Akonitas: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Akonitas (kardavimas) – žolinis daugiametis iš plačios vėdryninių šeimos. NVS šalyse augalas žinomas kaip šalmuotė, batelis, mėlynasis vėdrynas, mėlynakis, švitriešis. Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje priskaičiuojama per trisdešimt vietinių akonito pavadinimų. Kardavimas turi gydomųjų savybių ir vartojamas tiek liaudies, tiek oficialioje medicinoje.

Cheminė sudėtis

Antžeminė dalis ir akonito šaknys turi alkaloidų. Šios medžiagos aktyviai veikia žmogaus organizmą. Mažais kiekiais jos sukelia gydomąjį poveikį, o didelėmis dozėmis – tai nuodai, mirtinai pavojingi žmogui.

Augalas savyje turi akonitino. Ši medžiaga yra itin nuodinga ir priskiriama neurotoksinams. Akonitino atmainos (mezoakonitinas, benzoakonitinas, sasaakonitinas, hetaakonitinas, benzoilakoninas) priklauso pirmosios grupės alkaloidams.

Antrąją grupę sudaro sparteinas, efedrinas ir napalinas. Bendras alkaloidų kiekis akonito gumbuose ir šaknyse svyruoja nuo 0,9 iki 4,9 %.

Akonito augalinės žaliavos sudėtyje taip pat yra:

• saponinai;
• rauginės medžiagos;
• kumarinas;
• sakos ir dervingos medžiagos;
• įvairios rūgštys (fumaro, citrinos, benzoinė);
• riebalų rūgštys (oleino, linolo, miristino, palmitino, stearino);
• daukosterinas;
• inozitas;
• mezainodizolas;
• krakmolas ir krakmolingi junginiai;
• flavonoidai;
• cukrūs.

Žaliava gausu makroelementų: geležies ir magnio druskų, kalio bei kalcio turinčių medžiagų. Lapuose ir šaknyse esama mikroelementų – cinko, chromo, bario, seleno, boro, vario, švino, nikelio. Stiebai ir lapai turi daug vitamino C.

Kaip atrodo ir kur auga

Genties atstovai labai skiriasi išvaizda, dydžiu, lapų ir žiedų forma. Taip pat skiriasi augalų aukštis, žiedynų išsidėstymas ir vainiklapių spalva.

Kaip atrodo

Akonito genties augalai turi savitų žiedų. Jie nepanašūs į klasikinius vėdryninių šeimos žiedus. Vainikėliai primena lubinų ir kitų pupinių šeimos atstovų žiedus.

Dideli ryškūs vainiklapiai būna gobtuvo, nukarusio šalmo, varpelio ar taurelės formos. Dauguma žiedų yra penkialapiai. Viršutinis vainiklapis didelis, išlinkęs, kybo virš centrinės žiedo dalies ir saugo ją nuo atsitiktinių pažeidimų. Vainiklapių spalva – violetinė, mėlyna, alyvinė, purpurinė, geltona arba balta.

Gėlės viduje slepiasi vainikėlis, pavirtęs į 2 medingus (nektarinius), kurie išskiria saldžias, cukringas sultis, pritraukiančias bites ir kitus vabzdžius. Gėlėje formuojasi viršutinė mezginė, kurioje subręsta nuo 3 iki 7 vaisių-lapavaisių. Juose susidaro dešimtys mažų rudų sėklų.

Akonitų lapai sodriai žali, ryškūs. Jie yra pirštuotai skelti ir apvalios formos, dengiantys stiebą nuo apačios iki viršaus. Stiebų aukštis priklauso nuo augalo rūšies. Žemiausi genties atstovai užauga iki 60 cm aukščio, aukščiausios rūšys išsitiesia iki 200–220 cm.

Akonito šaknų sistema per visą gyvenimo ciklą nuolat auga. Skirtingoms rūšims būdingos 2 skirtingos šaknų sistemos.

Pirmuoju atveju tai gumbinis šaknis, padengtas juodu apvalkalu, kuris per vasarą išaugina 1–2 dukterinius gumbus. Jie sėkmingai peržiemoja ir duoda pradžią naujiems akonitams. Motininis gumbinis šaknis arba nunyksta, arba peržiemoja kartu su jaunais gumbeliais. Taip susidaro grandinė iš kelių apvalių gumbinių šaknų. Kartais jų kiekis siekia 10–15 vienetų. Nuo gumbų į plotį ir gylį atsišakoja plonos šaknelės.

Antruoju atveju augalas išaugina daugybę virveliškų, ilgų šaknų. Jos susilieja ir sudaro plokščią, tvirtą, šiek tiek susuktą liemeninę šaknį.

Kur auga

Akonitų genties augalų arealas apima visą Europą ir Šiaurės Ameriką. Šios gėlės gausiai sutinkamos Azijos miškuose. Akonitas mėgsta maistingas dirvas, gausias humuso ir organinių rūgščių, auga miškuose ir kalnų pievose, drėgnuose ežerų ir upių krantuose, laukuose ir pamiškėse, pakelėse ir drėkinimo kanaluose.

Rūšys

Šiaurės pusrutulyje auga 330 Akonito genties rūšių. 75 šio augalo atmainos randamos Rusijos ir NVS šalių teritorijoje, iš jų Sibire auga 26 akonito rūšys, Tolimuosiuose Rytuose – 37. Plačiai paplitę Altajaus, baltalūpis, baltai violetinis, siauriniuotas, Baikalo, stepinis, storlapis, delfinijalapis, Karakolio, Džungarijos, kalninis, kuoduotasis, vėdryniškas, Sachalino, vijoklinis akonitas. Dešimtys genties atstovų pavadinti biologų, tyrinėjusių ar atradusių retas rūšis, vardais.

1946 metais Sovietų Sąjungoje dvi akonito rūšys – Džungarijos akonitas ir Karakolio akonitas buvo įtrauktos į specialų sąrašą – Valstybinę farmakopėją, kaip vaistiniai augalai. Šios rūšys randamos drėgnuose apaugusiuose miškais Tianšanio slėniuose.

Rusijos vidurinėje juostoje sutinkamos 4 akonito rūšys. Šiaurinis akonitas auga visoje Rytų Europos lygumoje, bet labiau traukia prie aukštesnių platumų. Vilnotalūpis akonitas paplitęs iki Uralo kalnagūbrio. Ąžuolyninis akonitas sutinkamas tik juodžemio regionuose. Flerovo akonitas – retas augalas, įtrauktas į Raudonąją knygą.

Rinkimas ir laikymas

Akonito šaknys renkamos nuo rugpjūčio iki spalio. Tuo metu gumbai jau susiformavę ir sukaupę maistines medžiagas. Rinkėjai iškasa tiek gumbines šaknis, tiek plonas šakneles. Darbui reikalingas durtuvinis kastuvas. Iškastą žaliavą nuplauna švariame vandenyje ir džiovina. Džiovinama vėdinamoje patalpoje, po stogu arba verandoje. Ant žaliavos neturi kristi saulės šviesa. Džiovinimo temperatūra neturi viršyti 70 laipsnių Celsijaus.

Lapai, stiebai ir žiedai renkami pačiame žydėjimo įkarštyje, birželio–liepos mėn. Žalumynai pjaunami peiliu ar žirklėmis, perrenkami ir džiovinami po stogu skersvėjyje. Džiovinimo temperatūra neturi viršyti plius 30 laipsnių.

Augalas yra itin nuodingas, ruošiant ir apdorojant žaliavą reikia vengti odos sąlyčio su sultimis ir šaknų pjūviais. Paruošimo darbai atliekami su guminėmis pirštinėmis. Kepimo skardos ir grotelės po džiovinimo kruopščiai nuplaunamos tekančiu vandeniu.

Paruošta žaliava laikoma hermetiškai uždarytuose stikliniuose induose, tamsioje, vėsioje patalpoje. Laikymo vieta turi būti nepasiekiama vaikams ir gyvūnams. Sauso akonito tinkamumo laikas yra 2 metai.

Akonito gydomosios savybės

Unikali akonito cheminė sudėtis užtikrina kompleksinį poveikį žmogaus organizmui. Gydomieji ir liaudies preparatai, pagaminti iš šio augalo, pasižymi:

• antibakteriniu;
• karščiavimą mažinančiu;
• priešuždegiminis;
• nuskausminamuoju;
• raminamuoju;
• atsikosėjimą lengvinantis;
• spazmolitiniu;
• sutraukiantis;
• kraujavimą stabdantis;
• šlapimą varantis;
• estrogeniniu poveikiu.

Preparatas „Allapinin“ tabletėmis, kurio veiklioji medžiaga gaunama iš baltažiedžio akonito šaknų, skiriamas aritmijai gydyti. Vaistas taip pat turi raminamąjį, anestezuojantį ir kraujagysles plečiantį poveikį.

Kitus akonito pagrindu pagamintus preparatus, kuriuos gamina farmakologinės įmonės, oficialioji medicina pripažįsta tik kaip išorinius vaistus. Vaistinėse parduodamos alkoholinės tinktūros, tepalai, džiovinta šaknis. Jie skiriami gydant podagrą, reumatą, neurologines ligas, radikulitą.

Akonitas liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje akonito pagrindu pagamintos priemonės naudojamos dešimtims ligų gydyti, vartojant tiek viduje, tiek išorėje. Patikimų ir veiksmingų vaistų receptai perduodami iš vienos gydytojų kartos kitai.

Ekstraktais, nuovirais ir tinktūromis, kurių pagrindinis ingredientas yra kurpelė (akonitas), liaudies gydytojai gydo navikus (gerybinius ir piktybinius), tuberkuliozę, širdies ir kraujagyslių patologijas, epilepsiją, neurologines ligas, įskaitant išsėtinę sklerozę, nervų sutrikimus. Šie preparatai šalina skausmą ir uždegimą sergant artritu ir artroze, radikulitu, osteochondroze, mažina suaugusiųjų astmos priepuolių sunkumą, taip pat padeda atsigauti sergant plaučių ligomis.

Žiniuonės mano, kad akonitas yra veiksminga priemonė nuo migrenos, dantenų uždegimo ir dantų skausmo. Liaudies gydytojai rekomenduoja viduje vartoti akonito užpilus esant aritmijai. Nuovirus ir tinktūras patariama gerti esant bet kokiems širdies veiklos sutrikimams, kraujagyslių silpnumui.

Kaip išorinę priemonę, preparatai akonito pagrindu naudojami pūliuojančių, blogai gyjančių žaizdų ir fistulių plovimui, furunkulų, pūlingų bėrimų gydymui. Vandens užpilais gydoma psoriazė, dermatitai, juostinė pūslelinė, odos rožė, neurodermitas.

Akonitas naudojamas kraujotakai atkurti ir raumenų skausmui mažinti. Nuovirais trinama galvos oda, siekiant atsikratyti utėlių. Užpilo vartojimas viduje valo organizmą nuo kirmėlių ir kitų helmintų. Skalavimu gydomas stomatitas, gingivitas, gerklės infekcijos. Iki antibiotikų atsiradimo tirpalais, užpilstytais ant akonito, buvo gydomos venerinės ligos.

Tinktūra nuo dantų ir galvos skausmo
Priemonei paruošti reikia butelio degtinės ir 20 g džiovintos akonito šaknies. Šviežios žaliavos šiame recepte nenaudojamos.

Šakneles smulkina peiliu ir supila į stiklinį stiklainį, tada užpila degtine. Stiklainis uždaromas sandariu dangteliu. Indas statomas į tamsią vietą ir laikomas kambario temperatūroje 7–10 dienų.

Stiklainio turinys perkošiamas, kad būtų pašalinti šaknies gabalėliai (kai kurie receptų autoriai rekomenduoja palikti žaliavą spirite). Paruošta tinktūra laikoma vėsioje vietoje.

Nuo galvos skausmo priemonė naudojama išoriškai. Šaukštą tinktūros įtrinama (be stipraus spaudimo) į galvos odą. Procedūrą geriau atlikti prieš miegą.

Siekiant atsikratyti dantų skausmo, tinktūra įtrinama į veido odą, toje vietoje, kur yra skaudantis dantis ir dantena. Alkoholinio skysčio ant burnos gleivinės tepti nerekomenduojama. Procedūros tęsiamos kol pagerėja būklė, esant galvos skausmams kursas yra 1 mėnuo, bet ne ilgiau.

Nuoviras gydyti pūlingas odos ligas, furunkulus ir žaizdų plovimui
Nuovirui paruošti atmatuojama 15 g džiovintos akonito šaknies ir dedama į emaliuotą puodą (arba didelį puodelį). Žaliava užpilama stikline ką tik užvirusio vandens, indas statomas ant viryklės ir nuoviras verdamas ne mažiau kaip 20 minučių. Tada nuimama nuo kaitvietės, indas uždengiamas dangčiu ir paliekama atvėsti.

Oda, žaizdos, furunkulai apdorojami vatos tamponu, sudrėkintu nuovire. Procedūra atliekama 3–5 kartus per dieną.

Tinktūra kraujagyslių stiprinimui ir širdies ligų gydymui
Tinktūra ruošiama iš džiovintų akonito šaknų ir degtinės. Priemonei paruošti prireiks 10 g žaliavos ir 2 butelių degtinės (1 l).

Šakneles smulkina, supila į litrinį stiklinį stiklainį ir užpila degtine. Indas sandariai uždaromas srieginiu ar plastikiniu dangteliu, laikomas tamsioje spintoje 3–4 dienas (kambario temperatūroje) ir perkošiamas. Po to tinktūra yra paruošta naudoti. Degtinę galima pakeisti medicininiu spiritu, kurio stiprumas 60–70%. Priemonė laikoma šaldytuve.

Tinktūrą reikia vartoti tris kartus per dieną, po 2 lašus, 30–40 minučių prieš pusryčius, pietus ir vakarienę. Priemonę lašinama į stiklinę su vandeniu ir išgeriama. Gydymo trukmę geriausia derinti su gydytoju.

Tepalas artritui gydyti
Priemonei paruošti prireiks 2 arbatinių šaukštelių susmulkintų akonito žiedų ir kiaulinių taukų (nesūdytų). Imami švieži, ką tik pražydę žiedai.

Gėlių žaliava dedama į metalinį emaliuotą indą. Taukai išlydomi keptuvėje ant silpnos ugnies ir jais užpilami žiedai.

Puodas statomas ant viryklės, ant mažos ugnies. Laikoma 15 minučių, nuolat maišant riebalus. Tada indas perkeliamas į orkaitę, įjungtą nuolatiniam kaitinimui 50–60 laipsnių. Mišinys palaikomas 10–12 valandų ir išimamas iš orkaitės.

Jei nėra elektrinės ar dujinės orkaitės, galima tiesiog apvynioti puodą ir pastatyti į šiltą vietą – prie krosnelės ar šildymo radiatoriaus tam pačiam laikui. Paruošta priemonė laikoma šaldytuve.

Gydymui tepalas trinamaisiais judesiais tepamas ant sąnario. Per dieną atliekamos 2–3 procedūros, gydymo kurso trukmė – 7 dienos. Tada daroma savaitės pertrauka ir vėl kartojamas kursas.

Kiaulinius taukus galima pakeisti vaistiniu vazelinu, neturinčiu aromatinių ir kitų priedų. Tepalo gaminimo technologija nesiskiria nuo priemonės su kiauliniais riebalais gaminimo.

Spiritinė tinktūra dvylikapirštės žarnos opai gydyti
Priemonei paruošti imama 0,6 l degtinės ir 20 g džiovintos akonito šaknies. Žaliava susmulkinama, užpilama degtine (arba medicininiu spiritu) ir savaitę laikoma gyvenamojoje patalpoje, tamsioje vietoje (spintoje ar bufete). Po to skystis perkošiamas ir uždaromas hermetišku dangteliu.

Dėl paros ir vienkartinių dozių reikia pasikonsultuoti su gydytoju, nes spiritas dirgina gleivines. Svarbu, kad savamokslis gydymas nesukeltų šalutinių poveikių.

Aliejus nuo sąnarių ir raumenų skausmo
Priemonei paruošti imama 5–7 g sausos akonito šaknies ir stiklinė augalinio aliejaus (liaudies gydytojai rekomenduoja naudoti alyvuogių). Šaknelės susmulkinamos, dedamos į metalinį emaliuotą indą ir užpilamos karštu aliejumi (250 ml). Indas dedamas į vandens vonią, vanduo užvirinamas.

Aliejus kaitinamas 15 minučių. Priemonė atšaldoma, perpilama į butelį ar stiklainį, indas sandariai uždaromas dangteliu.

Preparatas tepamas ant sąnario ir skaudamų raumenų 2–4 kartus per dieną. Aliejus įtrinamas į odą ir daromas lengvas masažas. Sudėtis gerai susigeria ir nedirgina odos.

Tinktūra kursiniam vartojimui gydant vidaus organų ligas
Arbatinis šaukštelis džiovintų akonito šaknų susmulkinamas, užpilamas buteliu degtinės ir palaikomas hermetiškai uždarytoje talpoje 12–14 dienų. Vietoje, kur laikoma priemonė, turi būti kambario temperatūra, ant talpos neturi patekti tiesioginiai saulės spinduliai. Indas kasdien purtomas. Pasibaigus nurodytam laikui, skystis perkošiamas, žaliava išspaudžiama ir pašalinama.

Kursinis vartojimas pradedamas nuo 1 lašo preparato, kuris įpilamas į 50 ml vandens. Per dieną išgeriamos 3 tokios koncentracijos dozės (ryte, per pietus ir vakare, pusvalandį prieš valgį).

Kiekvieną dieną įpilama po 1 lašą, koncentraciją padidinant iki 10 lašų tinktūros kiekvienam priėmimui. Vėliau palaipsniui mažinama akonitinės tinktūros dozė, skaičiuojant atvirkštine tvarka.

Kurso trukmė yra 19 dienų. Pasibaigus kursiniam gydymui daroma 1–1,5 mėnesio pertrauka ir tinktūros vartojimas kartojamas pagal tą pačią schemą.

Nuoviras juostinės pūslelinės gydymui
Nuovirui paruošti reikės 6 g akonito lapų, 40 g skėtinio usnio žolės, 4 stiklinių vandens. Žaliava susmulkinama, sumaišoma, dedama į emaliuotą puodą ir augaliniai komponentai užpilami verdančiu vandeniu. Tada indas statomas ant viryklės, įjungiamas mažas kaitinimas, skystis užvirinamas ir verdamas 10–12 minučių. Puodas nuimamas nuo viryklės, uždengiamas dangčiu ir atvėsinamas. Paruoštas nuoviras perkošiamas.

Juostinės pūslelinės gydymui audinio servetėlė arba vata pamirkoma nuovire ir uždedama ant skaudamos odos. Kompresas laikomas 10 minučių. Procedūrą rekomenduojama kartoti du kartus per dieną.

Užpilas nuo egzemos ir psoriazės termose
Paruošimui reikės sausos augalinės žaliavos: eukalipto lapų (30 g) ir akonito (3 g). Jei tenka naudoti šviežius augalus, lapeliai iš anksto išdžiovinami, ir tik tada ant svarstyklių atmatuojamas reikalingas augalinės medžiagos kiekis.

Lapai susmulkinami ir supilami į termosą. Tada žaliava užpilama stikline verdančio vandens, uždaromas dangtis ir indas paliekamas 45–50 minučių. Pasibaigus šiam laikui, užpilas perkošiamas, perpilamas į didelį stiklinį indą ir praskiedžiamas 3 stiklinėmis karšto virinto vandens.

Egzemos ir psoriazės gydymui daromi kompresai. Audinio servetėlė arba vata pamirkoma užpile ir uždedama ant pažeistos vietos ketvirtį valandos. Procedūros atliekamos 1 kartą per dieną, gydymo trukmę verta suderinti su dermatologu.

Sudėtinga tinktūra epilepsijos, gūžio, navikų ir poliartrito gydymui
Tai kompleksinė priemonė, ruošiama iš kovotojo lapų, stiebelių ir žiedų, surinktų birželį ar liepą. Vaistas susideda iš 2 dalių. Atskirai ruošiama spiritinė akonito tinktūra ir mišrus vaistažolių užpilas, su kuriuo ji sumaišoma.

Tinktūrai paruošti imama pusė stiklinės džiovintų kovotojo lapų ir žiedų. Žaliava gerai susmulkinama, užpilama degtine (1,5 l) ir laikoma 9–10 dienų tamsiame kambaryje arba uždaroje spintoje. Tada skystis filtruojamas ir perpilamas į stiklinį indą saugojimui.

Po spiritinės tinktūros "brendimo" ruošiama antroji priemonės dalis – vaistažolių užpilas. Tam prireiks sausos žaliavos: barkūno, sukatžolės, ugniažolės žiedų ir lapų, smiltyno, dvinamės dilgėlės. Taip pat reikės pipirmėtės žolės, ganyklų ožkarožės, gysločio lapų, cikorijos žiedų, šalavijo lapų, viržio, subrendusių apynių spurgų.

Atmatuojamas vienodas kiekis visų ingredientų ir kruopščiai sumalami žolynai (praktiškai iki miltų). Tada gaminamas užpilas. Arbatinį šaukštelį žolynų miltų (be viršaus) užplikoma stikline verdančio vandens, indas uždengiamas dangčiu ir palaikomas 7–8 valandas.

Vaistas vartojamas taip. Į stiklinę įpilama 50–70 ml žolynų užpilo ir įlašinama 5 lašai spiritinės akonito tinktūros. Šis gėrimas geriamas tris kartus per dieną, 30–40 minučių prieš valgį.

Tokia dozė (5 lašai vienam priėmimui) laikoma 5 dienas. Vėliau kas penkios dienos akonito tinktūros koncentracija didinama 5 lašais, kol vienkartinė dozė pasiekia 50 lašų.

Dėl vaisto vartojimo nutraukimo reikėtų pasitarti su gydytoju, nes kai kurie liaudies gydytojai leidžia staigų gydymo nutraukimą, kiti mano, kad turėtų būti palaipsnis. Žolynų užpilas nelaikomas ilgiau nei parą ir užplikomas kasdien.

Gydomųjų mišinių rūšys

Iš sausų šaknų ir antžeminės akonito dalies gaminami užpilai ir tinktūros, gydomieji aliejai ir tepalai. Žaliavų kiekis skirtinguose receptuose gali labai skirtis. Tačiau bendri liaudiškų vaistų gaminimo principai yra vienodi.

Užpilas

Akonito užpilai gaminami kaip arbata: susmulkinta sausa žaliava užplikoma verdančiu vandeniu ir palaikoma, kol atvėsta. Šviežiai nuskinti lapai ir žiedai pirmiausiai išdžiovinami, kad būtų išvengta perdozavimo (beveik visi prieinami receptai naudoja tik džiovintą medžiagą).

Jei gaminimo procedūroje paminimas kaitinimas, jis atliekamas vandens vonelėje. Tačiau yra nemažai receptų, kuriuose nurodomas paprastas virinimas ant kaitlentės. Jei virinimas trunka ilgiau nei 5 minutes, reikėtų kalbėti apie nuoviro, o ne užpilo gaminimą.

Tinktūra

Gaminant akonito tinktūrą, imama kokybiška degtinė arba medicininis spiritas, kurio stiprumas iki 70 laipsnių. Jį galima praskiesti virintu vandeniu iki 40 laipsnių.

Sausa žaliava išmatuojama šaukštu (arba virtuvinėmis svarstyklėmis), supilama į stiklinį indą ir užpilama spiritu (degtine). Tada indas sandariai uždaromas.

Saulės šviesa ardo naudingąsias medžiagas, patenkančias iš žaliavos į skystį, todėl tinktūra laikoma tamsioje vietoje. Priemonė palaikoma nustatytą laiką nuo 15 iki 24 laipsnių temperatūroje, po to indas atidaromas ir turinys perkošiamas. Tinktūra paruošta – ją galima naudoti keletą mėnesių.

Aliejus

Akonito aliejus gaminamas iš alyvuogių arba saulėgrąžų riebalinio komponento, džiovintų šaknų ir žaliosios augalo dalies. Gaminimui naudojamas nedidelis emaliuotas puodas arba puodelis.

Atmatuojamas reikiamas džiovinto akonito kiekis, dedamas į indą ir užpilamas aliejumi. Kad naudingųjų medžiagų išskyrimas būtų maksimalus, indas su ingredientais dedamas į verdančią vandens vonelę ir palaikomas recepte nurodytą laiką. Po to priemonė atvėsinama ir naudojama pagal paskirtį.

Tepalas

Tepalai gaminami iš vazelino arba kiaulinių taukų (kurie iš pradžių išlydomi ant silpnos ugnies). Kaip akonito žaliava naudojama džiovinta šaknis ir lapai arba šviežiai nuskinti žiedai ir lapeliai.

Ingredientai pasveriami, išmatuojami ir sumaišomi metaliniame emaliuotame inde. Indas statomas į vandens vonią, kad riebalinis komponentas taptų skystas, ir kaitinamas nuolat maišant ant silpnos ugnies.

Tada indas išimamas iš vonios, uždaromas, apvyniojamas rankšluosčiu ir pastatomas į šiltą vietą 10–12 valandų. Per tą laiką augalinė žaliava suminkštės ir išskirs naudingąsias medžiagas į riebalinį pagrindą. Galima indą pastatyti į orkaitę, įkaitintą iki 50–60 laipsnių (tokiam pat laikui). Atvėsus preparatas naudojamas gydymo procedūroms.

Kontraindikacijos vartojimui

Nuodingieji alkaloidai, esantys augale, nustato keletą apribojimų naudoti preparatus. Kontraindikacijos skyrimui yra:

• nėštumas;
• žindymas;
• alkoholinė ir narkotinė priklausomybė;
• hipertenzija ir hipotenzija;
• inkstų nepakankamumas;
• kepenų ligos;
• alerginė reakcija į medžiagas, esančias augalinėje žaliavoje ir ekstraktuose;
• ūmios infekcinės ligos.

Preparatai, kurių sudėtyje yra akonito, neskiriami vaikams ir paaugliams.

Atsitiktinai nurijus sausos žaliavos, ką tik nuskintų lapų ir žiedų, perdozavus vaistinių ir liaudiškų priemonių, reikia nedelsiant iškviesti greitąją pagalbą. Augalas labai nuodingas, be profesionalios medicininės pagalbos apsinuodijimas gali būti mirtinas. Kol atvyks gydytojai, reikia išgerti daug vandens su aktyvuota anglimi ir sukelti vėmimą.

Liaudies gydytojai priešnuodžiu laiko svogūną ir rūgpienį. Tačiau šios priemonės padės tik esant lengvam apsinuodijimui. Žolininkai taip pat rekomenduoja apsinuodijus nuodingu akonito užpilu išgerti priešnuodinio akonito užpilo.

Akonito nuotrauka