Avižinės sėlenos: kas tai yra, naudingos savybės ir žala

Apie naudingas avižinių sėlenų savybes pradėta kalbėti palyginti neseniai – 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Postūmis naudoti šį unikalų produktą organizmo sveikatinimui, valymui, kenksmingo cholesterolio mažinimui ir diabeto prevencijai buvo Australijos ir JAV mokslininkų tyrimų rezultatai. Taip pat moksliškai įrodyta sėlenų vartojimo kaip maisto produkto sąsaja su mažesne žarnyno navikų susidarymo rizika.

Kas yra avižinės sėlenos

Šis produktas yra avižų grūdų lukštas. Jame sutelkta didžioji dalis visų naudingųjų medžiagų (apie 90 proc.), o milžinišką maistinę vertę sėlenos turi dėl didelio skaidulų kiekio. Maistingas substratas, gaunamas iš avižų, laikomas naudingiausiu žmogaus organizmui.

Iš ko gaminama

Pradžioje reikėtų išsiaiškinti javų grūdo sandarą. Vidinė dalis – gemalas – padengtas endospermu, o po to aleurono sluoksniu ir vaisinėmis-sėklinėmis luobelėmis. Būtent išorinis sluoksnis, luobelė, vadinamas sėlenomis.

Kai grūdai patenka į malūną, jie netenka išorinio lukšto. Taigi sėlenos yra šalutinis miltų gamybos produktas. Grūdų lukšto vertė – didelis netirpiųjų skaidulų kiekis, kurios negali būti įsisavinamos žmogaus organizmo, o praeina per jį tranzitu, sugriebdamos savo kelyje toksinus ir kenksmingas sankaupas.

Kontaktuodamos su vandeniu skaidulos išbrinksta, todėl po sėlenų vartojimo į maistą sotumo jausmas ateina greičiau ir išlieka ilgiau.

Kuo skiriasi avižinės sėlenos nuo dribsnių

Skirtingai nei sėlenos, avižiniai dribsniai gaminami iš vidinio grūdų turinio. Pagal sugeriančias savybes sėlenos lenkia dribsnius kelis kartus. Jos geba padidėti tūriu iki 30 kartų, prisipildydamos skysčiu.

Ląstelienos kiekis dribsniuose yra daug mažesnis. O avižiniai sėlenos, be akivaizdžios naudos žarnyno peristaltikai, gali būti palankus substratas normaliai virškinimo trakto mikroflorai formuoti.

Kurios sėlenos naudingesnės: avižinės ar ruginės

Rugių sėlenos plačiai naudojamos svorio metimui, taip pat pacientų, turinčių širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, dietose. Šiame produkte yra 50% daugiau cinko nei kviečių analoge, bet 30% mažiau fosforo. Tuo tarpu magnio ir kalio procentas yra labai didelis.

Avižinės sėlenos laikomos priimtiniausiomis ir naudingiausiomis organizmui. Palyginus jas su rugių sėlenomis, paaiškėja, kad avižinius lukštus racione naudoti yra geriau. Tai susiję ne tik su dideliu gebėjimu sugerti vandenį ir įsisavinti toksinus, bet ir su beta-gliukanų kiekiu. Tai klasė vandenyje tirpių skaidulų, kurios, susilietusios su vandeniu, virsta klampiu geliu. Tokie geliai dengia virškinimo organų gleivines ir apsaugo jas nuo agresyvių maisto skilimo produktų poveikio.

Avižinių sėlenų beta-gliukanai priskiriami natūralios kilmės probiotikams. Jie taip pat normalizuoja lipidų apykaitą organizme.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Naudingų medžiagų kiekis sėlenose yra daug didesnis nei avižiniuose miltuose.

Nepaisant palyginti didelio kaloringumo, nuo 180 iki 376 kcal 100 g produkto (priklausomai nuo perdirbimo būdo ir žaliavos kokybės), sėlenose yra 55% angliavandenių, 17,5% baltymų junginių ir tik 7% riebalų. Paprastai birios sėlenos turi mažesnį kaloringumą nei presuotos, nes į pastarąsias dažnai dedama miltų.

Susmulkinti avižų lukštai turi daug mineralų:

• kalis;
• fosforas;
• magnis;
• selenas;
• cinkas;
• kalcis;
• geležis.

Sėlenos gausios ir vitaminų sudėtimi. Jose yra B grupės vitaminų (B1, B2, B3, B6), E, PP, A, C ir D. Taip pat sėlenose yra nedidelis kiekis riebalų rūgščių.

Šiame naudingame produkte esantys mineralai yra aktyvios formos, kuri lengvai pasisavinama. Dėl to sėlenų vartojimas maiste gali neutralizuoti neigiamą radionuklidų ir kancerogenų poveikį.

Kuo naudingos avižinės sėlenos

Bendroji nauda

Šis produktas organizmui teikia didžiulę naudą.

Dėl sėlenų vartojimo:

• normalizuojami virškinimo procesai;
• sureguliuojama lipidų apykaita ir pagreitėja medžiagų apykaita;
• oda, plaukai ir nagai prisotinami būtinų mineralų;
• iš organizmo pašalinami toksinai ir cholesterolio perteklius;
• stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje;
• normalizuojamas hormonų lygis ir kepenų veikla;
• susidaro normali žarnyno mikroflora;
• suskaidomi riebalų perteklius ir pašalinami toksinai.

Vidutinė avižinių sėlenų norma yra 30–60 g per dieną.

Jas galima naudoti kaip priedą ruošiant įvairius patiekalus ir kepinius, taip pat vartoti sausas, užgeriant stikline vandens.

Moterims

Sėlenų nauda moters organizmui yra didžiulė. Kartu su svorio metimu naudojant sėlenas visas organizmas prisotinamas naudingomis medžiagomis, o visi medžiagų apykaitos procesai normalizuojami.

Tačiau moterims nereikėtų viršyti rekomenduojamo minimalaus sėlenų vartojimo per dieną. Geriau laikytis 25 g per dieną limito, nes sistemingas normos viršijimas gali sukelti neigiamų pasekmių.

Vyrams

Vyrams avižų sėlenos bus naudingos kaip vitaminų priedas, taip pat kaip gausus skaidulų šaltinis. Šis produktas puikiai tinka tiek aktyviam, tiek pasyviam gyvenimo būdui, nes sėlenų poveikis virškinimo normalizavimui žarnyne yra didelis.

Nėštumo metu

Dažnai nėščios moterys susiduria su žarnyno disfunkcija. Vartoti sėlenas nėščiosioms leidžiama ne tik norint palaikyti normalią virškinamojo trakto peristaltiką, bet ir prisotinti organizmą vitaminais bei mineralais, kurie yra būtini vaisiui.

Žindymo laikotarpiu

Po gimdymo daugelis jaunų mamų susiduria su vidurių užkietėjimo problema. Sėlenų skaidulų vartojimas padeda sureguliuoti virškinimo procesą, pašalinti disbakteriozę, taip pat išvengti hemorojaus išsivystymo, kuris dažnai vargina žindyves.

Vienintelis įspėjimas maitinant krūtimi – sėlenas reikėtų vartoti saikingai, kad būtų išvengta per didelio dujų susidarymo.

Maistingosios medžiagos iš šio natūralaus produkto patenka į kūdikio organizmą per motinos pieną, todėl yra rekomenduojamas vitaminų papildas.

Vaikams

Paprastai vaikai nenoriai valgo sėlenas, nes jos sausos yra beveik beskonės. Tačiau jų galima dėti į kepinius arba antrus patiekalus vietoj miltų.

Vaikui, kuris turi problemų dėl užkietėjimo, avižų skaidulos bus labai naudingos. Jų galima pradėti duoti nuo 2 metų amžiaus, pradedant nuo 1 arbatinio šaukštelio per dieną. Sėlenų galima dėti į sultis, sriubas, garnyrus. Tokiu užmaskuotu būdu pamaitinti vaiką naudingomis skaidulomis yra lengviau.

Sėlenų vartojimui vaikams geriau skirti pirmąją dienos pusę ir būtinai į dienos valgiaraštį įtraukti rūgštaus pieno produktus.

Kaip vartoti avižines sėlenas svorio metimui

Skaidulų pagalba lengva reguliuoti apetitą. Tai ypač vertina žmonės, kurie nesėkmingai bando atsikratyti papildomų kilogramų. Dietologai pataria lieknėjimo tikslais nevalgius vartoti po valgomąjį šaukštą sėlenų, užgeriant stikline vandens. Galima pradėti savo valgį natūraliu priedu ne dažniau kaip 3 kartus per dieną.

Sėlenos išsprendžia persivalgymo problemą, nes skrandyje išbrinkstančios skaidulos pagreitina sotumo jausmo atsiradimą. Skaidulos priklauso lėtiesiems angliavandeniams, o tai reiškia, kad normalus gliukozės kiekis kraujyje bus palaikomas ilgiau. Dėl to alkio jausmas ateina vėliau. Be to, sėlenose esantys beta-gliukanai organizme virsta gelio pavidalo substancija, kuri apsaugo virškinimo organų gleivines, dėl ko mažėja maisto kaloringumas. Tai taip pat skatina organizmą naudoti savo riebalų atsargas gyvybinėms funkcijoms užtikrinti.

Avižinės sėlenos medicinoje

Moksliškai pripažinta sėlenų gebėjimas mažinti produktų glikeminį indeksą ir absorbuoti cholesterolio perteklių. Apskritai šis produktas rekomenduojamas kaip maistingas priedas prie raciono, sudaryto iš sveikų produktų.

Nepaisant to, sėlenų vartojimas turi tam tikrų niuansų. Angliavandeniai iš šio produkto tikrai įsisavinami labai lėtai, tačiau tam tikras procentas vis tiek patenka į kraują. Tai būtina atsižvelgti mažai angliavandenių turinčios dietos šalininkams.

Be to, asmenims, turintiems polinkį į žarnyno sienelių uždegimus, šį produktą reikia vartoti atsargiai, nes būklė gali pablogėti.

Sergant cukriniu diabetu

Žinomas avižinių sėlenų gebėjimas palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje daro jas geidžiamomis kiekvieno diabetiko racione. Tačiau jomis per daug nereikėtų piktnaudžiauti. Siekiant stabilių cukraus koncentracijos rodiklių, nereikėtų viršyti didžiausios paros normos, kuri yra 60 g.

Svarbu: avižinių sėlenų glikemijos indeksas — 50 vienetų.

Sergant pankreatitu

Galimybę vartoti sėlenas sergant šia liga gali nustatyti tik gydantis gydytojas. Daugumai pankreatitu sergančių pacientų remisijos stadijoje ląsteliena yra geidžiamas produktas racione. Patsirgus pankreatito priepuoliui, sėlenų vartoti nereikėtų, jas galima palaipsniui įtraukti į meniu praėjus 10 dienų po paūmėjimo atslūgimo.

Sergant pankreatitu nereikėtų viršyti 30 g sėlenų per dieną normos. Ūminėje ligos fazėje jų reikėtų atsisakyti.

Avižinių sėlenų vartoti grynu pavidalu sergantiems pankreatitu nepageidautina, nes jos pernelyg apkrauna kasą. Jas pageidautina dėti į košes arba maišyti su rūgštaus pieno produktais.

Ląstelienos perteklius gali sukelti meteorizmą, žarnyno veiklos sutrikimus, pilvo pūtimą ir net hipovitaminozę. Norint pašalinti nepageidaujamus simptomus, pakanka atsisakyti produkto ir gerti daug skysčių.

Sergant gastritu

Švelnus sėlenų poveikis virškinimo traktui iškelia jas į gastroenterologų rekomenduojamų produktų gretas.

Sergantiems gastritu naudingi bus šie sėlenų vartojimo efektai:

1. Žarnyno susitraukimų stimuliavimas ir vidurių užkietėjimo šalinimas.
2. Papildoma uždegiminių virškinimo trakto sienelių apsauga.
3. Prisotinimas vitaminais ir mineraliniais junginiais.
4. Perteklinio cholesterolio šalinimas.
5. Perteklinės rūgšties absorbcija, skausmo pojūčių skrandyje mažinimas ir rėmens pašalinimas.

Griežta kontraindikacija vartoti sėlenas sergant gastritu yra ūminė fazė, nes yra didelė mechaninio gleivinės pažeidimo tikimybė esant dideliam uždegimui. Taigi, sergant gastritu, avižines sėlenas į racioną galima įtraukti tik remisijos metu, stebint, ar laikomasi rekomenduojamų paros normų.

Žarnynui

Ląsteliena tarnauja kaip savotiškas šepetys virškinimo sistemai. Avižų sėlenos išlaisvina žarnyno sieneles nuo riebalų sankaupų ir toksinų. Be to, natūralios skaidulos yra substratas naudingiems mikroorganizmams augti, dėl ko palaikoma normali mikroflora.

Sėlenos po kontakto su vandeniu virškinimo trakte virsta substancija, kuri patikimai apgaubia gleivinės sieneles, atlikdama apsauginę funkciją.

Esant vidurių užkietėjimui

Avižiniai sėlenos – produktas, padedantis pašalinti vidurių užkietėjimą, patvirtintas laiko. Šios ligos atveju produkto norma yra 40–60 g per dieną, tačiau juos reikia padalyti į keletą kartų. Naudingų skaidulų vartojimą reikia pradėti nuo 1–2 arbatinių šaukštelių per dieną, palaipsniui didinant kiekius. Taip organizmas palaipsniui pripras prie naujo produkto, bus lengva stebėti reakcijas.

Sėlenas galima vartoti tuščiu skrandžiu, valgio metu arba kartu su gėrimais. Skysčio buvimas vartojant skaidulas yra būtinas, nes jis reikalingas švelniam išmatų susidarymo reguliavimui.

Sėlenų vartojimą turi lydėti pakankamas skysčių kiekis – ne mažiau kaip 8 stiklinės švaraus vandens per dieną. Jei jo nepakanka, vidurių užkietėjimo problema gali tik pablogėti.

Nereikėtų atsisakyti sėlenų vartojimo, jei pirmosiomis dienomis padidėja dujų susidarymas ir sunkumas pilve – tai normali žarnyno reakcija į maistines skaidulas.

Sėlenų vartojimas kartu su džiovintais vaisiais ir medumi sustiprina poveikį.

Gerą poveikį suteikia gėrimo nuo vidurių užkietėjimo, paruošto pagal šį receptą, vartojimas:

1. Į 1 stiklinę kambario temperatūros pieno įdėti 2 valgomuosius šaukštus sėlenų.
2. Palikti pritraukti 4 valandas.
3. Gėrimą vartoti tuščiu skrandžiu, padalijant į keletą kartų.

Vadinamasis sėlenų vanduo taip pat palengvina vidurių užkietėjimą. Jis ruošiamas mirkant sėlenas vandenyje santykiu 1:5 6 valandas. Gėrimas taip pat geriamas tuščiu skrandžiu. Prieš naudojimą geriau jį perkošti.

Kepenims

Avižinių sėlenų vartojimas teigiamai veikia kepenų funkcijas, todėl jų vartojimas pageidautinas. Tačiau atsiradus skausmingų būklių, susijusių su šio organo veikla, nuo skaidulų geriau kuriam laikui atsisakyti.

Naudojimas kosmetologijoje

Avižiniai sėlenos – tikras radinys kosmetologijoje. Jie padeda normalizuoti medžiagų apykaitos procesus iš vidaus, tačiau jų naudojimas veido ir plaukų kaukėse taip pat duoda pastebimą teigiamą rezultatą. Ant veido šis unikalus produktas suteikia liftingo efektą, minkština ir maitina odą, taip pat veikia kaip švelnus pilingas. Naudojant skaidulas galima atkurti pažeistus plaukus ir grąžinti jiems blizgesį.

Nauda plaukams:

• galvos odos valymas;
• plaukų šaknų maitinimas;
• odos drėkinimas;
• niežulio ir pleiskanojimo šalinimas;
• plaukų struktūros išlyginimas;
• perteklinio pigmento šalinimas.

Veido valymui

Sėlenas užpilti šiltu vandeniu ir išmaišyti iki košės konsistencijos. Ant prieš tai vandeniu sudrėkinto veido rankomis užtepti kaukę. Laikymo laikas – 15 minučių. Nuplauti masę švariu vandeniu.

Mityba visam kūnui

Senovinis vonios su sėlenomis receptas, kuris padaro odą aksominę ir švarią, prieinamas šiuolaikinėms gražuolėms.
Sėlenas (200 g) sudėti į drobinį audinį arba perlenktą marlę. Šį maišelį padėti ant čiaupo, kad vanduo tekėtų per sėlenas ir varvėtų į vonią. Jai prisipildžius, galima papildomai išspausti sėlenas. Po procedūros leisti vandeniui įsiskverbti į odą, nesisausinant rankšluosčiu.

Veido pilingas

1 valgomąjį šaukštą avižinių sėlenų sumaišykite su maždaug 1 arbatiniu šaukšteliu šilto vandens. Leiskite pastovėti kelias minutes, išmaišykite. Gautą košelę tepkite ant veido masažuojamaisiais judesiais, kurie padeda nuvalyti odą nuo negyvų ląstelių ir pagerina kapiliarų maitinimą. Po procedūros nusiprauskite šiltu vandeniu.

Kaukė riebiai odai

Sumaišykite sėlenas su karštu vandeniu santykiu 1:2, leiskite pastovėti 5–10 minučių. Įdėkite 1 kiaušinio baltymą, kelis lašus citrinos sulčių ir augalinio aliejaus (geriausiai tinka alyvuogių). Užtepkite kaukę ant nuvalyto nuo kosmetikos veido ir palikite pusvalandžiui. Ši priemonė padeda atsikratyti uždegimų ir sumažinti riebų blizgesį.

Balinamoji kaukė

Pagrindiniai ingredientai: sėlenos (1 valg. šaukštas), jogurtas be kvapiųjų medžiagų (3 valg. šaukštai) ir citrinos sultys (0,5 arb. šaukštelio). Visus komponentus išmaišykite ir leiskite pastovėti 10 minučių. Mišinį tepkite ant veido ir dekoltė srities, palikite 15 minučių, tada nuplaukite kambario temperatūros vandeniu.

Kaukė nuo spuogų

Stebuklingą poveikį turi kaukė iš avižinių sėlenų (2 valg. šaukštai) su soda (1 arb. šaukštelis). Masę praskieskite vandeniu ir išmaišykite. Konsistencija turi priminti tirštą grietinę. Mišinį tepkite ant veido 15–20 minučių, nuplaukite šiltu vandeniu.

Galvos odos šveitiklis

Užpilkite sėlenas vandeniu ir leiskite pastovėti. Galvos odai, linkusiai į perteklinę riebalų gamybą, vandenį galima pakeisti išrūgomis ar kefyru. O žolelių užpilų pridėjimas papildomai skatina plaukų folikulų augimą.

Šveitiklį masažuojamaisiais judesiais tepkite ant plaukų šaknų zonos. Ši kaukė valo galvos odą nuo suragėjusių ląstelių, pagerina ląstelių mikrocirkuliaciją.

Nuoviras plaukų blizgesiui

Užpilkite stiklinę sėlenų 500 ml vandens ir pavirkite kelias minutes. Atvėsus nukoškite ir tepkite per visą plaukų ilgį. Po to uždenkite galvą rankšluosčiu ar maišeliu, palaikykite apie pusvalandį. Nuplaukite vėsiu vandeniu. Tokia kaukė ne tik suteikia plaukams sveiką blizgesį, bet ir stiprina juos per visą ilgį.

Plaukų mityba

Paruoškite sėlenų nuovirą, atvėsinkite. Į pusę stiklinės skysčio įdėkite 1 kiaušinio trynį ir 50 g medaus. Masę tepkite ant plaukų ir palaikykite 20–30 minučių. Nuplaukite vandeniu. Kaukės poveikį galima sustiprinti į skalavimo vandenį įmaišius nedidelį kiekį citrinos rūgšties.

Žala ir kontraindikacijos

Avižinės sėlenos, kaip ir bet koks kitas maisto papildas, turi kontraindikacijų. Nuo jų vartojimo vertėtų susilaikyti ūminių virškinimo sistemos ligų eigos metu. Esant bet kokiems virškinamojo trakto sutrikimams, prieš įtraukiant skaidulas į racioną, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Per didelis sėlenų vartojimas gali sukelti šiuos sutrikimus:

• žarnyno diegliai;
• per didelis dujų susidarymas;
• žarnyno nepraeinamumas;
• gastritas;
• virškinamojo trakto sienelių uždegimas.

Naudojant sėlenas monodietoje, galimi neigiami padariniai, pasireiškiantys daugybiniu gyvybiškai svarbių mineralų (geležies, cinko, kalcio, magnio, aliuminio) netekimu.

Sveikam žmogui rekomenduojama sėlenų norma per dieną yra ne daugiau kaip 60 g.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Sėlenos, kurios yra prieinamos beveik kiekvienoje maisto prekių parduotuvėje, beveik nesiskiria viena nuo kitos. Pigesni ir brangesni prekių ženklai yra analogiški pagal organoleptines savybes ir mineralinę sudėtį.

Avižų skaidulos neturi kvapo ir yra beveik beskonės. Jei yra galimybė atidaryti sėlenų pakuotę, reikėtų įsitikinti, ar nėra pelėsio kvapo, o skonyje neturėtų būti kartumo. Įprasta produkto spalva yra šviesiai ruda arba pilkai smėlio.

Grynos sėlenos parduodamos birios formos. Įvairios modifikacijos, pavyzdžiui, traškučiai, tabletės, presuotos granulės, turi miltų, kurie padeda suteikti produktui formą. Daugiau naudos duoda sėlenos be skonio priedų.

Skaidulas reikėtų laikyti inde su sandariu dangteliu. Pageidautina pirktas sėlenas iš karto po pirkimo perpilti į stiklinį indelį. Produktą galima laikyti gana ilgai, jei laikomasi būtinų sąlygų – sandarumo ir sausumo talpos viduje.

Kaip pasigaminti avižinių sėlenų namuose

Skaidulas galima pagaminti malant avižų grūdus blenderiu, virtuvės kombainu arba kavos malūnėliu. Tačiau reikėtų atsiminti, kad ypatingą vertę turi būtent viršutiniai grūdų lukštai, todėl ne pro šalį būtų persijoti gautą masę. Sėlenos liks sietelyje, o smulkesnes daleles galima naudoti kaip miltus.

Avižinių sėlenų vartojimo normos ir ypatumai

1. Sveiko žmogaus vartojimo norma – 60 g sėlenų per dieną.
2. Moterims šis rodiklis svyruoja nuo 25 iki 30 g, priklausomai nuo kūno masės.
3. Sergant įvairiomis ligomis, paros normą geriau sumažinti iki 20 g.
4. Vaikų dozė – 15–20 g skaidulų per parą.

Ką galima paruošti iš avižinių sėlenų: receptai

Skaidulos yra labai sėkmingai naudojamos gaminant sveikus kepinius ir įvairius patiekalus. Kepant duoną ar bandeles, reikėtų dėti iki 100 g sėlenų kiekvienam 0,5 kg miltų. Vietoj miltų sėlenų galima dėti į žuvies, mėsos patiekalus, kotletus ir daržoves. Skaidulomis galima pakeisti manų kruopas apkepuose, padažuose ir sriubose, taip pat pridėti naudingą ingredientą į salotas, desertus ar gėrimus.

Patyrusios šeimininkės prieš tai apkepa sėlenas orkaitėje, o tada sumala. Po tokių manipuliacijų jos įgyja naujų organoleptinių savybių, kurios papildo klasikinių patiekalų skonį.

Taip pat su avižų sėlenų priedu galima paruošti:

• avižų košę;
• duoną ir bandeles;
• keksus;
• blynus;
• sūdytus pyragus;
• pyragėlius;
• picą.

Kefyro gėrimas

Klasikinis receptas tiems, kurie laikosi dietos. Gėrimui paruošti reikia sumaišyti neriebų jogurtą be priedų arba kefyrą su sėlenomis ir palikti pastovėti ketvirtį valandos. Kaip saldiklį galima dėti kakavą arba saldiklį.

Sėlenų nuoviras

Galima vartoti kaip atskirą gėrimą arba dėti į pagrindinius patiekalus. Paruošimui paimti 1 valg. š. sėlenų į stiklinę vandens, pavirinti 7–10 minučių ir palikti pritraukti ne mažiau kaip 24 valandas. Prieš vartojimą nuovirą perkošti.

Naudingi pusryčiai su persimonu ir sėlenomis

Paruošimui reikės:

• avižų sėlenos (2 valg. š.);
• jogurtas be saldiklių (100 g);
• persimonas (1 vidutinis vaisius);
• bet kokia uogienė (1 arb.š.);
• avižiniai dribsniai (2 valg.š.).

Persimoną supjaustyti kubeliais, visus ingredientus sumaišyti, perkelti į dubenėlį ar stiklinę. Sveiki pusryčiai paruošti. Dribsnius geriau rinkti greitai paruošiamus, o galima jų ir nedėti. Geriausiai su persimonu dera persikų ar apelsinų uogienė.

Moliūgų apkepas

Patiekalui paruošti reikės:

• sėlenos (20 g);
• nuluptas moliūgas (250 g);
• garuose išbrinkinti ryžiai (40 g);
• vanduo (4 valg.š.);
• kiaušiniai (2 vnt.);
• pienas (6 valg.š.);
• druska ir prieskoniai pagal skonį.

Ryžius užpilti verdančiu vandeniu, leisti pastovėti kelias valandas. Nuluptą moliūgo minkštimą sutarkuoti ir sumaišyti su sėlenomis bei išbrinkusiais ryžiais. Į masę įpilti vandens, įberti druskos ir prieskonių. Išdėlioti ant kepimo skardos ir kepti orkaitėje apie pusvalandį 180°C temperatūroje. Kiaušinius sumaišyti su pienu ir gautu mišiniu patepti dar ne visiškai iškepusio apkepo paviršių. Kepti dar 10–15 minučių.

Naudingi sausainiai

Gaminimui reikės:

• avižinės sėlenos (250 g);
• smulkinti graikiniai riešutai (4 valg.š.);
• kiaušiniai (4 vnt.);
• cukrus (1 valg.š.);
• sviestas (1 valg.š.).

Kiaušinių baltymus išplakti atskirai nuo trynių. Susidarius stiprioms baltymų putoms, į ją įberti visus birius ingredientus. Atsargiai sumaišyti. Jei masė tampa trupi, įberti šiek tiek miltų. Tešlą išdėlioti ant kepimo skardos ir kepti orkaitėje vidutinėje temperatūroje 15–20 minučių.

Aromatinga avižinė košė

Skaniems pusryčiams paruošti prireiks:

• avižiniai dribsniai (1 stiklinė);
• sėlenos (4 valg.š.);
• pienas (2 stiklinės);
• bananas (1 vnt., galima pakeisti 2 obuoliais);
• cinamonas (ant peilio galo).

Avižinius dribsnius užplikyti verdančiu vandeniu, leisti pastovėti po dangčiu. Išbrinkus į avižinę košę įpilti pieno ir įberti sėlenų. Masę pavirinti ant silpnos ugnies, kol užvirs. Įdėti vaisių ir pagardinti cinamonu.

Varškės pusryčiai

Patiekalo ingredientai:

• varškė (200 g);
• žemės riešutų pasta (2 valg.š.);
• avižinės sėlenos (1 valg.š.).

Ingredientus sumaišyti. Sveikas ir sotrus patiekalas paruoštas. Šią masę taip pat galima tepti ant skrebučių.

Varškėčiai tiems, kurie laikosi dietos

Paruošimui reikės:

• avižinės sėlenos (2 valg.š.);
• neriebi varškė (400 g);
• kepimo milteliai (7 g);
• cukraus pakaitalas (4 tabletės);
• vanilės koncentratas (3 g).

Kiaušinius sumaišyti su sėlenomis ir varške. Į masę įberti kepimo miltelių ir vanilės. Cukraus pakaitalą ištirpinti 40 g šilto vandens, supilti į masę. Tešlą gerai ižmaišyti. Kepti varškėčius ant kepimo skardos, formuojant šauštu arba iždėliojus į specialias formas, 30–35 minutes. Paruošti varškėčiai turi auksinę plutelę.

Naudingi Vienos vafliai

Paruošimui reikės:

• avižinės sėlenos (2 valg.š.);
• varškė (2 valg.š.);
• bulvių krakmolas (1 valg.š.);
• kiaušinio (1 vnt.);
• kepimo milteliai (žiupsnelis);
• cukrus ir druska (pagal skonį).

Giliame inde sumaišyti visus birius ingredientus. Įmušti kiaušinį ir įdėti minkštą varškę. Kruopščiai išmaišyti. Kepti vaflinėje. Vidutinis kepimo laikas – 10 minučių. Prieš patiekiant aromatingus vaflius galima papuošti uogomis, vaisiais, šokoladu ar tarkuotu sūriu.

Grūdų duona

Tokios duonos ingredientų daug, bet ji tiks net tiems, kurie laikosi dietos.

Paruošimui reikės:

• kiaušiniai (2 vnt.);
• avižinės ir kvietinės sėlenos (atitinkamai 5 ir 2 valg.š.);
• varškė (130 g);
• linų sėmenys (30 g);
• augalinis aliejus (2 valg. š.);
• saulėgrąžų ir moliūgų sėklos (atitinkamai 80 ir 10 g);
• razinos (40 g);
• salyklas (1 valg. š.);
• žemės riešutai (50 g);
• druska ir kalendra (po 0,5 arb. š.).

Sausą salyklą atskieskite verdančiu vandeniu ir išmaišykite iki pastos konsistencijos. Atvėsinkite. Iš anksto pamirkykite razinas, užpildami jas verdančiu vandeniu. Varškę sumaišykite su sėlenomis, kiaušiniais ir kitais sausais ingredientais, įdėkite salyklo masę. Kepimo formą ištepkite aliejumi ir pabarstykite smulkintais žemės riešutais, ant viršaus uždėkite tešlą. Pabarstykite formą moliūgų sėklomis, riešutais ir kalendra. Kepkite duoną orkaitėje, įkaitintoje iki 175–180 °C, maždaug 30 minučių.

Ar galima šunims duoti avižinių sėlenų

Ląsteliena yra būtina šunų racione, tačiau šį produktą reikia įvesti teisingai. Nerekomenduojama duoti sėlenų keturkojui draugui sausų, nes joms praeinant per virškinimo sistemą, naudingos medžiagos pasišalina kartu su skaidulomis, o teigiamas produkto poveikis nesijaučia.

Prieš duodant šuniui avižinių sėlenų, jas reikia pamirkyti vandenyje apie 40–45 minutes, kad išbrinktų. Augalinėms skaiduloms prisigėrus drėgmės, jas galima naudoti kaip priedą prie šuns maisto. Sėlenas augintiniui geriau duoti pirmoje dienos pusėje, kartu su rūgpienio produktais.

Miniatiūriniams šunims paros norma sėlenų yra ne daugiau kaip 3 arb. š., o didelių šunų dozė padidėja iki 30–35 g. Priedą galima naudoti šunų racione kasdien. Tačiau gyvūnams, įtariamiems gastritu ar opalige, skaidulų vartoti draudžiama.

Šunims iki 8 mėnesių amžiaus (bet nejaunesniems nei 5) sėlenas geriau užpilti verdančiu vandeniu ir leisti maksimaliai išbrinkti, o suaugusiems gyvūnams užtenka pamirkyti šiltame vandenyje.

Įdomūs faktai

1. Azijos šalys patyrė neigiamą patirtį vartodamos išvalytus ryžius IX amžiuje. Pasiturintys miestiečiai nusprendė atsisakyti tariamai nešvarių ryžių, iš kurių buvo pašalintos sėlenos, ir pereiti prie poliruoto produkto. Pasekmės buvo katastrofiškos – turtinguosius ištiko haliucinacijos, obsesinės būsenos, jutimo ir galūnių kontrolės praradimas. Šios baisios apraiškos nuolat lėmė mirtį kančiose. To meto gydytojai paslaptingą ligą pavadino "beriberi" ir paskelbė epidemijos plitimą. Tik po 200 metų Christianas Eijkmanas, mokslininkas iš Olandijos, išsiaiškino, kad tokio silpnumo su mirtina baigtimi priežastis buvo paprastas vitamino B1 (tiamino) trūkumas, kuriuo gausu ryžių sėlenose.
2. Viduramžių bajorai masiškai kentėjo nuo vidurių užkietėjimo. Ši liga netgi buvo pavadinta "karalių liga". Tuo tarpu paprasti žmonės neturėjo virškinimo problemų. Viskas dėl stambių skaidulų, kurių gausiai buvo ant paprastų gyventojų stalų. Bajorai nevalgė šiurkštaus maisto, todėl problemos su tuštinimusi pasitaikydavo beveik kiekvienuose kilminguose namuose.
3. Lėtinis vidurių užkietėjimas tapo labiausiai paplitusia išsivysčiusių šalių gyventojų problema. Vakarų Europos šalyse ir JAV nuo šio nepatogumo kenčia apie 15 % suaugusio amžiaus gyventojų ir daugiau nei 25 % pagyvenusių žmonių. Tuo tarpu Afrikos žemyne, kur vyrauja maistas, turintis daug stambių maistinių skaidulų, tokie atvejai yra pavieniai.
4. Bostono mokslininkai atliko keletą tyrimų, kurie įrodė teigiamą viso grūdo skaidulų poveikį kraujagyslių ir širdies audinio būklei. Taip pat įrodyta, kad sėlenos gali žymiai sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.