su savojiniais kopūstais

1. Esant avitaminozei: 150 ml šviežių sulčių gerti po valgio vieną kartą per dieną.
2. Esant nutukimui: sumaišyti 100 ml išspausto kopūstų sulčių ir 100 ml ridikėlių sulčių, įdėti 20 g medaus ir gerai išmaišyti. Rekomenduojama išgerti po 200 ml pusvalandį prieš valgį vieną kartą per dieną.
3. Nuo pagirių: sumaišyti 250 ml kopūstų sulčių ir 30 g cukraus. Rekomenduojama išgerti vieną kartą per dieną ryte.
4. Nuo nudegimų: dėti šviežių kopūstų lapus ant nudegimo vietos ir laikyti 1–2 valandas.
5. Esant periodonto ligai: rekomenduojama skalauti burnos ertmę šviežiai spaustomis sultimis ir vandeniu lygiomis dalimis. Skalauti po valgio.

Naudojimas kosmetologijoje

Kurdamos namines kosmetikos priemones, moterys naudoja šviežiai spaustas sultis, taip pat sveikus šviežių kopūstų lapus.

1. Kad suteiktumėte veidui gaivumo, būtina išvirti „garbanotojo“ kopūsto lapus, po to gautą nuovirą nukošti ir atvėsinti. Nuoviru sudrėkintu vatos diskeliu nuvalykite veidą ir kaklą nuo vieno iki trijų kartų per dieną. Tinka visų tipų odai (kombinuotai, sausai, riebiai).
2. Riebiai odai prižiūrėti rekomenduojama nuvalyti veidą lygiomis dalimis sumaišytomis „savojkos“ ir šviežio agurko sultimis.
3. Sausai odai prižiūrėti reikia pamirkyti vatos sluoksnį arba marlės tvarstį šviežiai spaustose savojos kopūsto sultyse ir uždėti ant veido 15–20 minučių. Išdžiūvus „kaukę“ padaryti iš naujo. Prieš tepant rekomenduojama apdoroti veidą riebiu kremu arba grietine. Kartoti du arba tris kartus per savaitę.
4. Plonų ir skilinėjančių plaukų savininkėms rekomenduojama įtrinti į galvos odą mišinį, pagamintą iš lygių dalių „savojkos“, citrinos ir špinatų sulčių.
5. Šviežiai spaustomis savojos kopūsto sultimis nuo 4 iki 5 kartų per dieną rekomenduojama nuvalyti karpas. Servetėles, vatos tamponus arba marlės tvarsčius pamirkyti kopūstų sultyse ir uždėti ant vietos su karpomis, ant viršaus uždėti plėvelę ir sutvarstyti nakčiai. Kartoti kasdien.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant visos savojos kopūsto naudos, kai kuriais atvejais jo įtraukimas į racioną gali pakenkti. Savojos kopūstas yra kontraindikuotinas tokiais atvejais:

1. Gastroenterologinės ligos, tokios kaip opa, gastritas ir pankreatitas (dėl didelio kiekio skaidulų).
2. Atliktos operacijos pilvo srityje arba krūtinės ląstoje.
3. Skydliaukės problemos.
4. Šlapimo akmenligė.
5. Polinkis į viduriavimą.
6. Vaikų amžius iki aštuonių mėnesių.

Auginimas ir priežiūra

Parduotuvėse arba NVS šalių turguose retai galima rasti savojos kopūsto sodinukų. Ankstyvosios šios rūšies veislės sėklos perkamos tam, kad būtų užaugintos gūžės liepos pirmoje pusėje. Daigai sėjami kovo pradžioje, o į atvirą gruntą sodinukai sodinami nuo gegužės pirmos iki dešimtos. Ankstyvajai sėjai reikalingos savo tikslios sąlygos. Rekomenduojama sėti savojos kopūstą kartu su baltagūžiu. Jeigu balandį sėklos sėjamos į atvirą žemę ir uždengiamos plėvele, tai po 40 dienų sodinukai sodinami į nuolatines lysves.

Kad sėklos greitai augtų, svarbu jas sodinti negiliai į dirvą. Daigų viršūnės paprastai prasiskverbia pro žemės sluoksnį jau 5-ą dieną, jeigu dieną temperatūra laikosi 12°C, o naktį 2°C. Rekomenduojama prieš sėją pamirkyti kopūstų sėklas epine. Taip pat vėliau reikėtų tręšti trąša „Fitosporinas-M“ kaip papildomą maistą sodinukams, kuri apsaugo augalą nuo „juodosios kojos“ ligos. Sodinukus reikėtų sodinti į dirvą kartu su baltagūžiu kopūstu, ankstyvoji veislė sėjama tankiau nei vėlyvoji. Reikėtų išlaikyti 30–35 cm atstumą tarp sodinukų. Vietą, kurioje bus sodinami savojos kopūstai, reikia keisti kartą per metus. Kila – liga, kuri pažeidžia savojos kopūstą šiek tiek dažniau nei kitas šios kultūros rūšis.

Sodinukų priežiūra yra tokia: kol lapai nesusiglaudė, kopūstus reikia tręšti, purenti žemę aplink juos ir kaupti. Po to užteks laistyti sodinukus kartą per dieną. Augalai laistomi humatu, kad sustiprėtų. Augimo metu „itališki“ kopūstai reikalauja azotinių trąšų, o prieš galvos formavimąsi – kalio-fosforo trąšų. Į duobutę dedama daug humuso, o į dirvą – superfosfato ir organinių trąšų. Jei augale atsiranda amarų, jie lengvai nuplaunami paprastu vandeniu, šiek tiek padedant rankomis. Būdingas savojinių kopūstų skirtumas – nepatvarumas šalčiui ir lapgraužiams. Galvos, kurios subrendo, atlaiko iki -8°C temperatūrą.

Rinkimas ir laikymas

Pirmojo savojinių kopūstų derliaus rinkimas pradedamas, kai galvų svoris siekia 0,6 kg. 2–3 kg svoris yra optimalus vėlyvam rinkimui. Kopūstus reikia pjauti taip pat, kaip baltagūžius, paliekant ant galvų porą dengiančių lapų.

Laikymo reikalavimai praktiškai nesiskiria nuo baltagūžių. „Itališkus“ kopūstus leidžiama laikyti gana žemoje temperatūroje (iki -3 °C) dėl mažesnio galvos tankio ir didelio sausųjų medžiagų kiekio. Laikymui daržovę reikia supakuoti į polietileninį maišelį, apvynioti maistine plėvele ir padėti į šaldytuvą. Taip daržovė nepraras šviežumo tris ar keturias dienas.

Ar galima šaldyti

Savojinius kopūstus galima šaldyti. Tam reikia paruošti galvas be įtrūkimų, nuimti nuo jų pažeistus ar vabzdžių užpultus lapus. Galvą perpjauti, patikrinti, ar viduje nėra vabzdžių, tada pašalinti kotą. Perpjautus savojinius kopūstus virti 2–3 minutes, tada atvėsinti šaltame vandenyje. Kitas žingsnis – leisti kopūstams gerai nuvarvėti, po to jie bus paruošti šaldymui.

Ką galima pagaminti iš savojinių kopūstų: receptai

„Itališki“ kopūstai yra universalūs gaminant: juos galima kepti, troškinti, kepti orkaitėje ar vartoti be terminio apdorojimo, dedant į įvairias daržovių salotas. Yra keletas veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti prieš ruošiant patiekalus iš savojinių kopūstų.

1. Prieš gaminant patiekalus su terminiu apdorojimu, kopūstų lapus rekomenduojama pirmiausiai atvėsinti šaltame vandenyje, kad jie taptų elastingi. Prieš pjaustymą lapus iš anksto blanširuoti.
2. Iš anksto atliktas savojinių kopūstų lapų pjaustymas gali suminkštinti struktūrą, ir daržovė praras skonį. Todėl iš anksto jų pjaustyti nerekomenduojama.

Receptai patiekalams iš savojinių kopūstų pateikiami žemiau.

Balandėliai

Pagal skonio savybes šios rūšies kopūstai yra daug švelnesni nei baltagūžiai, todėl kopūstų suktinukai būna dar skanesni ir sultingesni.

Patiekalui paruošti prireiks šių ingredientų:

• Savojiniai kopūstai – 500 g.
• Ryžiai – 1 stiklinė.
• Jautiena – 500 g.
• Kiauliena – 500 g.
• Svogūnai – 2 vnt.
• Morkos – 1 vnt.
• Druska.
• Malti juodieji pipirai.
• Lauro lapai.
• Kopūstų sultinys – 1 l.
• Pomidorų pasta – 2 valg. š.
• Aliejus – 100 g.

Paruošimas:

1. Pirmiausia paruoškite kopūstą: iš gūžės išpjaukite vidurį (kotą), kad liktų tik lapai. Sudėkite į puodą su vandeniu ir virkite kopūstą, kol daržovė suminkštės. Tai daroma tam, kad vėliau būtų lengva atskirti lapus nuo gūžės.
2. Padažui: nulupkite svogūną ir morką; smulkiai supjaustykite daržoves plonomis juostelėmis. Tada apkepkite aliejuje, kol suminkštės, ir įdėkite pomidorų pastos bei kopūstų sultinio. Troškinkite ant mažos ugnies, kol suminkštės.
3. Įdarui: išvirkite ryžius ir sumalkite mėsmale kiaulieną bei jautieną, kad gautųsi faršas. Sumaišykite ingredientus, pagal skonį pasūdykite ir pipiruokite.
4. Lapus perpjaukite per pusę ir pašalinkite vidurį, uždėkite šaukštą ryžių ir faršo mišinio. Atsargiai susukite kopūstų suktinuką taip, kad kraštas, kuriame kopūsto lapas storesnis, liktų atviras.
5. Ant vidutinės ugnies pastatykite puodą ir ant dugno sudėkite likusius kopūstų lapus, šiek tiek apliedami svogūnų ir morkų padažu. Išdėliokite kopūstų suktinukus eilėmis vieną ant kito, tarp sluoksnių aptepdami padažu. Ant viršutinės suktinukų eilės uždėkite lauro lapą ir uždenkite kopūstų lapų sluoksniu. Palikite troškintis 30 minučių. Patiekite kopūstų suktinukus su grietine.

Oladai

Kopūstų blyneliai, kepti arba virti garuose, yra puiki mėsos kotletų alternatyva.

Gaminimui reikalingi šie produktai:

• Savojiniai kopūstai – 500 g.
• Svogūnas – 2 vnt.
• Sviestas – 50 g.
• Vištos kiaušinis – 1 vnt.
• Žalumynai (petražolės, krapai) – 3 ryšeliai.
• Kefyras – 200 ml.
• Miltai – 200 g.
• Druska.
• Cukrus.
• Malti juodieji pipirai.

Paruošimas:

1. Blyneliams: smulkiai supjaustykite savojinį kopūstą (patogiausia tai padaryti specialia tarka), įberkite arbatinį šaukštelį druskos, gerai išminkykite daržovę, kol išsiskirs sultys.
2. Svogūną perpjaukite per pusę ir smulkiai supjaustykite mažais kubeliais, tada sumaišykite su kopūstu. Į gautą masę įmuškite kiaušinį, berkite miltų ir įpilkite kefyro, maišydami, kol gausis panaši į lipnią tešlą masė. Žalumynus nuplaukite ir smulkiai supjaustykite, tada įdėkite prie kitų ingredientų. Pasūdykite ir pipiruokite, įberkite žiupsnelį cukraus. Dar kartą išmaišykite.
3. Iš anksto įkaitintoje keptuvėje ištirpinkite sviestą. Iš daržovių masės suformuokite vidutinio dydžio apskritimus, sudėkite juos į keptuvę, lengvai prispauskite šaukštu ir kepkite iš kiekvienos pusės po 2–3 minutes. Patiekite su grietine.

Troškinti savojiniai kopūstai

Kopūstas, troškintas savo sultyse su daržovėmis – puikiai tinka ir kaip savarankiškas patiekalas, ir kaip užkandis prie pagrindinio.

Gaminimui prireiks:

• Savojiniai kopūstai – 500 g.
• Pomidorai – 2 vnt.
• Morkos – 1 vnt.
• Svogūnai – 2 vnt.
• Petražolės – 1 ryšelis.
• Pomidorų pasta – 1 valg. š.
• Druska.
• Malti juodieji pipirai.

Kaip gaminti:

1. Troškintam kopūstui su daržovėmis: nulupkite ir supjaustykite svogūną plonais pusžiedžiais, tada apkepkite, kol suminkštės. Morką sutarkuokite stambia tarka ir sudėkite troškintis kartu su svogūnu keptuvėje po uždarytu dangčiu. Pomidorus supjaustykite mažais kubeliais ir suberkite prie kitų ingredientų. Troškinkite šį mišinį 5–7 minutes.
2. Savojinius kopūstus supjaustyti, prieš tai pašalinus kotą, sumaišyti su druska ir pipirais ir uždėti ant daržovių keptuvėje. Pomidorų pastą praskiesti 100 ml išvalyto vandens ir supilti viską į daržovių mišinį.
3. Troškinti ingredientus nuo 10 iki 15 minučių ant vidutinės ugnies po uždarytu dangčiu, nepamirštant periodiškai pamaišyti. Kai kopūstai suminkštės, sumažinti ugnį iki minimumo ir troškinti dar 5 minutes. Patiekti patiekalą, pabarstę ant viršaus kapotomis petražolėmis.

Ar galima rauginti savojinius kopūstus

Rauginti kopūstai – vienas mėgstamiausių patiekalų žmonių iš NVS šalių. Daugelis namų šeimininkių klausia, ar galima rauginti baltagūžių kopūstų veisles.

Ilgai termiškai apdorojamiems patiekalams savojiniai kopūstai tinka ne taip gerai, nes dėl švelnesnių lapų lengviau praranda struktūrą ir neturi traškumo. Todėl daugelis teikia pirmenybę savojiniams kopūstams, paruoštiems be stipraus terminio apdorojimo, tačiau tai nereiškia, kad jų negalima rauginti ar marinuoti. Tiesiog reikia būti pasiruošus, kad skonis šiek tiek skirsis.

Prie ingrediento pasirinkimo reikėtų žiūrėti atidžiau. Sūdyti leidžiama įvairaus dydžio gūžes, tačiau verčiau rinktis didesnes, sveriančias nuo pusės kilogramo. Pagrindas turi būti baltos spalvos, be geltonų intarpų ir pastebimų įtrūkimų. Taip pat svarbu pažiūrėti į lapus, kurie labai greitai praranda drėgmę. Jei jie atrodo sausi, tokius kopūstus geriau atidėti.

Gūžės nereikalauja ypatingo paruošimo prieš gaminimą, rekomenduojama jas perdirbti kuo greičiau po pirkimo. Supjaustytą kopūstą reikia panaudoti visą, nes pažeidus jo vientisumą, gūžė gali prarasti šviežumą per porą valandų.

Taigi kaip vis dėlto rauginti savojinius kopūstus? Žemiau pateikiamas žingsnis po žingsnio receptas, kuris atsakys į šį klausimą.

Rauginti savojiniai kopūstai su krapais
Patiekalui paruošti reikės šių ingredientų:

• Savojiniai kopūstai – 6 kg.
• Krapai – 1 didelis ryšulėlis.
• Lauro lapai.
• Juodieji malti pipirai.
• Pipirai žirneliais.
• Druska – 110 g.

Paruošimas:

1. Gaminimui reikia nuplauti savojinius kopūstus po tekančiu vandeniu, palikti, kad nutekėtų skystis, o tada supjaustyti. Kad nepažeistumėte gūžės struktūros, ją reikia pjaustyti ne per mažais gabalėliais. Įdėjus druskos, kopūstus reikia spausti rankomis, kol pasirodys skystis – kopūstų sultys.
2. Krapus supjaustyti smulkiais gabalėliais. Spanguoles nuplauti ir palikti džiūti ant popierinio rankšluosčio, po to uogas ir žalumynus sudėti prie kopūstų ir gerai išmaišyti.
3. Paruoštą mišinį sandariai sudėti į stiklinę ar medinę talpą su plačiais kraštais, ant viršaus padėti kelis sveikus lapus. Ant paruoštų ingredientų paviršiaus uždėti lėkštę plokščiu dugnu arba pjaustymo lentą, ant viršaus pastatyti ką nors sunkaus, sveriančio tris ar penkis kilogramus. Raugimas prasideda trečią ar ketvirtą dieną, todėl verta palikti ruošinius kambario temperatūroje šiam laikotarpiui.
4. Išdėkite mišinį iš talpos į stiklinį butelį, kai paviršiuje pradės formuotis sultys, turinčios ryškų sūdyto ingrediento kvapą. Užpildykite butelį iki pat galo, palikdami minimalų laisvos vietos kiekį, o po to uždenkite dangteliu ir palikite šaldytuve.

Kaip valgyti savojinius kopūstus

Daržovę galima valgyti reguliariai ir kelis kartus per dieną, tačiau viskam reikia žinoti saiką.

Kiek galima suvalgyti per dieną

Vienkartis šios daržovės suvartojimas neturėtų viršyti 200 g. Jei reikia numesti perteklinį svorį, geriausia padalyti savojos kopūsto vartojimą per dieną. Rytą vertėtų pradėti nuo savojos kopūsto salotų kartu su kitomis daržovėmis. Rytinį užkandį galima sudaryti iš stiklinės išspaustų sulčių. Pietauti ir (arba) užkandžiauti patariama ne vėliau kaip dvi valandas po pietų, taip pat šių valgymų metu rekomenduojama vartoti sūdytus kopūstus.

Nerizikuokite vartoti sūdytas daržoves naktį, nes druska tokiuose produktuose gali sukelti paburkimą. Vakarieniauti rekomenduojama troškintais arba virtais patiekalais iš „savojos“. Valgyti salotas iš šviežio savojos kopūsto su daržovėmis ar vaisiais reikia ne mažiau kaip tris valandas prieš miegą.

Ar galima valgyti naktį

Mokslininkai tikina, kad prieš miegą be baimės galima valgyti daržoves žalias. Naudingiausias variantas tokiu atveju – kopūstai, nes „savojka“ verčia skrandį dirbti greičiau, neleisdama jam per anksti „užmigti“, nesuvirškinus maisto iki galo.

Produktas puikiai tinka vakariniam užkandžiui, tačiau verta prisiminti, kad dietologai pataria paskutinį valgymą atlikti ne vėliau kaip tris valandas prieš miegą. Vakare suvalgytas produktas bus tik į naudą, nes daržovė skatina pagreitėjusią medžiagų apykaitą ir šalina toksinus.

Žmonės, vartoję savojos kopūstą prieš miegą, pastebėjo reikšminą svorio mažėjimą. Rezultatas netrunka pasirodyti, nes daržovė pašalina užsistovėjusį skystį iš organizmo. Dėl didelio magnio ir kalcio kiekio daržovės vartojimas naktį palankiai veikia organizmo nervines ląsteles ir mažina stresą. Skaidulos padeda geriau suvirškinti per dieną suvalgytą maistą, o tartrono rūgštis padeda sulėtinti gliukozės virsmo riebalais procesą. Be naudos, žali kopūstai, suvalgyti vakarienei, taip pat gali pakenkti organizmui.

Per daug vartojant daržovės arba ignoruojant paskutinio valgymo prieš miegą laiką, kopūstai gali sukelti daugybę nemalonių apraiškų, tokių kaip skausmingi pojūčiai skrandyje, deginimo jausmas už krūtinės, spazmai, pilvo pūtimas.

Viskam svarbu žinoti saiką, nes dažnai net pats naudingiausias produktas, jei jis vartojamas pernelyg dideliais kiekiais, gali pakenkti ir tapti sveikatos problemų priežastimi.

Įdomūs faktai

1. Savojos kopūstas, be dažniau vartojamų pavadinimų „garbanotasis“, „itališkas“, taip pat turi pavadinimą „milaniškas“. Taip ji buvo pavadinta Milano miesto garbei, kurio žemės buvo Savojos grafystės dalis.
2. Čekai ir lenkai šią daržovės rūšį vadina „prancūziška“ ir iš jos ruošia kotletus.
3. Vienoje iš Amerikos valstijų, vadinamoje Naujuoju Džersiu, įstatymiškai draudžiama parduoti kopūstus sekmadieniais.
4. Liudviko XVI sodininkas, kuris tiesiog dievino savojinius kopūstus, buvo apdovanotas bajoro titulu. Jis netgi turėjo savo vėliavą, ant kurios buvo pavaizduotos trys kopūstų gūžės ir kastuvai, sudarantys kryžių.
5. Egzistuoja šventė, skirta savojiniams kopūstams. Mažame Italijos mieste Udinėje kiekvienais metais vietiniai gyventojai ir miesto svečiai susirenka į iškilmes savojinių kopūstų garbei. Tikint padavimais, tokia tradicija kilo iš graikų-romėnų kultūros, kur žmonės garbindavo surinktą derlių ir dėkodavo dievams.
6. Savojinis kopūstas yra baltagūžio kopūsto atmaina, tačiau, skirtingai nei jo „sesuo“, buvo išvestas dirbtinai. Iš pradžių selekcijos specialistus traukė tik „savojkos“ išvaizda, o jau vėliau – jos naudingosios savybės.
7. Didžiausį populiarumą „itališkas“ kopūstas įgijo Europos šalyse, tokiose kaip Italija ir Prancūzija, taip pat jį labai mėgsta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Rečiausiai savojinį kopūstą galima rasti Azijos šalių patiekaluose, ypač Pietų Korėjoje, Kinijoje ir Japonijoje.
8. Rekordinio dydžio savojinį kopūstą užaugino Scottas Robbas 2012 metais, daržovės svoris siekė 62 kilogramus 700 gramų.
9. Savojinio kopūsto forma primena žmogaus galvą, nuo ko gavo pavadinimą „kaputum“, kas iš senovės graikų kalbos išversta reiškia „galva“.
10. Savojinis kopūstas atlaiko labai žemas temperatūras. Daržovė nepraranda naudingųjų savybių, net jei laikoma po sniegu.

Savojinio kopūsto nuotrauka