Šaltalankių aliejus: sudėtis, naudingos savybės, naudojimas
Šaltalankis visiems žinomas kaip didelis dekoratyvinis krūmas su smulkiais geltonais vaisiais. Be kraštovaizdžio puošybos funkcijos, su kuria jis puikiai susidoroja, šaltalankis yra nepaprastai naudingas ir skanus. Jo oranžinės uogos naudojamos uogienėms, kompotams, tinktūroms, dedamos į arbatą ir, žinoma, iš jų gaminamas gydomasis šaltalankių aliejus.
- Sudėtis ir kalorijų kiekis
- Kuo naudingas šaltalankių aliejus
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Žindymo laikotarpiu
- Vaikams
- Metant svorį
- Šaltalankių aliejus medicinoje
- Sergant cukriniu diabetu
- Sergant pankreatitu
- Sergant gastritu
- Žarnynui
- Esant vidurių užkietėjimui
- Sergant kolitu
- Kepenims
- Sergant hemorojumi
- Sergant cholecistitu
- Esant nudegimams
- Nuo knarkimo
- Sergant sinusitu
- Sergant angina
- Sergant stomatitu
- Sergant dermatitu
- Sergant herpesu
- Ginekologijoje
- Šaltalankių aliejus kosmetologijoje
- Veidui
- Plaukams
- Nagams
- Blakstienoms ir antakiams
- Šaltalankių aliejus įdegimui
- Šaltalankių aliejus kulinarijoje
- Ar galima kepti ant šaltalankių aliejaus
- Žala ir kontraindikacijos
- Kaip išsirinkti ir laikyti šaltalankių aliejų
- Kaip pasigaminti šaltalankių aliejų namuose
- Kaip teisingai gerti šaltalankių aliejų
- Ar galima gerti nevalgius
- Ar galima duoti gyvūnams šaltalankių aliejaus
- Įdomūs faktai apie šaltalankį
Uogose yra nuo 3 iki 10% vertingo aliejaus, kuris gaunamas iš jų minkštimo ir turi specifinį rūgštoką skonį bei kvapą, ryškią oranžinę spalvą dėl didelio karotino kiekio.
Šaltalankių aliejus – populiarus vaistinis preparatas, naudojamas ne tik liaudies receptuose, bet ir visur skiriamas gydytojų tradicinėse gydymo schemose. Jis turi regeneruojančių, priešuždegiminių, žaizdas gydančių, antiseptinių savybių, gydo daugelį žinomų ligų.
Sudėtis ir kalorijų kiekis
Šaltalankių aliejuje yra didžiulis kiekis mikroelementų ir vitaminų, būtinų žmogaus organizmui. Liūto dalį jų žmogus galėtų gauti tik iš vieno šaltalankio. Kai kurių atskirų medžiagų atveju dienos norma galėtų būti su kaupu padengta vos sauja uogų.

Jame yra vitaminų B, P, PP, C, K, E grupės. Daugelis kitų medžiagų yra mažesniais kiekiais: tai geležis, cinkas, selenas, molibdenas, jodas, kalis, varis, manganas, fosforas, polinesočiosios ir mononesočiosios aminorūgštys, fosfolipidai ir flavonoidai. Šį sąrašą galima tęsti be galo, lengviau pasakyti, ko aliejaus sudėtyje nėra.
Daugiausia tarp kitų organizmui reikalingų elementų šaltalankių uogų aliejuje yra karotinoidų. Būtent jie suteikia gydomajai priemonei pagrindines naudingas savybes: žaizdų gijimą, audinių atstatymą, uždegimo slopinimą. Karotinoidai reguliuoja kolageno ir hormonų, svarbių moterų ir vyrų sveikatai, gamybą bei reprodukcinės sistemos veiklą, stiprina dantis ir kaulus, gerina regėjimą, „stebi“ cukraus kiekį kraujyje.
Aliejus, gautas iš kviečių gemalų, garsėja nepaprastai dideliu vitamino E kiekiu. Tačiau šaltalankių aliejuje jo yra dvigubai daugiau! Tai žinomas antioksidantas, atsakingas už lytinį brendimą, stiprina organizmo imunitetą, padeda malšinti uždegimus ir regeneruoti pažeistus audinius. Be to, jis palaiko drėgmės lygį odoje, teigiamai veikia širdies veiklą ir stiprina kraujotakos sistemą, tiksliau – kraujagyslių sieneles (tiek didžiųjų arterijų, tiek periferinių kapiliarų).
Iš visų žinomų produktų šaltalankiai užima antrą vietą pagal vitamino C kiekį. Jie nusileidžia tik erškėčiams ir erškėčių aliejui. Šis vitaminas yra būtinas kraujotakos sistemos sveikatai. Jis sumažina alerginių apraiškų tikimybę ir kartu su vitaminu E teigiamai veikia regėjimo kokybę bei kraujagyslių sveikatą.
Visi B grupės vitaminai aktyviai dalyvauja fermentų ir hormonų gamybos procesuose. Jie yra atsakingi už normalią virškinimo ir nervų sistemų veiklą, taip pat už plaukų, nagų ir odos grožį bei sveikatą.
Vitaminas K užtikrina sveiką inkstų veiklą, padeda išvengti poodinių kraujavimų ir sumažina osteoporozės riziką. Šaltalankių aliejuje esančios nesočiosios rūgštys leidžia jam palaikyti ir stiprinti imuninę sistemą, didinti jos atsparumą kenksmingam poveikiui. Jos užtikrina organizmo detoksikaciją ir kraujospūdžio normalizavimą tiek hipertonikams, tiek hipotonikams.
Šaltalankių aliejus yra gana kaloringas – 100 g tenka net 896 kcal.
Kuo naudingas šaltalankių aliejus
Moterims
Kai moters organizme dėl kokių nors priežasčių įvyksta hormoninis sutrikimas, tai gali sukelti problemų su moters sveikata, nėštumu, ciklo sutrikimais ir ankstyva menopauze.
Be hormoninio ir medikamentinio gydymo, moteriai skiriama gerti šaltalankių aliejų. Reikalas tas, kad jame yra labai daug karotinoidų. Šios medžiagos dalyvauja skydliaukės hormonų gamyboje ir veikia bendrą hormoninį foną organizme. Jos padeda palaikyti jų pusiausvyrą. Be paskirto gydymo, moterims rekomenduojama periodiškai gerti šaltalankių aliejaus kursą, siekiant išvengti hormoninių problemų.
Vyrams
Didelis B grupės vitaminų kiekis šaltalankių aliejuje padeda kovoti su vyriška impotencija. Sulaukus keturiasdešimties metų, visiems vyrams rekomenduojama įtraukti į savo racioną šviežius šaltalankius arba jų aliejų, net jei tokių problemų nėra, profilaktikai.
Nėštumo metu
Būsimoms mamytėms verta gerti šaltalankių aliejų be baimės: jo gausi vitaminais sudėtis tik sustiprins moters ir būsimo kūdikio organizmą.
Nėštumo metu moterims dažnai pasireiškia grybelinės makšties ligos ir hemorojus. Stiprių vaistų skirti ne visada galima dėl grėsmės vaisiui. Ir vėl į pagalbą ateina šaltalankių uogų aliejus. Iš jo gaminamos makšties ir tiesiosios žarnos žvakutės, kurios naikina bakterijas, malšina uždegimą ir niežulį, gydo žaizdeles ir mikroįtrūkimus.
Kai nėščia moteris serga peršalimo ligomis, jai skiriamų vaistų spektras taip pat yra siauras. Tokiais atvejais gydytojai pataria lašinti nosį šaltalankių aliejumi esant slogai ir juo trinti tonziles, kai skauda gerklę.
Žindymo laikotarpiu
Maitinant krūtimi, spenelių įtrūkimus galima tepti plonu aliejaus sluoksniu – tai sumažins skausmą ir pagreitins jų gijimą.
Galima valgyti šaltalankių uogienę arba gerti aliejų. Tai produktas, kuris nesukelia alergijos kūdikiui, o mamai padeda palaikyti normalų vitaminų kiekį organizme.
Jei atsiranda tokių nemalonumų kaip kandidozė ar hemorojus, moteris, kol maitina kūdikį, negali gerti antibiotikų ir netgi jų vartoti lokaliai. Ir vėl į pagalbą ateis šaltalankių aliejaus žvakutės arba juo impregnuoti tamponai.
Vaikams
- Vaiko organizme šaltalankių aliejus padeda tinkamai formuotis organams, sistemoms, kaulams, stiprina imunitetą, valo kraują nuo cholesterolio ir reguliuoja hemoglobino kiekį jame. Išoriškai naudojamas esant žaizdelėms ir įbrėžimams.
- Prieš vartojant viduje, būtina pasitarti su pediatru. Vaikams iki trejų metų jo duoti draudžiama. Išoriškai jį galima naudoti savarankiškai, tiesiog tepant ant pažeistų vietų.
- Sergant peršalimo ligomis, vaikams lašinama nosį aliejumi ir daromos inhaliacijos (2 valgomieji šaukštai litrui verdančio vandens), krūtinė trinama šaltalankių aliejaus ir kamparo spirito mišiniu santykiu 1:1.
- Esant gerklės ligoms, ją galima tepti aliejumi, kad sumažėtų skausmas ir kuo greičiau atsikratytų uždegimo.
- Vatos tamponu, suvilgytu aliejuje, apdorojama vaiko burna sergant pienlige ir stomatitu.
Aliejų į racioną vidiniam vartojimui, siekiant stiprinti imunitetą, galima pradėti ne anksčiau kaip nuo trejų metų po konsultacijos su specialistu.
Metant svorį
Šaltalankių aliejuje yra riebiosios palmitoleino rūgšties, kurios galima rasti tik šiame produkte ir makadamijų aliejuje. Tačiau pastarajame jos yra tiek mažai, kad jis nė kiek nelygintinas su šaltalankiais. Patekusi į organizmą, ši rūgštis greitai imasi savo darbo – pradeda deginti riebalus. Ji degina nelaimingas riebalų sankaupas pilvo srityje ir neleidžia kauptis naujoms.
Antioksidantų ir vitaminų veikimas šaltalankių aliejuje aktyviai skatina ne tik svorio metimą, bet ir jauninimą. Aliejų galima vartoti gryną po pusę arbatinio šaukštelio kartą per dieną, kiekvieną savaitę didinant dozę puse, kad pasiektumėte valgomąjį šaukštą. Vaistinėje galima įsigyti želatininių kapsulių su aliejumi – jas gerti lengviau ir maloniau.
Yra esminis, bet labai veiksmingas receptas, pagrįstas šaltalankių aliejaus valomosiomis savybėmis. Kartu su kitais komponentais jis greitai pašalins iš organizmo nereikalingas medžiagas ir skysčius, taigi ir kilogramus. 500 ml liepų medaus sumaišyti su 500 ml šaltalankių aliejaus ir 2 l virinto nusistovėjusio vandens. Medaus mišinį virti ant silpnos ugnies 10 minučių. Tada užvirinti, tuojau pat nuimti nuo ugnies ir atvėsinti. Įdėti gyvų mielių – 50 g. Palikti mišinį 12 valandų, kad prasidėtų fermentacija. Po to perpilti į stiklinį indą ir laikyti tamsioje vietoje mėnesį. Tada šią paruoštą stebuklingą priemonę reikia gerti po valgomąjį šaukštą ryte ir vakare. Tačiau ji veikia tik esant sveikai šalinimo sistemų funkcijai. Jei su jomis yra problemų, deja – aliejus draudžiamas vartoti į vidų. Prie organizmo šalinimo sistemų priskiriami šlapimo ir lytinių organų sistemos organai bei kepenys. Būtent jų pagalba visos perdirbtos medžiagos pašalinamos iš organizmo.
Bet tai nedraudžia naudoti išoriškai. Galima daryti su aliejumi anticeliulitinius masažus ir įvyniojimus. Tiesa, reguliariai atliekant procedūras, oda nusidažys oranžine spalva. Galima sumažinti pridedamo aliejaus kiekį arba naudoti jį tik žiemą, kai niekas nemato atvirų kūno dalių.
Šaltalankių aliejus medicinoje
Prieš naudojant šaltalankių aliejų gydant bet kokią ligą, būtina ištirti organizmą, siekiant nustatyti kontraindikacijas – reikalinga konsultacija su gydytoju!

Sergant cukriniu diabetu
Sergant cukriniu diabetu organizmo apsauginės funkcijos silpnėja, nuolat trūksta vitaminų, pablogėja virškinimo sistemos darbas, atsiranda odos problemų. Dėl vidinio vartojimo diabetikams reikia būti labai atsargiems su aliejumi ir gerti jį tik griežtai pagal gydytojo nurodymus. Reikalas tas, kad sveikiems žmonėms šaltalankis yra puiki profilaktinė priemonė nuo diabeto atsiradimo. O asmenims, jau turintiems šią ligą, jis gali sukelti cukraus kiekio kraujyje šuolius ir paveikti kasos darbą.
Išoriškai jį galima naudoti ir be jokių nurodymų, naudojant kompresus su aliejumi ant pažeistų odos vietų, ant žaizdų. Ląstelės greičiau atsistatys, skausmo sindromas praeis.
Galima tepti burnos ertmę aliejumi sergant stomatitu arba skalauti burną vandeniniu tirpalu. Dažnai rekomenduojama vandenį pakeisti fiziologiniu tirpalu arba kokiu nors priešuždegiminiu ir antiseptiniu medicininiu preparatu skalavimui.
Svarbu: šaltalankių glikemijos indeksas — 30 vienetų.
Sergant pankreatitu
Pankreatitas – tai kasos uždegimas ir jos funkcijų sutrikimas. Šaltalankių aliejus yra naudingas sergančiai kasai šiomis savybėmis:
- malšina uždegimą;
- stimuliuoja sergančių ląstelių ir uždegiminių audinių atsistatymą;
- sukuria apsaugą nuo kenksmingo poveikio;
- naikina mikrobus;
- normalizuoja ir reguliuoja riebalų apykaitą, neleisdamas susidaryti cholesterolio nuosėdoms;
- malšina skausmą;
- šalina spazmus;
- stiprina organizmą;
- vidutiniškai minkština išmatas.
Nepaisant tokio kiekio teigiamų aspektų, šaltalankių aliejus gali pakenkti ir kasai.
Reikalas tas, kad jis gaminamas iš saulėgrąžų ar kito riebaus augalinio aliejaus. Sergant kasos ligomis, riebalai skaidomi sunkiai, o didelis jų kiekis sukuria papildomą krūvį, su kuriuo nusilpęs organas gali nesusidoroti.
Kad išvengtumėte nemalonių pasekmių, reikia:
- pirkti tik kokybišką sertifikuotą aliejų vaistinėse;
- negerti aliejaus paūmėjus pankreatitui;
- vartoti ne daugiau kaip 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.
Sergant gastritu
Šaltalankių aliejų gastritui gydyti geriausia gerti pavasarį ir rudenį, kai liga paūmėja. Reikia gerti jį ryte ir vakare po arbatinį šaukštelį, būtinai pusvalandį prieš valgį. Pasitaiko, kad specifinis aliejaus skonis sukelia vėmimo refleksą, ir jo vartojimas tampa tikra problema. Tokiais atvejais leidžiama aliejų atskiesti 50 ml saldaus šilto vandens. Pirmosiomis vartojimo dienomis gali pasireikšti kartumas burnoje ir rėmuo, tačiau tai neturėtų būti priežastis nutraukti gydymą.
Paūmėjimų metu aliejus geriamas mėnesį, o profilaktikai – tik 10 dienų. Kursą reikia kartoti kas pusę metų.
Šaltalankių aliejaus negalima gerti, jei yra ūminiai uždegiminiai procesai tulžies pūslėje ir tulžies latakuose, tulžies akmenligė, hepatitas, ūminis pankreatitas.
Žarnynui
Šaltalankių aliejus šalina uždegimus ant žarnyno gleivinės, gydo žaizdeles ir opas, gerina peristaltiką, skatina mikrofloros atsistatymą, naikina ligas sukeliančius mikroorganizmus, netgi Helicobacter pylori bakteriją. Visos šios savybės padeda jam normalizuoti žarnyno veiklą vartojant per burną ir rektaliai žvakučių pavidalu.
Būtina gydytojo konsultacija, nes net nedidelis šaltalankių aliejaus perdozavimas gali sukelti viduriavimą ir dehidrataciją, kurie gali pasunkėti, jei žarnynas serga.
Esant vidurių užkietėjimui
Vartojant per burną, šaltalankių aliejus silpnina išmatas, bet ne visiems ir ne visada galima jį gerti. Jei tai draudžiama, galima naudoti šaltalankių žvakutes arba daryti klizmas su aliejumi. Įvedus žvakutę, reikia atsigulti ant šono ir nesikelti mažiausiai valandą, kad ji gerai veiktų. Klizmą rekomenduojama daryti įpilant arbatinį šaukštelį aliejaus į 200 ml šilto vandens, geriausia naktį.
Sergant kolitu
Žmonės, susidūrę su žarnyno kolitu, žino, kad ši liga yra nepagydoma. Palengvinti savo būklę galima tik laikantis tinkamos mitybos ir periodiškai malšinant simptomus vaistais.
Paūmėjimų dažnį sumažinti gali šaltalankių aliejus. Šiuo atveju jo nauda ir vartojimas yra analogiški kaip ir sergant kitomis žarnyno ligomis. Vartoti jį reikia, kaip minėta aukščiau, tik gavus gydančio gastroenterologo pritarimą.
Kepenims
Šaltalankių aliejus turi septynias kepenims naudingas savybes:
- Produktas gerina medžiagų apykaitos procesus organo viduje, atkuria lipidų apykaitą ir riebalų rūgščių sintezę.
- Vitaminas C ir fosfolipidai skatina aktyvią hepatocitų regeneraciją.
- Aliejus normalizuoja tulžies ir kasos fermentų gamybą, o tai teigiamai veikia visus virškinamojo trakto organus.
- Fitoncidai mažina uždegimą ir padeda kepenų audiniams atsistatyti.
- Kepenys tarnauja kaip organizmo filtras, sulaikančios visas šlakas ir toksinus, o šaltalankių aliejus išvalo jas nuo šių „šiukšlių“.
- Dažnai kepenys būna pažeistos parazitų, pavyzdžiui, kepenų lamblijų. Šaltalankiuose esantys rauginiai komponentai naikina parazitus kepenyse ir žarnyne.
- Aliejus turi stiprų tulžies varantį poveikį, kuris neleidžia tulžiai sustingti.
Šaltalankių aliejus gali išprovokuoti akmenų susidarymą tulžies pūslėje ir jos latakuose dėl labai didelio rauginių medžiagų kiekio. Jis gali sukelti hipervitaminozę, kuri pavojinga kepenims, ir per daug sustiprinti fermentų gamybą, o tai dirgins gleivines. Todėl pirmiausia reikia apsilankyti pas hepatologą ar gastroenterologą, o tik tada, jei jis duos leidimą, gerti aliejų po 1 arbatinį šaukštelį ryte tuščiu skrandžiu.
Sergant hemorojumi
Sergant hemorojumi, šaltalankių aliejus greitai malšina skausmą ir suteikia komforto jausmą. Jis pagreitina žaizdų ir įtrūkimų gijimo procesą ir padeda atkurti išsiplėtusias kraujagysles, neleidžia išsivystyti rimtam žarnyno venų varikozei. Pagerėja žarnyno peristaltika, jos gleivinės būklė, stabilizuojasi raumeninės sienelės darbas. Visa tai galima pasiekti įprastomis rektalinėmis žvakutėmis, kurių sudėtyje yra šaltalankių aliejaus, arba tiesiog tepant pažeistas vietas grynu aliejumi.
Tačiau jokiu būdu negalima naudoti šio gydymo metodo, jei yra žarnyno kraujavimų, žarnyno onkologija, trombozė hemorojaus židinyje (mazge) arba žaizdos jau tapo labai didelio ploto.
Sergant cholecistitu
Sergant cholecistitu, šaltalankių aliejus mažina uždegiminius procesus sergančios tulžies pūslės gleivinėje. Jei liga jau pažeidė audinius, aliejus pagreitins jų regeneraciją. Tačiau jį galima gerti tik ne paūmėjimo laikotarpiais. Paūmėjimo metu jis griežtai kontraindikuotinas, nes skatina akmenų susidarymą tulžies pūslėje.
Jei yra kitų virškinimo sistemos organų veiklos sutrikimų, aliejų reikia atidėti iki pasveikimo.
Esant nudegimams
Šaltalankių, kaip ir bet kurio kito aliejaus, negalima tepti tiesiai ant nudegusios odos. Pirmiausia reikia apdoroti nudegimą pagal paprastas taisykles:
- Atlikti pažeistos vietos sterilizaciją vandeniu.
- Vėliau šią vietą atvėsinti ir, jei reikia, papildomai nuplauti bei apdoroti; jei nudegimas cheminis, reikia neutralizuoti chemikalo veikimą.
- Odą aplink nudegimo židinį patepti vandeniniu jodo tirpalu arba vandenilio peroksidu.
Ir tik tada, kai pagrindinis uždegimas atslūgs, po maždaug dviejų dienų, galima tepti gryną šaltalankių aliejų plonu sluoksniu ant nudegimo vietos. Tai pagreitins gijimo procesą ir sumažins randų atsiradimo tikimybę.
Iš karto tepti aliejų ant nudegimų negalima, nes jis sukuria tankią nepralaidžią plėvelę, kuri neleidžia „išeiti“ aukštai temperatūrai iš nudegusios vietos. Dėl to odos būklė nudegimo vietoje tik pablogės ir, greičiausiai, liks randas.
Nuo knarkimo
Šaltalankių aliejuje esančios naudingos medžiagos labai palankiai veikia visas žmogaus organizmo gleivines. Pagerėjusi kraujotaka mažiausiuose kraujagyslėse ir kapiliaruose nosies ertmės gleivinėje užtikrina lengvesnį kvėpavimą. Dėl to knarkimas gali sumažėti arba visai išnykti. Aliejų galima vartoti tiek viduje, tiek lašinti į nosį.
Sergant sinusitu
Sergant sinusitu, pirmiausia nosį reikia kruopščiai išplauti švariu vandeniu, tada išskalauti druskos tirpalu ir tik po to į kiekvieną šnervę įlašinti po 3 lašus šaltalankių aliejaus. Tada užspauskite šnerves ir laikykite taip bent 15 minučių.
Taip pat galima daryti inhaliacijas virš verdančio vandens su aliejumi bent pusvalandį ir į šnerves įkišti vatos tamponus 30 minučių.
Šaltalankių aliejus yra labai veiksmingas sergant sinusitu: jis gerina kvėpavimą, mažina patinimą, naikina bakterijas, skatina gleivių pasišalinimą. Jokių kontraindikacijų tokiam aliejaus naudojimui nėra, išskyrus asmeninį netoleravimą ir alergiją.
Sergant angina
Sergant angina ir kitais gerklės uždegimais, pavyzdžiui, tonzilitu, vatos tamponėliu ant pagaliuko reikia patepti tonziles grynu šaltalankių aliejumi. Galima skalauti gerklę šiltu vandeniu su aliejaus priedu. Jei aliejaus negeriate, o tik apdorojate gerklę, kontraindikacijų, išskyrus alergiją, nėra.
Inhaliacijoms reikia imti 1 arbatinį šaukštelį aliejaus 200 ml verdančio vandens.
Skalaujant gerklę, 1 stiklinei vandens naudojami 2 arbatiniai šaukšteliai.
Sergant stomatitu
Šaltalankių aliejus labai sėkmingai kovoja su stomatitu dėl savo stipraus antibakterinio poveikio. Jis padeda tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vatos tamponu, sudrėkintu aliejumi, reikia apdoroti visą burnos ertmę ne mažiau kaip 5 kartus per dieną.
Skausmas sumažės jau po pirmosios tokios procedūros. Jei burnoje yra didelių opelių, prie jų reikia pridėti aliejumi suvilgytą tvarstį maždaug 10–15 minučių. Vaikams šis variantas netinka: jie gali nuryti kompresą. Po apdorojimo pusvalandį negalima nei valgyti, nei gerti, kad aliejus kuo geriau įsigertų į burnos ertmės gleivinę.
Kadangi tai išorinis apdorojimas, kontraindikacijų, išskyrus netoleravimą ir alergiją, nėra. Tačiau šiek tiek aliejaus vis tiek pateks į organizmą, todėl geriau susilaikyti nuo tokio gydymo metodo, jei gydymo metu yra viduriavimo problema arba ji lengvai atsiranda.
Sergant dermatitu
Sergant dermatitu vaikams nerekomenduojama naudoti šaltalankių aliejaus, nes jie yra labiau linkę į alergines reakcijas, ypač kai oda yra pažeista ir uždegusi.
Suaugusiesiems, lygiagrečiai su tradiciniu gydymu, galima tepti aliejų ant dermatitu sergančių odos vietų. Jį galima tepti gryną, tačiau alergiškiems asmenims geriau sumaišyti santykiu 1:4 su kitu augaliniu aliejumi – neutraliu, pavyzdžiui, saulėgrąžų, alyvuogių ar linų. Reikalas tas, kad šaltalankių aliejus yra labai biologiškai aktyvus ir dažniau nei kitos liaudiškos priemonės sukelia alergiją.
Kaip variantas – dar galima sumaišyti dvi dalis aliejaus su viena dalimi propolio ir iš šio mišinio daryti kompresus.
Sergant herpesu
Šaltalankių aliejus puikiai padeda nuo pūslelinės ant lūpų ir lytinių organų. Jis naikina bakterijas, slopina virusą, stiprina organizmo apsaugines jėgas, greitina audinių regeneraciją ir mažina uždegimą, šalina skausmo pojūčius ir niežulį.
Naudojimas elementarus: medvilniniu pagaliuku, pamirkytu aliejuje, visiškai užtepti pūslelinės pažeistą vietą. Jei tai lytiniai organai, geriau tiesiog pusvalandžiui uždėti kompresą. Jei tai lūpos, galima nuolat atnaujinti aliejaus sluoksnį.
Ginekologijoje
Dėl savo gydomųjų savybių šaltalankių aliejus žymiai pagreitina granuliacijų susidarymą ir epitelizaciją. Tai rado platų pritaikymą ginekologijoje.
Šaltalankių aliejus naudojamas uždegiminėms ir infekcinėms ligoms gydyti makštyje arba gimdos kaklelyje nėščiosioms. Jis kovoja su kolpitais ir kandidozėmis, padeda gydyti eroziją. Išoriniam vartojimui kontraindikacijų, išskyrus alergiją, nėra, todėl nėščioms moterims jis yra labai naudingas.
Aliejus taip pat naudojamas daugeliu kitų atvejų. Jis veiksmingai pagreitina naujo sveiko epitelio susidarymo procesą esant gimdos kaklelio erozijai. Jei gydymą atliekate namuose savarankiškai, pirmiausia reikia išvalyti makštį nuo išskyrų drėgnu medvilniniu tamponu. Tada tokį patį tamponą, gausiai suvilgytą šaltalankių aliejuje, įdėti į makštį 20–30 minučių. Kai procedūrą atlieka gydytojas, jis dar ir patepa aliejumi patį kaklelį, bet namuose ten pasiekti neįmanoma, dėl to gydymo veiksmingumas šiek tiek sumažėja.
Taip pat puikiai pasiteisino šaltalankių žvakutės, naudojamos įvairiausioms moterų problemoms. Jos įvedamos gulint ir laikomos taip apie pusvalandį. Kursas paprastai trunka dvi savaites. Gydant tokiu būdu, aktyvus gijimas prasideda tik po procedūrų pabaigos, praėjus kelioms dienoms.
Šaltalankis aktyviai kovoja net su stafilokokais ir trichomonadomis. Sergant tokiomis ligomis, gydymas aliejumi atliekamas kartu su plovimais medetkų ar ramunėlių nuovirais.
Makšties gydymui galima naudoti tepalą šaltalankių aliejaus pagrindu. Dėl savo konsistencijos jis daugeliui bus patogesnis naudoti nei skystas aliejus. Sumaišyti 3 valgomuosius šaukštus su 10 lašų alkoholinės kraujažolės tinktūros ir 1 valgomuoju šaukštu alavijo sulčių (arba iš augalo lapo, arba vaistinėje). Mišinį virti ant vidutinės ugnies 20 minučių, tada atvėsinti ir naudoti.
Vartojant viduje, šaltalankių aliejus teigiamai veikia lėtinių ir ūmių ginekologinių uždegiminių procesų slopinimą. Pavyzdžiui, jis labai veiksmingas gydant adneksitą (priedų uždegimą).
Šaltalankių aliejus kosmetologijoje
Šaltalankių aliejus labai greitai prasiskverbia pro epitelį ir pradeda ten savo „darbą“ – gydo, drėkina, maitina ir t.t., dėl to rado platų pritaikymą kosmetologijoje.

Veidui
Šaltalankių aliejus yra labai naudingas veido odai, ypač ryškios jo regeneracinės ir antioksidacinės savybės. Dėl to jis dažniausiai naudojamas esant pažeidimams ir senstančios odos priežiūrai.
Laisvųjų radikalų susidarymas yra natūralus procesas ir nekenksmingas, jei viskas yra normalu. Tokiu atveju radikalų odoje nesusikaupia per daug. Tačiau jei yra stiprus kenksmingų ir agresyvių veiksnių poveikis, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių, natūralus odos apsauginis barjeras susilpnėja, ir laisvieji radikalai pradeda kauptis epitelio sluoksniuose. O tai sukelia pagreitėjusį odos senėjimą ir jos ligas.
Šaltalankių aliejus yra galingiausias antioksidantas, todėl brandžiai odai būtinos veido kaukės jo pagrindu. Be to, jis labai prisotina vitaminais pavargusią suaugusią odą, puikiai ją drėkina ir lygina smulkias raukšleles.
Minėtas regeneracinis gebėjimas padeda kovoti su randais. Antiseptinės, priešuždegiminės ir antibakterinės savybės daro aliejų veiksminga priemone kovojant su spuogais. Aliejus drėkina net ir pačią sausiausią odą, todėl rekomenduojamas esant stipriam pleiskanojimui ir esant dideliam šalčiui.
Šaltalankių aliejus veidui gali būti naudojamas tiek grynas, tiek kartu su grietine, kiaušiniu, medumi ar alijošiaus sultimis. Galima įlašinti kelis lašus į įsigytas kaukes ir kremus.
Plaukams
Šaltalankių aliejus užtikrina plaukams apsaugą nuo kenksmingų išorinių poveikių, intensyviai juos maitina ir drėkina, šalina skilinėjimą ir trapumą, suteikia akinantį blizgesį. Jis veiksmingas esant židinei alopecijai, nuplikimui ir galvos odos ligoms. Ir kas labai svarbu – tinka absoliučiai visų tipų plaukams. Kaukes, skirtas garbanų sveikatai ir grožiui palaikyti, su juo galima lengvai pasidaryti namuose.
Aliejaus nauda plaukams:
- pastebimas augimo greičio padidėjimas;
- svogūnėlių stiprinimas;
- apsauga nuo UV spindulių;
- plaukų elastingumo didinimas;
- kova su skilinėjančiais galiukais;
- slinkimo sustabdymas;
- kova su pleiskanomis;
- pagalba gydant psoriazę;
- blankumo ir sausumo pašalinimas.
Naudojant aliejų, reikia tepti tiek per visą plaukų ilgį nuo šaknų iki galiukų, tiek ant galvos odos, įtrinant palei skyrimus. Prieš tai jį reikia pašildyti vandens vonelėje. Įtrinti reikia lengvais sukamaisiais judesiais, nepažeidžiant plaukelių.
Po bet kokių kaukių iš aliejų plaukai visada labai elektrizuojasi. Kad to išvengtumėte, nuplovus aliejų, garbanas reikia išskalauti vėsiu vandeniu su nedideliu actu ar citrinos sultimis (citrinos rūgštimi). Tai dar labiau sustiprins blizgesį.
Atsargiomis su tokiu aliejumi turėtų būti blondinės, nes jis gali palikti nepageidaujamą rusvą atspalvį. Bet tai nėra priežastis nusiminti, nes jis tikrai išnyks po savaitės–pusantros.
Dar daugiau naudos tokios plaukų kaukės duos, jei prie šaltalankių aliejaus pridėsite ricinos ar varnalėšų aliejaus. Aliejų ant galvos reikia laikyti ne mažiau kaip pusvalandį po celofanu ir rankšluosčiu.
Nagams
Šaltalankių aliejaus gydomosios savybės apima ir nagus. Ne veltui parduotuvių lentynose tiek daug rankų ir nagų kremų būtent su juo. Šaltalankių aliejus daro nagus stipresnius ir storesnius, pašalina trapumą ir skilinėjimą, pagreitina nagų plokštelės augimą.
Naudojimas paprastas: pakanka kartą per parą tepti nagus aliejumi, masažuojant, kad maistinės medžiagos geriau įsiskverbtų. Taip pat galima derinti šaltalankių aliejų, kad sustiprintumėte tokio masažo naudą. Papildomi komponentai gali būti:
- persikų arba abrikosų aliejus;
- vaikiškas kremas be dažiklių ir kvapų;
- propolio tinktūra;
- mumija;
- medus.
Blakstienoms ir antakiams
Blakstienų ir antakių plaukeliai – tokie pat plaukai kaip ir ant galvos. Jiems taip pat reikia svogūnėlių stiprinimo, mitybos, drėkinimo. Todėl aliejus bus naudingas ir juos tepant.
Svarbu, kad sveikiems ir gražiems antakiams didelį vaidmenį atlieka po jais esančios riebalinės liaukos. Jos savo riebaline tepaline suteikia blizgesį plaukeliams ir užtikrina jų apsaugą nuo išorinių poveikių. Aliejus reguliuoja šių liaukų darbą, o tai teigiamai veikia antakių sveikatą ir grožį.
Šaltalankių aliejus įdegimui
Naudingos šaltalankių aliejaus savybės pravers ir atostogų metu: jį galima naudoti norint įgauti tolygų ir saugų įdegį.
Šaltalankių aliejaus pranašumai prieš kitas įdegio priemones:
- įdegis būna labai tolygus ir vienodas;
- jis retai sukelia alergines reakcijas;
- produktas apsaugo odą nuo kenksmingos ultravioletinės spinduliuotės;
- jį galima naudoti veidui;
- jis neužkemša porų;
- aliejus tinka visų tipų odai, net ir jautriai;
- produktas naudojamas ekonomiškai.
Kadangi šis aliejus labai prisotintas naudingų elementų, grynu pavidalu jo naudoti po kaitria saule nerekomenduojama. Pakanka įlašinti šiek tiek prie kiekvieno apsaugos nuo saulės priemonės naudojimo: 2–3 lašus vienam naudojimui.
Be to, šaltalankių aliejus suteikia odai malonų auksinį atspalvį. Tai galima naudoti prieš ir po atostogų, įpilant jo į kasdienes veido ir kūno odos priežiūros priemones.
Šaltalankių aliejus kulinarijoje
Dažniausiai, žinoma, šaltalankių uogų aliejus naudojamas medicinoje ir kosmetologijos srityje, tačiau jis yra visiškai valgomas. Dėl daugybės naudingų savybių žmonės pabandė jį pritaikyti kulinarijoje.

Šaltalankių aliejus turi uogoms būdingą šiek tiek rūgštoką skonį ir kvapą. Jį galima naudoti kaip daržovių salotų užpilą, bet geriau sumaišius su kitu, tradiciškesniu aliejumi.
Labai sėkmingu laikomas šaltalankių aliejaus skonio derinys su citrusiniais vaisiais, ypač apelsinais, mėsos patiekalais ir žuvies patiekalais. Kepiniams toks aliejus suteiks malonų rusvą atspalvį ir padarys kvapą dar patrauklesnį.
Ar galima kepti ant šaltalankių aliejaus
Kepti ant šaltalankių aliejaus neverta, nes veikiant tokiai aukštai temperatūrai jis praranda didžiąją dalį savo naudingųjų savybių, ypač suyra visos riebalų rūgštys.
Žala ir kontraindikacijos
Kaip ir bet kuris vaistas, šaltalankių aliejus turi keletą kontraindikacijų. Tokiais atvejais jo vartojimas atneš tik pastebimą žalą organizmui. Kai kurios jau buvo paminėtos anksčiau.
Visiškas šaltalankių aliejaus vartojimo kontraindikacijų sąrašas:
- Ūminis cholecistitas arba lėtinio paūmėjimas;
- tulžies akmenligė;
- Ūminis pankreatitas arba lėtinio paūmėjimas;
- Kiti kasos funkcijos sutrikimai;
- „Silpnos“ žarnos (polinkis į viduriavimą);
- šlapimo akmenligė;
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa;
- hepatitas;
- cukrinis diabetas;
- alergija ir individualus netoleravimas;
- vaikų amžius iki trejų metų;
- Šaltalankių aliejaus alergijos simptomai.
Alergija šaltalankių aliejui pasireiškia itin retai. Kaip ir bet kuris maisto alergenas, aliejus sukelia odos niežėjimą, paraudimą ir pleiskanojimą, o virškinimo trakto pusėje pasireikš viduriavimas ir vėmimas.
Esant įgimtam asmeniniam šaltalankių netoleravimui, simptomai taps pastebimi iškart po vartojimo. Jei organizmo reakcija yra į perdozavimą, jie gali pasireikšti palaipsniui ir laikui bėgant.
Išorinio naudojimo metu šaltalankių aliejus taip pat gali sukelti alerginę reakciją. To išvengti, prieš jį naudojant reikia atlikti mėginį ant alkūnės linkio, užtepus aliejų pusvalandžiui–valandai.
Jei alergijos išvengti nepavyko, reikia nedelsiant nutraukti aliejaus vartojimą viduje, nuplauti jį nuo odos ir išgerti antihistamininių vaistų.
Kaip išsirinkti ir laikyti šaltalankių aliejų
Veiksmingas vaistinis aliejus vadinamas farmakopėjiniu. Tokiame aliejuje bus pakankamas karotinoidų kiekis. Reikia žiūrėti į etiketę: jų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 180 mg.
Svarbi ir augalo augimo vieta, ir aliejaus gavimo būdas. Tai turi būti selekcinis šaltalankis tik iš ekologiškai švarių regionų. Bet, deja, tokios informacijos retai galima gauti perkant.
Taip pat perkant aliejų reikia patikrinti kokybę patvirtinančius dokumentus (sertifikatus).
Geriau pirkti šaltalankių aliejų mažuose buteliukuose, nes ilgai kontaktuodamas su oru jis praranda savo savybes.
Šią priemonę reikia laikyti tik šaldytuve su sandariai uždarytu dangteliu.
Kaip pasigaminti šaltalankių aliejų namuose
Jei yra pakankamas kiekis kokybiškos žaliavos (šaltalankių metais), aliejų iš jo galima pasigaminti namuose. Tokio produkto kokybe nebereikės abejoti.

Pagaminti šaltalankių aliejų yra labai paprasta. Iš uogų presu išspaudžiamos sultys, tada jos filtruojamos. Tada šios sultys tiesiog pastatomos tamsioje vietoje nusistovėti. Ant jų susidaro aliejaus plėvelė. Šis aliejus atsargiai, kad nepaimti sulčių, surenkamas į stiklinį indą. Toks aliejus yra pats kokybiškiausias ir naudingiausias. Iš likusios išspaudos taip pat galima pagaminti eterį, tačiau savo savybėmis jis bus gerokai prastesnis nei paruoštas pirmuoju būdu.
100 g išspaudos reikia 500 ml nerafinuoto augalinio aliejaus. Išspauda užpilama ir palaikoma tamsioje vietoje savaitę. Tada aliejus perkošiamas.
Galima išdžiovinti išspaudas ir sumalti kavos malūnėliu. Tokie milteliai užpilami pašildytu alyvuogių aliejumi (200 ml 100 g) ir paliekami 3 savaitėms, periodiškai maišant ir purtant.
Yra būdas paruošti vadinamąjį praturtintą šaltalankių aliejų. Jis maksimaliai artimas pramoninei šio produkto gamybai. Pirmieji žingsniai tokie patys kaip ir pirmajame recepte: išspaudžiamos ir nusėdinamos šaltalankių sultys. Surinktas aliejus nefiltruojamas ir kartu su minkštimu dedamas į orkaitę, įkaitintą iki 60 laipsnių pagal Celsijų, kur jis netenka drėgmės. Gauta išdžiovinta masė padalijama į tris dalis ir permetama per mėsmalę arba sumalama blenderiu. Ši susmulkinta šaltalankių minkštimo dalis (viena jos dalis) suberiama į emaliuotą indą ir užpilama saulėgrąžų aliejumi santykiu 5 kg minkštimo 1 l aliejaus. Vėl naudojama orkaitė toje pačioje temperatūroje pusantros valandos. Tada aliejus išspaudžiamas sulčiaspaude ir procesas kartojamas. Jau šiuo gautu aliejumi užpilamas minkštimas ir vėl kaitinamas orkaitėje. Tai reikia daryti mažiausiai 5-6 kartus, o minkštimas tinkamas naudoti tik 2 kartus, todėl reikia iš anksto pasirūpinti jo kiekiu.
Kaip teisingai gerti šaltalankių aliejų
Sergant virškinimo trakto ligomis, šaltalankių aliejaus vidinio vartojimo kursas paprastai trunka mėnesį. Priklausomai nuo ligos ir jos sunkumo, aliejus geriamas arba kartą per dieną ryte, arba du kartus – ryte ir vakare. Sergant gastritu su dideliu rūgštingumu, iškart po aliejaus rekomenduojama išgerti stiklinę mineralinio gazuoto vandens.
Vienintelis tikrai teisingas būdas yra toks naudojimas, kokį paskirs gydytojas, atsižvelgdamas į anamnezę ir numatomą aliejaus poveikį.
Ar galima gerti nevalgius
Būtent tuščiu skrandžiu šaltalankių aliejus paprastai ir vartojamas, tačiau būtinai po to valgant. Tiesiog jį išgerti ir nieko nevalgyti po to – griežtai draudžiama! Reikia bent stiklinės skysčio.
Ar galima duoti gyvūnams šaltalankių aliejaus
Gyvūnų ligos daugeliu atvejų mažai skiriasi arba visai nesiskiria nuo jų šeimininkų negalavimų. Ir gydymui dažnai naudojami tie patys preparatai, kurie yra „žmogaus“ vaistinėlėje.
Šaltalankių aliejus veikia gyvūno organizmą taip pat, kaip ir žmogaus. Vartojimo indikacijos ir kontraindikacijos yra analogiškos.
Įdomūs faktai apie šaltalankį

- 100 g šaltalankių uogų per dieną gali aprūpinti žmogaus organizmą visais jam reikalingais vitaminais ir elementais. Viso 100 g yra paros norma visų mineralų ir vitaminų.
- Vitaminas C šaltalankiuose išlieka pradiniu kiekiu bet kokio uogų apdorojimo metu. Tai reiškia, kad vitamino C atžvilgiu uogienė, aliejus ar kompotas niekuo nenusileidžia šviežiems vaisiams.
- Visiems žinoma, kad saldumynuose yra vadinamojo laimės hormono. Daug jo yra leduose ir šokolade. Po šių desertų visada pakyla nuotaika. Tačiau ne visi žino, kad šio hormono (teisingai vadinamo serotoninu) yra ir bananuose. Bet dar mažiau žmonių žino, kad šaltalankiuose jo yra tūkstantį kartų daugiau nei bet kuriame iš šių produktų.
- Patiekalai su šaltalankio priedu įeina į privalomą astronautų meniu.
- Pirmas dalykas, kurį paskyrė žmonėms, nukentėjusiems nuo Černobylio atominės katastrofos padarinių, – įtraukti į savo racioną šaltalankį.
- Įvairiose varžybose sportininkai dažnai geria gėrimus šaltalankio pagrindu.
- Kinijoje šaltalankis dar senovėje buvo vaistinė priemonė. O XX amžiaus pabaigoje jis buvo oficialiai priskirtas vaistų sąrašui, įtraukus į Kinijos farmakopėją.
- Senovės graikai šią uogą vadino „blizgančiu arkliu“, nes jos tankumynuose mėgo ganytis šie gyvūnai. Jie ėsdavo uogas nuo krūmų, po to jų kailis tapdavo blizgantis ir žvilgantis, o patys arkliai – tvirti, sveiki ir riebūs. Skirtumas nuo arklių, besiganančių kitose vietovėse, buvo milžiniškas.
- Kasdienis vos vienos stiklinės šaltalankių sulčių arba vaisvandens vartojimas labai greitai ir pastebimai pagerins regėjimą.
- Pagal antioksidantų kiekį šaltalankis pralenkia 40 žinomiausių daržovių ir vaisių.
- Pirmieji paminėjimai apie šaltalankio gydomąsias savybes buvo paminėti senoviniuose Tibeto metraščių šaltiniuose.
- Bendras maistinių elementų kiekis šioje uogoje yra 190, todėl ši uoga dar vadinama „šventąja“ arba „auksine“.
- Vitamino C šaltalankiuose yra 10 kartų daugiau nei garsiajame citrine.
- Šaltalankio krūmas lengvai pakelia sausras ir didelį karštį, taip pat apie 40 laipsnių šalčius. Jis neišdžiūsta tokioje aplinkoje, nepermiršta, nenustoja derėti.
- 90% visų pasaulio šaltalankių auga Kinijoje. Šioje šalyje žino ir ypač pagarbiai elgiasi su naudingu augalu.
- Pagal senovės graikų mitologiją, šaltalankis buvo mėgstamiausias sparnuotojo žirgo Pegaso skanėstas.
- Šaltalankis praturtina dirvožemį, kuriame auga, todėl jo plantacijos dažnai naudojamos Kinijoje žemėms gerinti. Taip pat jis trukdo dirvožemio erozijai.
- Paminėjimai apie šaltalankį randami senovės graikų darbuose. Senovės Graikijoje juo gydė karius ir tuos pačius arklius.
- Uogos ant medžių lieka visą žiemą, todėl tampa maistu daugeliui paukščių sniego sąlygomis. Būtent dėl šaltalankių išlieka pilkųjų strazdų ir šermukšninių strazdų populiacijos.
- Šaltalankio lapai gali būti naudojami kaip žaliava rauginimui.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
