Saldymedis: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie saldymedį ir jo gydomąją šaknį, apie daugiafunkcį naudojimą medicinos ir kosmetologijos srityje.

Cheminė sudėtis

Saldymedžio šaknis – tikras naudingų ir gydomųjų medžiagų lobynas, tokių kaip asparaginas, askorbo, gliciretino laisvoji, glicirizo rūgštys ir glicirizinas. Taip pat sudėtyje yra sterinų, kumarinų, triterpeninių saponinų ir daugybės flavonoidų, įvairių cheminių elementų (aliuminio, seleno, kalio, chromo, kalcio, vario, mangano, cinko, magnio, geležies ir kt.).

Antžeminėje augalo dalyje yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, flavonoidų, pigmentų, saponinų ir polisacharidų.

Kaip atrodo ir kur auga

Visos saldymedžio rūšys (saldžiosios šaknies, saldymedžio, chunčiro, liaukinio saldymedžio) – daugiamečiai žoliniai galingi augalai. Jų stiebai tvirti, stori, stačiai augantys, aukštyje gali siekti nuo 0,5 iki 1 m. Šaknų sistemą sudaro pagrindinė šaknis, įsiskverbianti giliai į žemę beveik 8 m, ir išsišakojusios šoninės horizontalios šaknelės, besidriekiančios iki 5 m atstumu. Jos gerai aprūpina patį augalą drėgme ir maistinėmis medžiagomis.

Dėl augimo pumpurų, esančių šaknų zonoje, saldymedis gali labai išsiplėsti ir pavirsti stipriais sąžalynais, kas suvokiama kaip piktžolių plitimas. Lapai išsidėstę pražangiai, forma primena eukalipto lapus. Jų galinėje pusėje yra daug liaukų. Lapų plokštelė blizganti ir šiek tiek lipni. Priklausomai nuo rūšies, yra ir susisukusių galuose lapų, ir banguotų. Žiedynai yra palaidi kekės, panašios į piramidukes. Jie išauga iš viršutinių lapų pažastų.

Žiedai būna įvairios spalvos priklausomai nuo rūšies – nuo šviesiai violetinės iki violetinės-baltos. Vaisius – ankštis, silpnai ar stipriai išlenkta, odinė, rusvos spalvos.

Saldymedis yra nereiklus ir auga įvairių tipų dirvožemyje: smėlio, priemolio, juodžemyje. Jis gerai jaučiasi stepėse ir pusstepėse, laukuose ir upių pakrantėse, bet nemėgsta artimo gruntinio vandens prie dirvožemio paviršiaus ir stiprių vėjų. Priklausomai nuo rūšies, saldymedis auga Kaukazo teritorijoje, pietų ir rytų Europoje, rytų ir vakarų Sibire, pietų Urale, Azovo jūros, Volgos ir Dono pakrantėse, Kryme, Kirgizijoje ir Kazachstane.

Rūšys

Saldymedis skirstomas į šias rūšis: plikąjį ir uralinį. Skiriamieji bruožai yra augimo teritorija ir išvaizdos skirtumai. Plikasis saldymedis turi lapus, kurių galiukai sulenkti žemyn, o žiedai yra šviesesnės spalvos. Uralinis saldymedis turi lapus, stipriai banguotus kraštuose, ir tankesnius žiedynus. Jis turi šiek tiek kartoką skonį.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinių saldymedžio šaknų rinkimas atliekamas pirmąjį pavasario mėnesį ir vėlyvą rudenį, prieš šalnas. Jos iškasamos, tačiau paliekama daugiau nei 75% nuo pagrindo, kad augalas galėtų atsistatyti. Krūmo amžius turi būti ne mažesnis nei 3–4 metai. Kitą derlių toje pačioje vietoje bus galima rinkti tik po 6 metų. Iškastos šaknys nukratomos nuo žemės, kruopščiai nuplaunamos tekančiu vandeniu ir perrenkamos, pašalinant pažeistas. Tada jos nulupamos nuo žievės, po to supjaustomos į nedidelius gabalėlius nuo 30 iki 35 cm ilgio ir gerai išdžiovinamos saulėje arba džiovinimo kameroje ne aukštesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje. Paruoštos džiovintos šaknys yra gelsvos spalvos.

Paruoštos šaknys laikomos 10 metų. Jei iš šaknų reikia pagaminti sultis, jos išverdamos, dedamos į vakuuminę kamerą ir presuojamos į farmakologines formas.

Saldymedžio šaknies gydomosios savybės

Saldymedis su savo gydomosiomis savybėmis žinomas daugiau nei 5 tūkstančius metų. Jis kilęs iš Kinijos ir Tibeto, kur buvo naudojamas lygiai su populiariausiu ženšeniu. Saldymedžio šaknys buvo ypač mėgstamos skiriant mažiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms dėl puikaus poveikio stiprinant organizmą ir jauninančio efekto. Remiantis Senovės Egipto medicinos enciklopedijos įrašais, vaistai, kurių sudėtyje yra saldymedžio šaknies, buvo naudojami kaip priešuždegiminiai ir bendrą organizmą stiprinantys preparatai.

Vėliau augalas pradėtas naudoti ir Prancūzijoje. Jis buvo naudojamas gydant virškinimo trakto ligas, bronchitą, sausą krūtinės kosulį, taip pat uždegiminius procesus. O rusų profesorius A. V. Možeikas įrodė puikų saldymedžio šaknies veiksmingumą gydant kvėpavimo sistemos uždegiminius procesus. Preparatai saldymedžio šaknies pagrindu plačiai naudojami vaikų pediatrijoje kaip vaistas, kurio šalutinis poveikis nėra pykinimas ir vėmimas. Nuodugniai ištyrę visas šio augalo savybes, jau dabar japonų mokslininkai išskyrė medžiagą, galinčią slopinti AIDS viruso ląsteles.

Antisklerozinį poveikį žmogaus organizmui lemia glicirizino rūgšties buvimas saldymedyje. Būtent ji, reaguodama su cholesterolio elementais, lėtina jo susidarymą, pasireiškia kaip antialerginė ir priežuždegiminė medžiaga, labai gerai veikia antinksčių darbą. Saponinai (paprastai vadinami putojančiomis medžiagomis) didina virškinimo trakto ir kvėpavimo sistemos gleivinės sekreciją, neleidžia jai dirginti ir apsaugo nuo kenksmingų maisto komponentų bei agresyvių vaistų poveikio. Jie padeda greitai suskystinti kvėpavimo takuose susikaupusius skreplius, palengvina kosulį, taip pat dezinfekuoja.

Saldymedyje esantys flavonoidai užtikrina skausmą malšinančią funkciją, mažindami nemalonius pojūčius spazmų ir uždegiminių procesų metu, taip pat veikia kaip vidurius laisvinantis komponentas lygiiesiems žarnyno raumenims. Jie padeda normalizuoti kraujagyslių sienelių pralaidumo lygį.

Moterims

Būdama žaizdas gydančia ir greitai atstatančia priemone, saldymedžio šaknis aktyviai naudojama gydant ginekologines ligas, uždegiminius procesus, gimdos kaklelio eroziją. Ji taip pat padeda gydant skydliaukės patologijas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, būtina medžiagų apykaitai ir rūgštingumo lygiui organizme normalizuoti, žarnyno ir šlapimo lytinių organų sistemos problemoms šalinti, skatina kraujospūdžio didėjimą.

Augalas puikiai pasitvirtino gydant sudėtingas odos ligas, tokias kaip alerginis dermatitas, seborėja, psoriazė, egzema, aknė, vilkligė, neurodermitas, pūslinė ir kt.

Otolaringologai savo praktikoje dažnai naudoja preparatus, kurių sudėtyje yra saldymedžio šaknies, esant burnos ertmės, nosies ir ausų gleivinės problemoms.

Saldymedis vartojamas kaip komponentas, didinantis organizmo insulino gamybą, padedantis kasos darbui sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Saldymedžio šaknis nuo seno žinoma dėl savo savybės neutralizuoti daugelį natūralios kilmės nuodų. Vėliau, atsiradus onkologinėms ligoms, saldymedis taip pat pradėtas naudoti dėl jo gebėjimo slopinti vėžinių ląstelių augimą. Didesnis poveikis buvo pastebėtas po chemoterapijos.

Jei reguliariai valgyti mirkytus obuolius su saldymedžiu, priešmenstruacinis sindromas bus ne toks skausmingas, normalizuosis medžiagų apykaita. Klimakteriniu laikotarpiu ir sergant mastopatija, preparatas su saldymedžiu moterims būtinas tiek profilaktikai, tiek veiksmingam gydymui. Šiuolaikiniai mokslininkai patvirtino saldymedžio naudojimo kaip kontraceptinės priemonės, kurią naudojo senovės žmonės, veiksmingumą. Tai lemia stipri estrogeninė šaknies savybė.

Vyrams

Taip pat vaistus, kurių sudėtyje yra saldymedžio, naudoja traumatologai, chirurgai, urologai ir proktologai. Kartu su ženšeniu Rytuose taip pat vartojama saldymedžio šaknies arbata, siekiant padidinti vyrų gyvybinę jėgą, imunitetą ir organizmo atsparumą kenksmingai aplinkai. Kaip galingas antidepresantas, šis augalas didina chroniškai pavargusio organizmo tonusą. Japonai saldymedį vartoja kaip maisto papildą, norėdami priversti žmogų mesti rūkyti.

Urologijoje plačiai naudojami vaistai, kurių sudėtyje yra saldymedžio šaknies, gydant priešinės liaukos adenomą, inkstų ir šlapimo takų patologijas. Esant sąnarių veiklos sutrikimams, osteochondrozei, reumatui, artritui, taip pat esant tarpslankstelinei išvaržai, skiriami preparatai su saldymedžiu. Nuo seno manyta, kad norint padėti žmogui po pagirių, jam reikėtų duoti pakramtyti nedidelį saldymedžio šaknies gabalėlį.

Nėštumo metu

Nėščioms moterims, taip pat vaikams iki trejų metų, saldymedžio vartojimas bet kokia forma yra kontraindikuotinas. Tai paaiškinama jo gebėjimu paveikti organizmo vandens ir druskų pusiausvyrą. Tai yra, vartojant jį, nėščioms moterims gali atsirasti patinimų. Nuolatinis jų buvimas gali sukelti rimtą komplikaciją – preeklampsiją. Tai yra svarbi priežastis atsisakyti preparatų, kurių sudėtyje yra saldymedžio. Priešingu atveju, nepaisydamos šio įspėjimo, moterys rizikuoja ne tik negimusio vaiko, bet ir savo pačių gyvybe. Kita priežastis, dėl kurios negalima vartoti saldymedžio ar jo šaknies, yra jų savybė sukelti staigius hormoninio fono svyravimus organizme, o tai gali sukelti persileidimo grėsmę.

Žindymo laikotarpiu

Po kūdikio gimimo jaunos mamos jau po 2–3 mėnesių gali vartoti vaistus, kurių sudėtyje yra saldymedžio ar jo šaknies, tačiau tik juos paskyrus gydytojui. Kadangi tokie preparatai skystina kraują, jie gali sukelti gimdos kraujavimą. Jei jų sudėtyje taip pat yra etilo alkoholio, jo vartojimo metu reikėtų visiškai atsisakyti žindymo, nes jis neigiamai veikia naujagimį.

Pačioms moterims laktacijos laikotarpiu saldymedžio preparatai yra naudingi. Jie atkuria hormoninį foną, normalizuoja vandens ir druskų pusiausvyrą, sureguliuoja centrinę nervų sistemą, pagerina miegą, padeda susidoroti su peršalimo ligomis ir virusinėmis infekcijomis, šalina uždegiminius šlapimo ir lytinių takų procesus, stiprina kraujagysles, gerina kepenų ir tulžies pūslės veiklą, kartu su kitais vaistais kovoja su helmintų invazija. Žindančių motinų organizme didėja imunitetas, o tai užtikrina jo atsparumą išorinėms bakterijoms. Tačiau būtina prisiminti, kad prieš vartojant vaistus su saldymedžiu, būtina pasikonsultuoti su gydančiu gydytoju ir griežtai laikytis jo rekomendacijų bei dozių.

Vaikams

Kai serga vaikai, visada nemalonu, tačiau to išvengti nepavyksta. Kartais tai netgi naudinga, kad susidarytų imunitetas.

Vaikams rekomenduojama vartoti vaistus, kurių sudėtyje yra saldymedžio ar jo šaknies, tiek profilaktikai, tiek gydymui:

• esant lėtiniam nuovargiui;
• burnos, nosies, viršutinių kvėpavimo takų patologijoms;
• sergant ūminėmis kvėpavimo takų ligomis;
• esant padidėjusiam jaudrumui;
• esant greitam nuovargiui;
• šalinant toksinus ir mikrobus, stimuliuojant gyvybinį tonusą.

Mažiems vaikams pirmą kartą vartoti preparatus, kurių sudėtyje yra saldymedžio ar jo šaknies, rekomenduojama labai atsargiai, siekiant išvengti galimų komplikacijų. Iki vienerių metų vaikams šių vaistų vartoti apskritai draudžiama.

Prieš skiriant vienerių metų kūdikiui saldymedžio, pirmiausia atliekama procedūra, siekiant nustatyti reakciją į šį preparatą. Jei jis neturi individualaus netoleravimo preparato sudedamosioms dalims, jis skiriamas atsargiai ir mažomis dozėmis. Jei vaikui pasireiškė alerginė reakcija, jo jokiu būdu negalima vartoti. Prieš vartojant saldymedį, vaiką būtina parodyti gydytojui ir laikytis rekomendacijų.

Kadangi šis augalas veikia antinksčių darbą, gali atsirasti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Jei vaikui buvo paskirtas preparatas su saldymedžiu, jo vartojimo trukmė – daugiausia dešimt dienų, o dozė neturi viršyti gydytojo paskirtos.

Saldymedžio augalas yra vienas iš tų, kurių vartojimas mažomis dozėmis ir trumpą laiką duoda naudos, o didelėmis dozėmis ir ilgai vartojant atneša tik žalą. Pavyzdžiu gali būti saldymedžio šaknies poveikis berniukams ir vyrams. Kaip žinoma, saldymedis veikia vyriškojo hormono testosterono gamybą, todėl ilgalaikis preparatų su šiuo augalu ar jo šaknimi vartojimas gali sukelti hormonų pusiausvyros sutrikimą augančiame organizme. Tačiau teisingas vaistų vartojimas, priešingai, sutvarkys hormonų foną ir netgi pagerins vyrų potenciją.

Metant svorį

Kaip žinoma, antsvorį žmonės priauga dėl daugelio priežasčių, kai kurios iš jų yra virškinimo trakto funkcijų sutrikimai ir endokrininės sistemos ligos. Saldymedis ir jo šaknis turi savybę normalizuoti šių organų darbą, gydydami žaizdeles, saugodami gleivinę, šalindami iš organizmo toksinus, mažindami rūgštingumo lygį, jei jis aukštas, naikindami rėmenį, slopindami pykinimo jausmą, normalizuodami išmatas. Todėl jie užtikrina svorio grąžinimą į normalią būseną.

Saldymedis medicinoje

Dėl savo naudingųjų ir gydomųjų savybių saldymedis ir jo šaknis tvirtai įsitvirtino šiuolaikinėje medicinos srityje ir buvo oficialiai pripažinti. Šio augalo pagrindu sukurta daugybė preparatų, tinktūrų, sirupų, turinčių platų veikimo spektrą ir amžiaus pritaikymą. Saldymedžio veiksmingumas dėl savo savybių nenusileidžia daugeliui jau seniai žinomų vaistų. Tačiau saldymedžio pagrindu pagamintų preparatų pranašumas yra natūralumas. Jie nėra išvesti cheminiu būdu ir nėra sintetiniai.

Sergant cukriniu diabetu

Nuoviras sergant cukriniu diabetu ruošiamas taip: į 1 arbatinį šaukštelį su kaupu sutrintos saldymedžio šaknies įpilti 200 ml verdančio vandens ir pusvalandį troškinti vandens vonelėje. Permesti, leisti šiek tiek atvėsti ir gerti po trečdalį stiklinės pusvalandį prieš valgį visą dieną. Naktį nuovirą reikia gerti praėjus 2 valandoms po valgio.

Sergant pankreatitu

Kad kasai būtų suteikti reikalingi fermentai, reikia naudoti vienodo kiekio susmulkintos saldymedžio šaknies, kiaulpienės ir varnalėšos antpilą. Kiekvienos sudedamosios dalies paimti po 5 g. Įpilti 500 ml verdančio vandens ir leisti užvirti. Permesti ir gerti karštą po 100 ml 2–3 kartus per dieną.

Sergant gastritu

Gastritui gydyti naudojamos saldymedžio sultys. Joms gauti reikia naudoti tik šviežią šaknį. Kruopščiai nuplaukite, nulupkite ir sutarkuokite smulkia tarka, tada gautą masę gerai išspauskite per marlę arba tvarstį. Tada pipete surinkite 10 lašų ir ištirpinkite 100 ml verdančio vandens. Atvėsinkite iki šiltos temperatūros ir vartokite keturis kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą prieš valgį. Gydymo kursas tęsiasi 14 dienų.

Sergant opine liga ir gastritu, naudojamas saldymedžio nuoviras. Paimkite apie 10 g sutrintos saldymedžio šaknies, įpilkite stiklinę verdančio vandens ir garų vonelėje troškinkite 20 minučių. Po to perkoškite ir apvyniokite, kad prisitrauktų 2 valandas. Vartokite ne mažiau kaip 5 kartus per dieną.

Sergant opine liga, artritu ir navikais, naudojama saldymedžio tinktūra. Jai paruošti reikia 2 arbatinius šaukštelius sutrintų saldymedžio šaknų pakepinti keptuvėje, tada įpilti 400 ml verdančio vandens. Apvyniokite ir palikite užtraukti apie 8 valandas. Po šio laiko tinktūra bus paruošta vartoti. Gerkite po 35–40 lašų.

Žarnynui

Kai atsiranda skausmas žarnyne, galima naudotis tokiu receptu: paimti saldymedžio, ramunėlių ir melisos santykiu 2:1:1 ir užvirinti kaip arbatą. Vartokite po 1 stiklinę valandą po valgio.

Esant vidurių užkietėjimui

Užkietėjus viduriams gali padėti saldymedžio šaknies (4 arb. š.), pankolio (2 arb. š.), anyžių (2 arb. š.) ir krušinos žievės (8 valg. š.) užpilas. Paimkite 3 valg. š. šio mišinio ir įpilkite 100 ml verdančio vandens. Apvyniokite ir palikite trauktis pusę valandos. Duokite vaikams, sutrikus virškinamojo trakto darbui, normalizuoti virškinimą ir išmatas 10 dienų po 50 ml triskart per dieną pusvalandį prieš valgį.

Taip pat virškinamojo trakto darbo efektyvumui padidinti galima naudoti saldymedžio miltelius, sumaišytus su medumi. Jų duodama vaikams prieš valgį.

Gerą vidurius laisvinantį poveikį duoda šis receptas. Reikia 1 valgomąjį šaukštą smulkiai sutrintos saldymedžio šaknies užpilti 2,5 stiklinės šilto vandens ir troškinti ant silpnos ugnies 10 minučių. Po to leisti atvėsti ir perkošti per tvarstį, išspausti likučius. Vartoti po 30 g prieš kiekvieną valgį ne ilgiau kaip 10 dienų. Priešingu atveju gali atsirasti šalutinių poveikių, tokių kaip sunkus skysčių išsiskyrimas iš organizmo, susilpnėjęs lytinis potraukis, padidėjęs kraujospūdis.

Limfinei sistemai

Sutrikus žmogaus limfinės sistemos veiklai, gali atsirasti labai nemaloni liga – limfotoksikozė, kuri sukelia pernelyg didelę apkrovą svarbiausiems vidaus organams: inkstams, kepenims, žarnynui. Ilgai trunkant limfotoksikozei, galiausiai laukia nedžiuginanti diagnozė – hepatitas, disbiozė, kolitas ir kt. Tai gali baigtis tulžies sąstoviu organizme, medžiagų apykaitos produktų šalinimo sulėtėjimu, žarnyno funkcijos sutrikimu (vidurių užkietėjimas), dažnais šlapimo takų uždegimais (cistitas), kas pasireiškia išoriniais požymiais – psoriaze, dermatitu ir kitais odos bėrimais. Kad to išvengtumėte, profilaktikai galima vartoti saldymedžio šaknį. Tai labai paprasta: paimkite 1 valgomąjį šaukštą sirupo ir praskieskite jį stiklinėje karšto vandens. Išgerkite visą stiklinės turinį nevalgius. Organizmo valymas gali įvykti jau po valandos.

Kepenims

Siekdami išvengti cirozės ar kepenų vėžio, žmonės, sergantys hepatitu C, privalo vartoti saldymedžio šaknies ekstraktą. Tai vaistinis preparatas, kuris geriamas neskiestas 3–4 kartus per dieną. Jo reikia užgerti dideliu kiekiu vandens.

Sergant hemorojumi

Nuovirą galima paruošti taip: 1 valgomąjį šaukštą sutrintos saldymedžio šaknies užpilkite 250 ml verdančio vandens ir troškinkite ant silpnos ugnies pusvalandį. Leiskite atvėsti, perkoškite ir, įpylę šilto vandens, atveskite iki pradinio kiekio. Gėrimą gerkite šiltą po 0,5 stiklinės prieš valgį (pusvalandį prieš) 3–4 kartus per parą.

Nuo kosulio

1. 1 valgomąjį šaukštą džiovintų saldymedžio šaknų reikia suberti į emaliuotą indą ir įpilti 1 stiklinę vandens. Tada, sandariai uždengus dangčiu, dėti brinkti į garų vonią 20 minučių. Po to leisti antpilo atvėsti iki kambario temperatūros maždaug valandą, tada perkošti ir išspausti likučius. Gautą tirpalą atveskite iki pradinio kiekio, įpylę šilto virinto vandens. Tokį antpilą galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip dvi dienas. Vartoti reikia 3 arba 4 kartus per dieną po 1 valgomąjį šaukštą. Baigus gydymo kursą, paciento skrepliai taps skysti ir išeis, o kosulys nurims.
2. Antpilas nėra toks koncentruotas kaip nuoviras, todėl jo, skirtingai nei pastarojo, laikyti negalima. Antpilui paruošti reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą sutrintos šaknies ir užpilti stikline verdančio vandens. Įvyniokite antpilą į ką nors šilto ir palikite brinkti vieną valandą. Šiai procedūrai taip pat puikiai tinka termosas. Tada antpilą reikia perkošti ir gerai išspausti likučius. Jis vartojamas tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Vaikams iki 12 metų galima gerti nuo 1 iki 2 arbatinių šaukštelių 2–3 kartus per dieną, o vyresniems vaikams ir suaugusiesiems – nuo 1 iki 2 valgomųjų šaukštų 3–4 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
3. Esant virusinėms ligoms, geriama arbata iš šių žolelių mišinio: saldymedžio, šimtžiedės, melisos ir mėtų. Šimtžiedės buvimas šiame mišinyje sustiprina saldymedžio poveikį mažinant uždegiminį procesą, stiprinant imunitetą ir atkuriant gyvybines jėgas. Tokį mišinį galima įsigyti vaistinėje arba pasigaminti savarankiškai. Tam reikia paimti smulkiai supjaustytą arba sumaltą saldymedžio žolę ir kitus ingredientus santykiu 3:1 (t. y. 3 ar. š. saldymedžio ir po 1 ar. š. šimtžiedės, melisos ir mėtų). Paimti 1 ar. š. gauto mišinio, užpilti verdančiu vandeniu ir padėti į šiltą vietą. Palikti pritraukti apie 15 minučių. Po to perkošti ir likučius išgręžti. Duoti vaikams po valgio po 50 ml 7–10 dienų.
4. Užpilas nuo kosulio susideda iš 3 komponentų: saldymedžio, piliarožės ir debesylo. Reikia paimti 3 ar. š. mišinio ir sudėti į stiklinį indą. Įpilti 2 stiklines (400 ml) virinto vandens kambario temperatūros ir palikti pritraukti 7–8 valandas, padėjus į šviesai nepralaidžią vietą. Vaikams duoti po 50 ml du kartus per dieną prieš valgį ne ilgiau kaip 10 dienų.
5. Arbata nuo kosulio gaminama iš saldymedžio šaknies ir islandiškosios kerpos santykiu 2:1, pridedant erškėtuogių vaisių ir gysločio lapų. Ją reikia užplikyti kaip įprastą arbatą ir gerti visą dieną.
6. Tinktūrą nuo peršalimo reikia paruošti, iš pradžių padarius mišinį iš lygių dalių saldymedžio šaknies, čiobrelio ir piliarožės šaknies. Viską sumaišyti iki vientisumo ir atsidėti 1 val. š. mišinio į karščiui atsparų indą. Įpilti stiklinę verdančio vandens ir pavirinti ant silpnos ugnies apie 5 minutes. Tada leisti pritraukti 2 valandas. Geriau vartoti su medumi. Vaikų dozė – 1–2 val. š., suaugusiųjų – trečdalis stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Sergant bronchitu

Nuovirą nuo bronchito galima pasigaminti sumaišius šiuos komponentus: saldymedį, šiaudablę, pankolį ir piliarožę. Kruopščiai sumaišyti žoleles, paimtas tokiais kiekiais: saldymedžio šaknys – 3 val. š., šiaudablė – 2,5 val. š., pankolio vaisiai – 2 val. š. ir piliarožės – 4 val. š. Paimti 4 ar. š. mišinio ir supilti į indą. Įpilti 400 ml verdančio vandens. Garinti vandens vonelėje sandariai uždarius dangtį 15 minučių. Leisti atvėsti iki kambario temperatūros ir perkošti. Likučius išspausti. Duoti vaikams po 50 ml keturis kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.

Galima vartoti ir mišinį iš šių žolelių, paimtų vienodais kiekiais: saldymedžio šaknies, šiaudablės, našlaitės, gysločio lapų.

Dar nuo kosulio galima naudoti saldymedžio šaknies miltelius, sumaišius 1 ar. š. preparato su 1 ar. š. augalinio aliejaus ir tokiu pat kiekiu medaus. Tada visa tai sutrinti su vidutinio dydžio bulve, išvirta su lupena. Iš gautos masės suformuoti paplotėlį ir padėti ant vaiko krūtinės. Laikyti pusvalandį.

Užpilą gydant astmą ir bronchitą reikia ruošti taip: 1 val. š. sutrintos saldymedžio šaknies sumaišyti su 1 stikline verdančio vandens ir pavirinti ant silpnos ugnies apie 10 minučių. Apvynioti ir palikti pritraukti valandą. Tada perkošti ir vartoti po 1 val. š. keturis kartus per dieną.

Sergant odos ligomis

Esant alerginiams bėrimams, dermatitui ir egzemai, reikia daryti kompresus iš saldymedžio šaknies. Jis ruošiamas taip: paimkite saldymedžio šaknies miltelius ir sumaišykite su verdančiu vandeniu santykiu 1:10. Termosą su užpilu palikite per naktį, tada perkoškite ir gerai sudrėkintą vatos diską dėkite ant pažeistų odos vietų vienai valandai 1–3 kartus per dieną.

Saldymedžio gydomųjų mišinių rūšys

Užpilas

1. Į 1 arb. š. sutrintos saldymedžio šaknies įpilkite 200 ml verdančio vandens ir palikite užvirti 1–2 valandas. Atvėsinkite ir perkoškite. Vartokite po 1 valg. š. tris kartus per dieną prieš valgį.
2. 2 valg. š. džiovinto augalo užpilkite 500 ml verdančio vandens ir palikite porą valandų. Atvėsinkite ir perkoškite. Vartokite po 100 ml du kartus per dieną prieš valgį.

Tinktūra

Spiritines saldymedžio tinktūras rekomenduojama vartoti kaip maisto papildą – nuo 25 iki 55 lašų, praskiestų nedideliu kiekiu vandens, tris kartus per dieną.

Nuoviras

Bendram organizmo stiprinimui ir gyvybingumo didinimui galima naudoti nuovirą iš šių ingredientų: saldymedžio, spyglių ir svogūnų lukštų. Skonis nėra labai malonus, bet labai veiksmingas gėrimas. Jį paruošti reikės 1 valg. š. susmulkintų svogūnų lukštų, 1 arb. š. sutrintų saldymedžio šaknų ir 50 g bet kokių spyglių (pušų arba eglių). Papildomai reikės 1 valg. š. nuo sėklų išvalytų erškėtuogių. Lukštų, saldymedžio ir spyglių mišinį užpilkite 2 l verdančio vandens ir padėkite ant silpnos ugnies troškintis. Ši procedūra trunka apie 10 minučių. Tada įdėkite erškėtuoges ir palikite dar porai minučių.

Gautą nuovirą supilkite į termosus ir palikite brinkti pusę paros (12 valandų). Po to nuovirą perkoškite ir vėl užvirkite. Duokite vaikams po 0,25 stiklinės prieš valgį 10 dienų.

Arbata

Arbata yra silpniausios koncentracijos gėrimas, pagamintas iš saldymedžio. Jį galima ruošti tiek iš vieno ingrediento, tiek įvairių prieskonių, tokių kaip melisa, citrina, mėta ir t.t. Tokios arbatos privalumas yra tas, kad dėl saldymedžio šaknyje esančio glicirizino, kuris yra cukraus pakaitalas, pastarojo į ją nereikia dėti.

Jei ruošiate arbatą iš sausų žaliavų, reikia paimti 1 arb. š. žolės, užpilti stikline verdančio vandens, įdėti (pagal norą ir skonį) prieskonių ir palikti užvirti apie 15 minučių. Tada supilkite į puodelius iki dviejų trečdalių ir įpilkite karšto vandens.

Taip pat galima įsigyti pakelinės arbatos. Tada ji užplikoma įprastu būdu (vienas pakelis puodeliui).

Vaikams saldymedžio arbatą gerti galima, bet ne daugiau kaip 2 kartus per savaitę po vieną puodelį. Toks gėrimas stiprina imunitetą.

Saldymedis taip pat įeina į kitų vaistinių arbatų sudėtį. Kiti jo komponentai yra imbieras, anyžiai, liepžiedžiai ir t.t. Tokių mišinių didelę įvairovę galima įsigyti vaistinėse ir parduotuvėse.

Milteliai

Didinant darbingumą ir gyvybines jėgas, saldymedžio šaknies miltelius galima naudoti taip. Sumaišykite 12 arb. š. miltelių su 1 arb. š. medaus ir vartokite tris kartus per dieną.

Šerbeto kremas

Norėdami paruošti tokį sveiką skanėstą, turite sumaišyti 300 g obuolių tyrės su 50 g citrinų sulčių. Trintuvu išplakite du kiaušinių baltymus ir atsargiai įmaišykite juos į paruoštą masę. Tada kremą padėkite į šaldiklį 2,5–3 valandoms. Prieš vaišindami svečius, į atvėsintą obuolių masę įberkite saldymedžio šaknies miltelių, atsargiai išmaišykite ir išdėliokite kremą ant šerbeto.

Naudojimas kosmetologijoje

Saldymedis ir jo šaknis dėl šio augalo savybių paveikti organizmo vandens-druskų balansą, o atitinkamai ir odą, plačiai naudojami kosmetologijoje. Kosmetikos priemonės su saldymedžiu pirmose pozicijose gali šalinti uždegiminius procesus, kovoti su mikrobais ir virusais, sudirgusia oda, mažinti patinimą ir užkirsti kelią pigmentinių dėmių atsiradimui. Dėl tokių kosmetikos priemonių natūralumo jos yra labai paklausios tiek grožio salonuose, tiek moterų namų sąlygomis.

Dėl visų išvardytų saldymedžio savybių odos priežiūros priemonės pasižymi švelniu valomuoju poveikiu. Atkuriamoji saldymedžio šaknies savybė užtikrino jos naudojimą daugelyje senėjimą stabdančių priemonių. Kremai su šiuo ingredientu apsaugo nuo raukšlių atsiradimo, šalina pigmentines dėmes ir strazdanas, balina odą.

Daugybė naudingų ir gydomųjų savybių leidžia saldymedžiui būti universaliu komponentu įvairiose kosmetikos priemonėse: losjonuose (skirtingiems odos tipams), balzamuose, šampūnuose, skalavimo priemonėse, kondicionieriuose, kremuose, kaukėse, tonikuose ir kt. Prižiūrint galvos odą ir plaukus, naudojant priemones su saldymedžio šaknimi, užtikrinamas reikiamas galvos odos drėgmės lygis, nėra pleiskanojimo ir niežėjimo. Plaukai tampa blizgūs, šilkiniai, įgauna gražią spalvą.

Toliau pateikiama keletas labai paprastų naminių kosmetikos priemonių receptų.

1. Plaukų skalavimo priemonė. Į 1 valgomąjį šaukštą sutrintos saldymedžio šaknies įpilkite 1 l verdančio vandens ir pusvalandį kaitinkite ant silpnos ugnies vandens vonelėje. Tuomet leiskite atvėsti iki šiltos temperatūros, perkoškite ir naudokite.
2. Plaukų skalavimo priemonė. Į mažą saują sutrintos saldymedžio šaknies įpilkite 1 l šilto vandens ir 1 valgomąjį šaukštą vaisių acto. Palikite pastovėti 15 minučių ir naudokite.
3. Jautrios odos kaukėse efektyviai naudojami saldymedžio šaknies milteliai. Jie derinami su bananais arba pienu.
4. Strazdanoms ir pigmentinėms dėmėms šalinti naudojamas šviežias saldymedžio užpilas. Norėdami jį paruošti, paimkite 1 valgomąjį šaukštą susmulkintos saldymedžio šaknies, užpilkite stikline verdančio vandens ir palikite užtraukti, kol pasieks norimą temperatūrą. Šiame užpile sudrėkintu vatos diskeliu gerai nuvalykite veidą ir kaklą.
5. Odos tonusui didinti ir išvaizdai gerinti veiksminga naudoti kompresus su saldymedžiu. Tam reikia paimti malonios temperatūros užpilo, pamirkyti jame audinio skiautelę ir uždėti ant veido.
6. Sveikam veido odos palaikymui galima kasdien praustis naudojant saldymedžio nuovirą. Jau po mėnesio atlikus šias paprastas procedūras oda spindės sveikata, taps elastinga ir glotni.

Kaip vartoti saldymedžio sirupą nuo kosulio

Sirupas turi tokį pat poveikį kaip nuoviras ar užpilas. Jis turi malonų skonį. Vaikams jis labai patinka, ir jie su malonumu juo gydosi. Vaikų dozė yra nuo 5 iki 10 ml stiklinei vandens ar arbatos du ar tris kartus per dieną.

1. Mažyliams nuo 1 iki 2 metų skiriama po 1–2 lašus į 1 arbatinį šaukštelį virinto vandens.
2. Vaikams nuo 3 iki 6 metų reikia duoti po 3–10 lašų į 1 valgomąjį šaukštą virinto vandens.
3. Vaikams nuo 7 iki 12 metų skiriama po 12 lašų į 50 ml vandens.
4. Vaikams nuo 12 iki 16 metų reikia duoti 1 arbatinį šaukštelį į 100 ml vandens.
5. Paaugliams nuo 16 metų dozė skiriama po pilną desertinį šaukštą į 150 ml.

Dozė priklauso nuo ligos sunkumo ir gydytojo rekomendacijų. Gydymo kursas neviršija 10 dienų. Būdama natūraliu produktu, saldyklo sudedamoji dalis veiksmingai paverčia sausą kosulį šlapiu ir skatina greitą skreplių pasišalinimą iš kvėpavimo takų, apsaugo kosulio sudirgintą gleivinę ir stiprina susilpnėjusį imunitetą. Tačiau pradėjus vartoti sirupą, reikia stebėti vaiką. Gydymo metu galimi šalutiniai poveikiai: alerginis bėrimas, niežulys, viduriavimas ir patinimas. Jei taip atsitinka, būtina nutraukti sirupo vartojimą ir kreiptis į gydytoją konsultacijai.

Kontraindikacijos vartojimui

Nepaisant savo natūralumo ir universalumo, saldyklo šaknies negalima vartoti žmonėms, sergantiems ūminėmis virškinimo trakto ligomis, širdies nepakankamumu, didele antinksčių veikla, hipertenzija, nutukimu, per dideliu kraujo krešėjimu, edemomis ir blogu skysčių išsiskyrimu iš organizmo. Polinkis į kraujavimus taip pat yra kontraindikacija vartoti tokius vaistus.

Saldymedžio nuotrauka (žolės ir šaknies)