Erškėtis: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Erškėtis, dar vadinamas laukine rože, yra unikalus augalas, nepaprastai naudingas, gražus ir kvapnus. Jo cheminė sudėtis stebina, daugelis gydytojų rekomenduoja laukinę rožę kaip vaistinę priemonę. Deja, kiekvienais metais jis vartojamas vis mažiau, o daugelis net neįtaria, kokias nuostabias savybes turi šis augalas.

Kas yra erškėtis ir kaip jis atrodo

Erškėtis yra viena seniausių rožinių (Rosaceae) šeimos genčių.

Dauguma erškėčių yra tiesiai augantys krūmai, rečiau sutinkami vijoklių pavidalu, kartais gali būti žemi medžiai. Stiebai padengti daugybe aštrių spyglių. Erškėčio žiedai gali būti įvairių spalvų: nuo sniego baltumo iki kraujo raudonumo ar net juodos. Dažniausiai žiedai yra pilnaviduriai, rečiau pasitaiko lygiažiedžiai. Žiedų dydis svyruoja nuo labai mažų iki didelių.

Erškėčių rūšių yra labai daug, sutinkami ir visžaliai, ir lapus metantys krūmai.

Kuo skiriasi erškėtis nuo gudobelės

Kai kurie painioja erškėtį ir gudobelę. Iš tiesų šie augalai yra visiškai skirtingi: jie skiriasi forma, dydžiu, vaisiais, gydomosiomis savybėmis.

Gudobelė atrodo kaip mažas medelis su labai dideliais spygliais, ir manoma, kad ji yra obels protėvė. Gudobelė žydi pačioje vasaros pradžioje arba pavasario pabaigoje, jos žiedai balti, susitelkę žiedynuose. Vaisius veda rudenį. Gudobelės uogos smulkios, gali būti raudonos, oranžinės, juodos spalvos. Uogų forma paprastai apvali arba pailga, viduje kauliukas.

Iš uogų paprastai gaminami labai skanūs džemai, sultys, kompotai, uogienės. Dažnai uogos džiovinamos.

Atkreipkite dėmesį! Gudobelės vaisiai medicinoje naudojami kaip kraujagysles plečianti priemonė, naudinga kraujotakai.

Erškėtis dažniausiai atrodo kaip aukštas krūmas, padengtas mažais dygliukais. Žiedai pasirodo pavasario viduryje, dideli, įvairių spalvų. Vaisiai sunoksta pačioje rudens pabaigoje.

Erškėtuogių ir gudobelių uogų išvaizda panaši, tačiau viduje jos skiriasi. Erškėtuogių viduje yra sėklų dėžutė su keletu mažų sėklų, o gudobelėje – vienas kauliukas. Be to, gudobelių uogos yra lygios, o erškėtuogių – šiurkščios.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Cheminė struktūra labai turtinga, todėl iš džiovintų vaisių dažnai gaminami įvairūs gydomieji preparatai.

Vitaminiai, esantys erškėtuogėse
Uogose yra daugybė vitaminų, reikalingų žmogaus organizmo sveikatai palaikyti:

• B2 teigiamai veikia žmogaus reprodukcinius organus ir skydliaukę;
• B3 palankiai veikia oksidacijos ir redukcijos procesus;
• A (retinolis) naudingas regėjimui;
• E (tokoferolis) normalizuoja kraujotaką;
• C gerai veikia imuninę sistemą;
• Vitaminas K svarbus normaliam kraujo krešėjimui.

Dėl to, kad erškėtuogėse yra labai daug vitaminų, jų negalima vartoti ilgą laiką: galima per daug prisotinti organizmą, o tai žmogui yra daug pavojingiau nei vitaminų trūkumas.

Mikroelementai
Mikroelementai, esantys cheminėje sudėtyje:

• kalis;
• kalcis;
• fosforas;
• magnis;
• natris;
• geležis;
• cinkas.

Geležis erškėtuogių struktūroje skatina hemoglobino susidarymą kraujyje. Jei jos trūksta, gali išsivystyti anemija. Ca, K ir Mg padeda širdies ir kraujagyslių sistemos darbui. Fosforas padeda stiprinti dantų emalį.

Kaloringumas
100 gramų erškėtuogių yra 109 kcal. Baltymų kiekis – 1,6 g, riebalų – 0,7 g, angliavandenių – 22,4 g.

Naudingos erškėčio vaisių savybės

Erškėtuogės naudojamos tiek oficialiojoje, tiek tradicinėje medicinoje. Pasakojama, kad pats Hipokratas skyrė šį augalą ligoniams kaip veiksmingą vaistą.

Naudojamos beveik visos augalo dalys: šaknys, uogos, žiedai. Dažniausiai naudojami vaisiai.

Dėl puikios cheminės sudėties uogos plačiai naudojamos kaip įvairių ligų, pavyzdžiui, tonzilito, peršalimo, gripo, gydymo ir profilaktikos priemonės. Taip pat vaisiai naudojami deguonies kokteiliams, kurie gali padidinti imunitetą ir bendrą kūno aktyvumą.

Moterims

Nuo seniausių laikų daugelis erškėtuoges vadina ne kitaip kaip „keturiasdešimties ligų gydytoju“. Ypač naudingas moterų organizmui:

1. Uogos tinka įvairiems uždegimams malšinti: nuo paprasto ŪVKI iki ginekologinių problemų.
2. Iš uogų pagaminti vaistai aktyvina imuninę sistemą.
3. Erškėtuogės naudingos širdies raumeniui, išskyrimo sistemai, kasai, kraujospūdžiui.
4. Padeda normalizuoti metabolizmą, apsaugo nuo cholesterolio pertekliaus kraujyje.
5. Pašalina šlakus ir toksines medžiagas.
6. Iš erškėtuogių gaunama puiki bendra tonizuojanti priemonė, kuri yra puikus vaistas kovojant su depresija ir stresu.

Antpilas gali padidinti organizmo atsparumą. Taip pat jis saugo nuo įvairių virškinimo trakto problemų, padeda atsikratyti perteklinės tulžies ir uratų. Jei moteris periodiškai vartoja uogų antpilus, ji gali sustabdyti aterosklerozės vystymąsi ankstyvoje stadijoje. Puikiai padeda tirpalas kraujavimui sustabdyti ir greitam įvairių žaizdų bei nudegimų gijimui.

Vyrams

Vaisių nauda vyrams žinoma jau daugiau nei 2000 metų. Pavyzdžiui, vikingų gentys, leisdamosios į žygius, visada pasiimdavo daug erškėtuogių, iš kurių gamindavo įvairias sriubas ir marmeladą, saugančius nuo tuo metu pavojingos ligos – skorbuto.

Šiuolaikinė medicina išskiria keletą pagrindinių naudingų erškėtuogių savybių vyro organizmui:

1. Imuniteto stiprinimas visada būtinas tiems, kurie atlieka sunkų darbą.
2. Uždegimų profilaktika ypač naudinga šlapimo išskyrimo sistemai.
3. Cukraus kiekio mažinimas yra puiki cukrinio diabeto profilaktika.
4. Erškėtuogės gali pristabdyti aterosklerozės formavimąsi.
5. Padeda šalinant uratinius akmenis, o tai savo ruožtu sustabdo šlapimo akmenligės vystymąsi.
6. Gerai kovoja su priešinės liaukos uždegimais, profilaktinė priemonė nuo prostatito.
7. Gali sustiprinti libido ir seksualinį potraukį.

Didžiulę naudą teikia didelis askorbino rūgšties kiekis, kuris apsaugo vyro organizmą nuo lemtingo šiuolaikinės ekologijos poveikio.

Tiesioginio poveikio vyro potencijai, žinoma, nėra, tačiau dėl galingo erškėtuogių sveikatinimo poveikio libido žymiai padidėja.

Nėštumo metu

Nėštumo metu gerti laukinių rožių antpilus rekomenduoja daugelis gydytojų, nes jie yra labai veiksmingi ir praktiškai nekenksmingi.

Dažniausiai pasitaikantys sveikatos sunkumai nėštumo metu, kuriuos padeda išvengti laukinė rožė:

1. Įvairios peršalimo ligos. Dėl didelio vitamino C kiekio ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų (ŪKVI) rizika sumažėja iki minimumo.
2. Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas) ir kitos šlapimo sistemos ligos. Su šiais sunkumais moterys nėštumo metu susiduria labai dažnai dėl neįprastų procesų organizme, kurie lydi visą vaisiaus nėštumo laikotarpį. Erškėtuogių nuoviras yra puikus diuretikas. Taip pat jis padeda atsikratyti edemos, todėl jį galima vartoti kasdien.
3. Anemija. Dažnai atsitinka, kad organizmui trūksta geležies ir hemoglobino, o tai yra anemijos (mažakraujystės) priežastis. Laukinėje rožėje yra didelis geležies kiekis, todėl ji yra puiki priemonė tokiems sunkumams išvengti.
4. Depresija. Šiuo metu labai pasikeičia įprastas gyvenimo būdas, organizmas persitvarko nešiojant vaisių. Moterys pradeda jaudintis ir nervintis. Visa tai labai blogai veikia nėščios moters psichinę būklę ir gali sukelti depresiją. Laukinės rožės gėrimas pasižymi stipriu, veiksmingu poveikiu esant depresinei būsenai, padedančiam būsimoms gimdyvėms įveikti nerimą, rūpesčius, sumaištį.

Tačiau verta atsiminti, kad be tiesioginio gydytojo paskyrimo nereikėtų vartoti vaistinių preparatų iš šio augalo, kad nepakenktumėte organizmui.

Žindymo laikotarpiu

Įvairių erškėčio dalių užpilai žindymo laikotarpiu yra naudingi. Jie puikiai apsaugo nuo peršalimo ir kitų užkrečiamųjų ligų, taip pat skatina pieno gamybą. Jei vaikui nepasireiškė alergija šiam augalui, mama gali gerti užpilus be baimės. Tačiau į racioną juos galima įtraukti praėjus 3 mėnesiams po gimdymo.

Vaikams

Įvairūs erškėčio uogų preparatai yra naudingi vaikams žiemos ir rudens laikotarpiais, kai didelė tikimybė peršalti, susirgti ūmine kvėpavimo takų infekcija ar gripu.

Nauda vaikams:

• bendrai stiprinančios savybės;
• imuniteto stiprinimas;
• antivirusinės;
• regeneruojančios;
• kraujodaros;
• tulžies išsiskyrimą skatinančios.

Naudojimas:

1. Profilaktikai verta naudoti erškėčio sirupą. Kiekvieną kartą išeinant iš namų, reikėtų sutepti nosies takus erškėčio aliejumi, kad sumažėtų susirgimo rizika. Taip pat šis aliejus gali padėti slogos atveju.
2. Laukinė rožė naudojama gydant LOR infekcijas, kosulį, žarnyno apsinuodijimus.
3. Dėl to, kad vaikystėje virškinimo trakto sistema yra netobula, kai kurie vaikai kenčia nuo geležies stokos anemijos. Tokiu atveju pediatrai skiria vaikams erškėčio sirupą.

Pradėti duoti vaikams erškėčio nereikėtų anksčiau nei šešių mėnesių amžiaus, kitaip gali pasireikšti alergija.

Metant svorį

Pagrindinė laukinės rožės nauda kovojant su antsvoriu yra ta, kad ji gali paveikti dažniausias jo atsiradimo priežastis:

• medžiagų apykaitos, virškinimo sistemos, viso virškinimo trakto veiklos sutrikimai;
• toksinių medžiagų nusėdimas virškinimo trakte;
• perteklinio skysčio kaupimasis.

Jei medicinoje naudojamos visos naudingo augalo dalys, tai svorio mažinimui gali padėti tik uogos ir žiedlapiai.

Uogos gali padėti pašalinti iš organizmo perteklinį skystį, pagreitina medžiagų apykaitą, dėl ko pertekliniai riebalai nespėja nusėsti, o dėl skysčių pašalinimo sumažėja patinimai. Verta paminėti, kad nereikėtų dėti per daug vilčių į erškėtį: jis yra tik pagalbininkas mažinant antsvorį. Kad iš tikrųjų sulieknėtumėte, reikia imtis rimtesnių priemonių, pirmenybę teikiant kompleksinėms.

Erškėtis medicinoje

Sergant cukriniu diabetu

Laukinės rožės nauda sergant cukriniu diabetu yra milžiniška. Ji puikiai veikia endokrinines liaukas, medžiagotą ir kitas su liga susijusias organizmo funkcijas. Erškėtuogių gėrimas gali prisotinti sergančiojo organizmą įvairiomis naudingomis medžiagomis, sustiprinti kraujagysles ir užkirsti kelią jų trapumui. Erškėtuogės stiprina kapiliarus. Jei ligos eigoje atsiranda kraujavimas iš nosies ir mėlynės, erškėtuogės jas puikiai gydo.

Gydytojai ypač rekomenduoja vartoti šio augalo užpilus sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, kai atsiranda kraujagyslių sistemos problemų, sutrinka kraujotaka. Askorbo rūgštis gali skystinti kraują, tačiau šis poveikis nėra ypač pastebimas, nes vitamino K veikimas per stiprus. Didelis vitaminų kiekis taip pat padeda pagerinti kraują, sustiprinti imunitetą, kovoti su uždegiminėmis ligomis, ir apskritai erškėtuogės yra naudingos gerinant sergančiojo savijautą.

Naudingos krūmo funkcijos sergant diabetu:

1. Gerėja insulino įsisavinimas, dėl ko gliukozės lygis normalizuojasi.
2. Padeda lieknėti, o tai yra teigiamas aspektas sergantiesiems cukriniu diabetu.
3. Vaisiuose esantis magnis ir kalis padeda pagerinti širdies ir kraujagyslių darbą, normalizuoja kraujospūdį.
4. Erškėtuogės „stebi“ angliavandenių apykaitą: jei būklė kritiška, gali ją stabilizuoti.
5. Įvairūs erškėtuogių nuovirai turi teigiamą poveikį kasai, gerina jos darbą.

Naudingų savybių yra pakankamai. Diabetikai taip pat gali maišyti erškėtuogių vaisius su kitomis uogomis ir žolelėmis, kad sustiprintų poveikį.

Svarbu: erškėtuogių glikemijos indeksas — 25 vienetai.

Sergant pankreatitu

Žinoma, vien erškėtuogėmis pankreatito neišgydysite, tačiau nauda iš jų bus didelė.

Jei jas naudosite sergant pankreatitu, galima gauti tokius efektus:

• susilpninti, o galiausiai ir visai pašalinti skausmo sindromą;
• paspartinti pažeistų kasos audinių atkūrimo procesus;
• pašalinti uždegimą;
• normalizuoti medžiagų apykaitą;
• sustiprinti imunitetą, padaryti organizmo sistemas mažiau jautrias infekcijoms.

Erškėtuogių nuoviras sergant šia liga yra rekomenduojamas priedas prie gydytojų paskirto pagrindinio gydymo.

Sergant gastritu

Gastritas – tai liga, susijusi su skrandžio gleivinės uždegimu. Ji yra gana sunki – ją būtina laiku gydyti.

Gastritas būna trijų pagrindinių tipų: su padidėjusiu, sumažėjusiu ir normaliu rūgštingumu. Sergant gastritu su padidėjusiu rūgštingumu, erškėtuogių vartojimas yra visiškai draudžiamas dėl didelio jose esančio vitamino C ir organinių rūgščių kiekio: jos gali trukdyti gyti opoms skrandžio sienelėse. Vartojant nuovirus ir užpilus sergant tokia liga, galima tik pabloginti ligos eigą.

Jei žmogus serga gastritu, kuriam būdingas sumažėjęs arba normalus rūgštingumas, erškėtuogių nuovirus galima vartoti silpnėjant arba išnykus ligai (remisijos metu) ir tik kaip pagalbinę priemonę sveikatai stiprinti. Jei gastritas yra paūmėjimo stadijoje, rizikuoti vartojant erškėtuoges neverta.

Žarnynui

Erškėtuogės laikomos puikia priemone įvairiems žarnyno sutrikimams, pavyzdžiui, viduriavimui. Uogos gali daryti dezinfekuojamąjį, stiprinamąjį ir sutraukiamąjį poveikį žarnynui, taip normalizuodamos išmatas.

Esant vidurių užkietėjimui

Erškėtuogės vartojamos ir esant įvairioms žarnyno nepraeinamumo formoms: minkštimas puikiai atpalaiduoja, todėl nuovirai yra puikus vaistas gydant ir užkertant kelią vidurių užkietėjimui.

Sergant podagra

Podagra yra medžiagų apykaitos patologija, kai baltymų skilimas tampa per didelis, o inkstai negali savarankiškai pašalinti šlapimo rūgšties. Ji atsiranda, kai sutrinka endokrininės sistemos veikla. Hormonai pradeda judėti netinkamai, imunitetas atakuoja druskų kristalus, todėl žmogus jaučia stiprų skausmą. Ši liga visiškai neišgydoma, tačiau vartojant medžiagas, galinčias reguliuoti organizmo hormoninės sistemos veiklą, galima palengvinti bendrą būklę.

Tarp naudingųjų erškėtuogių savybių yra ta, kuri padeda sergant podagra, – tai gebėjimas ardyti šlapimo rūgšties nuosėdas ir išlaisvinti nuo jų sąnarius. Be to, jos gali skatinti druskų šalinimą iš organizmo. Šios savybės gali žymiai pagerinti podagra sergančiojo būklę, todėl gydytojai dažnai skiria erškėtuogių nuovirų kaip pagalbinę priemonę. Tačiau jei gydantis gydytojas nerekomendavo vartoti erškėtuogių, savarankiškai jų vartoti nereikėtų, kad būklė nepablogėtų.

Sergant kolitu

Kolitas yra storosios žarnos uždegiminė liga. Dažniausiai ji pasireiškia vyrams nuo 40 iki 60 metų ir moterims nuo 20 iki 60 metų.

Gydytojai mano, kad erškėtuoges šiai ligai vartoti reikia. Jose gausu karotino, pektinų, įvairių rūgščių ir kt. Sergant kolitu jos naudojamos kaip labai veiksminga priešuždegiminė priemonė.

Augalą sergant kolitu vartoti leidžiama tiek paūmėjimo, tiek remisijos metu. Pavyzdžiui, jei pykinimo, kuris yra beveik nuolatinis ligos palydovas, metu sukramtysite porą erškėtuogių lapelių, pykinimą galima sumažinti. Taip pat šio augalo nuovirai padeda esant kraujavimams, kurie taip pat dažnai pasireiškia sergant kolitu.

Kepenims

Kepenys yra pagrindinis žmogaus organizmo gynėjas nuo neigiamo aplinkos poveikio. Jos nuolat filtruoja kraują, šalina toksinus. Geba atsistatyti pačios, tačiau vartojant daug kenksmingo maisto ir alkoholio, kepenų ląstelės žūva.

Erškėtuogės – labai švelni ir saugi priemonė kepenims gydyti. Jos gali mažinti uždegimą, itin palankiai veikia pažeistas ląsteles. Tai ypač svarbu esant įvairiems navikams ir opoms.

Rekomenduojama vaisius vartoti kaip gerą profilaktinę priemonę. Vaisių komponentai gali padėti kepenims gaminti tulžį, kuri yra pagrindas organizmo valymui nuo kenksmingų toksinių medžiagų.

Sergant hemorojumi

Vėl verta grįžti prie to, kad šio nuostabaus krūmo uogos yra labai turtingos įvairiais vitaminų kompleksais ir gydomosiomis medžiagomis. Vaistas, pagamintas iš šių uogų, veikia sergančiojo hemorojumi organizmą:

• gerina virškinimą;
• gydo;
• mažina arba šalina uždegimą;
• stabdo kraujavimą;
• tonizuoja kraujagysles;
• Mažina patinimus;
• šalina niežulį;
• malšina skausmą.

Visos šios savybės leidžia per trumpą laiką pašalinti sunkią ligą. Tačiau gydymas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei griežtai laikomasi visų gydytojo rekomendacijų.

Sergant cholecistitu

Cholecistitas – tulžies pūslės uždegimas, dažniausiai yra dažna tulžies akmenligės komplikacija. Cholecistito simptomas – stiprus skausmas dešinėje pusėje keičiant kūno padėtį.

Laukinis erškėtis sergant cholecistitu vartojamas kaip priešmikrobinė ir tulžį varanti priemonė. Uogų nuoviras geriamas, kad pašalintumė ligos požymius. Jis padeda:

• pašalinti skausmą, nes jis turi puikų spazmolitinį poveikį;
• paspartinti pažeistų audinių ir ląstelių atsistatymą;
• sumažinti uždegimą ir normalizuoti medžiagų apykaitos procesus;
• blokuoti anemiją;
• sumažinti cholesterolio kiekį, sustiprinti kraujagysles.

Ilgą laiką sergant cholecistu gydytojai nerekomenduoja vartoti nuovirų: tai gali sukelti kasos veiklos slopinimą.

Dėl kraujospūdžio

Šio krūmo vaistinės priemonės gali turėti skirtingą poveikį kraujagyslių sistemai. Pavyzdžiui, siekiant padidinti kraujospūdį, vartojama spirituota uogų tinktūra. Vandens užpilas, priešingai, padeda mažinti spaudimą.

Gydomosios savybės sergant hipertenzija:

• kraujagyslių išplėtimas ir elastingumo atkūrimas;
• kraujavimo funkcijos stimuliavimas;
• širdies ir kraujagyslių darbo palaikymas;
• diurezinis poveikis;
• tachikardijos šalinimas;
• miego kokybės ir trukmės gerinimas.

Dėl to erškėtuogių vandens užpilai gali ne tik mažinti spaudimą, bet ir užkirsti kelią aterosklerozei, inkstų nepakankamumui, širdies ligoms, kurios taip pat gali sukelti hipertenziją.

O štai nuo spirituotų tinktūrų hipertenziku turėtų atsisakyti, kitaip gali pabloginti padėtį.

Dėl aritmijos

Sėslus gyvenimo būdas, antsvoris, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, emocinis nestabilumas – visa tai gali sukelti aritmiją. Laukinė rožė palaiko kraujagyslių elastingumą ir stiprina širdies raumenį, o tai padeda išvengti aritmijos.

Liaudies medicinos receptai su erškėčiu

Alternatyviojoje medicinoje ligų profilaktikai ir gydymui iš laukinės rožės gaminami nuovirai, užpilai, aliejai.

Universali tinktūra imunitetui stiprinti

Norint paruošti universalią gydomąją tinktūrą, uogas (1 stiklinę) reikia nuplauti ir pertrinti, po to užpilti 10 dalių verdančio vandens. Tada mišinį 10 minučių palaikoma ant mažos ugnies vandens vonelėje. Paruošta tinktūra supilama į termosą. Jei tokios talpos nėra, galima tiesiog uždaryti stiklainį dangteliu ir pastatyti į šiltą vietą 2–3 valandoms, kad pritrauktų. Po šio laiko antpilas perkošiamas per marlę, sulenktą keliais sluoksniais. Vartojama po pusę stiklinės po valgio rytais.

Alkoholinė tinktūra slėgiui normalizuoti

100 g uogų susmulkinama ir užpilama degtine (pusė litro). Tada indas pastatomas į tamsią vietą 10–12 dienų, kad pritrauktų. Vartojama tris kartus per dieną po 15–20 lašų prieš valgį.

Nuoviras nuo otito

Gėlės užplikomos santykiu 2 valg. š. ant puodelio verdančio vandens, tada į jau paruoštą nuovirą įpilama pusė stiklinės morkų sulčių. Lašinti reikia į ausį tris kartus per dieną po 1–2 lašus.

Gydomosios erškėčio šaknies savybės

Erškėtuogės šaknelė beveik tokia pat gera kaip ir uogos. Naudingumas slypi cheminėje struktūroje, kuri yra labai turtinga. Joje yra šie komponentai:

• policiklinės organinės rūgštys ir alkoholiai (triterpenoidai);
• rauginės medžiagos;
• flavonoidai;
• riboflavinas;
• tiaminas;
• folio rūgštis;
• pektinai;
• lipofiliniai ir hidrofobiniai vitaminai (K);
• beta karotinas;
• niacinas.

Šaknis vartojama šiais atvejais:

1. Virškinimo trakto ligos. Su jo pagalba galima reguliuoti virškinimo sutrikimus, atsikratyti viduriavimo. Sergant kepenų, kasos ligomis yra švelni tulžį varanti priemonė. Taip pat gali padėti atsikratyti akmenų.
2. Šlapimo sistemos ligos. Naudojant tinktūras, pagamintas iš šio augalo šaknies, galima išgydyti inkstų ir šlapimo pūslės uždegimus.
3. Raumenų ligos. Vaistas efektyviai veikia sergant podagra, raumenų skausmais, sąnarių skausmais, reumatu, mėšlungiu ir kt. Jis vartojamas į vidų, kad sumažintų uždegimą, ir naudojamas kaip kaukės, losjonai, kompresai.
4. Arterinė hipertenzija. Šaknis gali padėti sumažinti spaudimą, išplėsti kraujagysles, sušvelninti galvos skausmus, normalizuoti kraujotaką.
5. Ginekologinės ligos. Kadangi erškėtuogėse yra vitamino K, iš jų pagamintos priemonės gali padidinti kraujo krešėjimą, o tai puikiai padeda esant gimdos kraujavimui. Vartoti jį galima tik pasikonsultavus su ginekologu.
6. Dermatologija. Nuoviras padeda sergant dermatozėmis, įvairių formų nudegimais, žaizdomis, varikoze, spuogais. Jo pagrindu gaminamos įvairios kaukės, tonikai, kompresai.
7. Metabolizmo sutrikimas. Nuoviras gali „pastumti“ metabolizmo procesus, nukreipti juos tinkama linkme, todėl jis dažnai naudojamas svorio metimui.
8. Apsinuodijimai, intoksikacijos, nuodingi įkandimai. Galima naudoti kaip losjonus, dedant ant pažeistų vietų, ir kaip vaistą, vartojant į vidų. Šaknyse yra komponentų, padedančių pašalinti nuodingas ir toksiškas medžiagas iš žmogaus organizmo.

Nereikia pamiršti: gerti šaknų antpilus reikia per šiaudelį, kad nepažeistumėte dantų emalio.

Erškėtis kosmetologijoje

Be visų puikių savybių, skirtų įvairioms ligoms gydyti, laukinė rožė turi ir kitų, ne mažiau nuostabių savybių: ji naudojama kosmetologijoje. Iš žiedų ir uogų gaminamos visokios kosmetinės priemonės, padedančios prižiūrėti veido odą ir plaukus. Labai dažnai iš laukinės rožės gaminami losjonai, aliejai, nuovirai, įvairios kaukės, šveitikliai.

Veidui

1. Iš žiedlapių gaminama puiki kosmetinė priemonė – rožių vanduo. Tai populiari priemonė odos priežiūrai. Vanduo gaunamas taip: 2–3 šaukštus smulkintų žiedlapių užpilkite verdančiu vandeniu, palikite 40 minučių. Tada nuovirą perkoškite, atvėsinkite. Vėliau jį naudokite veido prausimui kaip puikią priemonę nuo raukšlių.
2. Norėdami išvalyti sausą odą, galite išbandyti tokį receptą: paimkite sausų erškėtuogių kauliukų, sumalkite juos kavamale iki miltelių. Tada sumaišykite arbatinį šaukštelį priemonės su šaukšteliu grietinės, įlašinkite kelis lašus citrinos sulčių ir viską išmaišykite. Tokį šveitiklį reikia tepti ant drėgnos odos ir įtrinti. Po to šveitiklį palaikykite ant veido 15–20 minučių, tada nuplaukite šiltu vandeniu.
3. Jei veide daug spuogų, padės garų vonelė iš žiedlapių. Į puodą sudėkite 5–6 šaukštus smulkintų žiedlapių ir užpilkite litru vandens, įkaitinto iki 100 laipsnių. Tada keletą minučių palaikykite veidą virš garų.
4. Laukinės rožės pagalba galite išvalyti ir susiaurinti poras, sumažinti odos riebumą. Tam tinka toks receptas: paimkite vieną didelį šaukštą laukinės rožės nuoviro, vieną kiaušinio baltymą ir mažą šaukštelį citrinos sulčių. Kad gautas mišinys būtų tirštesnis, galite įberti šiek tiek kvietinių miltų. Kaukę užtepkite ant veido ir palaikykite 20 minučių, tada nuplaukite vėsiu vandeniu.

Plaukams

Krūmas labai naudingas ir plaukams, jo vaisiai ir šaknys puikiai veikia jų struktūrą. Teigiamos savybės plaukams:

• atstatymas, augimo pagreitinimas, apsauga nuo neigiamo aplinkos poveikio;
• niežėjimo mažinimas ir pleiskanų gydymas;
• galvos odos maitinimas, šaknų stiprinimas;
• plaukų glotnumo ir blizgesio suteikimas;
• plikimo prevencija.

Yra keletas naudingų receptų, kuriuos lengvai galima paruošti namuose:

1. Plaukų dažymas. Plaukams galima suteikti malonų rudą atspalvį su nuostabiu auksiniu atspindžiu. Tam reikės sumalti kelias džiovintas laukinės rožės uogas, kad gautųsi maždaug trys dideli šaukštai miltelių. Miltelius reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palikti valandai prisitraukti. Po to gauta mase apdorokite odą ir plaukus, uždenkite viską celofanine kepuraite ir palikite maždaug dvi valandas.
2. Kaukė augimui skatinti. Reikia sumaišyti vieną arbatinį šaukštelį laukinės rožės aliejaus su šaukšteliu medaus. Tada įdėkite po vieną šaukštą svogūnų sulčių ir choloso. Visa tai užtepkite ant šaknų ir palikite pusantros valandos.
3. Kaukė žiliems plaukams. Reikės penkių šaukštų sausų vaisių ir pusės litro verdančio vandens. Viską sudėti į termosą ir palikti parai. Tirpalą perkošti. Skalauti galvą keletą kartų per 7 dienas, nenuplaunant.
4. Dviejų aliejų – varnalėšų ir erškėtuogių – derinys. Tokia kaukė paskatins plaukų augimo greitį, sustabdys slinkimą, išgydys pažeidimus ir suskilusius galiukus, suteiks plaukams spindintį blizgesį. Reikės po vieną šaukštą varnalėšų ir erškėtuogių aliejaus. Juos reikia gerai išmaišyti. Po to gautu mišiniu ištepti plaukus, užsidėti celofaninę kepurę, išbūti taip valandą ir nuplauti šiltu vandeniu.

Laukinių rožių naudojimui galvos odai ir plaukams kontraindikacijų, išskyrus alerginę reakciją, nėra. Todėl prieš naudojant įvairius nuovirus ir kaukes, reikia patikrinti, kaip priemonė paveiks odą. Tam nedidelę dalį priemonės reikia užtepti ant odos ir pusvalandį palaukti, ar atsiras kokia nors reakcija.

Erškėčio aliejus: savybės ir naudojimas

Dėl itin turtingos sudėties erškėtuogių aliejus naudojamas ir viduje, ir išorėje. Jis labai aktyvus kosmetologijos priemonėse.

Aliejus gaunamas ekstrahuojant iš sėklų. Jo savybės:

• priešuždegiminis;
• vitaminizuojanti;
• antimikrobinis;
• minkštinamoji;
• regeneruojamoji;
• tonizuojančios;
• gerinanti odos tarpląstelinį metabolizmą;
• tulžies išsiskyrimą skatinančios;
• stiprinanti kraujagyslių sieneles;
• apsauganti nuo apnašų atsiradimo kraujagyslėse.

Vitaminų A, C, E kompleksas maitina, atkuria, drėkina, mažina uždegimą. Šie vitaminai laikomi natūraliais antioksidantais ir teigiamai veikia odos sveikatą ir grožį.

Laukinių rožių aliejus naudojamas tiek oficialioje, tiek netradicinėje medicinoje. Liaudyje jis taikomas net plačiau.

Aliejaus naudojimas:

1. Esant nudegimams, įvairioms žaizdoms, pažeidimams, tai puiki gydanti ir uždegimą mažinanti priemonė.
2. Esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opai.
3. Esant hemorojui.
4. Jei mama maitina kūdikį, aliejų galima naudoti kaip tepamąją priemonę spenelių įtrūkimams.
5. Esant gerklės skausmui.
6. Kaip priemonė plaukų, lūpų, veido, galvos, rankų odos priežiūrai.
7. Randams šalinti.
8. Pigmentinėms dėmėms šviesinti.

Laukinių rožių aliejus pasitvirtino kaip puiki priemonė, teikianti didžiulę naudą. Tačiau sergant jo nereikėtų naudoti be gydytojo paskyrimo.

Kaip paruošti erškėčio nuovirą

Yra daugybė nuovirų gaminimo receptų, dažniausiai jie yra gana paprasti.

Iš šviežių uogų

Norint iš uogų išgauti kuo daugiau naudos, rekomenduojama jas naudoti šviežias. Paprasčiausias šviežių uogų nuoviro receptas:

1. Uogų vidinę dalį reikia nuplauti, perpjauti per pusę, išimti sėklas.
2. Šakute sutrinti uogas ir sudėti jas į stiklinį indą.
3. Į indą įpilti vandens (apie 60 laipsnių) – vienam mažam šaukšteliui sėklų maždaug 200 ml vandens.
4. Palikti pritraukti maždaug keturiasdešimt minučių, po to perkošti.

Vaisių likučiai ruošiami taip:

• sudėti juos į puodą;
• įpilti vandens (500 ml vandens – vienas mažas šaukštelis uogų);
• pastatyti ant ugnies ir pavirti pusvalandį;
• leisti atvėsti;
• sumaišyti su vaisių „vidurių“ tinktūra;
• po kruopštaus perkošimo galima ragauti.

Nuovirą reikia laikyti labai tamsioje ir jokiu būdu ne šiltoje vietoje.

Iš džiovintų vaisių

Iš sausų vaisių nuovirą paruošti lengviau nei iš šviežių:

• vaisius reikia nuplauti;
• sumalti blenderiu;
• užpilti šiltu vandeniu;
• palaikyti maždaug penkiasdešimt minučių;
• perkošti, nuosėdas užpilti vandeniu (proporcijos – 1 arbatinis šaukštelis nuosėdų 0,5 vandens);
• virinti trisdešimt minučių.

Laikyti taip pat tamsioje vietoje, kur turi būti vėsu.

Iš žiedlapių

Nuoviras iš žiedlapių ruošiamas taip: reikia užpilti 0,1 kilogramo žiedlapių 200 ml verdančio vandens, palaikyti kelias sekundes ant įkaitintos viryklės ir palikti prisitraukti uždarytame termose maždaug dvylika valandų. Leidžiama naudoti tiek viduje, tiek išorėje, kaukėms ir prausimuisi.

Iš šaknų

Norint paruošti nuovirą iš šaknų, reikės šaltinio arba versmės vandens. Galima naudoti tiek šviežias, tiek džiovintas šaknis.

40 gramų šaknų užpilama 400 ml karšto vandens (būtina naudoti karščiui atsparų indą), uždengiama ir dedama į didesnį indą su verdančiu vandeniu. Garų vonelėje mišinys turi būti maždaug penkiolika minučių. Po to nuovirą reikia nuimti nuo ugnies ir leisti jam prisitraukti maždaug penkias valandas.

Iš lapų

Iš lapų nuoviras ruošiamas labai paprastai. Reikia vieną valgomąjį šaukštą priemonės užpilti stikline vandens. Po to gautas mišinys statomas ant ugnies, virinamas maždaug vieną minutę, nuimamas nuo ugnies ir paliekamas prisitraukti vieną valandą.

Termose

Paprasčiausias būdas gauti gerą nuovirą – termose. Jei jį naudoti, visos naudingos medžiagos išlieka maksimaliai.

Reikėtų naudoti rausvai rudas arba oranžines uogas, be pažeidimų ir puvimo pėdsakų. Reikės 4 valgomųjų šaukštų džiovintų erškėtuogių uogų ir litro virinto vandens.

Gaminimo būdas:

• uogas nuplauti ir sutrinti;
• termosą reikia išskalauti verdančiu vandeniu;
• uogos dedamos ant dugno;
• termosas pripildomas vandens (temperatūra turi būti maždaug 80 laipsnių);
• mišinį palikti uždarytame termose 12 valandų.

Antpilas termose neturi būti laikomas ilgiau nei 24 valandas. Geriau išgerti iš karto. Laikyti geriausia šaldytuve.

Erškėčio nuoviro nauda

Užplikytos erškėtuogės turi daug naudingų savybių:

• Kepenų funkcijos atkūrimas po cholecistito ar tulžies pūslės pašalinimo.
• Virškinimo trakto darbo normalizavimas.
• Širdies raumens stiprinimas.
• Spaudimo normalizavimas.
• Hemoglobino lygio didinimas.
• Skausmo pojūčių mažinimas.
• Insulino gamybos normalizavimas sergant cukriniu diabetu.
• Avitaminozės profilaktika.
• Infekcinių ligų rizikos mažinimas.
• Bendro organizmo tonuso aktyvinimas.
• Svorio mažėjimas.
• Valymas nuo šlakų ir toksinų.

Erškėtuogių nuoviras – puiki priemonė esant daugeliui žmogaus organizmo patologijų.

Žala ir kontraindikacijos

Kiekvienas veiksmingas vaistas visada turi kokių nors kontraindikacijų, erškėtuogės nėra išimtis.

1. Jei dažnai gerti erškėtuoges kaip stiprų užpilą, galima likti be dantų emalio. Po vartojimo reikia nedelsiant išskalauti burnos ertmę švariu vandeniu.
2. Žmonėms, linkusiems į trombo susidarymą, erškėtuogės kategoriškai draudžiamos.
3. Esant kai kurioms širdies ligoms, jis gali būti pavojingas.
4. Jūs negalite jo vartoti, jei turite aukštą kraujospūdį.
5. Jei nuolat vartosite erškėtuoges viduje, galite padidinti skrandžio rūgštingumą, o tai gali sukelti opas, gastritą ir kt.
6. Sirupas gali sukelti pilvo pūtimą.
7. Nuoviras iš šaknų gali sukelti vidurių užkietėjimą.
8. Esant individualiam netoleravimui ir alergijai, natūraliai taip pat nereikėtų naudoti šio augalo.
9. Jei ilgą laiką vartosite erškėtuoges, galite pakenkti kepenims. Kartais jos netgi gali sukelti infekcinę geltą.

Kada rinkti ir kaip laikyti

Uogas verta skinti, kai jos visiškai prinokusios: tuo metu augale susikaupia didžiausias vitaminų kiekis.

Pavyzdžiui, teritorijose, priklausančiose vidurinei Rusijos juostai, ir Ukrainoje erškėtuogės renkamos nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio. Prinokusios uogos yra sodrios oranžinės arba raudonos spalvos, liesti kietos, tankios.

Atpažinti, kad atėjo derliaus nuėmimo momentas, galima ir pagal taurėlapius: brandos periodo metu jie atsikišę. Nevertėtų atidėlioti vaisių rinkimo iki šalčių, kitaip vitaminų kiekis mažės.

Norint pasiruošti laukinių rožių atsargų žiemai, geriau jas rinkti saulėtą ir sausą dieną.

Kai kurie vaisius laiko užšaldytus. Tačiau ilgiausiai laukinių rožių vaisiai išsilaiko džiovinti. Galima juos išdžiovinti natūraliu būdu – tiesiog palikti mėnesiui sausoje šiltoje vietoje, į kurią nepatenka saulės spinduliai. Galima pasitelkti greitesnį metodą – terminį apdorojimą – tada džiovinimas užtruks šešias–septynias valandas, tačiau, deja, prarasite daug naudingų savybių.

Po džiovinimo svarbu pasirūpinti, kaip laikyti vaisius. Reikia pašalinti lapelius, stiebo dalis, ant kurių laikėsi uogos. Tada sudėti juos į kokį nors stiklinį arba skardinį indą, uždengti tankia marle arba medvilniniu audiniu.

Laikymo vieta būtinai turi būti tamsi ir vėsi. Šalia negalima dėti nieko, kas turi aštrų kvapą. Jei viską padarysite kaip reikiant, džiovintos laukinių rožių uogos gali išsilaikyti 1,5–2 metus.

Kaip teisingai užplikyti džiovintus vaisius

Norint gauti naudingą gėrimą, rekomenduojama naudoti tokį plikymo receptą:

• nuplauti uogas;
• įdėti į puodą pusantro šaukšto uogų ir užpilti jas 250 ml verdančio vandens;
• gautą mišinį apvynioti šilta antklode ir palikti 12 valandų.

Paruoštą užpilą reikia perkošti ir vartoti po 100 ml du kartus per dieną.

Kiek kartų galima plikyti
Džiovintas erškėtuoges galima plikyti iki 5 kartų.

Ką galima pagaminti iš erškėčio: receptai

Be nuovirų, kaukių, kremų, šveitiklių, užpilų ir tinktūrų iš laukinių rožių, galima pagaminti ir kitų labai skanių patiekalų, tokių kaip kompotas, vynas, uogienė, arbata.

Kompotas

Erškėtuogių kompotas yra ne tik desertas, bet ir gydomasis nuoviras.

Klasikinis kompoto receptas:

1. Paruošti dešimt erškėtuogių uogų ir 500 ml vandens.
2. Uogas kruopščiai nuplauti ir susmulkinti.
3. Užvirti vandenį, suberti į jį džiovintus vaisius ir pavirti 5–7 minutes.
4. Nuimti nuo ugnies ir palaukti, kol visiškai atvės.
5. Nukoškite.

Jį galima gerti be cukraus, bet jei sutiksite smaližių, pagal skonį galite įdėti cukraus ar medaus – gėrimo gydomosios savybės nuo to nesumažėja.

Vynas

Kad pagamintumėte vyną iš laukinės rožės, reikia paruošti gerą talpą, kurioje vyks fermentacija. Idealiai tinka stiklinis indas, bet jokiu būdu ne metalinis. Vynui reikės: 1,5 kg šviežių, šaldytų arba džiovintų uogų, 2 kg cukraus, 7 litrų vandens, šviežių vynuogių arba razinų – apie 100 g.

Receptas:

1. Erškėtuoges sumalkite iki trupinėlių.
2. 1,5 kg cukraus ir 1,5 l vandens pakaitinkite iki virimo, bet neužvirinkite. Nuimkite puodą nuo ugnies ir maišykite gautą sirupą, kol cukrus visiškai ištirps. Tada atvėsinkite.
3. Dideliame inde reikia sumaišyti sirupą, erškėtuoges, vynuoges ir likusį vandenį. Indą uždenkite kažkuo, kad būsimas vynas būtų apsaugotas nuo šiukšlių, ir padėkite į šiltą tamsią vietą kelioms dienoms, laukdami fermentacijos.
4. Prasidėjus fermentacijai, mišinys perpilamas į butelį, uždedamas hidraulinis užraktas ir butelis pastatomas atgal į tamsią vietą.
5. Po savaitės užpiltą skystį perkoškite per smulkų sietelį, įdėkite likusį cukrų ir uždėkite vandens užraktą.
6. Tada reikia palaukti mėnesį – pusantro. Kai pamatysite, kad skystis pašviesėjo, o dujos nebesusidaro, reikės pašalinti nuosėdas. Vynas brandinamas vėsioje, tamsioje vietoje dar kelis mėnesius. Ir galima gerti.

Vynas gali būti laikomas iki dvejų metų.

Uogienė

Reikia paruošti cukrų ir erškėtuoges santykiu vienas prie dviejų.

Receptas:

1. Pirmiausia vaisius reikia nuvalyti, nuplauti vandeniu ir nuplikyti verdančiu vandeniu.
2. Paruoštus vaisius reikia užberti cukrumi, įpilti šiek tiek vandens, pastatyti ant viryklės, virti ir užvirinti.
3. Po to, kai būsimoji uogienė užvirs, reikia virti 5 minutes.
4. Po to nuimkite nuo viryklės ir palikite pastovėti 7 valandas, tada vėl pavirkite 5 minutes (šį veiksmą reikia pakartoti du kartus).

Paruoštas uogienė išdėliojama į stiklainius, laikoma vėsioje ir tamsioje vietoje.

Arbata

Kad gerai užplikytumėte arbatą, turėtumėte atsiminti keletą svarbių niuansų:

1. Plikyti verta plonasienėje stiklinėje arba porcelianinėje tarpoje.
2. Virti neverta. Tiesiog užpilkite verdančiu vandeniu.
3. Naudokite šviežią vandenį.
4. Perkošimui geriausia naudoti plastmasinį sietelį.

Receptas gali būti bet koks, galima įdėti įvairių uogų, žolelių. Tačiau jo pakartotinai kaitinti nereikėtų.

Prieš plikydami arbatą, geriausia pasirinkti indą, kuris nebuvo naudotas niekam kitam, išskyrus nuovirų ruošimui.

Erškėtuogių arbatą galima naudoti kaip gerą diuretiką.

Įdomūs faktai apie erškėtuoges

Laukinė rožė – labai gražus, naudingas augalas. Keletas įdomių faktų apie šį stebuklą:

1. Lotyniškai vadinama Rosa. Tai artimiausias giminaitis populiariausių gėlių pasaulyje.
2. Yra daugiau nei 400 rūšių ir daugiau nei 50 tūkstančių veislių.
3. Šunrožė dažnai vadinama dygliuotąja slyva.
4. Egzistuoja nykštukiniai erškėtuogiai, kurie pasiekia 5–10 cm aukštį.
5. Pasaulyje yra keletas atskirų egzempliorių, kurie gyvena jau daugiau nei šimtą metų ir yra pasiekę 10–13 metrų aukštį.
6. Prancūziškas erškėtis gali virsti liana tropinėmis sąlygomis.
7. Žmonės pradėjo valgyti erškėčio vaisius dar ledynmečiu.
8. Europinėje Rusijos dalyje laukinės rožės žydėjimas yra vasaros pradžios signalas.
9. Pagal žiedus galima nustatyti laiką: jie pražysta maždaug 5 valandą ryto ir užsidaro apie 20:00.
10. Slavų tautose laukinė rožė buvo jaunystės simbolis.
11. Erškėtis netgi buvo siejamas su dievais. Pavyzdžiui, raudonasis erškėtis buvo laikomas graikų meilės ir grožio deivės Afroditės krauju.

Erškėčio nuotrauka