Kaip pasigaminti obuolių traškučius: 5 receptai
Vaikai mėgsta saldainius ir kitus konditerijos gaminius, kartais tiesiog nevaldomai, tačiau jie nepakeis tinkamos mitybos. Ypatingos naudos iš jų taip pat nėra, tarp ingredientų dažnai pasitaiko kvapiųjų medžiagų, dažiklių, stabilizatorių ir panašių medžiagų. Daug naudingesni vaikams, o ir visų amžiaus saldumynų mėgėjams, yra skanėstai iš natūralių produktų. Daugelis mėgsta įprastus džiovintus vaisius, nesusimąstydami, kad galima paruošti ir rafinuotesnių bei sodresnio skonio rūšių, tokių kaip obuolių traškučiai.
- Nepakartojamas obuolių skonis
- Kaip ir kokius obuolius pasirinkti
- Vasarinės veislės
- Rudeninės veislės
- Žieminės veislės
- Obuolių traškučių nauda ir žala
- Kaip pasigaminti obuolių traškučius namuose
- Orkaitėje
- Mikrobangų krosnelėje
- Elektrinėje džiovykloje
- Multivarkėje
- Keptuvėje
- Ką galima pridėti į obuolių traškučius
- Galiojimo laikas ir laikymo sąlygos
Nepakartojamas obuolių skonis
Patarlė, kad „nauja — tai gerai užmiršta sena“, puikiai apibūdina kulinarinius radinius ir atradimus. Dažnai autorinis receptas tiesiog pakartoja seniai žinomą variantą, skiriasi nuo jo nežymiais niuansais. Greito maisto tinklas „McDonald‘s“ moka gražiai pateikti tradicinius patiekalus, suteikdamas jiems gražią pakuotę ir padarydamas puikią reklamą, kaip obuolių griežinėlių atveju. Iš esmės paprastas produktas, kurį, beje, sunku sugadinti, bet lengva pagaminti net pradedančiajam, virto madinga eilute meniu.

Vis dėlto receptui keli tūkstančiai metų, obuolių, džiovintų plonais griežinėliais, naudą žinojo jau seniai ir naudojo produktą ne tik kaip desertą, bet ir kaip prevencinę priemonę nuo avitaminozės, silpno imuniteto, esant mikro- ir makroelementų trūkumui organizme. Jų nauda yra kur kas didesnė nei bet kurios irisos ar šokoladinio saldainio.
Kaip ir kokius obuolius pasirinkti
Obelis laikoma vienu pirmųjų medžių, kuriuos žmogus prisijaukino ir pradėjo auginti pramoniniu mastu. Tuo pačiu metu buvo išvesta didžiulė veislių ir rūšių įvairovė. Kai kurios iš jų yra zonuotos net labai sausringiems rajonams ir Sibiro bei Tolimųjų Rytų platybėms su jų žiauriais šalčiais.
Vaisių skonio savybės taip pat labai skiriasi. Pagal derėjimo terminus veislės skirstomos į vasarines, rudenines ir žiemines. Žaliavą traškučiams galima rinktis iš bet kurios kategorijos, svarbiausia, kad jos nebūtų per sausos ir purios. Iš jų kokybiško produkto nebus. Idealus variantas — derlius iš savo sodybos arba sodo sklypo. Tada nereikės galvoti apie veisles ir nokimo terminus, užtenka prieiti prie medžio, nuskinti ir įkąsti vaisių, kad nustatytumėte, ar jis tinkamas džiovinimui. Reikia atsižvelgti, kad saldumo lygis termiškai apdorojant labai nesikeičia, taigi jei obuolys iš pradžių rūgštus, tai ir traškučiai bus tokie patys, jei neįdėsite cukraus, medaus ar kitų saldiklių, o pagaminsite produktą natūraliu pavidalu.
Jei nėra galimybės naudoti savo, užaugintų savo rankomis, pirmenybė teikiama vietiniams obuoliams. Jokie eksportiniai produktai su jais neprilygsta nauda ir skoniu. Pastebėta, kad importiniuose vaisiuose įvairūs kirmėlai-vikšrai negyvena. Jie jaučia chemikalų buvimą ir, skirtingai nei žmonės, neketina kenkti savo organizmui.
Kai tik prasideda obuolių sezonas, jau galima rengtis derliui ir palaipsniui kaupti vitaminų atsargas žiemai.
Vasarinės veislės
Anksčiausių veislių, tokių kaip Baltasis nalivas, naudoti neverta. Jos greitai pereina sultingumo ribą, o jei šiek tiek praleidžiate terminą, minkštimas tampa purus. Gaminant džiovintus vaisius tinka:
- Vasarinis dryžuotasis;
- Melba;
- Medunica;
- Konfetnoje;
Be to, jos blogai laikosi, jei derlius didelis, tenka greitai perdirbti, o obuolių traškučiams reikia didelio pradinio kiekio, kai iš pusės kibiro šviežių vaisių gaunama tik saujelė skanėsto.
Rudeninės veislės
Gausiausia grupė, kurioje galite rinktis saldžias, rūgščiai saldžias veisles, optimalias pagal sultingumą ir minkštimo tankumą. Tačiau taip pat reikia atsižvelgti, kad jos turėtų būti neseniai nuskintos, nes jų laikymo savybės geresnės nei vasarinių, bet taip pat nedidelės. O pažeisti, suglamžyti ar minkšti obuoliai traškučiams netinka. Lyderių sąraše:
- Dryžuotasis;
- Štrifelis;
- Rudeninis džiaugsmas;
- Šlovė nugalėtojams;
- Makintošas;
- Cinamoninis dryžuotasis;
- Rossošanskoje;
Šios veislės pasižymi tankiu minkštimu, tvirtu aromatu, labai sultingos ir gerai pakenčia transportavimą. Traškučiams natūraliu variantu ar su prieskoniais jos puikiai tinka.
Žieminės veislės
Iš principo naudoti galima, bet nepatartina. Daugelio jų ypatybė — būtinas nokimo laikas po nuskynimo nuo šakų. Surinktas derlius padedamas į rūsį, sandėlį ar bet kokią vėsią tamsią vietą 30–50 dienų. Tai priverstinė priemonė, savotiškas atlygis už tai, kad šių veislių obuoliais šviežiais galima mėgautis beveik iki pavasario vidurio. Iš pradžių jie labai kieti, beveik be aromato ir šiek tiek sausi. Jei vis dėlto bandysite juos džiovinti plonais griežinėliais, verta rinktis:
- Šiaurinis sinapas;
- Pepinas šafraninis;
- Velsis;
- Aportas;
- Ranetas bergamotinis.
Tiems, kurie nenori vargti su pavadinimais ir charakteristikomis, verta atkreipti dėmesį į grynai praktinius pasirinkimo aspektus. Obuoliai traškučiams turi būti:
- vietiniais;
- šviežiai surinktais;
- be aiškių išorinių defektų;
- pasižymėti ilgai išliekančiu maloniu aromatu;
- minkštimas pageidautina tankus, smulkiagrūdis, sultingas.
Netiks vaisiai su sumušimų žymėmis, jau minkšti ir ilgai laikyti.
Obuolių traškučių nauda ir žala

Pirmiausia, produktas yra visiškai natūralus, vadinasi, sveikatai naudingas. Jokių konservantų ir skonio stipriklių nėra, taip pat ir cukraus pradinėje formoje, tik fruktozė. Didelis kiekis skaidulų puikiai prisotina ir veikia kaip šluota, iš organizmo iššluodama šlakus, pašalindama sąstingio reiškinius žarnyne. Džiovinant be ilgo kaitinimo išlieka didžioji dalis naudingų medžiagų. Sudėtyje:
- vitaminai K, C, E, PP, beveik visi B grupės vitaminai;
- jodas;
- magnis;
- kalis;
- fosforas;
- geležis;
- natris;
- cinkas;
- varis;
- kalcis;
- selenas;
- manganas;
- flavonoidai;
- antioksidantai;
- pektinai;
- eteriniai aliejai;
- katechinai;
- organinės rūgštys.
Įdomu: šviežiuose vaisiuose, skirtuose ilgalaikiam saugojimui, laikui bėgant naudingų medžiagų kiekis mažėja, dalis vitaminų suyra, o obuolių traškučiuose, pagamintuose džiovinant laikantis technologijos, jie išsilaiko daug ilgiau.
Skanėsto nauda – jo natūralumas ir turtinga sudėtis, jį galima naudoti užkandžiams, dėti į patiekalus ir neskubiai mėgautis skoniu žiūrint mėgstamą filmą.
Džiovinti vaisiai, kaip ir švieži, palaiko nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbą, apsaugo nuo vitaminų trūkumo, stiprina kaulinį audinį, normalizuoja virškinamojo trakto veiklą, neutralizuoja toksinus ir pagreitina medžiagų apykaitą. Taip pat gerina kraujotaką, šalina skysčių perteklių, padeda sumažinti pykinimą nėščiųjų toksikozės metu. Tai gana svarios priežastys, kad obuolių sezono metu skirtumėte šiek tiek laiko ir pasigamintumėte traškučių namuose, užtikrindami sau ir artimiesiems puikų vitaminų atsargą žiemos šalčiams.
Kaip pasigaminti obuolių traškučius namuose
Iš esmės tai yra džiovinti vaisiai, tačiau skirtumų nuo tradicinio varianto vis dėlto yra. Jei pirmieji ruošiami natūraliomis sąlygomis, vasarą po stogine, o procesas trunka keletą dienų, tai traškučiams nereikia tokio ilgo laikotarpio ir leidžiama naudoti virtuvės prietaisus.

Orkaitėje
Laikantis kaitinimo temperatūros, skanėstas tampa aromatingas, traškus ir labai skanus. Tam prinokę sultingi obuoliai nuplaunami po tekančiu vandeniu, nusausinami audinine servetėle. Greitam paruošimui vaisių griežinėliai turi būti labai ploni, juos geriau pjaustyti daržovių pjaustykle. Peiliu taip pat galima, bet užtruks daug ilgiau. Riekelės išdėliojamos ant kepimo popieriaus, džiovinamos 100 laipsnių temperatūroje. Galima ir aukštesnėje, tačiau tuomet yra rizika, kad jos pridegs.
Su cinamonu ir imbieru
Prieskoniai atspalvina pagrindinį skonį, suteikdami jam pikantiškumo ir padidindami naudingumo lygį. Paruošimui reikės:
- dideli obuoliai — 4 vnt;
- 1 citrina;
- vanduo — 2 stiklinės;
- maltas imbieras ir cinamonas pagal skonį.
Išspaudžiama citrinos sultys, sumaišomos su vandeniu, obuoliai supjaustomi plonais apskritimais. Tada griežinėliai kelioms sekundėms panardinami į citrinos vandenį ir iš karto išdėliojami ant pergamento popieriaus, kuriuo išklota kepimo skarda. Prieskoniai barstomi ant jau paruoštų ir išdėliotų griežinėlių. Skanumėlis dedamas į orkaitę su praviras durelėmis. Džiovinant griežinėlių geriausia neapversti, nustačius kaitrą tiek viršutinėms, tiek apatinėms kaitinimo dalims vienu metu.
Mikrobangų krosnelėje
Būdas paprastas ir greitas. Paruošti griežinėliai išdėliojami ant grotelių viena eile, nustatoma minimali galia 2–3 minutėms. Tada reikia patikrinti vaisių būklę ir, jei norima, papildomai padžiovinti trumpais seansais iki norimo lygio. Jei obuoliai rūgštoki arba norima paruošti desertinį variantą, pirmiausia griežinėliai apvoliojami cinamono ir cukraus mišinyje, o paskui išdėliojami, tačiau jau ant formos, nes beveik iš karto pradeda išsiskirti sultys, kurios išteps apatinę mikrobangų krosnelės dalį.
Elektrinėje džiovykloje
Termiškai apdorojant produktus prarandama didžioji dalis naudingųjų medžiagų. Jos suyra veikiant aukštai temperatūrai. Vaisių suktinukai reikalauja pridėti cukraus, o tai sergant kai kuriomis ligomis nėra pageidautina racione. Alternatyva tampa preparatų gamyba naudojant elektrinę džiovyklę. Obuolių griežinėliai joje išlaiko aromatą ir visą naudingųjų medžiagų spektrą. Šiuo gamybos būdu pageidautina nulupti obuolius nuo žievelės, nes ji džiovinant tampa labai kieta. Ploni griežinėliai išdėliojami ant padėklų; kuo mažesnis storis, tuo greičiau bus gautas paruoštas produktas. Vidutiniškai prireiks nuo 12 iki 24 valandų.
Šio traškučių gaminimo būdo privalumai – puiki produktų kokybė, higieniškumas, mažos pastangos. Trūkumams priskiriamas darbo triukšmo fonas ir didelis energijos sunaudojimas. Tačiau sveikata yra brangesnė, ir daug geriau pasigaminti džiovintus vaisius pačiam nei pirkti juos parduotuvėje – rezultatas bus geresnis ir pigesnis.
Multivarkėje
Jei obuolius atsargiai supjaustysite plonais apskritimais, neišimdami šerdies, tai džiovinant multivarke gausite žavingus banguotus griežinėlius, primenančius gėles. Geriausia džiovinti ant maistinio pergamento. Yra keli variantai:
- natūralūs, be priedų;
- su cinamonu ir cukrumi;
- su citrinos sultimis ir vanile.
Gaminimo principas toks pats, tik reikia atsižvelgti, kad naudojant bet kokius priedus vaisiai per kelias minutes išskiria sultis, todėl jų nerekomenduojama laikyti inde. Po to, kai griežinėliai apvoliojami cukruje arba apšlakstomi citrinos sultimis, jie iš karto išdėliojami džiovinti. Nustatoma programa „Kepimas“ 20 minučių, jai pasibaigus vaisiai apverčiami kita puse ir procesas kartojamas.
Keptuvėje
Jei namuose nėra buitinės technikos, bet norisi pasimėgauti obuolių traškučiais, puikus sprendimas — įprasta ketaus keptuvė. Plonadugnės keptuvės netiks. Galima naudoti tefloninę keptuvę storu dugnu. Plonai griežinėliais pjaustyti obuoliai išdėliojami ant sausos, šiltos keptuvės ir džiovinami. Teks pastovėti prie viryklės ir atsargiai vartyti griežinėlius. Jei neturite kantrybės laukti, kol jie išdžius orkaitėje, šis būdas turi teisę egzistuoti.
Ką galima pridėti į obuolių traškučius
Obuoliai puikiai dera su cinamonu ir vanile, tai klasikiniai variantai. Merkti juos į medų nerekomenduojama, nes aukštesnėje temperatūroje bitininkystės produktai praranda naudingąsias savybes, o medus ant atviros ugnies gali net užsidegti.
Jei labai norisi saldumynų, galima pasigaminti glazūruotus traškučius. Tam imama 5 valgomieji šaukštai stiklinei vandens, įdedant 10 ml citrinos sulčių. Pirmiausia išverdamas sirupas, tada atšaldomas iki kambario temperatūros. Į jį dedami ploni obuolių griežinėliai ir paliekami, kol visiškai įsigers. Skoniui praturtinti galima įdėti smulkintų riešutų. Tada jie išdėliojami ant audinio servetėlės skysčio pertekliui pašalinti, po to dedami ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir statomi į orkaitę su pravirais durelėmis, kur temperatūra nustatyta 70 laipsnių. Kai jie apdžiūna ir tampa banguoti, išimami ir nudžiovinami kambario temperatūroje. Paruoštas produktas laikomas sandariai uždaromuose stiklainiuose. Jei namuose yra vaikų, tikimybė, kad skanėstas išsilaikys iki sandėliavimo, yra maža, nes kvapnius griežinėlius smaližiai suvalgo akimirksniu.
Galiojimo laikas ir laikymo sąlygos
Obuolių traškučius galima laikyti metus, iki naujo derliaus, jei jie pagaminti be pašalinių ingredientų. Geriau dėti juos į lininius maišelius. Plastiko produktas neatlaiko ir labai greitai pasidengia pelėsiu. Skanėstui su prieskoniais ar sirupu optimaliausias variantas – stiklinis stiklainis su sandariu dangteliu, laikomas tamsioje, vėsioje vietoje.
Obuolių traškučiai laikomi beveik universaliu produktu. Vartojimo apribojimu gali būti tik individualus netoleravimas, kas pasitaiko labai retai, ir virškinamojo trakto ligų paūmėjimas. Kitais atvejais traškučiai valgomi be priedų arba dedami į košes ir muslius, merkiame juos meduje ir gauname neprilygstamą malonumą. Beje, obuolių aromatas mažina streso ir lėtinio nuovargio pasekmes, taip pat skatina romantišką nuotaiką nepriklausomai nuo amžiaus.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
