Ką daryti, jei mielinė tešla nekyla

Turbūt kiekviena šeimininkė moka kepti iš mielinės tešlos. Dirbti su ja nesunku. Tačiau dėl kai kurių priežasčių, o dažniausiai – nesilaikant minkymo technologijos, tešla gali likti tokia, kokia buvo – tanki, nevienodos struktūros. Kokia klaida? Ar galima ištaisyti situaciją neišmetant produktų į šiukšliadėžę? Apie tai ir kalbėsime toliau.

Tinkamos tešlos paslaptys

Kad mielinės tešlos kepiniai būtų skanūs, purūs, apetitiški, minkant reikia laikytis tam tikrų taisyklių:

1. Visi tešlos ingredientai turi būti kambario temperatūros – kiaušinius, pieną reikia iš anksto išimti iš šaldytuvo, o ištirpintą sviestą ar margariną atvėsinti.
2. Tešla turi kilti šiltoje vietoje, uždengta rankšluosčiu ar plastiku – tiks orkaitė, įkaitinta iki 40 laipsnių, arba vieta prie radiatoriaus, įjungtos viryklės.
3. Sausų mielių gero aktyvumo terminas atidarytoje pakuotėje yra 7–10 dienų kambario temperatūroje – į tai reikia atsižvelgti ir nepirkti didelių pakuočių, jei produktą naudojate retai.
4. Šviežios mielės šaldytuve gali išlaikyti aktyvumą 15 dienų, šiltoje vietoje – tik vieną parą.

Jei mielės pasibaigė galiojimo laikas, net laikantis visų kitų taisyklių gera tešla neišeis. Tai pats svarbiausias tešlos komponentas, todėl jį reikia laikyti pagal nurodymus. Miltus reikia imti aukščiausios rūšies, jei planuojama gaminti saldžius kepinius. Būtina juos persijoti, kad prisotintų deguonimi, kad gautųsi purūs kepiniai.

Gera, puri tešla gaunama, jei joje yra 5 % cukraus nuo bendro produktų tūrio. Jei jo per daug arba, priešingai, labai mažai, mielės gali „neužsiveikti“.

Dėl kokių priežasčių tešla nekyla

Priežastys gali būti:

• pasibaigusios arba nekokybiškos mielės;
• neteisinga minkymo technologija;
• per šalti produktai, naudoti minkymui;
• miltų su mažu glitimo kiekiu naudojimas (antros rūšies miltai, ruginiai ir pan.);
• šilumos trūkumas, reikalingas mielių „darbui“.

Taip pat reikia atsižvelgti ir į mielių rūšį – kiekvienai atskirai rūšiai reikia tam tikro laiko pakilti. Blogas kilimas gali rodyti, kad tereikia palaukti, kol jos „pradės veikti“.

Maišant tešlą reikia atsižvelgti ir į priedus, kurie veikia poringumą ir struktūrą. Pavyzdžiui, džiovinti vaisiai, riešutai, pridėti dideliais kiekiais, gali padaryti tešlą kietą, negebančią kilti. O šviežios uogos ir vaisiai – priešingai, skystą. Todėl gaminant būtina laikytis nurodytų gramų.

Kaip tinkamai dirbti su sausomis mielėmis

Labai svarbu prieš maišant tešlą tinkamai paruošti sausas mieles. Jos gali suaktyvėti tik šiltame vandenyje. Procesas vyks greičiau, jei pridėsite šiek tiek cukraus. Todėl pirmiausia reikia paimti recepte nurodytą mielių kiekį, užpilti jas nedideliu kiekiu šilto skysčio – vandens ar pieno, įdėjus pusę arbatinio šaukštelio cukraus. Geros mielės po 10 minučių pakils kepurėle. Dabar jas galima naudoti tešlai maišyti.

Reikia žinoti, kad bet kokios (sausos ar šviežios) mielės negali suaktyvėti šaltame vandenyje. Jei skysčio temperatūra bus aukštesnė nei 30 laipsnių, fermentacija gerokai sulėtės. Esant aukštesnei temperatūrai, jos tiesiog žus. Šalto ar karšto vandens naudojimas mielinei tešlai maišyti lems tai, kad kepiniai bus kieti ir sausi iš išorės, o viduje liks drėgni.

Kiek laiko tešla turėtų kilti

Maždaug 1,5–2 valandų pakanka tešlai pakilti, jei ji sumaišyta su kokybiškomis mielėmis ir buvo laikoma geromis sąlygomis. Jau po valandos bus matomas jos kilimas. Tuo metu reikia perminkyti tešlą, kad pasišalintų anglies dioksidas. Po antrojo pakilimo ji vėl perminkoma, kad atsistatytų glitimas, ir iškart naudojama kepiniams gaminti.

Naudojant sausas, greitai veikiančias mieles, tešlos kilimo laikas gali sutrumpėti. Maždaug po 40 minučių po sumaišymo ji pakils pirmajam perminkymui. Tada tešla turėtų dar pastovėti pusvalandį ir galima kepti.

Kas privers tešlą pakilti

Nepaisant visų rekomendacijų, tešla liko tanki, pirminės būklės? Galbūt recepte buvo nurodytas mažas mielių kiekis. Arba namuose per šalta. Galima pabandyti ištaisyti situaciją vienu iš šių būdų:

1. Padėti indą su tešla ant šilto paviršiaus ir palaukti kilimo.
2. Pastatyti ją ant vandens vonelės maždaug 30 minučių, kol mielės suaktyvės.
3. Įdėti naują porciją atskiestų mielių (5 g 100 ml skysčio), miltų ir viską gerai išmaišyti.

Pagrindine kilimo sąlyga vis tiek lieka šiluma ir tinkama technologija dirbant su mielėmis.

Ką galima pagaminti, jei nepavyko išgelbėti tešlos

Jei tešlos su mielėmis vis tiek nepavyko išgelbėti ir ji visai nepakilo, nereikia jos išmesti. Iš jos taip pat galima kepti, jei iškočiosite plonai. Iš tokios tešlos gausis:

• armėniškas lavašas;
• picos pagrindas;
• čeburekai;
• chačapuris.

Kad pagamintumėte lavašą, tešlą plonai iškočiokite ir kepkite ant karštos kepimo skardos, kol šiek tiek apskrus. Jį galima valgyti tokį arba gaminti suktinukus, pyragus, „vokelius“, įdėjus bet kokį įdarą.

Picos tešla, kuri nepakilo, taip pat iškočiojama, dedama ant skardos ar į formą, padaromi krašteliai, uždedamas įdaras ir kepama. Čeburekams tešla dalijama į kelias dalis, kiekviena plonai iškočiojama. Ant vienos apskritimo pusės dedamas faršas, uždaroma kita puse ir užspaudžiami kraštai. Kepama dideliame kiekyje įkaitinto augalinio aliejaus. Faršui galima naudoti ne tik mėsą ir svogūnus, bet ir keptus grybus, bulvių košę, tarkuotą sūrį.

Chačapuri – gruziniški varškės pyragėliai, kurie kepami iš mielinės arba bemielės tešlos. Todėl nepakilusią tešlą galima puikiai panaudoti jų gaminimui. Įdarui imama varškė, kiaušiniai, šiek tiek druskos ir česnako. Vietoj varškės galima imti kietą tarkuotą sūrį arba sūrio ir varškės mišinį. Bet kuriuo atveju chačapuri bus nepaprastai skanūs.

Tešla dalijama į mažus rutuliukus, kiekvienas plonai iškočiojamas. Įdaras dedamas į centrą, kraštai surenkami maišeliu. Gaminiams suteikiama plokščia forma. Chačapuri turi būti mažos keptuvės dydžio. Kepama keptuvėje be aliejaus, kol paruduoja. Iš nesaldžios nepakilusios tešlos galima pagaminti kažką panašaus į lazaniją, ačmą – ploną pyragą su įdaru, štrudelius ir net virtinius. Galima kepti žagarėlius fritūroje, tam tešlą reikia iškočioti labai plonai. Bet tik jei ji buvo sodri – su kiaušiniais, pienu, sviestu. Žinoma, tai nebus klasikinis žagarėlių gaminimo variantas, tačiau ir tokie sausainiai bus skanūs, o tešlos nereikės išmesti.

Sakoma, kad mielinės tešlos kokybei įtakos turi šeimininkės dvasinė būsena. Todėl minkyti ją reikia geros nuotaikos ir būtinai su meile. Tada kepiniai bus skanūs, purūs, aromatingi, su apetitą keliančia auksine plutele, nepriklausomai nuo naudotų ingredientų. Jei laiko mažai, o nuotaika ir savijauta palieka norėti geresnio, tai kepti su mielėmis geriau nesiimti.