Ar galima iškart po valgio gerti arbatą?

Arbata yra vienas iš mėgstamiausių gėrimų žmonėms visame pasaulyje. Šiandien jai teikiama ypatinga reikšmė ne tik Anglijoje ir Kinijoje – arbatos ceremonijos vyksta visur. Arbata tapo ne tik puikus būdas greitai numalšinti troškulį, bet ir priemonė, leidžianti sutvarkyti organizmą. Gėrimas naudojamas lieknėjimui, į jį dedama citrinos ir imbiero, paverčiant jį vaistine priemone peršalus. Tačiau dėl to, kad arbata tapo prieinama visiems, atsirado ir informacijos apie jos vartojimo kultūrą – beveik kiekvienas žino, kad ji gali atnešti tiek naudos, tiek žalos.

Kuo arbata naudinga organizmui?

Arbatos lapuose yra daugiau nei trys šimtai įvairių junginių ir medžiagų, kurios yra būtinos žmogaus organizmui. Iš jų galima paminėti:

• Taninai.
• Daugybę rūšių eterinių aliejų.
• Pantokrininę rūgštį.
• Skaidulas.
• Magnis.
• Kalis.
• Fosforas.
• Kalcis.
• Baltyminius junginius.
• Pektinus.
• Vitaminus C, B1, B2, P ir PP.

Tokia sudėtis leidžia arbatą vertinti ne tik kaip skanų gėrimą su maloniu atspalviu, bet ir kaip galimybę gauti daugybę reikalingų medžiagų. Žinoma, nereikėtų tokio gausybės naudingų medžiagų laikyti panacėja nuo visų ligų – vis dėlto arbatą gydymo tikslais verta vartoti tik pasitarus su gydytoju, o taip pat kartu su specialisto paskirtais vaistais. Lygiai taip pat nereikėtų manyti, kad arbata nėra naudinga žmogui – ši nuomonė yra visiškai klaidinga.

Juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino nei įprastame kavos gėrime. Galima pažymėti, kad puodelis juodosios arbatos ryte žvalgina daug geriau nei įprasta silpna kava su pienu. Gėrime yra teofilino, kuris turi diuretinių savybių ir stimuliuoja centrinę nervų sistemą.

Kadangi arbatoje galima rasti ir katechinų, savo savybėmis panašių į vitaminą P, gėrimas apsaugo nuo aterosklerozės, lėtindamas adrenalino oksidaciją, taip pat gerina askorbo rūgšties įsisavinimą. Vitamino B2 buvimas užtikrina medžiagų apykaitos normalizavimą, o PP gerina žarnyno veiklą ir stiprina angliavandenių įsisavinimą.

Arbata naudojama lieknėjant – gausus vitaminų rinkinys leidžia kompensuoti būtinų medžiagų trūkumą ir palaikyti organizmo tonusą. Gėrimą gali vartoti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau esant lėtinėms ligoms, reikėtų apsiriboti vienu ar dviem puodeliais per dieną.

Kaip išsirinkti kokybišką arbatą?

Ekspertai teigia, kad organizmui naudinga tik kokybiška juodoji arbata, todėl gėrimo pasirinkimas – sudėtinga ir labai atsakinga užduotis. Vadovaujantis paprastais atrankos principais, galima gauti visą vitaminų ir būtinų medžiagų kompleksą, išleidus nedidelę pinigų sumą.

Pirmiausia teks apsispręsti dėl rūšies. Egzistuoja dešimtys rūšių, ir tai ne tik standartiniai žaliosios, juodosios ir raudonosios arbatos gėrimai. Daugelyje kultūrų arbata vartojama skirtingai, todėl produktas gali atrodyti gana neįprastai. Pavyzdžiui, Anglijoje įprasta gerti arbatą su pienu, Rusijoje – su gabalėliu cukraus ar citrinos skiltele, o kai kuriose šalyse ji geriama net su druska ir prieskoniais.

Renkantis veislę, pirmiausia reikėtų vadovautis savo skonio pageidavimais, ir tik po to – mada ir kultūros ypatumais. Pavyzdžiui, gyvenant Kinijoje, visiškai nebūtina visada teikti pirmenybę geltonajai ar žaliajai arbatai, nors šioje kultūroje pripažįstama būtent tokia rūšis dėl kenksmingų priedų ir dažiklių nebuvimo.

Užpilo kokybę galima nustatyti pagal būdingus požymius:

1. Lapų spalva. Daugeliu atvejų kokybiška juodoji arbata paprastai būna labai tamsaus atspalvio, o žalioji – žalios. Jei lapai pašviesėjo ir parudavo, vadinasi, arbata prastos kokybės arba buvo laikoma netinkamomis sąlygomis.
2. Kokybiškas užpilas turi būdingą blizgesį. Jei lapai blankūs ir matiniai, greičiausiai arbata nekokybiška.
3. Arbatos lapai turėtų būti maždaug vienodo dydžio. Į padirbinį dažnai patenka mažo dydžio lapai arba dulkių dalelės.
4. Pašaliniai elementai. Biriame užpile dažnai galima rasti arbatos šakelių nuolaužų, o jei gėrimas buvo netinkamai laikomas, biriame produkte galima įžvelgti ir kartono, ir net folijos.
5. Kvapas. Aukštos kokybės gėrime neturėtų būti pašalinių aromatų, pavyzdžiui, metalinio ar pridegusio.

Kokybę galima nustatyti atkreipiant dėmesį į veislę. Kai kurios rūšys turi būdingų ypatybių, pagal kurias nustatyti kokybę gana sudėtinga.

Kaip teisingai užplikyti arbatą?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kiekvienas moka užplikyti arbatą. Žinoma, pagrindinius aromatingo gėrimo plikymo įgūdžius mums įdiegė dar vaikystėje, tačiau ne visi žino, kad netinkamas plikymas atima iš arbatos daugybę naudingų savybių. Todėl dažnai norintys gauti užpilo efektą lieka nieko nepešę – neužtenka vien užpilti arbatos lapelius verdančiu vandeniu.

Prieš užplikant būtina patikrinti produkto kokybę. Tam pakanka pažvelgti į pakavimo datą – jei lapeliai supakuoti daugiau nei prieš pusę metų, greičiausiai pageidaujamo skonio ir poveikio pasiekti nepavyks. Lapeliai turi būti sodrios spalvos be pašalinių intarpų.

Taip pat reikia atkreipti dėmesį į arbatos užplikymui naudojamo vandens kokybę – idealiu atveju jis turėtų būti minkštas ir išvalytas, be pašalinių priemaišų ir chemikalų. Kai kurie arbatos mylėtojai netgi renkasi ypatingus porceliano ir fajanso arbatinukus – manoma, kad tokie indai padeda pagerinti skonį.

Klasikinis arbatos užplikymo receptas atrodo taip: paimti arbatinį šaukštelį birios arbatos ant vieno puodelio vandens. Užpilti lapelius verdančiu vandeniu ir palikti pritraukti 5–7 minutes.

Maža gudrybė: vandenį į arbatinuką geriau pilti dviem etapais. Pirmiausia reikia užpilti pusę arbatinuko, leisti mišiniui pritraukti porą minučių, o tada įpilti likusį vandenį. Taip skonis tampa sodresnis.

Po to, kai gėrimas užplikytas, arbatos lapelių likučius reikia nedelsiant pašalinti. Tai daroma tam, kad neatsirastų kartaus poskonio. Įdomu, kad kai kurios arbatos rūšys leidžia jas užplikyti du kartus, išlaikant skonio savybes.

Ar galima iškart po valgio gerti arbatą?

Daugeliui žmonių nuo Sovietų Sąjungos laikų tapo įpročiu gerti arbatą iškart po valgio – daugelyje šeimų tai jau laikoma tradicija. Bet ar naudinga organizmui gerti gėrimą po valgio, ir kokią žalą gali sukelti tokie pietūs?

Arbatos vartojimo po valgio nauda yra tik ta, kad žmogus numalšina troškulį, atsikrato maisto ir prieskonių poskonio. Tuo pačiu atsiranda sotumo jausmas, net jei maisto kiekis buvo nepakankamas alkio jausmui panaikinti. Dažnai naudojami ir tradiciniai arbatos užkandžiai – sumuštiniai, blyneliai ir kiti skanėstai. Taip pat arbatą po valgio geria norintys sulieknėti – užtenka suvalgyti šiek tiek pietums ar vakarienei, užsigerti karštu gėrimu, kad alkio jausmas išnyktų.

Bet kokių gėrimų, įskaitant arbatą, vartojimo po valgio žala yra ta, kad skystis ištirpdo maistines medžiagas, esančias produktuose, išplauna skrandžio sultis, todėl vitaminai neįsisavinami. Tai taikoma ir paprastam vandeniui, ir net iš pirmo žvilgsnio naudingoms sultims.

Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria – kažkas įsitikinęs, kad arbatos iškart po valgio žalos nėra, nes svarbiausia – kokį maistą žmogus vartoja. Įdomu, kad kai kurie dietologai mano, jog arbatą galima gerti tik praėjus penkioms valandoms po valgio. Žinoma, toks variantas daugeliui yra visiškai nepriimtinas.

Po kokio laiko po valgio galima gerti arbatą ar kavą?

Patyrę dietologai teigia, kad bet kokius gėrimus galima gerti ne anksčiau kaip po trisdešimties minučių po valgio – tai yra tuo metu, kai maistas jau paliko skrandį. Jie tai aiškina tuo, kad per šį laiko tarpą visos naudingos medžiagos iš suvalgyto patiekalo patenka į organizmą, o skrandžio sultys spėja atlikti savo darbą.

Be to, šis įspėjimas susijęs su tuo, kad skystis, patekęs į skrandį, sulėtina maisto virškinimo procesą, dėl ko sutrinka visos virškinamojo trakto funkcijos. Tai taikoma tiek arbatos, tiek kitų gėrimų – kavos, vandens, sulčių, gazuoto vandens – vartojimui. Rekomenduojama arbatos gėrimą padaryti atskiru valgiu, tuomet sveikatai žalos nebus, o visos naudingos medžiagos bus visiškai įsisavintos organizmo.

Ar galima užgerti maistą arbata?

Lygiai taip pat, kaip ir arbatos gėrimą iškart po valgio, specialistai nerekomenduoja gerti gėrimų valgio metu. Žinoma, daugeliui žmonių, ypač vartojant sausą maistą, daug patogiau lydėti maistą gėrimu – atrodo, kad taip maistas lengviau ir greičiau patenka į skrandį.

Pasirodo, kad užgeriant maistą, žymiai susilpnėja seilėtekio procesas, kuris atlieka svarbų vaidmenį virškinimo procese. Sumažėja išskiriamų skrandžio sulčių kiekis, o tai gali sukelti virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, o vėliau ir rimtas ligas. Maistas skrandyje nespėja pereiti būtino apdorojimo ir sustingsta, prasideda natūralus fermentacijos procesas, kuris sukelia pilvo pūtimą ir sunkumo jausmą skrandyje.

Kai žmogus užgeria maistą arbata, kartu su skysčiu jis praryja didelį kiekį oro. Oras sudaro didžiąją dalį skrandžio dujų, o organizmas tiesiog nespėja apdoroti visų medžiagų, dėl to taip pat atsiranda virškinimo organų veiklos sutrikimų. Jei organizmas vis dėlto reikalauja skysčių valgio metu, rekomenduojama atkreipti dėmesį į skystas sriubas – jos nesukelia tokio pavojaus organizmui, nes jų sudėtyje yra daug naudingų medžiagų.

Ar galima užgerti vaistus arbata?

Medicinos specialistai primygtinai rekomenduoja visus vaistus užgerti tik paprastu vandeniu. Reikalas tas, kad arbatos sudėtyje esantys elementai gali paveikti gydymo procesą, o kai kuriais atvejais net jį sulėtinti.

Jei vis dėlto atsiranda būtinybė užgerti vaistą arbata, pavyzdžiui, po ranka nebuvo negazuoto vandens, rekomenduojama naudoti silpną šiltą arbatą. Taip padidėja tikimybė, kad vaistas greitai ištirps skrandyje ir turės teigiamą poveikį.

Dažnai vaistų vartojimas skiriamas kelis kartus per dieną prieš valgį arba valgio metu – tokiu atveju užgerti vaistą arbata griežtai draudžiama. Be to, kad gėrimas gali trukdyti preparato poveikiui, jis daro neigiamą įtaką maisto įsisavinimui skrandyje.

Nerekomenduojama gerti arbatos, jei gerklė gydoma aerozoliniu purškalu – gėrimas tiesiog nuplaus visas naudingas medžiagas, terapija neduos rezultatų. Gydant virškinamojo trakto ligas, taip pat teks atsisakyti arbatos užgėrimo.

Ar galima gerti arbatą prieš valgį?

Su mėgstamo gėrimo vartojimu prieš valgį susiklosto tokia pati situacija kaip ir su arbatos gėrimu po valgio. Rekomenduojama gerti arbatą ne vėliau kaip pusvalandį prieš pietus ar vakarienę. Jei tai padarysite anksčiau, gėrimas praskies skrandžio sultis po maisto patekimo, o organizmui reikalingos medžiagos nebus įsisavintos.

Per trisdešimt minučių arbata spės palikti skrandį, o virškinimo traktas bus saugus. Galima ramiai mėgautis naudingu arbatos poveikiu, nesijaudinant dėl pasekmių.

Šiandien arbatos vartojimas yra pilnavertė kultūra. Kiekvienoje šalyje šis gėrimas turi savo istoriją, su juo susijusios unikalios tradicijos, kurios dažnai perduodamos iš kartos į kartą. Norint visapusiškai mėgautis mėgstamu gėrimu ir išlaikyti tūkstantmetes tradicijas, reikia atkreipti dėmesį į jo vartojimo taisykles, naudą ir žalą, tinkamą laiką, taip pat į užpilo kokybę – tada bet koks arbatos gėrimas taps malonus ir naudingas. Nereikia bijoti eksperimentuoti – kiekvienas organizmas reaguoja individualiai, tačiau į jo reakcijas vis tiek būtina įsiklausyti.