Žuvis kongrija (krevetinė žuvis): aprašymas, kuo naudinga, kaip paruošti

Žuvis kongrija dar netapo įprastu patiekalu mūsų meniu. Namų šeimininkės dažniausiai jos vengia, nors gurmanai jau seniai įvertino jos neįprastą išskirtinį skonį. Neįprasta išvaizda ir gaminimo receptų nežinojimas atima galimybę paragauti kažko naujo ir naudingo.

Kongrija: kas per žuvis, kaip atrodo ir kur gyvena

Šis povandeninis gyventojas turi daug pavadinimų. Naujojoje Zelandijoje ji vadinama jūriniu unguriu, žvejai – king klipu, Rusijoje – krevetine žuvimi. Tokią pravardę kongrija gavo dėl rožinės mėsos ir krevetes primenančio skonio.

Kaip atrodo

Margai rausvas ilgas apvalus kūnas gąsdina savo panašumu į mureną, su kuria jie yra artimi giminaičiai. Dažniausiai parduodami maždaug metro ilgio ir apie 4 kg svorio individai. Nors žvejai sako, kad į jų tinklus patenka ir daug didesnių egzempliorių – iki dviejų metrų ilgio ir daugiau nei 20 kg svorio. Užpakalinė kongrijos dalis šiek tiek primena ungurio uodegą, iš čia ir kilo pavadinimas „jūrinis ungurys“. Lygus kūnas su smulkiais žvynais yra padengtas storu gleivių sluoksniu, kurį nuplauti yra labai sunku. Dėl to ši plėšrūnė gali lengvai medžioti tarp akmenų vandenyno dugne, nebijodama susižaloti. Parduotuvėse ji parduodama arba šaldyta jau be galvos, arba filė pavidalu.

Kur gyvena

Kongrija gyventi mėgsta šiltuose vandenyno vandenyse prie Naujosios Zelandijos, Australijos, Čilės, Brazilijos ir Pietų Afrikos krantų. Dažniausiai parduotuvėse galima rasti Naujosios Zelandijos žuvį. Tačiau perkant reikia būti ypač atidžiam, nes kai kuriais atvejais, prisidengiant egzotiška plėšrūne, siūlomos pigesnės žuvų rūšys.

Kuo maitinasi

Ši žuvis, kartais sulaukianti 30 metų, yra labai rijus plėšrūnas. Į jos valgiaraštį įeina smulkesnės žuvų rūšys, krevetės, vėžiagyviai, jūros moliuskai. Vydamasi grobį, ji gali nusileisti į didesnį nei tūkstantį metrų gylį.

Rūšys

Šiuo metu žinoma tik keletas šių žuvų rūšių. Tarp jų didžiausią žinomumą įgijo juodoji kongrija. Ji užauga iki 90 cm ilgio ir gyvena Australijos-Naujosios Zelandijos bei Pietų Amerikos pasaulio vandenyno dalyje.

Prie Čilės ir Peru krantų sugaunama dėmėtoji ir raudonoji kongrija. Prie Pietų Australijos gyvena dannevija ir mažažiotė kongrija, o Pietų Afrikos vandenyse – afrikinė kongrija.

Visos šios žuvies rūšys yra vertingi žvejybos objektai.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Mažas kaloringumas daro jūrinį ungurį patrauklų dietinei mitybai. Šios žuvies mėsos biocheminė sudėtis lemia jos naudingąsias savybes. 100 g valgomosios dalies yra 94 kcal. Be to, filė yra.

Vitaminų:

1. A (retinolis) – 10 µg. Reikalingas regėjimui, kaulų, odos, plaukų sveikatai. Nuo jo priklauso normali imuninės sistemos veikla. Jis dalyvauja baltymų sintezėje, normalizuoja medžiagų apykaitą, lėtina organizmo senėjimo procesus.
2. B1 (tiaminas) – 0,11 mg. Atlieka nepakeičiamą vaidmenį angliavandenių ir riebalų apykaitoje. Padeda normaliai smegenų veiklai, gerina atmintį, skatina dėmesio koncentraciją. Jo trūkumas gali sukelti nuovargį, dirglumą, miego sutrikimus, galvos skausmus, raumenų silpnumą, dusulį.
3. B2 (riboflavinas) – 0,11 mg. Reikalingas antikūnų ir eritrocitų formavimuisi. Skatina reprodukcinės funkcijos normalizavimą žmogaus organizme. Dalyvauja kraujodaroje, palengvina deguonies įsisavinimą ląstelėse. Esant trūkumui gali jaustis silpnumas, atsirasti burnos gleivinės uždegimai, kilti regėjimo problemų.
4. B3 (PP, nikotino rūgštis) – 4,6 mg. Didina kraujo fibrinolizinį aktyvumą, mažina blogojo cholesterolio kiekį, skatina skrandžio sulčių gamybą, būtinas hormonų sintezei, padeda įsisavinti baltymus. Galvos svaigimas, staigus svorio kritimas, nemiga, blyški oda gali signalizuoti apie nikotino rūgšties trūkumą organizme.
5. B4 (cholinas) – 65 mg. Atlieka svarbų vaidmenį fosfolipidų sintezėje ir apykaitoje kepenyse. Būtinas normaliai nervų sistemos veiklai, apsaugo nuo jos sutrikimų. Vitaminas B4 mažina riebalų rūgščių koncentraciją kraujyje ir padeda valyti kraujagyslių sieneles nuo cholesterolio apnašų. Stiprina širdies raumenį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Sergant I tipo diabetu padeda sumažinti insulino poreikį.
6. B5 (pantoteno rūgštis) – 0,237 mg. Šis vitaminas skatina antinksčių hormonų – gliukokortikoidų – gamybą, o tai apsaugo nuo artrito, kolito, įvairių širdies ligų išsivystymo. Padeda formuoti antikūnus, stiprina imunitetą, skatina kitų vitaminų įsisavinimą, užtikrina normalią smegenų veiklą. Ne veltui jis vadinamas stebuklingu vitaminu dėl gebėjimo pratęsti gyvenimą ir sulėtinti senėjimą.
7. B6 (piridoksinas) – 0,1 mg. Neleidžia išsivystyti nervų sutrikimams, apsaugo nuo įvairių odos ligų atsiradimo. Mažina naktinius raumenų mėšlungius, tirpimą. Palankiai veikia šlapimo ir lytinių organų sistemos darbą. Ypač svarbu užtikrinti, kad piridoksino į organizmą patektų pakankamai sergant leukopenija, anemija, nervų sistemos ligomis. Teigiamai veikia sergant toksikoze pirmąjį nėštumo trimestrą.
8. B9 (folio rūgštis) – 4,9 µg. Ypač svarbu gauti šio vitamino reikiamu kiekiu organizmo augimo ir vystymosi laikotarpiu, nes jis būtinas naujų ląstelių kūrimui. Streso periodais padeda reguliuoti nervų sistemos sužadinimo ir slopinimo procesus.
9. B12 (kobalaminas) – 1,63 µg. Kobalaminas būtinas eritrocitų vystymuisi ir DNR formavimuisi. Jo poveikį greitai atsinaujinantiems audiniams – kraujui, odai, gleivinėms – sunku pervertinti. Apsaugo nuo anemijos, mažina dirglumą, gerina atmintį. Geriau įsisavinamas esant piridoksinui.
10. C (askorbino rūgštis) – 0,5 mg. Tai stiprus antioksidantas, stiprinantis organizmo imuninę sistemą, saugantis ją nuo virusų, šalinantis toksinus, reguliuojantis kraujodaros procesus. Šio vitamino paros norma priklauso ne tik nuo amžiaus ir lyties, bet ir nuo žmogaus žalingų įpročių. Pavyzdžiui, viena surūkyta cigaretė gali sunaikinti 25 mg askorbino rūgšties organizme. Todėl šių žmonių vitamino C poreikis yra žymiai didesnis.
11. D (kalciferolis) – 0,2 µg. Šis vitaminas reikalingas normaliai kalcio ir fosforo apykaitai organizme, taisyklingam kaulų skeletui vystytis vaikystėje. Dalyvauja ląstelių augime ir vystymesi. Neleidžia išsivystyti leukemijai, kai kurių organų vėžinėms ligoms, koordinuoja insulino gamybą. Kalciferolio trūkumas pasireiškia dantų irimo, augimo sulėtėjimo, rachito išsivystymu.
12. E (alfa tokoferolis) – 0,3 mg. Šis riebaluose tirpus vitaminas yra svarbus antioksidantas, pasižymintis biologiniu aktyvumu. Jis apsaugo nuo priešlaikinio ląstelių senėjimo, stiprina imunitetą, gerina audinių regeneraciją, mažina nuovargį, mažina Alzheimerio ligos, prostatos ir šlapimo pūslės vėžio riziką.

Makroelementai:

1. Kalis (K) – 420 mg. Kartu su natriu padeda reguliuoti organizmo vandens balansą, dalyvauja nervinių impulsų perdavime, būtinas griaučių raumenų susitraukimui.
2. Kalcis (Ca) – 40 mg. Beveik visas makroelementas žmogaus organizme yra kauluose ir dantyse. Todėl jo trūkumas pirmiausia pasireiškia sąnarių skausmu, nagų plokštelių sluoksniavimusi, vaikų augimo sulėtėjimu.
3. Magnetis (Mg) – 55 mg. Magnis kartu su natriu ir fosforu reguliuoja raumenų veiklą ir procesus nervų sistemoje. Šio elemento trūkumas gali sukelti nemigą, spaudimo šuolius, galvos skausmus, traukulius, raumenų spazmus.
4. Natris (Na) – 40 mg. Būtinas vandens ir druskų apykaitai, normaliai rūgščių-šarmų pusiausvyrai, dalyvauja skrandžio sulčių gamyboje.
5. Siera (S) – 170 mg. Reikalinga protoplazmos apsaugai nuo bakterijų, dalyvauja kolageno sintezėje, turi antialerginį poveikį.
6. Fosforas (P) – 240 mg. Šis elementas aktyviai dalyvauja dantų ir kaulų audinių augime, gerina medžiagų apykaitą, skatina ląstelių dalijimąsi.
7. Chloras (Cl) – 165 mg. Šalina iš organizmo druskas ir skysčius, skatina normalų virškinimą, valo kepenis nuo riebalų.

Mikroelementai:

1. Geležis (Fe) – 0,8 mg. Atlieka svarbiausią vaidmenį hemoglobino formavimosi procese, apsaugo nuo anemijos, dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje.
2. Jodas (I) – 150 µg. Didžioji šio mikroelemento dalis yra susitelkusi skydliaukėje ir plazmoje. Jo trūkumo atveju didėja nuovargis, didėja svoris, blogėja atmintis, rega, klausa.
3. Kobaltas (Co) – 15 µg. Aktyviai dalyvauja DNR ir amino rūgščių sintezėje, veikia žmogaus organizmo medžiagų apykaitos procesus, skatina eritrocitų augimą.
4. Manganas (Mn) – 0,11 mg. Skatina askorbo rūgšties gamybą, normalizuoja nervų sistemos procesus, skatina jungiamųjų audinių ir kremzlių augimą, veikia lipidų apykaitą, mažina blogąjį cholesterolį.
5. Varis (Cu) – 130 µg. Vario trūkumas organizme pasireiškia anemija, odos pigmentacijos sutrikimais, nervingumu, odos bėrimais.
6. Molibdenas (Mo) – 4 µg. Mikroelementas būtinas rūgščių sintezei, kraujo sudėties gerinimui, hemoglobino kiekio jame didinimui. Padeda išvengti vyrų lytinės sferos sutrikimų.
7. Nikelis (Ni) – 7 µg. Genetinės informacijos nešėjų formavimas neįmanomas be nikelio dalyvavimo. Be to, jis pratęsia ir sustiprina insulino veikimą, mažina arterinį kraujospūdį.

Nepakeičiamos aminorūgštys:

• Argininas – 1 g.
• Valinas – 0,9 g.
• Histidinas – 0,4 g.
• Izoleucinas – 1,1 g.
• Leucinas – 1,3 g.
• Lizinas – 1,8 g.
• Metioninas – 0,6 g.
• Metioninas + Cisteinas – 0,75 g.
• Treoninas – 0,9 g.
• Triptofanas – 0,2 g.
• Fenilalaninas – 0,7 g.
• Fenilalaninas + Tirozinas – 1,3 g.

Pakeičiamos aminorūgštys:

• Alaninas – 0,9 g.
• Asparagininė rūgštis – 1,2 g.
• Glicinas – 0,8 g.
• Glutamininė rūgštis – 1,3 g.
• Prolinas – 0,6 g.
• Serinas – 0,7 g.
• Tirozinas – 0,6 g.
• Cisteinas – 0,15 g.

Sočiosios riebalų rūgštys:

• Miristino rūgštis – 0,01 g.
• Palmitino rūgštis – 0,1 g.
• Stearino rūgštis – 0,03 g.

Mononesočiosios riebalų rūgštys:

• Palmitoleino rūgštis – 0,04 g.
• Oleino rūgštis (omega-9) – 0,08 g.

Polinesočiosios riebalų rūgštys:

• Linolo rūgštis – 0,01 g.
• Linoleno rūgštis – 0,01 g.
• Arachidono rūgštis – 0,03 g.
• Omega-3 riebiosios rūgštys – 0,2 g.
• Omega-6 riebiosios rūgštys – 0,22 g.

Kuo naudinga krevetinės žuvies mėsa

Pervertinti kongrio naudingumą žmogaus racione yra gana sunku. Ši neriebi, lengvai įsisavinama žuvis yra ypač populiari nacionalinėse virtuvėse tų šalių, kuriose ji gaudoma. Taip pat jos švelnią filė jau seniai įvertino Azijoje, kur ji naudojama daugelio patiekalų gamybai.

Bendroji nauda

Jūros ungurio įtraukimas į savaitės meniu saikingais kiekiais gali atnešti nemažai naudos:

1. Šios žuvies mėsa normalizuoja medžiagų apykaitą organizme.
2. Padeda atkurti vandens balansą.
3. Skatina skrandžio sekreciją, taip prisidedant prie geresnio maisto įsisavinimo.
4. Stiprina žmogaus imuninę sistemą, užkertant kelią autoimuninių ligų vystymuisi.
5. Gerina kraujo krešėjimą, pagreitina žaizdų gijimą.
6. Riebalų rūgštys užkerta kelią insulto ir išeminės širdies ligos vystymuisi.

Moterims

Vartojant normuotą paros dozę, kongrija padeda subalansuoti hormoninį foną ir skatina reprodukcinę funkciją moterims. Normalizuoja psichoemocinę būseną esant stresui, menopauzėje. Stiprina nagų plokšteles, skatina plaukų augimą, gerina odos būklę. Pakanka suvalgyti po 400–500 gramų krevetinės žuvies per savaitę, kad būtų išvengta priešlaikinio organizmo senėjimo.

Vyrams

Vyrams jūrinis ungurys bus naudingas esant dideliam fiziniam krūviui. Jo mėsoje esančios aminorūgštys yra raumenų audinio statybinė medžiaga. Be to, krevetinė žuvis padeda stiprinti atmintį ir dėmesio koncentraciją. Kobalaminas yra būtinas, kad kepenys galėtų normaliai funkcionuoti.

Nėštumo metu

Nėštumo metu nereikėtų pradėti valgyti krevetinės žuvies dėl didelės alerginės reakcijos rizikos. Bet net jei iki tol kongrija buvo nuolat įtraukta į valgiaraštį, geriau vaiko nešiojimo laikotarpiu apriboti jos vartojimą mažomis dozėmis. To pakaks, kad būtų gauti vaisiaus vystymuisi reikalingi vitaminai, mikro- ir makroelementai.

Žindymo laikotarpiu

Gydytojai nerekomenduoja vartoti kongrijos žindant kūdikį, jei ši žuvis nėra įprasta motinos valgiaraštyje. Patikima egzotiško šiaurinių platumų produkto įtaka kūdikių organizmui kol kas nepakankamai ištirta, todėl geriau nerizikuoti.

Vaikams

Į vaikų racioną krevetinė žuvis įtraukiama po trejų metų. Iki to laiko virškinimo traktas jau yra visiškai susiformavęs. Ir jei nėra alergijos kokiems nors produktams, galima pabandyti duoti kongrijos, pirmą kartą apsiribojant nedideliu gabalėliu, sveriančiu apie 20 gramų. Mažyliai labai mėgsta patiekalus iš jūrinio ungurio, nes jie neturi specifinio žuvies kvapo, yra lengvai kramtomi.

Įvedus naują produktą, reikia stebėti vaiką. Jei organizmas parodė kokią nors netipišką reakciją, geriau į valgiaraštį įtraukti įprastesnių žuvų rūšių.

Kongrijos nauda metant svorį

Mažas kaloringumas ir nedidelis riebalų kiekis leidžia rekomenduoti kongriją svorio metimo valgiaraštyje. Ją galima gaminti tiek garuose, tiek troškinti, kepti. Ji lengvai įsisavinama organizmo, suteikia sotumo jausmą. Dėl savo sudėties krevetinė žuvis padės gerai atrodyti, sustiprins imunitetą.

Kongrija sergant ligomis

Krevetinės žuvies poveikio tyrimai parodė, kad ją būtina vartoti:

1. Sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Šis produktas padeda normalizuoti kraujospūdį, sustiprins kraujagyslių sieneles.
2. Jei šeimoje buvo giminaičių, sergančių Alzhaimerio liga, tai mėsoje esančios riebiosios rūgštys ir mineralai padės išvengti šios ligos išsivystymo.
3. Sergant raumenų ir skeleto sistemos ligomis, krevetinė žuvis tampa nepakeičiama. Jos įtraukimas į savaitinį valgiaraštį užkerta kelią kaulų struktūros irimui.
4. Jūrinis ungurys padeda normalizuoti gliukozės kiekį kraujyje, o tai neleidžia staigiai šoktelėti insulinui. Todėl jis dažnai rekomenduojamas žmonėms, sergantiems diabetu, siekiant užkirsti kelią ligos vystymuisi.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant neabejotinos kongrio naudos, kai kurios kontraindikacijos jo vartojimui vis dėlto egzistuoja. Negalima valgyti krevetinės žuvies žmonėms, turintiems individualų jūrinių produktų netoleravimą. Nerekomenduojama ji ir tiems, kurie serga hipotireoze ir ūmiu kepenų nepakankamumu. Be to, per didelis šio produkto pomėgis gali sukelti baltymų netoleravimą. Todėl patiekalų, kurių sudėtyje yra krevetinės žuvies, nereikėtų valgyti dažniau nei kartą per savaitę.

Kaip išsirinkti ir laikyti žuvį

Dažniausiai parduotuvių lentynose galima rasti šaldytas skerdenas be galvų. Filė ir kepsniai daugeliu atvejų tiekiami tiesiai į restoranus.

Kadangi kartais po kongrio prekiniu pavadinimu bandoma parduoti pigesnę žuvį, reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį perkant:

1. Skerdenos ilgis turi būti ne mažesnis nei pusė metro. Mažesnės žuvys į eksportą nesiunčiamos.
2. Mėsos spalva pjūvyje turi būti natūralaus atspalvio.
3. Didelis ledo kiekis rodo laikymo taisyklių pažeidimą. Greičiausiai žuvis jau buvo atšildyta, o vėl užšaldyta, o tai neleistina.

Jei atšildant mėsa neturi tvarios konsistencijos, subyra, ant jos matomi pažeidimai, tokio produkto vartoti maistui negalima. Kyla didelė rizika apsinuodyti maistu.

Jūrinį ungurį reikia laikyti šaldiklyje, prieš gaminant lėtai atšildant. Tam skerdena dedama į šaldytuvą ne trumpesniam nei 12 valandų laikotarpiui. Tai padeda išsaugoti visas naudingas produkto savybes.

Kaip paruošti kongriją: receptai

Viena iš vertingų krevetinės žuvies savybių yra tai, kad termiškai apdorojant ji išlaiko visas naudingas savybes. Iš jos galima paruošti patiekalų tiek kasdieniniam meniu, tiek šventiniam stalui.

Orkaitėje

Jūrinis ungurys su daržovėmis, keptas orkaitėje, gali tapti bet kurio stalo puošmena.

Prireiks: 1 vidutinio dydžio žuvies skerdena, 200 gramų brokolių, 2 vnt. porų, 1 saldžiosios paprikos, 150 gramų žiedinio kopūsto, 50 ml bet kokio balto vyno, 50 ml vandens, Provanso žolelių, druskos, pipirų.

Receptas: žuvį prieš tai reikia atšildyti šaldytuve. Tik tada ji bus sultinga ir skani. Skerdeną nuvalyti, kruopščiai nuplauti gleives, įpjauti iš abiejų pusių ir įtrinti druskos, pipirų ir prieskonių mišiniu.

Visų rūšių kopūstus reikia padalinti į žiedynus. Daržoves nuvalyti ir supjaustyti nedideliais gabalėliais. Viską išdėlioti ant sutepto kepimo skardo tolygiu sluoksniu ir pasūdyti.

Baltą vyną sumaišyti su vandeniu ir maždaug 2/3 gauto padažo užpilti ant daržovių. Po to krevetinę žuvį padėti ant savotiškos daržovių pagalvės ir užpilti likusiu padažu. Kepimo skardą uždengti folija ir troškinti orkaitėje, įkaitintoje iki 200°C, maždaug 20 minučių.

Keptuvėje

Kad iškeptumėte kongriją keptuvėje, nereikės daug ingredientų ir ypatingų kulinarinių įgūdžių.

Prireiks: 1 kg krevetinės žuvies, 2 šaukštai citrinos sulčių, miltai, druska, prieskoniai žuviai, augalinis aliejus.

Receptūra: atšaldytą šaldytuve skerdeną išvalyti, nuplauti po tekančiu vandeniu ir supjaustyti porcijiniais gabalėliais. Po to juos apšlakstyti citrinos sultimis ir įtrinti druska, sumaišyta su prieskoniais. Palikti tokioje būsenoje pagulėti apie 15–20 minučių. Miltus supilti į platų dubenį ir apvolioti kiekvieną porciją. Keptuvėje įkaitinti augalinį aliejų ir sudėti krevetinę žuvį. Kepti ant vidutinės ugnies iš abiejų pusių, kol susidarys auksinė traški plutelė. Patiekti galima su ryžiais, troškintomis daržovėmis.

Ant žarijų

Iškyloje ar sodyboje galite nustebinti draugus neįprasta žuvimi, paruošta ant grotelių.

Reikės: 1,5 kg krevetinės žuvies kepsnių, 2 citrinų, pipirų, druskos, alyvuogių aliejaus.

Receptūra: kongrio gabalėlius įtrinti pipirais, druska, citrinos sultimis ir apšlakstyti alyvuogių aliejumi. Grotelėse įkaitinti anglis ir padėti žuvį ant grotelių. Kepti iš abiejų pusių, kol susidarys plutelė.

Ant grilio

Ant grotelių kongrio galite kepti kartu su daržovėmis arba bulvėmis. Ypač skanus patiekalas bus, jei naudosite mažas jaunas bulves.

Reikės: 1,5 kg kongrio, 0,5 kg bulvių, 1 svogūno galvutės, 1 arbatinio šaukštelio raudonėlio, 4 skiltelių česnako, 1 citrinos, 0,5 stiklinės balto sauso vyno, žalumynų, druskos.

Receptūra: žuvies skerdeną išdarinėti, atskirti galvą ir uodegą. Nuplauti po tekančiu vandeniu nuo gleivių, nusausinti ir supjaustyti vidutinio dydžio gabalėliais. Svogūną ir česnaką nulupti ir smulkiai sukapoti. Sumaišyti juos giliame dubenyje su druska, raudonėliu ir sutrinti arba patrinti rankomis. Po to gautą mišinį užpilti citrinos sultimis ir vynu. Į gautą marinatą sudėti žuvies gabalėlius ir palikti maždaug pusantros valandos šaldytuve.

Bulves nuplauti kietu šepečiu. Jei jos jaunos, odelės lupti nereikia. Ant įkaitintų grotelių dedami žuvies gabaliukai, aplink juos išdėliojant bulves. Patiekalą kepti apie 30 minučių, periodiškai apšlakstant likusiu marinatu.

Multivarkėje

Reikės: 400 g kongrio filė, 2 pomidorų, 0,5 svogūno galvutės, 1 nedidelės morkos, 50 g bet kokio kieto sūrio, 1 valgomojo šaukšto pomidorų pastos, 50 ml vandens, druskos, pipirų.

Receptūra: šiam patiekalui geriausiai tiks krevetinės žuvies filė, bet galima naudoti ir kepsnį. Kongrio gabalėlius pasūdyti, papipirinti ir sudėti į multivarkės dubenį, prieš tai jį patepus augaliniu aliejumi. Pomidorus supjaustyti nedideliais gabalėliais, svogūną supjaustyti pusžiedžiais. Viską sudėti ant žuvies. Morką sutarkuoti stambia tarka, įdėti į dubenį, sudėti pomidorų pastą ir pabarstyti tarkuotu sūriu. Užpilti vandeniu ir nustatyti multivarkę į „troškinimo“ režimą. Po maždaug 40 minučių patiekalas bus visiškai paruoštas. Patiekti galima su virtais ryžiais.

Klausimai-atsakymai

Ar kongrija yra kaulinga?

Nepaisant savo dydžio, krevetinė žuvis neturi smulkių kaulų, trukdančių ją paruošti. Nereikia turėti ypatingų įgūdžių, kad atskirtumėte filė nuo nugaros stuburo.

Ar kongrija riebi žuvis?

Jūrinis ungurys priskiriamas prie mažai kalorijų turinčių neriebių žuvių rūšių. 100 gramų valgomosios dalies yra tik 1,9 g riebalų. O baltymų – 19,1 gramo. Todėl šį produktą dažnai rekomenduojama vartoti laikantis dietų.

Su kokiais produktais dera?

Nors kongrio ir vadinama „universalia“ žuvimi, nes ją galima patiekti su daugybe garnyrų ir padažų, vis dėlto yra apribojimų.

Ši žuvis gerai dera su moliūgais, cukinijomis, baklažanais, pomidoriais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Sviestas arba pieno išrūgos, naudojami gaminant jūrinį ungurį, padarys jo skonį sodresnį. O štai bet kokių produktų, turinčių daug riebalų, geriau nenaudoti.

Koks yra žuvies skonis?

Kongrio skonis gana neįprastas žuviai. Švelnus sultingas filė terminio apdorojimo metu tampa panašus į krevetę. Iš čia ir kilo antrasis jos pavadinimas – krevetinė žuvis.

Įdomus faktas
Kongrio turbūt yra vienintelė žuvis, kuriai skirta odė. Ją parašė žinomas Čilės poetas ir politinis veikėjas Pablo Neruda. Pavadinimą „Oda al Caldillo de Congrio“ galima išversti kaip pagiriamoji giesmė žuvienės sriubai iš kongrio. Eilėraštyje jūrinis ungurys vadinamas dievų dovana žmogui.

Krevetinės žuvies nuotrauka