Šalavijas: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Galinga ir gydančioji gamtos jėga žinoma jau seniai. Tūkstantmečius ji dosniai dalijasi savo jėga su žmonėmis, padedant rasti vaistus nuo ligų savo sandėliuose. Švelnios saulės sušildytos žolės gali padėti žmogui įveikti negalias, medžių vaisiai ne tik numalšina alkį, bet ir prisotina organizmą naudingomis medžiagomis. Verta įsiklausyti ir įsižiūrėti, ir tada tarp tūkstančių krūmų, medžių ir žolelių galima rasti savo stebuklingą priemonę, turinčią gamtos magiją. Tokiems augalams priklauso šalavijas.

Cheminė sudėtis

Šalavijas – tai tikras gydomųjų vitaminų ir kitų naudingų medžiagų lobynas, tarp kurių yra:

• derva;
• guma;
• krakmolas;
• kamparas;
• cineolis;
• tujonas;
• tujolis;
• salvenas;
• borneolis;
• pinenas;
• rauginės medžiagos;
• oleano, ursolio, chlorogeno, fenolkarbono rūgštys;
• vitaminas P ir PP;
• fitoncidai;
• alkaloidai;
• flavonoidai.

Sąrašas įspūdingas ir suteikia šiai augalų rūšiai neįkainojamą dovaną – gydyti žmones nuo daugelio ligų.

Kaip atrodo ir kur auga

Šalavijas (salvija) yra daugiametis krūminis augalas su violetiniais, alyvinės-mėlynos ir mėlynos spalvos žiedynais bei vaisiais, kurie yra smulkūs tamsiai rudi riešutėliai. Tėvyne laikomos Pietryčių Europos šalys ir Italija. Puskrūmio aukštis gali svyruoti nuo 20 iki 70 cm. Jis auga regionuose, kuriuose yra šiltos klimato sąlygos. Šiuo metu šalavijas auginamas Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, daugiausia Krasnodaro krašte, Ukrainoje, Slovakijoje, Graikijoje, Čekijoje ir Jugoslavijoje. Stipri šakota šaknis, tiesus šakotas stiebas, smulkiai dantyti kraštai, pleišto formos pagrindas, raukšlėti lapai, violetiniai žiedynai – visa tai yra išskirtiniai šio augalo bruožai.

Deja, jis neaptinkamas laukinėje gamtoje Rusijos Federacijos teritorijoje, o yra atstovaujamas kultūriniais ar jau sulaukėjusiais krūmokšniais, kurie gerai jaučiasi laukuose ir soduose.

Daugiametis augalas dauginasi sėklomis ir auginiais, kurie sodinami arba vėlyvą rudenį, arba ankstyvą pavasarį. Žiedai pasirodo birželį ar liepą, o vaisius galima rinkti rugpjūtį ar rugsėjį. Šalavijas pradeda žydėti antraisiais savo gyvenimo metais.

Rūšys

Šiuo metu mokslas skaičiuoja apie 900 šalavijo rūšių. Anksčiau veislių skaičius siekė du tūkstančius, bet, deja, daugelis rūšių šiuo metu yra išnykusios. Žinomiausiomis laikomos šios:

1. Muskatinis šalavijas. Šį laukinį augalą galima sutikti pietinėse Europos srityse, Azijos šalyse, taip pat Kaukaze. Jo gydomoji galia slypi eteriniame aliejuje, kurio pagrindu gaminami vaistai psoriazei gydyti.
2. Etiopinio šalavijo veislė aptinkama Šiaurės Amerikos šalyse. Ji taip pat auginama Vidurinėje Azijoje, Kaukaze ir centriniuose Rusijos Federacijos regionuose. Veislė laikoma puikiu medingu augalu. Jos naudą vertina liaudies gydytojai, kurie augalo aliejų naudoja tuberkulioze sergančių ligonių gydymui.
3. Baltasis arba narkotinis šalavijas turi salvinoriną – ypatingą psichoaktyvią medžiagą. Dėl šio elemento veislės tėvynėje – Meksikoje – jis naudojamas burtininkų ritualiniais tikslais. Rusijos teritorijoje ši šalavijų rūšis įtraukta į draudžiamų augalų sąrašą. Mažomis dozėmis jis gali susidoroti su galvos skausmu, anemija, reumatu ir inkstų ligomis.
4. Stepinis šalavijas – laukinė rūšis, sutinkama Vakarų Sibire ir Kazachstano teritorijoje. Daugiausia jis naudojamas kosmetologijoje.
5. Dirbtinai išvesta šalavijų veislė vadinama daržoviniu ir dar skirstoma į keletą rūšių. Nuo savo laukinių „brolių“ jis skiriasi didesniu lapu. Jis naudojamas kulinarijoje.
6. Pievų arba lauko šalavijas paplitęs visoje Europos teritorijoje. Pagrindinė jo taikymo sritis – kulinarija.
7. Moldavinis šalavijas turi keletą pavadinimų: ąžuolyninis arba jailinskis. Krymo ir Kaukazo teritorijoje augantis šalavijas yra puikus medingas augalas, bet medicinoje nenaudojamas.
8. Žinomiausia šalavijų rūšis yra vaistinis. Jis naudojamas visose srityse ir netgi kaip dekoratyvinis augalas.

Kada rinkti ir kaip laikyti šalaviją

Gydomąsias savybes turi augalo žiedai ir lapai. Jie paprastai renkami dviem būdais: arba rankomis nuplėšiami lapai ir žiedynai, arba pjautuvu ar specialiomis žirklėmis nupjaunama ta dalis, kuri yra paviršiuje, o vėliau džiovinama. Pirmasis derliaus nuėmimas vyksta praėjus vieneriems metams po to, kai buvo pasėtas šalavijas. Surinkimo sezonu laikomas birželis, liepa ir rugsėjis, t.y. kai jis žydi ir veda vaisius. Geriausia rinkti augalą saulėtą sausą dieną, kai rasos lašeliai išdžiūsta.

Kalbant apie laikymą, čia yra du variantai – sveiki lapeliai ir žiedynai arba susmulkintą pavidalą. Tačiau verta paminėti, kad naudojant antrąjį būdą, naudingosios medžiagos ir aliejai greičiau išgaruoja, o augalas praranda savo gydomąją galią. Siekiant geriau išsaugoti naudingąsias savybes, naudojamos kartoninės dėžės, drobiniai maišeliai, taip pat stiklainiai su nailoniniais dangteliais. Patalpa turi būti gerai vėdinama. Galiojimo laikas gali siekti dvejus metus.

Taip pat žolę galima užšaldyti. Tam pradžioje ją reikia gerai nuplauti ir nusausinti. Tada surinkti lapus į mažus maišelius ir padėti į šaldiklį. Tokioje būsenoje šalavijo skonis tampa intensyvesnis, todėl ruošiant patiekalus, pavyzdžiui, reikia imti mažesnį kiekį, nei nurodyta recepte. Užšaldytą produktą galima laikyti vienerius metus.

Kaip džiovinti

Kad šalavijas duotų naudos, jį reikia ne tik teisingai surinkti, bet ir išdžiovinti. Tam jis iš karto po surinkimo nuplaunamas tekančiu vandeniu. Po to išdėstomas ant popieriaus ir džiovinamas natūraliai, tačiau tamsiose vietose. Reikia pažymėti, kad plaunant lapus ir žiedus turi būti naudojamas šiltas, bet jokiu būdu ne karštas vanduo, nes tai praras vertingus aliejus ir mineralus. Jei augalas džiovinamas visas, jis surišamas į mažus ryšulėlius ir pakabinamas „aukštyn kojomis“.

Be natūralaus džiovinimo, galima naudoti specialią džiovyklę arba įprastą orkaitę, tačiau reikia atsiminti, kad temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40 laipsnių.

Paruoštas produktas turi turėti būdingą lapelių ir žiedynų trapumą.

Naudingos šalavijo žolės savybės

Šalavijas pasižymi daugybe naudingų savybių, kurias užtikrina didžiulis vitaminų ir mineralų kiekis jo sudėtyje. Specialistai išskiria šias sritis, kuriose šalavijo nauda yra neginčijamai įrodyta:

• išorinis naudojimas;
• ginekologijos sritis;
• apatinių kvėpavimo takų ligos;
• šlapimo sistemos patologijos;
• virškinimo problemas;
• nervų sistemos veiklos sutrikimai;
• svorio metimo procesas.

Natūralu, kad kiekvienoje „srityje“ augalas vartojamas įvairiais gydytojo rekomenduojamais variantais.

Moterims

Trapi moterų sveikata visais laikais reikalavo papildomos apsaugos. Taigi, šalavijas tapo vienu iš gražiųjų damų organizmo „gynėjų“. Jo nauda silpnajai lyčiai yra tokia:

1. Gebėjimas pagerinti būklę klimakteriniu laikotarpiu. Reikalas tas, kad augalas turi estrogeninę funkciją, kuri menopauzės metu sutrinka. Žolė puikiai kovoja su karščio bangomis, padidėjusiu prakaitavimu, taip pat padeda pagerinti atmintį ir sumažinti nervingumą.
2. Pagalba kovojant su nevaisingumu. Tos pačios estrogeninės savybės padeda kovoti su hormoniniu nevaisingumu. Specialistai rekomenduoja, esant sumažėjusiam estrogeno lygiui, moterims vartoti šią žolę iškart po menstruacijų ir iki ovuliacijos pradžios. Tai padės sureguliuoti hormoninį foną ir padidins pastojimo tikimybę.
3. Moteriško frigidiškumo pašalinimas. Ir, žinoma, šalavijas puikiai susidoros su šia užduotimi, normalizuodamas hormoninį foną ir atstatydamas lytinį potraukį. Tam reikia išgerti po stiklinę per dieną šalavijo ir liepžiedžių nuoviro, paimtų lygiomis dalimis ir užplikytų 250 ml verdančio vandens. Tuomet su moterišku libido nebus jokių problemų.
4. Gebėjimas įveikti ir naikinti vėžines ląsteles. Ši savybė ypač vertinga moterims, nes šalavijas padeda susidoroti su krūties, gimdos kaklelio, taip pat odos, žarnyno, inkstų ir burnos ertmės vėžiu.
5. Moterų organų (gimdos kaklelio, makšties) uždegimų šalinimas.
6. Gebėjimas sumažinti raukšles. Visos planetos gražuolėms tai yra labai svarbi savybė.
7. Pagalba gydant pienligę. Žolė naudojama kaip pagalbinė priemonė sprinchavimui ir padeda sumažinti niežulį bei dirginimą.
8. Gebėjimas normalizuoti menstruacinį ciklą ir pašalinti jo nemalonius simptomus.
9. Folikulų augimo stimuliavimas.
10. Kova su cistitu. Sergant šia liga, jo dedama į vonią ir vartojama į vidų.

Vyrams

Šalavijas – dosni žolė, todėl ne tik pasidalino savo rūpesčiu su moterimis, bet ir nepaliko be dėmesio stipriosios lyties. Augalo vartojimas rekomenduojamas tokiais atvejais:

• testosterono gamybos didinimas;
• kraujotakos ir medžiagų apykaitos reguliavimo gerinimas;
• sėklų latakų sąstingio šalinimas;
• prostatos liaukos darbo normalizavimas;
• potencijos didinimas;
• lytinio potraukio didinimas;
• lyties organų ligų prevencija;
• pastojimui skirtų preparatų veikimo stiprinimas.

Vyrams, kaip ir moterims, žolinį vaistą galima vartoti užpilų, tinktūrų, nuovirų ir sulčių pavidalu.

Nėštumo metu

Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje, iš kur atsirado pavadinimas, šalavijas reiškė 'būti sveikam'. Gydytojai gerbė ir vertino šį augalą. Tačiau nėščioms moterims visais laikais buvo griežtai draudžiama vartoti žolę nėštumo laikotarpiu. Jei kitus augalus galima vartoti mažomis dozėmis, tai šalavijo jokiu būdu negalima! Tai kelia realią persileidimo riziką, nes augalas gali sutraukti gimdą.

Vienintelis būdas pasinaudoti nuoviru – tai skalauti gerklę arba daryti kompresus sergant varikoze. Kitais atvejais šalavijas griežtai draudžiamas!

Vaikams

Dauguma mamų, kai jų vaikai serga, bando rasti alternatyvą vaistams liaudies medicinoje bei natūraliose gydomosiose priemonėse ir augaluose. Kalbant apie šalavijo naudojimą kovojant su vaikų ligomis, jis gali susidoroti tiek su angina, tiek su tonzilitu, tiek su nervų sistemos sutrikimais, tačiau jo vartojimas iki penkerių metų nerekomenduojamas. Nuo penkerių metų jau galima pasitelkti gydomąją žolės galią, bet tik gavus pediatro leidimą.

Žindymo laikotarpiu

Iš tiesų, žindančioms motinoms, kaip ir nėščioms moterims, šalavijo vartojimas draudžiamas, nes jis mažina laktaciją. Vadinasi, jį galima vartoti tik esant padidėjusiai laktacijai, siekiant sumažinti motinos pieno kiekį, ir baigiant žindyti. Pastaruoju atveju reikia gerti po 50 ml žolės nuoviro, lygiomis dalimis keturis kartus per dieną, penkiolika minučių prieš valgį. Specialistai teigia, kad vartojant tokiu būdu, laktacija baigiasi sklandžiai per 2–3 savaites. Be to, tai nedaro jokios žalos moters organizmui.

Metant svorį

Norėdamas sulieknėti, žmogus pasąmoningai tikisi greito rezultato ir kokios nors stebuklingos priemonės, padedančios žaibo greičiu pasiekti norimą apimtį. Žinoma, šalavijas nesuvalgys nekenčiamų kilogramų, tačiau sugebės susidoroti su kai kuriomis problemomis, kurios tyko organizmo laikantis dietos. Būtent:

• papildomų vitaminų ir mikroelementų prisotinimas;
• organizmo valymas;
• imuninės sistemos atkūrimas;
• dietinių patiekalų skonio savybių gerinimas;
• odos senėjimo prevencija dėl didelio antioksidantų kiekio;
• pagalba kovojant su celiulitu dėl estrogeno gamybos stimuliavimo;
• virškinimo trakto veiklos normalizavimas;
• edemos prevencija.

Visoms šioms problemoms spręsti šalavijas vartojamas kaip nuoviras, dedamas į vonias arba naudojamas įvyniojimams, kurie padeda pastebimai susiaurinti figūrą.

Šalavijas medicinoje

Nuo seniausių laikų liaudies gydytojai, žiniuonys ir burtininkai ieškojo stebuklingų priemonių įvairioms ligoms gydyti, naudodami natūralios kilmės komponentus: šaknis, gėles, vaisius ir žoles. Visa tai buvo naudojama vaistams gaminti. Atrastas šalavijas, galintis susidoroti su daugybe negalavimų. Šiuo metu tiek mokslo bendruomenė, ištyrusi šios žolės savybes, tiek gydytojai pripažino jos naudą ir įdiegė šalaviją į medicinos pramonę.

Specialistai padarė išvadas apie teigiamą augalo poveikį sergant šiomis ligomis:

• stomatitas;
• gingivitas;
• angina;
• faringitas;
• konjunktyvitas;
• pleuritas;
• tuberkuliozė
• bronchinė astma;
• depresija ir miego sutrikimai;
• paralyžius;
• nervų sistemos veiklos sutrikimai;
• gastritas;
• kolitas ir skrandžio opaligė;
• cukrinis diabetas;
• žarnyno ligos;
• viduriavimas;
• tulžies pūslės ligos;
• dantų skausmas;
• žemas kraujospūdis;
• aterosklerozė;
• anemija;
• skausmingi pojūčiai širdies srityje;
• atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas;
• nevaisingumas;
• klimaksas;
• menstruacinio ciklo sutrikimai;
• medžiagų apykaitos problemos;
• perteklinis svoris;
• radikulitas;
• poliartritas;
• hemorojus;
• prostatos liaukos ligos;
• pūliniai;
• minkštųjų audinių sumušimai.

Pastaba: kai kurios ligos reikalauja ypatingo dėmesio.

Sergant cukriniu diabetu

Pacientams, sergantiems šia liga, augalas gali labai padėti mažinti cukraus kiekį kraujyje. Reikalas tas, kad žolė geba skatinti insulino gamybą. Paprastai šalavijas vartojamas esant lengvai ligos formai. Gydytojai rekomenduoja jį vartoti kartu su kitomis diabetu sergantiems naudingomis žolėmis, pavyzdžiui, kiaulpiene ar ožiarūčiu. Tačiau prieš vartojimą konsultacija su gydytoju padės nustatyti paros dozę, taip pat veiksmingiausią gėrimo sudėtį.

Sergant gastritu

Dvidešimt pirmame amžiuje sergančiųjų gastritu skaičius nuolat didėja, todėl gydytojai ieško efektyviausių kovos su šia liga metodų ne tik vaistais, bet ir alternatyviais metodais. Geru pagalbininku kovoje už sveiką skrandį laikoma šalavijo žolė. Ji gali būti naudojama kaip natūralus antiseptikas ir priešuždegiminė priemonė. Taninai ir vitaminas PP stiprina skrandžio epitelį, o augale esantis salvinas neleidžia daugintis Helicobacter pylori. Be to, augalas susidoroja su meteorizmu. Kad būtų gautas geriausias rezultatas, gydytojai rekomenduoja nuovirą gerti 20–30 minučių prieš kiekvieną valgį.

Menopauzės metu

Menopauzės simptomai daugeliui moterų yra gerai žinomi iš pirmų lūpų. Galvos skausmas, dirglumas, nesibaigiantys karščio bangos – su visa šia „puokšte“ moterims tenka susidurti klimakteriniu laikotarpiu. Su visais šiais simptomais puikiai susitvarko šalavijų žolė. Ji normalizuoja moters hormoninį foną, sumažina karščio bangų skaičių, taip pat padeda atsikratyti nervinio susijaudinimo ir nemigos. Tokiais atvejais geriau vartoti arbatas ir žolės nuovirus. Jiems paruošti reikia užpilti vieną valgomąjį šaukštą žolės verdančiu vandeniu ir leisti pastovėti vieną valandą. Tokią priemonę vartoti iki penkių kartų per dieną mėnesį, o po to padaryti dviejų savaičių pertrauką. Geriau, jei nuovirą ir užpilą vartotumėte 40 minučių prieš valgį.

Galima pasinaudoti ir šalavijų sultimis, vartojant jas po du valgomuosius šaukštus per dieną. Gydymo kursas trunka dvi savaites. Tačiau prieš naudojant šias priemones būtinai reikia apsilankyti pas gydytoją, kad gautumėte konsultaciją apie galimybę vartoti šalaviją, nes vartojant jį kartu su hormoniniais vaistais gali kilti rimtų komplikacijų.

Inkstams

Žmonės, sergantys inkstų ligomis, taip pat gali pasinaudoti stebuklinga šalavijų galia. Reikalas tas, kad žolė turi puikų diuretinį poveikį ir gali padėti. Be to, ji yra geras prakaitavimą skatinantis vaistas, o tai svarbu pacientams, turintiems inkstų veiklos problemų. Būklei pagerinti ir simptomams pašalinti ligoniams rekomenduojami nuovirai ir užpilai. Pirmenybę reikėtų teikti daugiakomponentėms kolekcijoms, kuriose kartu su šalaviju būtų, pavyzdžiui, beržo lapai, meškauogė, erškėtuogių uogos, kadagiai ir kt. Tačiau jais negalima gydytis esant ūminiam šio organo uždegimui. Būtent tam, kad įvertintumėte naudą ir pasiektumėte greitesnį pasveikimą, reikia kreiptis į gydantį gydytoją, kuris paskirs rekomenduojamą dozę pagal konkrečią diagnozę ir atsižvelgdamas į individualias žmogaus ypatybes.

Sergant kolitu

Šalavijas puikiai susitvarko su žarnyno ligomis, nes apsaugo nuo žalingo skrandžio rūgšties poveikio uždegiminėms sienelėms. Specialistai rekomenduoja prie jo pridėti šimtažolės ir ramunėlių žiedų. Tokia sudėtimi šalavijas parodys didžiausią aktyvumą ir greičiau susidoros su užduotimi. Nuovirui paruošti reikės vieno valgomojo šaukšto augalo ir 250 ml karšto vandens. Palikti užtraukti dvi valandas ir vartoti po vieną valgomąjį šaukštą kas dvi valandas. Šalavijas neturi jokių neigiamų pasekmių pacientams, kuriems diagnozuotas kolitas, todėl gydymo trukmė gali būti gana ilga.

Sergant cistitu

Cistitas – liga, apie kurią nenorima kalbėti, tačiau ji gali sukelti daugybę nemalonių akimirkų. Todėl norisi kuo greičiau su ja susitvarkyti. Šalavijų žolė padės greitai ir veiksmingai įveikti „nemalonią“ negalavimą be žalingų pasekmių organizmui. Dėl savo antiseptinių, priešuždegiminių, dezinfekuojančių savybių augalas tapo puikia priemone kovojant su cistitu. Rekomenduojama naudoti klasikinį žolės užpilo receptą (20 g 250 ml verdančio vandens), kaitinti ant silpnos ugnies 30 minučių ir gerti tris kartus per dieną po 50 ml prieš valgį. Taip pat labai veiksmingos yra vonelės su augalo užpilu.

Sergant pankreatitu

Kasa reikalauja ypatingo dėmesio paūmėjimo laikotarpiu. Labai svarbu vartoti vaistažolių nuovirus, kurie padeda mažinti uždegimą. Šalavijas yra pagrindinė tokių rinkinių sudedamoji dalis kaip priešuždegiminė priemonė, galinti mažinti kasos sudirginimą, teikti profilaktinį ir dezinfekuojantį poveikį. Vienintelis nepageidaujamas šalavijo vartojimo būdas sergant tokiomis ligomis yra alkoholinės tinktūros, kurios gali tik pabloginti paciento būklę. Užpilus reikia ruošti pagal klasikinį receptą ir gerti 30 minučių prieš valgį tris mėnesius, tada padaryti 5 savaičių pertrauką. Toks gydymas raminamai ir profilaktiškai veiks kasą.

Nuo hemorojaus

Žmonėms, kenčiantiems nuo didžiosios žarnos venų varikozės, verta kreiptis pagalbos į šalaviją. Jis gali sumažinti skausmą, uždegimą, suteikti dezinfekuojantį poveikį, taip pat užkirsti kelią pakartotiniam uždegimui. Įprasta daryti voneles, mikroklizmas ir kompresus kovojant su šia liga. Taip pat augalo nuoviro vartojimas normalizuoja žarnyno veiklą ir pašalina vidurių užkietėjimą, o tai labai svarbu sergant hemorojumi. Kompresus ir losjonus reikia tepti ant uždegusios vietos 15 minučių kelis kartus per dieną.

Nuo kirmėlių

Augalas turi antiparazitinį poveikį, kuris aktualus kovojant su helmintais. Įdėjus citvarinio kiečio, gaunama labai galinga priemonė nuo kirmėlių. Šiam preparatui reikės užpilti vienu litru verdančio vandens 4 valgomuosius šaukštus mišinio. Toks mišinys turi pastovėti per naktį, o ryte į jį (jau perkoštą) reikia įdėti medaus. Šią priemonę reikia suvartoti per visą dieną, o po to pasitelkti ricinos aliejų, kurio reikia išgerti du šaukštus, ir beržo dervą. Jos reikia užlašinti ant vatos ir pririšti prie bambos srities. Ryte parazitai išnyks.

Nuo kosulio

Dėl savo atsikosėjimą skatinančios savybės šalavijas yra veiksminga priemonė gydant apatinių kvėpavimo takų ligas. Jis pagerina skreplių pasišalinimą, padeda naikinti ligas sukeliančias bakterijas, šalina kvėpavimo takų uždegimą apskritai.

Viena populiarių priemonių nuo kosulio yra šalavijas su pienu. Tam reikia sumaišyti du arbatinius šaukštelius žolės su šiltu pienu, kuo didesnis riebumas, tuo geriau. Mišinį užvirinti, perkošti, dar kartą užvirinti ir vartoti kaip vaistą nuo kosulio.

Esant nevaisingumui

Sergant hormoniniu nevaisingumu padėti gali tas pats šalavijas. Jo sudėtyje yra fitoestrogenas, kuris skatina moters kiaušialąstės vystymąsi ir taip padidina greitesnio pastojimo tikimybę. Augalą reikia vartoti pagal gydytojo rekomendaciją, kuris paskirs žolelių gydymo schemą, būdą ir nustatys leistiną dozę kiekvienu konkrečiu atveju. Būtent esant tokiai diagnozei reikalingos tikslios rekomendacijos ir norma, paskirtos specialisto, o ne stebuklingai išgijusios kaimynės!

Sergant angina

Dėl įvairių mikroelementų ir vitaminų, esančių savo sudėtyje, šalavijas pasižymi baktericidiniu, sutraukiančiu, antiseptiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Jis taip pat yra vienas iš natūralių antibiotikų, todėl jo vartojimas gydant anginą laikomas ne tik galimu, bet ir būtinu. Augalu skalaujama gerklė, daromos inhaliacijos, taip pat vartojama viduje. Tokie gydymo metodai greitai sumažins skausmą, pašalins dirginimą ir pakels bendrą organizmo tonusą.

Peršalus

Ūminių kvėpavimo takų infekcijų plitimo sezono metu gydytojai pataria vartoti šalavijų tinktūras ir nuovirus, nes jie gali padidinti organizmo atsparumą peršalimo ligoms, susidoroti su kosuliu, nuraminti skaudančią gerklę, sunaikinti ligas sukeliančias bakterijas. Be to, naudingi bus ledinukai ir pastilės su šiuo augalu. O naktį išgerta arbata su žole padės nusiraminti, užmigti ir pabusti visiškai sveiku žmogumi.

Esant prakaitavimui

Šalavijas padės pašalinti hiperhidrozę (padidėjusį prakaitavimą). Vonelės ir užpilai su juo padeda normalizuoti riebalinių liaukų veiklą, mažina prakaito kiekį ir padeda atsikratyti nemalonaus kvapo.

Vonoms paruošti naudojamas susmulkintas augalas vienos stiklinės kiekiu penkiems litrams vandens. Šis „vaistas“ turi stovėti 24 valandas, kol bus įpiltas į vonią, kurios trukmė bus 20 minučių. Toks būdas tinka kasdieniam naudojimui ir puikiai kovoja su nurodyta problema.

Sergant endometrioze

Šalavijas yra skirtas daugeliui ligų, tačiau sergant endometrioze jo vartoti draudžiama, nes žolė turi savybę didinti estrogeno kiekį, o tai savo ruožtu gali išprovokuoti gerybinio darinio vystymąsi.

Sergant periostitu

Burnos ertmės ligos patenka į sąrašą patologijų, su kuriomis gali susidoroti stebuklinga žolė. Pirma, ji dezinfekuoja, antra, ištraukia pūlius ir mažina uždegiminį procesą. Dantenų skalavimui odontologai pataria naudoti spiritinį tirpalą. Jo dedama po trisdešimt ar keturiasdešimt lašų į vieną stiklinę vandens.

Sergant sinusitu

Gydant tokią ligą kaip sinusitas, galima naudoti šalaviją, tiksliau jo pagrindu pagamintą tirpalą nosies plovimui. Tirpalas ruošiamas kaip paprastas užpilas, t. y. vienam arbatiniam šaukšteliui imama viena stiklinė vandens. Palikti pritraukti vieną valandą ir pradėti procedūrą. Augalas gerai susidoroja su liga, nes kovoja su mikrobais ir neleidžia virusui plisti.

Gydomųjų mišinių su šalaviju rūšys

Iš „šventosios žolės“, kaip šalaviją vadino senovės gydytojai, tokie kaip Hipokratas, gamindavo nuovirus, užpilus, aromatines vonias. Nuo to laiko receptai tobulėjo, tačiau augalo naudojimo būdai beveik nepasikeitė. Šiuo metu šalavijas naudojamas kaip tie patys nuovirai, užpilai, arbatai ir tinktūros. Be to, šiandien egzistuoja pastilės ar tabletės su šalaviju, kurios skiriamos gydant anginą, tracheitą, bronchitą ir kt. Taip pat plačiai paplitę sausi augaliniai milteliai, sudaryti iš susmulkintų augalo dalių. Jo pagrindu gaminami visokie skysti preparatai. Tad kuo gi jų ypatumai?

Užpilas

Užpilu paprastai vadinama skystoji vaistinio preparato forma, kuri yra ištrauka iš augalinės medžiagos. Užpilai gali būti vartojami viduje, išorėje arba kaip inhaliacijos. Pats žodis reiškia užtraukimo procesą.

Šalavijų užpilai vartojami kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė, kovai su meteorizmu, virškinimo trakto veiklos gerinimui ir t. t.

Norint paruošti užpilą, reikia karšto vandens ir, žinoma, augalo lapų ar žiedų. Paprastai jų imama santykiu 1:10 arba du valgomieji šaukštai stiklinei verdančio vandens ir geriama 20–40 minučių prieš valgį. Taip pat galima paruošti užpilą vandens vonelėje, tačiau negalima leisti produktui užvirti. Jis geriamas atskiestas vandeniu santykiu 1:4. Siekiant išsaugoti eterinius aliejus, šios žolės užpilą reikia ruošti sandariai uždarytame inde.

Tinktūra

Tinktūra yra mišinys iš alkoholio turinčio skysčio su įvairiomis žolėmis (jei tai žolinė tinktūra). Šalavijų tinktūra yra žalsvai rudos spalvos skystis, užpiltas 70 % spiritu santykiu 1:10.

Namų sąlygomis tinktūrai paruošti imama pusė litro degtinės ir sumaišoma su trimis valgomaisiais šaukštais šalavijo. Visa tai pilama į butelį, užkemšama ir paliekama 28 dienoms, po to perkošiama ir perpilama į švarų indą. Specialistai pataria tinktūrą vartoti tik pagal gydytojo rekomendaciją.

Nuoviras

Nuovirai, kaip ir užpilai, yra skystoji vaistinė augalinės ištraukos forma. Išoriniam naudojimui nuovirai ruošiami santykiu 1:5, o vidiniam naudojimui – 1:10.

Šalavijų nuovirui paruošti reikia dviejų valgomųjų šaukštų sausų lapų ir 200 ml verdančio vandens. Visa tai ruošiama vandens vonelėje penkiolika minučių. Tada šiek tiek atvėsinama, perkošiama ir įpilama tiek verdančio vandens, kad gautųsi pradinis tūris. Nuovirą reikia laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip dvi dienas.

Arbata

Ką reiškia arbata, žinoma visiems. Jos būna įvairios, taip pat ir žolelių. Šalavijų arbata yra unikali savo naudingomis savybėmis, todėl ji geriama ne tik malonumui, bet ir kaip vaistas. Ji stiprina imunitetą, kovoja su peršalimo ligomis ir ramina nervus, taip pat stimuliuoja virškinimo traktą, padeda karščiuojant ir nuo galvos skausmo, šalina toksinus.

Ji ruošiama beveik taip pat kaip užpilas (vienas arbatinis šaukštelis stiklinei verdančio vandens), bet geriama iškart po paruošimo karšta. Labai patogu naudoti vaistinės paketėlius su šalaviju. Greita ir naudinga!

Šalavijo aliejus: savybės ir naudojimas

Šalavijų aliejus laikomas vienu iš vertingiausių eterinių aliejų rūšių. Jo antrasis pavadinimas – muskatinis. Didžiausią paplitimą jis įgijo aromaterapijos ir kosmetologijos srityse. Aliejus pasižymi priešuždegiminėmis, antibakterinėmis, spazmolitinėmis ir raminamosiomis savybėmis. Iš viso jame yra daugiau nei 20 naudingų junginių, tačiau vertingiausiomis medžiagomis laikomi:

• alkaloidai;
• terpenoidai;
• flavonoidai;
• salvinas;
• linolo rūgštis.

Dėl jų aliejus naudojamas šiems tikslams:

• burnos ertmės uždegimų, odos ligų, sumušimų gydymas;
• balso stygų ir nervų įtampos mažinimas;
• atminties gerinimas;
• smegenų aktyvumo stimuliavimas;
• dėmesio koncentracijos ir imuniteto didinimas;
• infekcinių ligų gydymas;
• galvos skausmo šalinimas.

Šis produktas naudojamas išoriniam naudojimui ir, kaip taisyklė, pridedamas prie pagrindinio komponento. Dažniausiai aliejus naudojamas inhaliacijoms, įvairiems losjonams, kompresams ir vonioms.

Nepaisant viso naudingo poveikio, specialistai nerekomenduoja naudoti šios priemonės:

• esant individualiam netoleravimui;
• nėštumo metu;
• sergant epilepsija;
• esant problemų, susijusių su arteriniu kraujospūdžiu;
• vaikams iki 2 metų;
• vartojant alkoholį.

Bet kuriuo atveju, prieš pradedant naudoti aliejinę priemonę, būtina išstudijuoti kontraindikacijas, instrukciją ir naudojimo būdus, taip pat pasikonsultuoti su kompetentingu gydytoju.

Naudojimas kosmetologijoje

Šalavijas geba lėtinti senėjimo procesus, kovoti su raukšlėmis, rūpintis plaukais, stiprinti nagus. Už visas šias savybes stebuklingą aliejų pripažino kaprizingos gražuolės ir kosmetologai.

Veidui

Kadangi aliejus yra priešuždegiminė ir antimikrobinė priemonė, jį nedelsiant perėmė grožio pramonės specialistai ir pradėjo naudoti gydant įvairius odos bėrimus. Tačiau tai reikia daryti labai atsargiai, nes yra tikimybė pabloginti, o ne pagerinti situaciją. Eterinis aliejus labiausiai tinka riebiai ir probleminei odai. Taip pat verta atsiminti, kad grynu pavidalu tepti ant veido odos griežtai draudžiama dėl galimos nudegimo ar uždegimo rizikos. Geriausia jį naudoti kaukių gamybai.

Riebiai odai
Ingredientai:

• obuolys – 1 vnt.;
• citrinos sultys – 5 ml;
• šalavijų aliejus – 5 lašai;
• rozmarinų aliejus – 5 lašai.

Keptą obuolį nulupkite ir sutrinkite iki tyrės. Įpilkite citrinos sulčių ir aliejų. Viską gerai išmaišykite. Kaukę užtepkite ant veido, vengdami akių srities, palaikykite dvidešimt minučių, tada nuplaukite šiltu vandeniu.

Elastingumui atkurti
Ingredientai:

• jojobos aliejus – 5 ml;
• šalavijų aliejus – 2 lašai.

Šią kompoziciją užtepkite ant švarios odos 20 minučių, o perteklių nuvalykite kosmetine servetėle.

Tonusui atkurti
Ingredientai:

• bazinis aliejus (bet koks) – 2 valg. š.;
• citrinos aliejus – 2 lašai;
• šalavijų aliejus – 2 lašai;
• ramunėlių aliejus – 2 lašai;
• levandų aliejus – 2 lašai.

Sumaišykite ingredientus ir užtepkite ant odos.

Atjauninanti kaukė
Ingredientai:

• medus – 1 arb. š.;
• natūralus jogurtas – 1 arb. š.;
• avižiniai miltai – 0,5 arb. š.;
• šalavijų aliejus – 3 lašai.

Sumaišykite visus ingredientus ir užtepkite ant veido ir kaklo 20 minučių. Tada nuplaukite šiltu vandeniu. Procedūrą rekomenduojama atlikti ne dažniau kaip du kartus per savaitę.

Išbandžiusios tokias kaukes, moterys pastebi pagerėjusią veido odos išvaizdą, uždegimų sumažėjimą, o kaip pasekmę – geros nuotaikos atsiradimą!

Plaukams

Plaukai – moters grožis ir išmintis. Taip manė mūsų protėviai. O vyrams stora šukuosena irgi dera. Kad plaukai būtų prabangūs, kaip televizijos divų, reklamuojančių šampūnus, galima naudoti šalavijų eterinį aliejų, kuris gali atsikratyti pleiskanų, normalizuoti riebalinių liaukų darbą, pašalinti dirginimą, taip pat sustiprinti plaukų svogūnėlius. Ruošiant kaukes plaukams, reikia pašildyti bazinius aliejus iki 40 laipsnių temperatūros. Mišinius rekomenduojama tepti ant drėgnų plaukų, o po plovimo nenaudoti plaukų džiovintuvo. Taip pat mišiniai turėtų būti ką tik paruošti, nes jų laikyti negalima. Štai keletas stebuklingų receptų.

Nuo pleiskanų
Ingredientai:

• grietinėlė – 3 valgomieji šaukštai;
• druska – 1 arb. š.;
• cukrus – 1 arb. š.;
• šalavijų aliejus – 5 lašai.

Tokį mišinį kaip kaukę užtepkite ant galvos 20 minučių, tada išplaukite plaukus šampūnu.

Plaukų sveikatai gerinti
Ingredientai:

• varnalėšų aliejus – 30 ml;
• šalavijų aliejus – 4 lašai.

Priemonę užtepkite ant galvos odos ir per visą plaukų ilgį. Tada užsidėkite kepuraitę ir apvyniokite rankšluosčiu vienai valandai. Po to galvą išplaukite šampūnu.

Nuo trapumo
Ingredientai:

• rūgpienis – 2 valg. š.;
• trynys – 4 vnt.;
• šalavijų aliejus – 5 lašai.

Mišinį užtepkite per visą plaukų ilgį ir nuplaukite šampūnu po vienos valandos.

Plaukų augimui skatinti
Ingredientai:

• migdolų aliejus (galima alyvuogių aliejų) – 3 valg. š.;
• šalavijų aliejus – 6 lašai.

Šią priemonę užtepkite per visą plaukų ilgį ir uždenkite galvą rankšluosčiu. Laikykite 30 minučių.

Nuo plikimo
Ingredientai:

• sausi šalavijų lapai – 5 valg. š.;
• rozmarinas – 5 valg. š.;
• dilgėlių lapai – 10 valg. š.;
• degtinė – 500 ml;
• obuolių actas – 500 ml.

Pirmajame etape sumaišykite visus žolelių komponentus su degtine ir actu, tada laikykite šaltai 2 savaites keraminiame inde. Per šį laiką mišinį reikia maišyti ir purtyti. Po nusistovėjimo laikotarpio produktą reikia perfiltruoti per tankų marlės sluoksnį. Priemonę rekomenduojama tepti ant plaukų šaknų ir masažuoti galvos odą. Žmonėms su normaliu plaukų tipu kompoziciją reikia nuplauti po vienos valandos, o tiems, kurių plaukai linkę riebaluotis, galima palikti priemonę visai nakčiai. Nuplauti švariu šiltu vandeniu. Tokių procedūrų kursas trunka 10 dienų, tačiau šį metodą reikėtų taikyti kas antrą dieną.

Rankų ir nagų odai

Rankoms ir nagams reikia papildomos apsaugos. Moterys naudoja įvairius kremus ir stiprinamąsias priemones, kad prailgintų rankų odos jaunystę ir sustiprintų nagus. Tačiau nebūtina pirkti brangių priemonių. Pakanka pasinaudoti šalavijų eteriniu aliejumi ir namų sąlygomis gauti puikią antibakterinę ir stiprinančią priemonę.

Voniukė rankoms
Ingredientai:

• šiltas pienas – 0,5 l;
• jūros druska – 1 arb. š.;
• šalavijų aliejus – 3 lašai;
• pelargonijų aliejus – 3 lašai;
• kedro aliejus – 3 lašai.

Tokią voniukę reikia daryti kartą per savaitę, ir rankų oda taps drėkinama, išsilygins, o nagai taps tvirti.

Nuo nagų trapumo:
Ingredientai:

• šiltas pienas – 0,5 l;
• jūros druska – 2 arb. š.;
• soda – 0,5 arbat. š.;
• medus – 0,5 arbatinio šaukštelio;
• jodas – 0,5 arb. š.;
• šalavijų aliejus – 2 lašai.

Voniukę taip pat reikia daryti vieną kartą per savaitę, ir nagai nustos sluoksniuotis bei įgis tvirtumą.

Šalavijo naudojimas kulinarijoje

Šalavijo naudingosios savybės naudojamos ne tik gydytojų ir kosmetologų, bet ir viso pasaulio kulinarų. Žolė gali praturtinti patiekalus vitaminais ir mineralais, taip pat suteikti pažįstamiems receptams neįprastą skonį. Ledo kubeliuose užšaldytą šaltaviją galima dėti į paruoštus užkandžius, kad suteiktų jiems išskirtinį aromatą. Augalo skonis kiek aštrokas, o aromatas prieskoninis, todėl jis naudojamas mėsos, žuvies patiekalams, salotoms ir kepiniams gaminti. Geriausiais prieskoniais, derančiais su šalaviju, laikomi svogūnai, česnakai ir lauro lapai. Dažniausiai jis naudojamas maisto gaminimo pabaigoje.

Konditerijos, likerio-degtinės, konservų pramonė, taip pat sūrių gamyba – visuose šiuose Amerikos žemyno sektoriuose šalavijas plačiai paplitęs. Dažniausiai jis naudojamas šiems patiekalams gaminti:

• naminių dešrelių;
• paukštiena;
• pupelės;
• kiauliena ant ugnies;
• ėriena;
• pomidorų padažas;
• kiaušinių patiekalai;
• žuvis;
• arbata.

Šalavijas naudojamas nepakartojamiems skonio ir aromato atspalviams sukurti, galintiems suteikti ne tik malonumą valgant, bet ir naudą sveikatai.

Kontraindikacijos

Nuostabusis šalavijas yra toks unikalus ir paklausus, kad sunku patikėti jo neigiamu poveikiu. Tačiau yra nemažai kontraindikacijų, kai šio augalo vartoti negalima:

• alergija;
• nėštumas;
• žindymo laikotarpis;
• endometriozė;
• epilepsija;
• priklausomybės rizika;
• vaikų amžius iki 2 metų;
• hipotenzija;
• šlapimo išskyrimo sistemos ligų paūmėjimas;
• onkologija;
• padidėjęs estrogeno kiekis;
• skydliaukės ligos;
• bronchinė astma.

Tai yra pagrindiniai stebuklingos žolės neigiamo poveikio veiksniai. Jei žmogus neturi kontraindikacijų jos vartojimui, verta kreiptis į šalaviją, kuris gali išgydyti daugybę ligų natūralia gamtos jėga!

Šalavijo nuotrauka