Amarantų aliejus: iš ko jis gaminamas, naudingosios savybės, naudojimas

Amarantų aliejus laikomas vienu naudingiausių augalinių aliejų. Jis vartojamas dietologijoje, kosmetologijoje ir kaip viena iš kompleksinės terapijos priemonių.

Iš ko gaminamas amarantų aliejus

Šis produktas gaminamas iš amaranto sėklų – vieno seniausių javų augalų. Gamtoje yra apie šimtą jo rūšių. Daugelis jų auga dykvietėse kaip piktžolės. Tai gana aukšti augalai su tankiomis varpinių-šluotelinių žiedynų kekėmis, raudono arba alyvinio atspalvio. Augalo vaisiai – tai dėžutės, kuriose būna iki 0,5 mln. smulkių sėklų – iš jų vėliau ir gaminamas aliejus.

Įdomu, kad ikikolumbinėje Amerikoje iš sėklų ir grūdų buvo gaunama ne tik aliejus, bet ir miltai. Jie taip pat pelnytai pripažįstami medicinoje ir dietologijoje. Tačiau būtent aliejus su savo unikaliu vitaminų ir mineralų kompleksu yra didžiausia vertybė.

Pramoninėmis sąlygomis amarantų aliejus gaunamas keliais būdais:

1. Ekstrahavimas. Šiuo atveju procese dalyvauja bet koks augalinis aliejus, svarbiausia sąlyga – jis neturi būti rafinuotas. Pigiausia tam naudoti saulėgrąžų arba kukurūzų aliejų. Gamybos proceso metu dalis amaranto sėklose esančių naudingųjų medžiagų patenka į aliejaus pagrindą. Tačiau jų kiekis yra gerokai mažesnis nei naudojant kitus gamybos būdus. Tačiau tokiu būdu gautas produktas yra universalus, jį galima naudoti tiek maistui, tiek medicinoje, tiek naminėje kosmetologijoje.
2. Išgavimas naudojant anglies dioksidą. Šis metodas taikomas tik pramoninėmis sąlygomis. Taip gauto produkto negalima vartoti medicinos tikslais ar maistui ruošti, jis tinka tik kosmetologijai.
3. Šaltasis spaudimas. Šiame procese nenaudojami jokie tirpikliai. Tiesiog amaranto sėklos, praėjusios griežtą atranką pagal savo fizikines ir chemines savybes, dedamos į specialią mašiną ir be papildomo kaitinimo ar cheminio reagento apdorojimo iš jų galingu presu išspaudžiamas aliejus. Išspaudos taip pat naudojamos farmacijos ir maisto pramonėje, nes jose yra daug naudingųjų medžiagų.

Aliejus, gautas šalto spaudimo būdu, yra tyriausias ir koncentruočiausias pagal veikliųjų medžiagų kiekį.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Amarantų aliejaus energinė vertė yra 736 kcal 100 g produkto. Atrodytų, esant tokiam rodikliui, jo negalima vadinti dietiniu produktu. Tačiau esmė yra tose medžiagose, kurias jis turi. Į amarantų aliejaus sudėtį įeina:

1. Skvalenas (8–10 % priklausomai nuo žaliavos kokybės). Tai labai retas gamtoje junginys, padedantis reguliuoti lipidų apykaitą ir dalyvaujantis daugelio hormonų sintezėje.
2. Fitosteroliai, kurių savybės bus aptartos toliau.
3. Askorbo rūgštis, teigiamai veikianti kraujagyslių būklę ir stiprinanti imunitetą.
4. B grupės vitaminai, dalyvaujantys medžiagų apykaitos procesuose.
5. Vitaminas E (be to, aktyviausia jo forma – tokotrienoliai). Jis yra antioksidantas ir pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.
6. Karotinoidai, kurie yra vitamino A pirmtakai, pasižymintys antioksidacinėmis savybėmis.
7. Vitaminas D, atsakingas už kaulų sveikatą.
8. Įvairūs mikroelementai, įskaitant kalį, fosforą, varį, magnį ir kt. Būtent jie padeda organizmui atlikti visas jo funkcijas.
9. Fosfolipidai, kurių pagrindinis komponentas yra lecitinas – medžiaga, tiesiogiai dalyvaujanti lipidų apykaitoje.
10. Polinesočiosios riebalų rūgštys, įskaitant linolo ir oleino rūgštis.
11. Nepakeičiamos aminorūgštys.

Žmogui amarantų aliejus yra vienintelis skvaleno šaltinis (ši medžiaga taip pat yra ryklių taukuose, bet vargu ar jį galima pavadinti prieinamu produktu). O tuo tarpu būtent skvalenas pasižymi priešnavikinėmis savybėmis. Ypač aktyviai jis atskleidžia savo savybes derinyje su vitaminu C, tokotrienoliais ir aminorūgštimis, taip pat esančiomis šiuose aliejuose.

Skvalenas pasižymi ne tik priešuždegiminiu, bet ir analgeziniu poveikiu, jis skatina audinių regeneraciją, dalyvauja ląstelių proliferacijos procese, todėl turi žaizdas gydančių savybių. Konkrečiai, skvalenas gali susidoroti su nudegimais, trofinėmis opomis, egzema. Jis padeda kovoti su įvairiomis stomatito formomis. Su jo pagalba gydomos seilių liaukų ligos.

Taip pat ši medžiaga pasižymi apsauginėmis savybėmis. Įrodytas jos priešmikrobinis, fungicidinis ir, svarbiausia, antikancerogeninis poveikis.

Skvalenas aprūpina ląsteles deguonimi, pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, ir būtent tuo paaiškinamas jo gebėjimas neleisti vystytis navikui.

Ši medžiaga aktyviai naudojama kosmetologijoje, nes ji pasižymi drėkinančiomis ir minkštinančiomis savybėmis, taip pat padeda pašalinti iš organizmo toksinus, kurie neigiamai veikia odos būklę.

Be skvaleno, amarantų aliejus turi dar vieną svarbų komponentą – fitosterolius. Tai į hormonus panašios medžiagos, turinčios visas hormonų savybes, tačiau neturinčios šalutinio poveikio, kurį sukelia standartinė pakaitinė hormonų terapija. Be to, pagrindinė fitosterolių savybė yra gebėjimas mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje.

Naudingosios amarantų aliejaus savybės

Bendroji nauda

Amaranto aliejus, nepriklausomai nuo sėklų veislės, iš kurios jis gaminamas, pasižymi daugybe naudingų savybių. Jis derinamas su įvairiais vaistais, pripažintas oficialiosios medicinos ir yra kompleksinės terapijos dalis esant įvairioms ligoms.

Įrodyta, kad profilaktinis amaranto aliejaus vartojimas leidžia žymiai sumažinti išeminės širdies ligos išsivystymo riziką, išvengti infarktų ir insultų. Yra tyrimų, patvirtinančių, kad ilgalaikis amaranto aliejaus vartojimas slopina piktybinių navikų vystymąsi.

Amaranto aliejus:

1. Šalina įvairius šalutinius reiškinius po įvairių vaistų vartojimo.
2. Gerina hepatobiliarinės sistemos funkciją, atkuria kepenis, teigiamai veikia inkstus.
3. Stiprina imunitetą.
4. Slopina patogeninių mikrobų augimą, skatina greitą jų medžiagų apykaitos produktų, kurie dažnai yra toksiški žmogui, išskyrimą iš organizmo.
5. Teigiamai veikia skrandžio ir žarnyno gleivinę, taip normalizuodamas virškinimo procesus.
6. Gerina kraujo sudėtį.
7. Normalizuoja visų organizmo sistemų darbą.

Amaranto aliejus padeda šalinti iš organizmo sunkiųjų metalų druskas. Taip pat jis laikomas puikia priemone nuo anemijos.

Moterims

Amaranto aliejuje yra tokių medžiagų kaip fitosteroliai, kurie leidžia normalizuoti hormoninį foną. Šio produkto vartojimas teigiamai veikia reprodukcinės sistemos organų būklę.

Vyrams

Yra eilė tyrimų, patvirtinančių teigiamą amaranto aliejaus poveikį vyriškajai reprodukcinei sistemai. Šis produktas taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir padeda išvengti prostatos ligų – tiek uždegiminio pobūdžio, tiek susijusių su audinių išplitimu. Ši priemonė veiksmingai kovoja su erekcijos disfunkcija ir nevaisingumu.

Nėštumo metu

Būsimoms mamoms amaranto aliejų rekomenduojama vartoti pirmąjį trimestrą, nes jis leidžia atsikratyti toksikozės. Tačiau tuo jo naudingosios savybės neapsiriboja, nes jame gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų, būtinų normaliam vaisiaus vystymuisi, taip pat jis gali užkirsti kelią anemijai, kurios atsiradimo rizika nėštumo metu žymiai padidėja.

Išorinis amaranto aliejaus naudojimas šiuo laikotarpiu leidžia išvengti strijų atsiradimo.

Žindymo laikotarpiu

Jaunoms mamoms amaranto aliejus yra naudingas tuo, kad padeda atkurti normalų hormoninį foną ir teigiamai veikia odos bei kraujagyslių būklę. Pirmąsias tris savaites po gimdymo nepageidautina įtraukti šį produktą į racioną, nes tuo metu kūdikio virškinimo sistema yra ypač jautri bet kokiems produktams.

Vaikams

Kūdikiams iki 3 metų amžiaus amaranto aliejus skiriamas rachito profilaktikai dėl savo unikalios sudėties. Reikalas tas, kad visos pirmiau išvardintos medžiagos yra labai naudingos kaulų ir raumenų audiniams stiprinti. Tačiau prieš duodant tokį produktą vaikui, būtina pasitarti su pediatru.

Kalbant apie išorinį naudojimą, čia amaranto aliejus ypač naudingas kaip žaizdas gydanti priemonė nuo nuolatinių įbrėžimų ir žaizdelių, kurias dažnai įgyja jaunieji tyrinėtojai.

Metant svorį

Amaranto aliejus gerina medžiagų apykaitos procesus, pagreitina riebalų skaidymą, padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Visa tai padeda atsikratyti papildomų kilogramų. Todėl amaranto aliejaus nedideliu kiekiu – iki 1 arbatinio šaukštelio per dieną – galima įtraukti į racioną. Visų pirma, jis tinka daržovių salotoms pagardinti.

Amarantų aliejus medicinoje

Šis superproduktas pelnė Amerikos ir Europos gydytojų pripažinimą, jis aktyviai naudojamas šiuolaikinėje medicinoje, įskaitant liaudies mediciną. Visų pirma, amaranto aliejus yra veiksmingas:

1. Sergant dermatologinėmis ligomis. Tokiu atveju jis naudojamas kompresų pavidalu arba tiesiog tepamas ant pažeistų odos vietų du kartus per dieną, paliekamas maždaug 10 minučių, o tada aliejaus perteklius pašalinamas vatos tamponu. Ši priemonė veiksminga net nuo atvirų žaizdelių, taip pat esant sausajai egzemai, psoriazei, neurodermitui ir net sunkiais atvejais, kai kalbama apie mikozę ar infekcinius pažeidimus, tokius kaip pūslelinė ar mikozė.
2. Sergant anemija. Tokiu atveju aliejus vartojamas į vidų, nes jame yra tokių svarbių hemoglobino sintezei komponentų kaip varis ir geležis.
3. Sergant kvėpavimo sistemos ir burnos ertmės ligomis (įskaitant tokias patologijas kaip gingivitas, stomatitas, kiti uždegiminiai procesai dantenose). Tokiais atvejais amaranto aliejų rekomenduojama vartoti tiek su maistu, tiek ruošti jo pagrindu skalavimą.
4. Sergant cukriniu diabetu ir nutukimu. Tokiais atvejais jis gerina lipidų apykaitą, ir jį rekomenduojama įtraukti į racioną nedideliais kiekiais.
5. Sergant ginekologinėmis ligomis. Visų pirma, jis laikomas ypač naudingu gydant gimdos kaklelio eroziją. Tačiau jis taip pat naudojamas tokių patologijų kaip kolpitas, endometritas, mioma ir kt. terapijoje. Visų pirma, daromos vonelės ir aplikacijos su šiuo aliejumi, nes jis gali tiesiogiai paveikti gleivines ir pagreitinti regeneracinius procesus. Taip pat aliejus vartojamas į vidų hormoniniam fonui pagerinti, o tai labai svarbu menopauzės metu arba esant menstruacinio ciklo sutrikimams.
6. Sergant oftalmologinėmis ligomis. Manoma, kad amarantų aliejus yra puiki prevencinė priemonė kataraktos, makulodistrofijos (tinklainės ligos), „vištų aklumo“ ir kt. prevencijai. Amarantų aliejus taip pat padeda sumažinti retinopatijos, kuri dažnai yra cukrinio diabeto komplikacija, išsivystymo riziką. Jis taip pat kovoja su blefaritu ir įvairios kilmės konjunktyvitu.

Amarantų aliejus yra naudingas nervų sistemos sveikatai. Jis padeda užkirsti kelią demencijos vystymuisi, taip pat skiriamas kaip kompleksinės terapijos dalis įvairiems psichoemociniams sutrikimams gydyti. Manoma, kad dėl savo antioksidacinių ir analgezinių savybių jis padeda išspręsti tokias problemas kaip galvos skausmas ir nemiga, taip pat padeda pagerinti pažintinius gebėjimus ir atmintį. Įrodyta, kad reguliarus jo vartojimas skatina džiaugsmo hormono serotonino gamybą.

Amarantų aliejaus baktericidinės savybės nusipelno dėmesio. Tačiau reikia suprasti, kad jis nepakeičia antibiotikų ir juo labiau – antivirusinių vaistų, tačiau gali padidinti jų veiksmingumą. Todėl jis skiriamas gydant tuberkuliozę, įvairias infekcines ligas, įskaitant grybelines.

Dėl didelio antioksidantų kiekio amarantų aliejus gali būti naudojamas onkologinėms ligoms gydyti. Tačiau reikia turėti omenyje, kad jis nepakeičia visapusiškos terapijos, o tik sustiprina jos veiksmingumą. Šis produktas taip pat padeda atsigauti tiems, kurie baigė chemoterapijos kursą.

Amarantų aliejus vartojamas gydant raumenų distrofiją, taip pat raumenų ir kaulų sistemos ligas, įskaitant įvairios kilmės artritus, osteochondrozę, osteoporozę ir net rachitą. Reikalas tas, kad jame esančios medžiagos stiprina kaulinį audinį.

Amarantų aliejus vartojamas imunitetui stiprinti. Tam rekomenduojama kasdien gerti po 1 arbat. šaukštelį produkto du kartus per dieną, per pusryčius ir vakarienę. Prieš vartojant buteliuką su aliejumi reikia sukratyti. Ši priemonė vartojama kursais. Jo trukmė neturi viršyti 30 dienų. Rekomenduojama atlikti tokį kursą du kartus per metus, pavasarį ir rudenį, nes būtent tuo metu imuninė sistema yra ypač pažeidžiama.

Naudojimas kosmetologijoje

Unikali amarantų aliejaus sudėtis leidžia jį naudoti kosmetologijoje. Jis įeina į daugelio populiarių kosmetikos produktų sudėtį, įskaitant ir pačių žinomiausių prekių ženklų. Amarantų aliejaus drėkinamosios savybės leidžia išlaikyti drėgmę odoje, apsaugo nuo sausumo ir dehidratacijos, o jame esantis skvalenas atsakingas už kolageno išsaugojimą ir neleidžia atsirasti priešlaikinėms raukšlėms. Priešuždegiminės ir antioksidacinės šio produkto savybės padeda kovoti su spuogais ir pašalinti spuogų pėdsakus, pagreitinti bet kokių žaizdelių ir bėrimų gijimą. Juolab kad skvalenas taip pat reguliuoja riebalinių liaukų veiklą, o jų funkcijos sutrikimas sukelia tokias nemalonias pasekmes.

Be to, amaranto aliejus apsaugo odą nuo saulės spindulių ir leidžia aktyviai šalinti toksinus, gerina dermos būklę.

Veidui

Amaranto aliejus parduodamas mažose pakuotėse, specialiai kosmetikos tikslams. Jį galima naudoti gryną arba skiesti kitais augaliniais aliejais ir ekstraktais. Naudojama nedideliais kiekiais, tuo pačiu svarbu užtikrinti tinkamą odos priežiūrą apskritai.

Amaranto sėklų aliejų galima naudoti veido masažui, tepant jį ant odos pirštais arba minkštu vatos diskeliu. Visa procedūra turėtų trukti 30–40 minučių, po to rekomenduojama nusiprausti šiltu, bet ne karštu vandeniu.

Taip pat galima pasinaudoti šiais receptais:

1. Kaukė sausai odai. Į 2 arbatinius šaukštelius aliejaus įdedama tiek pat skysto medaus ir vienas žalias trynys. Visi ingredientai gerai išmaišomi ir tepami ant nuvalytos veido odos. Kaukė nuplaunama po 15 minučių šiltu vandeniu. Ši priemonė užtikrina gilų drėkinimą ir maitinimą, pašalina pleiskanojimą, paraudimą ir dirginimą.
2. Kaukė jautriai odai. Jos paruošimui imama 40 g riebios varškės, geriausia netgi naminės, sumaišoma su 2 arbatiniais šaukšteliais amaranto aliejaus. Mišinys tepamas ant nuvalyto veido 15–20 minučių. Ši kaukė padeda šiek tiek pašviesinti odą, pašalinti dirginimą, susiaurinti išsiplėtusias poras.

Problemiškai odai, kenčiančiai nuo spuogų, galima paruošti toniką iš 2 valgomųjų šaukštų šviežiai spaustų apelsinų sulčių, tokio pat kiekio aliejaus ir 0,5 arbatinio šaukštelio citrinos sulčių (šis aktyvus komponentas turi balinamąjį poveikį). Tonikas tepamas ant probleminių odos vietų, o paskui plonu sluoksniu ant viso veido. Kai jis susigeria į odą, procedūra kartojama. Ir taip kelis kartus per pusvalandį.

Plaukams

Amaranto aliejus naudingas ir plaukams, nes jiems taip pat reikia drėkinimo ir maitinimo. Be to, jis kovoja su galvos odos sausumu ir pleiskanojimu, o dėl skvaleno leidžia sumažinti niežulį ir riebios seborėjos apraiškas. Namuose galima išbandyti šias priemones:

1. Kaukė sausiems ir trapiems plaukams. Grynas amaranto aliejus tepamas ant plaukų šaknų ir galvos odos, taip pat paskirstomas per visą sruogų ilgį. Po 15–20 minučių jį galima nuplauti įprastu šampūnu. Taip pat 1 valgomąjį šaukštą amaranto galima įdėti į jau paruoštą kaukę sausiems plaukams. Tuomet priemonė palaikoma 5–10 minučių, o po to nuplaunama.
2. Kaukė plaukų stiprinimui. Jos paruošimui imama avokado minkštimas, 1 valgomasis šaukštas gėlių medaus, taip pat 2 valgomieji šaukštai amaranto aliejaus. Avokado minkštimas, nuvalytas nuo žievelės, sutrinamas blenderiu, tada dedamas medus ir aliejus, ir visi ingredientai plakami iki vientisos masės ir kremo konsistencijos. Gauta priemonė tepama ant švarių drėgnų plaukų ir galvos odos, viršuje uždengiama plėvele ir rankšluosčiu. Po 20 minučių kaukė nuplaunama šampūnu.
3. Universali kaukė sveikam plaukų blizgesiui suteikti. Jos paruošimui reikės kelių litrų pilstomo alaus (tikslus kiekis priklauso nuo plaukų ilgio), 1 valgomojo šaukšto amaranto aliejaus, 2 valgomųjų šaukštų šviežiai spaustų citrinų sulčių, 1 žalio trynio. Visi ingredientai, išskyrus alų, kruopščiai sumaišomi. Tuo tarpu alus šiek tiek pašildomas, į jį įpilama gauta masė ir kruopščiai išmaišoma. Šia priemone plaunama galva. Aišku, kad po procedūros lieka nelabai malonus kvapas, tačiau jį galima pašalinti tiesiog išskalavus plaukus vandeniu, šampūno naudoti jau nereikia.
4. Kaukė nuo sausos seborėjos. 4 valgomiesiems šaukštams skysto medaus imama 2 valgomieji šaukštai amaranto aliejaus. Abu ingredientus galima šiek tiek pašildyti, bet ne daugiau kaip iki 40 laipsnių, nes kitaip naudingos medžiagos iš medaus suirs. Mišinys tepamas ant galvos odos, užmaunama polietileninė dušo kepuraitė, viršuje uždengiama rankšluosčiu ir laikoma ant plaukų 30 minučių, o tada išplaunama neutraliu šampūnu.

Taip pat iš amaranto aliejaus galima pasigaminti balzamą sausiems plaukams. Tam 3 valgomiesiems šaukštams amaranto aliejaus imama dvigubai daugiau romo ir keli lašai levandų eterinio aliejaus. Visa tai sumaišoma ir gauta priemonė įtrinama į galvos odą. Procedūrą pageidautina atlikti naktį. Ryte plaukai kruopščiai išplaunami nenaudojant šampūno. Vanduo netaupomas, kitaip nemalonaus kvapo pašalinti nepavyks.

Kūnui

Amaranto aliejus gali puikiai pakeisti įprastą masažinį aliejų. Jis gali būti naudojamas pilvo, šlaunų, sėdmenų, krūtų odai. Be to, jis padeda kovoti su celiulitu. Šiais tikslais rekomenduojama jį naudoti ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Amaranto aliejus taip pat gali tapti puikia alternatyva rankų kremams, nes jis taip pat minkština, drėkina ir maitina odą. Kaip variantas – galima įlašinti nedidelį kiekį amaranto aliejaus į įprastą rankų kremą. Ypač naudinga tai daryti žiemą, kai oda kenčia nuo šalčio.

Vasarą amaranto aliejus naudojamas įdegui fiksuoti, suteikti jam gražų atspalvį ir tuo pačiu apsaugoti odą nuo neigiamo ultravioletinių spindulių poveikio. Tam po buvimo saulėje oda ištepama nedideliu kiekiu amaranto aliejaus arba įlašinama jo į įprastą drėkinamąjį kremą. Jei aliejus naudojamas grynas, jam leidžiama įsigerti per 10 minučių, o tada perteklius pašalinamas popierine servetėle.

Amaranto aliejus laikomas labai naudingu nagų stiprinimui. Tam daromos specialios vonelės. Jų sudėtis ruošiama taip – 2 valgomieji šaukštai aliejaus sumaišomi su 1 valgomuoju šaukštu šviežiai spaustų citrinų sulčių. Pirštai panardinami į tokią vonelę 15–20 minučių. Geriausia šią procedūrą atlikti prieš miegą, o po jos užsimauti ant rankų minkštas medvilnines pirštines, kad aliejus gerai įsigertų į odą. Jei po to reikia nusidažyti nagus, jų paviršių reikia papildomai nuriebalinti spiritu.

Amarantų aliejus kulinarijoje

Šis produktas kulinarijoje gali pakeisti alyvuogių aliejų. Dažniausiai jis naudojamas salotų padažams ir šaltų padažų gamybai. Be to, dietologai pataria jo dėti į viso grūdo košes, tačiau tik nedideliu kiekiu. Vietoj augalinio aliejaus jį galima dėti net į kepinius, ir tokiu atveju įprasti gaminiai įgaus pikantiškų natų ir netgi taps skanesni – jau nekalbant apie tai, kad ir sveikesni.

Ar galima kepti ant amarantų aliejaus?

Dėl amaranto aliejaus kaitinimo galimybės yra įvairių nuomonių. Kai kurie specialistai mano, kad tai visiškai priimtina, nes net veikiant aukštai temperatūrai šiame produkte nesusidaro kenksmingų medžiagų. Kiti pažymi, kad kepti patiekalai apskritai neduoda naudos, o toks kulinarinio apdorojimo būdas suardo dalį amaranto aliejuje esančių naudingų medžiagų. Taigi, ar naudoti jį kepimui, ar ne, kiekvienas sprendžia pats.

Žala ir kontraindikacijos

Pagrindinė kontraindikacija yra individualus netoleravimas tiek viso aliejaus, tiek atskirų jo sudedamųjų dalių. Jei naudojant amaranto aliejų pasireiškia tokie nemalonūs simptomai kaip odos išbėrimai, stiprus pykinimas, kartais lydimas vėmimo, taip pat galvos skausmai, viduriavimas, rėmuo ir dispepsijos požymiai, šio produkto vartojimą reikia nutraukti. Visa tai yra alerginės reakcijos ir individualaus netoleravimo požymiai.

Amaranto aliejų atsargiai vartoja esant tam tikroms lėtinėms ligoms, tokioms kaip gastritas su padidėjusiu rūgštingumu ir skrandžio bei žarnyno opaligė (ypač paūmėjimo stadijoje), cholecistitas, kasos funkcijos sutrikimai, pielonefritas, susijęs su inkstų uždegiminiais procesais.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Visos amaranto naudingosios savybės pasireiškia tik vartojant kokybišką aliejų. Jo koncentruotą formą galima gauti tik šalto spaudimo metodu, kai aplinkos temperatūra gamybos metu neviršija +36-37°C. Tai būtinai turi būti nurodyta produkto etiketėje. Toks aliejus kartais vadinamas gyvuoju.

Kokybiškas produktas turi šviesiai rudą atspalvį su žalsvomis natomis. Jo skonis specifinis, bet gana malonus. Daugelis jį apibūdina kaip riešutinį, tačiau paminėdami lengvą kartumą, suteikiantį pikantiškumo.

Amaranto aliejų reikia laikyti kambario temperatūroje, tamsioje ir sausoje vietoje, nes saulės spinduliai ardo jo naudingąsias medžiagas.

Kaip pasigaminti amarantų aliejų namuose

Namų sąlygomis paprasčiausias būdas gauti amarantų aliejų yra ekstrahavimo būdas. Be to, tam nebūtina net imti šios kultūros sėklų – galima tiesiog nusipirkti kokybiškų miltų iš jų, paimti alyvuogių ar saulėgrąžų aliejų, kurie tiesiogine prasme padės ištraukti iš pradinės žaliavos visas jos naudingas medžiagas, įskaitant skvaleną. Tačiau jų koncentracija vis tiek bus mažesnė nei gatavo šalto spaudimo aliejaus. Juo labiau, kad nėra jokių garantijų, jog saulėgrąžų aliejus buvo pagamintas neapdorojant sėklų cheminiais reagentais.

Vis dėlto, jei esate įsitikinę pradinės žaliavos kokybe, naminiu būdu gautas aliejus leis gauti puikų produktą maistiniam ir kosmetiniam naudojimui. Veiksmų algoritmas yra toks:

1. Paimkite 1 kg amarantų sėklų ir, padalinę į porcijas, sumalkite jas kavamale, kad gautumėte miltų. Norėdami gauti kokybiškesnį produktą, rekomenduojama žaliavą pirmiausia šiek tiek pakaitinti keptuvėje be aliejaus. Tada miltai turės malonų riešutų kvapą.
2. Į trijų litrų stiklinį indą supilkite 1 l alyvuogių arba saulėgrąžų šalto spaudimo aliejaus.
3. Į aliejų lėtai berkite amarantų miltus, nuolat maišydami gautą masę, kad joje nebūtų gumuliukų, kol ji taps vienalytė.
4. Indą sandariai uždarykite plastikiniu dangteliu ir padėkite į tamsią vietą 14–21 dienai. Periodiškai reikės tikrinti talpyklą ir suplakti turinį.

Pasibaigus nurodytam laikui, belieka tik atskirti aliejų nuo nuosėdų. Filtruokite jį naudodami įprastą marlę, sulankstytą į keturis sluoksnius, kad gautumėte smulkias akis. Per šį naminį filtrą aliejų perpilkite į atskirą indą. Pačią marlę su ant jos likusiomis nuosėdomis reikia dar kartą gerai išspausti, kad gautumėte daugiau aliejaus. Visa tai daroma rankomis, ir aišku, kad po to vis tiek šiek tiek aliejaus lieka miltuose. Todėl jų išmesti nereikia. Jie gali būti naudojami kompresams ar kosmetinėms kaukėms. Tik laikyti juos reikia šaldytuve, o geriausia – tamsaus stiklo inde. Ir net jei pavyko išspausti taip gerai, kad išspaudos atrodo sausos, jas vis tiek galima naudoti kompresams.

Kaip vartoti amarantų aliejų

Aliejaus energetinė vertė yra labai didelė, todėl dideliais kiekiais šio produkto vartoti nerekomenduojama. Suaugusiam žmogui paros norma neturėtų viršyti 10 ml, o vaikui – 5 ml (ir tik patikrinus alerginę reakciją). Be to, aliejaus nerekomenduojama vartoti nevalgius – tai galima daryti tik valgio metu, po 1 arbatinį šaukštelį ryte ir vakare. Gydymo kursas neviršija vieno mėnesio, ir, žinoma, prieš pradedant jį reikia pasitarti su gydytoju.

Naudojant išoriškai, amaranto aliejaus imama po kelis lašus, kad būtų sutepti pažeisti odos plotai. Nesugertus likučius pašalinkite kosmetine servetėle. Jei aliejus naudojamas apsaugai nuo saulės, prieš paplūdimį ar soliariumą jis tepamas ant visų atvirų kūno dalių, ir tam gali prireikti iki 10 ml produkto. Bet reikia suprasti, kad pasibaigus saulės procedūroms vėl reikės sutepti odą aliejumi. Kad išvengtumėte perdozavimo, geriau įpilti nedidelį jo kiekį – iki 2–3 ml į losjoną po įdegio.

Įdomūs faktai apie amarantą

Kartais šis augalas vadinamas „actekų duona“. Iš tiesų, ikikolumbinės civilizacijos aktyviai naudojo amaramtą kulinarijoje, jis netgi laikomas vienu seniausių kultivuojamų javų. Be to, jį augino ir majai, ir actekai, ir inkai, tačiau visi jį žinojo skirtingais pavadinimais – pavyzdžiui, vieni vadino jį huautli, o kiti – bledo. O iš graikų kalbos „amarantas“ reiškia „nevystanti gėlė“.

Po ispanų užkariavimo Lotynų Amerikoje, amaramto auginimas nutrūko, jo sodiniai išliko tik atokiuose rajonuose, kur nepasiekė kolonizatoriai. Tačiau palaipsniui į amaramtą vėl buvo atkreiptas dėmesys. Juo labiau, kad jis taip pat buvo auginamas Indijoje ir Nepale, kur nuo seno buvo žinomos jo gydomosios savybės.

Šiuo metu šis augalas yra populiarus visame pasaulyje. Japonijos medikai pagal sudėtį amaranto lapus lygina su kalmarų mėsa. Manoma, kad ji yra idealiai subalansuota baltymų, vitaminų ir kitų naudingų komponentų atžvilgiu. Dar daugiau organizmui reikalingų medžiagų yra šios kultūros sėklose. Sudygę grūdai pagal savo cheminę sudėtį yra artimi motinos pienui.

Šiandien, kai žmonija susiduria su maisto krize ir vyriausybės ieško kultūrų, galinčių išspręsti šią problemą, amaramtas tapo ypač vertinamas. JT jį netgi pavadino XXI amžiaus kultūra. Iš jo gaunamos ne tik sėklos ir miltai, bet ir aukščiau aprašytas aliejus, kuris savo naudingomis savybėmis pranoksta šaltalankių aliejų ir gali būti naudojamas net spindulinės ligos gydymui. Deja, produktas turi vieną trūkumą – jis yra gana brangus, pagal šį rodiklį lenkdamas visus augalinius aliejus.