Kaip ištirpinti sucukrėjusį medų

Visi žino sovietinį animacinį filmuką apie mylimą meškiuką Mikę Pūkuotuką ir jo draugus. Na, žinoma, kiekvienas, kuris jį matė, negalėjo nepastebėti beribės meškiuko meilės medui. Tik štai animaciniame filmuke nepasakojo, kad puikus medus vieną reikšmingą dieną gali sucukrėti, ir taip, kad net šaukštu jį bus sunku išgriebti, jau nekalbant apie perpylimą į vazelę.

Kas yra medus ir iš kur jis atsiranda

Medus – tai produktas, kurį gamina bitės iš įvairių augalų medaus rasos. Jo spalva svyruoja nuo šviesiai geltonos iki tamsiai rudos.

Pagal konsistenciją medus būna:

• skystas;
• tirštas;
• kietas (sucukrėjęs).

Egzistuoja didžiulis kiekis medaus rūšių. Kai kurias įsigyti nesunku bet kuriame regione. Išskiriamos 7 populiarios rūšys, kurios yra paklausios:

1. Liepų medus. Šios rūšies šaltinis – smulkialapė liepa. Šviesiai geltonos spalvos, kartais netgi beveik bespalvis. Laikomas gydomuoju.
2. Grikių medus – iš grikių žiedų. Tamsiai rudos spalvos, nepaprastai saldus skonio paletė pabaigoje pereina į aštrumą. Naudingas sergant kraujo ligomis dėl didelio geležies kiekio.
3. Kaštonų medus – produktas iš kaštonų žiedų. Tamsių atspalvių medus. Truputį kartokas, padeda sergant šlapimo bei lytinių organų sistemos ligomis, taip pat gerai valo tulžies pūslę.
4. Saulėgrąžų medus – iš saulėgrąžų žiedų. Išskirtinis medaus bruožas – graži gintarinė spalva. Jį dažniausiai naudoja kulinarijoje dėl saldaus skonio ir malonaus kvapo. Stiprina imunitetą, padeda kovoti su kvėpavimo takų ligomis.
5. Gėlių medus (įvairiažolės/pievų) – gaunamas iš laukų su įvairiais žiedais. Dažniausiai šviesiai geltonos spalvos. Saldus, jį naudoja sergant įvairiais peršalimais, kvėpavimo takų ligomis, taip pat plačiai paplitęs kosmetologijoje.
6. Gegužės medus – garsiausias, surinktas iš pirmųjų pavasario žiedų. Dažniausiai skaidrios arba šviesios spalvos. Skonis saldus, bet neperdėtai saldus. Padeda sergant gerklės ligomis, pasižymi antibakterinėmis savybėmis.
7. Korinis medus – medus iš supjaustytų korių. Spalva ir skonis priklauso nuo rinkimo vietos. Laikomas vienu naudingiausių, o dėl vaško, kuris yra korių sudėtyje, gali sustiprinti dantenas. Dantenoms gydyti korius naudoja kaip kramtomąją gumą.

Kiekvieną iš aukščiau išvardytų medaus rūšių padirbinėja nesąžiningi pardavėjai:

1. Medus sumaišomas su cukraus sirupu, o kartais netgi galima rasti gryną cukraus sirupą, kuris pateikiamas kaip medus.
2. Kelių rūšių maišymas – į neprinokusį ir nekokybišką medų pridedama dalis gero. Toks produktas neturi naudos, o laikui bėgant gali pradėti rūgti ir sluoksniuotis. Šis medus sukristalizuos, bet paviršiuje atsiras drėgmės perteklius.
3. Bičių šėrimas cukraus sirupu – vabzdžiai, kurie maitinosi sirupu, negalės pagaminti naudingo medaus. Spalvai ir kvapui pagerinti toks medus sumaišomas su tikru.
4. Priedai – siekiant pagerinti medaus išvaizdą, į jį gali būti įdėta želatinos, bulvių krakmolo ir netgi kreidos. Šie priedai daro produktą drumstą ir klampų.
5. Lydymas – senas, praėjusių metų medus gali būti lydomas ir išduodamas už naują, tačiau tokiame produkte jau nėra tiek vitaminų, kiek šviežiame. Iš privalumų lieka tik patraukli išvaizda.

Kaip atskirti tikrą medų nuo padirbto

Medų geriau pirkti iš patikrintų gamintojų ir bitininkų, kurie atsakingai žiūri į savo darbą. Bet jei tokios galimybės nėra, galima pasinaudoti keliais patarimais.

1. Geras medus gali būti skystas tik vasarą, po surinkimo. Jei vėlyvą rudenį ar žiemą jis gražiai tempiasi paskui šaukštą – tai turėtų sukelti įtarimų.
2. Sukristalizavęs bitininkystės produktas gali turėti šviesių dėmių paviršiuje – tai gliukozė, tokio medaus išvaizda natūrali, netolygi.
3. Geras produktas be drėgmės pertekliaus turi tamprią struktūrą.
4. Vienas litras medaus sveria 1 kg 400 g ir daugiau. Mažesnis svoris rodo nekokybišką produkto surinkimą.

Naudingas patarimas! Jei medus kelia abejonių, jį galima patikrinti dėl priedų. Tam reikia sumaišyti vandenį su medumi santykiu 1:1. Jei iškrito nuosėdos – neapsieita be kreidos. Norint patikrinti, galima įlašinti acto – jei tirpale yra kreidos, susidarys putos. Jei nuosėdų nėra, galima į tirpalą įlašinti jodo. Jei tirpalo spalva pasidarė mėlyna – vadinasi, į medų buvo įdėta krakmolo.

Kodėl medus cukruojasi

Kristalizacija, arba susicukravimas, yra natūralaus medaus požymis. Jei jį nagrinėtume po mikroskopu, tai būtų maži kristaliukai, kurie glaudžiai liečiasi vienas prie kito. Po kurio laiko jie susijungia ir medus pradeda kietėti dėl kristalų didėjimo. Vidutiniškai kristalizacija prasideda po 7–8 mėnesių. Išimtis – gegužinis medus, jis gali išlikti skystas iki 10 mėnesių.

Konsistencijos pokytis – tai procesas, patvirtinantis, kad produktas buvo surinktas teisingai ir tinkamu laiku. Medus, surinktas per anksti, nespės susicukruoti; tokio produkto sudėtyje mažai gliukozės ir daug vandens. Jis tik pradės rūgti ir oksiduotis.

Kristalizacijos metu medus įgauna šviesesnį atspalvį, o po lydymo jo spalva vėl tampa tamsi. Tokia savybė būdinga tiek natūraliam, tiek dirbtiniam medui, todėl spręsti apie kokybę vien pagal spalvą neverta.

Naudingas patarimas! Kad medus ilgiau išliktų skystas, jis laikomas kambario temperatūroje. Pagrindinės laikymo sąlygos – tamsi vieta be galimybės patekti tiesioginiams saulės spinduliams, temperatūra ne aukštesnė nei 30 laipsnių.

Kaip ištirpinti medų

Medus, kuris patyrė kristalizacijos procesą, kartais pasiekia tokią kietą būseną, kad jo nebeįmanoma paimti šaukštu. Tada kyla klausimas, kaip jį ištirpinti. Antras svarbus klausimas – ar produktas nepraras savo savybių ir gydomųjų savybių po tirpinimo? Aukšta temperatūra sunaikina ne tik blogas, bet ir geras bakterijas bei mikroorganizmus, todėl virti negalima. Norint atkurti medaus konsistenciją, reikia pasirinkti metodą su švelnesniu temperatūros režimu. Normali lydymosi temperatūra – ne daugiau kaip 50 laipsnių.

Palikti indą su medumi saulėje

Saulės spindulių patekimas gerai įkaitina medų. Ir būtent dėl to jį rekomenduojama laikyti tamsioje vietoje. Temperatūros padidėjimas vėl padaro jį skystą. Šio metodo trūkumai – laikas. Kad pasikeistų medaus agregatinė būsena, turi praeiti daug laiko. Tirpinti medų saulėje vėlyvą rudenį ir žiemą praktiškai neįmanoma.

Karštas vanduo

Žiemą galima naudoti šildymo radiatorius. Temperatūra gali siekti 75 laipsnius. Tirpinimui reikia pastatyti stiklainį ant radiatoriaus arba šalia jo. Didelis šio metodo trūkumas – nėra galimybės kontroliuoti temperatūros.

Megapoliuose tekančio vandens iš čiaupo temperatūra yra pakankamai karšta. Norint ištirpinti medų vandens srove, reikia įdėti medų į nedidelį stiklinį indą, nustatyti temperatūrą apie 50 laipsnių. Per trumpą laiką jis vėl bus paruoštas vartoti.

Vandens vonia

Žinomiausias būdas grąžinti medui skystą būseną yra vandens vonia. Tam prireiks dviejų skirtingo skersmens puodų. Į didesnį puodą pilamas vanduo, tada į jį įstatomas mažesnis puodas. Jį taip pat reikia pripildyti vandens. Į mažą puodą įdedamas stiklainis su medumi. Pageidautina, kad stiklainis būtų uždarytas – tada temperatūra jame bus tolygesnė. Pagrindinė sąlyga – puodai neturi liestis vienas su kitu sienelėmis ar dugnu.

Sumontavus visą sistemą ant dujinės viryklės, vandenį puode su stiklainiu reikia pašildyti iki 50 laipsnių. Temperatūros rodikliui kontroliuoti pageidautina naudoti termometrą. Kai vanduo pasiekia reikiamą laipsnį, dujos išjungiamos. Jei medus ilgai netirpsta, galima vėl įjungti dujas. Pagrindinė sąlyga – stebėti temperatūros režimą ir neviršyti vandens laipsnio.

Naudingas patarimas! Medų geriau tirpinti mažomis porcijomis. Kristalizacijos būsenoje jis išlaiko visas savo savybes. Jei medų tirpinti kelis kartus, jis praras ne tik vitaminus, bet ir struktūrą bei skonį.

Mikrobangų krosnelė

Greiciausias medaus tirpinimo būdas yra mikrobangų krosnelė. Norint ištirpinti šaukštą sukristalizavusio medaus, pakanka vienos minutės. Vanduo, esantis meduje, įkaista ir atiduoda savo šilumą aplinkiniams elementams. Tai greičiausias, bet mažiausiai efektyvus metodas. Jau seniai įrodyta, kad mikrobangos keičia produktų maistingumą. Medus, ištirpintas mikrobangų krosnelėje, bus tik saldus priedas prie arbatos, nes visos naudingos savybės bus prarastos.

Įdomus faktas! Naudojant citriną galima ištirpinti sukietėjusį medų, užtenka įdėti kelis griežinėlius, ir dėl cheminių reakcijų jis pradės tirpti. Tačiau šis būdas tinka tik tiems, kuriems reikia visai nedaug medaus, kad išgertų arbatos. Arbata su citrina ir medumi – ne tik skanu, bet ir labai sveika!

Multivarkė

Kulinarijos plėtra nestovi vietoje, ir šiandien beveik kiekvienoje virtuvėje galima rasti multivirimo puodą. Įvairių programų ir temperatūrų gausa leidžia naudoti šį prietaisą medui tirpinti. Daugelis šeimininkių pažymėjo 2 jo naudojimo medui variantus.

1. Pašildymas. Jei reikia ištirpinti nedidelį kiekį medaus, porą šaukštų ar pusę stiklinės, pašildymo režimas gali išgelbėti situaciją. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vidutinė šio režimo temperatūra yra 65 laipsniai. Todėl negalima palikti medaus ilgam laikui. Medus dedamas į šaltą multivirimo puodo dubenį, įjungiamas pašildymo režimas ir, jam tirpstant, išjungiamas, kol temperatūra labai nepakilo. Tada dangtis uždaromas ir medus paliekamas šiltame dubenyje, kol visiškai ištirps.
2. Multipuodas. Laimei turi tie, kurių multivirimo puodas turi tokį režimą. Jame galima nustatyti 50 laipsnių temperatūrą ir palikti medų tirpti be rizikos prarasti jo gydomąsias savybes.

Medaus tirpinimo multivirimo puodu trūkumas yra gausybė nešvarių indų. Be talpos, kurioje buvo laikomas medus, teks ištepti multivirimo puodo dubenį ir šaukštą. Tačiau kartais tik šis būdas gali padėti.

Pirkimas ir laikymas plastikiniame inde

Daugeliu atvejų medus laikomas stikliniuose stiklainiuose. Tačiau daugelis bitininkų renkasi plastikinę tarą, ji turi daug privalumų:

1. Svoris – plastikas yra lengvas, vadinasi, produktą bus lengviau transportuoti.
2. Forma – parduotuvių lentynose patogu išdėlioti medų tokioje taroje pardavimui.
3. Rankena – skirtingai nei stiklainis, dauguma plastikinių indų turi rankenas, todėl medų tokioje taroje labai patogu nešti.
4. Atsparumas – bet koks stiklainis nukritęs, net jei aukštis nedidelis, sudūžta arba įtrūksta. Kokybiškas plastikas geriau atlaiko tokias apkrovas.

Žinoma, tiek stikle, tiek plastike geras medus galiausiai sukristalizuosis. Dėl savo savybių abiejų tipų talpyklas galima kaitinti karštu vandeniu, kaip aprašyta aukščiau.

Medus korėse

Laimingiesiems korių medaus savininkams patariama neatskirti medaus nuo jo rėmelio. Jį galima laikyti tik šaldytuve, kitaip jis ištekės. Tokio medaus nereikėtų lydyti. Produktas koryse yra vitaminų ir mineralų šaltinis dėl propolio ir bičių vaško. Vaškiniai koriai palaiko dantų ir dantenų sveikatą. Gerai sukramtytus korius galima tiesiog išspjauti, tačiau nereikia bijoti patekimo į skrandį. Organizmas juos pašalins be jokių pasekmių.

Toks naudingas, maistingas ir gydomasis produktas būtinai turi būti kiekvienuose namuose ir bute. Jo nauda įrodyta ne tik senelių, kurie juo gydėsi daugelį metų. Mokslininkai, atlikę daugybę įvairių eksperimentų, įrodė, kad medus gali padėti sergant daugeliu ligų. Rudenį ir žiemą jis padės išvengti peršalimo be pasekmių, o pavasarį ir vasarą – sustiprins imunitetą. Nereikia bijoti vartoti cukruotą medų, jis bet kokiu pavidalu visada skanus ir naudingas.