Leuzėja: naudingosios savybės ir kontraindikacijos

Leuzėja – tai daugiametis žolinis augalas iš Astrinių šeimos. Taip pat ji žinoma pavadinimais rapontikumas, stemakanta, didžiagalvis, kininis ženšenis, taip pat maralinė šaknis arba maralinė žolė. Maralai išrausia šaknis ir valgo stiebus su lapais rujos metu arba sužeisti.

Pateikti patarimai dėl rinkimo, naudojimo paslaptys, įdomūs faktai apie leuzėją gali įtikinti visus besąlygine šio Sibiro augalo nauda.

Cheminė sudėtis

Visos leuzėjos dalys gausios naudingų medžiagų. Šaknyse, stiebuose ir lapuose yra šie komponentai:

1. Eterinis aliejus, sėkmingai naudojamas kvėpavimo sistemos ligoms gydyti.
2. Alkaloidai, didinantys darbingumą, padeda įveikti stresą.
3. Inulinas padeda įsisavinti ir paskirstyti organizme vitaminus bei mineralus, saugo ir atstato kepenis.
4. Mikroelementai, įskaitant manganą ir geležį, skatina eritrocitų gamybą, palaiko skydliaukės veiklą.
5. Organinės rūgštys, palaikančios organizmo rūgščių-šarmų pusiausvyrą ir skatinančios virškinimą.
6. Ratiobolas – medžiaga, turinti stimuliuojantį ir tonizuojantį poveikį.
7. Flavonoidai, teigiamai veikiantys širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina kenksmingojo cholesterolio kiekį, apsaugo nuo trombozių.
8. Steroidinės medžiagos (ektidestronas), skatinančios raumenų audinio augimą, stiprina kremzles ir kaulus, didina hemoglobiną, degina riebalus.
9. Sterinai, augaliniai riebalai, padeda sumažinti „blogąjį“ cholesterolį kraujyje, palaiko širdies veiklą.
10. Taninai, turintys priešuždegiminių, kraujavimą stabdančių savybių.
11. Karotinas, teigiamai veikiantis akių sveikatą, taip pat padeda išlyginti odą, sumažinti pleiskanojimą ir mikroįtrūkimus.
12. Askorbo rūgštis, būtina odos, dantų, kaulų sveikatai, imuniteto palaikymui, žaizdų gijimui ir pagalbai daugeliui kitų organų.

Žieduose yra fitoekdizono, kuris savo veikimu yra anabolikas – medžiaga, stiprinanti baltymų sintezę ir padedanti didinti raumenų masę.

Kaip atrodo ir kur auga

Leuzea šafraninė nuo senų laikų žinoma Sibiro ir Altajaus gyventojams, kurie vertina jos gydomąsias savybes. Dažniausiai ją galima rasti kalnų šlaituose maždaug 2000 metrų aukštyje. Aktyvus gyventojų naudojimas lėmė, kad natūraliomis sąlygomis jos beveik neliko, todėl ji buvo įtraukta į Raudonąją knygą. Nuo XX amžiaus vidurio Leuzea auginama įvairiuose Rusijos ir Europos regionuose, siekiant pagaminti pramoninius vaistų ir kosmetikos priemonių kiekius. Daugelis sodininkų visoje Rusijoje sėkmingai ją augina savo sodybų sklypuose.

Naudingosios Leuzea savybės nuo seno buvo žinomos ne tik Sajanų, Sibiro, Baikalo ežero ir Altajaus teritorijose. Kinų jūreiviai plaukiodami pasiimdavo augalo šakniastiebius, kad papildytų vitaminų atsargas ir atgautų jėgas. Taip pat Kinijoje Leuzea populiari dėl savo savybės pagreitinti medžiagų apykaitą ir naudojama kaip priemonė svorio mažėjimui. Maralio šaknis buvo žinoma ir tarp mongolų – jos tradicinis reguliarus vartojimas galėjo būti priežastis reto Čingischano karių ištvermės ir kovinės dvasios. Keletas Leuzea rūšių auga Šiaurės Afrikoje ir Australijoje.

Maralio šaknis išoriškai primena usnį ir margainį. Leuzea krūmas gali pasiekti dviejų metrų aukštį. Tiesūs tankūs stiebai gausiai padengti dideliais smailiais lapais, o viršūnėje vainikuojami vienu žiedu. Augalas puikiai pakenčia žiemą ir gali išleisti naujus ūglius maždaug 20 metų.

Rinkimas ir laikymas

Žolę renkame vasaros pabaigoje arba rudenį, kai vaisiai visiškai subrendę, esant sausam orui. Reikia nepamiršti, kad ne visi Leuzea krūmai yra vienodai naudingi: didžiausia vertingųjų medžiagų koncentracija yra vyresniuose nei trejų metų augaluose. Taip pat nereikėtų ruošti kenkėjų ar blogų oro sąlygų pažeistų augalų. Džiovinti tinkamos šaknys turi būti išorėje rudos, o pjūvyje geltonos, kvapas – dervingas, skonis – saldus.

Renkant dalį krūmų reikėtų palikti žemėje, kad žolynų sodinukai kuo greičiau atsistatytų. Kitas rinkimas tame pačiame plote leidžiamas ne anksčiau kaip po dvejų metų.

Renkant augalą iškasame šakėmis kartu su šaknimis, išvalome nuo žemių, nuplauname. Valymą nuo nešvarumų reikia atlikti greitai, nes ilgas plovimas gali išplauti naudingąsias medžiagas. Storas šakniastiebes prieš džiovinimą galima perpjauti į kelias dalis. Surinkti augalai džiovinami natūraliomis sąlygomis 2–3 dienas, o po to specialioje džiovykloje, įkaitintoje iki 40–50 laipsnių pagal Celsijų, išdžiovinami iki reikiamos būklės. Laikymui paruoštos šaknys turi lūžti traškėdamos. Surinkta maralio žolė laikoma lininiuose maišeliuose arba popieriniuose paketuose patalpoje su laisva oro prieiga. Džiovintos Leuzea galiojimo laikas – iki trejų metų.

Leuzėjos auginimas

Maralio šaknis auginama atvirose vietose su geru drenažu. Rūgščiose užpelkėjusiose dirvose augalas vystysis prastai ir gali žūti.

Sklypas Levzėjai auginti turi būti gerai apšviestas, maistingos žemės sluoksnis turi būti ne mažesnis kaip 30 centimetrų.

Augalas dauginamas sėklomis arba dalijimu. Sėklos renkamos ankstyvą rudenį, džiovinamos ir laikomos iki pavasario, nes sėja prieš žiemą gali sukelti žūtį per šalčius. Likus mėnesiui iki sėjos, sėklos plaunamos ir laikomos šaldytuve esant apie nulio laipsnių temperatūrai. Tai leidžia pasiekti geresnį dygimą. Sėklas reikia sėti tankiai ir prireikus persodinti po sudygimo. Po sėjos pavasarį sėklos sudygsta per tris savaites. Sėjinukus reikia sodinti šiltuoju metu, gegužės pabaigoje, apie 3 cm gylyje.

Levzėja nereikli priežiūrai ir laistymui, bet svarbu laiku šalinti piktžoles, kurios gali ypač pakenkti pirmų metų augalui. Vasaros viduryje galima atlikti tręšimą azotinėmis arba fosforinėmis trąšomis. Taip pat teigiamą poveikį šaknų derliaus didėjimui turi tręšimas durpių ir mėšlo mišiniu.

Laistymas turi būti reguliarus, bet ne per intensyvus. Taip pat reikia periodiškai purenti dirvą ir imtis kenkėjų kontrolės priemonių. Vienoje vietoje žolė gali augti iki 20 metų, palaipsniui plisdama į plotį.

Pirmais metais žolė nežydi ir neduoda vaisių, vystosi tik lapų rozetė. Nuo antrųjų metų, vasaros viduryje, ant levzėjos pasirodo žiedai, o vėliau sėklos. Jei paliekami krūmai sėkloms rinkti, reikia apsaugoti augalą nuo paukščių, kuriuos vilioja aukšti stiebai ir ant jų esantys vaisiai. Surinktos sėklos išlaiko daigumą trejus metus. Gydymo ir profilaktikos tikslais vienai šeimai paprastai nereikia didelio kiekio džiovintų šaknų. Todėl galima laikyti sklype keletą didelių levzėjos krūmų, juos pakasinėti, atskiriant nedidelį kiekį šaknų ir paliekant pagrindinę augalo dalį.

Levzėja dažnai auginama dekoratyviniais tikslais. Tankūs lapų sąžalynai, vainikuoti ryškiais žiedais, puošia ir sodo sklypus, ir miesto parkus.

Leuzėjos žolės gydomosios savybės

Levzėjos lapai ir žiedai naudojami arbatoms ruošti, šaknys ir šakniastiebiai naudojami užpilams, nuovirų ir tinktūrų gamybai. Sibiro vietiniai gyventojai mano, kad maralo žolė padeda atjauninti žmogų ir išgydyti nuo 14 ligų. Rytų tautų medicinoje levzėja įtraukiama į priemones inkstų, karščiavimų, plaučių ir burnos ertmės ligoms gydyti.

Labiausiai paplitęs maralo šaknies naudojimas yra sergant nervų sistemos ligomis, lėtiniu silpnumo jausmu, sumažėjusiu darbingumu, depresinėmis būsenomis.

Pagrindinė veiklioji žolės medžiaga – ekdizionai, kurie yra stiprūs stimuliatoriai. Jie pasižymi adaptogeniniu poveikiu, padedančiu prisitaikyti prie padidėjusių krūvių, laiko juostų ar klimato kaitos. Šios pačios medžiagos skatina raumenų skaidulų augimo procesus, hemoglobino kiekio kraujyje didėjimą.

Moterims

Levzėja teigiamai veikia visų amžiaus grupių moteris. Ji padeda sumažinti skausmą ciklo sutrikimų metu, naudojama kompleksinėje terapijoje gydant antrinį nevaisingumą. Levzėja taip pat naudinga moterims pogimdyminiu laikotarpiu. Ji padeda įveikti pogimdyminės depresijos apraiškas, atkurti lytinį potraukį.

Maralio šaknis aktyvina medžiagų apykaitos procesus organizme, todėl ją galima naudoti metant svorį. Vien levzėjos vartojimas nesumažins svorio, tačiau kartu su fiziniu krūviu ir sveika mityba duos pastebimą teigiamą efektą. Moterys, kurios intensyviai treniruojasi norėdamos sumažinti svorį ir įgyti geresnę fizinę formą, gali naudoti levzėją, kad paspartintų atsistatymą po treniruočių ir paspartintų raumenų masės augimą deginant riebalus.

Vyrams

Levzėja padeda kovoti su jėgų nykimu, veiksminga esant asteniniams sutrikimams. Jei dėl sukaupto nuovargio vyrams pasireiškia potencijos problemų, maralio šaknis padeda ne tik atkurti darbingumą, bet ir palaikyti potenciją. Sveikatos būklės pagerėjimas, įskaitant teigiamą poveikį potencijai, pasiekiamas išgėrus tinktūros dvi savaites.

Vyrams, susidūrusiems su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų stimuliatorių, levzėja naudinga tuo, kad padeda išeiti iš depresinės būsenos, sumažinti abstinencijos sindromo apraiškas. Jei dėl alkoholizmo išsivystė potencijos problemų, po gydymo maralio šaknimi stebimas būklės pagerėjimas ir lytinėje srityje.

Potencijos problemų, atsiradusių dėl uždegiminių, infekcinių ir kitų vidaus organų problemų, levzėja neišgydys, būtina kompleksinė terapija kitais vaistiniais preparatais.

Vaikams

Maralio žolė pasižymi stipriomis stimuliuojančiomis savybėmis, turi tonizuojantį poveikį ir intensyviai veikia visas organizmo sistemas. Todėl jos nerekomenduojama vartoti vaikams iki 12 metų.

Leuzėja medicinoje

Maralio žolės vartojimas esant jėgų nykimui, apatijai, neurozėms, nerviniam išsekimui, lytinio potraukio sumažėjimui, perpovargiui ir kitoms nervų sistemos problemoms daro teigiamą poveikį. Rezultatas išgėrus preparatų su levzėja trunka 2–3 mėnesius, net jei jų vartojimo kursas neviršijo 10–14 dienų. Levzėjoje esantys komponentai naudojami karo ir kosmoso medicinoje.

1. Tinktūros vartojimas du kartus per dieną po 20–30 lašų prieš valgį tonizuoja, stimuliuoja nervų sistemą ir smegenų funkcijas.
2. Levzėjos nuoviras ir užpilai, skirti energijos atstatymui ir smegenų darbo stimuliavimui, vartojami du kartus per parą pirmoje dienos pusėje. Vartojimą reikėtų apriboti 2–3 valgomaisiais šaukštais, kad būtų išvengta per didelio susijaudinimo ir kitų neigiamų šalutinių poveikių.
3. Levzėjos arbatos, tinktūros ir nuovirai puikiai padeda palaikyti imunitetą, kai jie vartojami kursais nuo rudens iki pavasario. Vasarą jų vartojimas prevenciniais tikslais yra netikslingas.
4. Kad įveiktumėte prislėgtą nuotaiką ir sumažintumėte pagirių sindromą, vartokite levzėjos užpilą kartu su ženšeniu.
5. Senyvo amžiaus žmonėms levzėjos priemonės padeda palaikyti ir iš dalies atstatyti kognityvines funkcijas.
6. Levzėja padeda gydyti žaizdas, pagreitina atsigavimą po sumušimų, malšina sąnarių uždegimą.

Neturėtumėte naudoti žolės ant atvirų žaizdų paviršių arba žaizdų su pūlingais uždegiminiais procesais. Kompresas iš šviežių lapų arba levzėjos nuoviro naudojamas ant randėjusių žaizdų vietų.

Esant sumušimams ir patempimams, kompresas su levzėjos tinktūra padės išplėsti kraujagysles, pagerinti pažeistos vietos kraujotaką, sumažinti uždegimą ir tinimą. Tokie kompresai naudojami prieš miegą, poveikio trukmė – 2–3 valandos.

Priešuždegiminis poveikis taip pat veikia sergant burnos ertmės ligomis. Skalavimas levzėjos tinktūra, praskiesta vandeniu santykiu 1:1, gali padėti susidoroti su uždegiminiais procesais, sumažinti blogą burnos kvapą. Procedūrą turėtumėte kartoti savaitę, 3–4 kartus per dieną.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, įskaitant kraujospūdžio šuolius, levzėja gerina kraujagyslių būklę, teigiamai veikia periferinę kraujotakos sistemą, šalina iš kraujagyslių „blogąjį“ cholesterolį. 25 lašus tinktūros, praskiestos 50 ml vandens, turėtumėte gerti 2 kartus per dieną prieš valgį. Paskutinis vartojimas turėtų būti ne vėliau kaip 16 val., kad išvengtumėte per didelio susijaudinimo. Priemonės vartojimo kursą turėtumėte atlikti mėnesį, tada padaryti 10 dienų pertrauką ir pakartoti dar vieną kartą.

Maralo žolė padeda sumažinti cukraus kiekį kraujyje, pagreitindama gliukozės įsisavinimą. Levzėjos nuovirą turėtumėte vartoti mėnesį po 3 valgomuosius šaukštus po valgio, du kartus per dieną. Po gydymo kurso cukraus kiekis stabilizuojasi ir sumažėja.

Kaip ir kitus vaistus, levzėją turėtumėte vartoti pagal gydytojo rekomendaciją ir laikantis paskirtos dozės. Prieš pradėdami gydymo ar profilaktikos kursą, turėtumėte įsitikinti, išgėrę mažą dozę, kad nėra alerginių reakcijų ar kitų šalutinių poveikių.

Kaip vartoti leuzėją kultūrizme

Užpilai ir kitos levzėjos priemonės turi anabolinių savybių, skatindamos raumenų masės augimą. Dėl to maralo šaknies preparatai dažnai naudojami jėgos treniruotėse. Maralo šaknies vartojimas padeda:

• padidinti ištvermę, užtikrinti jėgų antplūdį,
• sustiprinti baltymų sintezę,
• pagerinti kraujotaką,
• padidinti dėmesio koncentraciją,
• pagerinti judesių koordinaciją,
• sumažinti atsigavimo laiką po treniruočių.

Tuo tarpu levzėja nėra įtraukta į draudžiamų medžiagų sąrašą, nesukelia priklausomybės ar abstinencijos sindromo. Todėl sportininkai dažnai vartoja ją prieš svarbias varžybas. Jei maralo šaknį vartojate reguliariai, kraujagyslės išsiplečia, atsiveria atsarginiai kapiliarai. Tai padeda sumažinti širdies apkrovą, padeda padidinti treniruočių efektyvumą, pagreitinti atsigavimą po krūvių.

Sportininkai vartoja maralo žolę užpilų arba tablečių pavidalu. Vaistai vartojami valgio metu, maždaug 15 mg augalinės žaliavos vienu kartu. Tikslią dozę reikėtų aptarti su prižiūrinčiu gydytoju.

Kultūristams ir kitiems asmenims, patiriantiems intensyvius krūvius, alkoholinių užpilų vartojimas yra pageidautinas nei tablečių, nes pastarosios gali turėti toksinį poveikį kepenims. Po mėnesio ar ilgesnio preparatų su levzėja vartojimo kurso gali pradėti reikštis šalutiniai poveikiai, įskaitant galvos svaigimą, galvos skausmus, nemigą, dusulį. Po to reikia nedelsiant nutraukti priemonės vartojimą ir padaryti ne trumpesnę nei 10 dienų pertrauką.

Sportininkai gali derinti preparatus iš maralo žolės su kitais aktyviais papildais ir vaistinėmis medžiagomis. Paruošti aktyvių papildų mišiniai su levzėja dažnai apima vitaminą C, kalcį ir kitus mikroelementus. Priemonės iš levzėjos nesukelia pripratimo ir abstinencijos sindromo.

Gydomųjų mišinių su leuzėja rūšys

Maralo šaknis pateikiama visomis žinomomis išleidimo formomis. Prekyboje galima rasti miltelius, tabletes, skystą ekstraktą, užpilus, aliejų, medų. Namų sąlygomis galima paruošti užpilą, tinktūrą, nuovirus ir arbatą.

Užpilas

Vandeninis užpilas yra mažiau veiksmingas nei alkoholinės tinktūros, tačiau jis turi trumpesnį kontraindikacijų ir naudojimo apribojimų sąrašą. Levzėją galima derinti užpiluose su kitomis žolelėmis ir eteriniais aliejais, gaminti paprastus užpilus tik iš maralo šaknies.

Sausas šaknis (10–15 gramų) užpilkite verdančiu vandeniu santykiu 1:10, sandariai uždarykite ir palikite atvėsti šiltoje vietoje, uždengę tankiu audiniu. Leidžiama naudoti termosą. Kai užpilas atvėsta iki kambario temperatūros, jį reikia laikyti sandariai uždarytoje talpykloje šaldytuve.

Tinktūra

Tinktūra laikoma veiksmingiausia ir stipriausia priemone dėl to, kad spirite ištirpę augaliniai ekstraktai greičiau susigeria ir geriau pasisavinami. Be to, tinktūra turi ilgesnį galiojimo laiką, palyginti su užpilu ir kitomis priemonėmis.

Maralo šaknį tinktūros sudėtyje rekomenduojama vartoti visais atvejais, kai reikalingas gydymas jo komponentais, išskyrus atvejus, kai alkoholio vartojimas yra kontraindikuotinas (sergant alkoholizmu, nėščioms ir maitinančioms moterims, asmenims, vairuojantiems automobilius ir sudėtingus mechanizmus, vaikams ir kt.).

Tinktūrų receptai:

1. Paprastas receptas: 100 gramų sausų šaknų sumalama ir užpilama 0,5 l degtinės. Tinktūra turi stovėti tamsioje vėsioje vietoje tris savaites.
2. Dvi dalys maralo šaknies šakniastiebių pridedama prie vienos dalies devesilo šaknies, vienos dalies radiolės, dviejų dalių dilgėlių lapų ir vienos dalies kukurūzų pluoštų. Mišinys dedamas į stiklinį indą tokio tūrio, kad augalų rinkinys užpildytų trečdalį. Likęs tūris užpildomas 70% spiritu. Tinktūrai paruošti reikia maždaug trijų savaičių. Tada ji perkošiama ir laikoma tamsioje vėsioje vietoje.
3. Kaip bendro organizmo stiprinimo, imuniteto palaikymo ir tonizuojančio poveikio priemonė, levzėjos tinktūra dažnai maišoma su eleuterokoko tinktūra (lygiomis dalimis).

Nuoviras

Maralo šaknies nuoviras vartojamas prieš valgį apetitui pagerinti, galvos skausmo intensyvumui sumažinti, esant nuovargiui ir depresijai. Jis gaminamas iš šaknų ir šakniastiebių, skaičiuojant 10 gramų augalinės žaliavos 200 ml vandens. Jį reikia vartoti prieš valgį ne ilgiau kaip dvi savaites iš eilės.

Atsižvelgiant į organizmo poreikius, nuovirą galima ruošti iš žolelių komplekso:

1. Levzėjos ir dilgėlių mišinys sustiprins imunitetą, palaikys širdies ir kraujagyslių sistemą.
2. Levzėjos derinys su ženšeniu padės suteikti žvalumo ir jėgų, įkraus energijos.
3. Jonažolė, pridėta į maralo žolės nuovirą, sustiprins lytinių hormonų gamybos stimuliavimo efektą, padės gydant prostatitą, sumažins spazmus.

Nuoviro vartojimas leidžiamas vairuojant automobilį, tačiau nėščiosioms, vaikams ir asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių, nervų ar virškinimo sistemos ligomis paūmėjimo stadijoje, jo gerti nerekomenduojama.

Arbata

Levzėjos arbatos užplikymas panašus į tinktūros ruošimą, tačiau vyksta greičiau. Verdantčiu vandeniu užpiltas šaknis galima vartoti jau po 2–3 valandų. Tokios arbatos vartojimas padeda atgauti jėgas esant nuovargiui, padidinti darbingumą, suteikti organizmui jėgų. Siekiant stabilaus efekto, arbatą reikia gerti dviem kursais po 5 dienas su 10 dienų pertrauka. Svarbu atsiminti, kad šis gėrimas tonizuoja ir gali sukelti nemigą, jei jį vartosite po pietų.

Maralo žolės šaknis galima derinti su kitais ingredientais. Pavyzdžiui, imunitetui stiprinti galima pridėti šaltalankių ar erškėtuogių, galvos skausmui pašalinti – levandų, kvapui suteikti ir virškinimui normalizuoti – serbentų lapų, obelų vaisių ar lapų, bruknių.

Levzėjos galima rasti ir kituose maisto produktuose. Pavyzdžiui, jos ekstrakto yra limonaduose „Baikalas“ ir „Sajanai“, suteikiant jiems tonizuojantį poveikį. Taip pat levzėja įeina į kai kurių vynų ir balzamų sudėtį.

Leuzėjos aliejus: savybės ir naudojimas

Maralo žolės aliejus yra šviesiai geltonos spalvos ir lengvo vaisinio aromato. Jis puikiai dera su kitais aliejais: smilkalais, anyžiais, čiobreliais. Jo sudėtyje yra psichostimuliatorių, fosforo ir kitų medžiagų, kurios palaiko ir stiprina organizmo sveikatą.

Levzėjos eterinio aliejaus garų įkvėpimas palaiko nervų sistemos sveikatą: gerina dėmesio koncentraciją, skatina nuotaikos gerėjimą, padeda atsigauti po krūvių. Naudojimas:

1. Įpylimas į vonią atsipalaidavimui ir stresui mažinti; aliejaus nerekomenduojama pilti į vandenį gryno pavidalo. Prieš tai jį reikia atskiesti augaliniame aliejuje, piene ar meduje. Po vonios reikia nusiprausti po dušu, kad nuo odos būtų nuplautos veikliųjų medžiagų liekanos.
2. Naudojimas aromatinėse lempose smegenų veiklai stimuliuoti, neurozėms šalinti, atminčiai gerinti, miegui atkurti.
3. Įtraukimas į masažo aliejų, siekiant sumažinti įtampą, galvos skausmą ir kitus skausmus (masažuojant skausmo sindromo sritį). Kiti masažo ingredientai – avokado ir levandų aliejus.
4. Inhaliacija, pridedant ramunėlių, levzejos ir čiobrelių, padeda sumažinti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą.
5. Apsvaigus nuo alkoholio, į druskos pomidorų sultis ar kefyrą įlašinamas lašas levzejos aliejaus, siekiant palengvinti ūmaus apsinuodijimo simptomus. Tą patį mišinį galima vartoti ir pagirių sindromo atveju.
6. Kartu su 50 gramų medaus (5 lašams levzejos aliejaus) galima vartoti prieš valgį, siekiant sustiprinti širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemas.
7. Tepimas ant odos sergant dermatitu ar neurodermitu kompreso pavidalu (5–7 lašai levzejos aliejaus 10 ml alyvuogių ar kito augalinio riebalo). Taip pat galima vynioti pažeistas vietas audiniu, sudrėkintu vandeniu su aliejumi (100 ml vandens 1 lašui).
8. Tepimas ant odos po vabzdžių įkandimų, siekiant pašalinti niežėjimą ir deginimą, sumažinti patinimą.

Prieš naudojant aliejų ant odos arba vartojant viduje, reikia patikrinti organizmo jautrumą jam; po patikrinimo turi praeiti mažiausiai 12 valandų. Nereikėtų tepti ant odos maralinės žolės aliejaus prieš išeinant į saulę, nes tiesioginiuose saulės spinduliuose jis išskiria toksiškas medžiagas.

Kuo naudingas leuzėjos medus

Šviežias medus iš maralinės žolės yra permatomas ir nudažytas geltonai baltai arba geltonai žaliai, priklausomai nuo priemaišų, surinkimo ir laikymo sąlygų. Dėl didelio cukraus kiekio sudėtyje per 2–3 mėnesius medus iš levzejos kristalizuojasi, tačiau išlieka gana minkštas. Tokio medaus skonis yra labai saldus, aromatas – stiprus, saldus, su lengvu dervos atspalviu.

Medus iš maralinės žolės, reguliariai vartojamas, padeda nuo depresijos, jėgų trūkumo, gerina atmintį, palaiko imunitetą ir skatina greitą atsigavimą peršalus ir sergant kitomis ligomis. Medus iš maralinės šaknies naudingas moterims, norinčioms atjauninti odą, pagerinti plaukų būklę.

Sportininkai vartoja šį medų raumenų masei didinti, nes jis yra gana kaloringas (apie 300 kcal 100 gramų) ir tuo pačiu metu turi daug stimuliuojančių naudingų medžiagų.

Norint išsaugoti naudingas medaus iš levzejos savybes, reikia laikytis jo laikymo sąlygų: neperšaldyti, neperkaitinti, neleisti ilgalaikio tiesioginių saulės spindulių poveikio.

Vaikams iki 12 metų ir nėščioms moterims geriau susilaikyti nuo tokio medaus vartojimo, nes jame yra medžiagų, galinčių sukelti stiprią alergiją arba pernelyg stimuliuojantį poveikį.

Naudojimas kosmetologijoje

Maralinė žolė dažnai įeina į kremų, serumų, losjonų ir kitų kosmetikos priemonių sudėtį, nes ji skatina medžiagų apykaitą ląstelių lygmeniu, prisideda prie veido atjauninimo, įtrūkimų ir raukšlių išlyginimo.

Leuzejos alkoholinis ekstraktas su rožių, jazminų, gvazdikėlių eteriniais aliejais, naudojamas kompleksinėje reguliarioje veido priežiūroje, padeda drėkinti, tonizuoti odą ir pagerinti spalvą.

Maralio šaknies nuovirą galima supilti į ledo formas, užšaldyti ir trinti juo veidą. Šis priežiūros būdas padeda padaryti veido odą elastingą, suteikti jai sveiką atspalvį.

Leuzejos aliejus atkuria odos elastingumą, atkuria kraujotaką ir medžiagų apykaitą, suteikia stangrumo ir sveikos spalvos. Grynas maralio žolės aliejus nėra tepamas ant veido, kad išvengtumėte nudegimų ar alerginių reakcijų. Dažniausiai jis maišomas santykiu 1 lašas 10 ml augalinio aliejaus ar drėkinamojo kremo. Veido kaukių receptai:

1. Senstančiai odai arba po neigiamo šalčio ar karščio poveikio naudojamas leuzejos aliejaus (atskiesto bazine priemone) mišinys su sandalmedžio ir ramunėlių eteriniais aliejais (po vieną lašą).
2. Sausai odai į bazinę sudėtį įpilama apelsinų, greipfrutų, migdolų aliejaus (po 1–2 lašus).

Kaukės veikimo laikas neturi viršyti 15 minučių. Pasibaigus procedūrai, mišinį reikia kruopščiai nuplauti ir užtepti drėkinamąjį kremą.

Leuzejos aliejus yra naudingiausias plaukams, linkusiems į riebumą, jis padeda reguliuoti riebalų apykaitą audiniuose.

1. 5 lašus leuzejos aliejaus sumaišyti su 20 gramų augalinio aliejaus ir užtepti ant šaknų ir plaukų, uždengti rankšluosčiu ar maišeliu ir palikti ant galvos 10–15 minučių. Po to galvą reikia kruopščiai nuplauti. Į mišinį įdėjus kiaušinio trynio padės suteikti blizgesio ir stiprumo blankiems, susilpnėjusiems plaukams.
2. Maralio šaknies, anyžių ir smilkalų aliejų mišinį (lygiomis dalimis) galima užtepti ant plaukų (bet ne ant galvos odos) ir palikti per naktį.

Siekiant suteikti plaukams blizgesio ir sustiprinti jų šaknis, naudojamas maralio šaknies nuoviras: 10–20 gramų šaknų ir šakniastiebių supilti į stiklinę vandens, užvirti ir virti 20 minučių. Po to nuovirą atvėsinti, perkošti ir juo išskalauti išplautus plaukus. Norint sustiprinti stiprinimo efektą, į nuovirą galima įdėti varnalėšų lapų, apynių spurgų ar vaistinės dilgėlės. Norint suteikti plaukams daugiau blizgesio, į nuovirą galima įdėti ramunėlių žiedų.

Kontraindikacijos vartojimui

Užpilai ir kiti preparatai su leuzeja draudžiami šiais atvejais:

1. Ūminės būklės sergant inkstų ir virškinimo trakto ligomis.
2. Nervų sistemos jaudrumas, epilepsija, šizofrenija paūmėjimo stadijoje.
3. Ūminės infekcinės ligos.
4. Širdies ir kraujagyslių patologijos, įskaitant aritmiją, tachikardiją, hipertenziją.
5. Ūminės būklės sergant inkstų ir virškinimo trakto ligomis.
6. Ūminės būklės, susijusios su alkoholizmu ir kitomis priklausomybės rūšimis.

Perdozavus arba vartojant esant kontraindikacijoms, galimas kraujospūdžio padidėjimas, skrandžio skausmas ir virškinimo sutrikimai, nemiga, dirglumas ir galvos skausmas. Atsiradus šiems simptomams, reikia nutraukti leuzejos preparatų vartojimą ir kreiptis į gydytoją.

Leuzejos nuotrauka