Monarda: gydomosios savybės ir kontraindikacijos
Monarda – tai mėtų šeimos augalas. Dažnai vadinama bergamote, nes apelsino-bergamotės ir monardos aromatai yra labai panašūs. Pavadinimą monarda gavo Nikolaso Monardeso, kuris XVI amžiuje sudarė Šiaurės Amerikos augalų aprašymus, garbei. Kiti bergamotės žolės pavadinimai – amerikietinė melisa, indėniškoji dilgėlė, Oregono arbata, bičių balzamas, arklio mėta.
- Kas yra bergamotė ir kaip ji atrodo
- Sudėtis ir kalorijų kiekis
- Naudingosios bergamotės žolės savybės
- Bendroji nauda
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Žindymo laikotarpiu
- Vaikams
- Metant svorį
- Kuo naudinga arbata su bergamotu
- Monardos aliejus: savybės ir naudojimas
- Naudojimas liaudies medicinoje
- Monardos aliejus kosmetologijoje
- Veidui
- Plaukams
- Monardos naudojimas kulinarijoje
- Žala ir kontraindikacijos
- Kada rinkti ir kaip džiovinti
- Įdomūs faktai apie bergamotą
Kas yra bergamotė ir kaip ji atrodo
Augalo išvaizda gana neįprasta. Jis turi tankų keturbriaunį stiebą, kuris užauga iki vieno–pusantro metro aukščio. Pailgi, ploni lapai aštriais kraštais gali užaugti iki 15 cm ilgio ir tankiai dengia augalą. Monarda žydi gausiai, žiedai gali būti rožiniai, raudoni, violetiniai, priklausomai nuo augalo rūšies. Žinomi hibridiniai veisliai su bordo arba baltais žiedais.

Lapų skonis primena mėtą, tačiau jis saldesnis ir šiek tiek aštresnis. Egzistuoja kelios monardos veislės, kurios skiriasi ne tik išvaizda, bet ir aromatu, naudingomis savybėmis:
- Citrininė monarda turi švelnų citrusinių vaisių aromatą. Šios rūšies žydėjimas yra labai gausus, ji dažnai auginama dekoratyviniais tikslais. Ji naudojama kosmetologijoje ir kvepalų sudėtyje. Maisto pramonėje ji žinoma kaip vienas iš vermuto komponentų. Medicinoje naudojama arbata iš jos lapų.
- Hibridinė monarda geriau nei kitos rūšys padeda virškinimo sistemai, taip pat yra stiprus imunomoduliatorius. Ji gauta sukryžminus dvinarę ir vamzdinę monardas. Ji sujungia ir gydomąsias, ir maistines savybes, dažnai naudojama sodų puošybai.
- Vamzdinė monarda turi B ir C grupės vitaminų, todėl ji yra veiksminga priemonė gydant daugelį ligų. Taip pat būtent ši rūšis naudojama džiovinta kaip prieskonis. Būtent vamzdinėje monardoje yra didžiausia, palyginti su kitomis rūšimis, timolio koncentracija, kuri dezinfekuoja žaizdas ir skatina jų gijimą.
- Dvinarė monarda labiausiai žinoma kaip vaistinis augalas, iš kurio nuovirai ir aliejus naudojami peršalimo, reumato, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų atvejais. Šis augalas dažnai naudojamas dekoratyviniais tikslais, nes ši veislė yra aukštaūgė (iki pusantro metro) ir gražiai gausiai žydi.
Sudėtis ir kalorijų kiekis
Žolės kaloringumas 100 gramų yra artimas nuliui. Baltymų ir riebalų kiekis joje taip pat minimalus. Monardos aliejuje yra apie 900 kcal 100 gramų, baltymų ir riebalų praktiškai nėra.
Monarda turi didelę eterinių aliejų koncentraciją. Jie pasižymi baktericidinėmis savybėmis, malšina uždegimą ir spazmus, stiprina imunitetą, palaiko nervų sistemą.
Vitaminai C, B1 ir B2 kartu su flavonoidais monardos sudėtyje padeda organizmui kovoti su apsinuodijimu, stiprina ir skatina širdies ir kraujagyslių sistemą. Kitos medžiagos, kurios taip pat padeda širdies ir kraujagyslių darbui, yra antocianinai. Šie pigmentai skatina perteklinės drėgmės pašalinimą iš organizmo ląstelių, stiprina kraujagysles ir padeda užkirsti kelią hipertenzijos priepuoliams.
Naudingosios bergamotės žolės savybės
Bendroji nauda
Pagrindinis bergamoto žolės panaudojimas – pridėjimas į maistą, taip pat įvairių ligų gydymas ir profilaktika. Augalo naudą sunku pervertinti:

- Kraujavimą stabdančios ir regeneracinės savybės naudojamos žaizdų gijimui.
- Priešgrybelinės ir priešmikrobinės savybės taikomos kompleksinėje terapijoje sergant peršalimu, gripu, atsigaunant po sudėtingų operacijų.
- Imunostimuliuojantis poveikis leidžia lengviau pakelti ligas ir neužsikrėsti sezoninių virusinių ligų epidemijų metu.
- Dezinfekuojančios ir nuskausminančios savybės yra žinomos ir plačiai naudojamos odontologijoje: skalavimas nuoviru arba šviežių lapų kramtymas suteikia lengvą nuskausminamąjį poveikį, padeda sergant stomatitu, periodontitu ir kitomis dantų bei burnos ertmės ligomis.
- Monardos tinktūros kartu su pilvo masažu naudojant bergamotų aliejų padeda kovoti su parazitais ir juos veiksmingai pašalinti. Norint sustiprinti poveikį, į priemones galima įdėti moliūgų sėklų.
Moterims
Dėl to, kad monardoje yra medžiagų, skatinančių nuskausminamųjų hormonų gamybą, moterys gali naudoti jos užpilą, kad sumažintų mėšlungį skausmingų menstruacijų metu.
Monardoje yra flavonoidų, kurie savo sandara primena moteriškus lytinius hormonus. Menopauzės metu ir prieš ją užpilų vartojimas bei aliejų su monarda pridėjimas padeda sumažinti lipidų koncentraciją kraujyje, sustiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Vyrams
Moksliniame tyrime, atliktame su pusantro tūkstančio vyrų, įrodyta, kad reguliarus flavonoidų, kuriais turtinga bergamotinė žolė, vartojimas padeda sumažinti sunkių prostatos vėžio formų riziką 30 %.
Su amžiumi daugelis vyrų patenka į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę. Monardos aliejus, atkuriantis riebalų apykaitą ląstelėse, mažina kenksmingą cholesterolį, neleidžia susidaryti kraujo krešuliams, padeda išvalyti kraujagyslių sieneles.
Nėštumo metu
Monardos užpilų ir aliejų stimuliuojama hormonų gamyba gali neigiamai paveikti motinos ir vaisiaus sveikatą. Bergamoto žolės vartojimą maiste, taip pat jos naudojimą kosmetiniais ir gydymo tikslais nėštumo metu vertėtų apriboti dėl nepakankamai ištirto jos poveikio mechanizmo ir galimų neigiamų pasekmių.
Žindymo laikotarpiu
Flavonoidai monardoje daro bergamotų žolės vartojimą žindymo metu nepageidautinu. Tačiau kalbama apie reguliarų užpilų, aliejų, arbatos vartojimą. Aštraus prieskonio dėjimas į karštus patiekalus, masažas kvapniu aliejumi arba maišelio su džiovinta žole naudojimas neturės neigiamo poveikio motinai ir vaikui, jei nėra alergijos.
Vaikams
Dėl stipriai veikiančių eterinių aliejų monardos nuovirai nerekomenduojami vaikams iki trejų metų. Vėliau reikia labai atsargiai bandyti duoti vaikams bergamotų žolės užpilus, nes jie gali sukelti stiprią alergiją. Iki šešerių metų reikia vengti naudoti monardos aliejų tirpaluose vidiniam vartojimui arba išoriniam naudojimui.
Metant svorį
Nuovirai ir aliejus padeda organizmui įsisavinti maistą, teigiamai veikia virškinimo procesus. Monardos aliejus stimuliuoja kepenų ir tulžies pūslės darbą, taip pat virškinimą. Medžiagų apykaitos procesų kokybė organizme yra sėkmės raktas kovojant su antsvoriu, todėl, atsižvelgiant į apribojimus, priemonės iš bergamotų žolės gali papildyti svorio metimo dietą.
Kuo naudinga arbata su bergamotu
Arbatą, užpiltą iš šviežios ar džiovintos monardos, rekomenduojama gerti prieš valgį; tokiu atveju ji stimuliuoja apetitą ir šildo. Arbatos vartojimas po valgio prieš miegą turi atpalaiduojantį ir raminantį poveikį.
Arbatos receptas:
- Vieną šaukštą šviežių ar džiovintų lapų užpilkite viena stikline verdančio vandens.
- Arbatą palikite pritraukti apie 10 minučių.
Galima dėti monardą į žolelių arbatas su ramunėlėmis, gaurometiu ir kitais ingredientais.
Monardos aliejus: savybės ir naudojimas
Kadangi monardos aliejus gaunamas iš įvairių augalo rūšių, spalva, aromatas ir naudingos savybės gali skirtis. Visos jo rūšys yra gana lengvos, greitai įsigeria ir yra oranžinės spalvos. Labiausiai paplitęs vamzdelinės monardos aliejus turi rožių, čiobrelių, pelargonijų ir šalavijų natų aromatą. Citrininė monarda turi stipriausiai išreikštą citrusų kvapą. Prieš naudojant aliejų aromaterapijai, pirmiausia reikia atlikti šaltąją inhaliaciją, įsitikinti, kad nėra nepageidaujamų reakcijų, ir tik tada pradėti reguliarius seansus.

Bergamotų žolės aliejus yra stipriai veikiantis, jis retai naudojamas kartu su kitais aliejais. Vis dėlto jo derinimas su eukaliptų aliejumi sustiprina antivirusinį ir baktericidinį poveikį. Baziliko pridėjimas padidina gydomųjų savybių efektyvumą. Kiti aliejai, su kuriais galima maišyti monardos aliejų, – citrina, laimas, pelargonija, migdolai, abrikosai arba persikai.
Monardos aliejaus aromatas jaudina nervų sistemą ir padeda kovoti su nuovargiu, suteikia žvalumo. Jis padeda įveikti sunkumus, palaiko keičiantis klimatui ar laiko juostoms, patiriant stresą. Jo garų įkvėpimas didina darbingumą.
Jis padeda sveikti sergant astma, nudegimais, infekcinėmis ligomis. Jo baktericidinės savybės padeda kovoti su virusais ir grybeliniais ligų sukėlėjais. Tarp ligų, kurioms rekomenduojama vartoti monardų aliejų, išvardijamos pneumonijos, bronchitai, otitai ir net tuberkuliozė.
Monardų aliejus turi šlapimą varantį ir prakaitavimą skatinantį poveikį, todėl aromatingos žolės užpilai padeda pašalinti drėgmės perteklių iš organizmo sergant cistitu, o kartu su skysčių pertekliumi atsikratyti toksinų ir kitų kenksmingų medžiagų. Ne tik liaudies, bet ir oficialioji įrodymais pagrįsta medicina rekomenduoja priemones su monarda sergant šlapimo takų infekcijomis ir uždegiminiais procesais.
Monardų aliejus laikomas ypač naudingu pagyvenusiame amžiuje, nes gali palengvinti aterosklerozės eigą, sumažinti anemijos ir deguonies trūkumo apraiškas.
Vienintelis žinomas aliejus, galintis apsaugoti nuo radiacijos, yra monardų eterinis aliejus. Žinoma, radiacijos poveikio dozės neturėtų būti didelės, tačiau apsauginis poveikis ir nauda po švitinimo buvo įrodyta praktiškai.
Didžiausia naudingųjų medžiagų koncentracija yra aliejuje, gautame pramoniniu būdu garų distiliacijos būdu. Tačiau namų sąlygomis taip pat galima paruošti priemonę kompresams, inhaliacijoms ir masažui. Tam reikia sausos žolės įdėti į rafinuotą augalinį aliejų santykiu 1:10. Tada 2,5 valandos aliejų kaitinti maždaug 60 laipsnių pagal Celsijų temperatūroje. Baigus ruošti, mišinį atvėsinti, filtruoti ir perpilti į laikymo talpyklas.
Naudojimas liaudies medicinoje
Mokslinėje literatūroje minima, kad Šiaurės Amerikos indėnai vartojo monardą virtą, jie gamino stiebus su lapais su įvairiais prieskoniais arba dėdavo juos į mėsos patiekalus. Taip pat Amerikos vietiniams gyventojams buvo žinomos antiseptinės monardos savybės. Šviežius lapus dėdavo ant žaizdų, kad pagreitintų jų gijimą. Kompresai su šviežiais lapais arba užpilu iš žiedų ir lapų taip pat laikomi naudingais gydant traumas ir nudegimus, dermatitą ir kitas odos problemas.
Monardų užpilai sėkmingai naudojami peršalimo, kosulio ir kitų kvėpavimo organų ligų gydymui. Paruošti gydomąjį gėrimą nesudėtinga: kelis šaukštus sausų lapų ir žiedų užpilti verdančiu vandeniu, uždengti ir palaikyti 40 minučių. Taip pat liaudies medicinoje dažnai naudotos inhaliacijos, nuoviro arba vandens garų su monardų aliejumi įkvėpimas gydant bronchitus ir kitas kvėpavimo takų ligas.
Pėdų vonelės su jūros druska ir monardų nuoviru padeda kovoti su grybeliu, mažina pėdų prakaitavimą ir pašalina nemalonų kvapą.
Burnos skalavimas tokiu užpilu padėdavo Šiaurės Amerikos vietiniams gyventojams skausmo malšinimui ir uždegimo mažinimui.
Monardos aliejus kosmetologijoje
Monardos aliejus pasižymi tokia stipria žaizdų gijimą skatinančia ir antiseptine savybe, kad jis naudojamas ne tik medicinos tikslais. Kosmetologijoje, siekiant išvengti problemų ir bendrai odos bei plaukų priežiūrai, dažniausiai naudojami monardos lapų nuovirai ir užpilai.

Monardos aliejus kosmetiniais tikslais naudojamas tik kartu su kitais augaliniais aliejais minimalia koncentracija.
Pavyzdžiui, kūno ir veido masažo aliejų galima pasigaminti iš bazinio augalinio aliejaus, įlašinus 2–3 lašus monardos aliejaus. Į šį mišinį galima įlašinti 1–2 lašus kitų eterinių aliejų, pavyzdžiui, rožių. Masažas su monardos, arbatmedžio, levandų ir vynuogių kauliukų eteriniais aliejais mažina nervinę įtampą ir puikiai atpalaiduoja.
Keletą lašų monardos (bergamotės) aliejaus, esančio kompleksinėje kosmetikos priemonėje, galima įlašinti į vonią, kad būtų pasiektas šildantis ir atpalaiduojantis poveikis.
Veidui
Monardos aliejuje esančios medžiagos gerai veikia riebiai odai, linkusiai į spuogus. Taip pat įrodytas jos naudingumas senstančiai odai, kovojant su raukšlėmis ir atkuriant elastingumą. Reguliarus masažas su monardos aliejų kompleksu palaiko senstančią odą ir lėtina senėjimo procesus.
Monardos aliejaus pridėjimas į drėkinamąjį kremą padeda sumažinti bėrimus, užkirsti kelią naujų spuogų atsiradimui, išlyginti veido spalvą, padaryti odą elastingesnę.
Kremą su monarda taip pat naudinga naudoti po ilgo buvimo saulėje vasarą, vėjo poveikio ir peršalimo šaltuoju metų laiku. Monardos savybės padeda veidui greičiau atsigauti po ekstremalių sąlygų poveikio.
Veido kaukės padeda giliai išvalyti odą, sumažinti bėrimus. Vienas iš paprastų receptų:
- 2–3 valgomuosius šaukštus džiovintų monardos lapų užpilkite 300 ml karšto vandens ir palikite pritraukti 10–12 valandų.
- Užpilą sumaišykite su mėlyna kosmetine moliu ir gerai išmaišykite.
- Į kaukę įpilkite alyvuogių ar kitų drėkinamųjų aliejų, tai padės sustiprinti ir papildyti kosmetikos priemonės poveikį.
- Kaukę uždėkite 15–20 minučių, tada kruopščiai nuplaukite, pašalindami visus priemonės likučius. Atsiradus niežuliui, deginimui ar kitiems nemaloniems pojūčiams, kaukę su monarda nedelsiant nuplaukite.
Norint pasiekti kokybišką rezultatą, tokias kaukes reikėtų naudoti 1–2 kartus per savaitę mėnesį. Kosmetinės procedūros mišinį galima laikyti šaldytuve, tačiau prieš naudojimą jį reikia pašildyti iki kambario temperatūros.
1–2 lašai kosmetinio (kitu atskiesto) monardos aliejaus, įlašinti į toniką ar losjoną, padės susiaurinti poras ir sustiprinti kosmetikos priemonės valomąjį poveikį.
Plaukams
Seborėjiniam dermatitui ir kitoms galvos odos ligoms gydyti rekomenduojama naudoti monardos aliejų. Plaukų stiprinimui, blizgesio ir apimties suteikimui naudojamos mažiau koncentruotos priemonės, pagamintos iš monardos (bergamotės) žolės. Žaliava tiesiog užplikoma (2 šaukštai 0,5 l vandens) ir nuoviru išplaunami plaukai po galvos plovimo.
Kartu su keliomis kitomis alyvomis, pavyzdžiui, alyvuogių, galima pasigaminti kaukę, kuri padės atsikratyti pleiskanų ir sumažinti plaukų slinkimą.
Procedūras su monardos lapų ir žiedų mase arba jos aliejumi reikia riboti laike, po pusvalandžio plaukus reikia kruopščiai išplauti.
Monardos naudojimas kulinarijoje
Stiebai, lapai ir žiedynai naudojami aštriems prieskoniams gauti. Bergamotės žolės naudojimas kulinarijoje yra labai platus:

- Džiovintus lapus galima dėti į mėsos ir žuvies patiekalus, taip pat picą ir makaronus. Svarbu prieskonius dėti likus kelioms minutėms iki maisto gaminimo pabaigos, kad būtų išsaugotos naudingosios žolės savybės ir aromatas.
- Šviežiais lapais puošiamos vaisių ir daržovių salotos.
- Tradicinės pavasario salotos iš ridikėlių, žaliųjų svogūnų ir kiaušinių, įdėjus keletą lapų bergamotės žolės, įgauna naują skambesį, praturtintą citrinos aromatu ir aštriu skoniu.
- Monardos žalumynai puikiai papildo pomidorų, agurkų, saldžiųjų paprikų, fetos ir alyvuogių salotas. Salotų pagardinimas citrinos sultimis su šiek tiek česnako daro jas mažai kaloringomis, sočiomis ir labai naudingomis.
- Šviežios monardos lapai gali būti pesto padažo sudėtyje vietoj raudonėlio arba kartu su juo.
- Desertinė želė su bergamotės žalumynais tampa aromatinga ir sustiprina vaisių skonį. Kompotai, uogienės, kisielius, gira taip pat įgauna mėtų-citrusų aromatą, pridėjus bergamotės žolės.
- Obuolių uogienė su monarda: paruošimui reikės 3 l cukraus sirupo, 5 nedidelių žalių obuolių ir 10 gramų bergamotės žolės lapų. Žalumynus smulkiai supjaustyti, sudėti į verdantį sirupą ir virti ant silpnos ugnies apie 10 minučių. Tada sudėti kubeliais pjaustytus obuolius ir virti, kol iškeps.
- Kompotas su monarda: pusė stiklinės agrastų, pusė stiklinės raudonųjų serbentų, 10 gramų bergamotės žolės, 5 gramai baziliko reikia virti verdančiame vandenyje, kad suminkštėtų. Tada mišinį susmulkinti, perkošti ir virti dar kelias minutes, įdedant cukraus (3–5 šaukštus).
- Švieži žalumynai, įdėti į arbatą ar limonadą, gali pakeisti mėtas, suteikti gėrimams šviežio aštraus aromato.
- Monardos lapus galima susmulkinti, sudėti su vandeniu į ledo formeles ir užšaldyti. Tai leis ištisus metus ruošti gėrimus su šviežiais bergamotės žolės lapais.
- Monarda yra puikus konservantas, todėl ją galima dėti sūdant ir marinuojant agurkus, kopūstus, pomidorus. Krapų stiebus ir žiedynus, vyšnių ir serbentų žalumynus paskirstyti ant stiklainio dugno, viršutinę stiebų dalį su monardos lapais padėti ant viršaus, po dangteliu. Tokiu būdu bergamotės žolės aromatas ir skonis neišnyksta ir nesusimaišo su kitais aromatais, o daržovių laikymo terminai ir kokybė ruošinyje pagerėja.
Gaminant patiekalus iš šviežių žaliavų, monardos lapus reikia kruopščiai nuplauti, pamirkyti šaltame vandenyje, kad išplauktų visos šiukšlės ir vabzdžiai, o tada nukratyti ir išdžiovinti.
Medus iš šviežių monardos žiedų pasižymi daugybe naudingų savybių:
- Monardos žiedus sudėti į maždaug 300 gramų talpos indą, pripildant jį maždaug trečdaliu.
- Žiedus užpilti medumi, o indas turi būti visiškai užpildytas.
- Mišinį gerai išmaišyti, kad pašalintumėte orą.
- Stiklainį sandariai uždaryti ir palikti pusantro mėnesio tamsioje, vėsioje vietoje.
Medus, įsigėręs monardos žiedų aliejų, turi malonų aromatą ir gali padėti kovoti su gerklės skausmu peršalimo ligų metu.
Žala ir kontraindikacijos
Monardos aliejus yra stipriai veikianti medžiaga, intensyviai veikianti visas organizmo sistemas. Jį naudoti galima tik pasikonsultavus su specialistu ir daugeliu atvejų tik tada, kai kitos, mažiau intensyvios priemonės nepadėjo pasiekti norimo rezultato. Reikia labai atidžiai išstudijuoti gamintojo rekomenduojamą paruošto monardos aliejaus dozę. Jei vaistai iš bergamotės žolės (monardos) gaminami savarankiškai, koncentracija neturi viršyti 3–5 lašų 10 ml masažo, aplikacijų ar skalavimo pagrindo. Kitas stiprios priemonės poveikio švelninimo variantas – bergamotės žolės aliejaus maišymas su kitais eteriniais aliejais.
Kaip ir daugelis augalų, turinčių daug eterinių aliejų, monarda gali sukelti alerginę reakciją vartojant per burną arba vietiškai. Prieš pirmą kartą naudojant gydymo ar kosmetikos tikslais, rekomenduojama atlikti jautrumo testą.
Žmonėms, kuriems diagnozuota hipertenzija, kitos širdies ir kraujagyslių sistemos patologijos, opinės virškinimo trakto ligos, nerekomenduojama vartoti nuovirų iš monardos. Ligos paūmėjimo metu ir net remisijos laikotarpiu monarda gali išprovokuoti sveikatos būklės pablogėjimą.
Dėl medžiagų, skatinančių įvairių hormonų gamybą, monardos nerekomenduojama vartoti sergant skydliaukės ligomis ir esant kitų hormoninės būklės problemų.
Kada rinkti ir kaip džiovinti
Monarda sėkmingai auga vidutinėje Europinės Rusijos dalies juostoje ir kituose vidutinio klimato rajonuose. Ji nėra reikli apšvietimui, laistymui, gerai pakenčia šalčius. Tačiau, kad augalas sėkmingai augtų keletą metų, būtina tręšti dirvą, prisiminti, kad stipraus vėjo metu trapūs stiebai gali lūžti, krūmus sodinti ne mažesniu kaip pusės metro atstumu vieną nuo kito.

Monarda nežydi pirmaisiais gyvenimo metais. Didžiausia eterinių aliejų koncentracija būna antraisiais ir vėlesniais metais augaluose. Žolės rinkimą geriau planuoti žydėjimo laikotarpiu. Reikia nupjauti viršutinę augalo dalį, maždaug 20–30 cm nuo žemės paviršiaus. Lapai džiovinimui neturi turėti pažeidimų ar dėmių. Surinktos šakelės išdžiovinamos tamsesnėje patalpoje, tada susmulkinamos ir laikomos stikliniame inde, uždengtame audiniu ar maišelyje, užtikrinant oro prieigą.
Sausos žolės aromatas yra mažesnis nei šviežios, tačiau naudingos savybės išlieka maždaug metus. Prieš džiovinimą lapus galima atskirti nuo stiebų – juose yra minimalus naudingųjų medžiagų kiekis, o šiurkštūs pluoštai daro juos netinkamus kulinarijai.
Be džiovinimo, leidžiama laikyti monardos žalumynus užšaldytus. Lapai atskiriami nuo stiebo, nuplaunami, nusausinami, kad būtų pašalinta drėgmė, ir dedami į indą į šaldiklį. Tokiu būdu paruošti žalumynai netinka salotoms, tačiau išlaiko savo aromatą ir gali būti naudojami mėsos patiekaluose bei sriubose.
Monardos aliejų galima laikyti trejus metus ir ilgiau, nes jo sudėtyje yra stiprių konservantų.
Įdomūs faktai apie bergamotą
- Monarda yra palyginti nauja kultūra Rusijoje. Ji pradėta aktyviai tirti XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje, o platų paplitimą tarp sodininkų ji įgijo maždaug tuo pačiu metu.
- Monarda yra gražus dekoratyvinis augalas. Patyrę sodininkai mano, kad ji atbaido kenkėjus nuo gretimų augalų, taip pat padeda pagerinti augalų-partnerių, pavyzdžiui, pomidorų, skonį.
- Bergamotų žolės naudingąsias savybes galima panaudoti aromatinėse kompozicijose. Sausus monardos žiedynus galima sumaišyti su lauro lapais, rožių žiedlapiais, žieve ir kankorėžiais, papildyti eukalipto arba levandų eteriniu aliejumi. Gautas mišinys gali būti naudojamas permatomuose induose patalpoms puošti ir orui prisotinti maloniu kvapu arba kaip sašė, suteikiant malonų aromatą spintos daiktams. Maišelius su monarda, levandomis, rožėmis taip pat galima dėti į pagalvę.
- Monardos aliejų galima naudoti patalpoms ir daiktams dezinfekuoti šeimose, kuriose yra sergančių narių. Nedideliu kiekiu tokio aliejaus apdorojimas padės užkirsti kelią ligos plitimui.
- Naudojimas buityje padės sutaupyti perkant įvairias priemones ir išvengti sintetinės toksiškos buitinės chemijos naudojimo. Sausa monarda, išdėstyta palei sienas ir baldų viduje, padeda kovoti su namų kenkėjais, įskaitant blakes ir tarakonus. Monardos aliejus padeda sustabdyti juodojo pelėsio plitimą drėgnose patalpose. Dūmai nuo sudegintų stiebų ir lapų padeda kovoti su kenkėjais sodo medžiuose. Purškimas vandeniu, įpylus bergamotų žolės užpilo, atbaido vabalus ir vikšrus ant kopūstų ir kitų daržovių. Bergamoto šaknys į dirvą išskiria specialias medžiagas ir atbaido požeminius kenkėjus.
- Vienintelis būdas gauti monardų aliejų, kai maksimaliai išlaikomos jo naudingosios savybės, yra garų distiliacija. Jei ant gatavo monardų aliejaus pakuotės nurodyta, kad jis pagamintas šalto spaudimo būdu, tai gali reikšti, kad priemonė yra padirbta arba neturi deklaruotų naudingųjų savybių.
- Pramoninės gamybos kosmetika su bergamotu savo sudėtyje neturi konservantų. Bergamoto žolės aliejus pats savaime yra natūralus konservantas, nereikalaujantis sintetinių analogų pridėjimo.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
