Kaip patikrinti pieno natūralumą

Šiandien prekybos centrų lentynos „lūžta“ nuo pieno produktų gausos. Dauguma siūlomų produktų greičiau priskiriami cheminiams, o ne žemės ūkio produktams. Kaip sužinoti siūlomų pieno produktų natūralumą? Ar galima namuose atskleisti padirbinį? Sužinokite, kaip nustatyti pieno produktų šviežumą ir tinkamai patikrinti jų kokybę.

Pienas mums pažįstamas nuo vaikystės. Šiandien pasirinkimo problemų nėra: įėję į parduotuvę galime nusipirkti bet kokią patikusią pakuotę. Galime atkreipti dėmesį į galiojimo terminą ir riebumą, tačiau retai peržiūrime sudėtį.

Koks turėtų būti natūralus produktas

Būtent pieno apdorojimas vėliau veikia jo savybes. Pakanka atidžiai išstudijuoti ant pakuotės atspausdintą informaciją ir turėti supratimą apie pieno produktų rūšis, kad padarytumėte teisingą pasirinkimą.

Pagal GOST standartus nustatytos šios sąlygos pieno natūralumui patvirtinti:

• supakuota iš karto po melžimo;
• neturi jokių priedų;
• išvalyta nuo priemaišų;
• atšaldyta iki 4°C.

Tokio pieno galima rasti tik pas ūkininkus jų ūkiuose. Jis vadinamas natūraliu (nenugriebtu). Parduotuvėse parduodami pieno produktai, priartinti prie natūralių.

Pieno rūšys

Pienas gali būti:

• natūralus;
• lydytas;
• pasterizuotas;
• sterilizuotas;
• vitaminizuotas;
• ultrapasterizuotas;
• atrinktas;
• normalizuotas;
• atkurtas;
• be laktozės.

Pažvelkime išsamiau į dažniausiai pasitaikančias rūšis.

Natūralus (nenugriebtas)

Ši rūšis yra labiausiai priartinta prie natūralios. Jos, kaip ir atrinktos, retai galima rasti parduotuvėse. Pienas yra minimaliai apdorojamas, į jį nededama jokių cheminių komponentų, kad pailgėtų galiojimo laikas. Gali keistis tik riebumo procentas.

Normalizuotas

Gaminamas iš natūralaus pieno. Pienas separuojamas, t.y. skaidomas į sudedamąsias dalis. Reikiamas riebumo procentas gaunamas įdedant grietinėlės.

Atkurtas

Tai greičiau „pieno gėrimas“, nes gaminamas iš sauso pieno. Naudingų savybių jame praktiškai nėra.

Pasterizuotas pienas

Gaunamas terminio apdorojimo būdu, dėl ko pailgėja galiojimo laikas. Terminio apdorojimo režimas – 60–90°C. Esant tokioms temperatūroms, žūsta kenksmingi mikroorganizmai, o naudingos bakterijos ir toliau egzistuoja.
Iš tokio pieno gaunamos skanios košės, pirmieji patiekalai ir t.t. Kadangi ši rūšis artima natūraliai, iš jos namuose galima gaminti kefyrą, varškę, rūgpienį ir kt.

Ultrapasterizuotas pienas

Ši rūšis numato terminį apdorojimą aukštoje temperatūroje. Režimas – 126–139°C. Procesas trunka kelias sekundes, tačiau dėl to pieną galima ilgiau laikyti. Naudingi mikroorganizmai nežūva. Gėrimą galima vartoti be išankstinio virimo.

Sterilizuotas pienas

Produktas termiškai apdorojamas ne vieną kartą. Temperatūra – aukštesnė nei 100°C. Tokių procesų metu žūsta tiek kenksmingi, tiek žmogaus organizmui reikalingi mikroorganizmai, todėl sterilizuoto pieno naudingumas yra labai abejotinas.
Tačiau jį galima ilgai laikyti. Tokios rūšies pieno pakuotės gali stovėti šaldytuve atidarytos ilgą laiką ir nesugesti. O štai iš jų pagaminti rūgpienį ar varškę jau nepavyks.

Lydytas pienas

Gaunamas apdorojant 3 valandas aukštesnėje nei 80°C (85–98°C) temperatūroje. Dėl to pienas įgyja malonų skonį ir gražų šviesiai kreminį atspalvį.

Jei į lydytą pieną pridėsite vitaminų, baltymų ir kitų naudingų komponentų, gausite vitaminizuotą rūšį.

Pieno netoleravimas

Kartais žmonės netoleruoja pieno. Tai dažnai pasitaiko vaikams. Taip nutinka dėl gėrime esančios laktozės. Organizmas nepriima pieno produktų, nes jame nėra fermento, galinčio suskaidyti pieno cukrų. Jei toks žmogus išgers net nedidelį kiekį pieno, jo organizme vyks nemalonūs procesai, gali atsirasti viduriavimas, atsiras skausmo pojūčiai. Todėl su tuo juokauti neverta. Jei renkatės pieną, atkreipkite dėmesį į sudėtį. Jei jame nėra laktozės cukraus, galite imti. Rinkitės produktus be pieno cukraus, jų yra parduotuvėse.

Kaip nustatyti produkto šviežumą

Visų pirma, suragėjusį pieną galima atpažinti pagal būdingą rūgštų kvapą. Jei jo nėra, bet įtarimų vis tiek liko, verta pasinaudoti kitais patikrinimo būdais:

1. Paragauti. Jei nėra rūgštaus poskonio, produktas yra normalus.
2. Patikrinti išvaizdą. Mažų baltų dribsnių buvimas rodo, kad jis nėra šviežias.
3. Išvirti. Paimkite indą, įpilkite šiek tiek pieno ir uždėkite virti. Kai pradės virti, pažiūrėkite, ar gėrimas krešėja, ar ne. Jei sukrekėjo, vadinasi, pienas suragėjo.
4. Įdėti sodos. Paimkite pusę stiklinės skysčio ir įberkite pusę arbatinio šaukštelio paprastos maistinės sodos. Stebėkite reakciją. Jei pienas pradėjo putoti – vadinasi, jis sugedo.
5. Patikrinti lašais. Pienas turi tam tikrą riebumą, todėl jo šviežumas tikrinamas taip: ant dantų krapštuko ar degtuko užlašinkite pieno skysčio ir lašinkite ant nago. Jei jis neišsiskleidžia, produktas yra šviežias.

Kaip namuose patikrinti pieno kokybę

Siekiant finansinės naudos, gamintojų ir pardavėjų nedomina pirkėjo sveikata, todėl vartotojui tenka pačiam nustatyti – ar įsigytas kokybiškas produktas, ar ne. Šiandien naudojami priedai yra gana įvairūs. Jie dedami siekiant padidinti tūrį, prailginti galiojimo laiką, suteikti pienui didesnį riebumą. Namuose aptikti klastotę visiškai įmanoma. Yra keletas paprastų būdų kokybiškam pienui nustatyti. Tačiau yra ir metodų, kuriems reikia specialių reagentų.

Reikia žinoti! Jei į lėkštutę įpilsite pieno ir duosite katei paragauti, gyvūnas nelaks skysčio, jei jame yra kokių nors priedų. Tai patikrintas būdas nustatyti pieno gėrimo kokybę.

Ar piene yra vandens

Skiedimas vandeniu yra labiausiai paplitęs būdas padidinti tūrį. Norėdami nustatyti, ar pienas yra skiestas, ar ne, atlikite patikrinimą.

Į indą įpilkite šiek tiek pieno ir įdėkite spirito ar degtinės. Proporcija – 1:2. Gerai suplakite ir greitai išpilkite gautą mišinį ant plokščios lėkštės arba dar geriau – lėkštutės. Po 6 sekundžių atidžiai stebėkite reakciją. Pažiūrėkite, ar susidarė dribsniai. Jei jie atsirado iš karto, vadinasi, vandens į pieno produktą nebuvo įpilta. Jei norite sužinoti skiedimo vandeniu procentą, dar šiek tiek palaukite. Jei dribsniai atsirado:

• po 60 sekundžių – reiškia 20%:
• nuo 20 iki 40 minučių – reiškia 40%;
• po 40 minučių – reiškia 50%.

Verta žinoti! Atliekant tokį patikrinimą, krešėja sudėtyje esantis kazeinas, todėl ožkos pieno tokiu metodu patikrinti nepavyks. Ožkos pieno produkte kazeino nėra.

Paimkite šilto vandens ir pradėkite atsargiai pilti į jį pieną plona srovele. Jei produktas yra skiestas, skysčiai akimirksniu susilies ir susimaišys. Jei pienas nėra skiestas, pieno mišinys pakils į viršų.

Dar vienas patikrinimo būdas, kuriam atlikti reikės servetėlės ir dantų krapštuko arba degtuko. Paimkite šiek tiek ant degtuko ar dantų krapštuko ir užlašinkite ant servetėlės. Pažiūrėkite, per kiek laiko išdžius aplink lašą susidariusi dėmė:

1. Jei tai nenugriebtas pienas, tai, pirma, pats apskritimo skersmuo beveik neišsiskleis, o antra, džius mažiausiai 2 valandas.
2. Jei dėmė išdžius per valandą, pienas yra skiestas 10%.
3. Jei jame yra 30% vandens, apskritimas džius pusvalandį.
4. Jei pienas yra perpus skiestas, laukti išdžiūvimo ilgai nereikės: jau per 15–20 minučių servetėlė bus sausa.

Krakmolo tikrinimas

Nesąžiningi gamintojai, naudodami krakmolą arba miltus, tokiu būdu sutirština pieno produktą ir pateikia jį kaip didelio riebumo pieną. Tai patikrinti nesunku. Jei tokį skystį perpilsite į indą ir nemaišysite, visas tirštumas nusės į apačią. Jei nuosėdas užvirsite, gausite klijų.

Paprasčiausias patikrinimo būdas – jodu. Į atskirą indą įpilkite pieno ir įlašinkite jodo. Atkreipkite dėmesį, kokios spalvos taps pienas. Jei skystis įgaus mėlyną atspalvį, vadinasi, pridėta krakmolo, jei pagels – miltų ar krakmolo priedų nėra.

Kreidos, sodos ar gipso buvimas

Taip pat pasitaiko. Sodos, kaip ir kitų priemaišų, įdėjimas į pieno produktus leidžia pailginti galiojimo laiką. Toks gėrimas ilgiau laikosi ir negali greitai aprūgti.

Patikrinimui prireiks acto, rūgštingumo nustatymo indikatoriaus ir stiklinės. Eksperimentui galima naudoti mėgintuvėlį. Bromtimolio indikatorius parduodamas specializuotuose parduotuvėse arba akvariumų prekybos vietose. Vietoj acto galima naudoti citrino sultis.

Į mėgintuvėlį arba stiklinę įpilkite šiek tiek pieno ir įdėkite pusę arbatinio šaukštelio acto. Jei prasidėjo šnypštimo reakcija ir susidarė burbuliukai – vadinasi, piene yra sodos, gipso ir kreidos.

Į mėgintuvėlį arba stiklinę įpilkite pieno, palei sienelę įlašinkite 6 lašus įsigyto indikatoriaus. Jei spalva pasikeitė į tamsiai žalią, vadinasi, į pieną pridėta sodos.

Antibiotikų tikrinimas

Antibakterinių preparatų įdėjimas į pieno produktus sulėtina patogeninių bakterijų augimą ir dauginimąsi, o tai pailgina galiojimo laiką. Sužinoti, ar piene yra antibiotikų, ar ne, galima rauginimo metodu. Į stiklinę įpilkite pieno ir įdėkite grietinės arba kefyro.

Palikite parai kambaryje. Jei produktas normalus, jis surūgs ir pavirs rūgpieniu. Jei reakcijos nevyksta – vadinasi, rauginimą stabdo piene esantys antibiotikai.

Rūgšties ir aspirino tikrinimas

Kai kurie gamintojai į pieno produktus deda rūgščių, tokių kaip boro arba acetilsalicilo, kad pailgintų laikymo trukmę, o aspirino – kad išlaikytų šviežumą. Tai gali rimtai paveikti žmogaus sveikatą, ypač pavojingas toks gėrimas žmonėms, linkusiems į alergines reakcijas aspirinui. Padės nustatyti rūgšties buvimą paprastas lakmuso popierėlis. Įmerkite jį į skystį ir pažiūrėkite į spalvą. Jei jis paraudo, vadinasi, į pieną pridėta išvardytų priedų.

Galima patikrinti dėl priemaišų azoto rūgštimi. Į indą įpilkite šiek tiek pieno mišinio ir įlašinkite kelis lašus reagento. Pažiūrėkite į spalvą. Jei pienas pradėjo gelsti ir įgavo oranžinę spalvą, produktas nėra natūralus.

Riebalų kiekio tikrinimas

Norėdami nustatyti, ar piene yra riebalų, ar ne, paimkite porą stiklinių ir pradėkite perpilti skystį. Pažiūrėkite į indo sieneles. Jei dryžių nėra, pienas yra riebus, jei pienas atskiestas, skystis pasklis paviršiumi.

Norint nustatyti riebumo procentą, reikės matavimo juostos arba paprastos liniuotės. Imame stiklinį indą (stiklinę), liniuote atmatuojame 10 cm ir pažymime. Supilame pieną iki žymės ir paliekame jį 10 valandų šiltoje vietoje. Praėjus laikui, įvertiname rezultatą. Viršuje turi susidaryti grietinėlė, kurios sluoksnio aukštį matuosime. Tam naudojame liniuotę. Skaičiavimas toks: 1:1. Tai reiškia, kad kiekvienas 1 mm grietinėlės sluoksnio aukščio atitinka 1 % riebumo. Jei sluoksnio aukštis bus 3, pieno riebumo procentas bus 3.

Sūrininkams

Pieno rūgštingumo lygio nustatymas domina žmones, kurie užsiima sūrio gamyba. Patikrai naudojami paruošti testai, tačiau patikrinimą galima atlikti ir patiems namuose ir sužinoti rūgštingumo rodiklį. Tam mums reikės distiliuoto vandens, kaustinės sodos ir fenolftaleino.

1. Atsargiai į mėgintuvėlį supilame lygiai 10 ml pieno produkto.
2. Įpilame distiliuoto vandens (20 ml) ir fenolftaleino (3 lašus).
3. Palaipsniui pradedame dėti kaustinės sodos, kol mėgintuvėlio turinys nusidažys šviesiai rausva spalva. Reikia dėti po 0,1.
4. Suskaičiuojame, kiek ml kaustinės sodos buvo sunaudota, ir tą kiekį padauginame iš 10. Gauname pieno rūgštingumo rezultatą.

Informacijai! Rūgštingumas matuojamas specialiais prietaisais ir nurodomas Ternerio laipsniais. Norma aukščiausios ir I rūšies produktams yra 16–18 T, II – 18–20 T, o nerūšiniam – 21 T.

Kaip nustatyti palmių aliejų piene

Palmių aliejus yra augalinis riebalas, gaunamas iš palmių vaisių. Jis turi keletą naudingų savybių. Pavyzdžiui, jame yra pakankamai vitamino E, reikalingo moterims. Tačiau jame yra ir medžiagų, kurios daro žalingą poveikį sveikatai, ypač kai organizmas jo gauna dideliais kiekiais. Todėl saikingas vartojimas negali kelti pavojaus ar sukelti kokių nors šalutinių poveikių organizme. Tačiau kai kurie žmonės laiko jį ypač kenksmingu priedu ir stengiasi palmių aliejų pašalinti iš raciono.

Palmių aliejaus pridėjimas pagerina pieno produktų skonį ir prailgina galiojimo laiką. Namuose jo piene nustatyti neįmanoma. Tai galima padaryti tik specialiose laboratorijose, turinčiose reikiamų priemonių ir įrangos. Augaliniams riebalams nustatyti atliekama dujų chromatografija, kurios namuose atlikti negalima. Todėl lieka tik atidžiai studijuoti ant pakuotės atspausdintą informaciją ir pasirinkti patikimą gamintoją.

Reikia žinoti! Per didelis ir dažnas palmių aliejaus vartojimas sukelia kraujagyslių problemų. Jį sunku pašalinti iš organizmo.

Kaip patikrinti sauso pieno kokybę

Yra keli pieno miltelių vertinimo kriterijai:

1. Spalva. Tai turėtų būti baltos spalvos milteliai su šviesiai kreminiu atspalviu. Ryškių rudų ir kitų margų elementų neturėtų būti. Jų buvimas milteliuose gali reikšti, kad paruošimo procesas buvo atliktas netinkamai. Gali būti, kad ruošiant pienas pridegė, todėl gatavų miltelių skonis bus kartokas arba turės nemalonų poskonį.
2. Skiedžiant sausą pieną neturėtų susidaryti gumuliukų. Skystis turi būti vientisas. Jei milteliuose yra gumuliukų, juos galima lengvai sutrinti rankomis – jie turi byrėti. Jei yra didelių ir kietų „grumstų“, laikymas buvo netinkamas. Greičiausiai produktas buvo laikomas patalpoje, kurioje yra didelė drėgmė, o tai neleistina.
3. Jei produktas susicementavo, jo neverta imti, nes jo skonis bus kartokas. Paprastai sausas pienas „uždūsta“ laikant polietilene.
4. Nuosėdų neturėtų būti. Skiedžiant tirščiai neturėtų susidaryti ant dugno. Jei taip atsitinka, vadinasi, pieno negalima vartoti maistui. Tai rodo prastą kokybę. Jame beveik nėra baltymų, tokiu produktu galima šerti tik gyvūnus. Žmonėms toks sausas pienas netinka.
5. Kvapas. Kokybiškas produktas turi virinto pieno kvapą, o ir skonis turi būti pieninis. Leidžiamas nežymus poskonis.

Kaip nustatyti natūralų ožkos pieną

Ožkų pieno nauda nė kiek nemažesnė nei karvės. Jo sudėtyje yra daug vitaminų, baltymų, mikroelementų ir mineralų. Aktyviųjų medžiagų buvimas naikina kenksmingus mikrobus, o ir laikyti jį galima ilgiau. Pagal spalvą ir kvapą ožkų pieną nuo karvės praktiškai neįmanoma atskirti.

Verta žinoti! Įrodyta, kad ožkų pienas mažina padidėjusį rūgštingumą, padeda tuberkulioze sergantiems ligoniams, neleidžia išsivystyti skrandžio opai.

Norint nustatyti kokybišką ožkų pieną, perkant reikia laikytis šių taisyklių:

1. Tikrinti pakuotės vientisumą.
2. Rinktis patikimą gamintoją.
3. Teikti pirmenybę baltos spalvos produktui, turinčiam nežymų lengvą grietinėlės poskonį, be riebalų gumulų.

Jei pienas turi gelsvą atspalvį, tai yra požymis, kad jis buvo praskiestas karvės pienu arba pakeistas.

Jei yra melsvas atspalvis – vadinasi, jis buvo neteisingai laikomas arba praskiedžiamas vandeniu. Melsvo atspalvio priežastis gali būti ir ožkos mastitas. Jei pienas turi nemalonų kvapą, jis buvo laikomas netinkamoje vietoje.

Jei produktas perkamas pakuotėje, atkreipkite dėmesį į ant taros nurodytą sudėtį. Įsitikinkite, kad tai pienas, o ne gėrimas. Patikrinkite galiojimo laiką.

Jei perkate turguje, atkreipkite dėmesį į spalvą. Ji turi būti balta ir be jokių atspalvių. Pažiūrėkite, kokiame inde produktas laikomas. Paprašykite pardavėjo duoti paragauti. Ožkų pieno skonis ir kvapas primena grietinėlę. Galite pabandyti lašelį skysčio lašinti ant nago ir pažiūrėti, ar lašas plinta, ar ne. Jei ne – viskas gerai, galite drąsiai pirkti.

Jei jau nusipirkote pieno ir norite patikrinti, pabandykite jį užšaldyti. Ožkos pienas po užšaldymo išliks šviežias, be priemaišų, skirtingai nuo karvės pieno. Pastarojo pienas po užšaldymo primins košę.

Galima atlikti eksperimentą. Paimkite nedidelį kiekį nupirkto pieno ir užšaldykite. Jei po atšildymo jis bus vienalytės sudėties, vadinasi, viskas sąžininga – jums pardavė ožkos pieną. Jei po atšildymo skystyje plūduriuoja įvairios dalelės, vadinasi, jus apgavo ir pakeitė karvių pienu arba jį praskiedė.

Ypač atidūs turi būti asmenys, alergiški karvių baltymui.

Patarimai

Nepamirškite patikrinti galiojimo terminų ir atidžiai išstudijuokite sudėtį. Atsiminkite, kad pieno ilgai laikyti negalima, ir nereikėtų svajoti, kad prekybos centre yra natūralus produktas. Geriau rinkitės gamintojus, esančius netoli jūsų gyvenamosios vietos. Tuomet yra tikimybė, kad pieno sudėtis bus artima natūraliai ir jis bus šviežias.

Nelaikykite atidarytos pieno pakuotės šalia produktų, turinčių aštrų kvapą, pavyzdžiui, žuvies, rūkytos mėsos ir pan. Pienas greitai sugers kvapą ir taps neskanus.

Išvada
Dabar mums žinoma, kaip išvengti apgaulės ir savarankiškai namuose patikrinti pieno šviežumą bei produkto kokybę. Turint tam tikrų žinių apie rūšis ir asortimentą prekybos centruose ar parduotuvėse prie namų, galima teisingai įvertinti ir padaryti tinkamą pasirinkimą. O žinant, kokiais tikslais perkamas produktas, greitai galima orientuotis ir nusipirkti būtent tai, ko reikia. Būkite sveiki!