Auksažolė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Auksažolė yra paplitęs augalas, kurį daugelis laiko piktžole, nes jis gali greitai išplisti ir užimti didelius plotus. Tačiau šis augalas yra tikras naudingųjų medžiagų lobynas. Jei žinote, kaip teisingai jį naudoti, rinkti ir laikyti, galima gauti galingą vaistą, kuris padės sergant įvairiomis ligomis.

Cheminė sudėtis

Paprastoji auksažolė ir kanadinė auksažolė – du auksažolės (Solidago) genties atstovai, priklausantys astrinių (Asteraceae) šeimai. Šios dvi veislės turi daug bendro ne tik botaninėmis savybėmis, bet ir chemine sudėtimi. Šių augalų aktyviosios medžiagos yra beveik identiškos, skiriasi tik koncentracijos.

Turtinga cheminė sudėtis lemia ryškų terapinį poveikį vartojant augalinius preparatus, todėl svarbu žinoti, kokius komponentus jie turi. Mokslininkams pavyko išsamiai ištirti šių augalų sudėtį, todėl jie pateikė pilną cheminių medžiagų, galinčių paveikti organizmą, gydyti įvairias ligas ir užkirsti joms kelią, sąrašą. Žemiau išvardyti svarbiausi augalo aktyvieji komponentai, lemiantys terapinį poveikį.

• Organines rūgštis.
• Saponinai.
• Fenoliai.
• Fenolkarboninės rūgštys.
• Flavonoidai (kvercetinas, izoramnetinas, astragalinas, rutinas).
• Kumarinai.
• Diterpenoidai ir triterpenoidai.
• Fitoekdizonai.
• Mineraliniai junginiai.
• Vitaminai – A, E, B1, K, PP.
• Polisacharidai.
• Riebalų rūgštys (sėklose).

Auksažolės sudėtis yra unikali dar ir todėl, kad joje esantys aktyvūs komponentai sumoje sukelia sinergijos efektą, todėl gydomosios savybės yra dar ryškesnės. Kadangi augalo komponentai vienas kitą papildo, jie gali dvigubinti ir trigubinti terapinį poveikį.

Kaip atrodo ir kur auga

Auksažolė yra paplitusi europinėje Rusijos dalyje, tačiau aptinkama beveik visoje Eurazijos žemyno teritorijoje. Taip pat ji paplitusi vakarinėje Azijos dalyje. Atskirti paprastąją ir kanadinę auksažolę nuo kitų rūšių yra gana paprasta. Viskas, ką reikia žinoti, – tai augalo botaninės savybės.

1. Šakniastiebis trumpas, negilus, liemeninis.
2. Stiebai tiesūs, gali siekti nuo 30 iki 80–100 cm aukščio.
3. Lapai elipsiškos arba kiaušiniškos formos, stiebiniai, išsidėstę pražangine tvarka.
4. Žiedai geltoni, smulkūs, surinkti į krepšelius, sudarančius šluotelės formos ilgus žiedynus.

Rykštenė – nereiklus augalas, tačiau mėgsta drėgmę ir gausų saulės šviesą. Žydėjimas prasideda pavasario pabaigoje ir tęsiasi visą šiltąjį sezoną iki rugsėjo vidurio. Rugsėjo pabaigoje žydėjimas baigiasi, o šluotelės formos žiedynai pasidengia mažais vaisiais – sėklavaisiais, iš kurių galima užsiauginti vaistinį augalą savo darže, jei spėsite juos surinkti iki lietų pradžios.

Rūšys

Yra daugiau nei 30 rykštenės veislių, kurios aptinkamos įvairiuose Eurazijos žemyno regionuose. Tačiau tik 2 rūšys turi vaistinę vertę, nes pasižymi turtinga sudėtimi, palyginti su kitomis.

1. Kanadinė rykštenė – aukštas žolinis augalas su plonais, tiesiais, lapuotais stiebais ir šluotelės formos geltonais žiedynais.
2. Paprastoji rykštenė – liaudyje žinoma kaip „auksinė rykštė“. Tai aukštas augalas su šluotelės formos geltonais žiedynais, sudarytais iš smulkių žiedų-krepšelių.

Šių rūšių augalai pasižymi ne tik ryškiu terapiniu poveikiu, bet taip pat savo sudėtyje turi toksiškų medžiagų. Todėl gydytis reikia atsargiai, laikantis dozavimo.

Rinkimas ir laikymas

Norint paruošti rykštenės vaistinę žaliavą atsargoms, būtina žinoti pagrindines taisykles. Rykštenę galima rinkti regionuose, kuriuose yra nepriekaištinga ekologinė situacija. Draudžiama rinkti vietose, kur netoliese yra toksiškos įmonės ir gamyklos. Taip pat nereikėtų rinkti žolės pakelėse, nes ten ji sukaupia pavojingų toksinų, esančių išmetamosiose dujose, taip pat sunkiųjų metalų, turinčių ryškų kancerogeninį poveikį.

Kad gauta vaistinė žaliava būtų naudinga, reikia žinoti, kada augale susikaupia didžiausia aktyviųjų medžiagų koncentracija. Rykštenės vaistinę žaliavą galima rinkti du kartus per metus.

1. Pirmoje rugpjūčio pusėje stebimas žydėjimo pikas – tai tinkamiausias laikas ruošti rykštenės žiedynus.
2. Rugsėjo pabaigoje augalo šakniastiebyje susikaupia aktyviosios medžiagos didžiausios koncentracijos. Tai idealus laikas iškasti ir paruošti šakneles.

Rinkti rykštenės žolę nėra prasmės – joje yra minimalus vertingų komponentų kiekis, be to, po džiovinimo ji sumedėja, dėl to iš jos sunku išvirti ar išgarinti naudingąsias medžiagas. Todėl verta pjauti tik žiedynus. Nupjovus viršūnes, reikia suformuoti mažus ryšulėlius iš žiedynų, pririšti juos palėpėje arba po stogeliu ir džiovinti 2 savaites. Visiškai išdžiovintą žaliavą reikia supakuoti saugojimui. Galima naudoti du būdus.

1. Susmulkinti žiedynus ir sudėti juos į skardinį ar stiklinį stiklainį, po to sandariai uždaryti ir palikti sausoje, vėsioje patalpoje su normalia oro drėgme.
2. Galima nesmulkinti augalinės žaliavos, o supakuoti ją į medžiaginius maišelius ir taip pat laikyti sausoje, vėsioje patalpoje.

Žaliavos laikymo trukmė tiesiogiai priklauso nuo sąlygų. Jei oro temperatūra yra nuo 5 iki 25 laipsnių, o drėgmės lygis yra stabilus (apie 50–60 %), gautą žaliavą galima laikyti iki 2 metų. Jei drėgmė didesnė arba oro temperatūra nestabili, žaliava gali sugesti anksčiau. Optimalus variantas – kasmetinis šviežios vaistinės žaliavos paruošimas.

Auksažolės gydomosios savybės

Terapinėje praktikoje auksašakę gydytojai pradėjo naudoti daugiau nei prieš 300 metų. Šiandien tradicinė medicina nelaiko augalų pagrindinėmis vaistinėmis priemonėmis, kadangi yra daug farmacinių preparatų, turinčių didesnį veiksmingumą. Tačiau vaistinėse įsigyjamos priemonės dažnai sukelia sunkių šalutinių poveikių, be to, ne visada jos yra leidžiamos. Tokiose situacijose auksašakės naudojimas yra kaip niekad aktualus.

Augalo gydomųjų savybių spektras yra gana platus, nes jis pasižymi turtinga sudėtimi. Augalinės priemonės, pagamintos iš šios žolės, gali sukelti tokius gydomuosius poveikius.

1. Diurezinis poveikis – inkstų valymui ir atkūrimui, edemų šalinimui.
2. Priešuždegiminė savybė – vietiniam ir vidiniam naudojimui. Žolė mažina uždegimą, taip pat reguliuoja imuninį atsaką į infekcijos židinius.
3. Antibakterinės ir antiseptinės savybės – infekcinių ligų, sukeltų patogeninių mikroorganizmų, gydymui.
4. Antivirusinis poveikis – virusinės etiologijos ligų gydymui (ŪMI, cistitų, herpeso, hepatito).
5. Sutraukiantis poveikis – viduriavimui, taip pat virškinamojo trakto infekcinėms ligoms. Ši augalo savybė taip pat naudojama veterinarijos praktikoje – žolės užpilu girdomi gyvūnai, kenčiantys nuo skrandžio sutrikimo.
6. Žolė taip pat turi žaizdas gydantį, regeneruojantį poveikį. Naudojama išoriškai ir viduje opoms užgydyti, taip pat pjūviams, nudegimams, užkrėstoms žaizdoms, po operacijų.

Šio augalo naudą galima gauti tik saikingai ir tinkamai naudojant. Taip pat verta atsižvelgti, kad auksašakė skirtingai veikia moters ir vyro organizmą. Naudingos savybės ir veiksmingumas šiek tiek skiriasi.

Moterims

Moters organizmui auksašakė yra ypatingai vertinga, nes ji gali atstatyti reprodukcinės sistemos veiklą, taip pat veikia hormonų foną. Šlapimo ir lytinių takų ligų gydymui šis augalas yra optimalus variantas, nes jame yra aktyvių komponentų rinkinys, galintis kompleksiškai paveikti organizmą. Auksašakės gydomosios savybės gali būti naudojamos sergant šiomis moterų ligomis:

• kandidozė;
• bartolinitas;
• vaginitas;
• adneksitas;
• kiaušidžių cistos ir kiti gerybiniai dariniai;
• erozija.

Vandens užpilai ir nuovirai iš augalinės žaliavos naudojami plovimui, taip pat vidiniam vartojimui. Plovimui rekomenduojama naudoti tik nuovirą, nes virimo metu jame žūsta visi potencialiai pavojingi patogeniniai mikroorganizmai. Žolės užplikymas ir užpylimas tokio poveikio nesuteikia. Veiksmingiausia esant infekcinėms ir grybelinėms lytinių organų ligoms, uždegiminiams procesams vienu metu naudoti plovimą ir vidinį vartojimą, kad būtų pasiekti greitesni rezultatai.

Vyrams

Vyrams nerekomenduojama per ilgai gydytis šiuo vaistiniu augalu, nes jis iš dalies slopina vyriškų hormonų gamybą. Tačiau jis yra neįkainojamas gydant šias reprodukcinės sistemos ligas:

• erekcinė disfunkcija;
• prostatitas;
• cistitas;
• impotencija.

Taip pat periodiškas auksašakės užpilų ir nuovirų naudojimas yra puiki profilaktinė priemonė nuo prostatos uždegimo ir onkologinių ligų. Periodiškas šio augalo arbatos bei auksašakės medaus vartojimas padeda pratęsti reprodukcinį laikotarpį, sustiprinti libido ir normalizuoti hormonų lygį.

Nėštumo metu

Fitoterapeutai griežtai draudžia moterims naudoti auksašakę pirmojo nėštumo trimestro metu, nes ji kelia pavojų vaisiaus sveikatai ir gyvybingumui. Tačiau antrajame ir trečiajame trimestre galima naudoti auksašakės gydomąjį potencialą, tačiau tik išoriškai. Vartoti viduje draudžiama, nes augalinės priemonės aktyviųjų komponentų poveikis embrionui nėra pakankamai ištirtas.

Nėštumo metu auksašakę leidžiama naudoti išoriškai, taip pat gargaliavimui ir burnos ertmės skalavimui. Jei ant lūpų atsiranda opų, jas galima prideginti augalo spiritine tinktūra. Jei nėštumo metu burnos ertmėje susidaro opų dėl stomatito, galima naudoti silpną vandens užpilą skalavimui. Taip pat leidžiama išoriškai naudoti kompresus, tepalus. Degtinės užpilas naudojamas trynimui nuo nugaros skausmų nėštumo metu.

Po gimdymo žindymo laikotarpiu taip pat verta atsisakyti šio augalo pagrindu pagamintų priemonių vartojimo. Reikalas tas, kad toksiški žolės komponentai patenka į motinos pieną, o kartu su juo ir į naujagimio organizmą. Tokia dozė, kuri gali būti saugi suaugusiam žmogui, gali padaryti nepataisomą žalą kūdikiui.

Auksažolė liaudies medicinoje: receptai

Netradicinėje medicinoje per praėjusius šimtmečius susikaupė nemažai auksašakės pagrindu pagamintų receptų, kurie išlaikė laiko išbandymą ir parodė gerą rezultatyvumo koeficientą. Kiekvienas receptas savaip geras, tačiau skirtingi variantai ir vaistinės formos turi savo paskirtį.

Šaltas užpilas

Šaltas užpilas turi keletą privalumų, todėl šis vaisto paruošimo būdas yra labai populiarus. Norint gauti vaistą, reikia užvirti ir atvėsinti vandenį. Užpilkite atvėsintu vandeniu (200 ml) 1 valgomąjį šaukštą augalinės žaliavos, uždenkite dangčiu ir palikite 3–4 valandoms. Po to perkoškite ir gerkite po 50 ml 4 kartus per dieną. Šis užpilas ir tokia gydymo schema yra veiksmingi sergant šiomis ligomis:

• reumatas;
• podagra;
• cistitas;
• uretritas;
• kiaušidžių uždegimas.

Šaltas užpilas taip pat naudingas esant patinimui, jis pagreitina skysčių šalinimą iš organizmo. Galima vartoti gryną pavidalą arba įdėti šiek tiek citrinos sulčių ir medaus.

Tradicinis užpilo receptas

Paprasčiausias ir greičiausias vaisto iš auksašakės paruošimo receptas – tai užpilas. Jį galima ruošti dviem būdais.

Pirmas būdas:

• nuplikykite gilią tarą verdančiu vandeniu;
• įberkite į ją 1 valgomąjį šaukštą augalinės žaliavos;
• užpilkite 400 ml verdančio vandens.

Tokį užpilą reikia gerti atvėsusį, praėjus 2 valandoms po jo paruošimo. Vienkartinė didžiausia dozė – 50 ml. Pertrauka tarp vartojimų – ne mažiau kaip 3 valandos. Svarbu augalinį užpilą būtinai vartoti kartu su maistu. Reikalas tas, kad auksašakėje esančios kartumynės aktyvina virškinimo fermentų ir skrandžio sulčių gamybą, o tai gali sukelti diskomfortą, rėmenį ir net uždegiminius procesus, jei prieš vartojant vaistą nevalgoma.

Antras būdas:

• 1 valgomąjį šaukštą augalinės žaliavos įberkite į termosą;
• įpilkite 400 ml vandens;
• užsukite ir palikite 3 valandoms;
• perkoškite ir gerkite po 50 ml 3 kartus per dieną.

Toks variantas turi aktyviųjų komponentų didesnėje koncentracijoje. Gydymo auksašake kurso trukmė tokioje vaisto formoje – ne daugiau kaip 21 diena iš eilės. Jei reikia tęsti kursą, pavyzdžiui, sergant šlapimo akmenlige reikia 5–6 pakartojimų, tai daryti galima ne anksčiau kaip po 10 dienų. Per tą laiką organizmas visiškai pašalins augalinių toksinų likučius.

Nuoviras

Nuovirą galima paruošti iš auksašakės žiedynų, šaknų arba žolės. Galima ruošti iš mišinio – susmulkinkite šakneles, sumaišykite su žole ir žiedais. 2 valgomiems šaukštams tokio mišinio reikia 1 litro vandens. Nuovirą 30 minučių virkite vandens vonelėje. Galų gale gausite apie 750 ml skysčio, kurį reikia praskiesti tokiu pat kiekiu šalto virinto vandens. Gautą skystį padalinkite 5 dienoms, gerkite po 100 ml 3 kartus per dieną.

Auksašakės nuoviras padeda sergant šiomis ligomis:

• cistitas;
• hipertenzija;
• viduriavimas;
• padidėjęs cukraus kiekis kraujyje;
• spazmai ir skausmai;
• reprodukcinės sistemos infekcinio pobūdžio ligos;
• opos ir žaizdos, kurios ilgai gyja.

Nuovire išlieka didžioji dalis naudingųjų savybių, tačiau dalinai prarandami vitaminai – sąveikaujant su deguonimi jie skyla į paprastesnius elementus ir išgaruoja. Todėl nuovire yra minimalus vitaminų kiekis, tačiau visi kiti aktyvūs komponentai yra tokios pat koncentracijos kaip ir bet kurioje kitoje vaisto formoje.

Alkoholinė tinktūra

Tinktūrą ant alkoholio patartina ruošti tik iš žiedynų, nes jie sukaupia daugiausia vertingų medžiagų. Išdžiovintus žiedynų šluoteles reikia supjaustyti žirklėmis ir sudėti į butelį. Kiekvienam šaukštui žaliavos imti po 50 ml alkoholio – tai optimalus santykis. Mišiniui reikia leisti prisitraukti; šiam laikui jį patalpinti tamsioje patalpoje, galima laikyti šaldytuvo durelėse. Tinktūros ruošimo laikas – 3 savaitės. Po to perkošti ir perpilti į uždaromą talpą, laikyti šaldytuve arba saulės spinduliams nepasiekiamoje vietoje, ne aukštesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje.

Tinktūrą galima vartoti gryną arba atskiesti nedideliu vandens kiekiu. Ji geriama po 2–3 kartus per dieną kursu iki trijų savaičių. Po to būtina daryti pertrauką, nes toksinės medžiagos, esančios auksažolėje, turi savybę kauptis organizme. Pertraukas tarp kursų reikia daryti nuo 10 iki 30 dienų.

Šaknų tinktūra

Rugsėjo pabaigoje galima išvykti ruošti augalo šaknų, kurios gali būti naudojamos stipriam spiritiniam ar degtinės užpilui gaminti. Reikia imti tik pačias stambiausias šakneles. Jose yra daugiau aktyvių medžiagų. Ypač jose daug kartumo, saponinų ir flavonoidų.

Šakneles verta papildomai išdžiovinti iki trapios būklės, o tada susmulkinti bet kokiu patogiu būdu. Galima tiesiog sulaužyti į smulkius gabalėlius – rankomis arba replėmis. Tačiau geriausia jas sumalti dar šviežias, o gautą košę išdžiovinti ir naudoti tinktūroms ruošti. Vaistą reikia gaminti laikantis proporcijų:

• 500 ml degtinės – 1 stiklinė susmulkinto šakniastiebio;
• 100 ml medicininio spirito (98%) – 2 valgomieji šaukštai žaliavos.

Šakneles reikia užpilti ilgiau nei žolę ir žiedynus, todėl geriau butelį su tinktūra patalpinti tamsioje vietoje visam mėnesiui. Kas 3–5 dienas reikia šiek tiek pakratyti indą. Po mėnesio tinktūrą reikia nupilti per marlę arba smulkų sietelį, šakneles išmesti, o skystį supilti į švarų indą ir laikyti šaldytuve.

Šaknelių tinktūra veiksminga sergant šiomis ligomis ir esant šioms būklėms:

• vidurinės ausies uždegimas (dėti į ausį vatos tamponą su tinktūra rytais ir vakarais);
• stomatitas (skiesti vandeniu santykiu 1:3 ir skalauti burnos ertmę);
• furunkulai (ruošti kompresus);
• spuogai (valyti problemines vietas 2 kartus per dieną);
• skausmai (įtrinti ir naudoti masažui).

Vartojimui į vidų geriau naudoti žiedynų ar žolės tinktūrą, o šis receptas puikiai tinka išoriniams tikslams. Vaistinę priemonę galima laikyti ne ilgiau kaip 2 metus.

Degtinės tinktūra

Užpilti žolę ant degtinės yra ne mažiau veiksminga, tačiau aktyvių medžiagų koncentracija tokiam pačiam tinktūros kiekiui bus šiek tiek mažesnė. Todėl degtinės tinktūra vartojama kita doze – po 20 ml (1 valgomasis šaukštas) vienu kartu. Per dieną galimi 2–3 kartai. Gydymo trukmė taip pat negali viršyti trijų savaičių, po to reikia daryti pertrauką.

Paruošti antpilą ant degtinės nėra sudėtinga – reikia paimti 250 ml degtinės, į butelį įdėti 3 valgomuosius šaukštus žaliavos. Palikite šį mišinį 2–3 savaitėms, periodiškai papurtydami, kad etilo alkoholis ištrauktų iš žolės kuo daugiau vertingų komponentų. Jau paruoštą antpilą būtinai perkoškite, perpilkite į patogų naudoti indą ir laikykite šaldytuve.

Arbata nuo inkstų akmenų

Šlapimo akmenligės gydymas – ilgas, kantrybės ir pastangų reikalaujantis procesas. Kadangi augalinį vaistą teks vartoti gana ilgai, verta apsiriboti tik arbata, nes joje yra minimali pavojingų toksinų koncentracija. Arbata gaminama iš ½ šaukšto sausų žiedų 250 ml vandens. Tereikia užplikyti ir keletą minučių palaikyti gėrimą, o tada gerti su cukrumi ar medumi. Siekiant ryškaus poveikio, tokią arbatą reikia gerti 3 kartus per dieną 20 dienų, tada padaryti dešimties dienų pertrauką ir kursą pakartoti du kartus.

Yra kelios šlapimo akmenligės gydymo taisyklės:

1. Kurso metu reikia gerti daug skysčių, kad iš organizmo būtų išplaunamos druskos ir inkstų akmenų irimo produktai.
2. Gydomąją arbatą reikia gerti ne vėliau kaip 2–3 valandos prieš miegą, nes ji turi ryškų diuretinį poveikį.
3. Negalima tęsti gydymo, jei inkstai uždegę.
4. Po 3 kursų būtina atlikti tyrimą, kad būtų patikrinta dinamika.
5. Gydymo metu verta atsisakyti sūraus, rūgštaus, kepto, aštraus ir riebaus maisto.

Prognozė priklauso nuo akmenų skersmens, bendros organizmo būklės, taip pat nuo jo individualių gebėjimų. Paprastai mikrolitai pasišalina vartojant arbatą per pirmąjį kursą, o didesniems dariniams suskaidyti reikia atlikti trijų kursų ciklą nuo 4 iki 6 kartų.

Auksažolės nuoviras voniai

Sergant egzema, reumatu, sąnarių uždegimu ir skausmu, rekomenduojama maudytis vonioje su gydomojo antpilo priedu. Kadangi kalbama apie didelius skysčių kiekius, būtina paruošti koncentruotą nuovirą. Tam reikia indelyje atmatuoti 500 ml sausos žaliavos. Suberti žolę į puodą ir pavirti 15 minučių su trimis litrais vandens. Palikite nuovirą 30–40 minučių, kad jis įsistovėtų. Tada perkoskite jį ir įpilkite į šiltą vandenį. Vonios trukmė – ne mažiau kaip 15 minučių. Procedūrą reikia kartoti 2 kartus per savaitę. Taip pat šį metodą galima naudoti esant raumenų skausmui, pervargimui.

Užpilas nuo grybelinių ligų

Grybelinės pėdų odos ir nagų ligos sunkiai pasiduoda gydimui farmaciniais preparatais. Paprastai jie naudojami tik tokiems nemalonitems simptomams kaip niežulys, paraudimas, uždegimas, nemalonus kvapas malšinti. Tačiau vonelės su auksašake, taip pat alkoholinių kompresų naudojimas duoda stebėtinu rezultatų gydant grybelines ligas.

Kad paruoštumėte gydomąjį užpilą, reikia paimti 3 valgomuosius šaukštus augalinės žaliavos ir užplikyti 2 litrais verdančio vandens. Skystį palaikyti po uždaru dangčiu, o kai jis atvės iki 40 laipsnių, perpilti į dubenį ir 10 minučių laikyti jame kojas. Norint greitų rezultatų, procedūrą reikia kartoti kasdien vakare, o po jos nuvalyti pažeistas pėdų odos vietas obuolių actu, atskiestu su soda santykiu 1:1. Po to užsimaukite švarias medvilnines kojines, išlygintas lygintuvu. Galima naudoti pėdų kremą, tačiau jis turi turėti natūralų pH.

Auksažolės tepalas

Jei reikia, galima pasigaminti natūralų naminį tepalą iš rykštenės, kuris veiksmingas sergant odos ligomis. Šis tepalas taip pat naudojamas gydant židninį plikimą, kerpes, epidermofitiją, grybelines odos ir nagų ligas.

Auksašakės tepalui pagaminti prireiks 100 gramų kiaulės vidinių riebalų ir 4 valgomųjų šaukštų sausų auksašakės žiedynų. Riebalus reikia ištirpinti vandens vonelėje, idėti žolės. Virti 30–40 minučių. Kol riebalai dar skysti, juos reikia perkošti į sandariai uždaromą indą ir palikti atvėsti. Kai priemonė atvės, galima laikyti šaldytuve. Naudojimo būdai:

1. Esant odos dirginimui ir lupimuisi, įtrinkite į problemines vietas 1 kartą per parą.
2. Esant židininiam plikimui, naudokite kasdien, įtrindami į galvos odą.
3. Sergant grybelinėmis odos inekcijomis, tepalą nakčiai tepkite po kompresu 2 savaites.
4. Grybelines nagų ligas gydykite tepalu tris savaites, tepdami pažeistas vietas 2 kartus per dieną.

Tepalas šaldytuve gali būti laikomas ilgiau nei mėnesį, tačiau tam reikia jį tinkamai naudoti. Vienai procedūrai reikia paimti nedidelį kiekį tepalo sterilia mentele arba sausu šaukštu, nes kontaktuojant su pirštais jame liks bakterijų, o tai gali jį sugadinti anksčiau laiko.

Kompresai

Auksašakę išoriškai naudoti yra daug kartų veiksmingiau, jei tai derinama su vidiniu vartojimu. Paprasčiausias būdas išoriškai panaudoti auksašakės gydomąją galią – kompresai. Jų naudojimas veiksmingas šiais atvejais:

• reumatas (2 kartus per parą ant skausmingų vietų);
• artritas, sąnarių skausmai ir uždegimai (kas 2–3 valandas 15–20 minučių);
• egsema, uždegiminės odos ligos;
• rožė (erisipelas);
• virų ir furunkulų buvimas.

Sąnarių gydymui ir raumenų skausmui malšinti naudojamas kompresas su spiritine arba degtinės tinktūra. Spiritinė tinktūra praskiedžiama vandeniu santykiu 1:1, joje suvilgomas medvilninis audinio gabalas ir uždedamas ant skausmingos vietos. Degtinės tinktūros skiesti nereikia – pakanka ja suvilgyti audinio gabalą ir uždėti ant skausmingos vietos. Maksimali procedūros trukmė – 30 minučių.

Sergant odos ligomis, opomis ir furunkulais, galima naudoti tik vandėninį nuovirą. Kompresų nuovirą reikia ruošti pagal tokį receptą:

• 3 valgomuosius šaukštus žiedynų ir lapų įberkite į emaliuotą puodą;
• užpilkite 500 ml verdančio vandens;
• užvirinkite;
• virkite 20–25 minutes;
• Uždenkite dangčiu ir leiskite atvėsti;
• Nukoškite atvėsusį skystį.

Gautą nuovirą galima laikyti šaldytuve, bet prieš naudojimą pašildykite nedidelį kiekį kompresams. Šiltas kompresas yra daug efektyvesnis, tačiau esant verkiančioms žaizdoms, geriau naudoti kambario temperatūros nuovirą, kad nesustiprintumėte uždegiminio proceso.

Naudingosios auksažolės medaus savybės

Auksašakė – medingas, aromatingas augalas, į kurį sezono metu masiškai suplūsta bitės. Bitininkai kartais specialiai pasodina ištisas šio augalo plantacijas savo teritorijose, kad pagamintų nepaprastai vertingą gydomąjį medų, pasižymintį ypatinga sudėtimi ir savybėmis. Netradicinėje medicinoje šis medus laikomas viena naudingiausių veislių gydant 10 ligų.

1. Grybelinės infekcijos gydomos auksašakės medumi daug greičiau ir efektyviau nei toksiniais farmaciniais preparatais.
2. Auksašakė pasižymi ryškiu antibakteriniu ir antiseptiniu poveikiu, todėl iš jos pagamintas medus naudojamas sergant bet kokiomis infekcinėmis gerklės, plaučių ir bronchų ligomis, kurių etiologija yra bakterinė.
3. Medus turi ryškų priešuždegiminį poveikį. Jis naudojamas esant uždegiminiams procesams įvairios lokalizacijos, tiek viduje, tiek išoriškai.
4. Auksašakės medus veiksmingas sergant dantenų ir burnos ertmės ligomis. Jis padeda sergant periodonto ligomis, įvairios kilmės stomatitais, herpetinėmis infekcijomis. Produktas geba greitai malšinti uždegimą, džiovinti opas ant gleivinės.
5. Dėl diuretinio poveikio medus veiksmingas sergant inkstų ligomis. Galima naudoti kartu su žolelių arbata ar auksašakės antpilu.
6. Medaus vartojimas rekomenduojamas sergant hipertenzine liga. Jame yra medžiagų, kurios mažina aukšto kraujospūdžio priepuolius, didina kraujagyslių elastingumą, taip pat apsaugo visą širdies ir kraujagyslių sistemą.
7. Auksašakės medus – stipri priemonė imunitetui stiprinti, naudojama net vaikams nuo trejų metų. Ar galima duoti vaikui auksašakės medaus, būtina pasitikslinti pas pediatrą, nes gali pasireikšti alerginė reakcija.
8. Auksašakės medus sumaišomas su tarkuotu svogūnu ir naudojamas sergant furunkulais kompresams.
9. Produktas tinka sergant odos ligomis, negyjančiomis žaizdomis. Jis naudojamas pooperaciniu laikotarpiu, kad greičiau užgytų siūlės.
10. Kartu su propoliu auksašakės medus naudojamas sergant neuralgija, nervų užspaudimu, slankstelių išvaržomis.

Auksašakės medus gaunamas rudenį. Jis pasižymi aštriu gėlių ir žolelių aromatu, panašiu į vasaros įvairiažolyno medaus kvapą. Tačiau auksašakės medus skiriasi spalva ir savybėmis. Skystos būsenos jis yra karamelinio atspalvio, o sustorėjęs tampa rudas kaip degintas cukrus.

Kontraindikacijos vartojimui

Auksažolė yra stipriai veikiantis vaistinis augalas, kuris, esant kontraindikacijų, gali sukelti rimtų neigiamų pasekmių sveikatai. Todėl ją reikia vartoti itin atsargiai. Griežtai draudžiama naudoti šį augalą, net mažomis dozėmis, jei yra šios kontraindikacijos:

• vaikų amžius iki 12 metų;
• nėštumas;
• žindymas;
• širdies nepakankamumas;
• sunkios šlapimo akmenligės stadijos;
• virškinimo trakto ligas paūmėjimo stadijoje;
• glomerulonefritas;
• individualus netoleravimas, alergija augalui.

Preparatai auksažolės pagrindu turi toksiškų natūralių komponentų, kurie apkrauna kepenis. Kad išvengtumėte intoksikacijos, griežtai laikykitės dozavimo, o taip pat atsargiai vartokite vaistą esant kepenų nepakankamumui. Svarbu, esant perdozavimo simptomams, nedelsiant išplauti skrandį, išgerti enterosorbento ir kreiptis į gydytoją. Štai pagrindiniai perdozavimo požymiai:

• vėmimas ir pykinimas;
• viduriavimas;
• aštrūs pilvo skausmai;
• pūtimas;
• galvos svaigimas;
• pagreitėjęs širdies plakimas;
• padidėjęs prakaitavimas;
• miego sutrikimai;
• tremoras.

Perdozavimas yra pavojinga būklė, kuri gali praeiti be pasekmių tik tuo atveju, jei laiku buvo imtasi priemonių toksiniams komponentams pašalinti iš organizmo.

Žinant auksažolės naudojimo ypatumus bei jos gydomąjį potencialą, kiekvienas galės naudoti šį vaistinį augalą sveikatinimo, terapijos ir ligų prevencijos tikslais.

Auksažolės nuotrauka