Žvaigždūnė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Žvaigždūnė – nepretenzingas žolinis augalas, turintis ir kitų pavadinimų. Ji taip pat vadinama širdine žole, kanarėlių žole, paukščių mėta, šlapiake, trypike ir kirkšnine. Daugelyje regionų ši paplitusi žolė turi savo pavadinimą, besiskiriantį nuo botanikoje priimto. Augalas priklauso Gvazdikinių šeimai, mokslinėje klasifikacijoje jis vadinamas paprastąja žvaigždūne (Stellaria media). Ne visi žino, kad ši nepretenzinga žolė yra valgoma, pasižymi gydomosiomis savybėmis ir turi organizmui naudingų medžiagų.

Cheminė sudėtis

Augale yra vitaminų, rūgščių, mikroelementų. Askorbo rūgšties kiekis, remiantis skirtingais šaltiniais, svyruoja nuo 65 iki 114 mg. Žalumynuose gausu triterpeninių saponinų. Tai neazotinės organinės medžiagos, pasižyminčios paviršinio aktyvumo savybėmis. Antžeminėje žvaigždūnės dalyje gausu provitamino A (karotino), jo kiekis siekia 23 mg. Stiebuose ir lapuose yra sinapino rūgšties ir vitamino E (tokoferolio). Augalas taip pat turtingas vitaminais B1 ir B2, žalumynuose yra nikotino rūgšties ir rutino, sudėtingų organinių junginių:

• alkaloidai;
• lipidai;
• augalinis vaškas;
• gama-linoleno rūgštis;
• fitoncidai;
• eteriniai aliejai;
• rauginės medžiagos;
• flavonoidai.

Piktžolė kaupia daug mikroelementų (seleną, jodą, geležį, silicį, magnį, kobaltą, fosforą), taip pat daug kalio ir cinko.

Kaip atrodo ir kur auga

Žvaigždūnė – vienmetis augalas, gyvenantis tik 4 savaites. Kadangi šis augalas greitai dauginasi, per vasaros sezoną spėja pasikeisti 3–4 kartos. Žemė kolonijos augimo vietoje padengta žaliu kilimu iki sniego iškritimo. Pietiniuose regionuose, kur neigiama temperatūra yra retenybė, žvaigždūnė dauginasi ištisus metus.

Kaip atrodo

Paprastoji žvaigždūnė – žemas augalas. Plonas, padengtas vienaeiliais plaukeliais stiebas išsitiesia iki 10 cm aukščio. Plaukeliai auga stiebo tarpubambliuose. Žliūgės lapai sultingi, ryškiai žali, ovališkos (kiaušiniškos) formos, smailia viršūne. Apatiniai lapeliai auga ant lapkočių, todėl jie gali tiestis aukštyn ir gauti daugiau šviesos. Viršutiniai yra tiesiai ant stiebo. Lapeliai auga priešingai vienas kitam.

Žliūgė žydi smulkiais baltais žiedeliais. Tankios lapijos žalumoje jie atrodo kaip žvaigždutės, iš čia ir kilo botaninis šios žolės pavadinimas – „žvaigždūnė“. Žiedai pasirodo greitai, iškart po lapelių atsiradimo. Pirmuosius žiedelius galima pamatyti gegužę, žydėjimo laikotarpis baigiasi rugpjūtį.

Žydėjimo ir derėjimo trukmė priklauso nuo regiono klimato sąlygų. Ilgi žiedkočiai baigiasi baltu vainikėliu, sudarytu iš stipriai suskaldytų, atskirtų vainiklapių. Kiekvienas žiedas turi nuo trijų iki penkių ilgų kuokelių su purpuriniais, tamsiai raudonais dulkiniais. Piestelė turi 3 liemenėlius, būsimos dėžutės mezginys susidaro viršuje.

Žliūgę apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, tačiau jei to neįvyksta, įvyksta savidulka. Šis augalas priskiriamas medingiesiems augalams. Vaisiai yra mažos rudos dėžutės (apvalios arba elipsoidinės formos). Augalo sėklos labai smulkios, inkstiškos formos.

Įdomu, kad žiemą žvaigždūnė neįeina į ramybės periodą. Taip, rudenį sniegas uždengia žalius augalus, padengtus žiedais. Pavasarį, netrukus nutirpus sniegui, žydėjimas tęsiasi, dėžutės subręsta ir išbarsto sėklas į dar šaltą žemę. Tačiau biologai neranda jokių ypatumų, kurie neleistų žvaigždūnei žūti esant minusinei temperatūrai, kaip nutinka su kitais žoliniais augalais.

Derėjimas tęsiasi visą teigiamų temperatūrų laikotarpį. Ant vieno augalo subręsta iki 2500 sėklų. Sausa sėkla išlaiko daigumą 2–5 metus. Žliūgė greitai dauginasi ne tik sėklomis, bet ir vegetatyviškai, iš šaknų.

Kur auga

Žliūgė mėgsta rūgščias dirvas, gerai auga atvirose vietose ir pusiau šešėlyje. Šis augalas plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje ir Eurazijos vidutinių platumų juostoje. Žliūgės galima rasti drėgnose pievose, prie kelių, žemuose upių ir ežerų krantuose, sąvartynų teritorijose. Žvaigždūnė – piktžolė, užplūdanti neprižiūrimus plotus soduose, parkuose ir daržuose. Žliūgė nemėgsta dykumų sričių ir aukštikalnių, ten šis augalas neaptinkamas.

Rinkimas ir laikymas

Medicininiais ir kosmetiniais tikslais ruošiama antžeminė žolės dalis. Tai daroma sausu oru, nuo gegužės iki rugpjūčio, tačiau geriausia rinkti paskutinį pavasario mėnesį. Šiuo metu augalas kupinas jėgų, o švelni žaluma prisipildžiusi sulčių.

Žaliava nupjaunama aštriomis žirklėmis arba peiliu. Ką tik surinkta žliūgė yra sultinga, jos žaluma persotinta sulčių. Todėl žolė iš pradžių laikoma saulėje ne mažiau kaip 4–6 valandas. Vėliau džiovinama be tiesioginių saulės spindulių, po stogu, palėpėje arba verandoje.

Žolė išdėliojama plonu sluoksniu ir dažnai verčiama. Aplinkos temperatūra neturi viršyti 40–45 laipsnių. Jei naudojama daržovių ir vaisių džiovykla, reikia pasirinkti švelniausią režimą. Džiovinant šviežios žolės svoris sumažeja 80%.

Išdžiovinta žaliava laikoma kartoninėje dėžutėje, popieriniame maišelyje, medvilniniame arba drobiniame maišelyje. Plastikiniai indai, polietileniniai maišeliai netinka, nes be oro prieigos gali atsirasti nemalonus kvapas, o jei liko drėgmės, žaliava gali supelyti. Maksimalus sausos žvaigždūnės laikymo laikas – 1 metai (kitais šaltiniais – iki 2 metų).

Piktžolės (paprastosios žvaigždūnės) gydomosios savybės

Organinės medžiagos ir mikroelementai, esantys antžeminėje augalo dalyje, yra naudingi sergant daugeliu ligų. Žvaigždūnė:

• turi antiseptinį ir priešuždegiminį poveikį;
• malšina skausmą ir ramina;
• normalizuoja medžiagų apykaitą;
• stiprina imunitetą:
• sutraukia kapiliarus ir stabdo kraujavimą;
• turi regeneruojantį ir tonizuojantį poveikį;
• skystina skreplius ir veikia kaip atsikosėjimą lengvinanti priemonė.

Gydomąsias žvaigždūnės savybes pripažįsta ir oficialioji, ir liaudies medicina. Vaistinėse parduodama sausa žvaigždūnės žaliava, supakuota į mažas dėžutes. Ten pat nurodyta, kokioms ligoms ši žolė naudinga.

Priemonės, pagamintos iš sausos žaliavos, vartojamos sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (hipertenzija, išemija, VSD hipertoninio tipo, krūtinės angina ir įvairios etiologijos širdies skausmais). Gaminotojai rekomenduoja žvaigždūnę kaip vaistinį augalą širdies veiklai normalizuoti. Žvaigzdūnė veiksmingai veikia esant edemai, susijusiai su širdies nepakankamumu.

Kaip papildymas prie vaistų, žolė skiriama sergant kepenų ciroze, lėtiniu hepatitu, cholecistitu (tulžies akmenlige), skrandžio ir žarnyno patologijomis.

Antiseptinės žolės savybės leidžia skirti nuovirą arba užpilą sergant bakteriniu inkstų pažeidimu, cistitu, pielonefritu, įskaitant lėtinę formą. Žvaigždūnė palengvina būklę sergant šlapimo akmenlige.

Žvaigždūnė kaip bendrą stiprinantį vaistą skiriama esant jėgų sumažėjimui, silpnumui, anemijai, lėtam metabolizmui, neurastenijai. Epidemijos metu peršalimo ligų, žvaigždūnę galima gerti kaip priemonę, palaikančią imuninę sistemą, kaip mikroelementų, naudingų rūgščių ir vitaminų šaltinį. Gėrimas iš sausos ir šviežios žaliavos rodomas esant vitamino C trūkumui ir skorbui. Nuovirai skiriami kaip minkštinanti priemonė esant sausam kosuliui, kaip baktericidinė ir raminanti – sergant bronchitu ir tuberkulioze.

Preparatai iš žvaigždūnės naudingi skydliaukės veiklai normalizuoti. Pagal gydytojo paskyrimą nuovirai ir užpilai vartojami viduje sergant vėmimu su krauju, menstruacijų vėlavimu, edemomis, susijusiomis su inkstų ligomis, išoriškai – odos uždegimams gydyti, įskaitant spuogus (aknę). Sergant hemorojumi vartojami kaip vidinė ir išorinė priemonė.

Vaistai, pagaminti iš žvaigždūnės, ramina nervų sistemą. Jie skiriami vaikams sergant epilepsija ir traukuliais. Žvaigždūnė neturi neigiamo poveikio maitinančioms motinoms. Nėščiosioms, prieš gydantis žvaigždūne arba vartojant ją maistui, vertėtų pasitarti su savo gydytoju.

Žvaigždūnė liaudies medicinoje

Ligų, kurias liaudies gydytojai gydo mokrita, sąrašas yra daug platesnis nei oficialiosios medicinos sąrašas. Liaudies gydytojai žvaigždūne gydo dešimtis ligų – uždegimines, infekcines, odos, neurologines, ginekologines, akių ligas. Ši žolė naudojama ir sudėtinguose mišiniuose. Šiuo metu gydymas žolelėmis aktyviai papildo vaistinių preparatų vartojimo schemas.

Esant osteochondrozei

Siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą, daromi kompresai. Tam ruošiamas antpilas (arba nuoviras) iš sausos žvaigždūnės, galima naudoti ir šviežius mokritos lapelius.

Kompreso nuovirui paruošti imama pusė stiklinės sausos žolės, dedama į litrinį puodą ir užpilama verdančiu vandeniu. Sausą žaliavą galima pakeisti šviežia – tokiu atveju reikės pusantros stiklinės lapų ir stiebų. Tada indas statomas ant viryklės, virinamas 5–6 minutes, nuimamas, suvyniojamas į storą rankšluostį ir palaikomas ne mažiau kaip 4–5 valandas. Tirščiai išspaudžiami per marlę. Priemonė dedama į gydomąsias vonias arba naudojama kompresui. Vata pamerkiama į nuovirą, uždedama ant sąnario, iš viršaus uždengiama polietilenu arba guminiu audeklu ir rankšluosčiu. Kompresas laikomas ne mažiau pusvalandžio.

Žvaigždūnės gėrimas skirtas vartoti į vidų. Jis ruošiamas kasdien. Į 200 gramų stiklinę dedamas šaukštas džiovintos mokritos, užpilama verdančiu vandeniu ir uždengiama sandariu dangteliu. Po 5 minučių arbata paruošta. Priemonė išgeriama per 2 kartus, ryte ir vakare, po pusę stiklinės.

Kompresas iš šviežios, ką tik nuskintos mokritos – veiksminga priemonė nuo skausmo ir lėtinio uždegimo sergant osteochondroze. Žolė trinama grūstuvėje, kol išsiskiria sultys. Tada dedama į marlę (vieną sluoksnį), apvyniojamas sąnarys ir uždaromas audinio servetėle. Kompresas šiltinamas storu rankšluosčiu ir laikomas apie valandą. Procedūrą rekomenduojama daryti kas antrą dieną prieš miegą.

Esant ragenos pažeidimams

Šviežios mokritos stiebeliai ir žalumynai dedami į 200 gramų stiklinę iki viršaus, užpilama verdančiu vandeniu ir kaitinama iki virimo vandens vonelėje. Antpilas atšaldomas ir kelis kartus perkošiamas per audinį, kad į vandenį nepatektų stambesnių žolės dalelių. Priemonė lašinama į akis 4–5 kartus per dieną. Plauti nerekomenduojama, nes galima papildomai pažeisti rageną. Tuo pačiu preparatu plaunamos akys sergant konjunktyvitu, lėtiniu vokų uždegimu (blefaritu).

Gydant kulnų įtrūkimus

Užsimaukite kojinę ir po kulnu pabarstykite šviežių žliūgės lapelių. Tai atlikite ryte. Tada apsiaukite patogius batus. Einant žolė sutrinama, o sultys įsiskverbia į suragėjusį odos sluoksnį ir įtrūkimus. Oda dezinfekuojama, prasideda regeneracijos ir atkūrimo procesai. Vakare nuimkite kojinę, pašalinkite žolę ir nusiplaukite kojas su muilu. Naktį patepkite kulną šaltalankių aliejumi arba riebiu kosmetiniu kremu. Uždenkite odą popierine servetėle ir apsimaukite švarią kojinę nakčiai. Gydymas tęsiasi kelias dienas, kol įtrūkimai užgyja.

Diuretinė ir priešuždegiminė priemonė

Iš sausos žolės pagamintas antpilas (valgomasis šaukštas 250 gramų stiklinei) geriamas kaip diuretikas nuo patinimų, kaip priešuždegiminis vaistas – nuo cistito ir pielonefrito. Žaliava užvirinama be vandens vonios.

Antpilas geriamas tris kartus per dieną po 70–80 ml. Gėrimą geriau vartoti prieš valgį. Nuovirai ir antpilai, pagaminti naudojant tą patį ingredientų kiekį, yra veiksminga priemonė nuo vidurių užkietėjimo, meteorizmo ir dieglių.

Esant sumušimams ir kitoms traumoms

Susmulkinta žliūgės žolė naudojama esant raiščių patempimams, sumušimams, mėlynėms. Košelę arba smulkiai supjaustytą žolę dedama ant pažeistos vietos ir lengvai sutvarstoma audiniu. Kompresas atpalaiduoja raumenis, mažina tinimą ir skausmą. Negalima dėti žliūgės lapų ant gilių žaizdų, nes žaliavoje, kuri nebuvo termiškai apdorota, gali būti bakterijų.

Laktacijai stiprinti

Žliūgėje yra medžiagų, kurios stiprina motinos pieno gamybą. Rekomenduojama naudoti šviežią žolę. Iš lapų ir stiebų išspaudžiamos sultys.

Grūstuvėje sutrinama žolė, dedama į marlės gabalėlį ir išspaudžiamas skystis į stiklinę. Tada įdedama pora šaukštų skysto medaus. Laktacijai stiprinti moterims rekomenduojama tris kartus per dieną suvalgyti po arbatinį šaukštelį priemonės.

Žiemą pieno gamybai suaktyvinti ruošiamos arbatos ir antpilai iš džiovintos žolės (arbatinis šaukštelis stiklinei). Gėrimą gerai pasaldinti medumi.

Esant kataraktai

Iš žliūgės lapų ir stiebų išspaudžiamos sultys, po to filtruojamos per kelis marlės arba audinio sluoksnius, kol išnyksta žolės gabaliukai. Sultys kaitinamos iki 90 laipsnių – geriau tai daryti vandens vonelėje. Negalima skysčio užvirinti. Tuo metu paruošiamas indas laikymui. Stiklinis buteliukas ir guminis kamštis virinami 15 minučių. Stiklinį indą taip pat galima išdeginti orkaitėje. Sultys supilamos į indą, užkemšamas kamštis. Vieną ar du kartus per dieną sultys lašinamos į akis sterilia pipete (po 2–3 lašus).

Sergant psoriaze

Sausa žliūgė trinama grūstuvėje iki dulkių pavidalo, po to sumaišoma su lydyta vištų taukais arba vazelinu. Tepalu plonu sluoksniu tepama psoriazės pažeista oda. Priemonė laikoma šaldytuve.

Sergant psoriaze padeda viduje vartojamas antpilas. Šviežiai išspaustos sultys sumaišomos su medicininiu spiritu arba paprasta degtine (lygiais kiekiais). Geriama po arbatinį šaukštelį tris kartus per dieną prieš pavakarius, pietus ir vakarienę.

Reumatas ir podagra

Su medumi sumaišytomis sultimis galima palengvinti būklę sergant reumatiniais skausmais ir podagra. Pusę stiklinės šviežiai spaustų sulčių sumaišoma su medumi (valgomasis šaukštas). Priemonė suvalgoma per dieną, per 4 kartus. Sergant šiomis ligomis, pravartu dėti kompresus iš sveikų žliūgės lapų, bet geriau paruošti košelę iš žalumynų.

Atsikosėjimą skatinanti priemonė

Gleivėms skystinti ir atkosėti naudingas gėrimas iš žliūgės. Pusę valgomojo šaukšto sausos žolės dedama į pusės litro indą ir užplikoma verdančiu vandeniu. Gėrimas padalijamas į dvi porcijas ir geriamas du kartus per dieną. Skoniui pagerinti galima įdėti šiek tiek erškėtuogių.

Naktinis šlapimo nelaikymas vaikams

Liaudies gydytojai mano, kad žliūgė gydo vaikų enurezę. Žalią žliūgę arba išgarintą džiovintą žaliavą suberia į kojines ir užmauna jas nakčiai. Žolė ramina, vaikas kietai miegos ir palaipsniui atsikratys šlapimo nelaikymo.

Tulžies išskyrimą skatinanti priemonė

Žalios žliūgės sultys – gera tulžies išsiskyrimą skatinanti priemonė. Jos ruošiamos vasaros metu. Surinkti lapai kruopščiai nuplaunami ir susmulkinami. Tam tinka mėsmalė arba ketaus grūstuvė su grūstuvu. Žalumynai perkeliami į marlę ir išspaudžiamas skystis. Sulčių nereikia skaidrinti, gėrimas nereikalauja terminio apdorojimo. Normaliam tulžies išsiskyrimui sultys geriamos tris kartus per dieną prieš valgį po 40–50 mg. Priemonė laikoma šaldytuve ne ilgiau kaip vieną dieną.

Erozijos gydymas

Gimdos kaklelio erozija gydoma koncentruotu tirpalu iš žalių lapų. Į šviežias žliūgės sultis (0,5 stiklinės) įpilama tiek pat verdančio vandens, priemonė užvirinama, šiek tiek atvėsinama ir perkošiama. Skysčiu sudrėkinamas vatos tamponas ir įstatomas nakčiai. Procedūra atliekama 5 dienas, tada daroma savaitės pertrauka ir kursas kartojamas.

Svorio metimui

Perteklinis svoris siejamas su lėta medžiagų apykaita. Be fizinių pratimų ir dietos, rekomenduojama maudytis voniose su žolėmis, kurios pagreitina medžiagų apykaitą. Tam ruošiamas stiprus nuoviras (pusantro puodelio džiovintos žolės litrui vandens). Žaliava išspaudžiama, priemonė išpilama į vandeniu pripildytą vonią.

Gydomųjų mišinių rūšys

Terminis poveikis džiovintai arba šviežiai žolei padeda išgauti naudingas medžiagas iš augalo. Nuoviro, užpilo, arbatos ruošimo būdai leidžia gaminti vaistines priemones iš žliūgės ištisus metus.

Alkoholis leidžia gauti preparatą su ilgesniu galiojimo laiku. Per kelias savaites alkoholis prisipildo naudingųjų medžiagų, esančių augalinėje žaliavoje. Gaunamas koncentruotas preparatas. Ilgai laikomos priemonės gaunamos ruošiant aliejų su žliūgės žalumynais.

Užpilas

Užpilu vadinama priemonė, paruošta iš šviežių lapų ir stiebelių arba džiovintos žliūgės žolės. Žaliava atmatuojama pagal receptą, suberiama į indą ir užplikoma ką tik užvirusiu vandeniu. Indas pastatomas į vandens vonią ir dideliame puode vanduo užvirinamas. Po kurio laiko indas su užpilu nuimamas nuo viryklės ir atvėsinamas. Tokiu būdu ruošiami užpilai vidiniam ir išoriniam naudojimui. Tirpalo koncentracija priklauso nuo preparato paskirties.

Liaudies medicinoje ne visada naudojama vandens vonia. Užpilas tiesiog užvirinamas ant viryklės ir nuimamas arba kurį laiką verdamas.

Tinktūra

Tinktūros gaminamos ant spirito ar degtinės. Medicininis spiritas prireikus skiedžiamas virintu distiliuotu arba paprastu vandeniu. Spiritu užpilami džiovinti arba švieži lapai ir stiebai. Jei imama sausa žaliava, talpa užpildoma ketvirtadaliu, jei žali lapai – stiklainis pripildomas iki viršaus. Tinktūra uždaroma hermetišku dangteliu ir paliekama brinkti 3–4 savaites tamsioje vietoje, 18–22 laipsnių temperatūroje, tada dedama į šaldytuvą. Žliūgės šaknys ruošiant tinktūras nenaudojamos.

Nuoviras

Nuoviras skiriasi nuo užpilo tik laikymo vandens vonioje trukme. Ruošiant užpilus, garinimas vonioje trunka ne ilgiau kaip 10 minučių, arba išorinė puodynė tiesiog užvirinama.

Nuovirai yra labiau koncentruoti, jie ruošiami ilgiau. Virinimas vonioje gali trukti iki pusvalandžio. Nuovire (palyginti su užpilu) naudingųjų medžiagų koncentracija yra didesnė.

Arbata

Arbata ruošiama tiesiog užplikant žaliavą verdančiu vandeniu. Indas hermetiškai uždaromas ir palaikomas kelias minutes. Taip ruošiamos bendrai stiprinančios ir tonizuojančios arbatos. Galima užplikyti ir žalią, ir sausą žolę.

Aliejus

Žolelių aliejų galima pasigaminti, imant pagrindu alyvuogių, ricinos, saulėgrąžų, sojų aliejų ir šviežią žliūgės žalumyną. Jei norisi paruošti aromatingą priemonę, tiks vaistinės aliejai – persikų, rožių, šaltalankių, levandų ar kitoks.

Žliūgės lapai ir stiebeliai supjaustomi 3 mm dydžio gabalėliais ir sudedami į mažą stiklinį stiklainį, kuris iš anksto sterilizuojamas. Žalumynais užpildomas visas indas (beveik iki kaklelio). Žaliava užpilama aliejumi, pripildant stiklainį iki kraštų. Indas uždengiamas dangteliu ir paliekamas brinkti tamsioje vietoje 2–3 savaites. Kambaryje palaikoma ne žemesnė kaip plius 15 ir ne aukštesnė kaip plius 25 laipsnių temperatūra. Kas 2 dienas stiklainėlis pakratomas, neatidarant.

Priemonė laikoma paruošta po 3–4 savaičių, po to indas atidaromas, aliejus perkošiamas per marlę, žolė pašalinama. Bet galima ir neperkošti, o palikti žolės gabalėlius aliejaus pagrinde. Paruošta priemonė laikoma šaldytuve. Toks aliejus naudojamas trynimams, esant sąnarių skausmams, odos ligoms.

Naudojimas kosmetologijoje

Organinės rūgštys, vitaminai ir mikroelementai leidžia naudoti žliūgę kosmetologijoje. Pavyzdžiui, cinkas padeda valyti odą nuo spuogų, pleiskanų, gydo infekcinius odos pažeidimus. Vitaminas C stiprina medžiagų apykaitos procesus. Vitaminas E turi maitinantį, jauninantį, regeneruojantį poveikį. Kosmetiniais tikslais naudojami kompresai, nuovirai, vonios ir prausimai.

Spuogų gydymas

Aknei ir kitiems spuogams gydyti naudojami skirtingos koncentracijos nuovirai ir užpilai. Stiklinė šviežių žalių lapų (arba pusė stiklinės sausos žliūgės) užplikoma, tada vandens vonioje užvirinama ir atšaldoma. Šia priemone galima praustis, valyti veido odą arba daryti kompresus.

Jei spuogai yra ant krūtinės ir nugaros, priemonė dedama į vonią. Spuogų gydymui nuoviras ir užpilas taip pat geriami po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną.

Receptas nuvytusiai odai

Šiltame žvaigždūnės nuovire pamirkoma servetėlė su išpjovomis akims ir lūpoms ir uždedama ant veido. Ant viršaus uždedamas storas sausas rankšluostis. Kompresas laikomas 20–25 minutes, po to veidas nuplaunamas šiltu vandeniu be muilo ir oda ištepama riebiu kosmetiniu kremu. Procedūra atliekama du kartus per savaitę.

Vitamininis veido ir rankų kremas

Žali augalo lapeliai sumalami mėsmale arba grūstuvėje, papildomai ištrinami rankomis, kad išsiskirtų sultys. Į gautą žalią pastą įdedamas vaistinėje pirktas persikų aliejus. Jį galima pakeisti bet kokiu paprastu kosmetiniu arba kūdikių kremu. Masė gerai išmaišoma ir išplakama, po to perkeliama į švarų plastikinį indą ir dedama į šaldytuvą savaitei. Kremas su žvaigždūne minkština, valo ir maitina odą, gydo įtrūkimus ir smulkias žaizdeles.

Receptas odos mitybai ir jauninimui

Trečdalis stiklinės šviežių žvaigždūnės lapų susmulkinama, įdedamas arbatinis šaukštelis medaus ir tiek pat tiršto grietinėlės. Masė gerai išmaišoma ir užtepama ant veido 20–25 minutėms. Pasibaigus procedūrai kaukė nuplaunama šiltu vandeniu, o ant odos užtepamas drėkinamasis kremas.

Receptas plaukų mitybai

Priemonė ruošiama vakare, kad būtų naudojama ryte (arba atvirkščiai). Sausa žvaigždūnės žolė supilama į termoso kolbą ir užpilama ką tik užvirusiu vandeniu. Uždaromas dangtelis ir paliekama 12 valandų. Išplovus galvą šampūnu, plaukai skalaujami termoso užpilu. Reguliariai naudojant tokį skalaviklį, plaukai taps sveiki, lygūs ir blizgantys. Šiuo užpilu gydomi seborėja ir galvos odos uždegimai, nuvalant raudonuojančias ir niežtinčias vietas.

Žvaigždūnė kulinarijoje

Žvaigždūnė neturi aštraus skonio ir kvapo, ją galima derinti su daugeliu produktų. Žolė dedama į salotas, omletus, pyragėlių įdarą, uogų ir žolelių gėrimus, pirmuosius ir antruosius patiekalus, derinama su daržovėmis ir vaisiais.

Pavasario salotos

Gegužinėms salotoms paruošti reikės:

• 2 virti kiaušiniai;
• ryšelis žalios žvaigždūnės;
• tiek pat paprastosios kiaulpienės lapų;
• 50 g sūrio (geriausiai tiks mocarela);
• ryšelis žaliųjų svogūnų.

Kad kiaulpienių lapai nekartėtų ir taptų minkštesni, jie nuplikomi verdančiu vandeniu. Smulkiai supjaustoma žvaigždūnė, kiaulpienė ir žaliųjų svogūnų laiškai. Kiaušiniai pjaustomi mažais kubeliais, sūris pjaustomas gabalėliais arba sutarkuojamas stambia tarka. Ingredientai sudedami į gilų dubenį, pasūdoma, išmaišoma. Salotos pagardinamos nesaldžiu jogurtu arba grietinėle. Pageidaujant galima įdėti šiek tiek cukraus.

Prieskonis su česnaku

Žvaigždūnė padės pagaminti neįprastą žalią prieskonį. Virėjui reikės:

• 100 g krienų pastos;
• 3 vidutinės česnako skiltelės;
• ryšelis žvaigždūnės.

Žolė perleidžiama per mėsmalę, česnakas sutarkuojamas smulkia tarka. Ingredientai kruopščiai sumaišomi, prireikus įdedama druskos. Prieskonis papildys mėsos patiekalų ir sriubų skonį.

Omletas su žalumynais ir žvaigždūne

Patiekalui paruošti reikės:

• 2–3 kiaušiniai;
• ryšelis žalios žvaigždūnės (maždaug 150 g);
• mažas svogūnas;
• keletas petražolių ir krapų šakelių;
• augalinis aliejus arba lydytas sviestas.

Svogūną supjaustyti ir lengvai pakepinti aliejuje. Žliūgę nuplikyti verdančiu vandeniu, supjaustyti gabalėliais ir pridėti prie svogūnų. Po minutės įdėti smulkintą petražolę ir krapus, uždengti keptuvę dangčiu ir palikti troškintis 2 minutes. Kiaušinius išplakti, įpilti šiek tiek pieno ar vandens ir užpilti žalumynus. Omletą gaminant galima išmaišyti arba iškepti kaip vientisą „blyną“.

Žalia pasta sumuštiniams

3–4 sumuštiniams reikės:

• 100 g žliūgės lapų;
• 30–40 g česnako;
• 20 g petražolės žalumynų;
• 100 g sviesto;
• kvapieji arba juodieji malti pipirai ir druska.

Česnaką sutarkuoja arba išspaudžia per česnako spaudyklę, žliūgę ir petražoles sumala per mėsmalę. Česnaką ir žalumynus sudeda į dubenį, įdeda suminkštintą sviestą ir kruopščiai išplaka. Pastą tepa ant duonos. Galima naudoti tiek baltą batoną, tiek juodą ruginę duoną. Pasta laikoma šaldytuve.

Daržovių troškinys

Patiekalui paruošti reikės:

• bulvės;
• morka;
• cukinija;
• bulgarinė paprika;
• kopūstai;
• svogūnas.

Šių ingredientų imama vienodais kiekiais. Virėjui taip pat reikia:

• žliūgės žalumynų;
• svogūnų laiškai;
• baziliko lapeliai.

Į gilią kepuvę dedami kubeliais pjaustytos daržovės, užpilamos vandeniu ir troškinamos uždengus dangčiu, kol pusiaui iškeps. Tada pagardinami svieste pakepintais svogūnais. Įdedama smulkintos žliūgės, baziliko ir žaliųjų svogūnų.

Kaip atsikratyti žvaigždūnės darže

Su žliūge sunku kovoti, nors ši žolė turi purią, silpną šaknų sistemą. Daugybė plonų šaknelių auga tik viršutiniame dirvožemio sluoksnyje. Augalą sunku išnaikinti. Jis greitai dauginasi, sąžalynai tampa vis tankesni, o sezono pabaigoje žolė dauginasi ir kelis kartus sumažina daržovių derlingumą.

Žliūgė gerai dauginasi rūgščiame dirvožemyje, todėl rūgštingumo mažinimas yra veiksmingas būdas kovoti su šia piktžole. Pavasarį į dirvą įterpiama smulkintos kreidos, medžio pelenų, dolomitinių miltų, kurie labai veiksmingai mažina dirvožemio rūgštingumą. O pjuvenų, spyglių, durpių, nukritusių obelų ir slyvų lapų įterpimas, priešingai, padidins rūgštingumą.

Dirvožemio rūgštingumą mažina sodos tirpalas. Vienam kibirui atskiedžiama pusė 500 g pakuotės. Jei žliūgė užplūdo sodo takus, padės valgomoji druska. Ja barstomos vietos, kurias reikia išvalyti nuo piktžolių. Daržui ir sodui šis būdas netinka, nes daugelis augalų, krūmų, gėlių neauga įdruskėjusiame dirvožemyje.

Ravėjimo metu reikia ne nupjauti žliūgę, o iškasti ją su šaknimis ir išmesti iš sklypo. Žemėje likusios šaknys labai greitai išleis daigus, ir žemė vėl pasidengs žaliu piktžolės kilimu.

Nuo į dirvą nukritusių sėklų dygimo padeda gilus purenimas. Sėklos gali sudygti, jei yra 5–10 mm gylyje, o perkėlus jas į didesnį gylį daigų neišleis.

Padeda ir mulčiavimas plėvele. Kad rezultatas būtų patikimas, reikia paimti juodos spalvos plėvelę, prispausti ją ant viršaus užpilta žeme, o kraštus užkasti.

Piktžolę galima sunaikinti herbicidais. Preparatai „Tornado“, „Round up“, „Agrokiller“ sunaikina visą augaliją. Jie naudojami rudenį, kai nuimtas visas derlius. Chemikalai „Gezagard“, „Miura“, „Lazurit“ naikina tik piktžoles.

Liaudies būdai kovojant su piktžolėmis leidžia naudoti rūgšties mišinį, į kurį įeina:

• acto rūgštis ir vanduo (po 2 stiklines);
• citrinos rūgštis (10 g paketėlis);
• spiritas (30 g);
• skystas muilas (pusė stikliuko).

Ingredientai sumaišomi ir purkštuvu purškiami žliūgės lapai. Mišinys veikia kaip gamyklinis herbicidas, tačiau šaknų sistema išlieka. Lietūs nuplaus rūgštis, ir žliūgė greitai sugrįš į savo vietą.

Žliūgę sėkmingai išstumia kultūriniai daugiamečiai augalai. Kovoje su piktžole sodinamos gėlės ir žemi krūmai. Žliūgė išnyks, jei rūgščioje dirvoje bus pasodinta akvilėgija, vanagė, kentrantas ir kiti augalai.

Kontraindikacijos vartojimui

Vaistiniai preparatai iš žliūgės žolės negali būti vartojami esant individualiai alerginei reakcijai į augalą. Žliūgė gerai mažina kraujospūdį, todėl preparatai iš šios žolės yra naudingi hipertonikams, tačiau draudžiami sergani hipotonija. Esant skrandžio ir žarnyno problemoms, gastritui, opai, reikia pasitarti su gydytoju. Konsultacija taip pat būtina nėščioms moterims, kūdikiams ir mažiems vaikams.

Smulkūs balti žliūgės žiedai neatsidaro lietingu oru. Liaudies prietaras teigia, kad jei vainikėliai neatsidarė ryte, diena bus lietinga. Šį augalą labai mėgsta naminiai paukščiai, jį su malonumu valgo net papūgos.

Žliūgės žolės nuotrauka