Voloduška auksinė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Voloduška auksinė – paplitęs daugiametis augalas iš Salierinių (Apiaceae) šeimos. Šis augalas turi didžiulę vertę liaudies medicinoje, nes jo sudėtyje yra unikalios elementų kombinacijos, teigiamai veikiančios sveikatą. Norint išnaudoti šio augalo potencialą, svarbu žinoti, kuo ypatingas jis ir kokias gydomąsias savybes turi.

Cheminė sudėtis

Voloduška auksinė jau gana ilgai tiriama farmacijos kompanijų. Šiandien augale rasta didelės koncentracijos aktyvių komponentų, kurie pradėti naudoti net gaminant vitamininius maisto papildus. Štai pagrindinės sudėtinės medžiagos, kurių gausu lapuose ir žiedynuose:

• saponinai;
• flavonoidai;
• vitaminai C, K, PP, B grupės atstovai;
• tokoferolis;
• kumarinai;
• rauginės medžiagos;
• mineraliniai junginiai ir druskos;
• organinės rūgštys;
• antioksidantai.

Augalas labai vertingas kaip aktyvių komponentų šaltinis, veikiančių virškinimo sistemą, CNS. Voloduška palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, teigiamai veikia kraujagyslių būklę. Be to, augalas prailgina jaunystę, rūpinasi žmogaus imunine sistema.

Kaip atrodo ir kur auga

Voloduška auksinė – augalas, paplitęs Eurazijos žemyno europinėje dalyje. Jį sunkiai galima rasti Azijoje, tačiau jis gali būti auginamas nedideliais kiekiais kaip dekoratyvinis priedas. Augalas sutinkamas laukinėje gamtoje laukuose, pievose, miško pakraščiuose. Neretai galima pamatyti volodušką auksinę vandens telkinių pakrantėse, bet ne pelkėtose vietovėse.

Atskirti ją nuo kitų augalų galima pagal šiuos požymius:

• šliaužiantys šakniastiebiai;
• ilgi, išsišakoję stiebai alyvinio žalsvo atspalvio;
• aukštis iki 1–1,2 m;
• lapai ovalios arba kiaušiniškos formos, su lapkočiais;
• skėtiniai, dideli žiedynai iš daugybės smulkių geltonų ir šviesiai žalių atspalvių žiedų.

Voloduška auksinė žydi pavasarį, ji paplitusi visoje žemyno europinėje dalyje. Saulėtomis dienomis galima stebėti ryškius, geltonai auksinus žiedynus, kuriais nusėtas nedidelis krūmelis. Tačiau žydėjimas trumpas, reikia suspėti laiku surinkti ir paruošti žaliavą, kol tai dar įmanoma.

Rinkimas ir laikymas

Geriausias laikas žaliavai rinkti ir ruošti – žydėjimo periodas. Verta palaukti, kol auksinio bupleuro žiedynai pradės ryškiai skleistis, ir tuoj pat pradėti pjauti viršūnes. Nereikia rauti augalo su šaknimis. Bet kokius daugiamečius augalus geriau išsaugoti, kad jie galėtų vystytis kitais metais. Nėra jokios prasmės rauti bupleurą su šaknimis – požeminėje augalo dalyje beveik nėra vertingų medžiagų. Terapiniais tikslais naudojama tik viršūnė – skėtinis žiedynas. Užtenka nupjauti 20–35 cm ilgio viršūnes.

Nupjautus žiedynus reikia labai atsargiai sudėti į krepšį arba kitą perforuotą talpyklą. Svarbu jų nepažeisti ir nesumindyti gabenant namo. Jei žaliavą sutankinsite į krepšį ar maišelį, ji bus mažiau naudinga, nes dalis vertingų komponentų išgaruos su sultimis.

Žolę galima džiovinti ant padėklų arba ant paskleisto popieriaus lapo. Svarbu ją išdžiovinti iki trapios būklės, kad žaliavoje beveik neliktų drėgmės. Tik visiškai išdžiūvus žolei, verta pagalvoti apie saugojimą. Laikymo indų variantai vaistiniam rinkiniui:

• dėžės;
• maišeliai su hermetišku užtrauktuku;
• medžiaginiai maišeliai ir krepšiai su raišteliais;
• stikliniai arba skardiniai indeliai.

Žaliavos galiojimo laikas priklauso nuo to, kaip tinkamai organizuotos sąlygos. Žolei svarbu, kad patalpoje, kurioje ji laikoma, būtų stabili oro temperatūra. Taip pat svarbu laikytis drėgmės rodiklių, palaikyti juos normos ribose – nuo 45 iki 66%.

Yra žinių, kad bupleuras buvo naudojamas šviežias. Egzistuoja įvairūs receptai, kaip naudoti tokią žaliavą. Tačiau atlikus sausos žolės cheminius tyrimus paaiškėjo, kad veikliųjų medžiagų koncentracija joje yra 3 kartus didesnė.

Voloduškos auksinės gydomosios savybės

Auksinis bupleuras – gydomasis augalas. Jis padeda sergant virškinimo trakto ligomis, tai pagrindinė žolės naudojimo sritis. Tačiau be to, yra dar daugybė kitų privalumų, apie kuriuos reikia žinoti.

1. Augale yra fitosterolių. Jie normalizuoja hormonų pusiausvyrą, rūpinasi reprodukcinės sistemos būkle, padeda tiek moterims, tiek vyrams.
2. Žolė sėkmingai mažina temperatūrą, priešinasi uždegiminiams procesams ir apskritai gerina savijautą sergant peršalimo ligomis.
3. Augalas normalizuoja medžiagų apykaitos procesus, atkuria metabolinių reakcijų greitį. Ši savybė naudojama esant įvairiems medžiagų apykaitos sutrikimams, taip pat kovojant su antsvoriu.
4. Augalas palankiai veikia imuninę sistemą, saugo organizmą ląstelių lygiu. Žolė valo limfinę sistemą, aktyvina antivirusinius agentus, valo kraują nuo patogeninių mikroorganizmų gaminamų toksinų.
5. Žolė pasižymi gebėjimu gydyti žaizdas, regeneruoti odą po nudegimų, pagreitinti pooperacinį atsigavimą. Vertinga laikoma ne tik jos gebėjimas atkurti odos vientisumą, bet ir kartu pasireiškiantis antibakterinis poveikis, kuris neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams.
6. Augalas turi gebėjimą skatinti fermentų, reikalingų efektyviam virškinimui, gamybą. Ši žolė verčia intensyviai dirbti kasą, kepenis, skrandį.
7. Ypač vertingas yra augalo poveikis kepenims. Jis pasižymi apsauginiu veikimu, neleidžia žūti hepatocitams, stiprina tulžies sekreciją ir didina bilirubino koncentraciją jos sudėtyje.
8. Dėl medžiagų apykaitos normalizavimo augalas šalina cholesterolio plokšteles ir pašalina kenksmingus riebalų perteklių iš organizmo.
9. Voloduška padeda kovoti su vėžiu, ji dažniausiai naudojama sergant nuo hormonų priklausomais navikais, tokiais kaip krūties vėžys, piktybiniai reprodukcinės sistemos organų navikai.
10. Vakarų šalyse voloduška naudojama kaip saugus komponentas žolelių arbatose, skatinančiose laktaciją. Žolė didina motinos pieno gamybą, tačiau apsaugo krūtis nuo sąstingio reiškinių ir uždegiminių procesų.
11. Augalas palankiai veikia kapiliarus ir kraujagysles. Jis stiprina kraujagyslių sieneles, didina perfuziją, dėl ko audiniai ir organai gauna gerą mitybą bei aprūpinami deguonimi. Voloduška padeda sergant venų varikoze, hemorojumi, stabilizuoja kraujospūdį, šalina galvos skausmus, spazmus ir migrenas.
12. Žolė padeda įveikti stresą, taip pat aktyviai naudojama kovojant su padidėjusiu dirglumu, neurozėmis, psichogeninio pobūdžio nemiga. Veiksmingas žolės naudojimas sergant panikos priepuoliais, meteorologiniu jautrumu, taip pat sergant VSD. Ji padeda normalizuoti savijautą skrydžių metu ir keičiant laiko juostas.
13. Augalas pasižymi ryškiu diuretiniu poveikiu, mažina uždegimą šlapimo išskyrimo sistemos organuose, naikina patogeninę mikroflorą.

Be to, voloduška naudojama kaip bendrai stiprinanti, tonizuojanti priemonė. Ją galima naudoti greitam atsigavimui po didelių protinių, fizinių ar emocinių krūvių. Voloduškos vartojimas padeda greitai išvalyti organizmą nuo toksinų, prisotinti jį naudingais mineralais, vitaminais ir augaliniais hormonais, kad būtų žvalumo ir geros savijautos.

Voloduška auksinė liaudies medicinoje

Alternatyvioje medicinoje masiškai naudojami auksinės voloduškos žiedynai kaip kompleksinių mišinių komponentas, pagrindas arbatai, užpilui, nuovirui, spiritinei tinktūrai. Šio augalo pagalba galima savarankiškai susidoroti su sunkiomis lėtinėmis ligomis, kurios gali kankinti žmogų dešimtmečius. Tačiau kiekvienai atskirai diagnozei skiriasi terapijos schema naudojant augalinį mišinį. Svarbu žinoti, kaip teisingai naudoti žolę sergant kiekviena konkrečia liga.

Odos gydymui

Bupleuras nuo senovės buvo naudojamas odos ligoms gydyti. Iki mūsų dienų išliko kronikos, kuriose nurodomas šios priemonės naudojimas net sunkioms infekcinėms ligoms, kurias lydėjo pūlingų opų atsiradimas. Tai nestebina, nes bupleuras turi savybę naikinti patogeninę mikroflorą, džiovinti žaizdas, regeneruoti, mažinti uždegimą ir net šalinti skausmą. Žolė gali pagreitinti žaizdų ir opų gijimą, pašalinti pūliavimą.

Galima iš bupleuro paruošti tepalą – paimti bet kokį vaistinį pagrindą (vazeliną, aliejų) arba naudoti gyvulinius riebalus (kiaulės, ožkos). Virinti giliame inde ant mažiausios ugnies 50 g žolės ir 200 g riebalų, primirkyti ir perkošti. Tepalą uždaryti dangčiu ir įtrinti į pažeistas odos vietas esant alergijai, neurodermitui, seborėjai. Pagrindinis bupleuro privalumas gydant odą – saugumas ir šalutinių poveikių nebuvimas. Išoriškai voneles odai gydyti galima naudoti net mažiems vaikams, bet tik gavus gydytojo leidimą.

Kepenų valymas

Netradicinėje medicinoje populiari tokia procedūra kaip kepenų valymas. Iš tikrųjų toks požiūris leidžia išvalyti ne tik šį organą. Tulžies sekrecijos stimuliavimas ir jos išskyrimo stiprinimas – kelias į žarnyno valymą, riebalų pertekliaus šalinimą iš organizmo, kepenų funkcijos gerinimą. Bupleuras kepenų valymui gali būti naudojamas atskirai arba kaip sudėtinė kolekcijos dalis.

Vieno komponento kepenų valymo receptas:

• paimti pusę stiklinės susmulkintos žolės;
• įberti į emaliuoto puodo dugną;
• užpilti 500 ml šalto vandens;
• užvirti ant mažos ugnies ir pavirti 3 minutes po užvirimo;
• palikti 2 valandoms po uždaru dangčiu;
• perkošti, palaukti kol visiškai atvės ir gerti.

Gautą priemonę reikia naudoti savaitę, derinant su mažai kaloringa dieta be angliavandenių, sudaryta iš daržovių. Vartojimo dažnis – 5–6 kartus per parą (po 40–50 ml vieną kartą), po kiekvieno vartojimo būtina užkąsti. Pakanka bent suvalgyti 1 obuolį ar morką, kad organizmas turėtų galimybę pašalinti tulžies likučius.

Kaip kompleksinio mišinio komponentą bupleurą galima naudoti kartu su karčiuoju kiečiu ir erškėtuogių vaisiais. Paimti vienodų dalių augalinės žaliavos mišinį, užpilti ½ stiklinės mišinio 500 ml verdančio vandens. Pavirti ir primirkyti pagal tą pačią instrukciją, gerti po 50 ml prieš kiekvieną valgį.

Sergant pankreatitu

Jei yra lėtinis kasos uždegimas, po kiekvieno valgio atsiranda sunkumo jausmas, raugėjimas, meteorizmas, bupleuras padės atkurti virškinimo sistemos funkciją. Reikia paruošti nuovirą iš 30 g žolės ir 1 l vandens. Pavirti vandens vonelėje 20 minučių.

Nepakanka tiesiog išvirti nuovirą, reikia jį palaikyti, stengiantis kuo ilgiau išlaikyti temperatūrą, kad jis geriau primirktų. Tam indą galima apvynioti šilta antkloďe arba perpilti skystį į talpų termosinį indą. Paruoštą užpilą gerti 3 kartus per dieną po 2 valgomuosius šaukštus prieš valgį.

Varikozės gydymas

Varikozė yra pavojinga, nes sutrikdo audinių ir organų aprūpinimą krauju. Laikui bėgant prie šios ligos gali prisijungti trombozė, o tai jau pavojinga gyvybei. Naudojant voloduškę, galima gydyti išsiplėtusias venas pradinėse stadijose, jei nėra trombozės. Tam reikia gerti žolės užpilą. Jame yra kvercetino, rutino, askorbo rūgšties. Šie ingredientai didina kraujagyslių elastingumą, apsaugo nuo trapumo. Be to, voloduškė normalizuoja kepenų veiklą, o šis organas taip pat savarankiškai gamina medžiagas, reikalingas kraujagyslių sveikatai.

Sudedamųjų dalių sąrašas gydomajam voloduškės užpilui: 2 šaukštai sausos žolės ir 800 ml karšto virinto vandens. Reikia palaikyti apie valandą.

Užpilas išlaiko visą natūralią augalo galią, jis yra saugus ir netoksiškas, jei neviršijama vienkartinė dozė, kuri yra ne daugiau kaip 60 ml. Reikia gerti užpilą 2 kartus per dieną nuolat ne mažiau kaip 2 mėnesius. Taip pat naudinga praturtinti racioną visų rūšių kopūstais, vartoti česnaką ir gerti kombuchos gėrimą. Šie papildomi produktai tik sustiprins žolės poveikį. Pagal šį receptą paruoštą užpilą galima naudoti kompresams ir losjonams sergant varikoze.

Sergant gastritu ir kolitu

Paprastai kolitai yra gastrito pasekmė, bet kartais uždegus žarnyną patologinis procesas išplinta ir į skrandį. Voloduškė auksinė yra veiksminga šioms dviem diagnozėms, jei teisingai ją naudojate.

1. Sergant kolitu, reikia užplikyti užpilą verdančiu vandeniu – 1 šaukštui žolės 600 ml vandens. Gerti po 50 ml užpilo, skiedžiant šiltu virintu vandeniu. Dažnis – 3–4 kartus per dieną, būtinai po vaisto vartojimo ką nors suvalgyti.
2. Sergant gastritu su sumažėjusiu rūgštingumu, voloduškę reikia vartoti užpilo pavidalu, paruošto pagal tradicinį receptą. Gerti prieš valgį, 10–15 minučių prieš, po 30 ml vieną kartą. Gydymo trukmė – 3 savaitės.
3. Sergant gastritu su padidėjusiu rūgštingumu, gydymo schema ta pati, tačiau tokiu atveju rekomenduojama vartoti priemonę praėjus 20–30 minučių po valgio.

Jei voloduškė sukelia pykinimą pavartojus ar neigiamai veikia apetitą, reikia nedelsiant nutraukti gydymą. Taip pat verta visiškai atsisakyti gydymo, jei, be pykinimo, atsiranda pjovimo skausmai skrandžio ar žarnyno srityje. Tai pavojinga būklė. Tokie šalutiniai poveikiai dažniausiai pasireiškia tada, kai gastritas ir kolitas perėjo į opaligę. Esant opoms, žolė gali tik pakenkti ir sukelti kraujavimą.

Nuo peršalimo

Pasveikti daug greičiau, net jei nėra laiko lovos režimui, galima su voloduške auksine. Ši žolė tikrai turi stebuklingą gebėjimą pastatyti ant kojų sergančius gripu. Tačiau reikia žinoti, kaip teisingai ją naudoti. Svarbu derinti augalinės priemonės vartojimą su gausiu gėrimu. Taigi, pagrindinės naudojimo taisyklės sergant peršalimu ir ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis:

1. Gerti auksinės volodūškos antpilą (1 valgomasis šaukštas 1 l verdančio vandens) vietoj vandens, ne mažiau kaip 4–5 puodelius per dieną.
2. Derinti augalinio vaisto vartojimą su gausiu gėrimu.
3. Esant stipriam kosuliui, pašildytą antpilą naudoti inhaliacijoms ir kompresams ant krūtinės ląstos.

Jei staiga kūno temperatūra pakilo aukščiau 38 laipsnių, būtina skubiai ją numušti. Tam reikia užplikyti 1 arbatinį šaukštelį žolės puodelyje verdančio vandens ir išgerti kuo karščiausią arbatą dideliais gurkšniais. Galima įdėti natūralaus medaus, kad organizmas gautų gliukozės, reikalingos atsigavimui, taip pat vertingų mineralų ir vitaminų. Svarbu – esant temperatūrai jokiu būdu negalima daryti kompresų ir inhaliacijų, nes nuo šių procedūrų karščiavimo būsenoje gali tik pablogėti.

Sergant šlapimo takų infekcijomis

Urogenitalinės sistemos infekcinės ligos veiksmingai gydomos tiek vyrams, tiek moterims, jei tam naudojamas žolės nuoviras arba spiritinė tinktūra. Ją galima vartoti tik išėjus iš paūmėjimo stadijos, kai būklė stabilizavosi.

Ūminės būklės metu naudojamas nuoviras. Reikia paimti 2 dalis kuokelinio ortosifono, tiek pat volodūškos, paukštinio takažolės (1 dalis). Žolelių mišinį užplikyti verdančiu vandeniu, tada pavirinti ant mažos ugnies 10–15 minučių ir palikti pritraukti. Paruoštą vaistą atvėsus perkošti per marlę ir gerti po 30 ml kas 2 valandas. Svarbu gydymo metu vengti peršalimo, taip pat stengtis nevartoti rūgščių produktų, kurie gali dirginti uždegiminę inkstų ir šlapimo takų gleivinę.

Nuo cistito

Sergant šlapimo pūslės uždegimu, volodūška naudojama kaip diuretikas, priešuždegiminė, skausmą malšinanti priemonė. Šis augalas gali greitai atkurti organizmą, pašalinti infekciją. Sergant šlapimo pūslės uždegimu, naudingos vonelės iš žolės nuoviro. Reikia išvirti stiklinę auksinės volodūškos žiedynų 2 l vandens. Virti ne mažiau kaip 15 minučių. Nelaukiant atvėsimo, iš karto praskiesti santykiu 1:2 šaltu virintu vandeniu ir daryti voneles po 10–15 minučių. Palengvėjimas ateina beveik iš karto, tačiau vien vonelių nepakanka. Reikia vartoti augalinius preparatus į vidų. Gydymo schemos skiriasi priklausomai nuo pasirinktos vaistinės formos:

• spiritinė tinktūra – po 10 lašų 4 kartus per dieną 3 dienas;
• arbata – 3 kartus per dieną;
• antpilas – po 100 ml 3–4 kartus per dieną.

Reikia stebėti savo savijautą. Jei antrą dieną nuo augalinių priemonių vartojimo nepalengvėja, būtina kreiptis į gydytoją ir paprašyti paskirti antibiotikų. Priešingu atveju kyla rimtų komplikacijų rizika.

Nuo nemigos

Auksinė volodūška sėkmingai naudojama kovojant su nemiga. Augalas veikia kitaip nei raminamieji ir migdomieji vaistai. Dėl augalinių hormonų kiekio žolė skatina miego hormono – melatonino – gamybą organizme. Migdomasis poveikis yra švelnus – išgėrus antpilą lengva ir greitai užmigti, visą naktį giliai miegoti, o ryte jaustis žvaliam ir aktyviam.

Nuo nemigos rekomenduojama vartoti ne mažiau kaip 10 dienų, tačiau galima naudoti kaip vienkartinę priemonę esant stresui ar protinio ir emocinio pervargimo metu.

Nuo vidurių užkietėjimo

Esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, tikslinga atlikti kompleksinį gydymą, siekiant normalizuoti visos virškinimo sistemos veiklą. Tokiems tikslams puikiai tinka voloduška, nes ji padeda atkurti normalų žarnyno tonusą ir sustiprinti peristaltiką. Žolė normalizuoja mikrofloros pusiausvyrą. Augalas skatina virškinimą, didindamas fermentų sekreciją. Be to, voloduška daro tulžį labiau koncentruotą, o tai neišvengiamai sukelia vidurius laisvinantį poveikį. Norint susidoroti su epizodiniu vidurių užkietėjimu, pakanka nevalgius išgerti puodelį arbatos iš voloduškos su medumi.

Nuo hipertenzijos

Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, voloduška gali padėti beveik akimirksniu, tačiau reikia turėti iš anksto paruoštą vaistą, kurį būtų galima naudoti priepuolių metu. Tam reikia paruošti spiritinę tinktūrą – ją galima ilgai laikyti, o taip pat patogiai nešiotis su savimi, kad prireikus būtų galima išgerti iškart, kai atsiranda pirmieji didėjančio spaudimo požymiai.

Tinktūrą reikia ruošti ne su degtine, o su spiritu. Tiks 70% spiritas, tačiau geriau nusipirkti vaistinėje buteliuką 96% etanolio. Tinktūrą galima daryti tiesiai spirto buteliuke – jis dažniausiai išpilstytas į tamsaus stiklo butelius, o tai ideali talpa vaistui ruošti ir laikyti. 100 ml spirito imkite šaukštą žolės, palaikykite 30 dienų, tada perkoškite. Vartoti sergant hipertenzija tinktūrą taip:

• po 10 lašų kiekvieną rytą profilaktikai;
• hipertenzinės krizės atveju 1 arbatinį šaukštelį ir po 3 valandų tiek pat.

Įvertinti visus voloduškos auksinės privalumus kovojant su hipertenzija galima ir naudojant vandeninį užpilą. Reikia termose užpilti 1 šaukštą žolės 0,5 l verdančio vandens ir palaikyti, kol atvės, tai yra maždaug 10–12 valandų. Gerti paruoštą priemonę po 1 šaukštą 3 kartus per dieną, kol išnyks hipertenzijos simptomai, bet ne ilgiau kaip 4 savaites. Tada padaryti pertrauką mėnesiui.

Gydomųjų mišinių rūšys

Yra keletas vaistų rūšių, kurie tradiciškai gaminami iš voloduškos įvairioms ligoms gydyti. Kai kuriuos galima paruošti ir laikyti ilgą laiką, pavyzdžiui, tinktūra nesuges net per metus. Tačiau kai kuriuos vaistų variantus iš augalo reikia ruošti prieš pat naudojimą arba ne ilgiau kaip 3–5 dienoms. Tradiciniai receptai, proporcijos ir paruošimo technologija – toliau.

Užpilas

Vandens užpilas ruošiamas iš augalo žiedynų, geriausia iš sausų – juose yra daugiau naudingų medžiagų. Užpilui paruošti tinka bet koks aukštai temperatūrai atsparus indas. Tačiau praktika rodo, kad geriausia užpilą ruošti termose, nes tokio tipo indai ilgai išlaiko šilumą. Vaistui reikia 400 ml vandens ir šaukšto žolės. Kai viskas užsitrauks 2 valandas, nupilkite skystį per sietelį ir gerkite po 20–50 ml, priklausomai nuo būklės, diagnozės ir organizmo poreikių.

Tinktūra

Tinktūrą galima ruošti su degtine arba spiritu, įtraukiant auksinę volodušką į sudėtines tinktūras, derinant ją su kitomis žolelėmis. Tačiau klasikinei tinktūrai naudojamos šios proporcijos:

• 1 l degtinės – 1 stiklinė žolės;
• 100 ml spirito – 1 valgomasis šaukštas mišinio.

Paruoštą žaliavą reikia perrinkti, susmulkinti, sudėti į indą. Indas turi būti stiklinis – iš kitų medžiagų pagamintuose induose tinktūros ruošti nereikėtų. Griežtai draudžiama naudoti plastikinius butelius – vaistas būtų toksiškas ir pavojingas sveikatai. Laikykite tinktūrą tamsioje ir šiltoje vietoje, purtydami 2 kartus per savaitę. Po 30 dienų perpilkite tinktūrą į švarų butelį, keletą kartų perfiltruokite per marlės ir vatos filtrą. Maksimalus gatavo produkto galiojimo laikas – 1 metai degtininei tinktūrai, 2 metai spiritiniam variantui.

Nuoviras

Vaistinį nuovirą iš auksinės voloduškos galima virti ant viryklės arba vandens vonelėje. Pirmasis būdas yra patogesnis ir greitesnis, antrasis – sudėtingesnis, tačiau leidžia išlaikyti maksimalią aktyviųjų komponentų koncentraciją nuovire. Užpilas turi privalumų – jis būna stipresnis ir gali būti laikomas šiek tiek ilgiau nei užpilas. Nuovirą galima ruošti iš karto dideliu kiekiu. Žaliavos koncentracija vienam litrui – 1/2 stiklinės. Žolę reikia virti ne mažiau 10 minučių, bet ne ilgiau kaip pusvalandį, kad neišgaruotų visi naudingi elementai. Kai nuoviras paruoštas, atvėsinkite, o tada perkoškite.

Arbata

Arbata iš auksinės voloduškos – universalus gydomasis gėrimas, kurį galima vartoti beveik visoms ligoms, kurioms ši žolė yra veiksminga. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir kitos vaistinės formos, tačiau turi mažesnę aktyviųjų medžiagų koncentraciją. Arbatą geria sergant peršalimu, venų varikoze, hemorojumi, virškinimo sutrikimais. Šventinę vaišę galima pradėti nuo arbatos puodelio – tai padės išvengti virškinimo sutrikimų, pagerinti apetitą, sustiprinti virškinimo fermentų gamybą ir padidinti rūgšties koncentraciją skrandžio sultyse.

Arbatą reikia ruošti storasieniuose puodeliuose, laikyti ne ilgiau kaip 5 minutes, o tada perkošti ir gerti. 200 ml verdančio vandens imkite arbatinį šaukštelį (be kaupo) žolės. Patogumui arbatą galima užplikyti specialiame arbatinuke, o tada išpilstyti į puodelius, įdėti medaus ar sirupo. Taip pat patogumui arbatą galima išfasuoti į popierinius maišelius, kad būtų galima dozuoti: 1 puodeliui – 1 maišelis.

Kontraindikacijos vartojimui

Augalas negali būti naudojamas ligų terapijoje, jei yra kontraindikacijų. Pagrindinė priežastis atsisakyti gydymo volodiuška – alergija. Jei nėra padidėjusio jautrumo reakcijos, vertėtų įsitikinti, kad nėra ir šių kontraindikacijų:

• kalcifikuotų didelių akmenų buvimas tulžies pūslėje;
• tulžies latakų užsikimšimas;
• kepenų nepakankamumas;
• skrandžio opaligė ūminėje stadijoje.

Atsargiai augalą reikėtų naudoti sergant pankreatitu. Daugelis gastroenterologų rekomenduoja jo nenaudoti ūminėje stadijoje, nes augalas gali skatinti fermentų ir skrandžio sulčių gamybą, o tai gali sudirginti ir taip uždegimo paveiktą organą.

Auksinė volodiuška teigiamai veikia žmogaus sveikatą, tačiau tik teisingai naudojant. Nereikėtų piktnaudžiauti augalu arba viršyti dozės. Atsiradus neįprastų simptomų, būtina nutraukti vaistažolių vartojimą ir kreiptis į gydytoją.

Volodiuškos nuotrauka