Sausažiedė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Sausažiedė – populiarus vaistinis augalas, turintis aktyvių komponentų kompleksą, galintį padėti sveikatinti organizmą saugiai ir be šalutinių poveikių. Sausažiedė naudojama netradicinėje medicinoje kaip mišinių dalis, taip pat kaip atskiras vaistinis augalas, galintis atkurti organizmą net ir sunkiais atvejais.

Cheminė sudėtis

Pagal savo cheminę sudėtį sausaziedė nenusileidžia daugeliui šiuolaikinių biologiškai aktyvių papildų. Žolėje yra pilnavertis vitaminų ir mineralų kompleksas, pateikiamas lengvai įsisavinama forma, didelės koncentracijos. Augale išlieka rutinas, folio rūgštis, vitaminas C, tokoferolis ir retinolis. Organų ir sistemų funkcijoms harmonizuoti svarbūs mineralai. Žolėje yra šios makro- ir mikroelementų rūšys:

• geležis;
• silicis;
• cinkas;
• magnis;
• kalis;
• natris;
• kalcis.

Yra dar specialių medžiagų, galinčių pakeisti stipriai veikiančius vaistus. Augalo žolėje ir žieduose didžiausia koncentracija yra šių komponentų:

• alkaloidai (6 tipų);
• karotinoidai;
• eteriniai aliejai;
• flavonoidai;
• antioksidantai;
• karčiosios medžiagos.

Į augalo sudėtį įeina 2 menkai ištirti alkaloidai, todėl mokslas nepatvirtina visiško augalo saugumo. Tačiau ilgametė naudojimo patirtis bei ištirtos savybės rodo, kad jis yra visiškai naudingas ir saugus, jei naudojamas teisingai ir nesant kontraindikacijų.

Kaip atrodo ir kur auga

Sausažiedė – vienas iš labiausiai paplitusių augalų šalto ir vidutinio klimato regionuose. Ji paplitusi Eurazijos žemyne visur, kai kuriuose regionuose auginama kultūriškai pramoniniu mastu. Tačiau dažniausiai ją tenka matyti daržininkams, ypač tiems, kurių sklypai yra prie upių ir kitų vandens telkinių.

Štai kaip atrodo augalas:

• krūmo aukštis – iki 35 cm;
• stiebai šakoti, lapuoti;
• lapai reti, ploni, lancetiškai linijiniai;
• žiedai smulkūs, surinkti į kiaušiniškus žiedynus;
• vaisiai – miniatiūrinės sėklelės.

Augalo pranašumas yra tas, kad jis žydi gana ilgai, todėl žaliavą galima rinkti ir ruošti tris mėnesius – nuo birželio pradžios iki vasaros pabaigos. Sausažiedė dažnai aptinkama daržuose, kur aktyviai dauginasi kaip piktžolė. Jei auginant daržoves nenaudojamos toksiškos cheminės trąšos, galima ravėti piktžoles ir džiovinti jas naudoti gydymo tikslais.

Rūšys

Žvaigždūnės gentį sudaro 14 rūšių, tačiau dauguma jų yra retos, laukinėje gamtoje aptinkamos šilto klimato šalyse. Visoje Rusijos Federacijos teritorijoje ir kaimyninėse šalyse plačiausiai paplitusios tik 2 veislės.

1. Pelkinė žvaigždūnė – mažas žolinis augalas, turintis ryškų gydomąjį poveikį. Būtent ši rūšis yra labiausiai paplitusi ir tinkama naudoti gydymo tikslais.
2. Miškinė žvaigždūnė – panaši veislė, mėgstanti augti miškingose vietovėse. Augalas su panašiomis botaninėmis savybėmis, tačiau šiek tiek aukštesnis. Taip pat pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Galima rinkti šias dvi veisles ir naudoti jas terapiniais tikslais. Abi jos gerai padeda kovoti su hipertenzija, šlapimo ir lyties sistemos ligomis, hormoniniais ir nervų sutrikimais. Žvaigždūnė teigiamai veikia kvėpavimo sistemos sveikatą, taip pat švelniai valo organizmą nuo toksinų ir šlakų.

Rinkimas ir laikymas

Žaliavą reikia ruošti sezono metu, kai prasideda aktyvaus žydėjimo fazė. Šiuo laikotarpiu visose augalo dalyse susikaupia didžiausia komponentų, skatinančių sveikimą, dozė. Reikia vadovautis šiomis taisyklėmis:

1. Rinktis saugią, netoksišką vietą, atokiau nuo sąvartynų, kelių, gamyklų.
2. Nupjauti visą antžeminę dalį, beveik prie šaknies (nereikia rauti su šakniastiebiu).
3. Nupjautus krūmelius transportuoti atsargiai, kad nesusiglamžytų.
4. Prieš džiovinimą žolės neplauti, o tiesiog perrinkti nuo šiukšlių, susmulkinti ir paskleisti džiūti ant švaraus, sauso audinio ar popieriaus.
5. Kai žolė galutinai išdžius, supakuoti ją į stiklainius.

Paruoštas mišinys gali išlaikyti savo gydomąsias savybes iki dvejų metų. Tačiau tam reikia sudaryti kuo palankesnes laikymo sąlygas – be drėgmės, pelėsio, pašalinių aromatų. Svarbu, kad žaliava visada būtų hermetiškai uždarytoje talpykloje.

Sausažiedės gydomosios savybės

Žvaigždūnė liaudies medicinoje labiausiai žinoma kaip hipertenzinė žolė. Tai tiesiog labiausiai paklausi ir ryškiausia augalo gydomoji savybė – ji gali akimirksniu sumažinti kraujospūdį. Alkaloidai tiesiogiai veikia nervų sistemą kaip relaksantai, mažindami spazmus. Jie taip pat atpalaiduoja kraujagyslių ir kapiliarų sienelių įtampą, o tai lemia kraujospūdžio mažėjimą. Hipertenzinių krizių profilaktikai naudojamos šios savybės, taip pat diurezinis poveikis. Reguliariai vartojant galima išvengti dažnų paūmėjimų.

Tačiau gebėjimas padėti sergant hipertenzija – dar ne viskas. Žvaigždūnė pasižymi šiomis gydomosiomis savybėmis:

• šalina uždegimą;
• šalina iš organizmo skysčių perteklių ir toksinus;
• stimuliuoja virškinimo organų veiklą;
• stiprina skrandžio sulčių gamybą, gerina apetitą;
• normalizuoja hormoninį foną;
• teigiamai veikia reprodukcinę funkciją;
• malšina galvos skausmus ir padeda sergant migrena;
• skatina skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų gijimą;
• gerina kepenų veiklą, atnaujina šį organą;
• mažina vėžinių ląstelių ir navikų aktyvumą;
• stabilizuoja nervų sistemos veiklą, ramina, normalizuoja miegą.

Vaistiniame augale esantys hormonai padeda palaikyti moterų ir vyrų sveikatą. Tačiau jie skirtingai veikia organizmą priklausomai nuo lyties.

Moterims

Neįmanoma pervertinti sausmedės naudos moters organizmui. Ši žolė – viena iš nedaugelio, padedančių veiksmingai susidoruti su hormoninėmis problemomis ir prasta savijauta menopauzės metu. Sausmedė leidžia įveikti prastą savijautą ir skausmus menstruacijų metu, taip pat normalizuoja ciklą, jei įvyko sutrikimas dėl streso ar pervargimo. Dėl sausmedės galima greitai susidoroti su kiaušidžių uždegimais, kandidoze, taip pat sumažinti uždegimą sergant infekcinėms šlapimo ir lytinių organų sistemos ligomis.

Vyrams

Vyrams taip pat naudinga naudoti sausmedę sveikatos stiprinimui. Ji padeda įveikti šias problemas:

• prostatitas;
• šlapimo takų infekcijos;
• varikocelė;
• lytinė disfunkcija.

Sausmedė įeina į sudėtinių arbatų mišinius, apsaugančius nuo impotencijos išsivystymo. Ji palaiko ne tik hormonų pusiausvyrą, bet ir stimuliuoja reprodukcinių organų audinių kraujotaką. Dėl gausaus antioksidantų kiekio ji pašalina laisvųjų radikalų keliamą grėsmę, užkerta kelią dažniausių prostatos vėžio tipų vystymuisi.

Sausažiedė liaudies medicinoje

Netradicinėje medicinoje yra dešimtys receptų, sukurtų žiniuonių ir žolininkų. Jie sudaryti atsižvelgiant į kiekvienos ligos ypatumus, patikrinti šimtmečių patirtimi. Patikimos ir išbandytos ligų gydymo schemos naudojant sausmedę aprašytos toliau.

Tuberkuliozė

Senovėje sausmedė buvo naudojama plaučių ligoms gydyti. Šis augalas turi keletą gydomųjų poveikių:

• šalina kosulį ir uždegiminį procesą plaučiuose;
• normalizuoja kvėpavimo funkciją;
• pašalina skreplių perteklių, prieš tai juos suskystindama;
• malšina spazmus.

Tačiau gydant tuberkuliozę ši žolė ypač vertinga, nes gydo infekcijos židinius, apsauga nuo plaučių kraujavimo atviros formos atveju. Esant uždarai formai, ji skatina greitą atsigavimą, blokuoja patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, taip užkertant kelią infekcijos plitimui. Be to, žolėje yra imunitetui stiprinti būtinų vitaminų ir veikliųjų medžiagų. Norint išnaudoti gydomąjį augalo potencialą, galima pasinaudoti tokiu receptu:

• 20 g žolės užpilti 1 l verdančio vandens;
• palaikyti 2 valandas, uždengus dangčiu;
• perkošti į švarų indą ir gerti 3 kartus per dieną po pusę stiklinės.

Užpilą geriau gerti prieš valgį. Norint sustiprinti sausmedės poveikį, ją taip pat galima užpilti spiritu. Toks variantas turi daugiau antibakterinių ir regeneruojančių komponentų. 100 ml spirito imti 1,5 valgomojo šaukšto sausos žolės. Mirkymo metu periodiškai purtyti mišinį, kad skystis iš augalo ištrauktų kuo daugiau gydomosios galios. Tuberkuliozę gydyti tinktūra 3 mėnesius, geriant po 10 lašų 3 kartus per dieną.

Varikozė

Sergant varikoze, galima naudoti kelis gydymo metodus vienu metu, juos derinant arba taikant atskirai.

1. Vonios probleminėms zonoms su žolelių užpilu – po 1 stiklinę žaliavos kas 5 litrus. Procedūros trukmė – 20 minučių, kartoti kiekvieną dieną 2 savaites.
2. Aliejinį ekstraktą įtrinti į problemines vietas kiekvieną dieną 20–30 minučių prieš miegą. Svarbiausia, kad po vaisto užtepimo kojos būtų ramybės būsenoje.
3. Taip pat galima naudoti spiritinę tinktūrą kompresams, bet ne dažniau kaip 1 kartą per dieną. Ant paveiktų vietų reikia dėti tvarsčio ar marlės gabalėlius, suvilgytus spiritine tinktūra. Procedūros trukmė neturi viršyti 15 minučių.

Norint papildyti išoriškai naudojamų šlapiagrybės pagrindu pagamintų priemonių poveikį, taip pat galima vartoti vaistus iš šio gydomojo augalo. Tiks arbata, vandeninis užpilas. Reikia gerti po 200 ml arbatos arba po 100 ml užpilo kiekvieną rytą, sunkiais atvejais dar ir prieš miegą. Jei varikozinė liga pradėjo duoti komplikacijų ir prie jos prisidėjo trombozė, reikia nedelsiant nutraukti žolelių vartojimą ir kreiptis į gydytoją, nes prireiks chirurginio gydymo.

Prostatitas

Yra vienas labai senas receptas, kuris perduodamas iš kartos į kartą. Šlapiagrybę tokia forma galima naudoti prostatitui ir kitoms su vyriška reprodukcine sistema susijusioms problemoms gydyti. Receptas labai paprastas paruošti, tačiau reikia iš anksto pasirūpinti žaliavos paruošimu.

Gydomajai tinktūrai, grąžinančiai vyrišką jėgą, reikia imti ne augalo žolę ir žiedynus, o jo šaknutes. Išvirti jas karvių piene 10 minučių, troškinti minimalioje temperatūroje. Tada priemonę palikti pritraukti 2 valandas, o po to gerti po 100 ml 2 kartus per dieną. Atsigavimui reikia mažiausiai 30 dienų.

Galima neapsunkinti užduoties, o paruošti įprastą vandeninį užpilą. Tam reikia paimti 2 šaukštus žolės, užplikyti termose, įpilant 500–600 ml verdančio vandens. Vartoti šį užpilą, kai jis atvės, po 30–40 ml, ne rečiau kaip 2 kartus per parą.

Moterų sveikata

Norint atkurti moterų reprodukcinę sveikatą, galima naudoti vandeninį šlapiagrybės užpilą, derinti šį augalą su kitomis žolelėmis ir net aliejais, kurie taip pat teigiamai veikia šią sritį. Yra trys populiarūs receptai, kuriuos galima naudoti.

1. Linų žiedų, raudonojo šepečio ir šlapiagrybės mišinį užplikyti verdančiu vandeniu. 1 arbatinį šaukštelį mišinio imti 300 ml vandens. Palikti pritraukti 30 minučių ir išgerti per 3 kartus. Kursas – iki 30 dienų.
2. Arbatinuke užplikyti liepžiedžių, šlapiagrybės, apynių lapų (ne spurgų, jie sukelia stiprų mieguistumą). Išgerti puodelį žolelių arbatos tuščiu skrandžiu. Kartoti kiekvieną rytą 30 dienų.
3. Užpilti degtine (0,5 l) 50 g mišinio, palaikyti 2 savaites. Perkošti ir naudoti po 10 ml kiekvieną rytą 2 savaites, o po 30 dienų pertraukos pakartoti kursą.

Yra receptų, kuriuose naudojamos kitos žolelės. Prieš pradedant jas vartoti, reikia susipažinti su kontraindikacijomis ir sužinoti, ar organizmas nereaguos į jas alerginiu bėrimu.

Virškinimo sistema

Šlaitinė sucenė efektyviai padeda sergant skrandžio opalige, gastritu ir kolitu, taip pat pagerina virškinimo sistemos veiklą. Skrandžio ir žarnyno gydymui geriau naudoti vandeninį nuovirą. Jį galima paruošti kelioms dienoms iš karto. Į 1 l vandens įdėkite 2 valgomuosius šaukštus žolės, pavirinkite, palaikykite ir supilkite į indą su dangčiu. Yra svarbus niuansas – nuovirą reikia laikyti šaldytuve, tačiau prieš kiekvieną vartojimą kiekvieną porciją pašildykite iki 30–35 laipsnių. Šalti gėrimai pernelyg pavojingi skrandžiui.

Sergant gastroenterologinėmis problemomis rekomenduojama gerti nuovirą kartu su gydomąja dieta, kuri parenkama individualiai. Bet kokiu atveju nurodomi ne mažiau kaip 4 valgymai per dieną, o tai reiškia, kad nuovirą reikės gerti tiek pat kartų. Jį reikia dozuoti teisingai – ne daugiau kaip 50 ml vienam kartui.

Nuo galvos skausmų

Migreną ir galvos skausmus galima numalšinti net be nuskausminamųjų tablečių, tačiau šiam tikslui reikia naudoti šlaitinę sucenę. Šio augalo privalumas yra tas, kad jo ne visada būtina net gerti, norint susidoroti su galvos skausmais. Yra 3 būdai naudoti žolę galvos skausmams malšinti.

1. Galima paimti nedidelį kiekį aliejaus, pagaminto iš šlaitinės sucenės, įtrinti į smilkinius ir atsigulti 10–15 minučių. Kol aliejus įsigers, galima švelniais sukamaisiais judesiais masažuoti smilkinius.
2. Jei namuose yra degtinės tinktūros, ją galima naudoti kompresams nuo galvos skausmo. Tačiau nereikėtų tinktūros naudoti gryno pavidalo, ją reikia atskiesti vandeniu santykiu 1:1. Gautame tirpale suvilgykite švarią nosinę ir uždėkite ant kaktos. Jei skausmas lokalizuojasi pakaušio dalyje, nosinę reikia uždėti ten.
3. Galima pasigaminti arbatos nuo galvos skausmo. Paimkite melisą, krapų sėklų, šlaitinę sucenę, pipirmėtę. Užplikykite 1 arbatinį šaukštą verdančiu vandeniu (1 puodelis), palaikykite 3 minutes ir išgerkite mažais gurkšneliais.

Šlaitinė sucenė – alternatyvi, saugi priemonė, galinti pakeisti tabletes nuo galvos skausmo.

Sergant VSD

Vegetacinė-kraujagyslinė distonija (VSD) – viena iš paslaptingiausių ligų, kurių iki galo neištyrinėjo medicina. Todėl veiksmingų vaistų, kurie pašalintų bent šio sutrikimo simptomatiką, dar nėra. Tačiau šlaitinė sucenė gali būti sėkmingai naudojama koreguoti būklę sergant VSD. Galima naudoti ją vienkartinai arba periodiškai atlikti gydymo kursus. Žolė:

• pašalina somatinius VSD pasireiškimus;
• malšina galvos skausmus;
• mažina nerimą, mažina panikos priepuolių riziką;
• normalizuoja vegetacinės nervų sistemos veiklą.

Vienkartinai sergant VSD galima pagerinti savijautą spiritine arba degtinės tinktūra. Pirmasis variantas naudojamas po 30 lašų į stiklinę vandens. Degtinės tinktūrą reikia gerti po 20–30 ml vienu kartu. Ilgalaikiam gydymui naudojamas vandeninis užpilas, po ½ stiklinės 2 kartus per dieną.

Esant nemigai

Gana dažnai pelkinė pūkė naudojama kaip priemonė nuo nemigos. Šio augalo veiksmingumą lemia raminančių nervų sistemą mikroelementų, taip pat hormonų, normalizuojančių už miegą atsakingų smegenų dalių funkciją, buvimas. Be to, augale yra alkaloidų, kurie suteikia švelnų migdomąjį poveikį. Pelkinę pūkę galima naudoti vienkartinai, jei nėra lėtinės nemigos. Tiesiog reikia paruošti arbatą – užplikyti arbatinį šaukštelį žolės, palaikyti 3 minutes ir išgerti su medumi arba cukrumi 1 valandą prieš miegą.

Esant rimtiems miego sutrikimams, nemigai, naktį pasikartojantiems panikos priepuoliams, pelkinę pūkę galima naudoti kursu. Yra kelios vartojimo schemos:

• alkoholinė tinktūra – po 20 lašų 1 valandą prieš miegą;
• vandeninis užpilas – ½ stiklinės 1 valandą prieš miegą.

Be to, pelkinę pūkę galima naudoti kaip žolių mišinio dalį aromatiniame maišelyje. Reikia paimti mažą lengvo, pralaidaus audinio gabalėlį (liną arba medvilnę), įsiūti į jį mišinį iš čiobrelio, melisos, levandos, jonažolės, apynių spurgų ir pelkinės pūkės. Šią pagalvėlę įdėti į pagalvės užvalkalą. Eteriniai aliejai garuos ir pateks į organizmą kvėpavimo metu. Toks aromatinis maišelis leis pagreitinti užmigimą ir pagerinti miego kokybę.

Nuo hipertenzijos

Esant arterinei hipertenzijai, pelkinė pūkė naudojama net tradicinėje medicinoje. Ši žolė žinoma kaip labai veiksminga ir greitai veikianti priemonė, kurią medikai rekomenduoja visiems hipertonikams laikyti namuose, kad apsisaugotų nuo staigių priepuolių. Standartinis receptas, padedantis nuo hipertonijos:

• 20 g žolės užplikyti termose su 800 ml verdančio vandens;
• palaikyti 4 valandas;
• gerti po 100 ml 2–3 kartus per parą.

Jei hipertonija yra sunkiai gydoma, pasireiškia dažni kraujagyslių spazmai, spaudimas pakyla net ramybės būsenoje, geriau paruošti alkoholinę tinktūrą, kuri veiks greitai. Tai reikalinga avarinėms situacijoms, kai reikia skubiai sumažinti spaudimą saugiai organizmui. Tinktūrai patariama imti viršūnines augalo dalis, jas išdžiovinti, susmulkinti žirklėmis ir sudėti į tamsų butelį. 250 ml spirito imti 3 valgomuosius šaukštus mišinio. Užpilti ir palaikyti 21 dieną. Paruoštą tinktūrą vartoti tik priepuolių metu po 1 arbatinį šaukštelį, užgeriant dideliu kiekiu vandens.

Nuo grybelinių infekcijų

Tyrimų metu paaiškėjo, kad pelkinėje pūkėje yra eterinių aliejų ir alkaloidų, taip pat augalinių komponentų, kurie veiksmingi esant grybeliniams odos ir gleivinių pažeidimams. Augalas vienodai veiksmingai kovoja su įvairiais pėdų odos grybelio tipais, makšties kandidoze ir burnos ertmės gleivinės grybeliniais pažeidimais. Kiekvienu atveju naudojimo metodika skiriasi.

1. Pėdų ir nagų grybelio gydymui reikia naudoti pelkinę pūkę išoriškai, darant šiltas voneles. 5 l vandens imti 100 g žolės, užplikyti ir atvėsinti, o tada naudoti vonelėms. Negalima leisti, kad vanduo būtų karštas – tai gali sukelti infekcijos suaktyvėjimą, o ne terapinį poveikį.
2. Sergant makšties kandidoze, turėtumėte naudoti stiprų vandeninį nuovirą plovimui ir intymiai higienai. Užplikykite ir pavirkite 3–5 minutes 2 valgomuosius šaukštus žolės 400 ml vandens. Naudokite 2 kartus per parą plovimui. Higienos procedūroms atskieskite nuovirą virintu vandeniu per pusę.
3. Sergant grybeliniais burnos ertmės pažeidimais (stomatitu), turėtumėte naudoti užpilą burnos skalavimui. Užplikykite stikline verdančio vandens 2 arbatinius šaukštelius žolės, palikite brinkti 1 valandą, o tada naudokite skalavimui po kiekvieno valgio. Idealus variantas – 4–5 kartus per parą 6–8 dienas.

Švaržolės pranašumas prieš priešgrybelinius vaistus yra tas, kad ji nesukelia tokių pavojingų šalutinių poveikių kaip imuniteto silpnėjimas, kepenų pažeidimas, pykinimas. Išoriškai voneles galima naudoti net vaikams nuo 6 metų.

Gydomųjų mišinių rūšys

Norint naudoti švaržolę gydymo tikslais, reikia mokėti tinkamai paruošti vaistus. Priklausomai nuo paruošimo būdo, skirsis ir gauto vaisto savybės. Reikia parinkti tinkamus receptus kiekvienai ligai. Tačiau yra keletas tradicinių, universalių receptų, kuriuos galima taikyti visoms gyvenimo situacijoms.

Užpilas

Norėdami paruošti gydomąjį užpilą, galite pasirinkti vieną iš dviejų būdų. Pirmasis – priemonės paruošimas uždarytame inde, brinkinimas 2–3 valandas. Antrasis variantas – užpilo gaminimas termose, kur palaikoma pastovi skysčio temperatūra. Tokią priemonę reikia brinkinti 3–4 valandas. Proporcijos 1 litrui vandens – 25 g žolės. Žaliavą užplikykite ir uždarykite termose arba kitame inde su dangčiu.

Kad užpilas būtų tikrai gydantis, jį reikia palaikyti mažiausiai 2 valandas, o tada nupilti, perkošiant per sietelį arba švarią marlę. Vandens užpilas negali būti laikomas per ilgai. Maksimalus laikas – 3 dienos.

Tinktūra

Koncentruočiausias variantas iš visų vaistinių formų – tai spiritinė arba degtinės tinktūra. Galima naudoti kaip pagrindą gryną spiritą (medicininį), naminę degtinę arba parduotuvės degtinę. Gaminant su degtine, reikia imti stiklinę mišinio 500 ml, su grynu spiritu – 1 valgomąjį šaukštą 100 ml.

Tinktūra ruošiama tamsaus stiklo inde arba visiškai nepermatomame inde. Reikalas tas, kad ultravioletinių spindulių poveikis gali sugadinti tinktūrą, todėl ją reikia saugoti nuo šviesos.

Nuoviras

Nuovirą galima ruošti ant mažos ugnies storadugniame puode arba virti vandens vonelėje. Nuovirą geriau ruošti iš karto kelioms dienoms. 1 litrui vandens reikia imti 2 valgomuosius šaukštus žolės. Supilkite ją į puodą su šaltu vandeniu, tada lėtai užvirkite ir virkite 15 minučių.

Paruošto nuoviro negalima košti iš karto, reikia leisti jam pastovėti mažiausiai 40–50 minučių, o tada perpilti į stiklainį per sietelį. Gerti nuovirą po 50 ml, ne rečiau kaip 2–3 kartus per dieną. Kadangi šis vaisto variantas yra pakankamai koncentruotas, reikia sutrumpinti gydymo laiką iki 2 mėnesių. Tęsti švaržolės nuoviro vartojimą galima tik po pertraukos.

Tepalas

Norėdami paruošti tepalą iš sausvės, turite rasti tinkamą pagrindą. Galite paimti įprastą kūdikių aliejų arba nusipirkti paruoštą emulsijos pagrindą. Jie parduodami parduotuvėse, kuriose yra prekių, skirtų pačių pasigaminti organinei kosmetikai. Tačiau liaudyje dažniausiai tepalui iš žolės paruošti naudojamas natūralus pagrindas – išlydyti kiaulės riebalai. Receptas ir paruošimo technologija:

1. Giliame storasieniame inde ištirpinkite 200 g kiaulės taukų.
2. Kai jie taps skysti, įdėkite 1 stiklinę sausos, smulkintos žolės.
3. Virkite uždengtą dangčiu ant pačios mažiausios ugnies 1,5 valandos.
4. Leiskite priemonei šiek tiek pastovėti, kad ji nebūtų per karšta.
5. Atsargiai nupilkite į stiklainį per sietelį, kad augalo dalys nepatektų į tepalą.
6. Palaukite, kol visiškai atvės, ir padėkite gautą tepalą į šaldytuvą, prieš tai uždengę jį dangčiu.

Tepalas skirtas tik išoriniam naudojimui. Šią priemonę galima tepti ant lengvų nudegimų, žaizdų ir opų. Ji padeda nuo vabzdžių įkandimų, alerginių reakcijų, taip pat nuo furunkuliozės ir ilgai negyjančių žaizdų.

Aliejus

Aliejinį ekstraktą galima naudoti išoriškai ir viduje. Naudojant augalinius aliejus, galima gauti vertingą ekstraktą, kuriame bus aktyvių komponentų ir riebalų rūgščių. Yra du būdai paruošti aliejų iš sausvės.

1. Paimkite 250 ml rafinuoto augalinio aliejaus, pakaitinkite iki 70 laipsnių ant viryklės. Įberkite 50 g žolės, troškinkite, nekeldami temperatūros, uždengtą dangčiu 2 valandas. Patogumui mišinį galite ruošti orkaitėje. Atvėsusį mišinį perkoškite ir supilkite į tamsaus stiklo butelį.
2. Antras būdas – šaltas aliejinis užpilas. Jo paruošimui reikia daugiau laiko, tačiau tokioje priemonėje bus didesnė aktyvių komponentų koncentracija. Įberkite į butelį 100 g žolės, įpilkite 400 ml augalinio aliejaus ir uždarykite. Palikite pastovėti 30 dienų, tada perkoškite ir naudokite.

Aliejus iš sausvės gaunasi kvapnus, minkština ir gydo odą, padeda esant venų varikozei, gali būti naudojamas nuo išangės įtrūkimų, nuo hemorojaus, taip pat minkštinti pėdų odą, kai ji linkusi trūkinėti ir luptis.

Kontraindikacijos vartojimui

Sausvę galima naudoti ne visais atvejais. Yra ligų, kurioms esant naudingas augalo potencialas gali pakenkti. Šią žolę griežtai draudžiama naudoti sergant šiomis ligomis:

• arterinė hipotenzija (žemas kraujospūdis);
• trombozė;
• aortos atsisluoksniavimas;
• infarktas ir insultas ūminėje stadijoje;
• sunkios širdies nepakankamumo formos;
• alergija augalui.

Taip pat griežtai draudžiama vartoti augalą nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes tai gali neigiamai paveikti motinos ir vaiko sveikatą.

Nereikėtų piktnaudžiauti pelkine sausmede – būtina griežtai laikytis rekomendacijų, susijusių su dozavimu ir vartojimo schemomis. Tik tinkamas naudojimas padės tapti sveikesniems ir atsikratyti daugelio ligų. Prieš nusprendžiant gydytis šia žole, reikia pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti diagnostiką, kad būtų pašalintos patologijos ir ligos, kurioms esant šis augalas gali pakenkti.

Pelkinės sausmedės nuotrauka