Arklių rūgštynė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Kokių tik pavadinimų liaudis nesugalvojo arklių rūgštynei! Ją vadina arklių arba varlių rūgštyne, išvaržos ugniažolėmis, arklio rūgštyne, aveluku, armėnų žole, arkliažole. Pravardžių daug, kai kurios net su nedideliu paniekinamu atspalviu, o vis dėlto šis augalas – artimas grikio giminaitis, iš kurio košę mėgsta visi – turbūt su retomis išimtimis. Ir pati arklių rūgštynė verta dėmesio ir pagarbos, nes joje yra daug žmogui naudingų medžiagų.

Cheminė sudėtis

Arklių rūgštynė yra ne tik gerai žinomas augalas, bet ir gana gerai ištirtas. Mokslininkai, medikai, kosmetologai ir liaudies gydytojai žino apie jos turtingą cheminę sudėtį. Visų pirma, specialistai teigia, kad rūgštynė yra tikras įvairių naudingų medžiagų lobynas. Tai organinės rūgštys – oksalo, kavos, pieno, citrinos ir chrizofano rūgštys su visais jų dariniais.

Augalas dosniai dalijasi vitaminais C, K, P, flavonoidais, pektinais, geležimi, eteriniais aliejais, kumarinais. Be to, 15–16 % išdžiovintos augalinės žaliavos masės sudaro taninai (arba rauginės medžiagos), jų veikimu pagrįstas augalinės žaliavos naudojimas odos pramonėje, o dėl karotino (augalinio pigmento) jis naudojamas gaminant juodos ir geltonos spalvų audinių dažus. Rūgštynės komponentų vaizdą užbaigia įvairių mikroelementų (magnio, natrio, fosforo, mangano, fluoro, kalcio, vario) buvimas.

Kaip atrodo ir kur auga

Šis aukštas augalas pastebimas iš toli, jį sunku supainioti su kokiu nors kitu. Jo tvirti stiebai, iki pusantro metro aukščio, šakojasi, sudarydami ištisą krūmą, ir gali siekti 2 cm storį. Jo lapai yra pailgi, bet dviejų tipų. Vieni sudaro pamatinę rozetę, yra ant ilgų lapkočių ir turi suapvalintą viršų. Jų ilgis gali būti iki 25 cm, o plotis – apie 12 cm. Kiti lapai išsidėstę per visą lygų stiebą, jų lapkočiai yra trumpesni ir šiek tiek rausvi prisitvirtinimo prie stiebo vietoje. Patys lapeliai yra mažesni už pamatinius, siauresni, smailiaviršiai, o apatinėje pusėje jie padengti trumpais, kietais plaukeliais.

Augalo žydėjimas prasideda gegužės pabaigoje ir tęsiasi visą birželį. Žiedai smulkūs, gelsvai žali, išoriškai panašūs į neprinokusias grikius. Jie susitelkę į siaurą, aukštą, tankų žiedyną, kuris, bręsdamas, paruduoja. Juose sunoksta maži riešutiniai vaisiai, kurie gali išlikti rudenį nenukrisdami ir kabėti ant stiebų beveik visą žiemą.

Apskritai augalas yra didelis, galingas, sultingas. Keista, bet tokio milžino šakniastiebis nėra ypatingų matmenų. Jis trumpas ir nelabai šakotas, bet storas ir turi daug priedinių šaknų.

Buvusios TSRS europinėje dalyje jį galima rasti visur, išskyrus, ko gero, Tolimosios Šiaurės regionus – ne tik Rusijoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Jis auga ir miškuose, ir stepėse, mėgsta įsikurti ten, kur gausu gyvybę teikiančios drėgmės. Mėgsta tiek plačių upių krantus, tiek ramių tvenkinių apylinkes. Jam niekai pavasario potvyniai, bet jis netoleruoja pelkėtų dirvožemių.

Miškų pakraščiai ir proskynos, kelkraščiai ir daržai, laukai ir daubos – arklinis rūgštynas visur jaučiasi kaip savo vandenyje. Tačiau vis dėlto jo mėgstamiausia stichija – pievos. Jis gali egzistuoti ir kaip soliterinis augalas, puošdamas apylinkę savo vienintele asmenybe, ir nedidele grupele, taip pat užimti ištisas didžiules teritorijas – iki kelių hektarų, nesuteikdamas šanso gyventi kitoms žolėms ir net krūmams. Bet jei tokia teritorija sistemingai šienaujama arba joje ganomi gyvuliai, rūgštynas kitais metais gali nebeataugti ir tiesiog išsigimti.

Rinkimas ir laikymas

Norint rinkti arklinių rūgštynų, reikia pasitraukti toliau nuo civilizacijos – į laukus, miškus, pievas, prie natūralių vandens telkinių krantų. Būtent ten auga naudingiausi ir saugiausi augalai, o prie kelių, gyvenvietėse ar šalia jų yra didelė tikimybė prisirinkti rūgštynų, kurios sugėrė pavojingas medžiagas iš automobilių išmetamųjų dujų ar gamybos išmetimų. Rinkimui reikia pasirinkti šiltą, gerą orą, be lietaus.

Arklinių rūgštynių galima paruošti visas dalis. Lapus ir stiebus geriau rinkti vasaros pradžioje – birželį, kai augalas tik pradeda žydėti, o jauni, gležni lapeliai netgi tinkami maistui, nes jie dar nekartūs. Surinktas žalumynas nuplaunamas po tekančiu šaltu vandeniu ir išdžiovinamas visas, svarbu organizuoti džiovinimą ne saulėje, o pavėsyje ir gerai vėdinamoje vietoje.

Kiek vėliau – liepos mėnesį – prasideda sėklų rinkimas. Jos tuo metu jau įgauna rudą spalvą. Sėklas reikia kruopščiai perrinkti, išrinkti visas šiukšles ir sudėti į stiklinius stiklainius saugojimui.

Šaknims rinkti tinka tiek ruduo, tiek pavasaris – tuo metu, kai žalioji augalo dalis dar neišdygusi arba jau nunyksta. Patogiau, žinoma, rudenį, kai dar matoma antžeminė rūgštynės dalis ir nėra pavojaus vietoj reikiamo šakniastiebio iškasti kokį nors kitą, nežinomą, bet labai panašų.

Šakniastiebis gerai nuvalomas nuo purvo, nuplaunamas tekančiu vandeniu ir padedamas saulėtoje vietoje, kad apdžiūtų. Susmulkinama, perpjaunant storas šaknis per pusę išilgai, o po to galutinai išdžiovinama verandoje po stogu. Jei oras lietingas ir drėgnas, galima galutinai išdžiovinti orkaitėje ant mažos ugnies ir pravėrus dureles. Laikyti galima, kaip ir lapus, stikliniuose induose, pintuose krepšiuose su dangčiu arba kartoninėse dėžėse.

Antžeminė dalis tokioje būklėje išsilaikys metus neprarandant kokybės, šaknis gali būti laikoma ilgiau – iki trejų metų.

Jei nusprendžiama rūgštynės ne džiovinti, o užšaldyti (toks variantas irgi galimas), ją reikia iš anksto supjaustyti ir tik tada dėti į šaldiklį. Atšildytą produktą supjaustyti nepavyks. Ir nereikia bijoti atitirpusios rūgštynės konsistencijos – naudingosios medžiagos joje vis tiek išlieka.

Kaip atskirti krienus nuo arklių rūgštynės

Sumaišyti krienus su arkline rūgštyne gali nepatyręs žmogus, nors jie ir skiriasi. Krienai išauga iš žemės didžiule rozete ir derlingame dirvožemyje gali pasiekti 80–100 cm ilgį. Jaunų krienų lapelių spalva šviesiai žalia, vėliau jie patamsėja ir įgauna sodresnę spalvą. Jie gana platūs, apvalūs viršuje ir atrodo šiek tiek suglamžyti, lyg neišlyginti skalbiniai. Įkandus lapą, galima pajusti lengvą deginimą, ko nėra arklinėje rūgštynėje.

Krienai žydi retai ir ne kiekvieno sodininko sklype. Kai kurie metų metais augina šį augalą ir neįtaria, kad jis gali žydėti. Jo žiedai smulkūs, baltos spalvos, surinkti į palaidas, purias kekes – priešingai nei tanki, siaura žalia rūgštynės kekė. Ant krienų žiedstiebio taip pat yra šiek tiek smulkių lapų.

Arklinės rūgštynės ir krienų žydėjimo laikas skiriasi: jei pirmoji į šią gyvenimo fazę patenka gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, tai krienai – mėnesiu vėliau, kai arklinė rūgštynė jau nužydėjusi ir sėklos pilnai noksta. Be to, šių dviejų augalų šaknys skiriasi: krienų beveik balta, arklinės rūgštynės – daug tamsesnė, beveik šokoladinės spalvos.

Gydomosios arklių rūgštynės savybės

Dar nuo persų gydytojo Avicenos laikų žinomos arklinės rūgštynės gebėjimai pastatyti ant kojų ligonius. Ji pripažinta tiek oficialiosios medicinos, tiek liaudies. Žolelių mišiniai arba vaistiniai preparatai, į kuriuos įeina ši žolė, parduodami bet kurioje vaistinėje. Visų pirma, gydytojai juos skiria sergant pulmonologinėmis problemomis ir dermatologijoje. Taip, tabletėmis gydomi sinusitai, o tirpalais šalinamos paprastos ir pado karpos, smailiosios kondilomos, taip pat kovojama su seborėjine keratoze.

Medicina jau seniai išmoko panaudoti absoliučiai kiekvieną rūgštynės dalį, tačiau vis dėlto veiksmingiausiu laikomas šaknų naudojimas – dėl didžiausios naudingų medžiagų koncentracijos.

1. Arklinių rūgštynių gėrimais gydomos virškinimo sistemos, kepenų, odos, kvėpavimo organų ligos, ypač bronchitas.
2. Sergant ateroskleroze, rūgštynės mažina cholesterolio kiekį, kovoja su nuosėdomis kraujagyslėse, tirpindamos aterosklerozines plokšteles. Jos gali palengvinti hipertonikų būklę, malšina galvos skausmus.
3. Rūgštynių sutraukiamasis poveikis, gaunamas dėl jų sudėtyje esančių rauginių medžiagų, plačiai taikomas gydant viduriavimą, kolitą ir enterokolitą. Augalas taip pat naudojamas kaip tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė.
4. Taip pat žinomas rūgštynių hemostazinis poveikis, todėl jos skiriamos sergant žarnyno, plaučių, skrandžio ir gimdos kraujavimais, taip pat esant hemorojui.
5. Jis taip pat naudojamas kaip baktericidinė ir imunostimuliuojanti priemonė, jį naudoja odontologai, dermatologai, ginekologai. Egzema, niežai, žaizdos, furunkulai – su visomis šiomis problemomis arklio rūgštynės sėkmingai susidoroja, gydo ir skaudančią gerklę sergant angina. Kaip baktericidinė priemonė rūgštynės sėkmingai naudojamos sergant dizenterija.
6. Žolininkai nuo seno jį skirdavo nusilpusiems ir išsekusiems ligoniams, kad padidintų apetitą.

Arklių rūgštynė liaudies medicinoje

Tarp žolininkų, gydytojų ir šamanų arklio rūgštynės visada buvo populiarios tiek dėl naudingų savybių, tiek dėl plataus vaistinės žaliavos prieinamumo. Jos buvo rekomenduojamos kaip profilaktinė priemonė nuo avitaminozės, dantenų ligų, siūlant pakramtyti jauną augalo lapelį. Šviežiai surinktų lapų sultimis gydė migreną, trindami jomis smilkinius, netgi naudojo kaip antihelmintinę priemonę. Pastą iš rūgščios grietinės sumaišytos su smulkiai pjaustytomis rūgštynėmis tepė ant probleminės odos. Augalo sultis rekomendavo net esant sudėtingoms patologijoms – tokioms kaip ankstyvos skrandžio vėžio stadijos ir išoriniai odos vėžio pasireiškimai.

Šiuolaikinė liaudies medicina neatsisako senovės žynių tradicijų ir toliau plačiai naudoja rūgštynes šioms ligoms gydyti – tuo pačiu jas būtinai derindama su gydytojų paskirtu gydymu.

Rūgštynės sultys sergant odos vėžiu

Išgauti rūgštynių sultis nesunku naudojant įprastą sulčiaspaudę. Jos vartojamos kas valandą, skiedžiant vandenyje po 3–5 lašus. Odos vėžio dariniai nuvalomi neskiestomis sultimis. Žolininkai rekomenduoja įpilti 3–5 lašus sulčių į kraujažolės arbatą tiems, kurie serga Parkinsono liga.

Raminamoji priemonė

Arklio rūgštynės turi silpną raminamąjį poveikį. Užpilu galima atsikratyti skausmų apatinėje pilvo dalyje menstruacijų metu, nes jis malšina spazmus. Ši priemonė taip pat padės menopauzės metu, sutvarkydama nervų sistemą ir pagerindama miegą. Receptas paprastas: valgomąjį šaukštą rūgštynių užpilti stikline verdančio vandens, palaikyti valandą ir padalinti į tris dalis, išgerti per dieną – ryte, per pietus ir vakare.

Nuo pagirių sindromo

Gebėjimas sumažinti pagirių sindromą pagrįstas dideliu vitamino C kiekiu arkliniame rūgštyne. Užtenka vienos stiklinės užpilo: arbatinį šaukštelį žalių lapų užpilti 500 ml verdančio vandens. Gerti galima jau po ketvirčio valandos. Jei reikia – procedūrą galima pakartoti po dviejų ar trijų valandų.

Nuo cistito

Ši problema labai gerai žinoma moterims. Rūgštynė sėkmingai susidoroja su jos sprendimu dėl dezinfekuojamųjų ir diuretinių savybių. Užpilti 500 ml verdančio vandens vieną valgomąjį šaukštą lapų, palaikyti kelias minutes, gerti tris kartus per dieną.

Svorio metimui

Arklinių rūgštynių gebėjimas gerinti virškinimo sistemos darbą tinka tiems, kurie bando numesti perteklinį svorį. Šį receptą reikėtų naudoti kompleksinėje svorio metimo programoje. Blenderyje sumalti obuolį su bananu, įpilti 2 stiklines virinto vandens ir saują smulkiai pjaustytų rūgštynių. Išmaišyti, kad gautųsi smoothie. Supilti į stiklinę, papuošti mėtų lapeliu ir galima gerti.

Gydomųjų mišinių su arklių rūgštyne rūšys

Užpilas

1. Esant viduriavimui. Stikline verdančio vandens užpilti 15 g susmulkintos džiovintos šaknies ir tiek pat sėklų, garinti 5 minutes vandens vonelėje vidutiniškai verdant, perpilti į termosą, kuriame palaikyti ne mažiau kaip dvi valandas. Padės viduriuojant, taip pat kaip pagalbinė priemonė gydant kepenų problemas.
2. Esant anginai. Gerklę galima skalauti užpilu: 20 g sausų rūgštynių (nesvarbu – šaknies ar žalumynų) užpilti stikline labai karšto verdančio vandens ir palaikyti 15 minučių. Naudoti, kai užpilas atvės.
3. Esant odos niežėjimui. Palengvinti odos niežėjimą padės užpilas iš 20 g šviežių, ką tik surinktų lapų. Juos užpilti stikline vandens ir virti 10 minučių ant silpnos ugnies. Gerai įvynioti ir palikti pastovėti valandą. Naudoti ir išoriškai, trinant niežtinčias vietas, ir viduje – gerti po arbatinį šaukštelį ryte, dieną ir vakare.

Tinktūra

Kad palengvintų reumatinio pobūdžio skausmus, gaminamas spiritinis užpilas. Tam reikės rūgštynių sėklų ir susmulkintos šaknies. Vienai daliai imti 10 dalių degtinės, ja užpilti sausas žaliavas ir palaikyti tamsioje vietoje pusę mėnesio. Perkošus vartoti pusvalandį prieš valgį. Į valgomąjį šaukštą įlašinti 15–25 lašus užpilo ir įpilti šaukštą iki viršaus virinto vandens. Gerti tris kartus per dieną.

Nuoviras

Paprastai nuovirus iš rūgštynių liaudies gydytojai rekomenduoja kaip priemonę virškinimo darbui normalizuoti. Paruoštus juos galima laikyti šaldytuve, bet tik 2 dienas, ne ilgiau.

1. Esant hemorojui. Tokį nuovirą reikia gerti prieš valgį 4 kartus per dieną po ketvirtį stiklinės. Tam 2 arbatinius šaukštelius džiovintų rūgštynių suberti į puodelį su 200 ml vandens ir palikti 2 valandoms suminkštėti. Tada puodelį laikyti ant silpnos ugnies apie 5 minutes ir leisti atvėsti. Gerti perkoštą.
2. Esant burnos ertmės ligoms. Jei uždegė dantenos, kamuoja parodontozė ar stomatitas, burną reikia skalauti nuoviru, paruoštu pagal šį receptą. Arkliarūgštės šaknį susmulkinkite, šaukštą mišinio sudėkite į emaliuotą samtį, į jį įpilkite stiklinę (250 ml) verdančio vandens, palikite atvėsti. Tada uždėkite ant ugnies ir pavirkite 5 minutes. Nukoškite ir naudokite šiltą.
3. Esant vaiko diatezei. Galima paruošti nuovirą maudynėms. 150 g sausos arkliarūgštės šaknies susmulkinkite ir suberkite į 500 ml šalto vandens, palikite pastovėti pusvalandį, o po to pavirkite apie 15 minučių ant silpnos ugnies, leiskite atvėsti ir tuo pačiu užtraukti. Nukoškite ir supilkite į vonią. Šis būdas taip pat veiksmingas sergant hemorojumi.
4. Esant virškinimo problemoms. Šaukštą susmulkintos džiovintos šaknies suberkite į stiklinę virinto vandens, palikite valandai. Tada virkite vandens vonelėje 40 minučių ir palikite atvėsti. Nukošę galite vartoti, prieš tai šiek tiek atskiedę vandeniu.
5. Esant aterosklerozei. Šaukštą sausos susmulkintos žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens, virkite ant silpnos ugnies apie 15 minučių, nuimkite nuo ugnies ir apvyniokite 2 valandoms. Gerkite po 2 šaukštus ryte ir vakare. Vartokite kaip pagalbinę priemonę sergant ateroskleroze. Esant smegenų kraujotakos sutrikimo požymiams, normą reikia padidinti dvigubai ir gerti nuovirą tris kartus per dieną.

Arbata

Arkliarūgščių arbata rekomenduojama tais atvejais, kai kamuoja rėmuo, jaučiamas nedidelis diskomfortas kepenų srityje arba pastebimi nedideli virškinimo sistemos sutrikimai. Užplikyti kaip įprastą arbatą: arbatiniu šaukšteliu sausos arkliarūgštės žaliavos ant nedidelės stiklinės verdančio vandens (apie 200 ml). Palikti užtraukti, atvėsinti ir tik tada gerti.

Naudojimas kosmetologijoje

Arkliarūgščių kaukės tiks bet kuriai moteriai – nepriklausomai nuo amžiaus ir odos tipo. Augalo veikliosios medžiagos padės esant uždegiminiam procesui veide, paskatins pigmentinių dėmių ir strazdanų šviesinimą, išlygins raukšles, sutvarkys odos poras, pašalins riebų blizgesį, išgelbės nuo spuogų ir inkštirų. Išspręsti tokį platų kosmetinių problemų spektrą arkliarūgštė gali dėl į jos sudėtį įeinančių komponentų, kurie daro kompleksinį poveikį odai.

Askorbo rūgštis (vitaminas C) yra atsakinga už normalų riebumą, tiaminas (vitaminas B1) ir organinės rūgštys padeda ilgiau išlaikyti jaunystę ir turi stangrinantį poveikį, o flavonoidai, stimuliuodami kolageno gamybą, leidžia odai būti elastingai ir stangriai. Filochinonas (vitaminas K) ir niacinas (vitaminas PP) daro veidą šviežią ir šviesų.

Pasigaminti kaukes namuose nėra sunku, panaudoti galima visas augalo dalis – nuo šaknies iki žiedyno. Arkliarūgštė nuplaunama, nuplikoma verdančiu vandeniu, o po to smulkiai supjaustoma peiliu. Dabar galima paminkyti rankomis, kol išsiskirs sultys.

Prieš tepdami rūgštynių kaukę ant veido, turite atlikti jautrumo testą, kad įsitikintumėte, jog rūgštynėse esančios rūgštys nepakenks odai. Ant riešo ar vidinės alkūnės dalies užtepkite šiek tiek kaukei paruoštos masės ir šiek tiek palaukite. Jei oda toje vietoje pradės niežėti, deginti ir rausti, nuo minties pasidaryti kaukę teks atsisakyti.

Siekiant sumažinti neigiamą rūgštynių poveikį odai, į kaukę reikia įdėti papildomų ingredientų ir nelaikyti priemonės ilgiau nei 10 minučių. Nuplaukite raminančiu žolelių nuoviru, o tada patepkite veidą drėkinamuoju kremu.

Riebią odą galima lepinti rūgštynių kauke kas antrą dieną, normalią – ne dažniau kaip du kartus per savaitę, o sausą – ne dažniau kaip kartą per 10 dienų. Geriausia tokį vitaminų kursą atlikti per mėnesį, o tada leisti odai pailsėti tiek pat.

Niekada nebandykite naudoti jokios rūgštynių kaukės ar losjono, jei oda yra labai jautri arba šiuo metu ant jos atsirado koks nors dirginimas.

Nuo spuogų

Supjaustykite šaukštą rūgštynių lapų, papildykite tokiu pat kiekiu džiovintų medetkų ar ramunėlių žiedų ir suberkite į 250 ml verdančio vandens. Virkite dar 5 minutes ir atvėsinkite. Naudodami marlę ar smulkų sietelį atskirkite nuovirą ir praskieskite jį mineraliniu vandeniu. Mineralinio vandens turi būti tiek pat, kiek nuoviro. 10 minučių tepkite ant veido gautą košelę. Nuplaukite nuoviru su mineraliniu vandeniu.

Sausai odai

Sumaišykite pilną (su kaupu) šaukštą gero riebaus grietinės ir arbatinį šaukštelį saulėgrąžų aliejaus su 2 šaukštais smulkiai pjaustytų jaunų rūgštynių lapelių. Gautą mišinį gausiai užtepkite ant veido, o po 20 minučių nusiprauskite šiltu vandeniu.

Riebiai odai

Susmulkinkite rūgštynių lapus, kad gautumėte 50 g žalios masės. Įpilkite vištos kiaušinio baltymą ir 10 ml citrinos sulčių. Atsargiai išmaišykite, uždėkite mišinį ant veido 10–15 minučių. Žaliąja arbata sudrėkinkite vatos diskelį ir juo nuimkite gydomąją priemonę. Ši kaukė ne tik atgaivins, bet ir sutrauks odos poras.

Balinamoji kaukė

Susmulkintus rūgštynių lapus, špinatus ir petražoles sudėkite į dubenėlį, imdami žoles lygiomis dalimis – maždaug po pusę šaukšto. Tada į šią žalią masę įmaišykite šiek tiek kefyro, užteks dviejų šaukštų. Išmaišykite ir atsargiai paskirstykite ant veido (kad masė nenubėgtų, teks šiek tiek pagulėti). Palikite ketvirtį valandos, likučius pašalinkite šaltu vandeniu.

Valomoji kaukė

Paimkite po šaukštą trijų ingredientų: susmulkintų rūgštynių lapų, kraujažolės ir „Hercules“ dribsnių. Sumaišykite, įpilkite virinto vandens iki grietinės konsistencijos, dar kartą gerai išmaišykite ir užtepkite ant veido. Laikykite 15 minučių, nuplaukite vėsiu vandeniu.

Ledukai su rūgštyne

Užpilkite stikline verdančio vandens mišinį iš 2 šaukštų smulkintų rūgštynių lapų ir šaukšto šalpusnio. Sandariai uždarykite dangčiu, kad viskas gerai išgaruotų. Palikite brinkti ne mažiau kaip 3 valandas. Tada perkoškite ir supilkite nuovirą į ledo formeles. Įdėkite į šaldiklį, kad vėliau naudotumėte veido trynimui rytais ir vakarais.

Likusi nuo nuoviro žolelių pasta gali būti užtepama ant veido, po 15 minučių nuplaukite vėsiu virintu vandeniu.

Losjonas su konjaku

Užpilkite 100 g konjako ant susmulkintų arkliarūgščio lapų, medetkų ir ramunėlių žiedų (po 5 vnt.), 4 gysločio lapų mišinio. Padėkite į šaldytuvą 10 dienų, tada perkoškite. Laikykite šaldytuve ir kiekvieną dieną po pabudimo ir prieš miegą juo nuvalykite veidą.

Antpilas plaukams

Arkliarūgščio šaknies antpilu gerai skalauti plaukus, jei niežti galvos odą. Jo paruošimui 45 g susmulkintos šaknies virkite dviejuose litruose vandens 10–15 minučių, tada palikite užvirti maždaug valandą – ir galite skalauti plaukus po plovimo. Jei reguliariai naudosite šią priemonę, plaukų svogūnėliai atsistatys, plaukai taps sveiki ir blizgūs, įgaus apimties.

Ar galima vartoti arklių rūgštynę maistui

Maistui naudojami ir arkliarūgščio lapai, ir lapkočiai. Jo lapeliai naudojami salotoms, pyragų įdarams, įvairioms sriuboms ir kitiems kulinariniams šedevrams gaminti. Arkliarūgštis skanus patiekaluose su agurkais ar pomidorais. Geri jo partneriai – ridikėliai, jaunas česnakas ir žalieji svogūnai. Tačiau naudoti reikia tik jaunus, mažus lapelius, kurie nėra tokie kartūs. Kaukaze (daugiausia Armėnijoje) iš lapų pinamos kasytės ir džiovinamos gryname ore. Dėl to jie fermentuojasi ir patamsėja kaip arbata, kartumas išnyksta, atsiranda aštrus skonis. Tokios kasytės vadinamos aveluku. Jų galima nusipirkti turguose, šis patiekalas yra restoranų ir kavinių meniu. Avelukas patiekiamas su bryndza ir sūriais, puikiai dera su paplotėliais ar lavašu, su macun padažu. Jis taip pat naudojamas sriubose ir padažuose.

Salotos „Trys minutės“

Jos taip vadinamos, nes joms paruošti reikia lygiai tiek – 3 minutes, ne ilgiau. 2–3 jaunus arkliarūgščio lapus nuplaukite po tekančiu vandeniu, nukratykite vandenį, lapus supjaustykite gana smulkiai. Taip pat supjaustykite 2 kietai virtus kiaušinius. Sumaišykite žalumynus ir kiaušinius, pasūdykite, pipiruokite, įberkite šiek tiek cukraus. Tokioms salotoms kaip užpilas naudojama grietinė.

Salotos «Vitamininės»

Tokioms salotoms paruošti reikės po lygiai agurkų, pomidorų ir šviežių jaunų arkliarūgščio lapelių. Supjaustykite, įdėkite nedidelį kiekį smulkiai pjaustyto saldaus ridiko ir pjaustytų žaliųjų svogūnų. Pasūdykite, išmaišykite, pagardinkite majonezu. Salotas galima papildyti virta šalta mėsa, žaliaisiais žirneliais – gausis pilnavertis sotus patiekalas.

Lašiša su arklių rūgštyne

700 g lašišos supjaustykite filė, supjaustykite gabalėliais. Šiek tiek apkepkite augaliniame aliejuje ir sudėkite į storasienę puodą. 5–7 jaunus rūgštynės lapus sutrinkite blenderiu, dar 3 lapus suplėšykite rankomis. Smulkiai supjaustytą svogūną apkepkite keptuvėje, įdėkite suplėšytą rūgštynę ir blenderiu sutrintą rūgštynės masę, įpilkite 200 ml grietinėlės ir 200 g smulkiais kubeliais supjaustyto lydyto sūrio. Pasūdykite, įberkite maltų juodųjų pipirų, troškinkite 7–10 minučių. Gautu padažu užpilkite žuvį, uždenkite puodą dangčiu ir pašaukite į karštą orkaitę 20 minučių. Kepkite 180 laipsnių temperatūroje. Šį patiekalą geriau patiekti karštą.

Ščiai su arklių rūgštyne

Į mėsos sultinį sudėkite supjaustytas bulves. Kol jos verda, paruoškite užkepą: tarkuotą morką su pjaustytu svogūnu apkepkite keptuvėje augaliniame aliejuje. Kai bulvės išverda, sudėkite į puodą užkepą, pavirkite 3 minutes ir sudėkite supjaustytus arklio rūgštynės lapus. Tam naudokite tik jaunus lapelius! Po rūgštynės į puodą įmuškite šiek tiek išplaktus kiaušinius (trijų litrų sriubai pakanka trijų). Pasūdykite, palaukite kol užvirs, išjunkite ugnį ir uždenkite dangčiu. Tokie ščiai puikiai tinka su grietine.

Kepti pyragėliai

Į 600 g persijotų miltų sudėkite 250 g per sietą pertrintos varškės, gerai išmaišykite. Atskirai išplakite vieną kiaušinį su 200 ml kefyro, įdėkite šaukštą cukraus, žiupsnelį druskos ir arbatinį šaukštelį sodos, užpiltos actu. Nuolat maišydami supilkite į miltus su varške. Gerai išmaišykite ir užminkykite tešlą. Leiskite tešlai pailsėti apie 40–50 minučių, uždengę rankšluosčiu. Paruoškite įdarą: supjaustytus jaunus arklio rūgštynės lapus pabarstykite cukrumi. Iš tešlos iškočiokite nedidelius paplotėlius, ant jų dėkite įdarą, užlenkite pyragėlius, suspausdami kraštus, ir kepkite aliejuje.

Rūgštynių kisielius

Surinkite 200–250 g arklio rūgštynės lapų. Patroškinkite juos 5–7 minutes puode su šaukštu vandens. Gautą masę išplakite plaktuvu arba blenderiu. Įpilkite 2 stiklines vandens, įdėkite 100 g cukraus ir pastatykite ant viryklės. Kai užvirs, plona srovele supilkite į puodą šaltą vandenį, kuriame išmaišytas šaukštas krakmolo. Kai atvės, galima gerti.

Pievagrybiai su arklių rūgštyne

200 g džiovintų arklio rūgštynės lapų pavirinkite apie 15 minučių. Nupilkite vandenį per sietelį, rūgštynę pasūdykite. Smulkiai supjaustykite du nedidelius svogūnus ir apkepkite juos keptuvėje augaliniame aliejuje ant vidutinės ugnies porą minučių. 100 g pievagrybių supjaustykite nestambiomis riekelėmis, sudėkite į keptuvę su svogūnais, kepkite kartu dar 5 minutes, maišydami mentele. Įdėkite atšaldytą rūgštynę. Kad gerai atvėstų, išneškite į šaltą vietą porai valandų. Prieš patiekdami, pabarstykite smulkiai pjaustytomis petražolėmis, pabarstykite susmulkintais graikiniais riešutais ir įdėkite grietinės.

Ar galima duoti triušiams arklių rūgštynės

Arklių rūgštynė – tai nepakeičiamas skanėstas tiek dekoratyvinių, tiek mėsinių veislių triušiams, iš kurio jie patiria didelį malonumą. Juos traukia lengvas saldokas lapų skonis. Dėl gausaus vitaminų, ypač vitamino C, kiekio ši žolė taip pat yra naudinga sveikatai – gyvūnų organizmas nuo jos tik sveikėja ir stiprėja. Arklių rūgštynę ėdantys gyvūnai yra mažiau jautrūs stresui ir energingesni.

Tačiau visko saikingai, todėl negalima duoti rūgštynės be apribojimų, nes jos komponentai, patekę į organizmą, gali sukelti triušiams inkstų problemų. Taip pat galimos alergijos, rėmuo, medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl vienos arklių rūgštynės triušiams duoti negalima, ją reikia derinti su varpine, kiaulpiene, gysločiu, kraujažole ir kitomis žolėmis. Nevertėtų šio augalo šerti mažiems triušiukams – reikia leisti jiems šiek tiek paūgėti.

Žiemai taip pat naudinga paruošti triušiams šieno su arklių rūgštyne. Rūgštyninis šienas, tinkamai laikomas – tamsioje šieninėje arba palėpėje – išsaugo maistines medžiagas neprarasdamas kokybės iki trejų metų.

Kontraindikacijos vartojimui

Jei dažnai ir dideliais kiekiais vartojama arklių rūgštynė, gali kauptis oksalo rūgštis organizme, dėl ko susidaro netirpūs junginiai su kalciu. Tai, pirma, sukelia kalcio kiekio sumažėjimą organizme, antra, nusėda druskos, iš kurių susideda visiems žinomi inkstų ir tulžies pūslės akmenys. Todėl žmonėms, kuriems diagnozuotos šlapimo sistemos ir virškinimo trakto ligos, nuo šviežios arklių rūgštynės vartojimo vertėtų susilaikyti.

Dėl tos pačios priežasties šviežia arklių rūgštynė griežtai draudžiama vaikams iki 3 metų ir nėščioms moterims. Nėščiosioms gali kilti rimtų komplikacijų, netgi persileidimas. Bet tai nereiškia, kad nėščiosios turėtų visiškai atsisakyti šio augalo vartojimo. Galima valgyti barščius su arklių rūgštyne, bet ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Dėl arklių rūgštynės vartojimo žindymo laikotarpiu iki šiol nėra vieningos nuomonės, pediatrai pasidalijo per pusę: vieni yra kategoriškai prieš, kiti nemato tame nieko baisaus. Bet kuriuo atveju to nereikėtų daryti, kol kūdikiui nėra šešių mėnesių. Svarbiausia – nepamiršti pagrindinės maitinančios mamos taisyklės: naują produktą vaikui įvesti palaipsniui, pradėti nuo mažų dozių ir atidžiai stebėti, ar tai neigiamai neatsilieps kūdikio elgesiui ir sveikatai.

Be to, net suaugę sveiki žmonės turi atsiminti: norint išvengti nemalonių organizmo sistemų reakcijų, galima valgyti tik jaunus minkštus lapelius, surinktus pavasarį – kol jie nesugrūstėjo ir juose neprisikaupė per daug oksalo rūgšties. Vartoti juos reikia tik ribotais kiekiais.