Šimtalgė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos
Ne visi žino, kaip atrodo šimtalgė. Tai augalas iš gencijoninių šeimos. Jis turi paprastą, viršuje šakotą stiebą, prie šaknų ir ant stiebo augančius lapus. Šimtalgės ekstraktas naudojamas tradicinėje medicinoje, kaip preparatų sudėtinė dalis gydant virškinamojo trakto, inkstų, kasos, kepenų ligas, taip pat kovojant su priklausomybe nuo alkoholio. Be to, šis augalas plačiai naudojamas liaudies medicinos receptuose.
- Cheminė sudėtis
- Kaip atrodo ir kur auga
- Kaip užsiauginti savarankiškai
- Rinkimas ir laikymas
- Šimtalgės žolės gydomosios savybės
- Šimtalgės nauda
- Moterims
- Vyrams
- Žindymo laikotarpiu
- Nėštumo metu
- Vaikams
- Šimtalgė medicinoje
- Nuo alkoholizmo
- Inkstams
- Sergant reumatoidiniu artritu
- Sergant kolitu
- Nuo cistito
- Sergant pankreatitu
- Nuo hemorojaus
- Nuo kirmėlių
- Sergant hepatitu
- Gydomųjų mišinių su šimtalge rūšys
- Užpilas
- Tinktūra
- Nuoviras
- Arbata
- Vynas
- Šimtalgės naudojimas kosmetologijoje
- Šimtalgės aliejus: nauda ir naudojimas
- Kontraindikacijos vartojimui
Cheminė sudėtis

Šimtalgė – unikalus augalas, pasižymintis daugybe vertingų savybių dėl savo turtingos cheminės sudėties. Šioje žolėje yra šios aktyviosios sudedamosios dalys:
- genciopikrinas, eritaurinas ir kiti iridoidiniai glikozidai (jie sudaro nuo 0,3 iki 2,4% viso augalo);
- alkaloidai – eritricinas, geniacinas ir kt.;
- vitaminas C;
- flavonoidai;
- oleanolio rūgštis;
- ksantonai;
- fenolio karboksirūgštys.
Mažesniu kiekiu augale yra eterių, vaško, dervos, nikotino rūgšties, fitosterolių. Tokia cheminė sudėtis daro šimtalgę tikrai vertingu augalu, padedančiu kovoti su daugybe negalavimų.
Kaip atrodo ir kur auga
Šimtalgė gali užaugti iki 50 cm aukščio, jos lapeliai pailgi, o žiedai nedideli, sodriai rožiniai, susiliejantys į žiedynus. Daugumai rusų ši gėlė gerai žinoma, nes sutinkama gana dažnai: ją galima rasti prie kelių, upių ir tvenkinių. Dažnai ši žolė auga kaip piktžolė laukuose, žolėtose pievelėse ir net daržuose tarp kultūrinių augalų. Mėgstamos šimtalgės augimo vietos – Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos stepių ir miškastepių zonos.
Kaip užsiauginti savarankiškai
Šią žolę galima užsiauginti ir savo žemės sklype, kaip ir daugelį kitų augalų. Pakanka rasti prinokusią sėklų dėžutę ir išpilti ją ant supurentos dirvos. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą vietą sėjai. Geriausiai tiks atvira vietovė, esanti aukštumoje, pietinėje sodo ar daržo dalyje, nes šis augalas mėgsta augti „šilta ir sausa“ sąlygomis.
Centaurijos sėklos yra gana smulkios. Kad būtų patogiau jas sėti, turite jas sumaišyti su nedideliu kiekiu smėlio ir pasodinti negiliai – iki 5 mm gylio į dirvą. Po to turite sutankinti dirvą volu, palaistyti ir uždengti plėvele. Norėdami sodinti į atvirą gruntą daigus, turite pradėti juos ruošti jau kovą. Daigai sodinami bet kokia tvarka, laikantis tik atstumo tarp jų – apie 10 cm.
Prižiūrėti šį augalą nėra sudėtinga: savalaikis ravėjimas, laistymas ir dirvos purenimas – visa, ko reikia centaurijai sėkmingai augti. Jeigu sklype atsirado kenkėjų, augalo nepageidautina apdoroti cheminiais priedais. Geriau šiems tikslams naudoti saugius liaudiškus kovos būdus. Priešingu atveju gausite ne gydomąjį augalą, o, priešingai, kenkiantį organizmui dėl didelio cheminių medžiagų kiekio.
Rinkimas ir laikymas
Centaurija renkama jos gausaus žydėjimo laikotarpiu. Gydomosiomis savybėmis pasižymi augalo stiebai, lapai ir žiedai. Reikėtų rinkti žolę, augančią atokiau nuo kelių ir pramonės gamyklų, kad gautumėte ekologiškai švarią žaliavą. Stiebai nupjaunami aukščiau šaknies, teikiant pirmenybę daugiausia jauniems augalams.
Centaurijos ruošimui naudojamas džiovinimo būdas. Žinoma, galima įsigyti jau paruoštą žaliavą vaistinėje, tačiau savarankiškas rinkimas ir ruošimas leidžia būti tikriems dėl jos ekologiškumo. Tinkamo centaurijos ruošimo pagrindas yra pagrindinės sąlygos laikymasis: patalpa turi būti gerai vėdinama, be tiesioginių saulės spindulių patekimo. Kad stiebai nepatamsėtų, žolę reikia paskleisti plonu sluoksniu ant švaraus balto popieriaus arba medvilninio audinio. Kai žaliava visiškai išdžiūsta, ją reikia sudėti į sausas stiklines talpas arba popierinius maišus. Maksimalus laikas, per kurį galima laikyti džiovintą vaistinį augalą, yra dveji metai.
Šimtalgės žolės gydomosios savybės
Šis augalas naudojamas tiek tradicinėje medicinoje, tiek liaudies receptuose. Šios žolės ekstraktas yra pagrindinė veiklioji medžiaga kai kurių vaistų sudėtyje. Preparatai, turintys centaurijos, pasižymi šiomis savybėmis:
- antihelmintiniai;
- nuskausminamosios;
- virškinimą reguliuojantys;
- priešuždegiminės;
- žaizdas gydančios;
- antiseptinės;
- tulžies išsiskyrimą skatinantys;
- tonizuojantys.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardytą naudingų veiksmų sąrašą, centaurija gali būti naudojama kovojant su virškinimo organų, inkstų, kepenų ligomis, taip pat siekiant įveikti lėtinį nuovargį, nemigą, priklausomybę nuo alkoholio. Šio augalo ekstrakto turinčių preparatų vartojimas skatina smegenų veiklos gerėjimą ir didina atsparumą stresui.
Šimtalgės nauda
Apie tai, kad kentaurijos žolė yra naudinga, žino ne viena karta. Daugybė liaudies medicinos receptų liudija apie nagrinėjamo augalo vertę. Tinkamai sudaryta gydymo schema, naudojant kentaurijos ekstraktą, leidžia įveikti daugybę ligų, įskaitant lėtines, taip pat pagerinti bendrą organizmo būklę. Apsvarstykime šio vaistinio augalo poveikį moters ir vyro organizmui, taip pat klausimą, ar nėščios moterys ir vaikai gali vartoti jo pagrindu pagamintus vaistus.

Moterims
Kentaurijos žolė daugiausia naudojama tokioms ginekologinėms problemoms šalinti kaip skausmingos ir pernelyg gausios menstruacijos, hormonų sistemos sutrikimai, lytinių organų funkcijos sutrikimai. Taip pat vaistinis augalas padeda reguliuoti mėnesinių ciklą ir, kaip pasekmė, greičiau pastoti. Šiais tikslais naudojami nuovirai, užpilai ir arbatos iš augalo. Siekiant pašalinti skausmo simptomą sergant cistitu, gimdos ir kiaušidžių uždegimu, taip pat kitomis šlapimo lytinių takų ligomis, naudojami vaistiniai preparatai, kurių pagrindą sudaro kentaurijos ekstraktas.
Vyrams
Kentaurija gali būti skirta vyrams, sergantiems įvairiomis ligomis, kurias lydi skausmo sindromas. Ši žolė pasižymi raminančiu, skausmą malšinančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Ji gali būti skiriama esant šlapimo lytinių organų srities sutrikimams ir hormoniniams sutrikimams. Tačiau dažniausiai kentauriją rekomenduojama gerti vyrams, kenčiantiems nuo alkoholio priklausomybės. Nors ši problema pasitaiko ir kai kurioms moterims, dažniausiai ji susijusi būtent su vyrais. Alkoholizmui gydyti naudojamos tiek vaistinės priemonės, kurių sudėtyje yra šio augalo ekstrakto, tiek liaudies metodai, apimantys arbatų užplikymą, užpilų ir nuovirų gamybą.
Žindymo laikotarpiu
Žindančioms moterims leidžiama gerti arbatą iš kentaurijos, jei nei mama, nei kūdikis nėra alergiški šiam augalui. Arbatai užplikyti reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą susmulkintos sausos žaliavos ir užpilti puodeliu (200 ml) verdančio vandens, po to palikti 2 valandas. Prieš vartojant arbatą reikia pašildyti. Ši priemonė gali padidinti laktaciją, taip pat padėti kovoti su infekcinėmis ir peršalimo ligomis.
Nėštumo metu
Prieš svarstant kentaurijos naudą nėščiosioms, svarbu pažymėti, kad pirmąjį trimestrą ši žolė yra kategoriškai draudžiama. Taip yra dėl to, kad augale yra medžiagų, kurios sukelia gimdos tonusą, o tai gali išprovokuoti persileidimą. Ši savybė gali būti panaudota, kai nėštumas yra pernešamas, siekiant paskatinti gimdymą.
Auksinis šimtžiedis gali padėti nėščiosioms įveikti tokį nemalonų reiškinį kaip rėmuo, kuris gana dažnai pasireiškia antruoju ir trečiuoju trimestrais. Rėmeniui, nemaloniems pojūčiams „po šaukšteliu“, karščio pylimui ir pilnumo jausmui skrandyje pašalinti vartojamas auksinio šimtžiedžio antpilas. Jis ruošiamas taip: 10 g džiovintos žaliavos užplikyti verdančiu vandeniu (250 ml), palaikyti parą, tada gerai perkošti per kelis marlės sluoksnius ir gerti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
Vaikams
Neretai maži vaikai kenčia nuo epilepsinių traukulių, trūkčiojimų ir priepuolių, turinčių nervinę prigimtį. Be to, tyrimai pas gydytojus gali nerodyti jokių fiziologinių sveikatos problemų. Tokiais atvejais išvardyti simptomai priskiriami gimdymo traumų, išgąsčių ir net epilepsijos pasekmėms. Gydytojai gali skirti rimtą medikamentinį gydymą, nors iš tikrųjų viską galima išspręsti daug paprasčiau. Reikalas tas, kad mažiems vaikams dažnai pasitaiko helmintų invazijos bet kuriuose vidaus organuose, kurių beveik neįmanoma aptikti atliekant įprastą tyrimų rinkinį. Siekiant pašalinti daugumą helmintų rūšių vaikams, gali būti naudojamas auksinis šimtžiedis.
Vaistui paruošti reikės 1 valgomojo šaukšto sausos žolės, kurią užpilkite puodeliu (200 ml) verdančio vandens ir palaikykite 8 valandas. Šią priemonę duokite vaikui po 1 valgomąjį šaukštą prieš pagrindinius valgymus (maždaug 3–5 kartus) 3–4 dienas, prireikus kursą pakartokite po trijų mėnesių. Jei pagerėjimas nepasireikš, būtinai apsilankykite pas gydytoją dėl išsamesnio tyrimo ir tokių simptomų priežasties išsiaiškinimo.
Šimtalgė medicinoje

Auksinis šimtžiedis – vertinga žolė žmogui, naudojama daugelį amžių. Šis augalas taikomas ne tik liaudies medicinoje, bet ir tradicinėje. Auksinio šimtžiedžio ekstraktas padeda kovoti su šiais normalaus organizmo funkcionavimo sutrikimais:
- žarnyno sutrikimai, ypač – viduriavimas, diarėja, sunkumai virškinant maistą ir pan.;
- apetito stoka;
- tulžies sąstingis ir kiti tulžies pūslės susirgimai;
- įvairios infekcinės ligos;
- vidiniai ir išoriniai kraujavimai;
- prastas kraujo krešėjimas;
- kai kurie skrandžio susirgimai;
- pielonefritas ir kitos inkstų ligos;
- cistitas, urogenitalinės srities uždegimai;
- skausmo simptomai esant įvairioms būklėms;
- nervinis išsekimas, nemiga;
- galvos skausmai, sukelti protinio pervargimo;
- ginekologinės ligos;
- alkoholinė priklausomybė.
Platus auksinio šimtžiedžio vartojimo indikacijų sąrašas rodo nepaprastą šio augalo vertę. Panagrinėkime dažniausius atvejus, kai gali būti naudojama ši vaistinė žolė.
Nuo alkoholizmo
Laikoma, kad alkoholizmas daugeliu atvejų yra liga, kuri, kartą atsiradusi, lydės žmogų visą likusį gyvenimą. Kovojant su alkoholizmu naudojami įvairūs metodai – nuo vaistų iki gydymo pas psichoterapeutą ir hipnozės. Tačiau toli gražu ne visi žino, kad alkoholizmo problemą įveikti galima gana paprastai – pasitelkus šimtakojį. Šis augalas buvo naudojamas jau prieš keletą šimtmečių kovai su girtavimu, ir gana sėkmingai. Jį taiko ir šiuolaikiniai liaudies gydytojai.
Šimtakojis praktiškai neturi kontraindikacijų, tačiau tai nereiškia, kad jį galima vartoti be išankstinės konsultacijos su gydytoju. Kai kuriais atvejais šis augalas gali neigiamai paveikti sveikatą, pavyzdžiui, esant tachikardijai ir kitoms širdies ligoms, individualiam netoleravimui ir pan. Taip pat būtina mokėti tinkamai parinkti žaliavą, paruošti priemonę su reikiama gydomųjų komponentų koncentracija, taip pat vartoti tinkamomis dozėmis, kad būtų pasiektas teigiamas poveikis.
Yra keli vaistų, skirtų kovai su alkoholizmu, ruošimo iš šimtakojo variantai:
- Nuoviras ruošiamas taip: 2 valg. š. sausos žaliavos reikia užpilti stikline verdančio vandens ir pavirinti vandens vonelėje 15 minučių, po to perkošti. Gautą mišinį padalinti į tris dalis ir suvartoti per dieną, kartojant gydymą 10 dienų. Kursą galima pakartoti po savaitės pertraukos.
- Šimtakojis su pelynu: paimti džiovinto pelyno (0,5 valg. š.) ir šimtakojo (2 valg. š.), užpilti 0,5 l verdančio vandens ir pavirinti ant silpnos ugnies 10 minučių, po to nuimti nuo viryklės ir palikti pastovėti maždaug valandą. Gautą nuovirą gerti po truputį – po ketvirtį puodelio tris kartus per dieną savaitę. Tada padaryti savaitės pertrauką ir vėl pakartoti kursą.
- Šimtakojo ir čiobrelio nuoviras: paimti po 1 valg. š. nurodytų žolelių, užpilti 1 l verdančio vandens, palikti valandai (geriausia termose), po to perkošti. Gerti po 2 gurkšnius tris kartus per dieną 10 dienų, prireikus kartojant kursą kartą per mėnesį.
Pirmiau pateikti receptai veikia panašiai: ligonis pradeda jausti pasibjaurėjimą alkoholiu, pasireiškiantį rankų drebulio, pykinimo ir net vėmimo priepuoliais vartojant alkoholinius gėrimus. Žmogus pradeda bijoti atsiradusių simptomų ir ilgainiui nustoja vartoti alkoholį. Susidaro atitinkamas refleksas: išgėrus alkoholio atsiranda bloga savijauta.
Inkstams
Yra liaudiškas vaistas nuo pielonefrito ir inkstų akmenų, kurio pagrindas – šimtastiebis. Norint paruošti nuovirą, reikia paimti po 1 valg. š. šių žolelių: kvapiosios gelsvės, rozmarino ir šimtastiebio, sumaišyti, užpilti 1 l verdančio vandens, palikti termose 2 valandoms, tada perkošti. Vaistą gerti po 100 ml tris kartus per dieną. Šis žolelių kompleksas yra žinomo preparato „Kanefron“ pagrindas, kuris skiriamas pacientams, sergantiems pielonefritu, taip pat pacientams, kenčiantiems nuo edemos, susijusios su skysčių išskyrimo iš organizmo sunkumais.
Taip pat šimtastiebis naudojamas esant enurezei suaugusiesiems ir vaikams nuo 3 metų. Norint paruošti vaistą pagal liaudišką receptą, reikės 1 valg. š. sausos susmulkintos augalo dalies ir tiek pat džiovintos jonažolės. Gautą mišinį užpilti 0,4 l verdančio vandens ir palikti termose 2–3 valandoms. Gautą priemonę suvartoti per parą, padalijus į 3–4 porcijas. Skoniui pagerinti galima įdėti arbatinį šaukštelį medaus arba cukraus. Prieš naudojant šią priemonę, ypač gydant vaikų šlapimo nelaikymą, būtina pasitarti su gydytoju.
Sergant reumatoidiniu artritu
Palengvinti sergančiojo reumatoidiniu artritu būklę galima priemone, pagamminta iš šių žolelių: šimtastiebio, valerijono (šaknų), vaistinės ramunėlės žiedu. Visus ingredientus paimti lygiomis dalimis, atskirti 15 g mišinio ir užpilti stikline verdančio vandens. Tada uždėti ant silpnos ugnies, kaitinti pusvalandį, po to atvėsinti ir perkošti per sietelį arba marlę. Gatavą vaistą padalyti į tris porcijas ir išgerti per dieną.
Tuo pačiu svarbu atsiminti, kad reumatoidinis artritas yra rimta liga, kurios gydymas apima atitinkamų vaistų vartojimą. Liaudiški receptai gali būti tik papildomas artrito gydymas, bet ne pagrindinis.
Sergant kolitu
Kolitas – tai storosios žarnos srities uždegiminė liga, lydima tokių nemalonių simptomų kaip skausmas žarnyne, išmatų problemos, pilvo pūtimas, diskomfortas ir kt. Įveikti šią būklę galima naudojant šimtastiebį. Priemonei paruošti prireiks 1 valg. š. sausos žolės, taip pat po 1 valg. š. šalavijo ir sausų ramunėlių žiedu. Visus komponentus sumaišyti, užpilti 200 ml verdančio vandens ir palikti maždaug pusvalandžiui, tada perkošti. Gautą priemonę reikia gerti po 1 valg. š. kas 2 valandas vieną mėnesį. Teigiamas poveikis bus pastebimas jau pirmomis dienomis pradėjus vartoti šį užpilą.
Nuo cistito
Kadangi cistitas yra uždegiminė liga, jai gydyti gali būti naudojamas šimtastiebis. Šis augalas pasižymi ryškiai išreikštomis priešuždegiminėmis savybėmis, todėl jis yra nepakeičiamas kovojant su cistitu. Teigiamas šimtastiebio poveikis šlapimo ir lytinių organų sferos būklei žinomas jau seniai, o tai patvirtina šios žolės įtraukimas į tokių vaistinių preparatų kaip „Ciston“ ir „Kanefron“ sudėtį.
Yra toks liaudies receptas cistitui gydyti: 2 valgomuosius šaukštus sausų žaliavų reikia užpilti puodeliu (200 ml) verdančio vandens ir palaikyti parą. Tada užpilą perkošti per marlę, padalyti į 3–4 porcijas ir išgerti per parą. Šis užpilas taip pat gali būti sėkmingai naudojamas prausimuisi sergant cistitu ir įpilamas į vonią. Jau po 3–5 procedūrų ligonis pastebės reikšmingą savo būklės pagerėjimą.
Sergant pankreatitu
Uždegiminis procesas kasoje – gana dažna liga. Nepriklausomai nuo priežasties, sukėlusios šią būklę, gydant pankreatitą gali būti naudojama širdažolė, kuri pasižymi priešuždegiminiu, priešmikrobiniu, skausmą malšinančiu ir antiseptiniu poveikiu.
Vaistui paruošti reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą sauso augalo, užpilti 200 ml verdančio vandens, palikti pusvalandžiui, po to perkošti ir gerti ne daugiau kaip po 1/3 stiklinės tris kartus per dieną. Gydymo kursas trunka 2–4 savaites, po to reikia daryti 1–2 mėnesių pertrauką.
Tačiau reikia suprasti, kad ūminė arba lėtinė šios ligos forma reikalauja kitokio gydymo, kurio metu bus naudojami rimti medicininiai preparatai. Dėl to prieš savarankišką pankreatito gydymą reikia apsilankyti pas endokrinologą. Tai privaloma sąlyga, kurios nesilaikymas gali sukelti ligos komplikacijų ir paskatinti kitų negalavimų vystymąsi esamos būklės pagrindu.
Nuo hemorojaus
Širdažolė gali būti naudojama hemorojui gydyti, nes ši žolė pasižymi skausmą malšinančiu, priešuždegiminiu ir spazmolitiniu poveikiu. Atsikratyti nemalonių simptomų padeda tiek nuoviras, tiek užpilas, arbata ir kitos šio augalo pagrindu pagamintos vaistinės formos. Be to, širdažolė gali būti vartojama visose ligos vystymosi stadijose, tačiau geriausio rezulto galima pasiekti gydant hemorojų pradinėje stadijoje. Užsitęsusią ligą reikia gydyti tik medikamentiniu būdu, o pačių paruoštos priemonės širdažolės pagrindu gali būti tik pagalbiniai kovos su hemorojumi metodai.
Nuo kirmėlių
Atsikratyti kirmėlių, pažeidžiančių žarnyną ir kitus organus, galima naudojant širdažolę, smėlinį kmyną ir bitkrėslę. Šiuos augalus rekia sumaišyti lygiomis dalimis, paimti 15 g mišinio, užpilti stikline verdančio vandens ir palikti 1–2 valandas pritraukti. Po to skystį perkošti ir vartoti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną prieš valgį. Teigiamas poveikis pasireikš jau po 7–10 dienų nuo vaisto vartojimo pradžios. Kursą galima kartoti ne anksčiau kaip po mėnesio.
Sergant hepatitu
Gydant hepatitą gali būti naudojama tokia liaudies priemonė kaip širdažolės užpilas. Norint paruošti šį vaistą, reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą sausų augalo lapelių ir stiebų, užpilti 1 l verdančio vandens, palikti pusvalandžiui, tada perkošti. Gautą priemonę gerti po trečdalį stiklinės prieš valgį visą dieną (3–4 kartus).
Gydomųjų mišinių su šimtalge rūšys
Liaudies gydytojai iš kartos į kartą perduoda keletą receptų, kaip gaminti gydomuosius mišinius kovai su daugeliu ligų. Tai užpilai, tinktūros, nuovirai, arbatos ir vynas. Jų paruošimo receptai nereikalauja ypatingų įgūdžių ar įrankių, todėl vaistiniai mišiniai su šimtažole yra prieinami kiekvienam. Aptarkime dažniausius liaudies priemonių, pagrįstų šiuo augalu, paruošimo būdus.

Užpilas
Norint paruošti šimtažolės užpilą, reikės 10 g džiovintų žaliavų, kurias reikia užplikyti stikline verdančio vandens, palikti termose parai nusistovėti, po to užpilą galima naudoti pagal paskirtį, prieš tai nukošus. Šimtažolės užpilą reikia gerti tris kartus per dieną po 50 ml.
Tinktūra
Kovojant su alkohalizmu naudojama šimtažolės tinktūra. Ji ruošiama taip: 50 g džiovintų žaliavų sumalti į miltelius, užpilti 0,5 l spirito, palikti tamsioje vietoje 21 dienai užsistovėti, paruštą priemonę nukošti. Tinktūrą gerti po 10 lašų tris kartus per dieną prieš valgį. Kursą galima pakartoti ne anksčiau kaip po 2 savaičių.
Nuoviras
Šimtažolės nuoviras gaminamas iš 1,5 valg. šaukšto sausos žolės ir 1 l vandens. Vandį užvirinti, įdėti augalą ir troškinti 20 minučių ant silpnos ugnies. Kai nuoviras bus paruoštas, jį reikia nukošti. Gerti po 2 valg. šaukštus prieš pagrindinį valgį.
Arbata
Šimtažolės arbata ruošiama taip pat, kaip ir kitos žolelių arbatos. 1 valg. šaukštą augalo reikia užpilti puodeliu (200–250 ml) verdančio vandens ir tiesiog palikti pritraukti 15–20 minučių. Gautą gėrimą gerti tris kartus per dieną po 1/3 stiklinės.
Vynas
Gydant ir profillaktojant kai kurias ligas naudojamas šimtažolės ir pipirmėtės vynas. Jį paruošti reikia paimti po 30 g šių žolelių, pridėti vieną citriną, supjaustytą nedideliais gabalėliais, ir užpilti mišinį 1 litru baltojo vyno. Talpą reikia pasirinkti tokią, kad joje neliktų laisvos vietos. Vyną laikyti 10 dienų tamsioje patalpoje, po to gerti po 100–120 g vieną kartą per dieną savaitę. Ši priemonė rekomenduojama esant apetito sutrikimui, anemijai, sumažėjusiam imunitetui, lėtiniam nuovargiui.
Šimtalgės naudojimas kosmetologijoje
Šimtažolė dažnai naudojama kosmetiniais tikslais. Šis augalas skatina odos regeneraciją, raudšelių lyginimą, taip pat greitesnį plaukų augimą. Tarp liaudies grožio receptų su šimtažole paminėtini:
- Nuoviras plaukų augimui paspartinti. Priemonė ruošiama taip: 2 valg. šaukštus sausos žolės užpilti 0,4 l vandens, pavirinti ant silpnos ugnies 3 minutes, tada atausinti ir nukošti. Gautą nuovirą reikia tepti ant plaukų šaknų masažuojamais judesiais du kartus per dieną.
- Unikalus augalas naudojamas odos pigmentinėms dėmėms ir strazdanoms šalinti. Priemonei paruošti reikia paimti 2 valg. š. auksažolės užpilo, praskiesti 2 l vandens ir pastatyti ant vidutinės ugnies. Virinti priemonę, kol jos tūris sumažės perpus. Po to nukošti, suvilgyti joje vatos diskelį ir 15–20 minučių uždėti ant probleminės vietos.
- Norint išvengti raukšlių atsiradimo ir padaryti jau atsiradusius su amžiumi susijusius odos pokyčius mažiau pastebimus, galima naudoti auksažolės aliejų. Jį reikia užtepti ant veido, palaikyti 20–30 minučių, tada nuplauti arba nuvalyti vatos diskeliu.
Šimtalgės aliejus: nauda ir naudojimas
Aliejus su auksažolės ekstraktu aktyviai naudojamas kosmetikos tikslais. Jis naudojamas išoriškai regeneracijai gerinti, taip pat odai elastingumo suteikti ir jaunatviškumui pratęsti. Auksažolės aliejų reikia kasdien vakare, po vonios ar dušo, įtrinti į odą masažiniais judesiais 10 dienų. Prireikus kursą galima pakartoti po mėnesio.
Kontraindikacijos vartojimui

Nepaisant to, kad auksažolė yra visiškai nekenksmingas augalas, ji turi keletą kontraindikacijų. Taigi, vartoti šią žolę ir jos pagrindu pagamintus vaistinius preparatus draudžiama:
- nėštumo metu (gali išprovokuoti persileidimą);
- esant individualiam augalo komponentų netoleravimui;
- esant skrandžio opai ir paūmėjusiam gastritui;
- esant antsvoriui.
Jei kyla abejonių, ar galima vartoti priemones auksažolės pagrindu, būtina pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti atitinkamą tyrimą. Reikia atsiminti, kad kai kuriais atvejais liaudies medicina gali būti tik papildymas prie pagrindinio gydymo, bet jokiu būdu ne jo pakaitalas.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
