Karpis: nuotrauka, aprašymas, naudingos savybės ir receptai
Karpis – gėlavandenė Karpinių šeimos, spindulinių pelekų klasės žuvis. Nuomonės apie šios upės gyventojo kilmę skiriasi. Daugelis linkę tikėti teorija-mitu, kad karpis atsirado dėl ilgo ir kruopštaus selekcininkų darbo, prijaukinant laukinį sazaną. Tačiau ši nuomonė iš esmės neteisinga. Ši žuvis visada turėjo keletą veislių, besiskiriančių viena nuo kitos: ežerinė ir upinė. Būdingas upių gyventojų požymis – pailgas liemuo, primenantis torpedą. Ežeriniai atstovai, priešingai, auga į plotį vertikaliai. Liaudyje karpis dažnai vadinamas senoviniu slavišku būdu – „koropu“.
- Karpis: kas per žuvis, kaip atrodo ir kur gyvena
- Rūšys
- Kuo skiriasi karpis nuo sazano
- Sudėtis ir kalorijų kiekis
- Naudingos karpio savybės
- Bendroji nauda
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Žindymo laikotarpiu
- Vaikams
- Metant svorį
- Sergant cukriniu diabetu
- Sergant pankreatitu
- Sergant podagra
- Kuo naudingi karpio ikrai
- Kaip pasūdyti
- Ar sveiki karpio pieniai
- Žala ir kontraindikacijos
- Kaip pasirinkti ir laikyti
- Kaip teisingai valyti karpį
- Kaip skaniai paruošti karpį: receptai
- Orkaitėje
- Keptuvėje
- Multivarkėje
- Garintuve
- Ant grilio
- Ant žarijų
- Ką galima paruošti iš karpio: receptai
- Kotletai
- Žuvienė
- Salotos
- Konservai
- Šaltiena
- Įdomūs faktai
Karpis: kas per žuvis, kaip atrodo ir kur gyvena
Paprastąjį karpį lengva atskirti nuo kitų žuvų rūšių pagal šiuos, tik jam būdingus, požymius:

- Pailga kūno forma, sustorėję ir platūs šonai.
- Dideli žvynai.
- Spalva daugiausia auksinė su gelsvai rudu atspalviu.
- Baltas pilvas, ilgi pilkai alyvinių spalvų pelekai ant tamsios nugaros.
- Didelė apatinė burnos dalis, jautrūs ūseliai, leidžiantys pagauti triukšmą 20 m atstumu, esantys ant viršutinės lūpos.
- Aukštai išsidėsčiusių akių vyzdžius juosia auksaspalvė žalia rainelė.
Visą liemenį dengia gleivės, kurios atlieka apsauginę funkciją, taip pat pagerina termoreguliaciją ir sumažina trintį nuolatinio kontakto su vandeniu metu.
Pagal svorį ir dydį karpis priskiriamas prie didelių žuvų. Yra žinomas atvejis, kai buvo sugauta 55 kg svorio ir 1,5 m ilgio individas. Tačiau toks žvejybos trofėjus pasitaiko itin retai. Dažniausiai karpinių atstovų svoris svyruoja nuo 1,5 iki 5 kg, o ilgis neviršija 70 cm.
Karpį galima sutikti vidutinėse ir pietinėse platumose. Tinkamiausia buveinė – seklūs ežerai, vandens užpildyti karjerai, tvenkiniai su gausia augalija ir daugiausia smėlėtu ar molingu dugnu, taip pat žmogaus sukurti vandens rezervuarai ir kanalai. Idealus gylis patogiam koropo gyvenimui – nuo 2 iki 10 metrų. Jis mėgsta slėptis giliose duobėse, tankmėse ir užtvindytuose medžiuose.
Maiste karpis nėra išrankus. Tradiciniame meniu yra vėžiagyviai, kurie yra jo mėgstamas skanėstas, taip pat moliuskai, kirminai, dumbliai, kruopos, kitų vandens gyventojų ikreliai. Karštuoju periodu jis mieliau maitinasi naktį.
Jauniklius galima atpažinti iš būriavimosi elgesio, suaugusios žuvys stengiasi laikytis pavieniui arba mažomis grupėmis. Karpio aktyvumo laikotarpis stebimas nuo vidurio pavasario iki vidurio rudens. Žiemos metu jis užmiega žiemos miegu, susibūręs į didelius būrius vandens telkinio dugne.
Veisimosi procesas prasideda ne anksčiau nei gegužės pabaigoje, nes normalus ikrų vystymasis įmanomas tik esant ne žemesnei kaip +18 laipsnių temperatūrai. Lytinė branda karpiams pasiekiama 3–5 metų amžiaus. Patelė pasirenka kelis patinus ir su jais išplaukia į seklias, augalijos apaugusias vietas. Ikrų išmetimas vyksta keliais periodais per 2–4 dienas. Išsiritę mailius minta smulkiais vėžiagyviais ir zooplanktonu.
Rūšys
Be plačiai paplitusio paprastojo karpio, egzistuoja ir kitų dirbtiniu būdu išvestų rūšių.
- Veidrodinis karpis. Ši rūšis buvo išvesta Vokietijoje XX amžiaus pradžioje. Jis išsiskiria suapvalinta pelekų forma, veidrodiniai žvynai chaotiškai dengia tik dalį kūno. Ši žuvis gali greitai priaugti svorio. Maistui vartoja tik moliuskus ir javus.
- Plikasis karpis. Atsirado dėl veidrodinio karpio selekcijos. Būdinga savybė – visiškas žvynų nebuvimas, iš čia ir pavadinimas. Retais atvejais gali būti keletas didelių žvynų nugaros arba uodegos peleko srityje. Imuninė sistema silpna, ši rūšis yra jautri parazitams.
- Karpis-karosas. Ši veislė buvo išvesta Rusijoje. Hibridas išsiskiria išskirtine išvaizda: karpio kūnas su karosės galva ir spalva. Dėl patinų sterilizacijos negali daugintis natūraliai. Išskirtine savybe laikomas greitas svorio augimas. Per keletą metų užauga iki 2 kg. Mėsa turi didelę maistinę vertę.
- Koi karpis. Prieš kelis šimtmečius japonų selekcininkams pavyko išvesti vieną populiariausių dekoratyvinių karpių rūšių. Iš pradžių ši veislė buvo sukurta tik maistui. Tačiau vėliau pradėjo atsirasti mutavusių individų, pasižyminčių ryškia spalva. Būtent ši būdinga savybė leido koi tapti pagrindine dirbtinių vandens telkinių puošmena ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Egzistuoja tikėjimas: jei namų akvariume ar tvenkinyje gyvena ši karpio rūšis, tai šeimai netrūks pinigų. Kūno forma pailga. Galva didelė. Iš protėvių paveldėti ūsai. Spalva įvairiaspalvė, vyrauja balta, oranžinė ir pilka. Ši žuvis skiriasi nuo savo giminaičių aukštai išvystytu intelektu, geba atsiminti savo šeimininką ir ilgainiui leidžiasi net glostoma. Koi – nereiklus ilgaamžis. Vidutinė gyvenimo trukmė – 50 metų.
- Siamo karpis. Viena iš gausiausių tarp visų karpių rūšių. Arealas – Indokinija. Minta tik augaliniu maistu. Didelė žuvis, vidutinis svoris – 25–30 kg. Dėl savo dydžio gavo antrą pavadinimą „milžiniškasis ūsorius“. Kūnas padengtas stambiais žvynais. Spalva – nuo bronzinės iki žalsvai mėlynos.
Kuo skiriasi karpis nuo sazano
- Karpis ir sazanas skiriasi ne tik išoriniais požymiais, bet ir buveine. Sazanai puikiai jaučiasi greitasrovėse upėse, o karpis nemėgsta stiprios srovės, pirmenybę teikdamas stovinčio vandens ir dumblėto dugno vandens telkiniui.
- Sazano kūnas yra siauresnės, pailgos formos, skirtingai nei vertikaliai platus karpis.
- Žvynai taip pat skiriasi. Sazano veislės be žvynų sutikti neįmanoma, tokių tiesiog nėra.
- Karpis pasižymi didesniu vaisingumu.
- Sazano augimas baigiasi pasiekus lytinę brandą, o karpis auga visą gyvenimą.
Sudėtis ir kalorijų kiekis
Karpio mėsoje yra daug žmogaus organizmui naudingų vitaminų (A, B1, B2, B5, B6, B9, B12, C, D, E, PP), mineralų (kalio, kalcio, chromo, fluoro, nikelio, kobalto, fosforo, magnio, mangano, natrio, geležies, nikelio) ir kitų mikro- bei makroelementų.
Karpio mėsos kaloringumas nėra didelis – 100 g žalio produkto yra tik 112 kcal. Baltymų kiekis siekia 16 g, riebalų – 5,3 g, angliavandenių nėra. Kaloringiausiu laikomas keptas karpis. 100 g keptos žuvies yra 197 kcal, virtos – 101 kcal.
Naudingos karpio savybės
Bendroji nauda
Vartojant karpio mėsą maistui, galima žymiai pagerinti savo sveikatą ir išvengti daugelio ligų. Reguliariai vartojant, galima pasiekti tokį teigiamą poveikį žmogaus organizmui:

- Stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, taip išvengiant kardiologinių problemų atsiradimo.
- Normalizuoti kraujodaros sistemos veiklą.
- Išvalyti organizmą nuo kenksmingų ir nuodingų medžiagų.
- Dėl jodo ir skydliaukės hormonų kiekio daryti teigiamą poveikį skydliaukės veiklai, pagerinti protinį vystymąsi.
- Stiprinti kaulinius audinius (pacientams, turintiems lūžių, kurie reguliariai vartojo karpio mėsą, buvo stebimas greitesnis kaulų suaugimas).
- Skatinti medžiagų apykaitos pagreitėjimą ir nervų sistemos normalizavimą.
- Sumažinti piktybinių navikų susidarymo riziką ir sulėtinti organizmo senėjimo procesą.
- Palankiai veikti visos virškinimo sistemos darbą.
- Padidinti imunitetą, padidinti organizmo atsparumą peršalimo ligoms, normalizuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.
- Dėl vitamino E daryti palankiausią poveikį odos, plaukų ir nagų būklei.
Moterims
- Moterims karpis naudingas dėl mikro- ir makroelementų, kurie daro teigiamą poveikį moterų odai, plaukų struktūrai, stiprina nagų plokšteles ir kaulus.
- Moterys labiau nei vyrai patiria emocinę ir nervinę įtampą. Vartojant karpio mėsą maistui, galima atkurti išderintą nervų sistemą.
- Skydliaukės ligos dažniau pasitaiko moterims. Jodas, esantis žuvies cheminėje sudėtyje, normalizuoja šio organo veiklą.
- Dėl mažo kaloringumo karpio mėsa nekenkia moters figūrai, o priešingai – padeda ją pagerinti.
- Moksliškai įrodyta, kad moterys, reguliariai vartojančios karpio mėsą, atrodo gražiau, jauniau ir liekniau nei tos, kurios ignoruoja šį produktą.
Vyrams
Karpio mėsa gali prisotinti vyro organizmą baltymais. Tiems, kurie aktyviai sportuoja, tiesiog būtina į savo racioną įtraukti karpio, nes baltymai yra nepakeičiamas elementas siekiant geriausių rezultatų auginant raumenų masę.
Be baltymų, iš karpio vyro organizmas gaus daug vitaminų ir naudingų medžiagų. Be to, upinės žuvies vartojimas gerina kraujotaką, o tai daro palankią įtaką ne tik vyrų širdžiai ir kraujagyslėms, bet ir didina seksualinį aktyvumą.
Gydytojai rekomenduoja vyrams įtraukti karpį į racioną ne mažiau kaip 2–3 kartus per savaitę.
Nėštumo metu
Nėščiosioms būtina įtraukti karpį į savo meniu. Moteriai, besilaukiančiai kūdikio, tiesiog reikalingi vitaminai. Dėl plačios cheminės sudėties karpis gali aprūpinti naudingais elementais ne tik būsimą mamą, bet ir dar negimusį kūdikį. Karpio mėsa aktyviai veikia kūdikio, esančio motinos įsčiose, smegenų ląstelių vystymąsi. Jei nėščioji turi tirštą kraują, gydytojai rekomenduoja vartoti žuvį, kuri garsėja gebėjimu jį skystinti. Nėštumo metu dažnai svyruoja spaudimas, o į racioną įtrauktas karpis padės jį normalizuoti.
Žindymo laikotarpiu
Maitinančiai krūtimi moteriai ne tik galima, bet ir labai reikia reguliariai vartoti karpį. Upinė žuvis gali duoti ne mažiau naudos nei jūrinė, be to, laikoma hipoalerginiu produktu, išskyrus individualaus netoleravimo atvejus. Maitinančios moters organizmo prisotinimas vitaminais ir mineralais palankiai veikia motinos pieno kiekį ir kokybę.
Neverta ignoruoti specialistų rekomendacijų ir būtina įtraukti karpį į savo mitybos racioną. Moksliniai tyrimai parodė, kad moterys, vartojusios žuvies mėsą, greičiau atsigavo po nėštumo ir gimdymo.
Vaikams
Vaikų mityboje būtinai turi būti karpis. Žuvies vitaminų ir mineralų sudėtis gali turėti teigiamą poveikį vaiko organizmui. Fluoras ir kalcis palankiai veikia dantų būklę, įskaitant dantų emalio kokybę, taip pat kaulų augimą ir tvirtumą. Vitaminas C padės padidinti atsparumą peršalimo ligoms. B grupės vitaminai atstato organizmą esant protiniam ir fiziniam pervargimui.
Gaminant karpį vaikui, verta padidinti terminio apdorojimo laiką. Reikalas tas, kad ši žuvis yra jautri parazitams, kurie su mėsa gali patekti į augantį organizmą.
Metant svorį
Karpis – nepakeičiamas produktas metant svorį. Jis įtrauktas į daugelio populiarių dietų, ypač angliavandenių neturinčių, leidžiamų ir rekomenduojamų produktų sąrašą. Jo švelnus ir malonus skonis skatina greitą prisotinimą, o tai leis nepersivalgyti ir laikui bėgant sumažinti porcijos dydį.
Dietų metu žmogaus organizmas patiria stresą ir kaip niekada reikalingas vitaminų ir mineralų palaikymo. Dėl savo cheminės sudėties karpis besilaikančiojo dietos racione puikiai susidoros su šia užduotimi.
Sergant cukriniu diabetu
Gydytojai rekomenduoja žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, valgyti žuvį bent kartą per savaitę. Karpis diabetiko meniu gali sumažinti cukraus kiekį, normalizuoti spaudimą ir pagerinti bendrą savijautą.
Svarbu: karpio glikemijos indeksas — 0 vienetų.
Sergant pankreatitu
Karpis priskiriamas prie neriebių žuvų veislių, jo riebumas neviršija 8% 100 g šviežio produkto. Būtent dėl šios priežasties jį gali vartoti žmonės, sergantys pankreatitu. Medžiagos, sudarančios karpio mėsą, lengvai įsisavinamos ir neapkrauna skrandžio, o organizmas gauna visus reikalingus vitaminus, mikro- ir makroelementus. Tačiau paūmėjimo laikotarpiu vis tiek teks atsisakyti mėgstamo žuvies skanėsto ir pereiti prie meniu, sudaryto tik iš daržovių ir javų.
Sergant podagra
Podagra sergančiam ligoniui leidžiama kartą per savaitę valgyti karpį. Tačiau medikai primygtinai pataria žuvį garinti arba virti. Jokių keptų, o juo labiau rūkytų žuvies patiekalų podagra sergančio žmogaus meniu neturėtų būti. Jie gali sukelti ligos paūmėjimą ir komplikacijas.
Kuo naudingi karpio ikrai
Ne tik karpio mėsa tinkama vartoti maistui, bet ir ikrai, kurie turi tankią struktūrą. Ikreliai smulkūs, daugiausia raudonos spalvos.

Sudėtis pasižymi ne tik dideliu žmogaus organizmui naudingų vitaminų ir cheminių elementų kiekiu, bet ir aukštu kaloringumu. 100 g ikrų – 200 kcal.
Karpio ikrų vartojimas maistui daro tokį poveikį organizmui:
- normalizuojama skydliaukės veikla;
- stabilizuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla;
- didinamos organizmo apsauginės funkcijos;
- didinamas kūno energijos rezervas;
- daromas profilaktinis poveikis sergant šlapimo ir lytinių organų ligomis.
Kaip pasūdyti
Karpio ikrų galima nusipirkti parduotuvėje jau paruoštų vartoti arba pasūdyti patiems. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra išimti ikrus iš žuvies pilvo ir atsargiai pašalinti ikrų plėvelę.
Sūdymui geriau rinktis stiklinius indus. Be pačių ikrų, reikės karšto vandens – pusantro litro 1 kg žuvies delikateso, druskos – 1 valgomasis šaukštas 1 kg karpio ikrelių. Galima pridėti lauro lapų ir prieskonių pagal skonį.
Sūdymo procesas labai paprastas ir neužims daug laiko. Verdamiame vandenyje ištirpinkite druską. Tada sūrymu užpilkite ikrus, atsargiai maišydami juos šakute. Po to, kai skystis visiškai padengs visus ikrelius, palikite indą į šalį 15 minučių. Praėjus nurodytam laikui, nupilkite sūrų vandenį per marlę. Palaukite, kol visa drėgmė nutekės, perkelkite paruoštus karpio ikrus į laikymo indą, įdėkite į šaldytuvą 3–4 valandoms.
Ar sveiki karpio pieniai
Daugelis žmonių gana skeptiškai vertina pienelių naudojimą maistui, nes tai yra žuvų patinų sėklidės. Paprastai jie yra pieno baltumo spalvos. Karpių pieneliai yra nedideli. Jų nauda žmogaus organizmui yra ne mažesnė nei ikrų ir žuvies mėsos.
Dėl didelio baltymų kiekio pieneliai laikomi pagrindiniu energijos šaltiniu. Dėl mažo kaloringumo – 100 kcal 100 g, jie įtraukti į dietinių produktų sąrašą.
Prie naudingų savybių galima priskirti:
- priešuždegiminį, žaizdas gydantį ir raminantį poveikį;
- imuniteto ir bendros žmogaus organizmo ištvermės didinimą;
- palankų poveikį kraujotakos sistemai;
- kaulų audinio, dantų, nagų ir plaukų stiprinimą;
- teigiamą poveikį vyriškos potencijos didinimui;
- organizmo prisotinimą naudingais vitaminais ir elementais.
Žala ir kontraindikacijos
Kadangi karpis nėra labai išrankus maistui, jis dažnai tampa mikrobų ir kenksmingų bakterijų nešiotoju, kurios per mėsą gali patekti į žmogaus organizmą. Veisiant žuvis, į pašarus dažnai dedama antibiotikų, kad greičiau augtų individai. Be abejo, šis faktas negali teigiamai paveikti žmogaus sveikatos.
Be to, nerekomenduojama vartoti karpių maistui, jei yra individualus produkto netoleravimas.
Labai atsargiai jį reikia įtraukti į mažų vaikų mitybos racioną dėl daugybės smulkių kaulų.
Kaip pasirinkti ir laikyti
Norint paruošti skanų ir naudingą karpį, pirmiausia jį reikia teisingai pasirinkti. Yra keletas išorinių požymių, leidžiančių įsigyti šviežios ir kokybiškos žuvies:

- Žvynai turi būti drėgni, bet be gleivių. Ant odos neleistini jokie pažeidimai: įpjovimai, sumušimai ir t.t.
- Drumstas apvalkalas ant akių – vienas iš žuvies šviežumo stokos požymių. Ant vokų turi būti vandens.
- Šviežios žuvies žiaunų spalva turi būti nuo ryškiai rožinės iki raudonos. Nuo pirkimo verta atsisakyti, jei yra tamsiai raudonas, mėlynas ar žalias atspalvis.
- Liečiant karpis turi būti elastingas. Reikia pirštu paspausti šoninę žuvies dalį – jei įdubimas greitai išnyksta, produktas šviežias.
- Iš šviežios žuvies neturi sklisti nemalonus kvapas.
Perkant šaldytą karpį reikia atkreipti dėmesį į ledą – jis turi būti skaidrus, lygios struktūros. Rožinė spalva ir gumbuotumas – daugkartinio užšaldymo požymiai. Būtinai reikia pažiūrėti ant pakuotės galiojimo terminą ir išfasavimo datą.
Kadangi karpis nelaikomas deficitiniu produktu, specialistai pataria jį pirkti šviežią arba atšaldytą.
Šviežią žuvį geriau laikyti išvalytą ir išdarinėtą ne ilgiau kaip 3 paras šaldytuve. Šaldytas karpis laikomas šaldiklyje 3–4 mėnesius.
Kaip teisingai valyti karpį
Šviežią karpį valyti daug paprasčiau ir greičiau nei šaldytą.
- Parnešus namo įsigytą žuvį, pirmiausia ją reikia kruopščiai nuplauti po šaltu tekančiu vandeniu.
- Toliau paruošti vietą korpuso valymui. Kad žvynai neišsibarstytų po visą virtuvę, galima naudoti celofaninį maišelį arba indą su vandeniu.
- Įdėkite žuvį į maišelį arba vandenį ir pradėkite šalinti žvynų sluoksnį, judėdami nuo uodegos link galvos. Šioms manipuliacijoms atlikti padės paprastas aštrus peilis arba specialūs žuvų valymo įrankiai, kuriuos galite įsigyti bet kurioje buities prekių parduotuvėje.
- Pašalinę paskutinius žvynus, pradėkite šalinti vidurius. Atsargiai perpjaukite pilvelį horizontaliai ir pašalinkite visą turinį, stengdamiesi nepažeisti tulžies pūslės. Toks nemalonus apsirikimas gali sugadinti mėsos skonį. Jei vis dėlto nepavyko visko padaryti teisingai, nedelsdami pabarstykite pūslės plyšimo vietą druska – ji neutralizuoja kartumą.
- Dar kartą gerai nuplaukite žuvį po šalto vandens srove tiek iš išorės, tiek iš vidaus.
Karpis yra visiškai paruoštas tolimesniam kepimui.
Kaip skaniai paruošti karpį: receptai
Karpis – nebrangi, bet labai naudinga žuvis, kurią galima paruošti įvairiais būdais.

Orkaitėje
Žuvis, tinkamai iškepta orkaitėje, gali nustebinti savo švelniu skoniu ir nuostabiu aromatu net išrankiausią gastronominį gurmaną.
Karpis su citrina folijoje
Šiam skaniausiam patiekalui paruošti reikės:
- 1 kg žuvies;
- po 100 g šviežių morkų ir svogūnų;
- 1 citrina;
- po 20 ml sojų padažo ir aliejaus;
- druska, pipirai – pagal skonį.
Iš anksto išvalytą karpį nuplaukite ir nusausinkite popierine servetėle. Ant nugaros padarykite pjūvius, šonuose – horizontalų ilgą pjūvį kiekvienoje pusėje. Pabarstykite pipirais ir užpilkite padažu.
Svogūną supjaustykite pusžiedžiais, morkas ir citriną – atitinkamai puslankiais. Ant aukštų kraštų kepimo skardos patieskite foliją ir patepkite ją aliejumi. Išdėliokite sluoksnį iš pusės supjaustytų morkų ir svogūnų. Ant viršaus padėkite žuvį, prieš tai įstatę citrinos skilteles į pjūvius ant nugaros. Ant viršaus sudėkite likusias morkas ir svogūnus. Visiškai užvyniokite foliją. Paruoštą patiekalą dėkite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite vieną valandą. Kad gautumėte auksinę ir traškią plutelę, likus 15 minučių iki nurodyto laiko, atsargiai išvyniokite foliją ir praskirkite daržoves.
Keptuvėje
Keptas karpis keptuvėje – skanus, greitas ir sveikas patiekalas. Mažas patarimas: jei žuvis didelė, verta ją supjaustyti vertikaliais gabalėliais. Kepimui geriau sumaišyti keletą rūšių aliejų: augalinį ir sviestą. Pagal norą galite iš anksto pamarinuoti žuvį bet kuriose natūraliose citrusų sultyse 15–20 minučių.
Klasikinis kepto keptuvėje karpio receptas apima pačią žuvį, miltus apvoliojimui, druską, prieskonius ir aliejų kepimui.
Įkaitinkite keptuvę, įpilkite aliejaus. Iš anksto paruoštą žuvį apvoliokite miltuose ir dėkite į karštą aliejų. Kepkite po 10–15 minučių kiekvienoje pusėje. Kepimo laikas priklauso nuo dydžio. Kraujo pėdsakai paruoštoje keptoje žuvyje neleistini.
Multivarkėje
Dėl laiko stokos šiuolaikinės šeimininkės vis dažniau naudoja modernią virtuvės techniką. Internete galima rasti daugybę karpio gaminimo lėtoje viryklėje receptų.
Ingredientai:
maža žuvies skerdena be galvos ir uodegos peleko, maždaug 600–800 g;
- 2 vidutiniai svogūnai;
- 100 g grietinės 15%;
- kelios česnako skiltelės;
- druska, pipirai, prieskoniai – pagal skonį.
Iš anksto paruoštą žuvį įtrinkite prieskoniais ir druska. Smulkiai supjaustykite česnaką, sumaišykite su svogūnų pusžiedžiais. Prieš įdėdami karpį į multivarką, gausiai ištepkite jį grietine. Iš viršaus pabarstykite česnako ir svogūnų mišiniu. Nustatykite programą „Kepimas“ 50–60 minučių. Pasibaigus gaminimo laikui, neatidarykite dangčio, o palaukite 10–15 minučių. Karpį patiekite šiltą, jei norite, papuoškite šviežiomis žolelėmis.
Garintuve
Žmonėms, besilaikantiems dietos, siekiant numesti nepageidaujamus kilogramus, puikiai tiks karpių gaminimo garuose receptas.
Šiam dietiniam, skaniam ir sveikam patiekalui pagaminti prireiks:
- žuvis, morka, svogūnas – po 1 vnt.;
- citrinos sultys, prieskoniai, druska – pagal skonį.
Žuvies filė supjaustykite nedideliais gabalėliais. Morką supjaustykite žiedais, svogūną – pusžiedžiais. Kiekvieną žuvies gabalėlį pasūdykite, pipiruokite, apšlakstykite citrinos sultimis. Į garų puodo dubenį sudėkite pusę paruoštų daržovių, ant viršaus žuvį ir likusias daržoves. Jei norite, galite pridėti šviežių krapų. Gaminimo laikas – 50 minučių. Skanūs ir sveiki pietūs paruošti. Beje, 100 g gatavo patiekalo yra tik 86 kcal.
Ant grilio
Greitai ir skaniai karpį galima paruošti ant grotelių.
Ingredientai:
- 2 vidutinės žuvys;
- vienas svogūnas;
- 50–70 ml aliejaus, geriausia alyvuogių;
- viena citrina;
- krapai;
- druska, prieskoniai – pagal skonį.
Aliejų sumaišykite su prieskoniais ir druska. Gautu aliejumi ištepkite žuvį iš vidaus ir išorės. Vienoje karpių šoninės dalies pusėje padarykite nedidelius pjūvius ir į juos įkiškite citrinos griežinėlius. Smulkiai supjaustykite svogūną, sumaišykite su krapais, įpilkite citrinos sulčių. Šiuo mišiniu įdarykite žuvį, pilvelį sutvirtinkite dantų krapštuku. Kepkite ant grotelių 10 minučių.
Ant žarijų
Ant žarijų keptas karpis pasižymi sodriu skoniu. Gaminimas ant žarijų neužims daug laiko. Žuvis iškepa greitai.
Kepimui ant žarijų geriau rinktis mažesnius egzempliorius, kurių apytikris svoris yra apie 500–800 g.
Iš anksto galima marinuoti žuvį (bet koks marinatas). Ant iešmų kepti karpį nepavyks, geriau naudoti groteles. Anglių kaitra turi būti didesnė nei vidutinė. Ant aliejumi išteptų grotelių sudėkite iš anksto paruoštą žuvį ir uždėkite ant mangalo. Vidutinis gaminimo laikas – 15–20 minučių, priklausomai nuo dydžio.
Ką galima paruošti iš karpio: receptai
Karpį galima naudoti ir kaip savarankišką patiekalą, ir kaip ingredientą.
Kotletai
Žuvies kotletų mėgėjams siūlome pabandyti pagaminti šį patiekalą, naudojant kaip pagrindinį ingredientą karpių mėsą.

Reikės šių produktų:
- 1 kg karpių filė, maksimaliai išvalytos nuo kaulų ir odos;
- 1 svogūnas ir 1 morka;
- 1 vištos kiaušinis;
- 50–70 ml pieno;
- keli gabaliukai baltos duonos;
- 30 g sviesto;
- 1 arb. š. citrinos sulčių;
- 2 valg. š. augalinio aliejaus;
- druska, pipirai – pagal skonį.
Pirmiausia dviejų aliejų mišinyje apkepkite iš anksto smulkiais kubeliais supjaustytas daržoves. Duoną pamirkykite piene. Žuvį, daržoves, duoną kelis kartus permalkite per smulkią mėsmalės grotelę. Įdėkite visus kitus ingredientus. Kruopščiai išmaišykite. Kepkite ant karštos keptuvės su nedideliu kiekiu aliejaus.
Žuvienė
Iš šios gėlavandenės žuvies gaunama puiki sočiai virta žuvienė. Jai pagaminti reikės šių ingredientų:
- kilograminis karpis;
- 3 svogūnų;
- 1 morka;
- 2 bulvės;
- po 1 ryšelį krapų ir petražolių;
- prieskonių žuvienei, kuriuos galima nusipirkti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje.
- 2 l vandens.
Iš anksto paruoštą karpį supjaustykite vidutinio dydžio gabalėliais. Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir uždėkite ant stiprios ugnies iki užvirimo. Užvirus nuimkite nuo paviršiaus putas ir sumažinkite ugnį. Prie žuvies įdėkite visą morką, vieną svogūną, žalumynus, prieskonius. Virkite 15–20 minučių. Pasibaigus nurodytam laikui, išimkite žuvį, sultinį kruopščiai perkoškite per sietelį. Grąžinkite ant viryklės puodą su perkoštu sultiniu, įdėkite supjaustytas bulves ir svogūną. Likus 5 minutėms iki bulvių paruošimo, įdėkite virtos žuvies gabalėlius, apibarstykite žalumynais. Užvirinkite, tada išjunkite, sandariai uždenkite dangčiu ir palikite pastovėti 5–7 minutes.
Salotos
Daugelis žmonių labai mėgsta žuvies ir jūros gėrybių salotas.
„Estrago karpio“ salotos
Ingredientai:
- karpio filė;
- 100 g estragono;
- 200 ml balto sauso vyno;
- 4 šaukštai grietinės;
- 30 ml alyvuogių arba augalinio aliejaus;
- 50 g sviesto;
- 1 nedidelis svogūnas;
- pusė pakuotės druskos.
Žuvies filė nuplaukite, nusausinkite rankšluosčiu ir įtrinkite smulkiai pjaustytu estragonu. Ant kepimo skardos pabarstykite druskos, ant viršaus išdėliokite karpį, kurį vėl pabarstykite druska. Pašaukite į iš anksto įkaitintą iki 180 laipsnių orkaitę pusvalandžiui. Tuo metu paruoškite padažą: sumaišykite sviestą ir alyvuogių aliejų, šiame mišinyje apkepkite svogūnų kubelius iki auksinės spalvos, įpilkite vyno, troškinkite kelias minutes. Į keptuvę įdėkite grietinės ir šiek tiek estragono. Viską gerai išmaišykite, nuimkite nuo ugnies ir leiskite atvėsti. Kai žuvis iškeps, leiskite jai atvėsti, tada supjaustykite mažais gabalėliais ir užpilkite paruoštu padažu. Gaunasi labai skanus ir gražus patiekalas.
Konservai
Iš karpio mėsos galima gaminti ne tik salotas, pirmuosius ir antruosius patiekalus, bet ir konservus.
Norėdami pasigaminti naminių karpio konservų, jums reikės puslitrinių stiklainių ir šių produktų:
- 1 kg karpio;
- 1 svogūnas;
- pipirų, maltų krapų, druskos, kalendros – pagal skonį;
- 200 ml augalinio aliejaus, pageidautina rafinuoto.
Iš anksto paruoškite stiklainius, kruopščiai juos išplaukite ir išdžiovinkite. Svogūnus supjaustykite pusžiedžiais ir tolygiai paskirstykite po stiklainius. Ten pat įpilkite po 2 valg. šaukštus aliejaus. Karpio filė kruopščiai išplaukite, išdžiovinkite, supjaustykite mažais gabalėliais. Žuvį pabarstykite prieskoniais ir išmaišykite. Tada žuvies gabalėlius sandariai sudėkite į stiklainius, nepripildami iki krašto 2 cm. Į kiekvieną indą tolygiai supilkite likusį aliejų ir uždenkite folija. Padėkite į šaltą orkaitę, tada įjunkite ją maksimaliu režimu, po ketvirčio valandos sumažinkite temperatūrą iki 120 laipsnių ir palikite dar 5 minutėms. Išjunkite orkaitę, bet neišimkite stiklainių valandą. Pasibaigus nurodytam laikui, išimkite konservus iš orkaitės ir užsukite iš anksto sterilizuotais dangteliais. Pagal šį receptą pagaminti konservai gali būti laikomi apie metus, tačiau laikantis temperatūros režimo, kuris turi būti nuo +15 iki +17 laipsnių.
Šaltiena
Drebučiai laikomi tradiciškai rusišku patiekalu ir dar caro laikais puošdavo stalus. Į klasikinio recepto sudėtį būtinai įeina želatina, tačiau yra karpio drebučių be šio komponento.
Paruošimui reikės šių ingredientų:
- karpio – kuo daugiau, tuo geriau;
- svogūno ir morkos – po 1 vnt.;
- lauro lapo, juodųjų pipirų grūdelių:
- druskos, prieskonių – pagal skonį.
Žuvį nuvalykite, atskirkite mėsą nuo stuburo. Svarbus momentas: žvynų išmesti nereikia, juos reikia kruopščiai nuplauti ir atidėti į šalį. Jie pravers verdant sultinį. Žuvies galvą, uodegą ir stuburą užpilkite vandeniu, kad jis padengtų visas dalis ir dar liktų dviejų pirštų atsarga. Įdėkite daržoves ir į marlę suvyniotus žvynus. Pastatykite puodą ant stiprios ugnies. Užvirus sumažinkite ugnį ir virkite mažiausiai 1 valandą. Pasibaigus nurodytam laikui, įdėkite prieskonius ir karpio filė. Kai sultinys vėl užvirs, palaukite dar 15–20 minučių.
Išimkite filė iš puodo, sultinį nukoškite. Išdėliokite žuvį giliame inde, papuoškite plonais citrinos griežinėliais ir atsargiai užpilkite sultiniu. Palikite ant stalo, kol visiškai atvės, tada padėkite į šaldytuvą 12 valandų. Šio laiko visiškai pakanka, kad skystis sustingtų ir gautųsi puikūs karpio drebučiai.
Įdomūs faktai

- Karpis yra ilgaamžė žuvis. Maksimalus jo gyvenimo amžius siekia apie 70 metų.
- Šių gėlavandenių žuvų patelės yra labai vaisingos. Kiekviena patelė gali išvesti iki 1 500 000 ikrelijų.
- Kilmės istorija yra prieštaringa. Vieni mano, kad šios žuvys atsirado selekcininkų dėka, kurie dirbo prie laukinio sazano prijaukinimo. Kiti tvirtina, kad karpis iš pradžių atsirado natūralioje aplinkoje be mokslininkų įsikišimo.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
