Karagana karčiuotoji: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Lapus metančiam krūmui karaganai karčiuotajai žmonės sugalvojo dar keletą pavadinimų – ją vadina karčiuotuoju čapyžniku, kupranugario uodega arba tiesiog karčiuote. O visus šiuos žodžius įkvėpė šio augalo šakų forma, kurį botanikai priskiria Pupinių (Fabaceae) šeimai. Išvaizda karagana nėra išskirtinė, tačiau jos naudingųjų savybių gausu.

Cheminė sudėtis

Kiekviena karaganos karčiuotosios dalis turi visą rinkinį žmogui naudingų medžiagų.

1. Pavyzdžiui, šakose ir lapuose yra raugų, arba taninų, kurie palankiai veikia virškinimą: padeda organizmui išspręsti visas žarnyno problemas, pašalinti įvairias toksines nuosėdas ir geriau įsisavinti naudingąsias medžiagas.
2. Augalo šaknys gausios saponinų. Šie sudėtingi junginiai, priskiriami glikozidams, turi atsikosėjimą skatinantį poveikį, stimuliuodami kvėpavimo sistemą, pagreitindami gleivių susidarymą, o tai padeda greičiau išvalyti bronchus ir atsikratyti infekcijos. Be to, saponinai turi diuretinį ir vidurius laisvinantį poveikį, skatina hormonų sintezę ir padeda valyti kraują nuo cholesterolio, kuris ant kraujagyslių sienelių formuoja apnašas.
3. Antžeminė augalo dalis turi daugybę naudingų medžiagų, o pirmosios iš jų – flavonoidai: kvercetinas, miricetinas ir izoramnetinas, pasižymintys gebėjimu aktyvinti virškinime dalyvaujančių fermentų veiklą. Be to, tai puikūs antioksidantai ir antikancerogenai. Jie padeda aprūpinti audinius ir organus deguonimi, stiprina kraujagysles ir mažina patinimus, turi imunomoduliuojantį, kraujagysles stiprinantį ir plečiantį poveikį.

Tokie karaganos karčiuotosios komponentai kaip alkaloidai perdozavus yra pavojingi dėl neigiamo poveikio psichinei būklei, tačiau tuo pat metu leistinomis dozėmis puikiai atlieka žmogaus organizmo apsaugos nuo kenksmingų ligas sukeliančių bakterijų funkciją. Jie dalyvauja nervų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų vystymosi procesuose. Šios medžiagos veiksmingai gydo piktybinius navikus.

Augalo šakose ir lapuose esantys kumarinai pasižymi daugybe teigiamų poveikių, ypač naikina patogeninius mikroorganizmus – mikrobus, grybelius, bakterijas ir virusus, todėl gali būti naudojami tiek bakterinių patologijų, tiek virusinių ligų gydymui. Kumarinai pasižymi gebėjimu plėsti kraujagysles, raminti skausmą, šalinti toksinus ir šlakus, nuraminti sujaudintus nervus. Be to, kumarinai laikomi gera priemone onkologinėms problemoms spręsti, nes slopina vėžinių ląstelių vystymąsi ir dalijimąsi.

Kitas karaganos ingredientas – organinės rūgštys. Tai pripažinti antioksidantai. Be to, jos aktyviai gerina žarnyno darbą, sulėtindamos puvimo bakterijų vystymąsi, sumažindamos fermentaciją storosiose virškinamojo trakto dalyse, stimuliuodamos jo peristaltiką, tuo normalizuodamos išmatas, taip pat „paskatina“ skrandžio sulčių susidarymo procesą.

Cukrūs taip pat įeina į augalo sudėtį, jie suteikia organizmui energijos.

Kitas svarbus vaistinio augalo komponentas – sterinai. Jų trūkumas žmogaus organizme labai greitai pasireiškia imuniteto susilpnėjimu, reikšmingu dantų, nagų ir plaukų būklės pablogėjimu. Esant sterinų trūkumui, žmogus jaučiasi išsekęs, nervų sistema nusilpsta, o tai pasireiškia staigiais nuotaikų svyravimais arba visiška apatija, atsiranda pirmieji ankstyvo, priešlaikinio senėjimo požymiai. Aterosklerozės priežastimi taip pat gali tapti sterinų trūkumas.

Iš vitaminų karaganos sudėtyje būtina paminėti karotiną ir askorbo rūgštį.

Kaip atrodo ir kur auga

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad į viršų augantys, šiek tiek išlenkti, tarsi kardai, ir nešakojantys kamienai yra tankiai nusėti lapais. Atidžiau pažiūrėjus ant tamsiai pilkų šakų-kamienų, be jaunų lapelių, matomi dažnai išsidėstę, jau nudžiūvę lapkočiai nuo praėjusių metų lapų. Jie aštrūs, tarsi spygliai, kartais siekia 7 cm ilgį.

Lapai iš „netinkamosios“ pusės, t. y. iš apatinės, yra pūkuoti ir balkšvi, iš priekinės pusės – tankiai žalios spalvos. Maži lapeliai, išsidėstę poromis po 4–6 vienetus, surinkti į didesnius lapus.

Pavieniai augalo žiedai yra apsupti prielapių, kurie, kaip ir lapai, yra pūkuoti baltais plaukeliais. Patys žiedai turi varpelio-vamzdelio formos taureles, jos paprastai yra rožinių, gelsvų ir baltų atspalvių, ne per didelio dydžio – maždaug 3 cm. Augalas žydi birželio–liepos pradžioje, vėliau sunoksta vaisius – plaukuota ankštis iki 4 cm ilgio, nuo 5 iki 7 mm pločio, kietu ir aštriu galiuku. Viduje yra apvalios sėklos, jų nokimas tenka rugpjūčiui, tuo metu jos įgauna rudai-rusvą spalvą.

Natūraliomis gamtinėmis sąlygomis Rusijos Federacijos teritorijoje augalą galima rasti Buriatijoje, Rytų Sibire – Krasnojarsko krašte ir Užbaikalėje, Altajuje, Sajanuose, Jakutijoje, Tuvos respublikoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Augalas auga ir teritorijose, besiribojančiose su Rusija – Vidurinės Azijos šalyse, Tibete, Mongolijoje, Kinijoje, Butane, Nepale ir Indijoje, taip pat keliose Šiaurės Amerikos valstijose.

Į aukštį karagana užauga nuo 30 iki 100 cm. Ji teikia pirmenybę saulėtoms vietoms ir netoleruoja pavėsio, auga sausose ir akmenuotose, smėlingose ar molingose dirvose. Paprastai ji randama ant kalvų, kalnų šlaitų, aukštikalnių stepėse, spygliuočių miškuose, krūmynuose, prie upių žvyruotuose krantuose. Augalas išsiskiria nepaprastu atsparumu ir troškimu gyventi, atsigauna po sausros.

Karaganą karčiuotąją priskiria retiems ir nykstantiems augalams, todėl ji įrašyta į kai kurių regionų Raudonąsias knygas, ypač Irkutsko srities ir Buriatijos.

Rūšys

Karaganos gentyje, remiantis skirtingais duomenimis, yra nuo 70 iki 80 rūšių. Karagana karčiuotoji laikoma viena iš aukščiausių, paprastai ji užauga iki 1 m. Ir tai vienintelė iš visų rūšių, naudojamų vaistiniais tikslais. Kai kurie liaudies gydytojai netgi specialiai ją augina savo sodo sklypuose, kad naudotų gydymui.

Tačiau daug aukštesnė yra karagana medinė (Caragana arborescens). Ši rūšis gali būti ir lapus metantis krūmas, ir medelis, pasiekiantis nuo 4 iki 7 m aukščio. XIX amžiuje ji buvo vadinama žirniene, žirnine akacija, Sibiro akacija. Jos augimo arealas – Altajaus, Sajanų, Pietų Uralo, Kaukazo miškų teritorijos, įskaitant Gruzijos regionus. Nesunku ją sutikti ir Vidurio bei Rytų Kazachstano teritorijoje. Skirtingai nuo karčiuotosios, medinė karagana yra gana tolerantiška lengvam pavėsiui, todėl auga miškų pakraščiuose, parkuose ir pomiškiuose.

Ši karaganos rūšis yra daugiau dekoratyvi dėl gana didelių geltonų žiedų, žydėjimo metu dėl jų beveik nematyti lapų, todėl augalas atrodo visas geltonas. Šiuo laikotarpiu prie krūmo suplūsta visos bitės iš artimiausios apylinkės, šis augalas vertinamas bitininkų ir medkirtėjų dėl medingųjų savybių. O dėl savo dekoratyvumo jis prigijo soduose ir parkuose, sodininkai puikiai išmoko jį kirpti, o iš jo gaunamos gražios tankios gyvatvorės. Be to, tokios gyvatvorės netgi gali sutvirtinti šlaitus savo šaknimis.

Yra dar viena šios karaganos veislės taikymo sritis: dėl tvirtos ir lanksčios medienos jos šakos naudojamos pinti krepšelius ir įvairius dirbinius, iš jų daromos šluotos ir vantos.

Karagana skitinė. Ši augalų rūšis yra neaukšta – ne daugiau kaip 40 cm. Ji mažiau spygliuota nei jos giminaičiai ir gerokai labiau šakota, be to, jos šakos plonos ir lanksčios. Skitinė karagana auga Rytų Europos pietuose – Moldovoje, Juodosios jūros regionuose ir Žemutiniame Dono upės regione. Kaip dirvožemį ji paprastai renkasi akmenuotas kalkines uolienas, bet aptinkama ir juodžemiuose, dirvose su dideliu druskų kiekiu. Gerai pakenčia sausrą, bet labai pažeidžiama vabzdžių kenkėjų, todėl nėra plačiai paplitusi.

Krūminė karagana auga kamuoliniu krūmu, pasiekia 2 m aukštį. Jos žievė gana savita: gelsvai pilka arba žalsvai pilka, išilgai padengta plonomis šviesiomis, beveik baltomis juostelėmis. Ši rūšis gana paplitusi visoje Europinėje Rusijos teritorijoje, taip pat Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Vidurinės Azijos šalyse ir kai kuriose Amerikos valstijose. Paprastai užima didelius plotus, kuriuose auga ištisai, pirmenybę teikdama miškų ir miškastepių zonoms bei kalnuotoms vietovėms.

Usūrinė karagana – taip pat krūminis augalas, tačiau kompaktiškesnis už krūmyną. Ji nepaauga aukščiau 1 m. Jos žydėjimo procesas labai įdomus: iš pradžių geltoni žiedynai įgauna beveik raudoną atspalvį. Natūraliomis sąlygomis aptinkama vienoje vietoje – Rusijos teritorijoje, Primorėje.

Nykštukinė karagana. Jos pavadinimas kalba pats už save: šis krūmelis plonomis gležnomis šakelėmis neaukštesnis nei 1 m. Žydi ilgai, beveik keturis mėnesius – nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Kita jos ypatybė – blizganti, lygi auksinė žievė ir lapai, kurie yra šviesesnio atspalvio nei giminingų augalų. Jos tėvynė – Altajaus kraštas, čia šis krūmas auga kalnų akmenuotuose šlaituose palei kalnų upelius.

Dygioji karagana. Šis vidutinio aukščio krūmas, apie 1,5 m. Jo šakoti ūgliai gana dažnai nusėti iki 5 cm ilgio spygliais. Auga akmenuotose dirvose, smėlyje, druskingose žemėse, aptinkama Altajaus krašto kalnuotuose rajonuose, Sajanuose, pietinėse Buriatijos teritorijose, įsikuria ant akmenuotų šlaitų arba žvyringų nuošliaužų.

Oranžinė karagana. Žemas augalas, ne aukštesnis nei 1 m. Jis išsiskiria tuo, kad skleidžiantis lapams jie būna gelsvai žali, o vėliau įgauna natūralų žalią atspalvį. Šios karaganos rūšies žiedai yra geltoni su oranžiniu atspindžiu, iš čia ir kilo pavadinimas. Ji sudaro tankius sąžalynus upių akmenuotuose krantuose šiaurės vakarų Kinijoje ir Tianšanio kalnuose. Sodų ir kraštovaizdžio dizaineriai naudoja oranžinę karaganą dekoratyviniais tikslais.

Turkestaninė karagana aukščiu svyruoja nuo metro iki 2 m. Išvaizda labai panaši į karčiuotąją, išskyrus žievės spalvą: turkestaninėje aiškiai matyti žalsvų atspalvių. Medienos meistrai naudoja kietą, tankią, sunkią šios rūšies medieną inkrustacijoms, taip pat iš jos gamina tekintus dirbinius. Turkestaninė karagana auga aukštai tarpekliuose: Pamire ir Altajuje, Tianšanio vakaruose, šiaurinėse ir vakarinėse Kinijos srityse.

Medinė verksmė (pendulinė) karagana. Tai rūšis, kurią sodininkai išaugino skiepydami krūmą lanksčiomis elegantiškomis šakomis ant kamieno. Ji nepaprastai graži ir gegužę, kai yra geltona nuo žiedų, ir žiemą, kai jos šakos pasidengia sniego kepure. Verksmė karagana gali pakęsti pavėsį ir nėra išranki dirvožemio sudėčiai.

Caragana medžinė Lorbergo – dar viena rūšis, gauta sodininkų darbo. Laikoma krūmu, bet dažniausiai auginama ant kamieno, užauga iki 3 m. Jos laja labai panaši į dubenį, kurio kraštuose kabo lanksčios šakos. Lorbergo caraganos lapai ilgi ir ploni, tarsi maumedžio spygliai. Apskritai laja atrodo lengva ir erdvi, šešėlio nuo jos beveik nėra. Dėl bendros išvaizdos šis augalas kartais vadinamas šiaurine palme.

Rinkimas ir laikymas

Kaip vaistinė žaliava naudojamos visos karčiuotosios caraganos dalys – ir antžeminės, ir šaknys. Augalo ruošimu užsiimama bet kuriuo metų laiku, net ir žiemos mėnesiais. Bet vertingiausia laikoma žaliava, surinkta pavasarį, per tas dvi savaites, kai caragana žydi, ir rudenį, kai ji sukaupia papildomai naudingų medžiagų.

Šaknį ima, truputį pakasę iš vienos augalo pusės, nupjovę mažą gabaliuką ir užkasę duobutę atgal. Šaknies ruošimą reikia ypač atsargiai, nes nuo jos priklauso, ar ši į Raudonąją knygą įtraukta rūšis toliau augs, ar žus. Ant šaknelės galima pamatyti mažus baltus rutuliukus-atžalas. Tai normalu, jose caragana kaupia azotą. Tokia šaknis yra visiškai sveika ir visiškai verta tapti vaistu. Ji nukratoma nuo žemės, kruopščiai nuplaunama po tekančiu vandeniu ir išdėliojama plonu sluoksniu pavėsyje skersvėjyje ant grotelių, kad žaliava būtų pučiama ir džiūtų iš visų pusių vienu metu.

Dėl to, kaip rinkti šakeles su lapais, yra dvi nuomonės. Vieni žolininkai sako, kad nereikia naudoti metalinių įrankių, kiti atsargiai nupjauna genėjimo žirklėmis ar peiliu, atsitraukę nuo žemės, kad nepažeistų šaknies. Tada nupjautą žaliavą suriša į nedidelius ryšulėlius, kuriuos pakabina ant virvių patalpoje, kur šilta, sausa ir pučia geras vėjelis.

Surinkus augalą savo rankomis, galima būti tikram, kad tai yra ta tikroji karčiuotoji caragana, o ne geltonoji akacija, kurią nesąžiningi pardavėjai kartais siūlo turguose.

Vaistinis augalas išlaiko gydomąsias savybes metus – su sąlyga, kad jis buvo laikomas sausoje vietoje medvilniniame maišelyje.

Karagana karčiuotosios gydomosios savybės

Oficiali medicina nenaudoja karčiuotosios caraganos, ir ji nėra įtraukta į Rusijos farmakopėją dėl nepakankamo ištirtumo, taip pat dėl klinikinių bandymų duomenų trūkumo. Bet ji jau seniai naudojama tradicinėje Tibeto medicinoje, taip pat liaudies gydytojų. Dėl plataus gydomųjų savybių spektro ir stipraus sveikatinimo poveikio mongolai pavadino šį augalą auksine caragana.

1. Tibete nuo seno šis vaistinis augalas buvo naudojamas kaip karščiavimą mažinanti priemonė, taip pat juo skystindavo kraują. Buriatijos ir Irkutsko srities žolininkams karagana yra nepakeičiama gydant įvairios kilmės uždegiminius procesus, iš kurių paprasčiausi yra burnos ertmės, dantenų ir gerklės, odos ir lytinių organų gleivinių uždegimai. Išoriškai jis naudojamas esant fistulėms, stipriems sumušimams, tokiu būdu gydomos odos ligos – tokios kaip egzema, pūlingi bėrimai, spuogai, taip pat neurodermitas ir dermatozės. Karagana ne tik pašalins šias problemas, bet ir neleis susidaryti randams žaizdų vietoje.
2. Gripas, ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos (ŪKVI) ir ūminės kvėpavimo takų ligos (ŪKTL), angina ir tonzilitas – visas šias ligas, kurias nuo medicinos nutolę žmonės įpratę sieti su peršalimu, taip pat gydoma karagana.
3. Puikiai pasireiškė priešuždegiminės ir žaizdas gydančios šio augalo savybės gydant ginekologines ligas. Naudojant šį vaistinį augalą, susidorojama su gimdos kaklelio erozija ir gerybiniais dariniais gimdoje, adneksitu ir endometrioze, menorrhagijomis, jis skiriamas siekiant atsikratyti baltųjų išskyrų, atkurti menstruacijų reguliarumą ir spręsti kitas subtilias moterų problemas. Visų pirma, liaudies gydytojai skiria iš šio augalo pagamintas vaistines priemones moterims, kad greičiau pastotų, nes jos ne tik padeda atsikratyti vangiai vykstančių uždegiminių procesų, kurie yra nevaisingumo priežastis, bet ir sureguliuoja hormonų pusiausvyrą moters organizme.
4. Be priešuždegiminės savybės, karagana karčiuotoji turi priešnavikinį ir nuskausminamąjį, taip pat radioprotekcinį poveikį – tai yra gebėjimą apsaugoti organizmą nuo šalutinio onkologinių problemų gydymo poveikio. Ypač efektyvus augalas yra esant lytinių, virškinimo ir kvėpavimo sistemų organų navikams. Todėl kompozicijos iš karaganos karčiuotosios rekomenduojamos kaip papildomos prie pagrindinio gydymo farmaciniais preparatais, kuriuos paskyrė gydytojas onkologas. Patyrę onkologai paprastai pritaria užpilų iš šio gydomojo krūmo vartojimui intensyvaus vėžio gydymo metu, kai atliekami spindulinės terapijos ir chemoterapijos kursai.
5. Augalo šaknį rekomenduojama kraujotakos sistemos darbui pagerinti – su jos pagalba galima sumažinti kraujospūdį ir pagerinti kraujotaką.
6. Vaistinį augalą rekomenduojama vartoti sergant virškinimo trakto ligomis, susijusiomis su gleivinių pažeidimais ir uždegimais, – tokiomis kaip skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos. Kai kuriais atvejais gydymas būna toks sėkmingas, kad pavyksta sustabdyti ligos vystymąsi ankstyvose stadijose vien tik priemonėmis iš karaganos karčiuotosios, be vaistinių farmacinių preparatų.
7. Karaganas skiriamas nuovargiui mažinti, dvasiai pakelti ir darbingumui atkurti. O dėl raminamojo poveikio šis augalas naudingas intelektualaus darbo žmonėms ir sportininkams, patiriantiems dideles psichines ir fizines perkrovas. Jis stiprina imunitetą ir gerina organizmo gebėjimą priešintis ligoms, o tai ypač vertinga pavasario–rudens peršalimo ir virusinių ligų laikotarpiais, gali nuraminti danties skausmą.
8. Eksperimentai, atlikti mokslininkų su gyvūnais, atskleidė dar ir hepatoprotekcines karagano savybes. Todėl tolesnis šio vaistinio augalo tyrimas, kaip hepatito ar kepenų cirozės gydymo metodas, laikomas daug žadančiu.

Karagana karčiuotoji liaudies medicinoje

Esant kelioms problemoms – pavyzdžiui, tokioms kaip žaizdos ir įbrėžimai – preparatai iš karagano karčiuotojo naudojami tik išorėje, o esant skrandžio opai – tik viduje. O kai kurioms ligoms žolininkai rekomenduoja derinti vidinį ir išorinį iš karagano pagamintų priemonių naudojimą.

Nuo radikulito

Į stiklinę vandens įdėti 2 didelius šaukštus smulkiai sulaužytų karagano šakelių, padėti ant viryklės ir ant silpnos ugnies pavirinti 4–5 minutes, tada palaikyti vieną valandą. Perfiltruoti ir gerti prieš valgį po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną. Be radikulito, užpilas padeda nuraminti nervus, nustatyti normalų miegą, sumažinti spaudimą sergant hipertenzija.

Esant peršalimui

Susmulkinti 10 g karagano šaknų, suberti jas į stiklinę vandens ir pastatyti ant ugnies. Ant silpnos ugnies virti 5–6 minutes, palaikyti valandą ir perfiltruoti. Rekomenduojama gerti sergant peršalimo ligomis, ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, ūmiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gripu pagal schemą: 3 kartus per dieną nepriklausomai nuo valgymo režimo – po porą šaukštų. Gydymą reikia tęsti mažiausiai savaitę.

Nuo sepsio

Receptas labai panašus į ankstesnį, bet vietoj šaknų reikia paimti karagano šakeles. 10–12 g žaliavos užpilti 200 ml vandens, užvirinti ir virti 7 minutes, po to palaikyti valandą, perkošti ir gerti tris kartus per dieną prieš valgį – po 2 valgomuosius šaukštus. Padeda sergant sepsiu kaip priešuždegiminė priemonė, naudojama kaip papildomas preparatas prie pagrindinio medikamentinio gydymo.

Nuo stomatito

Reikia 2 didelius šaukštus susmulkintos vaistinio augalo šaknies užpilti 300 ml verdančio vandens. Sandariai uždengus dangčiu, palaikyti dvi valandas, apvyniojus šiltu rankšluosčiu. Perkošti ir naudoti burnos ertmės skalavimui sergant stomatitu, gingivitu. Šį mišinį galima naudoti laringitui, faringitui ir anginoms gydyti. Norint skalauti gerklę, reikia pašildyti užpilą iki šiltos būsenos, skalavimo procedūrą atlikti kas pusvalandį mažiausiai tris dienas.

Kaip vietinė priemonė naudojama esant uždegiminio pobūdžio problemoms lytiniuose organuose, taip pat odos problemoms šalinti.

Nuo pažengusio hemorojaus

Paruoškite nuovirą iš karaganos karčiuotosios: į verdantį 250 ml vandens ant ugnies įberkite 1 valgomąjį šaukštą smulkiai nulaužtų šakelių. Pavirkite 10 minučių, palaikykite pusantros valandos, apvynioję samtelį šaliku šilumai. Nukoškite ir gautą skystį padalinkite į 3 porcijas, kurias išgerkite, tolygiai paskirstę per visą dieną. Taip pat galite daryti iš tokio nuoviro kompresus: sudrėkinkite minkštą medvilninį skudurėlį gydomajame skystyje ir priglauskite prie skaudamos vietos 15–20 minučių.

Širdies raumens stiprinimui

Augalų šakeles supjaustykite arba nulaužykite labai smulkiai. Paimkite 2 valgomuosius šaukštus su kaupu šios žaliavos, įdėkite į puodelį su 250 ml vandens ir ant silpnos ugnies užvirinkite. Kai užvirs, pavirkite 5 minutes. Nuimkite puodelį nuo ugnies, apvyniokite šiltu rankšluosčiu ir palaikykite valandą. Filtruokite ir vartokite vieną kartą per dieną po 50–60 ml, geriausia naktį. Reikia išgerti priemonę ir tuoj pat eiti miegoti, kad po vaistinės priemonės vartojimo nieko nevalgytumėte 8 valandas. Ši priemonė padės ne tik stiprinant širdies raumenį, bet ir mažinant spaudimą sergant hipertenzija bei pagerinant streso sutrikdytą miegą. Gydymo trukmė parenkama individualiai kiekvienam pacientui pagal poreikį.

Odos problemų gydymui

Reikia paruošti spiritinę karaganos tinktūrą: į 100 ml geros 40° degtinės įdėkite susmulkintos žaliavos (10 g). Palaikykite šiltoje ir tamsioje patalpoje uždarytame nepermatomame keraminiame ar stikliniame inde nuo 8 iki 10 dienų, turinį maišydami 2–3 kartus per parą. Spuogų, opų ar dermatito pažeistos odos tepimui praskieskite tinktūrą vandeniu santykiu 1:10. Ši pati praskiesta priemonė padės sergant angina, stomatitu, gingivitu ar periodonto ligomis, reikia skalauti gerklę ar burną po kiekvieno valgymo ir dar kartą naktį.

Esant nevaisingumui

Jei nevaisingumo priežastis yra lėtinis uždegiminis procesas, reikia 2 didelius šaukštus džiovintos ir smulkiai supjaustytos karaganos karčiuotosios šaknies užpilti 300 ml verdančio vandens ir palaikyti 2 valandas. Tada nuovirą nukoškite ir naudokite plovimui. Geriau gydytis savaitgaliais ar atostogų metu, būnant namuose, nes procedūrą reikia kartoti 4–5 kartus per parą. Gydymo kursas – 10 dienų.

Karščiavimą mažinanti priemonė

Karaganos užpilą galima naudoti peršalus, jei pakilo temperatūra. Jį reikia ruošti kaip paprastą arbatą: išskalaukite arbatinuką verdančiu vandeniu, suberkite į jį 2 valgomuosius šaukštus vaistinės žaliavos (galima naudoti ir šaknis, ir šakeles). Kai užpilas pritrauks 20–30 minučių, galima pilti ir gerti kartu su medumi.

Jei temperatūra labai aukšta, verdant arbatą galima į virdulį įdėti bruknių uogų (10–15 vienetų) arba ožkakarklio gluosnio žievės. Pakilusi temperatūra greitai nukris.

Gydomųjų mišinių rūšys

Užpilas

1. Sergant skrandžio opa. Gydomąjį poveikį turės užpilas, paruoštas iš 10 g sausų smulkintų karaganos šakelių ir 200 ml verdančio vandens. Užpilkite vaistinį augalą, palaikykite pusvalandį vandens vonioje, tada tuoj pat nukoškite. Vartokite po 1 valgomąjį šaukštą po valgio (3–4 kartus per parą).
2. Nuo rėmens. Smulkinkite 2 šaukštus džiovintų lapų. Užpilkite juos 250 ml verdančio vandens ir palikite 2 valandoms po sandariai uždarytu dangteliu, kad prisitrauktų. Tada gerai perfiltruokite ir gerkite po 2 šaukštus 2–3 kartus per dieną.

Tinktūra

Nuo hemorojaus. 100 ml 70 % stiprumo spirito reikia paimti 10 g sausų smulkiai sulaužytų karaganos šakelių. Užpilkite gydomąjį augalą spiritu ir palikite brinkti tamsiame stikliniame inde 10 dienų. Gerkite po 30 lašų, atskiedę juos nedideliu kiekiu vandens, ketvirtį valandos prieš valgį.

Tinktūrą galima naudoti burnos ertmės skalavimui, ja tepti odą, jei ji pažeista spuogų, opų, dermatito. Tam priemonę reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:15.

Nuoviras

Esant hipovitaminozei. Nuovirui paruošti prireiks džiovintos augalo žievės ir šaknų. 10 g smulkiai supjaustytos žaliavos užpilkite stikline ką tik užvirusio vandens ir pastatykite ant ugnies. Virkite mišinį 8–10 minučių, palikite pritraukti 3 valandoms. Nukoškite. Prieš vartojant priemonę, ją reikia pašildyti, kad būtų šilta. Gydymo schema – pusė stiklinės 2 kartus per dieną nepriklausomai nuo valgio. Skystį gerkite mažais gurkšneliais.

Kontraindikacijos vartojimui

Ypatingų kontraindikacijų vartoti karaganą karčiuotąją nėra. Ji gali netikti kai kuriems pacientams dėl atsiradusios alergijos, nors tokie atvejai itin reti, arba dėl individualaus netoleravimo medžiagų, kurios yra augalo komponentai.

Dėl to, kad preparatai vaistinio augalo pagrindu mažina spaudimą, vidiniam nuovirų, užpiltų ir tinktūrų vartojimui, pacientai, sergantys hipotenzija, turi būti atsargūs.

Vartoti karaganą rekomenduojama atidėti nėščioms moterims ir žindančioms mamoms – siekiant išvengti alerginių apraiškų atsiradimo kūdikiams.

Bet kokiu atveju prieš pradedant gydymą būtina pasitarti su savo gydančiu gydytoju.

Karaganos nuotrauka