Ungurys: kuo naudingas žmogaus organizmui, kaip paruošti

Ungurys jau seniai užima garbingą vietą gurmanų mėgstamų produktų sąraše. Jo švelni, sultinga mėsa išsiskiria elegantišku skoniu, palyginti su kitomis jūros gėrybėmis. Ši žuvis, savo kūno forma primenanti gyvatę, puikiai jaučiasi tiek jūros gelmėse, tiek upių seklumose. Žvejai laiko garbe pagauti didelį ungurio egzempliorių, o tie, kuriems tai pavyksta, vėliau ilgai pasakoja apie gausų laimikį.

Todėl, kai gyvatę primenanti žuvis retkarčiais pasirodo parduotuvių lentynose, ji akimirksniu išperkama. Ir tokio plėšraus ichtiofaunos atstovo populiarumo negalima laikyti atsitiktinumu. Juk dar nuo senų laikų ungurys garsėjo ne tik savo gastronominėmis savybėmis, bet ir gydomąja galia. Su juo paruoštas maistingas sultinys tiesiogine prasme pakėlė iš lovos sunkius ligonius. Racionas su šia skania žuvimi ir šiandien padeda atsigauti silpno imuniteto žmonėms, taip pat pagreitina pasveikimą po sudėtingų operacijų. O patiekalų iš ungurio galima paruošti didžiulį kiekį.

Tačiau prieš pradedant rinktis geriausius receptus, verta geriau susipažinti su šiuo neįprastu gėlų ir sūrių vandenų gyventoju.

Kaip atrodo ir kur gyvena ungurys

Biologinėje klasifikacijoje ungurys yra visa skirtingų jūrinių ir gėlavandenių žuvų rūšių šeima. Nepaisant egzistuojančių skiriamųjų bruožų, visas ungurio veisles vienija nemažai bendrų požymių. Todėl aprašant pagrindines charakteristikes, skirsime dėmesį būtent bendriniams bruožams.

Išoriniai požymiai

Ungurys išoriškai labai stipriai primena gyvatę:

1. Jo cilindriškas, lankstus kūnas ištemptas į ilgį ir padengtas gleivėmis, po kuriomis aiškiai jaučiami maži pailgos formos žvyneliai.
2. Spalva ant nugaros arčiau rusvo arba juodo atspalvio, pilvelis gelsvokas.
3. Galva mažo dydžio, šiek tiek paplokščia iš šonų, o mažą burną užpildo smulkūs, bet labai aštrūs dantys.

Mityba

Ungurys yra mėsėdis plėšrūnas. Jo mitybą sudaro mažos žuvelės, vėžiagyviai, kitų vandens gyventojų ikrai. Tačiau, kaip ir kiekvienas gurmanas, šis plėšrūnas turi savo mėgstamus skanėstus, tarp kurių yra sraigės, kirminėliai ir maži gyvūnai. Iš principo ungurys gali užkąsti visais, kas gyvena vandens telkinio dugne. Ieškodamas maisto jis valandoms tyliai slepiasi pasaloje, o paskui staiga puola priešą. Aštriais, kaip peiliai, dantimis ungurys greitai sumala maistą. Todėl per vieną „pietus“ jis sugeba suvalgyti didelį gyvos masės kiekį.

Šie nuostabūs padarai aktyviai maitinasi tik šiltuoju metų laiku, o prasidėjus šalčiams jie pereina į anabiozę. Tokioje būsenoje unguriai išgyvena žiemą, naudodami tokiu režimu per vasarą sukauptą energinį potencialą. Pavasarį jie išeina iš sustingimo būsenos ir vėl pradeda medžioti.

Gyvenimo būdas

Ungurys teikia pirmenybę naktiniam gyvenimui, o dieną įsirausia į gruntą. Išorėje lieka tik galva, kad plėšrūnas galėtų stebėti aplinkos situaciją. Kaip pažymi biologai, ungurys labai greitai prisitaiko prie bet kokių sąlygų, ką patvirtina jo paplitimo geografija. Jis jaučiasi patogiai sūriame jūros vandenyje ir gėlame negilių upelių vandenyje. Kai kurie šios šeimos upiniai atstovai gali ilgą laiką išgyventi net be vandens, jei išorinė aplinka gerai prisotinta drėgmės.

Dauginimasis

Tik praėjusiame amžiuje mokslininkams pavyko išsamiai išsiaiškinti, kaip dauginasi unguriai. Ir šis procesas nusipelno atskiro dėmesio. Kai tik ungurys pasiekia lytinės brandos amžių, jis skuba į vandenyną pasitikti naujo gyvenimo. Ir neretai šis troškimas būna toks stiprus, kad žuvis iš vandens kanalų išsiveržia į sausumą, kuria įveikia dalį savo kelio. Paprastai tai vyksta pavasarį. Šiuo laikotarpiu neretai galima pamatyti žolėje besiraitančią ungurį, kurį žmonės laiko gyvate.

Žmogui ungurys yra saugus, tačiau hidrotechninį statinį jis gali sugadinti. Tiesa, šiandien tokie avariniai atvejai pasitaiko retai, nes žuvis-gyvatė dabar tokius kliūtis apėina.

Unguriai deda ikrus šiltuose Sargasos jūros gelmėse. Įdomu, kad patelė tik vieną kartą gyvenime neršia, o po neršto visi suaugę individai žūsta. Vienu metu patelė išneršia iki pusės milijono mažų ikrų. Kartu su srove ungurių lervos patenka prie Europos krantų. Ši kelionė jaunikliams užtrunka apie 3 metus. Todėl maršruto pabaigoje lervos virsta mažais skaidriais padarais, primenančiais gluosnio lapelius.

Unguriai auga labai lėtai ir tik iki penktųjų gyvenimo metų pasiekia metro ilgį ir apie 1,5 kg svorį. Tačiau gamtoje pasitaiko unikalių egzempliorių, kurių ilgis siekia iki 2 m.

Į Rusijos vandenis jaunikliai patenka iš Baltijos jūros baseino. Žuvis greitai išplinta upėse ir ežeruose, kurie artimiausius 6–10 metų tampa nuolatine ungurių gyvenamąja vieta.

Įdomus faktas! Ungurys laikomas vertinga versline žuvimi. Tačiau pramoniniu mastu daugiausia gaudomi jūriniai unguriai.

Rūšys

Ungurių populiacija laikoma gausiausia. Šios šeimos atstovų galima rasti beveik visuose planetos kampeliuose. Visi jie skirstomi į dvi pagrindines grupes: jūrinius ir upinius. Tada kiekvienas pogrupis skirstomas į rūšis, kurių pavadinimai susiję su buveine. Šiandien biologai yra aprašę 18 gyvačių žuvų rūšių, tačiau, specialistų nuomone, didžiausią vertę turi europinis ir amerikinis ungurys. Šį susidomėjimą lemia tai, kad šios dvi rūšys gali migruoti tiek sūriame, tiek gėlame vandenyje, o kitos išgyvena tik vienoje iš minėtų aplinkų. Išsamiau aptarkime kiekvienos grupės ypatumus.

Upiniai unguriai
Šios rūšys dar vadinamos praeivėmis, nes neršti jos iš gėlo vandens buveinių keliauja į sūrius vandenyno vandenis. Ši savybė iš esmės skiria upinį ungurį nuo lašišinių ir eršketinių žuvų. Visi upiniai gyventojai priklauso kaulinių žuvų būriui.

Upinis japoninis ungurys taip pat gali sėkmingai gyventi bet kurioje vandens aplinkoje. Jis gyvena prie Japonijos krantų, Kinijos jūroje, Korėjoje ir Taivane. Šios rūšies atstovai šviečia tamsoje. Tai brangiausia žuvies delikateso rūšis. Japonai mėgsta ungurius, todėl jų nacionalinėje virtuvėje jie užima pagrindinę vietą. Iš šios žuvies jie gamina daugybę patiekalų, įskaitant garsiuosius sušius ir suktinukus. Kadangi šios retos žuvies gaudymas beveik nekontroliuojamas valstybės, populiacijos išsaugojimo klausimu susirūpino organizacija "Greenpeace".

Elektrinis ungurys – tai dar vienas neįprastas europinės rūšies "pusbrolis". Jo ypatybė ta, kad jis savo apsaugai generuoja elektrą. Šį unikalų gebėjimą plėšrūnas aktyviai naudoja medžioklės ir judėjimo metu. Kartais elektrinis ungurys išskiria iki 600 V įtampos iškrovą, todėl gali užmušti arba stipriai apkurtinti stambų gyvūną ir net žmogų.

Jūrinis ungurys (atlantinis kongeris)
Dažniausiai būtent šios rūšies atstovai painiojami su gyvatėmis. Tačiau jūrinio gyventojo mėsa yra daug skanesnė nei jo upinio giminaičio. Joje mažiau kaulų, ji sultingesnė. Nepaisant riebalų gausos, jūrinio ungurio kaloringumas yra mažesnis nei upinės žuvies. Giliavandenio gyventojo kūnas neturi žvynų. Ši rūšis sutinkama daugiausia prie uolėtų krantų. Žuvis susikuria jaukų būstą uolų plyšiuose, urvuose, taip pat nuskendusiuose laivuose. Jūrinis ungurys veisiasi Atlante, būtent regione tarp Gibraltaro ir Azorų salų.

Sodo ungurys skiriasi nuo savo giminaičių originalia dėmėta spalva. Ši savybė paaiškinama tuo, kad šios rūšies atstovai beveik visą savo gyvenimą „stovi“ vandenyje, primindami medį. Kai tokioje padėtyje yra ištisas būrys žuvų, toks vaizdas tikrai primena sodą. Tiesa, artėjant pavojui, medžių pavidalo žuvys neria ir slepiasi savo urveliuose smėlėtame dugne. Įdomu, kad būdamos vertikalioje padėtyje, žuvys nuolat siūbuoja, maskuodamosi kaip vandens augalų stiebai. Tokią techniką sodo ungurys naudoja, kad užmigdytų potencialios aukos budrumą. Jis gali ilgai stovėti, siūbuodamas vandenyje, tačiau pasirodžius mažai žuvelei, jis akimirksniu gaudo grobį didele burna. Sodo ungurių galima sutikti Raudonojoje jūroje ir prie Madagaskaro salos.

Murėna – taip pat viena iš labiausiai paplitusių ungurinių žuvų rūšių. Tai artimiausias jūrinio ungurio giminaitis. Ji turi lygiai tokį patį ilgą kūną ir pelekus. Tiesiog murėnų kūno spalva yra tamsiai ruda su baltomis dėmėmis, o krūtininiai pelekai visiškai neegzistuoja. Ši rūšis sudaro savo atskirą šeimą, nors išoriniais požymiais murėna labai primena ungurį. Plėšrūnas gyvena tropiniuose šiltuose vandenyse, veda naktinį gyvenimo būdą, maistą gaudydamas medžiodamas mažesnius jūrų gyventojus. Be to, savo grobį murėna praryja visą. Šios plėšrūnės mėsa laikoma vienu brangiausių delikatesų.

Pastaba! Nėgės taip pat išoriškai labai panašios į ungurius, tačiau priklauso apvaliaburnių žuvų klasei. Šios žuvys veda parazitinį gyvenimo būdą, tvirtai prisitvirtindamos dantimis prie šeimininko kūno ir per burnos siurbtuką išsiurbia jo kraują. Šie vampyrai neprieštarauja pasimėgauti pelėmis.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Tiek jūrinio, tiek upinio ungurio mėsa yra prisotinta sveikatai naudingų medžiagų. Nors tam tikras skirtumas tarp šių dviejų rūšių sudėties egzistuoja, bendras komponentų rinkinys yra beveik vienodas. Cheminė formulė yra gerai subalansuotas šių medžiagų derinys:

1. Vitaminas A (retinolis) gerina regos aparato funkcijas, odos ir plaukų būklę. Šio komponento buvimas maiste lėtina senėjimo procesą.
2. Vitaminas E (tokoferolis) dalyvauja beveik visuose biocheminiuose procesuose, įskaitant svarbių hormonų sintezę.
3. Vitaminų B grupė ungurio mėsoje yra beveik visa. Šie vitaminai teigiamai veikia nervų sistemą ir daugelį kitų organų.
4. Vitaminas D, kaip žinoma, yra atsakingas už kaulų ir dantų tvirtumą, o tai ypač svarbu augančiam vaikų organizmui.
5. Mineralinių elementų gausiai yra ungurio mėsoje. Tai kobaltas, varis, cinkas, geležis, manganas, kalcis ir dar daugelis kitų vertingų mineralų iš Mendelejevo lentelės.
6. Omega riebalų rūgštys ypač naudingos sveikatai. Jos atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant nervų sistemą, stimuliuoja svarbių hormonų gamybą, užkerta kelią odos senėjimui.
7. Baltymai užima didžiąją sudėties dalį, jų dalis sudaro beveik 15%.
8. Aukštos kokybės riebalai sudaro 30% visos sudėties.
9. Aminorūgštys, įskaitant nepakeičiamąsias, reguliuoja svarbius procesus organizme, įskaitant hormonų sintezę.
10. Askorbo rūgšties nedideliu kiekiu taip pat yra unguryje. Ši medžiaga didina imuninės sistemos apsaugines funkcijas.
11. Be išvardintų komponentų, ungurio mėsoje yra pelenų ir naudingojo cholesterolio, kuris būtinas normaliai smegenų ir nervų sistemos veiklai.

Tokia turtinga jūros gėrybių sudėtis yra didžiulė vertė kaip natūralus gyvybiškai svarbių elementų šaltinis raumenų ir kaulų audiniams. Todėl produktas įtrauktas į daugelio dietų sąrašą, nepaisant didelio kaloringumo – 333 vienetai.

Tai įdomu! Ungurių paklausos pikas Japonijoje sutampa su vasaros viduriu. Tekančios saulės šalies gyventojai tvirtina, kad riebi jūrinio plėšrūno mėsa padeda jiems lengviau ištverti karštį.

Kuo naudingas ungurys

Bendroji nauda

Medikai ir dietologai primygtinai rekomenduoja įvairaus amžiaus žmonėms periodiškai įtraukti į meniu bet kokios rūšies ungurio patiekalus. Žinoma, šios rekomendacijos nesusiję su maistu, pagamintu iš žalios mėsos. Tačiau produktas, gavęs gerą terminį apdorojimą, duos tik naudos. Toks maisto papildas bus veiksminga daugelio ligų profilaktika, taip pat pagreitins sveikimą po patirtų patologijų ir operacijų. Žuvies dietos su ungurio patiekalais nauda pasireiškia šiais naudingais veiksmais:

• pagerėja raumenų tonusas;
• stabilizuojama nervų sistemos būklė;
• normalizuojama kraujotaka;
• pagerėja širdies darbas;
• užtikrinama odos apsauga nuo žalingo saulės spindulių poveikio;
• pagreitinamas audinių regeneravimas ir žaizdų gijimas;
• užkertamas kelias onkologijos vystymuisi;
• didėja organizmo ištvermė;
• normalizuojamas kraujodaros procesas;
• pagerėja regėjimas;
• lėtėja audinių senėjimo procesas ląstelių lygmeniu.

Ungurio žuvies patiekaluose yra visa grupė antioksidantų – medžiagų, galinčių neutralizuoti laisvuosius radikalus. Jie laikomi pagrindiniais daugelio ligų, įskaitant piktybinių navikų susidarymą, provokuojančiais veiksniais. Visos išvardintos savybės komplekse suteikia didelę paramą organizmui, didindamos jo atsparumą neigiamam tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių poveikiui. Pažiūrėkime, kokią naudą ungurio žuvis gali suteikti įvairaus amžiaus ir lyties žmonėms.

Moterims

Moterų organizmas visą gyvenimą patiria stiprius emocinius, o kartais ir fizinius krūvius. Todėl ungurio mėsa yra vienas iš nedaugelio produktų, galinčių neutralizuoti daugelio neigiamų priežasčių poveikį moters sveikatai.

1. Pirmiausia vertas dėmesio faktas, kad šis produktas yra prisotintas vitaminų, o ši medžiagų grupė reguliuoja svarbiausius procesus: lytinių hormonų gamybą, skydliaukės veiklą, lipidų ir angliavandenių apykaitą.
2. Antrasis žuvies-gyvatės privalumas – didelis antioksidacinis pajėgumas. Tai reiškia, kad jei moters meniu bent 2 kartus per savaitę bus žuvies patiekalų, ji ilgus metus išlaikys išorinį patrauklumą ir jaunatvišką išvaizdą.
3. Trečia, ne mažiau svarbi savybė – seksualinė sveikata. Apie tai neįprasta kalbėti, tačiau dauguma intymių problemų, gadinančių šeimos santykius, kyla būtent dėl pasyvaus moters požiūrio į partnerį. Todėl vertingą žuvį būtina valgyti, nes jos pagalba galima padidinti libido.

Vyrams

Reikia pažymėti, kad dauguma vyrų yra ne tik aistringi žvejai, jie mėgsta mėgautis paprastais, bet naudingais patiekalais iš savo laimikio. Neretai tokie valgiai gaminami tiesiai ant upės kranto, kur buvo pagauta žuvis. Ir jie elgiasi teisingai, nes iš šviežio ungurio gaunama labai skani ir maistinga žuvienė. Žuvį galima kepti ant anglių. Patiekalas iš šviežios žuvies yra sveikesnis nei maistas, pagamintas iš produkto, buvusio šaldytuve.

Jūrinis ar upinis ungurys vyrui gali tapti tikru pagalbininku sprendžiant intymias problemas, jei jų yra. Bet net sveikiems šiuo atžvilgiu stipriosios lyties atstovams normali potencija turi didelę reikšmę. Be to, ungurio mėsa yra prisotinta naudingų elementų, kurie padeda greitai atsigauti po sunkaus fizinio darbo ir treniruočių. Ungurys, kaip ir kita žuvis, turi gebėjimą nuraminti nervų sistemą. Tai yra, stresinėse situacijose žuvinė dieta su unguriu gali vietoj tablečių atlikti antidepresanto vaidmenį.

Nėštumo metu

O būsimoms mamoms labai atsargiai reikia žiūrėti į ungurio vartojimą, nors jų meniu žuvies patiekalai turėtų būti bent 2 kartus per savaitę. Nors visi žuvies produktai yra griežtai kontroliuojami, yra tikimybė, kad ant nėščiosios stalo pateks egzempliorius, kurio mėsoje viršyta sunkiųjų metalų norma. Be to, upiniai unguriai dažnai būna užkrėsti parazitais.

Žindymo laikotarpiu

Žindančioms moterims taip pat vertėtų pasirinkti kitą žuvį savo stalui. Ungurys, kaip ir kai kurie kiti jūrų ir upių ilgaamžiai, kaupia gyvsidabrį ir polichlorintus bifenilus (PCB) – medžiagas, ardančias kepenis. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su motinos pienu tokie pavojingi toksinai gali patekti į kūdikio organizmą, reikia labai atidžiai rinktis žuvų rūšis racione. Griežtai draudžiama vartoti bet kokią vytintą, rūkytą ir sūdytą žuvį, nes tokie produktai apskritai nėra termiškai apdorojami.

Dėmesio! Tiek nėščiosioms, tiek žindančioms motinoms jokiu būdu negalima vartoti Azijos virtuvės patiekalų, paruoštų iš žalios žuvies.

Vaikams

Ungurys mažai tinka pirmajam papildomam maitinimui kūdikiams iki metų. Tačiau vyresniems vaikams iš šio vertingo produkto galima ruošti patiekalus garuose, jei jie neturi alergijos. Pirmoji pažintis su nauju jūros gėrybių produktu turėtų prasidėti nuo minimalios porcijos, užtenka duoti vaikui paragauti mažą gabalėlį. Jei vaiko organizmas normaliai reaguoja į tokį priedą, galima palaipsniui didinti porciją iki amžiaus normos. Garuose virtas arba virtas ungurys yra prisotintas naudingų baltymų augančiam organizmui. Tokiais būdais paruoštas delikatesas pasižymi švelniu ir subtiliu skoniu. Tačiau dėl rizikos, kad mėsoje gali būti gyvsidabrio, tokių patiekalų nereikėtų duoti dažniau nei 2 kartus per savaitę.

Metant svorį

Dietose, skirtose kūno svorio mažinimui, ungurio mėsa gali sudaryti mitybos pagrindą. Nepaisant gana didelio riebumo procento, jūrinis ungurys yra mažiau kaloringas nei jo upinis giminaitis. Jo mėsa yra švaresnė ir skanesnė, o skydliaukei naudingo jodo yra žymiai daugiau.

Be to, jūros gėrybės puikiai įsisavinamos virškinimo sistemos, o į organizmą patekusios maistinės medžiagos prisotina audinius ir pagreitina medžiagų apykaitą. Žuvies dietos privalumas yra tas, kad net maža produkto porcija numalšins alkio jausmą, tačiau papildomi riebalai nebus kaupiami.

Norisi dar kartą pabrėžti, kad metant svorį rūkytos ir sūdytos žuvys neduos naudos, o priešingai, gali sukelti edemą. Todėl ungurio patiekalus reikia gaminti tik švelniais būdais, būtinai ilgai termiškai apdorojant. Tačiau žuvies produktu nereikėtų piktnaudžiauti, ypač tiems, kurie linkę priaugti svorio.

Pastaba: Mažiems vaikams leistina paros norma bet kokios žuvies – 200 g, suaugusiems – 300 g.

Žala ir kontraindikacijos

Bet koks maistui tinkamas produktas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų savybių. Apie tiesioginę riziką valgant ungurio mėsą jau buvo kalbėta. Tačiau yra ir potencialus pavojus, kuris gali pasireikšti tik suvalgius žuvies mėsos. Ungurio patiekalų nereikėtų gaminti tiems, kurie serga:

• lėtinis gastritas;
• 3 laipsnio nutukimas;
• individualus netoleravimas;
• lėtinis cholecistitas;
• pankreatitas.

Kaip jau minėta, nėščiosioms ir žindančioms mamoms taip pat geriau nerizikuoti. Jei gydytojas leis, tai kartą per savaitę mažą gabaliuką orkaitėje kepto ungurio galima suvalgyti.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Jūrinis ungurys – dažnas svečias parduotuvių lentynose, todėl įsigyti vertingų jūros gėrybių galima beveik visada. Tačiau svarbu išmokti pasirinkti kokybišką žuvį, kad nesugadintumėte nuotaikos prastu paruošto patiekalo skoniu. Žinovai pataria prieš apmokant produktą pirmiausia atlikti keletą paprastų testų:

1. Įvertinkite kvapą: ungurys skiriasi nuo kitų vandens telkinių gyventojų tuo, kad neturi būdingo žuvies aromato.
2. Tada apžiūrėkite patikusio egzemplioriaus odą: ji turi būti blizganti ir lygi.
3. Jūros gėrybių šviežumą paprastai galima nustatyti pagal akis – jos turi būti skaidrios be drumstos plėvelės.
4. Ir paskutinis kokybės testas – paspauskite pirštu ant skerdenos. Šviežios žuvies įdubimas greitai išnyks.

Laikymo taisyklės
Šviežią žuvį geriau tuoj pat panaudoti. Jei neplanuojama iš jos gaminti patiekalų pirkimo dieną, galima kelioms valandoms padėti produktą ant apatinės šaldytuvo lentynos. Šaldiklyje leidžiama laikyti tik išdarinėtą žuvį, tačiau šis laikotarpis neturi viršyti dviejų mėnesių.

Kaip tinkamai išdoroti ungurį

Ungurio išdarinėjimas laikomas svarbiausia kulinarinio apdorojimo dalimi. Nuo šio etapo atlikimo kokybės priklauso paruošto patiekalo skonis. Todėl pagrindines žuvies skerdenos išdarinėjimo taisykles reikėtų įsiminti:

1. Norint greitai pašalinti gleives nuo odos paviršiaus, patrinkite skerdeną druska.
2. Tada kruopščiai nuplaukite žuvį po vandeniu.
3. Išdžiovinkite popierine servetėle.
4. Už žiaunų padarykite apskritą pjūvį ir toje pačioje vietoje peiliu pradėkite atskirti odą nuo mėsos, laikydami galvą.
5. Tik nuėmus odą nuo žuvies skerdenos, pašalinkite galvą.
6. Prieš ruošdami maistą, žuvį dar kartą nuplaukite vandeniu.

Papildymas: Patyrę virėjai pataria namų kulinarams tiesiog supjaustyti ungurį mažais gabalėliais ir išvirti. Po to sotų žuvies sultinį galima naudoti kaip užpilą.

Kaip skaniai paruošti ungurį: receptai

Unguris laikomas neatsiejama Azijos virtuvės dalimi. Kinijoje ir Japonijoje iš žuvies-gyvatės gaminami egzotiški patiekalai, kurių degustuoti europiečiams reikėtų labai atsargiai. Padidintą atsargumą reikia rodyti norint paragauti maisto iš žalios žuvies. Nors toje pačioje Kinijoje iš ungurio gaminamas labai skanus apkepas su česnaku, bambukų ūgliais ir sojos padažu. Toks užkandis kartu su ryžių vynu labai patinka mūsų turistams. Japonijoje iš jūrinio ungurio gaminamos tradicinės sriubos, kurias irgi verta būtinai paragauti lankantis šioje šalyje.

Europos virtuvėje iš jūrinio ar upinio plėšrūno mėsos įprasta gaminti brangius delikatesus. Šalies namų šeimininkėms galima rekomenduoti šeimos meniu kelis paprastai paruošiamus, bet labai skanius ir naudingus žuvies patiekalus.

Ką galima pagaminti iš ungurio
Unguris laikomas savarankišku produktu. Todėl net patiekalas, pagamintas mono versijoje, bus ne mažiau maistingas nei kombinuotas su kitais ingredientais. Iš ungurio mėsos galima pagaminti:

• barščiai;
• žuvienė;
• raugintų agurkų sriuba;
• žuvies salotos;
• šaltieji užkandžiai;
• šašlykas;
• balykas ir dar daug skanių delikatesų.

Namų receptų kolekcijai papildyti puikiai tiks toliau pateikti patiekalai iš ungurio.

Orkaitėje

Apskritai ungurys nereikalauja ypatingo požiūrio. Patiekalų gaminimas iš šios žuvies neužima daug laiko, o tai labai svarbu užimtoms šeimininkėms. Šiandien populiarūs delikatesai iš žuvies, pagaminti orkaitėje. Tikimės, kad šį receptą pragmatiškos šeimininkės pasižymės.

Vienai kilograminei ungurio skerdenai reikės:

• grietinė – 1 stiklinė;
• česnakas – pora skiltelių;
• augalinis aliejus – pagal poreikį;
• druska, pipirai, prieskoniai žuviai.

Kaip gaminti:

1. Apdorotą ir išdarinėtą skerdeną supjaustykite porcijomis.
2. Kiekvieną gabalėlį pasūdykite, papipirinkite, viską gerai išmaišykite, kad prieskoniai tolygiai pasiskirstytų.
3. Tokiame sausame marinate žuvį palaikykite 10–15 minučių šaldytuve.
4. Tada keptuvėje įkaitinkite reikiamą kiekį aliejaus ir apkepkite miltuose apvoliotus gabalėlius iš abiejų pusių, kol atsiras apetitą žadinanti plutelė.
5. Apskrudusią žuvį patepkite česnako mase, tada ungurio gabalėlius sudėkite į kepimo formą. Visą skanumyną viršuje užpilkite grietine ir pabarstykite likusiu česnaku.
6. Kepkite patiekalą 7 minutes 200°C temperatūroje.

Keptuvėje

Keptas ungurys – tai kasdienio raciono standartas. Bet jei šiek tiek pakeisite receptūrą, gausite patiekalą, kurio nesigėdytų patiekti prie šventinio stalo. Ungurį geriau kepti nuėmus odelę. Žuvis greitai ir gerai iškeps, jei skerdeną supjaustysite 5–7 cm gabalėliais.

Į įkaitintą keptuvėje aliejų sudėkite žuvies gabaliukus, prieš tai kiekvieną fragmentą apvolioję miltuose arba džiūvėsėliuose. Kadangi ungurys sugeria daug aliejaus, svarbu stebėti, kad žuvis neprisviltų. Kai ji gerai iškeps, patiekite delikatesą karštą prie stalo. Kaip ir bet kokia žuvis, ungurys puikiai dera su ryžiais ir daržovėmis, tačiau kulinarai pataria prieš patiekiant šiek tiek apšlakstyti citrinos sultimis.

Ant grilio

Kiekvienas ilgametis žvejys bent kartą yra ragavęs ungurio kebabo. Tokio šašlyko skonį sunku palyginti su kokiu nors kitu patiekalu. Todėl toks skanėstas, paruoštas net ir stovyklavimo sąlygomis, įsimins ilgam. Tačiau skanų žuvies šašlyką galima paruošti namuose ant grotelių. Ko tam reikės:

• žuvies skerdenėlė – 500–600 g;
• žalių kiaušinių – 2 vnt.;
• citrinų sulčių – 2 valg. š.;
• augalinis aliejus – 3–4 v.š.;
• druska su pipirais, galima pridėti bet kokių prieskonių pagal skonį.

Gaminimo eiga:

1. Nuo paruoštos ungurio skerdenėlės pirmiausia nuimkite odą, nuplaukite, pagardinkite prieskoniais, apšlakstykite citrinos sultimis.
2. Tokioje būklėje palikite mėsą marinuotis pusvalandžiui.
3. Tada kiekvieną gabalėlį pirmiausia pamerkite į išplaktą kiaušinių masę, o paskui apvoliokite apkepo mišinyje.
4. Žuvies ruošinius sudėkite ant aliejumi pateptų grotelių. Gausiai apšlakstykite augaliniu aliejumi.
5. Kepkite ungurio šašlyką ant įkaitintų žarijų, dažnai vartydami gabalėlius. Kiekvieną kartą būtinai apšlakstykite aliejumi.

Ar musulmonams galima valgyti ungurį?

Musulmonų mityba skiriasi nuo stačiatikiams įprasto maisto. Tačiau žuvį valgyti leidžiama, nes jos nereikia skersti kaip gyvūnų. Todėl ungurį šios religijos šalininkai gali vartoti maistui.

Įdomūs faktai

1. Mokslininkai mano, kad ungurys yra viena seniausių jūrų gyventojų rūšių. Jis atsirado maždaug prieš 100 mln. metų netoli Indonezijos, o vėliau migravo į Japonijos salyno regioną. Šiandien Hamanos ežere gyvena didelė šių žuvų populiacija.
2. Ungurams būdingas ilgaamžiškumas. Taigi, žymiausias pasaulyje šios rūšies atstovas patinas Putas gyveno iki 85 metų. Jį atsitiktinai sugavo pietų Švedijoje 1863 m., tačiau milžinas taip sudomino mokslininkus, kad jam sukūrė patogų gyvenimą dideliame akvariume, kuriame jis praleido likusį gyvenimą.
3. Jūriniai unguriai, skirtingai nei jų gėlavandeniai giminaičiai, gali siekti iki 3 m ilgio. Galbūt būtent ši ypatybė pagimdė daugybę legendų apie milžinišką gyvatę primenantį pabaisą, kurią jūreiviai ne kartą sutiko savo kelionėse.
4. Aristotelio laikais žmonės manė, kad ungurys yra dumblo atžala. Tokias nuomones lėmė tai, kad nepavyko išsiaiškinti, kaip gimsta ši žuvis. Tik mūsų laikais mokslininkai atsekė plėšrūnų migracijos kelius iki nerštaviečių.

Po susipažinimo su nuostabia žuvimi neturėtų likti jokių abejonių dėl jos naudingų savybių. Ungurys kiekvienai šeimai gali tapti tikru radiniu, nes iš šios rūšies žuvies galima ruošti sotius ir naudingus patiekalus beveik bet kokiu žinomu kulinariniu būdu.

Ungurio nuotrauka