Levanda: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Verta kam nors ištarti žodį „levanda“, ir kiekvieno, kas tai girdi, smegenyse akimirksniu įsiplieskia emocijos. Vienam iškyla prisiminimai apie senovinę močiutės komodą, kurios kamputyje tūnojo maišelis su šia nuostabiai kvepiančia žole. Kitam prieš akis iškyla be galo tolyn nueinančių mėlynai violetinių plantacijų vaizdas, matytas kažkur knygoje ar net gyvai, kelionėje. O trečias tiesiog pradeda niūniuoti: „Leva-a-nda, kalnų leva-a-nda…“. Šis augalas išties legendinis.

Cheminė sudėtis

Malonų atpažįstamą levandų kvapą lemia eterinis aliejus, kurio yra visose augalo dalyse, tačiau daugiausia jo žiedynuose – iki 5%. Daugiausia dėl šio aliejaus levanda ir yra vertinama, dėl jo gamybos ji ir auginama. Levandų eterinis aliejus yra sudėtingas įvairių rūgščių darinių kompleksas, kurie ne tik derinyje, bet ir atskirai yra žmogaus organizmui naudingos medžiagos.

Taip, į jo sudėtį įeinanti ursolio rūgštis gali užtikrinti raumenų apimties didėjimą, kontroliuoti medžiagų apykaitą ir cukraus kiekį kraujyje, kovoti su antsvoriu. Be to, šis levandos komponentas slopina piktybinių ląstelių dauginimąsi.

Valerijono rūgštis atsakinga už širdies darbą, kaprono rūgštis atlieka priešuždegiminį ir kraują stabdantį vaidmenį. Antiseptinis ir atsikosėjimą lengvinantis poveikis būdingas cineoliui – medžiagai su kamparo kvapu. Kaip antiseptinė ir priešuždegiminė priemonė veikia citralis, jam būdingas gebėjimas mažinti kraujospūdį. Levandų aliejuje taip pat yra tanino – plačiai žinomos rauginės medžiagos, jau seniai medicinos naudojamos kaip priešviduriavimo ir priešhemorojinis ginklas.

Be to, levandoje yra visas kompleksas kvapiųjų medžiagų, naudojamų parfumerijos gamyboje – geraniolis, borneolis, kumarinas, garnieritas, amilo alkoholis, lavandulolis.

Kaip atrodo ir kur auga

Botanikai levandą priskiria puskrūmiams – tai yra augalams, kurių stiebas apačioje sumedėjęs, o viršuje žolinis. Aukštyje šis daugiametis visžalis augalas paprastai užauga nuo 50 iki 70 cm, kartais pasiekia 80 cm. Jam būdingas stiprus šakojimasis – suaugęs augalas gali išauginti nuo 700 iki 800 ūglių, dėl ko krūmelis tampa išsidriekęs, purus ir patrauklus, už ką jį pamėgo ir sodininkai.

Iš tolo jauni levandų ūgliai atrodo melsvai pilkšvi, nes jos ilgi smulkūs lancetiški lapeliai, užlenktais kraštais žemyn, apaugę smulkiausiais plaukeliais, kurie ir suteikia jiems tokią spalvą. Senesni lapeliai įgauna sodresnę žalią spalvą, tačiau jų apaugimas išlieka – lapo apačioje. Lapai gali būti tiek dantyti kraštais, tiek lygūs, ir ant stiebo jie sėdi poromis – vienas priešais kitą.

Bet kai augalas pražysta – o tai prasideda birželį ir tęsiasi iki rugpjūčio – lapai tampa nepastebimi. Pats krūmelis įgauna kerinčią mėlyną arba melsvai violetinę spalvą dėl gausių žiedų, surinktų į siaurus keturbriaunius žiedynus ilgos siauros varpos pavidalu. Pasitaiko levandų baltos, rožinės ir purpurinės spalvos, tačiau tai daugiausia išvestos veislės, natūrali jų spalva vis dėlto yra mėlynų tonų.

Kiekvienas atskiras žiedas yra smulkus, ne didesnis nei 1 cm, turi dvilūpę formą. Nuvytęs jis virsta mažu vaisiumi, sudarytu iš keturių mažų riešutėlių rusvai rudos spalvos. Sėklos paprastai subręsta iki rugsėjo.

Levandos šaknis yra galinga, sumedėjusi, ji gali eiti į dirvą gerokai giliau nei metras.

Natūralus levandų arealas – pietiniai Europos regionai, Viduržemio jūros pakrantė, Kanarų salos, šiaurės rytų Afrikos regionai, Indija, Australija, Arabijos pusiasalis. Rusijoje šis aromatingas augalas pamėgo Kaukazą, tiksliau – jo Juodosios jūros pakrantę. Levanda mėgsta įsikurti kalnuotose vietovėse, o dėl ilgos šaknies geba gauti vandens net sausose vietose.

Nepaisant pietinės augalo kilmės, šiauresnių rajonų sodininkai prisitaikė jį auginti savo sklypuose: vieni atvirame grunte, išmokę žiemą sukurti tinkamas sąlygas, kiti – kaip vazoninį augalą, sode sodindami tik šiltuoju metų laiku.

Kaip ūkinę reikšmę turinčią kultūrą, levandos auginamos ištisomis plantacijomis Pietų Europoje – Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.

Rūšys

Šiandien žinoma apie 50 levandų veislių, suskirstytų į 6 pagrindines grupes. Iš jų 4 grupės naudojamos parfumeriniams arba gydomiesiems tikslams.

Plačiausiai paplitusi rūšis – siauralapė levanda. Gydomiesiems ir parfumeriniams tikslams naudojami jos žiedynai. Ji kilusi iš Vakarų Viduržemio jūros regiono, ir ten šį augalą galima pamatyti aukštai kalnuose – iki 1500 metrų virš jūros lygio.

Platlapė lavanda – Balkanų pusiasalio, Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos gyventoja. Ji neišmoko taip aukštai kopti į kalnus, kaip jos siauralapė giminaitė. Ji turi dvi būdingas savybes: šakojasi ne tik stiebai, bet ir žiedynstiebiai, o lapų kvape juntamos kamforos natos.

Tarpinė lavanda atsirado natūraliai kryžminantis siauralapei ir platlapei lavandai. Iš jos galima gauti dvigubai daugiau eterinio aliejaus. Žmonės pastebėjo šią savybę ir dirbtinio kryžminimo būdu sukūrė veisles, kurios dabar auginamos pramoniniu mastu aliejui gauti. Tiesa, šis aliejus išlaikė kamparinio kvapo atspalvį, todėl jo kaina dvigubai mažesnė nei siauralapės lavandos produkto. Jis daugiausia naudojamas buityje.

Vilnotosios lavandos pavadinimas kalba už save: jos lapai pasižymi ypač tankiu plaukelių sluoksniu. Ji labai bijo drėgmės ir lietaus ir žūva nuo menkiausio dirvožemio užmirkimo.

Prancūzinė lavanda pasižymi tamsiai purpurinės spalvos žiedynais, yra gana tolerantiška drėgmei, todėl tinkama auginti kur nors žemumoje.

Rinkimas ir laikymas

Lavandą pradeda ruošti atsargoms, kai pražysta daugiau nei pusė žiedų, nes tai yra augalo gyvenimo laikotarpis, kai jis yra sukaupęs didžiausią eterinių aliejų kiekį. Atspėti šį laiką nesunku – spalva ir aromatas tampa stipriausi. Paprastai tai laikotarpis nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos.

Dekoratyviniais tikslais – tai yra žiemos sausiems puokštėms – lavandą reikia nupjauti šiek tiek anksčiau, pumpurų stadijoje, kol eterinių aliejų dar per mažai. Tada jų kvapas nebus per stiprus ir nepakenčiamas. Toje pačioje stadijoje lavanda skina ir kulinarijoje.

Kaip ir bet kurį kitą vaistinį augalą, lavandą renka sausame ore, be to, būtina sąlyga – kad nebūtų lietaus 2–3 dienas. Geriausias paros metas tam – rytas, po to, kai išdžiūvo rasa. Nereikia laukti vidurdienio karščio, nes tada eteriniai aliejai iš augalo pradeda garuoti.

Aštriomis genėjimo žirklėmis arba žirklėmis nupjaunama viršutinė stiebo dalis su žiedynstiebiu – maždaug 20 cm. Šakeles rankomis laužyti neverta – galima pakenkti augalui.

Tada supjaustytą žaliavą puokščių pavidalu pakabina po verandos lubomis, palėpėje, kur pučia skersvėjis, arba šieninėje – ten, kur nepasieks saulės spinduliai ir drėgmė. Jei žiedynų nedaug, jų galima nekabinti, o džiovinti išskleistus. Skirtingų spalvų – baltos, mėlynos ar rožinės – žiedynus reikia džiovinti atskirai, kad kiekvienas išlaikytų gryną ryškų atspalvį.

Džiovintos lavandos laikymui renkasi kartonines arba fanerines dėžes su skylutėmis papildomam vėdinimui. Sausą žaliavą galima sudėti į medvilninius maišelius ir padėti spintoje – žolė gerai išsilaikys ir atliks kvapniojo maišelio (sachet) vaidmenį.

Jeigu augalą tinkamai paruošti ir laikyti, kvapas bei naudingosios savybės išliks nepakitusios ne vienerius metus.

Kuo skiriasi šalavijas nuo levandos

Ir levanda, ir šalavijas yra kilę iš pietinių vietovių. Jie mėgsta maždaug tą pačią dirvą, reikalauja daug saulės, abu naudojami parfumerijos pramonėje, taip pat atrodo panašiai. Tačiau jie turi keletą skirtumų.

1. Pirma, kvapas. Apie levandą sakoma: „Ji turi tirštą, aštrų aromatą“, tuo tarpu šalavijas turi labiau prieskoninį, šviežią ir sodrų kvapą, jame net girdima spygliuočių ar ambros nata.
2. Antra, stiebas. Levandos jis yra visiškai lygus, šalavijo – padengtas baltais plaukeliais, jis net vadinamas vilnoniu.
3. Trečia, lapai. Levandų lapai visi vienodi – maži ir bekotiečiai. Šalavijas turi du tipus lapų: apatiniai – su lapkočiais, viršutiniai – bekotiečiai. Be to, šalavijų lapai yra didesni.
4. Ketvirta, žiedynai. Levanda turi ploną, ilgą ir gana tankų varpą, šalavijo žiedynai yra šakoti ir išoriškai puresni. O šalavijo žiedai yra žymiai didesni.

Tačiau ir levanda, ir šalavijas yra vienodai naudingi žmogui.

Gydomosios levandos savybės

Neįtikėtina gydomoji levandų vertė yra moksliškai įrodyta. Šiuo metu medicina patvirtino jos teigiamą poveikį gydant 167 ligas.

Levandų pagrindu pagaminti produktai pasižymi raminamosiomis, tonizuojamosiomis, priešuždegiminėmis, antibakterinėmis ir skausmą malšinančiomis savybėmis. Augalas naudojamas virškinimo sistemos ligoms gydyti, malšina galvos skausmus sergant migrena, normalizuoja padidėjusį kraujospūdį, ramina nervų sistemą, padeda atsikratyti depresijos. Levandų žiedų arbatai joks stresas nebaisus, ji puikiai susidoroja su nemiga, užtikrindama greitą užmigimą ir tylų, ramų miegą.

Levandų aliejus malšina sąnarių skausmą, naudojamas nudegimų žaizdoms gydyti ir niežėjimui malšinti po vabzdžių įkandimų. Raminantis masažas su šia priemone yra veiksmingas pačiais sudėtingiausiais ir pažengusiais atvejais, kai reikia atpalaiduoti raumenis, sumažinti bendrą įtampą ir net nuraminti galvos skausmą.

Moterims

Moterims levanda gali tapti savotiška drauge, nes su šiuo augalu lengviau pakeliami stresai, depresijos, nervų sutrikimai. Jei reikia nuraminti nervų sistemą, pirmasis pagalbininkas – levanda.

Levandų aliejus gali padėti ir subtiliose moterų problemose: sergant cistitu, ginekologinėmis ligomis. Levandų aliejus, dėl savo antiseptinių savybių, greitai susidoroja su uždegiminiu procesu ir malšina skausmą. Norint išspręsti tokią problemą kaip pienligė, daromi plovimai ramunėlių antpilu su levandų eterinio aliejaus priedu.

Be to, levanda padeda normalizuoti menstruacinį ciklą, šalindama hormoninio fono sutrikimus.

Vyrams

Vyrams, mėgstantiems riebų sunkų maistą, alkoholį ir cigaretes, paprastai būna aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, o tai gresia ankstyvu insultu ar infarktu. Šią riziką iki minimumo padės sumažinti levandų preparatai – jie palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, valo ir sveikina organizmą.

Be to, levandų aliejus yra natūralus afrodiziakas, jis padeda esant sumažėjusiai potencijai. O levandų gebėjimas nuraminti ne tik normalizuoja nervų sistemą, pašalina dirglumą ir agresiją, bet ir suteikia pasitikėjimo savimi.

Nėštumo metu

Ar leistina naudoti levandą nėštumo metu? Šiuo klausimu nuomonės skiriasi. Vieni specialistai teigia, kad nėštumo metu levandos vartoti neleidžiama. Kiti mano, kad saikingas jos preparatų naudojimas nekelia jokios grėsmės. Tačiau abi pusės sutaria dėl vieno: preparatų su šiuo augalu geriau nevartoti viduje. Tai ypač aktualu pirmosiomis nėštumo savaitėmis, nes levanda skatina gimdos susitraukimus.

Jei reikia pašalinti pykinimą sergant toksikoze, sumažinti dirglumą, atstatyti normalų miegą, galima pasitelkti išorinį levandos naudojimą, pavyzdžiui, išsimaudyti vonioje. Be to, geriau nepirkti jau paruošto aliejaus, o pasigaminti naminį nuovirą iš sausų augalo žiedų.

Paruoštą aliejų galima naudoti masažui, jei paskutinėmis kūdikio išnešiojimo savaitėmis vargina nugaros skausmai, į masažinį aliejų įlašinus porą lašų. O jei tuos pačius porą lašų levandų aliejaus įlašinsite į alyvuogių aliejų, šį mišinį galima įtrinti į pilvo odą ir masažuoti kojas – tai padės išvengti strijų ir venų varikozės.

Žindymo laikotarpiu

Žindant kūdikį krūtimi, preparatus su levandomis leidžiama naudoti tik išoriškai. Žindančios mamos gali lankyti masažo seansus su levandų aliejumi – jie padės numesti svorio ir atgauti kūno formą po gimdymo.

Vonios su levandų nuovirais taip pat leidžiamos siekiant sumažinti stresą ir palaikyti tvarkingą nervų sistemą. Jei nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių mamos oda nukentėjo, vonios ir prausimai su levandomis atkurs buvusį patrauklumą.

Vaikams

Pediatrai teigia, kad levandos vidaus naudojimą vaikams iki 12 metų geriau atmesti. Vėliau galima, tačiau pirmiausia įsitikinus, kad vaikas jai nėra alergiškas. Taip pat reikia atsižvelgti, kad levandų aliejus nerekomenduojamas berniukams, įžengusiems į lytinio brendimo laikotarpį, nes jis gali paveikti hormoninio fono formavimąsi.

Vaikams levanda tinka vonių pavidalu – ji padės sumažinti padidėjusį jaudrumą, nuramins ir paskatins ramų miegą. Ji palengvina kūdikių, kenčiančių nuo vystyklų bėrimo ar sausos odos, būklę. Taip pat vaikams galima naudoti preparatus su levandomis inhaliacijoms, gydant slogą ir kosulį peršalus.

Metant svorį

Pripažinta, kad levanda padeda kovoti su nutukimu ir skatina atsikratyti antsvorio. Ją galima naudoti vonių, masažo procedūrų ir įvyniojimų pavidalu. Į vonias reikia įpilti nuoviro, o masažui ir įvyniojimams naudoti eterinį aliejų.

Be to, laikantis dietinės mitybos, kiekvieną dieną bus naudinga suvalgyti 2–3 lašus levandų aliejaus, įlašinus juos į medų ar rauginto pieno produktus. Neskiedus aliejaus viduje vartoti negalima – jis gali nudeginti gleivines.

Levanda liaudies medicinoje

Liaudies medicina jau seniai įvertino gydomąsias levandų savybes. Preparatai, sukurti levandų pagrindu, vartojami į vidų, iš jų daromi kompresai, losjonai, inhaliacijos, vonios. Gydomiesiems preparatams gaminti naudojami tiek žiedai, tiek susmulkinti augalo lapai.

Inhaliacijos su levandomis yra veiksmingos, kai tik perštėti gerklę ar prasideda kosulys. Nereikia laukti, kol negalavimas pradės stiprėti – geriau iš karto įlašinti 3 lašus aliejaus į stiklinę vandens, pašildyti iki 50–55 laipsnių, tada, pasilenkus virš tirpalo, uždengti galvą dideliu rankšluosčiu, kad priemonė nesklistų veltui, ir kvėpuoti šiais gydomaisiais garais 5–7 minutes.

Didelę naudą nervų sistemai teikia vonios su levandų aliejumi. Jos geba sumažinti stresą, nuraminti, pakelti nuotaiką, vėl atgaivinti susidomėjimą gyvenimu, sudrausminti odą, užgydyti visas žaizdeles ir įtrūkimus, atjauninti, pagyvinti. Tam pakanka vos 5 lašų aliejaus. O esant uždegimams, niežiuliui ir patinimams vabzdžių įkandimų vietose, reikia tepti odą kelis kartus per dieną bet kokiu levandų pagrindu pagamintu mišiniu.

Be to, dažnai vienai problemai spręsti liaudies medicina siūlo keletą levandų naudojimo variantų: pavyzdžiui, sergant galvos skausmais ir migrena, galima išsimaudyti gydomojoje vonioje su eteriniu aliejumi, išgerti šiltos arbatos iš džiovintų žiedų, uždegti aromatinę lempą ir gydytis, mėgaujantis levandų aromatu.

Gydomųjų mišinių su levanda rūšys

Užpilas

1. Esant padidėjusiam nuovargiui. Užpilti didelį šaukštą žiedų 2 stiklinėmis ką tik užvirusio vandens. Palikti brinkti 2 valandas, suvyniojus į antklodę. Antpilą nukošti ir gerti. Dienos norma – keturis kartus per dieną po ketvirtį stiklinės pusvalandį prieš valgį.
2. Tulžies išsiskyrimą skatinantis antpilas. 3 arbatinius šaukštelius žiedų ir 400 ml virinto vandens 15 minučių kaitinti vandens vonelėje, dangtį laikant uždarytą. Nuimti nuo vonelės ir palikti brinkti 45 minutes. Antpilą nukošti ir gerti po 100 ml pusvalandį prieš valgį.
3. Esant tachikardijai. 3 arbatinius šaukštelius žiedų užpilti 400 ml virinto vandens ir kaitinti 30 minučių vandens vonelėje, karts nuo karto pamaišant. Nuimti nuo vonelės ir palikti brinkti 10 minučių. Antpilą nukošti, padalyti į lygias porcijas ir išgerti per dieną keliais kartais.
4. Pėdų prakaitavimą mažinanti vonelė. Levandos pasižymi gebėjimu reguliuoti prakaitavimą, kas naudojama, kai kojos smarkiai prakaituoja ir dėl to nemaloniai kvepia. Tokiais atvejais rekomenduojamos gydomosios vonelės. Norint jas paruošti, pirmiausia reikia pasidaryti antpilą: paimti 20 g sauso levandų ir šalavijų mišinio ir užpilti 0,5 l verdančio vandens. Palikti brinkti, o po 30 minučių perkošti. Siekiant didesnio efekto, į šį antpilą įlašinti levandų (5 ml) ir šalavijų aliejaus (3 ml). Gautą mišinį supilti į dubenį su karštu vandeniu ir 20 minučių garinti kojas. Procedūrą kartoti kelis kartus kas antrą dieną.

Tinktūra

Receptas nuo migrenos: 3 arbatinius šaukštelius su gera kaupu žiedų užpilti termose 0,5 l užvirusio vandens. Palikti brinkti valandą. Perkošti, padalyti šią normą į kelias dalis ir išgerti visą per dieną.

Nuoviras

Levandų nuovirus galima tiek gerti, tiek su jais maudytis.

Gydomoji vonia su nuoviru
Į puodą supilkite 60 g žiedų ir 1 l vandens, ant silpnos ugnies užvirinkite ir nukelkite nuo viryklės. Po 10 minučių perkoškite. Nuovirą supilkite į vonią, pripildytą vandens. Joje galima maudyti vaiką, jei jau laikas miegoti, o jis labai susijaudinęs. Tokią vonią gali priimti ir suaugęs, norėdamas pakelti gyvybingumą ar pašalinti odos dirginimus.

Arbata

Jei vakare išgersite levandų arbatos, ji nuramins nervus, nuteiks geram miegui. Peršalus geriau gerti su citrinos griežinėliu.

Arbata nuo nemigos
Stikline verdančio vandens užpilkite 2 arbatinius šaukštelius su kaupu žiedų. Palikite brinkti, kaip įprastą arbatą, ne ilgiau kaip 10 minučių. Kad gėrimas spėtų paveikti, geriau jį išgerti valandą prieš einant miegoti.

Tepalas

Levandų tepalais galima tepti smilkinius sergant migrena, gydyti odos dirginimus, spuogus, nudegimus. Vaistinis augalas šia forma vartojamas ir reumato simptomams palengvinti.

Tepalas nuo sausos egzemos
0,5 l alyvuogių aliejaus su dviem šaukštais levandų žiedų laikykite vandens vonelėje 2 valandas. Po to dar palikite brinkti apie 10 valandų. Toks tepalas laikosi pusantro mėnesio.

Sirupas

Levandų sirupas visada tinka. Jei kas nors šeimoje sušlapo kojas ir peršalo, kam nors suskaudo gerklę, prasidėjo migrena, nerimastingai ir dažniau nei įprastai pradėjo plakti širdis, nėra apetito – šias problemas pašalina išgeriant 1 arbatinį šaukštelį sirupo 30 minučių prieš valgį.

Levandų sirupas
Paruošti sirupą nesudėtinga: virkite 20 minučių 2 l vandens ir 2 kg cukraus smėlio 100 g levandų žiedų. Po paros sirupą perkoškite ir galite laikyti tamsaus stiklo indeliuose.

Levandų aliejus: savybės ir naudojimas

Eterinis levandų aliejus gaunamas iš šviežių, ką tik surinktų augalų. Žieduose yra daugiausiai aliejaus, lapuose ir stiebuose šiek tiek mažiau, tačiau jie taip pat tinkami išgauti vaistinę priemonę.

Augalai kaitinami vandens vonelėje, kuri suskaido jų struktūrą ir paverčia gėlių esenciją garais. Garai surenkami ir aušinami, dėl ko jie kondensuojasi ir iškrenta kaip kondensatas bei eterinis aliejus, sutekantys į vieną bendrą talpyklą. Surinkti aliejų nuo kondensato paviršiaus nėra sunku. Šis procesas vadinamas garų distiliacija.

Tikras levandų eterinis aliejus yra bespalvis, kartais jis gali būti gelsvas arba šviesiai žalias. Šis produktas bijo saulės, todėl laikomas tamsaus stiklo induose.

Norėdami patikrinti, ar aliejus tikrai natūralus, galite lašinti ant balto popieriaus. Natūralus produktas po išgaravimo neturi palikti riebalinės dėmės. Jam būdingas saldokas ir aitrus aromatas su kartumo poskoniu. Gatavas produktas gausus naudingų medžiagų – limoneno, aldehido, rauginių medžiagų, linalilacetato, kumariono, valerijono ir sviesto rūgščių.

Levandų eterinis aliejus vertinamas dėl plačios veikimo spektro, kuris leidžia jį naudoti tiek medicinoje, tiek kosmetologijoje. Jis geba kovoti su bakterijomis ir virusais, malšinti spazmus ir traukulius, nuskausminti, turėti diuretinių ir raminamųjų savybių, gerinti širdies veiklą ir kraujotaką, taip pat ir smegenyse, mažinti kraujospūdį.

Dėl tokios gausios naudingų savybių visumos jį naudoja terapeutai, gydydami ūmines kvėpavimo takų virusines infekcijas, tonzilitą, pneumoniją. Jo pagalba stiprinamas imunitetas, stabilizuojama nervų sistemos būklė, normalizuojamas miegas, pagreitinamas depresijos gydymas, atsikratoma galvos skausmo. Veiksmingas levandų aliejus širdies plakimo pagreitėjimo šalinimui, sergant reumatu, paralyžiumi.

Naudojant aliejų, žaizdos, nudegimai ir kiti odos pažeidimai gyja greičiau ir be pėdsakų. Jo pagalba pagerinama odos mikrocirkuliacija, mažinamas paraudimas, niežulys ir lupimasis. Dėl gebėjimo valyti ir atjauninti odą šis aliejus tapo priemone Nr.1 kosmetologijoje, taip pat ir plaukų priežiūroje. Aliejų taip pat naudoja ginekologai moteriškų problemų gydymui.

Naudojimas kosmetologijoje

Levandoms visiškai pagrįstai galima suteikti pirmąją vietą tarp žolelių, naudojamų kosmetologijoje, nes, ko gero, jos geba susidoroti su beveik bet kokia šios srities problema. Augalo naudojimo kosmetologijoje sritis yra plati, nes jis turi savybių šalinti dirginimą ir kovoti su alerginio pobūdžio apraiškomis. Dėl savo priešuždegiminio ir antiseptinio poveikio levandos sėkmingai gydo spuogus, po kurių net nelieka pėdsakų, išlyginami randai. Reguliuojant riebalų gamybą ir gebant siaurinti poras, jos užkerta kelią naujų spuogų atsiradimui.

Be to, levanda gerina kraujotaką ir lygina raukšles. Levandų aliejus naudojamas įvyniojimų sudėtyse, naudojant jo anticeliulitines savybes. Ji ne tik gydo ir maitina odą, bet ir stiprina plaukus bei nagus, taip pat sėkmingai padeda gydyti pleiskanas.

Kosmetologijoje naudojami nuovirai ir aliejiniai užpilai iš džiovintų levandų žaliavų bei eterinis aliejus. Be to, pats eterinis aliejus yra toks koncentruotas, kad gali sukelti nudegimą, jį galima naudoti tik kaip papildomą komponentą su kitomis medžiagomis – aliejais, kremais ir kt. Gaminant namines kosmetikos priemones, reikia prisiminti, kad levandos yra tam tikras laidininkas, padedantis šiems pagrindiniams kremams ir aliejams giliau įsiskverbti į odą, todėl jie turi būti nepriekaištingos kokybės. Jei levandų aliejus prieš naudojimą šiek tiek pašildomas, tai sustiprina jo gydomąjį poveikį.

Kaklo atjauninimui

Moters amžius dažnai matomas ne tiek veide, kiek kakle ir iškirptės zonoje – čia dažnai galima pamatyti ankstyvų raukšlių. Levandų aliejus geba išlyginti ir atjauninti odą. Šiai procedūrai atlikti reikia sumaišyti 2 šaukštus medaus su 2 lašais eterinio aliejaus ir šį mišinį pusvalandžiui užtepti ant viršutinės krūtinės dalies ir kaklo.

Elastingai odai

Kova su celiulitu kartais moterims tampa ilga ir bevaisė. Levanda ne tik sėkmingai sprendžia problemą, bet ir stangrina kūno kontūrus, turi jauninantį poveikį ir apsaugo nuo strijų atsiradimo. Tam į aliejų, kuris naudojamas įprastiniam masažui, įlašinama levandų aliejaus: 5 lašai 10 ml masažinio aliejaus. Kartu su levandų voniomis ši procedūra veikia ypač efektyviai.

Stipriems nagams

Kad nagai nustotų sluoksniuotis ir taptų stiprūs, kiekvieną dieną reikia įtrinti po lašą levandų aliejaus į kiekvieną nago plokštelę po minutę. Taip ir odelė taps minkštesnė, ir nagai įgis sveiką blizgesį.

Švelnioms rankoms ir sveikiems nagams

Ištirpinkite 250 ml vandens šaukštą jūros druskos, įlašinkite 10 lašų levandų aliejaus ir naudokite šį mišinį kaip rankų voneles. Po 15 minučių išimkite rankas, nusausinkite rankšluosčiu ir užtepkite kremą.

Veido odai

Įlašinkite 2 lašus levandų aliejaus į dubenėlį su 2 šaukštais alyvuogių aliejaus. Išmaišykite ir užtepkite ant veido. Po 20 minučių nuplaukite švariu šiltu vandeniu.

Veido kaukė nuo raukšlių

Vandens vonelėje pašildykite šaukštą medaus, nuimkite nuo viryklės, įdėkite išplaktą kiaušinio baltymą, 50 g jogurto, 3 lašus levandų aliejaus, išmaišykite. Užtepkite kaukę ant veido 15–20 minučių. Po to nusiprauskite šiek tiek šiltu vandeniu.

Kaukė nuo spuogų

Išplakite kiaušinio trynį, įlašinkite porą lašų eterinio aliejaus, išmaišykite. Paskirstykite mišinį ant veido ir ramiai pagulėkite 15–20 minučių. Tada nuplaukite kompoziciją švariu vandeniu.

Nuo pleiskanų

Į tą šampūno kiekį, kurio užtenka įprastam plovimui, įlašinkite 3–4 lašus levandų aliejaus. Toliau elkitės kaip įprasta.

Kaukė plaukų augimui

Kad plaukai gerai augtų, o pleiskanos daugiau nekankintų, sumaišykite 3 lašus levandų aliejaus ir 2 šaukštus varnalėšų aliejaus, paskirstykite mišinį per visus plaukus ir įtrinkite į galvos odą. 40–50 minučių apvyniokite galvą polietilenu, o šilumai – kilpiniu rankšluosčiu. Tokia kaukė gerai išsiplauna šampūnu.

Losjonas

Viename inde sumaišykite 100 ml glicerino, 150 ml vandens, 100 ml geros degtinės ir 10 lašų levandų aliejaus. Naudokite odos trynimui ryte ir vakare.

Levanda kulinarijoje

Jei į levandą žiūrėsime tik kaip į vaistinę, parfumerinę ar kosmetinę priemonę, tai nebus visiškai teisinga. Rusijos virtuvei ji yra puiki, bet kol kas mažai pažįstama dama. O prancūzų, ispanų ir italų šeimininkių arsenale yra daug kulinarinių receptų, kuriuose naudojamas šis augalas. Viduržemio jūros regiono šalyse sausus levandų žiedus sumala į miltelius ir jais barsto paruoštus patiekalus, kaip pipirais. Vengrijoje netgi gamina ledus su levanda.

Augalą galima dėti tiek į padažą, tiek į sriubą, tiek į desertą, pagardinti juo mėsą ir salotas – visur levandų aromatas tinka. Mėsa, marinuota su levandomis ir rozmarinu, tapo vienu iš dažnai vartojamų europietiškų patiekalų. Kulinarinė kompozicija iš medaus ir levandų jau laikoma aukštosios virtuvės klasika, šioje draugystėje jos naudojamos pyraguose, su jomis kepami sausainiai ir duona, verdamas želė ir uogienės, dedama į varškę. Tačiau levandas reikia naudoti labai atsargiai, mažais kiekiais, kitaip aromatas sugadins visą patiekalą.

Levandų cukrus

Į cukrinę įdėti 3–4 levandų žiedus, ir po dienos levandinis cukrus bus paruoštas. Jis įgis įdomų kvapą ir padės įnešti įvairovės į vakarines arbatos gėrimo akimirkas.

Levandų actas

5–6 džiovintų levandų žiedus įmesti į pusės litro acto butelį. Palikti užsitraukti savaitei. Actas įgers levandų aromatą ir bus pikantiškas priedas salotoms arba padažui.

Levandų limonadas

Norint gauti 1 l limonado, pakanka 1 arbatinio šaukštelio džiovintų levandų. Užpilti jas stikline verdančio vandens, išmaišyti su 5 valgomaisiais šaukštais cukraus ir perkošti, kai atvės. Įspausti ten citrinos sultis. Antrą citriną supjaustyti mažais gabalėliais. Į gražų ąsotį suberti smulkintą ledą, sudėti pjaustytą citriną, supilti levandų nuovirą. Įpilti 750 ml gazuoto vandens.

Vištiena su levanda

Marinatui reikia paimti po 1 valgomąjį šaukštą rozmarino, čiobrelio, pusės citrinos sulčių, po 2 valgomuosius šaukštus alyvuogių aliejaus ir medaus, 1 arbatinį šaukštelį druskos ir pusę arbatinio šaukštelio levandų žiedų. 1 kg vištienos filė marinuoti porą valandų, tada išsiųsti ant grotelių.

Levandos naudojimas buityje

Dėl savo malonaus kvapo levandų eterinis aliejus plačiai naudojamas buityje. Dar mūsų močiutės laikė komodos kampe mažą maišelį su džiovintomis levandomis, ši tradicija sėkmingai išliko iki šių dienų. Toks paketėlis įmirkdo gėlių aromatu viską, kas laikoma lentynose. Ypač malonu miegoti ant tokių patalynės užvalkalų. Antra užduotis, kurią pavyksta išspręsti tokiu būdu, – išvaryti iš spintos kandis.

Be to, šiandien buityje naudojama levandų aliejaus dezinfekuojanti savybė, dėl ko jo dažnai dedama į skalbimo mašiną skalbiant. Siekiant aromatizuoti ir dezinfekuoti orą, į dulkių siurblio maišą įdedamas aliejumi suvilgytas vatos diskelis.

Atsikratyti šaldytuvo ar virtuvės spintelių nemalonių kvapų padės jų nuvalymas kempine, ant kurios užlašinta eterinio aliejaus.

Jei namuose uždegti aromatinę lempą su levandomis, galima ne tik pripildyti būstą maloniu kvapu, bet ir atsikratyti uodų bei musių. O jei į vazą įdėti žieminį džiovintą levandų puokštę, lengvas aromatas namuose bus užtikrintas ilgam.

Kaip užsiauginti levandą namų sąlygomis

Daugelis norėtų ant savo palangės perkelti mažą Viduržemio jūros dalelę – bent jau levandų pavidalu. Ilgus metus buvo manoma, kad namų sąlygomis jos egzistavimas neįmanomas, tačiau patyrę augalų mylėtojai eksperimentiškai atskleidė jo auginimo bute paslaptis. Svarbiausia – kruopšti temperatūros kontrolė ir visų gražuolės „užgaidų“ vykdymas.

Levandų sodinimo vazoną reikia imti ne mažesnį kaip dviejų litrų, jo skersmuo turi būti 30 cm. Ant dugno įdėti drenažą, galima naudoti keramzitą, smulkų žvyrą arba riešutų kevalus, paruošti purią smėlingą šarminės reakcijos dirvą.

Augalui tinka palangės, kuriose yra pakankamai ryškios saulės šviesos, kitaip jis žus. Dažnas laistymas levandoms kenkia, pakanka laistyti kartą per savaitę, o rudenį lietingu metu, kai ore yra padidėjusi drėgmė – kartą per 10 dienų. Žiemai levandas šiek tiek patrumpina ir pastato į vėsią (bet ne šaltą!) vietą, laistymą sumažina iki vieno karto per 2 savaites.

Kad levanda ilgai džiugintų savininką, jai reikalingas reguliarus tręšimas, galima naudoti tas trąšas, kurios paprastai naudojamos kambariniams augalams.

Kai augalo šaknis pasieks vazono dugną, reikia nedelsiant jį persodinti, kad nesusirgtų. Pasirenkamas didesnio skersmens vazonas, o toliau elgiamasi pagal įprastas augalų perkėlimo taisykles. Beje, levandų mėgėjai pastebi, kad šviesiuose vazonuose ji auga geriau nei tamsiuose, nes tamsūs stipriau traukia saulės šviesą, o dirva labai įkaista, o tai kenkia šaknims.

Kuo naudingas levandų medus

Yra dvi rūšys medaus, vadinamo levandų medumi. Pirmoji – natūralus, bičių surinktas iš levandų plantacijų. Jis retas, brangus, ir liaudies medicina jį vertina labai aukštai. Antroji – sumaišytas su levandomis ir pakaitintas paprastas medus. Jis panašus į natūralų tik kvapu, gydomųjų levandų savybių jis neturi.

Natūralus levandų medus nepaprastai gražus. Šviežias, neseniai surinktas produktas tiesiog spindi ir žėri, tarsi ištirpęs aukso luitas, skleidžiantis levandų aromatą. Skonis saldus, bet ne per saldus. Medus nekristalizuojasi iki trijų mėnesių, bet kai tai įvyksta, įgauna baltą spalvą ir tampa panašus į kremą.

Levandų medus pats savaime gali tarnauti kaip raminamoji priemonė. Reikalas tas, kad jame yra daug aminorūgšties, vadinamos tirozinu, kuri teigiamai veikia smegenis. Medicinoje ši savybė naudojama nervų sistemos patologijoms gydyti – stresui, depresijai, Alzheimerio ar Parkinsono ligoms. Ji taip pat padeda susidoroti su lėtinio nuovargio sindromu.

Be to, medus gerai palaiko organizmą, nusilpusį dėl sunkios ligos ar operacijos, padeda žmogui greičiau atgauti jėgas po sudėtingo protinio darbo. Nepaisant to, kad tai yra saldus produktas, jis mažina gliukozės kiekį kraujyje, taip pat sumažina cholesterolio kiekį.

Medus paėmė iš levandų visas geriausias savybes, todėl jį naudinga vartoti, kad pagerintų atmintį ir stimuliuotų smegenų veiklą, taip pat svorio metimui, nes jis pagreitina medžiagų apykaitos procesus organizme, valo nuo toksinų ir šlakų. Medus padeda gydyti žaizdeles, įbrėžimus ir nudegimus burnoje, naikina virusus ir kitus patogeninius organizmus, taip pat palankiai veikia virškinimą ir širdies bei kraujagyslių darbą.

Kontraindikacijos vartojimui

Paprastai nei džiovinta levanda, nei levandų aliejus nesukelia akivaizdžių alerginių reakcijų, tačiau visgi galimi individualaus netoleravimo atvejai. Tokiais atvejais augalas draudžiamas bet kokia forma.

Nėščioms moterims, maitinančioms mamoms ir vaikams iki 12 metų draudžiama vartoti levandą viduje.

Levanda pasižymi geromis tulžį varančiomis savybėmis, o tai gali pakenkti žmonėms, sergantiems tulžies pūslės ligomis, susijusiomis su jos motorikos sutrikimais ir akmenimis. Jei yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, taip pat reikėtų atsisakyti augalo vartojimo viduje, nes jis gali sukelti rėmenį. Kadangi levanda turi savybę mažinti kraujospūdį, hipotenzija sergantys žmonės jos vartoti negali. Taip pat teks atsisakyti levandų, jei gydytojas paskyrė vaistų, kurių sudėtyje yra jodo.

Jei laikysitės šių rekomendacijų ir neviršysite nustatytų dozių vartodami šį augalą, jis atneš tik naudą. Jei viršysite normas, galimi šalutiniai poveikiai, tokie kaip silpnumas, pykinimas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, šaltkrėtis ir net traukuliai.

Levandų nuotrauka