Katės letenėlė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Antenarija liaudyje neatsitiktinai vadinama katės letenėle. Pirma, augalo žiedpumpuris iš tikrųjų primena naminio gyvūno letenėlę. Antras tokio pavadinimo paaiškinimas susijęs su legenda, pagal kurią benamė katė išgelbėjo sergantį vaiką, atnešusi į namus nežinomą žolę. Šeimininkė iš šio augalo paruošė nuovirą ir juo pagirdė vaiką. Netrukus mažylis pasveiko, o stebuklinga žolė nuo to laiko pradėta vadinti „katės letenėle“.

Šioje mitinėje istorijoje yra daug tiesos. Rusijoje vaistinis augalas buvo plačiai naudojamas kaip veiksminga kraują stabdanti priemonė. Žole buvo šalinamos žarnyno problemos ir gydomas kosulys. Liaudies gydytojai tvirtino, kad paslaptinga žolė gali išgydyti žmogų nuo šimtų ligų. Deja, oficialiame vaistinių augalų žinyne antenarija nėra minima. Tačiau nuo senų laikų išliko ir šiandien plačiai naudojami namų terapijoje unikalūs receptai su šiuo augalu. Katės letenėlės – tai labai naudinga žolė. Ji nusipelno, kad būtų išsamiau papasakota apie jos unikalią sudėtį ir gydomąsias savybes.

Cheminė sudėtis

Katės letenėlė savo sudėtyje turi pilnavertį maistinių medžiagų ir cheminių junginių kompleksą, kuris užtikrina daugybę gydomųjų savybių. Didžioji dalis komponentų susitelkusi antžeminėje augalo dalyje. Žolėje yra šie aktyvūs elementai:

1. Rauginės medžiagos valo organizmą nuo toksinų ir laisvųjų radikalų, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, skatina virškinimą.
2. Askorbo rūgštis (arba visiems žinomas vitaminas C) mažina šlapimo rūgšties koncentraciją, stiprina imuninę galią, dalyvauja svarbių hormonų sintezėje, reguliuoja ląstelinį kvėpavimą.
3. Dervos pasižymi antiseptinėmis savybėmis, skatina žaizdų gijimą, stabdo puvimo procesus žarnyne.
4. Vitaminas K – tai visa medžiagų grupė, reguliuojanti kraujo sudėtį. Visų pirma, ši medžiaga skatina protrombino – fermento, užtikrinančio kraujo krešėjimą – gamybą.
5. Saponinai lokalizuoja uždegimo židinius, normalizuoja vandens-druskų balansą. Ši medžiagų grupė taip pat stimuliuoja kai kurių svarbių hormonų gamybą.
6. Fitosterinai kenksmingai veikia virusus ir bakterijas, neutralizuoja toksinus, dalyvauja hormonų sintezėje.
7. Eteriniai aliejai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, gerina virškinamojo trakto darbą, pasižymi priešuždegiminiu aktyvumu.
8. Alkaloidai normalizuoja arterinį kraujospūdį, malšina skausmą, daro tam tikrą poveikį centrinės nervų sistemos darbui (didelių dozių vaistas ją slopina, o mažos – sukelia stiprų susijaudinimą).

Be šių komponentų, augalo sudėtyje yra dar daug kitų žmogaus sveikatai naudingų medžiagų. Ir nors antenarija nėra įtraukta į pagrindinių vaistinių preparatų registrą, profesionalūs medikai neneigia jos gydomųjų gebėjimų. Žolininkai visada ruošia žaliavas atsargai, kad vėliau galėtų ruošti vaistinius mišinius namų terapijai.

Kaip atrodo ir kur auga

Katpėdė nepasižymi patrauklia išvaizda ir ryškiais gražiais žiedynais. Tai dvinamis augalas, priklausantis Astrinių (sudėtiniaižiedžių) šeimai ir Katpėdžių genčiai, atrodo kukliai. Pagrindinės daugiamečio augalo savybės:

1. Augimas. Suaugęs augalas pasiekia ne didesnį kaip 30 cm aukštį. Antenarijos nykštukiškumas paaiškinamas jos atsparumu aukštoms temperatūroms, o tai, beje, būdinga visiems karščiui atspariems augalams.
2. Stiebai apsaugoti plaukuota danga. Todėl žolė nebijo sausros, taip pat lengvai pakelia 30 laipsnių šalčius.
3. Ryškiai žali augalo lapai iš išorės yra nepriekaištingai lygūs, o jų apatinė dalis šiurkšti, su sidabriniu atspalviu. Didžioji dalis lapų susitelkusi prie žemės į rozetę.
4. Plonas katpėdės šaknis dalijasi į daugybę šakų, dėl ko augalas tvirtai įsitvirtina žemėje.
5. Smulkūs žiedeliai sudaro žiedyną-krepšelį, primenantį katės letenėlės formą. Jie tokie pat minkšti ir aksomiški kaip naminių augintinių. Vyriški žiedynai pasižymi baltu atspalviu, tačiau jų kontūrai yra šiurkštesni nei švelniai rožinių moteriškų krepšelių.
6. Vaisius pailgas. Jis primena cilindrą ir yra papildytas plaukuotu kuokšteliu.

Tai įdomu: Katpėdė pražysta tik tada, kai stiebas išsitempia iki 25 cm aukščio.

Augimo vietovės

Antenarija priklauso labiausiai pasaulyje paplitusiems laukinės augalijos rūšims. Šis floros atstovas, lyg universalus karys, nebijo nei karščio, nei šalčio. Turėdama natūralią apsaugą veltinio dangos pavidalu, žolė geba kaupti ir išsaugoti vandens išteklius. Mėgstamiausios apsigyvenimo vietos – saulėtos miško proskynos, laukai, pievos, aukštumos. Gausi šviesa yra pagrindinė augalo patogiam gyvenimui sąlyga. Todėl, norint rasti vaistinę žolę, visada reikia orientuotis į atviras vietas.

Katės letenėlę galima sutikti beveik visuose Rusijos regionuose. Žolė puikiai jaučiasi Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje. Didelius plotus ji užima Kazachstane ir Kurilų salose. Net Kaukazo priekalnių rajonuose ir šiaurinėje tundroje nesunku rasti šį neįspūdingą išvaizda, bet labai naudingą augalą. Žolė gerai prisitaiko prie pačių atšiauriausių gyvenimo sąlygų. Kai kurios antenarijos rūšys papildo skurdų Arkties regionų kraštovaizdį.

Naudinga žinoti: Jei katės letenėlė bus pasodinta derlingoje dirvoje, žolė greitai išsities aukštyn, praradusi savo natūralų kompaktiškumą.

Rūšys

Žmonės katės letenėlei suteikė ne vieną dešimtį ryškių pavadinimų. Todėl dažnai kyla sunkumų nustatant rūšinę priklausomybę. Pavyzdžiui, antenarija dažnai vadinama „krūtinės žole“ dėl gebėjimo išgydyti kosulį, ji žinoma „baltojo nemirtingo“ vardu. Tačiau su smėliniu nemirtingu, kurį lengva atpažinti iš ryškiai geltonų žiedynų, katės letenėlė neturi nieko bendra. O tokį vardą žmonės suteikė vaistinei žolei, nes išdžiovinta ji nepraranda šviežiai nuskinto augalo gaivos. Taip pat paplitę tokie pravardžiavimai kaip zolotušnikas, gorlianka, kamčiukas.

Botanikai sunkiai įvardija tikslų katės letenėlės rūšių skaičių. Kai kurie mokslininkai teigia, kad jų yra daugiau nei 100, tačiau žinyne aprašyta tik 50 žolės veislių. Rusijos teritorijoje paplitusios tik 10 rūšių, be to, beveik visos jos gyvena Arkties zonoje. Augalą saugo įstatymas, todėl yra antenarijos rūšių, įtrauktų į Raudonąją knygą.

Tarp dažnai pasitaikančių rūšių galima paminėti:

1. Katės letenėlė dvinamė – labiausiai paplitusi veislė, kurią žolininkai renka gydymo tikslais. Žydėjimo laikas – gegužė-birželis.
2. Karpatinė rūšis skiriasi nuo dvinamės tuo, kad jos žiedkotis visiškai neturi lapų dangos. Šios rūšies katės letenėlės paplitimo arealas – Karpatai.
3. Alpinė atmaina auga šiaurės Europoje. Žiedkotis pasiekia iki 25 cm aukštį, o maži pilkšvai žali lapai – iki 5 cm. Žydėjimo laikotarpis – nuo liepos iki rugpjūčio.
4. Katės letenėlė paprastoji – tai nykštukinė rūšis, kurios aukštis neviršija 10 cm. Žydėjimo laikotarpis sutampa su vasaros viduriu. Žiedynų spalva svyruoja nuo baltos iki sodriai raudonų atspalvių.
5. Gyslotinė rūšis aptinkama daugiausia Šiaurės Amerikos regionuose. Ši veislė išsiskiria aukštu (iki 40 cm) žiedkočiu ir dideliais lapais, primenančiais gyslotį.
6. Stambialapė (saulinė) katės letenėlė taip pat aptinkama daugiausia Šiaurės Amerikoje. Labai šilumą mėgstantis žemas augalas su dideliais lapais ir baltais žiedynais.
7. Šeriuotoji atmaina – Arkties floros atstovas. Mažas augalas su labai siaurais, vos 1 cm pločio, lapais.

Tai įdomu: Senovėje mitinio augalo nečuj-vėjas garbei katės letenėlė dažnai buvo vadinama „nečujeviku“. Pagal senovės liaudies padavimus, ši žolelė padėdavo rasti lobius akliesiems žmonėms.

Rinkimas ir laikymas

Teisingai naudojama, katpėdė padės išgydyti daugybę ligų. Paprasti preparatai jos pagrindu pagerins būklę net esant lėtinėms patologijoms, taip pat padės išvengti rimtų sutrikimų išsivystymo. Tačiau gydymui naudojamos tik antžeminės žolės dalys, t. y. lapai, žiedynai ir vaisiai. Todėl vertingos medžiagos ruošimu galima užsiimti nuo žydėjimo laikotarpio, t. y. nuo gegužės pradžios iki rugpjūčio pabaigos, kai subręsta vaisiai. Iš karto verta paminėti, kad vaistinėje paruoštos katpėdės žaliavos nusipirkti negalima. Paprastai tokia vaistinė žolė parduodama liaudies žolininkų vaistinėse, taip pat vienuolynų parduotuvėse.

Augalinės medžiagos rinkimo taisyklės nėra sudėtingos:

1. Stiebus, lapus, žiedus reikia rinkti žydėjimo įkarštyje. Taip pat galima skinti žiedynus pumpuravimo laikotarpiu. Šiais etapais žolė yra maksimaliai prisotinta naudingųjų medžiagų.
2. Surinktą žaliavą reikia išvalyti nuo pašalinių šiukšlių, išrūšiuoti ir išdėlioti džiūti po stogu. Paruoštą medžiagą galima laikyti ir naudoti trejus metus.
3. Taip pat leidžiama rinkti žiedynus prieš krepšelių atsiskleidimą, tačiau tuomet jų galiojimo laikas sutrumpėja iki vienerių metų.

Ilgalaikiam laikymui gerai išdžiovintą medžiagą reikia išdalyti į popierinius maišelius arba kartonines dėžes.

Vaistinę žaliavą laikyti reikia vėsioje, bet sausoje patalpoje.

Dėmesio: Katpėdės žolės negalima džiovinti karštais metodais.

Katės letenėlės gydomosios savybės

Su katpėde nesusipažinę žmonės dažniausiai nustemba, kai sužino apie jos neįtikėtinas gydomąsias galias. Ne veltui daugelis gydytojų sako, kad mažame nepatraukliame augale slypi ištisa vaistinė. Ir tokio palyginimo negalima laikyti perdėtu, nes antenarija sėkmingai susidoroja su įvairiausiomis ligomis ir negalavimais. Ypač vertinama ginekologinėje praktikoje, nes greitai sustabdo gimdos kraujavimus. Be kraujavimą stabdančių savybių, šis daugiametis augalas išsiskiria šiais terapiniais veiksmais:

• žaizdas gydančiu;
• spazmus malšinantis
• antiseptinis
• skausmą malšinantis
• raminantis
• priešuždegiminiu;
• šlapimą varančiu;
• atsikosėjimą lengvinantis
• tulžį varančiu;
• priešnavikinis
• kraujagysles plečiantis

Visi šie terapiniai efektai visiškai pasireiškia vartojant paprastas vaistų formas, pagamintas iš šio gydomojo augalo.

Kokių patologijų atvejais padeda katpėdės žolė
Kadangi augalo sudėtyje yra tokių potencialiai pavojingų komponentų kaip alkaloidai, prieš vartojant pagal liaudies receptus pagamintus vaistus verta pasikonsultuoti su gydytoju. Paprastai profesionalūs medikai mielai papildo gydymo kompleksą augaliniais preparatais.

Katpėdę galima laikyti universaliu vaistiniu preparatu, nes preparatai iš šios nuostabios žolės padeda gydyti šias patologines būkles:

• hipertenzija;
• cholecistitas
• hemorojus;
• įvairios kilmės kraujavimai
• odos ligos;
• tuberkuliozė
• kvėpavimo takų uždegiminės ligos
• išvarža;
• kokliušas;
• hepatitai;
• eksudacinė diatezė vaikams;
• atviros žaizdos;
• menstruacinio ciklo sutrikimai;
• opinė liga;
• glaukoma ir kitos akių ligos;
• moterų lytinių organų ligos;
• stomatitas ir gingivitas;
• viduriavimas;
• venerinės ligos;
• podagra ir dar daugybė kitų ligų.

Augalas ypač paklausus gastroenterologijoje ir ginekologijoje, nes praktiškai bet kokias problemas galima išspręsti pasitelkus gydomąją žolę. Mokslininkai gerai ištyrė dvinamę katpėdę (Antennaria dioica) ir praktiškai įrodė, kad augalas pasižymi dideliu antikancerogeniniu aktyvumu. Todėl preparatai su katpėdėliu gali būti veiksminga profilaktika nuo vėžio.

Katės letenėlė liaudies medicinoje

Per daugelį amžių liaudies medicinoje sukaupta didžiulė patirtis gydant žolelėmis įvairiausias ligas – nuo skrandžio dieglių iki sunkių onkologinių procesų. Todėl žolininkai ir gydytojai gerai žino, kaip tinkamai dirbti su augaline medžiaga, kad ji neprarastų savo vertės.

Paruošti mišinius iš katpėdėlio nesudėtinga. Liaudies medicinos žinyne yra paprastų ir sudėtingų receptų, kuriuose naudojamas šis naudingas augalas. Egzistuoja ir universalių priemonių, kurias galima naudoti esant įvairioms patologijoms. Tačiau yra vienas niuansas, kurį būtina įsiminti. Skirtingoms ligoms gydyti reikia naudoti skirtingas augalo dalis.

Stiebai ir lapai. Iš šių katpėdėlio dalių galima ruošti vaistus, vartojamus per burną esant bet kokio tipo kraujavimams. Tokie tirpalai naudojami išoriniam apdorojimui ir plovimams (pavyzdžiui, sergant gonorėja). O susmulkinta džiovinta žolė rekomenduojama barstyti ant žaizdų ir nudegimų paviršių, kad jos geriau gytų.

Džiovinti žiedynai tinka žarnyno ir skrandžio problemų gydymui. Nuovirai ir užpilai gerina kepenų veiklą, ardo akmenis tulžies latakuose, padeda sergant bet kokio tipo hepatitu.

Susipažinus su gydomojo augalo ypatybėmis, galima pereiti prie populiariausių receptų apžvalgos.

Priemonė akių ligoms gydyti

Šis itin paprastas terapijos metodas padės pagerinti regėjimą ir įveikti kataraktą bei glaukomą. Procedūra: į drobinį maišelį įdėti šiek tiek žiedų, o paskui visa tai pamirkyti verdančiame vandenyje. Tokį kompresą reikia dėti ant skaudančių akių kiekvieną vakarą prieš miegą.

Kraują stabdantis užpilas

Šis receptas aktualus esant gimdos kraujavimui arba gausioms mėnesinėms. Tirpalas ruošiamas: 100 ml verdančio vandens – 1 valg. š. žolinės katpėdėlio dalies. Sumaišius abu komponentus, tirpalas turi stovėti mažiausiai pusvalandį, tada jį reikia perkošti. Esant stipriam kraujavimui, vaistą gerti kas valandą po 1 valg. š.

Priemonę galima naudoti tamponams.

Antennaria (katpėdėlio) lapų ir žiedynų nuoviras taip pat padės sustabdyti bet kokios kilmės kraujavimą.

Tam reikia:

1. Pirmiausia sumaišyti po 10 g sausų žiedų ir lapų, o po to augalinį mišinį užpilti stikline verdančio vandens.
2. Indą su gautu mišiniu pastatyti ant silpnos ugnies.
3. Mišinį virti ketvirtį valandos.
4. Kai tirpalas atvės, jį gerai perfiltruokite.
5. Pridėkite distiliuoto vandens, kad tūris grįžtų į pradinį lygį.

Nuovirą gerkite po 1 valg. šaukštą kraujavimo atveju. Vartojimo dažnumas priklauso nuo kraujo netekimo intensyvumo.

Pastaba: Šį pagal receptą paruoštą nuovirą rekomenduojama naudoti kompresams, gydant odos bėrimus.

Kepenų nuoviras

Šią priemonę galima gerti esant kepenų problemoms ir tulžies pūslės funkcijų sutrikimams. Geriausia priemonę ruošti termose. Komponentų proporcijos: 2 valg. šaukštams džiovintų žiedų reikia paimti stiklinę verdančio vandens. Sumaišius ingredientus, termosą uždaryti kamščiu. Per pusvalandį užpilą keletą kartų sukratyti, tada mišinį perpilti į emaliuotą puodą ir pastatyti ant silpnos ugnies. Virinti 5–7 minutes, tada nuimti nuo viryklės ir atvėsinti. Prieš vartojimą nuovirą perkošti. Gerti prieš valgį tris kartus per dieną po 1 valg. šaukštą. Tokio gydymo kursas yra 10 dienų, tačiau jei reikia tęsti terapiją, reikia padaryti savaitės pertrauką.

Priemonė plovimui

Profesionalūs ginekologai rekomenduoja šį gydymo būdą sergant vaginitais ir ūminiais kolpitais moterims. Plovimo procedūrai reikia paruošti nuovirą pagal standartinę schemą: 2 valg. šaukštai antenarijos žolės stiklinei vandens. Prieš naudojimą skysčio tūrį padidinkite iki litro. Procedūras atlikti ūminio uždegiminio proceso metu du kartus per parą. Vietoj plovimo į makštį galima įvesti tirpale pamirkytus tamponus.

Tinktūra mastopatijai gydyti

Šio sudėtingo mišinio sudėtyje yra šie ingredientai:

• raudonas sausas vynas – 0,6 l;
• jonažolė (žiedynai) – 2 valg. š.;
• dilgėlių lapai – 1 valg. š.;
• alavijų sultys – 180 ml;
• gyvatžolė (sutrinti į miltelius šaknys) – 2–3 valg. š.;
• katpėdė (žiedynai) – 2 valg. š.;
• medus – 600 g.

Tinktūros paruošimo algoritmas:

1. Pirmiausia inde sumaišykite visus augalinius ingredientus.
2. Pagrindą užpilkite vynu, įdėkite medaus.
3. Mišinį pastatykite ant vandens vonelės, intensyviai maišydami laikykite jį ten dvi valandas.
4. Nuėmus nuo ugnies, leiskite mišiniui šiek tiek atvėsti, tada perfiltruokite tinktūrą.

Vaistą nuo mastopatijos galima vartoti 2–3 kartus po 30 lašų.

Terapijos kurso trukmė priklauso nuo patologinio proceso dinamikos. Tačiau, kaip rodo praktika, jau po pirmųjų vartojimo dienų pacientų būklė pastebimai pagerėja.

Priemonė gerklei skalauti

Šį receptą galima laikyti universaliu, nes jis tinka ne tik gydant anginą, bet ir malšina uždegimo simptomus sergant stomatitu.

Užpilo paruošimo būdas paprastas: vienai daliai augalinės žaliavos reikia paimti 5 dalis vandens. Skystą pagrindą užvirinkite, o tada juo užpilkite žolę. Palikite užpilą stovėti valandą. Gargaliuoti gerklę ir burnos ertmę rekomenduojama kelis kartus per dieną. Toks užpilas tiks kompresams esant bėrimams ir atviroms žaizdoms ant odos.

Raminamasis nuoviras

Šiai priemonei paruošti reikės paimti stiklinę vandens ir 10 g sausų katpėdės žiedų. Į indą sudėkite augalinę žaliavą, užpilkite vandeniu, pastatykite ant silpnos ugnies. Nuoviras turi virti ne ilgiau kaip 5 minutes. Po to leiskite jam pastovėti, o po pusvalandžio tirpalą galite nufiltruoti.

Gydymas atliekamas pagal šią schemą:

1. Pirmą dieną išgerkite ryte 1/4 stiklinės prieš valgį.
2. Antrą dieną tą pačią porciją išgerkite du kartus: ryte ir vakare.
3. Trečia gydymo diena – 3 kartus. Vienkartinė dozė – 1/4 stiklinės.
4. Kitas dvi dienas – gerkite po pusę stiklinės nuoviro tris kartus per dieną.
5. Po penkių dienų gydymo kurso padarykite lygiai tokią pat pertrauką, o po to atnaujinkite gydymą.

Visas kursas su pertraukomis trunka 30 dienų.

Pagal šį receptą paruoštą nuovirą galima naudoti išoriniam žaizdų gydymui arba daryti kompresus sergant furunkulioze. Taip pat nuoviras padeda gydant hepatitus.

Priemonė nuo akių ligų

Gydymo būdas labai paprastas: paimkite du vatos diskelius, tarp jų įdėkite keletą katpėdės žiedų, o tada įmerkite į verdantį vandenį. Kad naudingos augalo medžiagos suaktyvėtų, reikia šiek tiek palaikyti žolę verdančiame vandenyje. Kai vanduo atvės, vatos kompresus uždėkite ant akių vokų. Procedūros trukmė – 30–40 minučių. Didesniam efektyvumui ant diskelių uždėkite pergamento lapą, o tada viską apvyniokite kilpiniu rankšluosčiu.

Svarbu: Prieš ruošdami bet kokias vaistines formas, įsitikinkite augalinės žaliavos kokybe. Taip pat svarbu laikytis leistinų natūralaus komponento laikymo terminų.

Gydomųjų mišinių rūšys

Nepaisant to, kad rykštenėje yra alkaloidų, šis augalas nėra priskiriamas nuodingoms rūšims. Ši savybė leidžia namuose ruošti skirtingos koncentracijos vaistines formas. Pavyzdžiui, vidiniam vartojimui naudojami mažiau koncentruoti tirpalai, o išoriniam gydymui vertėtų padidinti augalinio komponento dalį. Tačiau platus formų diapazonas nepaneigia pagrindinės taisyklės – ruošiant vaistus reikia griežtai laikytis instrukcijos.

Kai kurie mano, kad padidinę vaisto dozę jie pasieks maksimalų terapinį efektą. Tačiau šis pavojingas klaidingas įsitikinimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Todėl neverta rizikuoti sveikata.

Nors liaudies gydytojai ir žolininkai siūlo daugybę unikalių receptų su katpėdės žole, daugelis populiarių priemonių ruošiama pagal klasikinę schemą. Papasakosime, kaip teisingai paruošti vaistines formas, kurios dažniausiai naudojamos gydantis namuose.

Užpilas

Pagal klasikinį receptą užpilas ruošiamas taip:

1. 1 valg. š. žiedų užplikykite verdančiu vandeniu (0,3 l).
2. Palikite mišinį 3–4 valandoms užsitraukti.
3. Po to gerai perkoškite tirpalą.

Gerkite po 1 valg. š. esant skrandžio kraujavimo požymiams.

Vartojimo dažnis – kas 2 valandas.

Esant nosies kraujavimui, tokiu būdu gautą tirpalą galima naudoti nosies landų tamponavimui. Esant dantenų kraujavimui, juo reikia skalauti burnos ertmę. Sudėtis tinka hemorojaus kraujavimui sustabdyti. Tik tokiu atveju reikia daryti kompresus su tirpalu ant išangės srities.

Tinktūra

Pagal siūlomą receptūrą paruošta priemonė tinka tiek išoriniam, tiek vidiniam vartojimui. Tokia tinktūra mažina uždegimą, stabdo kraujavimą. Siekiant maksimalaus gydomojo poveikio, pageidautina derinti abu būdus.

Gaminimo seka:

1. Žaliavą (1 valg. šaukštą) užpilti 100 ml degtinės.
2. Mišinį laikyti tamsioje ir šiltoje vietoje visą savaitę.
3. Indą su tinktūra reguliariai purtyti.
4. Prieš naudojimą tirpalą perkošti.

Vidaus vartojimui vienkartinė dozė – 30 lašų. Šį tinktūros kiekį geriau atskiesti vandeniu, o tada išgerti.

Išoriniam gydymui 1 arb. šaukštelį tinktūros reikia atskiesti stiklinėje vandens, o tada naudoti gautą tirpalą pagal paskirtį.

Nuoviras

Reikėtų pažymėti, kad nuovirai yra labiausiai paplitusi gydomųjų tirpalų ruošimo forma. Iš esmės tai universali priemonė, vienodai tinkanti vidaus vartojimui ir išorinėms procedūroms atlikti.

Klasikinis katpėdės nuoviro receptas
Šį vaistinį preparatą naudinga vartoti tiems, kuriems yra kraujo krešėjimo problemų. Vandeninė tinktūra ruošiama taip:

1. Paimti 2 valg. šaukštus antėnarijos augalinės miltelių ir užpilti žaliavą stikline verdančio vandens.
2. Mišinį pastatyti ant ugnies. Virti 10 minučių. Kad būtų išvengta intensyvaus garavimo, indą uždengti dangčiu.
3. Po užpylimo nuovirą perkošti.

Vartoti po 2 valg. šaukštus pusvalandį prieš valgį.

Dar vienas populiarus gydytojų nuoviro receptas:

1. Užpilti verdančiu vandeniu 60–70 g miltelių, gautų iš katpėdės sėklų.
2. Mišinį pastatyti ant silpnos ugnies. Užvirti, o tada nuimti.
3. Palikti nuovirą brinkti dvi dienas, tada perkošti.

Priemonę naudoti žaizdoms gydyti.

Vidiniam vartojimui nuoviras ruošiamas tomis pačiomis proporcijomis, bet vietoj sėklų reikia naudoti lapus ir žiedus. Vartoti priemonę į vidų iškart po paruošimo. Siekiant pagerinti skonį, galima įdėti šiek tiek medaus.

Papildymas: Pagal šiuos receptus iš katpėdės žolės paruošti nuovirai ir užpilai padės normalizuoti menstruacinį ciklą, atsikratyti baltųjų išskyrų, išgydyti menoragiją.

Kontraindikacijos vartojimui

Nepaisant daugybės teigiamų savybių, katpėdės žolė turi keletą kontraindikacijų. Visų pirma, griežtai draudžiama vartoti į vidų priemones iš šio augalo:

• nėštumo ir žindymo laikotarpiu;
• vaikams iki 12 metų;
• sergantiems tromboflebitu;
• esant individualiam netoleravimui.

Labai atsargiai vidaus vartojimui skirtas priemones turėtų naudoti hipertonikai.

Katės letenėlė ne vieną šimtmetį padėjo mūsų protėviams. Ši gydomoji žolė ir šiandien naudinga sergantiems žmonėms. Praktiniam naudojimui gydytojai gali pasiūlyti dar daug gana veiksmingų receptų, kurių pagrindinis komponentas yra augalinės katės letenėlės žolės dalys. Tačiau šiuo klausimu geriau pasikliauti specialistų nuomone.

Katės letenėlės nuotrauka