Adonis: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Adonis yra augalas, priklausantis vėdryninių šeimai. Jį galima sutikti vidutinio klimato regionuose, nes jis nepakenčia karščio. Egzistuoja legenda, pagal kurią Adonis (Kretos karalius) žuvo medžioklėje ir apliejo gėles krauju. Tačiau raudonos gėlės pasitaiko retai, dažniausiai jos būna sodriai geltonos. Ūgliai gali būti tiek paprasti, tiek šakoti. Lapai siauri, plunksniški. Žiedų skersmuo retai viršija 6 cm. Priklausomai nuo rūšies, gali skirtis ir žiedlapių forma, ir jų skaičius.

Sodininkai susidomėjo šiuo augalu XVII a. pabaigoje. Tada jis pradėjo pasirodyti soduose ir parkuose.

Cheminė sudėtis

Adonyje yra daug įvairių elementų ir medžiagų, turinčių skirtingą poveikį organizmui. Nereikėtų pamiršti, kad bet kurioje augalo dalyje yra žmogui nuodingų medžiagų, todėl su adoniu reikia elgtis atsargiai. Jame buvo rasti šie komponentai:

1. Rauginės medžiagos. Jos plačiai paplitusios augaluose ir daro didelę įtaką organizmui. Pirma, rauginės medžiagos gali kovoti su viduriavimu, disbakterioze ir kitomis žarnyno ligomis. Antra, jos pasižymi antimikrobiniu ir priešuždegiminiu poveikiu.
2. Askorbo rūgštis. Tai viena iš svarbiausių organinių medžiagų organizmui. Ji padeda stiprinti imunitetą, atkuria jėgas ir normalizuoja medžiagų apykaitos procesus.
3. Cholinas (vitaminas B). Dar vienas nepakeičiamas elementas organizmui, užtikrinantis normalią nervų sistemos veiklą. Be to, jis valo kraujagysles, reguliuoja kepenų ir kasos veiklą, taip pat padeda gerinti atmintį.
4. Flavonoidai. Jie pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, be to, teigiamai veikia visos širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Flavonoidai apsaugo nuo lėtinių širdies ligų vystymosi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, taip trukdydami trombų susidarymui.
5. Kumarinai. Dideliais kiekiais jie pavojingi. Kumarinai yra daugelyje produktų, o rekomenduojamos dozės viršijimas gali sukelti rimtų pasekmių, net kvėpavimo sustojimą. Vis dėlto saikingais kiekiais jie teigiamai veikia kraujo būklę ir stiprina kraujagyslių sieneles.
6. Organinės rūgštys. Dažniausiai jomis turtingi vaisiai. Rūgštys pasižymi ryškiu karščiavimą mažinančiu, imunostimuliuojančiu, antibakteriniu, tulžį varančiu ir priešuždegiminiu poveikiu. Adonio sudėtyje yra acto rūgštis, skruzdžių rūgštis ir citrinų rūgštis.
7. Karotinas. Dėl karotino kepenyse susidaro vitaminas A, kuris atlieka svarbų vaidmenį palaikant organizmo sveikatą. Visi žino apie vitamino A naudą regėjimui, bet mažai kas žino, kad, be to, jis skatina audinių augimą, greitindamas žaizdų gijimą, ir gerina imuninės sistemos veiklą. Taip pat karotinas yra antioksidantas.
8. Glikozidai (kardenolidai). Jie stimuliuoja širdies veiklą ir dažnai tampa vaistinių preparatų pagrindu.
9. Fitosteroliai. Tai augalinis cholesterolio analogas, kuris gerina organizmo vainikinių arterijų sistemos būklę. Taip pat fitosteroliai padeda šalinti cholesterolį ir stiprinti imuninę sistemą. Kai kuriais atvejais jie gali mažinti cukraus kiekį kraujyje ir stabdyti uždegiminius procesus.

Kaip atrodo ir kur auga

Rūšis ir paplitimo arealas priklauso nuo rūšies. Vieni prisitaikė gyventi Sibire, kiti auga pietuose. Tačiau jie turi tam tikrų bendrų bruožų. Pavyzdžiui, visų lapai ploni, suskaldyti ir pailgi, šiek tiek primenantys krapą. Augalų aukštis neviršija 60–70 cm, o patys žiedai maži. Adonis būna baltos, geltonos ir raudonos spalvos.

Rūšys

Egzistuoja daug adonio rūšių. Labiausiai paplitusios laikomos:

1. Vasarinis. Ši rūšis paplitusi Vakarų Europoje, centrinėje Azijos dalyje, pietų Rusijoje ir Kaukaze. Augalas neviršija 50 cm aukščio, turi tiesius stiebus. Lapai ploni, pailgi, žiedai pavieniai, neviršija 3 cm skersmens. Tai unikali raudonos spalvos gėlė su tamsia dėme arčiau pagrindo. Pradeda žydėti gegužę.
2. Amūrinis. Pavadinimas kalba pats už save – gėlė paplitusi Rytuose, ypač Japonijoje. Dažniausiai auga miško aikštelėse, bet taip pat jį galima sutikti ir jūros pakrantėje. Lapai ilgi, plunksniški, gėlės aukštis neviršija 30–40 cm. Vegetacija baigiasi maždaug liepą. Jis labai lepus oro temperatūrai, vos atvėsus, žiedai užsiskleidžia.
3. Pūkuotasis. Auga Kazachstane ir kai kuriose Sibiro srityse. Aptinkamas stepėse, paprastai prie uolų ar akmenų. Stiebai pavieniai ir pūkuoti, lapai – kaip ir kitų rūšių.
4. Pavasarinis. Paplitęs europinėje Rusijos dalyje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Jį galima sutikti net kai kuriuose Sibiro regionuose. Dažniausiai auga stepėse ir miškuose. Vakarų Europoje ši rūšis reta, o Vokietijoje ji beveik išnykusi. Žiedas sodriai geltonas, skersmuo neviršija 8 cm. Pavasarinis adonis užauga iki 30–40 cm aukščio.
5. Volgos. Užauga iki 30–35 cm aukščio. Žiedo stiebai tiesūs, maždaug per vidurį išsišakoja. Lapai suskirstyti į pailgas skiltis, žiedai yra blyškiai geltoni ir neviršija 5 cm skersmens.
6. Sibirinis. Gali siekti 60 cm aukštį. Pats augalas turi kelis stiebus, sueinančius į pagrindą. Lapai ploni, suskaldyti, žiedai sodriai geltoni, užauga iki 6 cm skersmens. Pradeda žydėti pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje. Paplitęs Sibiro teritorijoje palei Irkuto, Lenos ir Belajos upes. Dažniausiai sutinkamas miško proskynose.
7. Turkestaninis. Augalas su vijokliniais stiebais, galintis siekti 70 cm aukščio. Lapai lancetiški, smailūs galuose ir suskaldyti. Išorinėje pusėje yra melsvo atspalvio, o vidinėje – geltonai oranžinės. Žiedų skersmuo neviršija 3 cm, vainiklapiai pailgi. Plačiai paplitęs Vidurio Azijoje.

Rinkimas ir laikymas

Vaistiniais tikslais naudojamas pavasarinis adonis. Gydymui galima naudoti tiek lapus, tiek žiedus. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kuris augalas yra visiškai nuodingas, per didelis vartojimas gali sukelti sveikatos problemų.

Veiksmingiausiu gydymui laikomas adonis, augantis stepėje. Tai susiję su augalo aktyvumu. Taip pat vaistiniais tikslais reikia rinkti žaliavą iš didelių ir galingų krūmų.

Svarbu teisingai nupjauti augalą, kad nepažeistumėte šaknų, 10–15 cm virš žemės ir spėti surinkti žaliavą žydėjimo pabaigoje, kol žiedai dar nepradėjo kristi. Šiuo laikotarpiu jame stebimas didelis biologinis aktyvumas. Svarbu jį rinkti atokiai nuo kelių ir kitų dirbtinių statinių, esant saulėtam orui.

Toliau svarbu laiku išdžiovinti augalą. Tai galima padaryti naudojant specialias džiovyklas ne aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje arba palėpėje. Tam reikia paskleisti tankų audinį ar popierių ir vienodu sluoksniu išdėlioti adonį. Palėpėje būtinai turi būti langas, kad būtų prieiga prie šviežio oro, ir vidutinė drėgmė. Apie žaliavos džiovinimo teisingumą byloja jos spalva. Žiedai turi išlikti geltoni, o stiebai – žalsvi. Esant geram orui, augalą galima džiovinti lauke po stogine.

Vaistą galima laikyti stikliniame inde arba audinio maišelyje. Išdžiovintas augalas gali būti laikomas ne ilgiau kaip 1 metus. Dėl jo nuodingumo reikia būti atsargiems ir nelaikyti adonio šalia maisto produktų ir kitų žolelių.

Pavasarinio adonio gydomosios savybės

Daugelyje vaistinių galima rasti vaistinių preparatų, kurių pagrindinis komponentas yra būtent šis augalas. Farmacijos įmonės visame pasaulyje naudoja jį širdies problemoms gydyti. Liaudies medicinoje apie adonio naudą žinoma nuo senų laikų, tačiau jo vartojimas yra susijęs su apsinuodijimo rizika, todėl reikia būti atsargiems.

Nuo senų laikų jis buvo naudojamas vandenligei gydyti. Dabar adonis yra vienas iš svarbių vaistų nuo širdies ir kraujagyslių sistemos problemų komponentų. Daugiausia vaistai, pagaminti iš šio augalo, vartojami sergant širdies nepakankamumu ar širdies neurozėmis.

Preparatai su bromu ir adoniu skiriami nuo nemigos ir per didelio nervų sistemos susijaudinimo. Jis taip pat išrašomas sergant epilepsija ir vegetacine distonija.

Adonis vertinamas dėl to, kad jo veikliosios medžiagos mažiau kaupiasi organizme. Augalas turi silpną diuretinį poveikį, todėl gali susidoroti su stagnaciniais reiškiniais. Dėl to jis naudingas esant edemai.

Liaudies medicinoje ši gėlė pritaikoma ir kitoms ligoms gydyti. Nuovirai ir užpilai vartojami nuo dusulio, mėšlungio, nefrito ir infekcinių ligų. Kompresai iš adonio užpilo gali pašalinti uždegiminius procesus raumenyse. Taip pat ši gėlė yra vaistinių žolelių mišinių inkstams sudedamoji dalis.

Adonis liaudies medicinoje

Adonis liaudies medicinoje įgijo platesnį pritaikymą. Tradicinė medicina jį naudoja kaip širdies vaistų komponentą. Liaudies medicinoje tinktūros ir nuovirai naudojami daugeliui kitų ligų gydyti. Jis vartojamas sergant inkstų ligomis, uždegiminiais procesais organizme, bronchitu, vandenlige ir kt.

Esant skydliaukės veiklos sutrikimams

Toks mišinys yra veiksminga priemonė nuo strumos, jam paruošti reikės:

• adonis;
• žibuoklė;
• vaistinė ramunė;
• raugė;
• mėta;
• medetka;
• budrė.

Reikia visas žoleles kruopščiai sumalti, po to sumaišyti lygiomis dalimis. Tada paimti 7 g sumaišytų žolelių ir užpilti jas stikline šilto vandens. Palikti brinkti 24 valandas, po to užvirti ir perkošti. Vartoti atvėsusį po 1/3 stiklinės po valgio.

Esant bronchų spazmui

Šiam negalavimui gydyti taip pat reikės mišinio, tačiau reikalingos adonio sėklos, o ne jo žalioji dalis ar žiedas. Mišinys ruošiamas iš adonio sėklų (10 g), ramunėlių (20 g), čiobrelio (20 g), balandės (50 g) ir žibuoklių (10 g). Visus komponentus susmulkinkite ir gerai išmaišykite. Tada paimkite 1 arbatinį šaukštelį mišinio ir užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite dangteliu ir palikite pritraukti 20–30 minučių. Paruoštą vaistą nukoškite ir išgerkite stiklinę per dieną. Palikti kitai dienai nerekomenduojama, nes užpilas greitai praras savo gydomąsias savybes. Paruoštas užpilas nėra labai malonaus skonio, todėl į jį galima įdėti cukraus, bet geriau medaus – taip padidės vaisto veiksmingumas. Užpilą reikia gerti pertraukose tarp valgymų, taip pat prieš miegą.

Sergant bronchų spazmu vaikams taip pat galima vartoti šį užpilą, bet labai atsargiai. Net minimalus paros dozės viršijimas gali sukelti apsinuodijimą. Vaikams iki 6 metų nerekomenduojama vartoti vaisto jokiomis dozėmis. Nuo 6 iki 9 metų paros norma yra 0,1–0,2 g, nuo 9 iki 14 metų – 0,3 g, nuo 16 metų ir daugiau – iki 0,5 g.

Esant nervų sistemos veiklos sutrikimams

Esant padidėjusiam nervų sistemos jaudrumui rekomenduojama naudoti nuovirą. Jo paruošimui reikės 1 arbatinio šaukštelio smulkintos žolės ir stiklinės verdančio vandens. Užpilkite žolę verdančiu vandeniu, tada padėkite į vandens vonią 10 minučių. Po to priemonę palikite pritraukti 30 minučių. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį ne dažniau kaip 4–5 kartus per parą. Vaikams šį nuovirą galima gerti iki 2 kartų per dieną po 1/2 arbatinio šaukštelio.

Kitų nervų sistemos sutrikimų gydymui reikės mišinio iš adonio, dilgėlių, ugniažolės, erškėtrožės, jonažolės, melisos, motinžolės ir erškėtrožės vaisių. Visus ingredientus susmulkinkite ir sumaišykite lygiomis dalimis, tada gerai išmaišykite. Tada paimkite 6–8 g mišinio ir užpilkite stikline verdančio vandens. Palikite pritraukti kelioms valandoms, po to nukoškite ir gerkite per dieną po 1/4 stiklinės. Užpilo vartojimas nepriklauso nuo valgymo.

Esant kepenų funkcijos sutrikimui

Šis receptas pagerina kepenų darbą, padeda kovoti su edemomis ir normalizuoja kraujotaką. Augalas naudojamas žolelių mišinio sudėtyje, į kurį įeina šios žolės:

• 20 g adonio;
• 20 g ugniažolės;
• 30 g kraujažolės;
• 30 g dirvinio asiūklio.

Žoles susmulkinkite, tada gerai sumaišykite. Tada atskirkite 15 g paruošto mišinio ir užpilkite 2,5 stiklinėmis verdančio vandens. Palikite vaistą pritraukti valandą, po to nukoškite, atvėsinkite ir vartokite po 1/2 stiklinės du kartus per dieną prieš valgį. Kadangi naudingosios savybės greitai prarandamos, galite paruošti 2 kartus mažiau vaistinės žaliavos, kad sunaudotumėte ją per dieną.

Esant širdies nepakankamumui

Šiuo tikslu naudojamas adonio antpilas su kitomis žolelėmis, kurios teigiamai veikia širdį. Antpilui paruošti reikės adonio, motininės žolės, melisos, dobilo, baltosios amalos. Visus ingredientus imti vienodais kiekiais, tada sutrinti iki miltelių. Po to kruopščiai sumaišyti ir užpilti 4 stiklinėmis verdančio vandens. Vaistą reikia laikyti ne mažiau kaip 4 valandas, po to perkošti. Kadangi ingredientai buvo smulkiai sumalti, antpilą reikia perkošti per tankų audinį. Galima naudoti keliais sluoksniais sulankstytą marlę. Vaistą gerti po 1/4 stiklinės po valgio.

Toks mišinys normalizuoja širdies ritmą ir turi raminamąjį poveikį.

Esant nemigai ir padidėjusiam nerimui

Kaip raminamąją priemonę naudoja antpilą iš žolelių mišinio. Jis stiprina nervų sistemą, užkertant kelią jos sutrikimų vystymuisi. Antpilas taip pat vartojamas esant padidėjusiam nerimui.

Norint jį paruošti, reikės adonio, motininės žolės, siauralapio gauromedžio, melisos, jonažolės ir erškėtuogių. Visus ingredientus kruopščiai sumalti, sumaišyti ir užpilti 0,5 l verdančio vandens. Tada uždengti dangčiu ir palikti dar 3–4 valandoms. Paruoštą priemonę perkošti, gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną. Esant nemigai, antpilą patartina vartoti prieš miegą.

Esant epilepsijai

Liaudies medicinoje adonis laikomas viena veiksmingiausių priemonių epilepsijai gydyti. Sergant šia liga vartojamas žolelių antpilas. Adonis taip pat naudojamas kaip epilepsijos profilaktika. Antpilui paruošti reikia paimti 5–7 g žolės, ją susmulkinti ir užpilti stikline verdančio vandens bei uždengti dangčiu. Palikti brinkti 30–40 minučių, po to gerti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną. Antpilas bus veiksmingesnis, jei į jį įdėsite bromo ar kodeino.

Tačiau nereikėtų piktnaudžiauti antpilu, nes jis gali padidinti kraujospūdį ir sustiprinti širdies plakimo dažnį.

Esant vidurių užkietėjimui

Nuoviras iš žolelių mišinio su adoniu gali palengvinti išmatų išsiskyrimą ir pagerinti žarnyno mikroflorą. Jo paruošimui reikės šaltekšnio (50 g), šeivamedžio žiedų (20 g), pankolio vaisių (20 g), adonio (10 g). Ingredientus sumalti ir sumaišyti, po to 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens ir palikti vandens vonioje pusvalandžiui. Tada perkošti ir vartoti po 100 ml po valgio.

Esant traukuliams

Kadangi adonis laikomas širdies žolele, jis veiksmingai kovoja su mėšlungiu. Šiuo tikslu ruošiamas antpilas. Reikės 1 valgomojo šaukšto susmulkintos žolės ir 300 ml verdančio vandens. Užpilti žolę vandeniu, uždengti dangčiu ir padėti brinkti 2–3 valandoms tamsioje vietoje. Tada perkošti ir gerti po 1 valgomąjį šaukštą ne dažniau kaip 3 kartus per dieną.

Antpilas greitai rūgsta, todėl kiekvieną dieną reikia ruošti naują vaistą.

Esant inkstų ligoms

Nuoviras, pagamintas iš mišinio su adoniu, turi diuretinių savybių, gerina inkstų veiklą, šalina esamas edemas ir neleidžia atsirasti naujoms. Į mišinio sudėtį įeina adonis (4 g), meškauogė (5 g), asiūklis (2 g), beržo pumpurai (3 g). Visus ingredientus kruopščiai sumalkite, sumaišykite ir užpilkite 350 ml verdančio vandens. Tada pastatykite į vandens vonią 30 minučių. Nuovirą atvėsinkite, perkoškite ir supilkite į stiklinį indą su dangteliu. Vartokite po 1 valgomąjį šaukštą ne mažiau kaip 5–6 kartus per dieną.

Gydomųjų mišinių rūšys

Adonis naudojamas kaip savarankiška priemonė ir kaip mišinių komponentas. Kiekvienas gydomosios žaliavos paruošimo būdas turi naudingą poveikį ir yra skirtas konkretiems susirgimams. Pavyzdžiui, nuoviras turi diuretinių savybių, o tinktūra gerai kovoja su uždegiminiais procesais.

Užpilas

Antpilas turi antivirusinį, priešuždegiminį ir diuretinį poveikį. Jį galima naudoti tiek viduje, tiek išorėje. Kompresą iš adonio antpilo galima dėti ant skaudančių sąnarių ir raumenų. Jo paruošimui reikės 1 arbatinio šaukštelio smulkintos žolės stiklinei verdančio vandens. Užpilkite žaliavą vandeniu, po to infuzuokite 30–50 minučių. Paruoštą priemonę perkoškite ir gerkite po 1 arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną. Vaikams leidžiama vartoti po 5–10 lašų. Gerkite atvėsintą. Naudojant kaip kompresą, reikia pamirkyti skudurėlį antpile, tada apvynioti aplink skaudamą vietą trumpam laikui.

Tinktūra

Tinktūra pirmiausia vertinama dėl gebėjimo ilgą laiką išlaikyti naudingas savybes. Paruošti ją paprasta, tačiau reikia nepamiršti, kad tai ilgas procesas, todėl ją reikia ruošti iš anksto. Reikės 100 g sausos žaliavos (lapų ir žiedų) užpilti stikliniame inde 1 l degtinės arba spirito. Indas turi būti sandariai uždarytas. Žolę galima užpilti tiesiai degtinės butelyje. Tada jį sandariai užkimškite ir pastatykite 20 dienų į tamsią vietą. Kartą per 7 dienas išimkite butelį ir suplakite turinį. Kai tik tinktūra bus paruošta, ją perkoškite. Laikyti rekomenduojama stikliniame inde, tam galima naudoti tą patį butelį.

Vartoti reikia po 3–5 lašus tris kartus per dieną. Tinktūra yra gera virusinių ligų profilaktika ir mažina uždegiminius procesus.

Nuoviras

Nuovirą paruošti labai paprasta. Reikia užpilti 1 valgomąjį šaukštą smulkintos žaliavos stikline verdančio vandens. Rekomenduojama tai daryti emaliuotame inde. Tada nuovirą uždenkite dangteliu ir perkoškite po 30–40 minučių. Nuovirą atvėsinkite ir vartokite po 1 valgomąjį šaukštą ne dažniau kaip 3 kartus per dieną.

Galima paruošti labiau koncentruotą nuovirą. Tam reikės 1 valgomojo šaukšto žaliavos ir 2 stiklinių skysčio. Užpilkite žolę vandeniu, tada užvirkite ir palaikykite ant silpnos ugnies 15–20 minučių. Po to infuzuokite pusvalandį ir perkoškite.

Atkreipkite dėmesį! Nuoviras turi diuretinį ir priešuždegiminį poveikį.

Nuovirą galima gerti tiek prieš valgį, tiek po jo. Nuoviras yra stiprus vaistas, todėl paprastai užtenka 10–14 dienų gydymo kurso. Kai kuriais atvejais jį galima pratęsti, tačiau pageidautina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.

Nuovirą galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 48 valandas.

Arbata

Arbata padės atsikratyti karščiavimo, slogos ir kitų nemalonių virusinių ligų simptomų. Ją naudinga vartoti žiemą, gripo epidemijos įkarštyje, nes ji ne tik kovoja su simptomais, bet ir užkerta kelią virusinių ligų atsiradimui.

Norint paruošti arbatą, reikia susmulkinti 1 valg. šaukštą žaliavos, po to užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Palikti užtraukti, kol priemonė atvės, tada perkošti.

Nepaisant tokio pavadinimo, jo gerti puodeliais kaip įprastą arbatą negalima. Rekomenduojama vartoti po 1 valg. šaukštą per kelias valandas, priklausomai nuo būklės. Galima pasaldinti gatavą gėrimą medumi – taip jis taps dar naudingesnis.

Adonio auginimas darže

Rasti vaistinę žaliavą ne visada paprasta. Kartais žmonės susiduria su tuo, kad jų apylinkėse jis neauga. Todėl jie nusprendžia pasodinti adonį savo sodo sklype, kad aprūpintų save vaistine priemone visiems metams. Be to, tai nereiklus augalas, ir kiekvienas gali tai padaryti.

Adonis būna vienmetis ir daugiametis. Vienmečius augalus reikia sodinti rudenį į žemę, sėklas įgilinus iki 2 cm. Rekomenduojama naudoti tik šviežias sėklas, nes laikui bėgant jos praranda daigumą. Daugiamečių rūšių sėklos taip pat sodinamos rudenį, bet ne į žemę, o į vazonus, po to jie laikomi vėsioje vietoje. Esant sniegui, vazonai su sėklomis statomi į pusnis.

Adoniui galima naudoti parduotuvėje pirktą žemę arba pasigaminti pačiam, sumaišius žemę, mėšlą ir smėlį santykiu 1:1:2.

Daigai sudygsta, kai tik oro temperatūra nusistovi ties 20 laipsnių ir aukščiau. Tačiau kai kurios sėklos gali dykti ištisus metus. Išdygusioms sėkloms reikia užtikrinti pakankamą apšvietimą, bet laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Esant tankiam sudygimui, daigus geriau praretinti. Taip pat svarbu reguliariai purenti ir drėkinti žemę aplink daigus.

Persodinti adonį į atvirą gruntą taip pat nesudėtinga. Tai reikia daryti mažiausiai 4–5 mėnesius iki žiemos pradžios, kitaip gėlės nespės prigyti ir žus nuo šalčių.

Auginant adonį vaistiniais tikslais, pakanka nedidelės lysvės, nes vaistiniuose nuoviruose ir užpiluose jo naudojama nedaug. Svarbu teisingai pasirinkti vietą darže. Gera vieta laikoma ta, kurią ryte apšviečia saulė, o po pietų yra pavėsyje. Siekiant užtikrinti gerą augalo žydėjimą, reikia reguliariai laistyti ir tręšti dirvą. Atstumas tarp gėlių turėtų būti apie 20 cm.

Duobutes daigams persodinti reikia daryti gilias, kad šaknis tilptų nesilenkdama. Po persodinimo adonį palaistyti ir uždengti.

Augimo metu reikia laiku laistyti augalą ir purenti dirvą, kad šaknys gautų deguonies. Taip pat negalima skinti žiedų ir lapų per pirmuosius dvejus adonio augimo metus.

Žiemą reikia uždengti gėlyną. Tai galima padaryti naudojant maišą ar spygliuočių medžių šakas.

Kontraindikacijos vartojimui

Nepaisant gausių naudingų medžiagų, augalas turi keletą kontraindikacijų dėl savo nuodingumo. Visų pirma, jo negalima vartoti nėščioms moterims, nes gali sukelti persileidimą, taip pat žindymo metu. Jokiu būdu negalima duoti vaikams. Taip pat adonis draudžiamas sergant opa, gastritu, enterokolitu, aritmija ir hipertrofine kardiomiopatija. Nerekomenduojama gerti preparatų iš šios žolės žmonėms, turintiems blogą kraujo krešėjimą.

Draudžiama vartoti adonį grynu pavidalu žmonėms, sergantiems hipertenzija ir kitomis širdies ligomis, kurias lydi padažnėjęs širdies plakimas. Sergant šiomis patologijomis, augalą galima gerti kaip kitų žolelių mišinių dalį.

Sveikiems žmonėms vis tiek patartina pasitarti su gydytoju dėl adonio vartojimo ir tinkamos dozės.

Adonyje esančios medžiagos gali sukelti neigiamų pasekmių organizme net ir esant nedidelei perdozavimui. Apsinuodijimo simptomai yra traukuliai, pykinimas, vėmimas, padidėjęs mieguistumas. Atsiradus bet kuriam iš šių simptomų, reikia išgerti aktyvintosios anglies, skaičiuojant 1 tabletę 10 kg kūno svorio, ir pabandyti išplauti skrandį. Kai kurie pataria vartoti vėmimą skatinančius vaistus, tačiau to daryti nerekomenduojama. Išgėrus anglies, reikia kviesti greitąją pagalbą.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad kava ir vynas gali susilpninti neigiamą žolės poveikį organizmui.

Adonis taps geru vaistu gydant daugelį ligų, jei griežtai laikomasi dozės. Ji dažnai priklauso nuo individualių organizmo savybių, todėl ją skiria gydytojas. Pasodinę adonį savo sklype, galite apsirūpinti vaistine priemone.

Adonio nuotrauka