Lovažas: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Taip jau nuo senų laikų susiklostė, kad augalai tapo pirmaisiais vaistais, su kurių pagalba senovės gydytojai gydė savo pacientus. Neturėdami mokslinių laboratorijų, diagnostinės technikos, jie naudojosi tuo, ką dovanojo gamta, perduodami savo žinias ir patirtį palikuonims.

Šiuolaikinė medicina, nors ir turi galingą tyrimų bazę, leidžiančią rasti vaistus nuo pačių sunkiausių ligų, tačiau ir ji dažnai naudojasi turtinga pirmųjų gydytojų išmintimi. Jų mokymai apie žoleles ir receptai šiandien taip pat yra gana aktualūs.

Taigi, lovažas, liaudyje geriau žinomas kaip mėgstama žolė arba zoria, neprarado savo populiarumo ir reikšmės ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje. Jis geba gydyti žmones, rūpindamasis jų sveikata ir ilgaamžiškumu.

Cheminė sudėtis

Prieš išsiaiškinant augalo naudą, reikia susipažinti su jo sudėtimi, slypinčia jo gydomosios galios paslaptį. Tarp naudingų žolės medžiagų galima rasti šiuos komponentus:

• rūgštys: obuolių, angeliko, mifistitinė, benzoino rūgštys;
• terpineolis;
• karvakrolis
• cineolis;
• psoralenas;
• bergaptenas;
• rauginės medžiagos;
• dervos;
• lecitinas;
• guma;
• askorbo rūgštis;
• vitaminai B, E, A, K, PP;
• rutinas;
• karotino;
• fosforas;
• magnis;
• geležis;
• kalis;
• varis;
• selenas;
• cinkas;
• manganas.

Augalas taip pat turi tik 20 kcal 100 g, angliavandeniai sudaro 7,6 g, baltymai – 3,7, riebalai – 0,4 g.

Tokie yra pagrindiniai lovažo rodikliai – žolės, padedančios susidoroti su daugeliu ligų, išsaugoti grožį ir netgi pridėti naujų natų pažįstamiems kulinariniams šedevrams.

Kaip atrodo ir kur auga

Lovažas „gimė“ Irane ir Afganistane, o vėliau pateko į Europą, Afriką ir kitas mūsų planetos žemes. Jis labai nepretenzingas ir gali augti vidutinio klimato vietovėse.

Augalas priklauso salierinių (skėtinių) šeimai ir yra daugiametis, siekiantis iki 2 m aukščio. Lovažas turi tiesų pilkšvą stiebą, kuris viršutinėje dalyje šakojasi. Viduje jis tuščiaviduris, išorėje lygus, pilkšvos spalvos. Lapeliai plunksniški, kraštuose su nedideliais dantukais. Lapų spalva žalia.

Žolė žydi geltonais žiedynais – skėčiais nuo pirmojo vasaros mėnesio, o rugpjūtį ant lovažo pasirodo ovalūs rusvai geltoni vaisiai su dviem sėklomis.

Augalo šakniastiebis yra labai galingas, todėl kasant reikia įdėti nemažai pastangų, kad su juo susitvarkytų. Mėgstamos žolės kvapas aštrus, skonis aitrokas.

Liubestokas labai primena salierą, nes yra panašus į jį tiek kvapu, tiek išvaizda, tačiau tai visiškai skirtingi augalai.

Rinkimas ir laikymas

Norint žiemą paruošti gydomuosius nuovirus iš liubestoko, reikia jį tinkamai surinkti ir išsaugoti. Surinkti ir laikyti tinka visos augalo dalys: lapai, vaisiai ir šaknelės.

1. Lapelius reikia rinkti žydėjimo metu arba iš karto po jo. Būtent šiuo metu liubestokas prisipildo visomis savo naudingomis medžiagomis ir galės padėti įveikti negalias.
2. Renka tą žolę, kuri auga toliau nuo važiuojamųjų kelių ar pramonės įmonių.
3. Lapeliai kruopščiai nupjaunami, atskiriant juos nuo šakelių. Tada žaliava išdėliojama ant pergamento vienu sluoksniu ir džiovinama po stogine arba orkaitėje. Džiovinant pastaruoju būdu, būtina stebėti, kad temperatūra neviršytų 35°C, o durelės būtų pravira.
4. Liubestoko vaisiai renkami paskutiniais rudens mėnesiais, džiovinami po stogine, o vėliau iškuliami.
5. Augalo šaknys renkamos tik iš tų atstovų, kuriems sukako dveji ar treji metai. Jos iškasamos rudenį arba pavasarį (prieš žydėjimo periodą augalo šaknis yra nuodinga). Tada atsikratoma antžeminės dalies, šakniastiebis išvalomas nuo žemės ir nuplaunamas. Po to šaknelės, jei jos pakankamai didelės, supjaustomos ir pradedamas džiovinimo procesas. Ruošiniai džiovinami sausoje patalpoje, suvertus žaliavą ant virvės, arba orkaitėje, kur temperatūra turi būti 35°C. Po džiovinimo šaknys sumalamos į miltelius.

Verta paminėti, kad laikyti galima ir šviežius liubestoko šakniastiebius. Jie taip pat valomi, plaunami, bet vėliau išdėliojami dėžėse, kiekvieną sluoksnį pabarstant smėliu, ir laikomi vėsioje patalpoje.

Kalbant apie lapelių ir vaisių laikymą, geriau, jei jie bus išdėlioti stiklinėse indeliuose su sandariais dangteliais. Šaknų miltelius reikia persijoti ir laikyti tokioje pat talpykloje kaip ir antžemines dalis.

Teisingai laikantis surinkimo ir laikymo taisyklių, liubestokas atskleis visą savo jėgą ir padės pagerinti bei išsaugoti žmogaus sveikatą.

Kuo skiriasi lovažas nuo saliero

Liubestokas dažnai supainiojamas su salieru, nes jis taip pat turi aštrų aromatą, tačiau šie augalai priklauso skirtingoms gentims ir turi absoliučiai vienas nuo kito skirtingus požymius:

1. Salieras – dvimetis augalas, liubestokas – daugiametis.
2. Liubestokas gali užaugti iki 2 m, o didžiausi saliero atstovai gali siekti tik 100 cm.
3. Lapų spalva taip pat skiriasi: saliero yra šviesesnė nei liubestoko.
4. Žydėjimo laikotarpiu salieras išleidžia nepatrauklius žalsvus arba balkšvus žiedynus, o liubestokas turi geltonus žiedelius.
5. Be to, salieras pasižymi išrankumu ir neatsparumu šalnoms, o liubestokas prisitaiko prie skirtingų oro sąlygų ir yra nereklus priežiūrai.
6. Salieras naudojamas kulinarijoje kaip daržovė su aštriu ir švelniu skoniu savarankiškiems patiekalams gaminti. Liubestokas, o tiksliau jo lapai, gali būti naudojami tik patiekalams suteikti ypatingo aromato ir neįprasto skonio, t. y. kaip prieskonis. O sėklos, stiebeliai ir šaknelės naudojami vaistams, o ne maistui gaminti.

Tokie yra pagrindiniai skirtumai tarp dviejų augalų.

Lovažo gydomosios savybės

Stebuklingoji žolė turi daug naudingų medžiagų, kurios padeda žmogui gydyti įvairias ligas ir palaikyti sveikatą. Dėl savo mikro- ir makroelementų sudėties meškšlapis pasižymi tokiomis savybėmis:

• šlapimą varantis;
• imuninę sistemą stiprinantis;
• priešuždegiminis;
• vidurius laisvinantis;
• antihelmintinis;
• stiprinantis;
• raminamuoju;
• normalizuojantis virškinamojo trakto ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbą;
• skausmą malšinantis;
• tonizuojančios;
• išlyginantis odos spalvą ir paviršių;
• apsaugantis nuo trombozės;
• kraują valantis;
• mažinantis cholesterolio kiekį;
• spazmolitinis.

Meškšlapio poveikio žmogaus organizmui diapazonas platus. Jis veikia beveik visą organizmą, be bendro poveikio, teigiamai veikia vyrų, moterų ir vaikų sveikatą, bet skirtingai.

Moterims

Senovėje merginos gerbė meškšlapį, nes pagal tikėjimą jis galėjo padėti pritraukti mylimojo dėmesį. O viskas todėl, kad žolė yra geras natūralus afrodiziakas, tačiau moterims ji populiari ne tik dėl savo magiškos meilės savybės. Augalas puikiai ramina nervų sistemą, stiprina imunitetą, reguliuoja menstruacinį ciklą. Jis mažina nemalonius menopauzės simptomus, padeda reguliuoti reprodukcinę funkciją. Taip pat žolė gali suteikti blizgesio plaukams, išvalyti odą nuo uždegimų, padarydama ją lygią ir elastingą.

Toks poveikis palankiai atsilieps moters organizmui ir padės gražiajai žmonijos pusei išsaugoti ne tik sveikatą, bet ir grožį.

Vyrams

Meškšlapis naudingas ne tik silpnajai lyčiai, bet ir vyrams. Augalas gali reguliuoti medžiagų apykaitą, stiprinti organizmą, suteikti ištvermės ir jėgų vyrams, padėti išvengti širdies ligų, susidoroti su stresu, palaikyti plaučių sveikatą piktnaudžiaujant tabako gaminiais. Taip pat meškšlapis padeda kovoti su alkoholizmu. Na, ir, žinoma, šis afrodiziakas sustiprins vyrišką jėgą, padės padidinti potenciją, išvengti intymių ligų problemų. Būtent todėl vyrai privalo vartoti stebuklingosios žolės nuovirus, kad išlaikytų savo sveikatą ir jėgą daugeliui metų.

Nėštumo metu

Meškšlapis – labai naudingas augalas. Nėštumo metu jis galėtų sustiprinti imunitetą, sumažinti apkrovą širdies raumeniui, kuris nėštumo metu yra pakankamai perkrautas, pašalinti patinimus, teigiamai paveikti virškinimo procesą, jei ne vienas „bet“. Reikalas tas, kad meškšlapis skatina kraujo pritekėjimą į dubens organus ir aktyvina gimdos susitraukimus. Ši savybė gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir lemti persileidimą. Tačiau tais atvejais, kai gimdymas užsitęsia, liaudies gydytojai priešingai skiria gimdyvėms meškšlapio, kuris stimuliuoja gimdymo veiklą, prisidedant prie greitesnio gimdymo. Dėl to medikai kategoriškai nerekomenduoja vartoti meškšlapio ir priemonių, kurių sudėtyje jis yra, laukiantis kūdikio, kad būtų išvengta galimų rizikų ir komplikacijų.

Vaikams

Vaikystėje labai svarbu stebėti ne tik mitybos racioną, bet ir įvairių vaistinių preparatų bei žolelių vartojimą, kurie gali ne tik gydyti, bet ir, deja, pakenkti mažyliui. Lubažolė, nepaisant visų naudingų savybių, nerekomenduojama vaikams iki penkerių metų. Po 5 metų augalą galima duoti vaikui, tačiau tik jei nėra problemų su inkstais ir rekomendavus specialistui. Kitais atvejais žolės vartojimas vaikystėje laikomas pavojingu, todėl reikia rasti kitą priemonę ar žolę, galinčią padėti sergant tam tikra liga, nepakenkiant augančiam organizmui.

Lovažas liaudies medicinoje

Žyniai, burtininkai ir liaudies gydytojai nuo seno gerbia lubažolę dėl jos gydomųjų galių. Liaudyje ji vadinama ir aušra, ir maudykle, ir užbora, ir žieminiu ar kalnų salieru. Kiek bebūtų pavadinimų, naudingos savybės nuo to nekinta. Jos unikalumas susijęs su naudingais vitaminais ir mineralais. Būtent todėl liaudies medicinoje augalas naudojamas šiais atvejais:

• kirmėlių šalinimui;
• apetito stimuliavimui;
• skrandžio uždegimo malšinimui;
• potencijos didinimui ir vyriškos jėgos išsaugojimui;
• podagros profilaktikai;
• menstruacinio ciklo reguliavimui;
• plaukų dangos stiprinimui;
• kaip šlapimą varanti priemonė;
• širdies apkrovos mažinimui;
• neurozių šalinimui;
• odos būklės gerinimui;
• virškinimo trakto darbo normalizavimui ir reguliavimui;
• kaip šlapimą varanti, tulžį varanti, žaizdas gydanti, atsikosėjimą lengvinanti priemonė;
• skrandžio uždegimo malšinimui;
• susidorojančio su ENT organų ligomis ir širdies apkrovos mažinimui.

Taigi, lubažolė liaudies medicinoje puikiai pasitvirtino gydant:

• anginą;
• podagros;
• reumato;
• podagrinius gumbelius;
• impotenciją;
• moterų nereguliarų ciklą;
• helmintozę;
• artrito;
• šlapinimosi sistemos ligas;
• bronchito;
• laringitą;
• sinusitą;
• neurozių;
• alkoholizmą;
• spuogus ir odos uždegimus;
• plaukų slinkimą;
• hemoglobino mažėjimą;
• širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus;
• žaizdas, nudegimus, pragulas;
• dermatitą;
• psoriazę;
• alerginį bėrimą;
• tulžies latakų uždegimus;
• vidurių pūtimą;
• vidurių užkietėjimą;
• cistito;
• pielonefritą;
• moterų ir vyrų seksualinius sutrikimus;
• regėjimo aštrumo mažėjimą;
• galvos skausmų;
• edemų;
• egzemos;
• furunkulus;
• gripu;
• ūmines kvėpavimo takų virusines infekcijas.

Štai tokį platų diagnozių sąrašą gali pašalinti vienas mažas augalas.

O receptai, kuriais naudojosi mūsų močiutės ir prosenelės, iki šiol neprarado savo veiksmingumo. Jais pasinaudoti nebus jokių sunkumų. Svarbiausia žinoti diagnozę ir laikytis receptūros bei dozavimo:

Antihelmintinė priemonė

Sudėtis:

• Sausa lubažolės šaknis – 1 arb. š.
• Verdantis vanduo – 150 ml.

Sudėkite komponentus ir virkite 10 minučių. Tada leiskite priemonei atvėsti iki visiško atvėsimo. Vėliau gerkite filtruotą eliksyrą tris kartus per dieną po 1 valg. š.

Esant menstruacinio ciklo sutrikimams moterims ir periodiniams skausmams

Sudėtis:

• Lubažolės šaknis – 6 g.
• Vanduo – 200 ml.

Šaknį sumaišykite su vandeniu ir uždėkite ant silpnos ugnies. Užkaitinkite priemonę iki užvirimo ir pavirkite 10 minučių. Tada nuovirą palikite brinkti 4 valandas, o po to perkoškite per marlę. Vartokite tris kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą 30 minučių prieš valgį.

Šlapimą varanti priemonė

Sudėtis:

• Lovažo šaknis – 2 valgomieji šaukštai.
• Vanduo – 750 ml.

Šaknį įdėkite į indą su vandeniu ir ant silpnos ugnies užvirinkite. Po to pavirkite dar 10 minučių. Tada nuovirą reikia palikti brinkti vieną valandą, po to perkoškite per marlę. Šį preparatą vartokite ne daugiau kaip 4 kartus per dieną 30 minučių prieš valgį po 1 valgomąjį šaukštą.

Vyriškos jėgos atkūrimui

Sudėtis:

• Lovažo šaknies milteliai – 30 g.
• Vanduo – 400 ml.

Nuovirui paruošti sumaišykite miltelius ir vandenį ir virkite ant silpnos ugnies pusvalandį. Tada priemonę visiškai atvėsinkite ir perkoškite per marlę. Gėrimą vartokite po 10 g tris kartus per dieną. Vartokite prieš valgį.

Esant alkoholizmui

Sudėtis:

• Lovažo šaknis – 1 vnt.
• Lauro lapai – 2 vnt.
• Degtinė – 250 ml.

Sudėkite ingredientus ir leiskite priemonei brinkti tamsioje vietoje 14 dienų. „Mikstūrą“ reikia vartoti prieš kiekvieną valgį po 10 g. Gydymas trunka iki visiško „pasveikimo“, tačiau pasibjaurėjimas alkoholiu atsiranda jau po savaitės.

Nuo nemigos

Sudėtis:

• Lovažo šaknis – 1 valgomasis šaukštas.
• Vanduo – 250 ml.

Pagal receptą naudokite šaltą vandenį. Juo užpilkite šaknį ir palikite preparatą brinkti maždaug 4 valandas. Tada antpilą perkoškite ir vartokite po pusę stiklinės du kartus per parą. Taip pat šia priemone galite drėkinti ir plauti žaizdas ant kūno.

Sergant cistitu

Sudėtis:

• Lovažo šaknis – 1 dalis.
• Žibuoklė (lapai) – 1 dalis.
• Kadagio vaisiai (milteliai) – 1 dalis.
• Verdantis vanduo – 200 ml.

Žoleles sumaišykite tarpusavyje ir paimkite tik 30 g gauto mišinio. Jį sumaišykite su skysčiu ir palikite brinkti po dangčiu pusvalandį. Tada priemonę perkoškite ir vartokite du kartus per dieną prieš valgį po pusę stiklinės.

Sergant bronchitu ir astma

Sudėtis:

• Sumalta lovažo šaknis – 1 valgomasis šaukštas.
• Vanduo – 250 ml.

Šaknelius sumaišykite su vandeniu ir užvirinkite ant silpnos ugnies. Tada pavirkite priemonę 15 minučių ir atvėsinkite. Po to nuovirą perkoškite. Preparatą vartokite tris kartus per dieną po 2 valgomuosius šaukštus.

Sergant skrandžio opa

Sudėtis:

• Lovažo šaknis – 6 dalys.
• Alchejos šaknis – 6 dalys.
• Kiaulpienės šaknis – 1 dalis.
• Degtinė – 50 ml.
• Medus – 4 valgomieji šaukštai.

Žolelių šaknis susmulkinkite ir sumaišykite tarpusavyje. Tada paimkite 2 valgomuosius šaukštus gauto mišinio, į kurį įdėkite likusius ingredientus. Po to priemonę išmaišykite ir palikite brinkti sandariai uždarytame inde tamsoje 14 dienų. Per tą laiką priemonę reikia keletą kartų sukratyti. Pasibaigus brinkimo laikui, vaistą vartokite du kartus per dieną po 50 ml 20 minučių prieš valgį.

Esant skrandžio diegliams ir spazmams

Sudėtis:

• Lovažo sėklos – 1 arbatinis šaukštelis.
• Verdantis vanduo – 200 ml.

Sudėkite ingredientus ir palikite brinkti 60 minučių. Tada antpilą perkoškite ir išgerkite visą. Tokią priemonę vartokite ne daugiau kaip 2 kartus per dieną.

Nuo patinimų

Sudėtis:

• Lovažo šaknies milteliai – 1 arbatinis šaukštelis.
• Verdantis vanduo – 200 ml.

Šaknį sumaišykite su verdančiu vandeniu ir palikite brinkti 4 valandas sandariai uždarytame inde. Tada perkoškite gėrimą ir vartokite pusvalandį prieš valgį po 50 ml tris kartus per parą.

Imuniteto stiprinimui

Sudėtis:

• Lovažo šaknis – 2 arb. š.
• Vanduo – 200 ml.

Šaknį įdėkite į vandenį ir užvirinkite, tada virkite ketvirtį valandos. Po to leiskite nuovirui pastovėti 4 valandas uždarytame inde. Tada skystį perkoškite ir vartokite tris kartus per dieną prieš valgį po 2 valg. š.

Sergant podagra

Sudėtis:

• Sausa lovažo šaknis – 5 g;
• Verdantis vanduo – 250 ml.

Verdantį vandenį supilkite ant augalo šaknies ir uždėkite ant silpnos ugnies. Užvirus, troškinkite priemonę dar 10 minučių. Tada indą apvyniokite šilta audekle ir palikite brinkti 2 valandas. Šį preparatą vartokite tris kartus per dieną po 1 valg. š. prieš valgį.

Tokie receptai žinomi nuo senų laikų ir ne kartą įrodė savo veiksmingumą.

Gydomųjų mišinių rūšys

Medicininiais tikslais dažniausiai naudojama lovažo šaknis, tačiau lapai ir vaisiai taip pat naudojami gydymui. Lovažas džiovinamas ir renkamas, kad iš jo dalių būtų paruošti gydomieji užpilai, nuovirai, tinktūros, galinčios gydyti ir išsaugoti žmogaus sveikatą.

Kiekvienas iš šios žolės pagamintas preparatas turi panašų poveikį, tačiau kai kurioms ligoms labiau tinka tinktūra (pavyzdžiui, sergant alkoholizmu), o kitur padės nuoviras (cistitas). Būtent todėl žolininkai ruošia skirtingas priemones įvairioms ligoms.

Užpilas

Lovažo užpilai vartojami esant odos problemoms, žaizdoms, cistitui, nervų sutrikimams, reumatui, podagrai, gydant moterų ligas, sužadinant apetitą, kovojant su alkoholizmu, kaip diuretikas, bendrą stiprinanti ir tonizuojanti priemonė.

Vandeniniam užpilui pagal klasikinį receptą reikia paimti 2 valg. š. lovažo šaknies ir verdančio vandens (250 ml). Šiuos ingredientus sumaišykite ir palikite priemonę pritraukti 24 valandas. Paprastai specialistai rekomenduoja tokį preparatą vartoti tris kartus per dieną po 1 valg. š.

Tinktūra

Alkoholinė tinktūra taip pat yra galinga priemonė gydyti beveik visas ligas, kurioms šis augalas yra veiksmingas. Ji padeda susidoroti su burnos ertmės problemomis, šalindama nemalonų kvapą ir uždegimo židinius. Tinktūra naudinga tiek vyrams, tiek moterims, tačiau mažiems vaikams jos duoti nereikėtų.

Tinktūrą galima tinkamai paruošti pagal šį receptą:

Ingredientai:

• Sausa lovažo šaknis – 100 g.
• Degtinė – 375 ml.

Šaknis sumaišykite su alkoholiu inde, kurį sandariai uždarykite ir padėkite į tamsią ir vėsią vietą 30 dienų. Po mėnesio produktą perkoškite ir vartokite pagal specialisto rekomendacijas. Dažniausiai skiriamas trijų ar keturių kartų per dieną vartojimas po 1 valg. š. prieš valgį. Tuo tarpu tinktūros iš karto nuryti nerekomenduojama, nes norint geriau įsisavinti ir pasiekti gydomąjį poveikį, reikia šiek tiek palaikyti skystį burnoje ir tik tada nuryti. Taip poveikis bus daug ryškesnis.

Nuoviras

Nuoviras turi tas pačias indikacijas kaip ir užpilas. Jis taip pat puikiai tinka gydyti moterų ligas, šlapimo sistemos patologijas, išsaugoti grožį, odos ir plaukų sveikatą. Jis ramina nervų sistemą ir stiprina imunitetą, suteikdamas vyrams jėgų ir išsaugodamas moterų sveikatą.

Klasikiniame nuoviro recepte nurodyti šie ingredientai:

• Susmulkinta gelsvės šaknis – 1 arbatinis šaukštelis
• Verdantis vanduo – 250 ml

Gaminant šakneles užpilkite verdančiu vandeniu ir pastatykite ant silpnos ugnies. Nuo užvirimo momento produktą virkite 10 minučių. Tada atvėsinkite ir perfiltruokite. Po to ekspertai rekomenduoja skystį praskiesti virintu vandeniu iki pradinio tūrio. Vartokite po 1 ar 2 valgomuosius šaukštus tris kartus per dieną.

Arbata

Arbata iš gelsvės – tai puikus tonizuojantis gėrimas, galintis pašalinti nervinį perjaudrinimą, sustiprinti apetitą, sustiprinti imunitetą ir atstatyti jėgas. Aštrus skonis ir aštrios arbatos natos atskleis nuostabias magiško gėrimo savybes. Paruošimui reikės:

• Gelsvės lapeliai – 1 valgomasis šaukštas
• Vanduo – 1 l.

Užvirkite vandenį ir užpilkite juo žolę. Geriausia naudoti termosą ir su jo pagalba atlikti paruošimo procesą. Tada užsukite indo dangtelį ir palikite produktą 30–60 minučių. Tada gautą gėrimą perfiltruokite ir vartokite per dieną, pakeisdami jau įprastą, bet mažiau naudingą arbatą.

Jei skonis pasirodys ne per patrauklus, galite pridėti mėtų lapelių, medaus arba melisos. Taip unikalus gėrimas bus ryškesnis ir naudingesnis.

Sultys

Gelsvės sultys paprastai naudojamos išoriniam naudojimui. Jos gali greitai ir veiksmingai pašalinti galvos skausmą, kovoti su odos uždegimais, pašalinti pigmentines dėmes ir strazdanas. Be to, sultys naudojamos virškinimui normalizuoti, pilvo diegliams pašalinti, kaip diuretikas.

Norėdami paruošti sultis iš gelsvės, turite paimti sveikus augalo lapus, nuplauti juos ir „sutrinti“ grūstuvėje. Tada žaliavą reikia išspausti.

Naudojimas kosmetologijoje

Kosmetologai savo jaunystės ir grožio išsaugojimo mene įpratę rinktis geriausią, ką gali duoti gamta. Žolės, vaisiai, šaknys, uogos ir daug kitko – iš viso to grožio meistrai gamina savo unikalias priemones, kurios padeda moterims (ir vyrams taip pat) atrodyti dar tobulesnėms. Būtent todėl gelsvė su savo turtinga naudingų maistinių medžiagų sudėtimi pateko į kosmetologijos akiratį.

Dėl eterinio aliejaus, esančio žolės sudėtyje, ant plaukų susidaro apsauginis sluoksnis, neleidžiantis kenksmingoms atmosferos medžiagoms prasiskverbti ir atkuriantis jų struktūrą:

1. Galvos odos valymas vyksta dėl krakmolo, kuris taip pat apsaugo nuo greito plaukų dangos užteršimo.
2. Plaukų slinkimas sustoja dėl rauginių medžiagų, padedančių stiprinti ir auginti naujus plaukus.
3. Plaukų spalva įgauna blizgesį ir sodresnį atspalvį dėl augale esančių organinių rūgščių.

Taip pat stebuklingoji garsvė patenka ne tik į šampūnų ir kondicionierių sudėtį, bet ir į daugelį veido odos priežiūros priemonių. Augalas padeda išlyginti odos reljefą, pašalinti bėrimus ir spuogus, panaikinti uždegimus, padaryti odą elastingesnę, pašalinti pigmentacijos žymes, apsaugoti nuo žalingo nepalankių veiksnių poveikio, išvalyti poras ir atkurti elastingumą. Be to, preparatų su garsve nebūtina ieškoti parduotuvių lentynose – juos galima pasigaminti ir patiems.

Nuo pleiskanų

Sudėtis:

• Garsvės lapai – 1 valgomasis šaukštas
• Verdantis vanduo – 200 ml.
• Vanduo – 500 ml.

Žolę sumaišyti su verdančiu vandeniu ir palikti pastovėti 20 minučių. Po to užpilą perkošti ir praskiesti švariu vandeniu. Priemonę naudoti kaip skalavimo priemonę po plaukų plovimo.

Strazdanų ir pigmentinių dėmių atsikratymui

Sudėtis:

• Garsvės šaknis – 5 g
• Verdantis vanduo – 200 ml.

Ingredientus sumaišyti tarpusavyje ir leisti priemonei pastovėti 60 minučių. Šiame produkte suvilgyti audeklo gabalėlį ir uždėti ant tų vietų, kur yra pigmentacija.

Plaukų stiprinimui

Sudėtis:

• Smulkinta garsvės šaknis – 1 valgomasis šaukštas
• Verdantis vanduo – 250 ml

Šaknį užpilti verdančiu vandeniu (geriau naudoti termosą) ir palikti brinkti 5 valandas, po to priemonę perkošti per marlę. Tada šiltą skystį įtrinti į galvos odą ir paskirstyti per plaukus, po to apvynioti rankšluosčiu ir palaukti 2 valandas. Praėjus laikui, išskalauti plaukus švariu vandeniu.

Nuo spuogų

Sudėtis:

• Garsvės žolė – 1 arbatinis šaukštelis
• Verdantis vanduo – 200 ml.

Verdantį vandenį sumaišyti su žole ir užvirti, po to pavirinti 5 minutes. Tada nuovirą perkošti ir atvėsinti. Gautą preparatą naudoti kaip toniką, juo nuvalant veidą du kartus per dieną.

Naudojant šiuos receptus, galima ne tik pagerinti odos ir plaukų būklę, bet ir išlaikyti jų sveikatą, taip prailginant savo jaunystę.

Naudojimas kulinarijoje

Garsvė naudojama ne tik medicinoje, bet ir kulinarijoje. Jos skonis pasižymi maloniu kartumu, o aromatas turi ryškių prieskoninių natų. Todėl garsvė laikoma puikiu prieskoniu daugeliui patiekalų, o virėjai naudoja visas augalo dalis:

1. Jaunus lapelius įprasta dėti ruošiant salotas, padažus, įvairius marinatus, sriubas, mėsos, žuvies patiekalus ir paukštieną.
2. Šaknis galima patiekti cukruotą ir naudoti kaip aštriai prieskoninį pagardą mėsos patiekalams ir paukštienai. Be to, šviežios šaknys naudojamos uogienei gaminti, taip pat iš jų gaminami cukruoti vaisiai.

Garsvė dera su petražolėmis, čiobreliais, rozmarinu. Ji tinka prie ryžių, grybų, daržovių ir kruopų. Sultiniuose garsvė yra tiesiog nepakeičiama. Su sūriu, sriubomis ir kiaušiniais puikiai dera augalo šakelės.

Taip pat ruošiant daržovių salotas ir kitus patiekalus, garsvės lapelių pridėjimas padės ne tik atskleisti skonį, bet ir pagerinti maisto įsisavinimą.

Beje, garsiųjų «Maggi kubelių» kūrėjai kaip vieną iš pagrindinių savo ingredientų naudoja būtent stebuklingąją garsvę. Ji ir suteikia nepamirštamą ryškų aromatą.

Taigi, kulinarai vis dažniau naudoja šį nuostabų augalą savo patiekalams kurti, suteikdami jiems unikalų skonį ir priversdami svečius žavėtis jų meistriškumu.

Kad paragautumėte patiekalų su lovažiu, nebūtina skubėti į brangų restoraną. Galite imti pačius paprasčiausius ir prieinamiausius produktus ir pasigaminti naują patiekalą savo virtuvėje, stebindami artimuosius naujais įprastų skanėstų skonio aspektais.

Salotos

Ingredientai:

• 1 valg. š. smulkintų lovažio lapų.
• 2 agurkai.
• 2 obuoliai.
• 2 morkos.
• 4 valg. š. grietinės.
• 1 arb. š. cukraus.
• Druska.

Gaminimo būdas:

1. Daržoves nuplauti ir supjaustyti šiaudeliais.
2. Lovažio lapus nuplauti ir suplėšyti į mažus gabaliukus.
3. Sumaišyti visus ingredientus ir pagardinti salotas grietine, cukrumi ir druska.

Lovažo šaknelės cukruje

Ingredientai:

• Lovažio šaknis.
• Cukrus – 2 stiklinės.
• Vanduo – ½ stiklinės.

Gaminimo būdas:

1. Šviežią augalo šaknį nuplauti ir nuvalyti odelę peiliu arba metaline trintuve.
2. Supjaustyti šaknį skersiniais apskritimais, sudėti į indą su vandeniu ir virti ant silpnos ugnies 10 minučių nuo skysčio užvirimo. Virimo metu vandenį reikia pakeisti du kartus. Pabaigoje nupilti vandenį ir šiek tiek atvėsinti pabalusias šakneles.
3. Paruošti cukraus sirupą, sumaišius cukrų ir vandenį.
4. Į sirupą įmerkti šakneles ir virti jas tol, kol augalo dalys taps permatomos.
5. Samtuku išgriebti gatavą produktą ir išdėlioti skanėstą ant pergamento, apibarstę atvėsintą saldumyną cukraus pudra.

Vienuolių sriuba

Ingredientai:

• 50 g baltųjų pupelių.
• 50 g juodųjų pupelių.
• 50 g džiovintų žirnių.
• 50 g lęšių.
• 30 g saldžiosios paprikos.
• 50 g porų.
• 15 g mėtų.
• 15 g lovažio žalumynų.
• 15 g čiobrelių.

Gaminimo būdas:

1. Abiejų rūšių pupeles, žirnius ir lęšius prieš pradedant virti perrinkti ir kruopščiai nuplauti.
2. Tada sudėti juos į puodą ir užvirinti, po to pakeisti vandenį ir vėl pastatyti ant viryklės ant silpnos ugnies.
3. Į turinį įdėti svogūną, papriką ir virti, kol ingredientai bus paruošti.
4. Žalumynus smulkiai suplėšyti ir įdėti į sriubos indą. Pasūdyti.

Troškinta mėsa

Ingredientai:

• Jautiena – 0,5 kg.
• Pomidorų padažas arba pasta – 1 valg. š.
• Šviežia morka – 1 vnt.
• Svogūnas – 1 vnt.
• Sviestas – 50 g.
• Lauro lapas.
• Druska.
• Petražolės.
• Pipirai.
• Lovažio lapeliai.

Gaminimo būdas:

1. Kad mėsos delikatesas pagal šį receptą pavyktų, verta rinktis jautienos mentę, užpakalinės kojos šoninę dalį arba briauną.
2. Pasirinktą mėsos gabalą nuplauti ir pasūdyti. Tada, jo nepjaustant, dėti į iš anksto įkaitintą ir aliejumi pateptą keptuvę ir kepti, kol ant gabalo susidarys būdinga ir apetiška ruda plutelė.
3. Po to mėsą sudėti į puodą ir įpilti vandens taip, kad 1/3 produkto liktų nepadengta skysčiu.
4. Tada į indą sudėti visus likusius komponentus.
5. Uždaryti dangtį ir palikti patiekalą troškintis 2–3 valandas (viskas priklauso nuo viryklės galios ir mėsos gabalo dydžio).
6. Gatavą patiekalą supjaustyti išilgai plaušų ir aplieti padažu, kurį galima pagaminti iš po mėsos troškinimo likusio skysčio.

Toks patiekalas išeina labai kvapnus ir aštrus dėl lovažio žalumynų.

Kontraindikacijos vartojimui

Naudingasis lubistokas užkariavo ne tik medikus, bet ir kosmetologus bei virėjus. Atrodo, kad jo galimybės neturi ribų, tačiau net ir toks augalas turi kontraindikacijų vartojimui.

Augalas nerekomenduojamas esant šioms ligoms ir žmogaus organizmo būsenoms:

• nėštumas;
• laktacijos laikotarpis;
• vaikų amžius iki 5 metų;
• nefritas;
• hemorojus;
• ūminis inkstų nepakankamumas;
• šlapimtakių uždegimas;
• gimdos kraujavimas;
• alergija;
• individualus produkto netoleravimas.

Taip pat verta patikslinti, kad vaikams nuo 5 metų amžiaus lubistoko vartojimas leidžiamas tik pasikonsultavus su specialistu, galinčiu nustatyti gydymo žole naudą ir galimas pasekmes.

Kitais atvejais augalas padės žmogui išsaugoti jo sveikatą, atskleisdamas visas savo naudingas savybes.

Taigi, iš pažiūros nepastebimas lubistokas nuo senų laikų buvo gerbiamas ne tik tarp gydytojų, bet ir paprastų žmonių. Pasak tikėjimų, būtent lubistoko lapeliai padėjo jaunoms merginoms surasti savo sužadėtinį ir amžiams jį užkalbėti, o vonios su augalo nuoviru žadėjo sėkmę gyvenime ir meilėje.

Žinoma, dabar mažai kas patikės seniai praėjusių laikų pasakojimais, tačiau vis dėlto, jei vartosite magiškus „gėrimus“ iš lubistoko, galite palaikyti savo sveikatą, išsaugoti jaunystę, padidinti grožį ir, kas žino, galbūt rasti savo antrąją pusę!

Lubistoko nuotrauka