Kaip patikrinti medaus natūralumą

Medus – tai iš tiesų saldi gamtos dovana, kurios jėga slypi jos gydomosiose savybėse, kurias vertina ne tik žmonės, bet ir kai kurie gyvūnijos pasaulio atstovai. Kai kurie jo nemėgsta, tačiau peršalus kiekvienas prisimins jo gebėjimą gydyti, ir tuomet medaus stiklainėlis tikrai atsiras lentynoje.

Kas yra medus ir jo rūšys

Medus – tai gyvūninės kilmės produktas. Bitės atlieka milžinišką darbą, kad mes galėtume turėti šią vertingą žaliavą iš įvairių augalų nektaro savo namuose.

Rūšys ir veislės
Medaus klasifikacija yra gana plati, ją galima suskirstyti pagal požymius.

Pirmąja bus klasifikacija pagal kilmę. Medų galima suskirstyti į tris kategorijas – gėlių, lipčiaus ir mišrų. Gėlių medus gaunamas, kai bitės renka nektarą iš žiedų. Jei naudojama viena gėlių rūšis, šis produktas vadinamas monofloriniu, o iš skirtingų – polifloriniu. Monoflorinį medų pas bitininkus galima rasti ne visada, nes bitės negali būti priverstos skraidyti prie to paties augalo žiedų. Lipčiaus medaus nektarą bitės renka sausu oru, gaudamos jį iš kitų vabzdžių išskyros, medaus rasos arba lapų ir stiebų (medžių sula ar derva). Toks medus pasižymi mažesne maistine verte.

Antroji klasifikacija skirsto medų pagal konsistenciją – į skystą ir kietą, kuris yra tiesiog sucukrėjusi masė. Taigi medaus produktas, laikytas ilgiau nei 3 mėnesius, gali visiškai savaime pakeisti savo išvaizdą.

Trečioji klasifikacija medų nagrinėja pagal spalvą. Jis būna šviesus ir tamsus. Šviesus pasižymi saldžiu ir aštroku skoniu, todėl manoma, kad jis turi geresnę maistinę vertę nei tamsus. Beje, jis turi lengvą, neįkyrų kartumą skonyje.

Egzistuoja dar daugybė medaus klasifikacijų pagal rūšis – jos apima surinkimo vietą, sezoną ir daugelį kitų dalykų. Išsamiau vertėtų panagrinėti populiariausias veisles.

1. Liepų medus – populiariausia veislė. Jis turi aštrų skonį, gėlių ir medžio aromatą ir šviesų gintaro atspalvį, beveik panašų į liepų žiedus. Toks medus puikiai tinka salotų užpilams (medaus-garstyčių). Manoma, kad jis labiau nei kiti turtingas vitaminais ir mineralais.
2. Grikių medus – antrasis pagal populiarumą. Jis yra tamsios spalvos, dėl ko iškart galima pasakyti, kad toks saldiklis bus šiek tiek kartoko skonio. Tačiau šį kartumą užgoš aiškus aštrus atspalvis.
3. Gėlių medus – gaunamas iš įvairių rūšių gėlių nektaro, dar vadinamas pievų medumi. Dėl gėlių nektaro įvairovės jo sudėtis visada skiriasi, kaip ir maistinė vertė.
4. Laukinis medus – vertingiausias iš visų, nes bitės ilgą laiką nėra trikdomos reguliaraus rinkimo. Toks produktas, skirtingai nei kiti, pasižymi ryškesniu aromatu, o jo konsistencija yra daug tirštesnė. Tokio medaus skonis yra saldžiai lipnus, su rūgštoku atspalviu.
5. Rečiausiu laikomas juodasis medus – jis gaunamas, jei bites nektarą surinko iš juodųjų kmynų. Jis yra tamsaus kartaus šokolado spalvos. Tokį bitininkystės produktą galima rasti tik Egipte. Tokios unikalios prekės kaina bus atitinkamai – labai didelė. Jei pamatysite tokį produktą parduotuvės lentynose už prieinamą kainą – tai klastotė. Greičiausiai į jį buvo įdėta dažiklių, kad suteiktų tamsų atspalvį, ir priešais jus įprastas liepų medus pakeista spalva.

Egzistuoja ir daugybė kitų medaus rūšių. Tarp jų – saulėgrąžų, akacijų, pušų, kedrų ir kitos. Kiekviena iš jų yra turtinga kažkokiu mikroelementu labiau nei kita. Todėl kiekvienam verta rasti savo rūšį, atsižvelgiant į organizmo ypatumus.

Kaip patikrinti medaus natūralumą namų sąlygomis

Visos naudingos medaus savybės, kurias jam suteikė pati gamta, produkte išliks tik su sąlyga, kad jis išliks natūralus iki paskirstymo į stiklainius pardavimui etapo. Deja, ne visi gamintojai yra sąžiningi ir dėl asmeninės naudos gali naudoti įvairius priedus, darančius įtaką produkto kokybei. Populiariausios medaus rūšys ypač dažnai yra falsifikuojamos, todėl yra rizika nusipirkti klastotę. Todėl kiekvienam svarbu suprasti, kaip patikrinti bitininkystės produkto natūralumą, kad kitą kartą nepakliūtumėte į spąstus.

Žinoma, parduotuvėje ar turguje medų galima patikrinti tik pagal organoleptines savybes, todėl tenka pasikliauti savo pojūčiais.

Skonis ir aromatas

Natūralus medus, be saldumo, turi ryškiai išreikštą aštrumą, dėl kurio jis ne visada patinka mažiems vaikams. Šie požymiai tik sustiprės, jei jį pakaitinsite – tai natūralus produkto pokytis, nesusijęs su priedų naudojimu. Prisiminkite, kai dedate medaus į arbatą, gėrime aiškiai jaučiamas medaus aromatas. Silpnas kvapas rodys, kad buvo pridėta cukraus.

Turguje jums gali duoti paragauti medaus. Būtinai paprašykite duoti jums šaukštelį prieš pirkdami – natūralus neskiedžiamas bitininkystės produktas šiek tiek trauks liežuvį. Taip pat atsiminkite, kad tamsus medus bus šiek tiek kartokas, todėl jei nejaučiate kartumo – priešais jus, greičiausiai, produktas su pridėtu cukrumi.

Taip pat atsižvelkite į tai, kad bet koks medus kvepės tuo augalu, iš kurio buvo surinktas nektaras: liepinis kvepės liepa ir panašiai. Ypač ryškų kvapą turi laimų ir grikių medus.

Konsistencija

Jis yra klampus, todėl, kai į natūralaus medaus stiklainį įdedate šaukštą ir lazdelę, po jų ištraukimo medus tęsis ištisine gija, paviršiuje sudarydamas spiralės formos kalnelį, kuris lėtai nugrimzta į bendrą masę. Nutrūkus gijai, nuo šaukšto besitęsiantis siūlas atšoks atgal prie jo. Medus su priemaišomis taip nesielgs – jis nuo šaukšto varvės pertraukiamais tampriais lašais. O jei jis iškart paskęsta bendroje masėje, vadinasi, jums pasiūlė pirkti arba neprinokusį medų, arba vandeniu atskiestą.

Kartais stiklainio turinyje galima pastebėti intarpų – bitės sparnelio ar kojytės, mažo korio gabalėlio. Nors medus prieš išpilstymą į stiklainius filtruojamas, jie vis tiek gali patekti į medų. Ir tai vienas geriausių jo autentiškumo rodiklių.

Spalva

Medus būna įvairiausių atspalvių – nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos spalvos; viskas priklauso nuo rūšies. Tačiau visas rūšis vienija viena: pažvelgus į bitininkystės produktą stikliniame indelyje, matyti, kad jis visiškai skaidrus. Jei į medų buvo pridėta papildomų saldiklių, tirštiklių ir dažiklių, jis bus drumstas, su smulkiomis nuosėdų dalelėmis visame stiklainyje.

Kristalizacija

Tai natūraliam medui būdingas procesas, įrodantis, kad jame nėra specialių priedų. Šio proceso pradžios greitis tiesiogiai priklauso nuo žiedadulkių kiekio meduje, tačiau anksčiau ar vėliau jis vis tiek prasidės. Paprastai kristalizacija prasideda praėjus 3–4 mėnesiams po medaus išsukimo. Liaudyje šis procesas vadinamas sucukravimu. Medus, kuris visą vasarą iki žiemos išlieka skystas, akivaizdžiai pagamintas pridedant chemijos arba buvo pašildytas gamybos metu – visa tai neigiamai keičia produkto maistinę vertę, o kaitinimas skatina kancerogenų susidarymą. Todėl žiemą skysto medaus geriau atsisakyti, nes atėjus šaltiems orams produktas be priedų tikrai sukietės ir sucukruos.

Visus kitus falsifikavimo nustatymo būdus tenka atlikti jau namuose, po pirkimo. Tačiau atlikus keletą bandymų bus galima rasti sąžiningą gamintoją ar bitininką ir medų pirkti tik iš jo.

Kaip nustatyti krakmolo ir/arba miltų pridėjimą

Šie du komponentai į bitininkystės produktą dedami siekiant imituoti sucukravimą. Ypač dažnai taip daroma su neprinokusiu medumi. Todėl, jei ateityje nenorite vietoj gryno medaus vėl nusipirkti krakmolinto, atlikite eksperimentą su jodu. Į arbatinį šaukštelį produkto įlašinkite kelis lašus ir atidžiai stebėkite spalvos pokyčius. Jei gamintojas sukčiavo ir produkte yra krakmolo, jis įgaus melsvą atspalvį.

Kaip nustatyti kreidos pridėjimą

Kreida dedama į medų dėl įvairių priežasčių: kad įgautų tirštą konsistenciją arba pridėtų produkto papildomo svorio. Namuose Jūs galite lengvai nustatyti, ar meduje yra kreidos, ar ne, į keletą šaukštų vandeniu praskiesto produkto įpylę 1 arbatinį šaukštelį acto. Jei jis pradėjo putoti, tada jo sudėtyje tikrai yra kalcio karbonato (t. y. kreidos).

Kaip nustatyti medaus brandumą

Medaus gamyba – labai daug darbo reikalaujantis procesas bitėms. Be nektaro rinkimo, jos atlieka jo perdirbimą savo aviliuose. Jos turi išgarinti drėgmės perteklių, o specialūs fermentai, kuriuos bitės gamina, skaido sudėtinius cukrus į paprastus. Visas procesas trunka mažiausiai savaitę, o jau paruoštas medus būna korėse po specialiu vaško dangteliu. Būtent toks bitininkystės produktas laikomas brandžiu.

Tačiau kai kurie bitininkai dėl savo naudos nelaukia proceso pabaigos ir parduoda dar nebrandų medų. Toks produktas išoriškai skirsis skysta konsistencija, o maistine verte aiškiai nusileis normaliam medui.

Norint patikrinti medaus brandą namuose, jį reikia šiek tiek pašildyti – ne daugiau kaip 25 °C, nuolat maišant. Subrendęs produktas, Jums pakėlus ir sukant šaukštą, susisuks ant jo, o nesubrendęs – kaip kisielius nutekės atgal į indą.

Nebrandus medus gali turėti ant paviršiaus plėvelę, po kurios seks fermentacijos reakcija ir produkto gedimas. Jei Jūs vis dėlto nusipirkote būtent tokį, tai šiek tiek pašildykite jį namuose ir suvalgykite artimiausiu metu.

Kaip nustatyti priemaišas

Viskas dėl to paties siekio gauti naudos ir noro parduoti mažiau medaus už normalaus kainą, jame Jūs galite rasti ne tik kreidos ir miltų, bet ir smėlio. Norėdami nustatyti meduje priemaišas, turėtumėte jį ištirpinti virintame vandenyje. Be priemaišų jis visiškai ištirps. Bet jei po produkto ištirpinimo indo dugne lieka nuosėdų, vadinasi, į medų buvo pridėta kažkokių priemaišų.

Kaip nustatyti cukraus pridėjimą

Cukraus pridėjimą meduje pagal skonį nustatyti gali toli gražu ne kiekvienas. Tam Jums reikia bent jau labai dažnai valgyti natūralų bitininkystės produktą arba būti tiesiogiai bitininku (tokie žmonės galės nustatyti ne tik cukraus pridėjimą, bet ir pasakyti, ar bitės buvo maitintos cukraus sirupu – tai taip pat yra klastojimas). Bet namuose Jūs galite atlikti keletą tyrimų jo nustatymui.

Paimkite šaukštą medaus ir prie jo prineškite uždegtą degtuką arba žiebtuvėlį. Medus su pridėtu cukrumi kaitinant kvepės apdegusia karamele, kai kuriais atvejais gali pajuoduoti kraštai. Natūralus bitininkystės produktas niekaip nepakeis savo organoleptinių savybių – jis nesudegs ir nepakeis spalvos.

Dar vienas, paprasčiausias būdas – medaus įdėjimas į arbatą. Jei jame yra pridėto cukraus, jis visiškai neištirps, o puodelyje susidarys nuosėdos, o pati arbata taps tamsesnė.

Pirkdami pauostykite medų – jei pridėta cukraus, jame nebus aromato.

Kaip nustatyti vandens pridėjimą

Žinoma, paprasčiausias būdas suprasti, ar medus buvo praskiestas vandeniu – tai nustatyti jo konsistenciją. Praskiestas medus yra labai skystas. Toks medus nebekibs nuo šaukšto, o varvės, nuolat nutraukdamas tempiamą siūlą. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ir toks būdas nepadeda tiksliai nustatyti suklastoto produkto.

Tokiems atvejams sukurtas toks metodas, kuris, kaip teigia jo kūrėjai, leidžia 100% nustatyti padirbinį (nors net kai kurios natūralaus medaus rūšys gali sukelti įtarimą). Paimkite paprastą popierių ir ant jo užlašinkite 1 arbatinį šaukštelį produkto. Jei po kurio laiko aplink medų pastebėsite besidriekiančią drėgną dėmę, reiškia, kad į jį tikrai buvo įpiltas vanduo.

Taip pat geras medus (skystas) trinant tarp pirštų įsigers į odą, nepalikdamas jokių šveitimo pojūčių. Jei vis dėlto pajutote šiurkščių intarpų – jame yra cukraus.

Jei į natūralų medų įmerksite duonos gabaliuką (geriau pasenusį), jis nesuminkštės, o išliks toks pat tankus. Bitininkystės produkte su vandens priedu trupiniai greitai išbrinks, suminkštės ir subyrės.

Kaip patikrinti medaus natūralumą cheminiu pieštuku

Tokį pieštuką galima nusipirkti už kainą ne didesnę nei 1 €. Tiesiog perbraukite juo per medaus lašą. Jo veikimas toks pat kaip jodo – esant krakmolo, miltų ar kreidos, jis paliks mėlynos spalvos pėdsakus. Tačiau reikia atminti, kad kai kurie sumaniai rado būdą apgauti tokį pieštuką, todėl šį metodą verta naudoti kartu su kitais siekiant atpažinti padirbinį.

Kiti nekokybiško medaus požymiai

Atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

1. Natūralus medus yra vientiso atspalvio, tolygios spalvos, be staigių paletės pokyčių.
2. Nepirkite medaus, jei jame matote sluoksniavimąsi – tanki konsistencija apatiniame sluoksnyje ir skysta viršutiniame rodo nebrandumą arba vandens įpylimą.
3. Labai šviesi medaus spalva rodo, kad bitės buvo šeriamos cukraus sirupu.
4. Skystas medus, turintis degintos karamelės kvapą arba veislei nebūdingą gintaro atspalvį, buvo kaitintas – greičiausiai produktas buvo sukietėjęs, bet jam nusprendė suteikti patrauklesnę prekinę išvaizdą.
5. Suklastotas medus susirietės karštame piene, o natūralus ištirps ir nepaliks nuosėdų; jei jis susirietė, tai prieš jus yra cukraus sirupas arba produktas su citrinos rūgšties priedu.
6. Natūralus medus, į jį panardinus įkaitintą varinę vielą, ant jos liks ir ją ištraukiant – tokiu atveju jis neturėtų varvėti.
7. Jei laikant medus atsisluoksniavo, vadinasi, jis iš pradžių buvo neprinokęs – reikia gerai išmaišyti ir greičiau suvalgyti, nes tokio produkto galiojimo laikas nėra ilgas.
8. Medus turi savo teisingą svorį, kuris apibūdina jo natūralumą: pavyzdžiui, litrinis stiklainis medaus vidutiniškai sveria 1,5 kg; jei stiklainio svoris mažesnis, tai prieš jus – padirbinys; pardavėjas nusprendė jums parduoti bitininkystės produktą su vandeniu už tikro medaus kainą.
9. Nekokybiškas produktas bus pas tuos bitininkus, kurių aviliai yra netoli automagistralių ir kelių – jame bus kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti sveikatai.
10. Sausą vasarą yra rizika nusipirkti lipčiaus medų (jis bus kartesnis nei gėlių medus, tamsesnės spalvos) arba medų, kurio nektarą bitės rinko iš cukraus ar jo sirupo – toks produktas turi trumpesnį galiojimo laiką.

Natūralų medų rasti labai sunku, retai kam pasiseka jį nusipirkti iš pirmo karto. Paprastai tai vyksta bandymų ir klaidų būdu, reikia išbandyti kelių pardavėjų produkciją, kad rastumėte nefalsifikuotą produktą. Apsaugoti save nuo nekokybiško medaus pirkimo galima tik radus savo pardavėją-bitininką arba gamintoją.

Receptas su medumi – tortas „Medovikas“

Jam reikės šių ingredientų:

• medaus – 2 valg. šaukštai;
• cukraus – 250 g;
• vištų kiaušiniai – 2 vnt.;
• augalinio aliejaus – 70 g;
• kepimo milteliai – 2 arb. šaukšteliai;
• miltų – 800 g.

Įdarui:

• sutirštinto pieno – 1 skardinė;
• sviesto – 250 g.

Gaminimo etapai:

1. Iš anksto paruoškite 5 pergamento lakštus – iš jo reikia iškirpti 20 cm skersmens apskritimus. Jie bus reikalingi pyrago sluoksniams gaminti.
2. Sumaišykite dubenyje cukrų ir kiaušinius, kol pirmasis visiškai ištirps.
3. Ištirpinkite ant silpnos ugnies sviestą ir į jį įdėkite medų, kepimo miltelius bei kiaušinių-cukraus mišinį. Visus komponentus maišykite ant ugnies tol, kol pasirodys pirmieji užvirimo požymiai.
4. Nukelkite puodą nuo ugnies ir įberkite miltų. Minkykite tešlą, kol ji nustos lipti – ji turi būti šiek tiek drėgna, kaip sausainiams.
5. Padalinkite tešlą į 5 dalis ir kiekvieną tešlos porciją padėkite ant paruošto pergamentinio popieriaus. Uždenkite jas plėvele ir palikite 20 minučių kambario temperatūroje.
6. Praėjus nurodytam laikui, iškočiokite tešlą į 5 apskritimus, kurių storis 2 cm, ir padėkite juos į iš anksto įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę. Sluoksnius reikia kepti 5 minutes, kol jie taps auksinės spalvos.
7. Sumaišykite sviestą su sutirštintu pienu. Pirmąjį sluoksnį gausiai patepkite kremu, po to vėl sluoksnis ir taip toliau. Viršutinį sluoksnį patepkite kremu ir pabarstykite sutrupintais sausainiais.
8. Palikite tortą 8 valandoms šaldytuve prieš patiekiant – taip geriau atsiskleis jo skonis, o pjaustant tortas nesubyrės į gabalus.

Įdomūs faktai apie medų

1. Senovėje medus buvo laikomas dieviška substancija. Mitų kūrėjai jį sieja su dangaus nektaru, kuris ilgą laiką buvo dievų maistas.
2. Senovės Egipte medus buvo populiariausias vaistas – jis minimas 900 žinomų senovės preparatų. Bitininkystės produktas taip pat buvo viduramžių vaistų ingredientas, nes jis buvo vienintelė prieinama medžiaga, galinti padaryti vaistus malonaus skonio.
3. Medaus dėjimas į arbatą klaidingai laikomas gydomuoju – aukštoje temperatūroje visos naudingos savybės sunaikinamos. Todėl geriau valgyti medų ir užgerti arbata.
4. Medus laikomas labai ilgai, nes jame daugiausia yra cukraus, pridedant antibakterinių junginių ir fermentų, kuriuos maloniai suteikia bitės.
5. Medus yra vienintelis produktas, apimantis visas medžiagas, būtinas gyvybei palaikyti.
6. Medus yra paplitusi priemonė nuo nemigos, vieno pagrindinių nerimo simptomų. Net gydytojai pataria prieš miegą išgerti pieno su medumi, kad sumažintų nerimą.
7. Vyrams, siekiant sureguliuoti įvairias organizmo problemas, patariama vartoti tamsias medaus rūšis – jose yra daugiau komponentų, naudingų kai kurioms funkcijoms. Taip pat produktas gali sumažinti pagirių požymius, todėl ryte galima išgerti puodelį arbatos su šaukštu medaus arba tiesiog užtepti jo ant duonos.
8. Medų reikia pirkti tik stiklinėje taroje. Aliumininėje ir metalinėje jis ilgai neišsilaikys ir greičiau suges.
9. Jei laikant medus pradeda drumstis, tai nereiškia, kad jis yra nenatūralus arba pradeda gesti. Tai tik kristalizacijos proceso pradžia.
10. Prieš daugelį metų medus buvo laikomas piniginiu vienetu – juo buvo atsiskaitoma Senovės Romoje ir Egipte.

Medaus nuotrauka