Riebalmedė: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Pinigų medis – tokiu pavadinimu daugumai žmonių žinoma riebalmedė. Kiekvienas augalo savininkas tiki, kad anksčiau ar vėliau šis sukulentas į jo namus atneš gausą ir gerovę.

Cheminė sudėtis

Nepaisant to, kad žmonės ilgą laiką naudojo riebalmedę kaip gydymo priemonę, mokslininkai neatliko išsamios jos cheminės analizės, nes beveik iš karto augale buvo aptikti arsenidai – arseno druskos, kurios turi savybę kauptis kaulų audiniuose. Jų buvimas sukėlė abejonių dėl riebalmedės naudojimo tikslingumo. Būtent todėl oficiali medicina nepriėmė šio augalo, nors ir neneigia, kad arseno kiekis yra toks mažas, kad išorinis jo naudojimas nepadarys jokios žalos.

Mokslininkai patvirtina ir lakiuosius junginius su ryškiais antibakteriniais gebėjimais – fitoncidus, taip pat flavonoidus – augale. Svarbiausia jų savybė yra tai, kad jie yra puikūs antioksidantai, slopinantys oksidacinius procesus organizme ir skatinantys jį aktyviau kovoti su infekcija, taip pat turintys jauninantį ir žaizdas gydantį poveikį.

Kaip atrodo pinigų medis

Riebalmedės (moksliškai crassula) nėra su kuo supainioti. Ji sultinga, solidi: ant storo ir masyvaus stiebo, kuris labiau primena kamieną, yra tvirtos šakos su blizgančiais mėsingais lapeliais, sėdinčiais poromis vienas priešais kitą. Todėl pavadinime nėra nieko stebėtino: jis kilo iš lotyniško „crassus“, reiškiančio „storas“.

Dauguma žmonių šį augalą vadina pinigų medžiu, o tai irgi ne be priežasties: jo lapeliai savo forma primena monetėles.

Įvairių riebalmedės rūšių atstovai užauga nuo kelių centimetrų iki trijų–keturių metrų aukščio.

Paprastam, eiliniam gėlininkui retai pavyksta pamatyti riebalmedės žydėjimą: nors ji yra nereikli, bet žydi retai. Jaunas augalas niekada nerodys žiedų. Jį reikia užauginti bent iki 7–10 metų, kad jis apdovanotų savininką baltais ar kreminiais gelsvais šluotelėmis, sudarytomis iš nemažo kiekio smulkių kvapnių žiedelių su penkiais vainiklapiais. Jų aromatas saldus ir toks stiprus, kad gali sukelti galvos skausmą.

Rūšys

Storalapė turi daugiau nei 300 rūšių, beveik visos jos yra kilusios iš pietinio planetos pusrutulio – pietų ir pietvakarių Afrikos, atogrąžų regionų, Madagaskaro salos. Šiauriniame pusrutulyje storalapė auga Arabijos pusiasalyje.

Kaip kambarinį augalą gėlininkai augina daugybę storalapės veislių. Kartais pagal išvaizdą net nepagalvotum, kad tai giminaičiai, nes jie taip skiriasi bendra išvaizda, lapų forma ir spalva, dydžiu.

Visas storalapes botaniai suskirstė į grupes: medelines, šliaužiančias (arba ampelines) ir stulpelines. Atskiraii stovi grupinė (arba surinktinė) storalapė.

Medelinių pavadinimas kalba pats už save – jos labai panašios į medžius miniatūroje. Būtent joms priklauso pinigų medis. Namų sąlygomis šie augalai gali išaugti iki 2 m aukščio. Tačiau tarp jų yra tokių, kurių aukštis neviršija 50 cm. Ant palangių butuose ir biuruose dažniausiai galima pamatyti tokias storalapės veisles kaip ovalioji (pati įprasčiausia ir labiausiai paplitusi, antrasis jos pavadinimas – kiaušinėlio formos), ovata, portulakinė, sidabrinė ir Gollumas.

Šliaužianti (arba ampelinė) storalapė visiškai nepanaši į medžiškąją. Tai žolė – ilgais ir plonais ūgliais, jos lapeliai smulkūs. Natūraliomis sąlygomis jos užima didžiulius dirvožemio plotus, tarsi dengdamos kilimu. Kaip kambarinį augalą ampelinę storalapę augina pakabinamuose vazonuose, iš kur ji nukrenta, sudarydama gražias kompozicijas. Paprastai tai plaukiniosios (Lycopodium) ir klaidinosios plaukiniosios, taip pat skylėtosios Crassula atstovai.

Neįprasčiausios ir patrauliausios – kolonėlinės storalapės. Didelėmis jos neišauga, kaip taisyklė, jų aukštis neviršija 15 cm. Tuo tarpu jų lapai turi labai gražią, keistą formą, be to, auga taip tankiai ir arti vienas kito, kad sudaro nuo 1 iki 5 cm pločio kolonos formą. Tie, kurie labai mėgsta storalapes, stengiasi surinkti kolekciją iš šios rūšies augalų. Ypač įspūdingos primenančios kinų pagodą Budos šventykla, taip pat pusiau sferinė ir uolinė veislės.

Grupei (arba surinktinei) storalapei būdingas mažas dydis. Aukštyje ji neišauga daugiau nei 10 cm. Tai, kaip ir ampelinė, taip pat dirvadengė veislė, tačiau jos ūgliai trumpi, bet stipriai šakoti. Šakelės auga taip greitai, kad uždengia teritoriją tarsi velėna. Jei namuose ją pasodinsite į platų ir negilų vazoną, greitai jame susidarys labai vaizdingi tankūs sąžalynai.

Rinkimas ir laikymas

Prieš naudojant storalapę gydymo tikslais, reikia pasirūpinti, kad naudingų medžiagų joje būtų pakankamai. Vadinasi, negalima jos per daug „kepti“ saulėje. Jei augalas ilgai bus veikiamas tiesioginių saulės spindulių, jis perkais, lapeliai parausta, vėliau įgis rudą spalvą. Tai reiškia, kad vaistinės savybės prarastos.

Gydomųjų mišinių su storlape ruošimui naudojami tik švieži, sultingi žali ir blizgantys lapeliai. Jų ilgai laikyti negalima: jie išlaiko vertę ne ilgiau kaip dvi dienas. Todėl jų nereikia ruošti daug, dažniausiai jie nuskabomi ir iš karto panaudojami.

Paruoštus užpilus ir nuovirus galima laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip parą. Sultis galima konservuoti ilgam saugojimui, iš jų pagaminus alkoholinį užpilą.

Pinigų medžio gydomosios savybės

Liaudies medicinoje naudojama ovalinė (arba kiaušininė) storlapė. Ji palankiai veikia žmogaus organizmą, net jei tik stovi ant palangės. Jau vien savo buvimu kambaryje ji gerina oro sudėtį dėl to, kad joje esantys fitoncidai sunaikina visas pavojingas bakterijas. Dėl to žmonėms pagerėja nuotaika ir darbingumas, normalizuojasi miegas, o sergantys ūmiomis kvėpavimo takų ligomis lengviau pakenčia ligą ir greičiau pasveiksta.

Storlapė plačiai naudojama išoriniam vartojimui. Nuo senų laikų liaudies gydytojai žino apie jos antimikrobines, antivirusines, priešuždegimines, regeneruojančias ir niežulį malšinančias savybes. Ji rekomenduojama pjūvių, žaizdų, pūlingų uždegimų, nudegimų gydymui. Naudojant sultis arba sutrintus lapus, žaizdos dezinfekuojamos ir užsitraukia greičiau. Jei galva niežti dėl egzemos ar psoriazės, storlapė numalšins dirginimą. Prie vabzdžio įkandimo vietos pritvirtintas lapelis pašalina niežulį, patinimą ir net pūslelinę ant lūpos.

Storlapė gali gerokai sumažinti skausmo pojūčius sergant artritu, artroze ar podagra – gydomoji žalioji masė šiuo atveju veikia kaip priešuždegiminė ir skausmą malšinanti priemonė. Peršalus, augalo pagrindu pagamintais mišiniais lašinama į nosį, skalaujama gerklė.

Kitas storlapės pavadinimas – nuospaudžius – kilęs nuo jos gebėjimo suminkštinti senas sausas nuospaudas, nušlifus, dėl ko liaudies gydytojai skiria kompresą. Ši priemonė taip pat padės įveikti nagų grybelį ir pašalinti įaugusį nagą.

Augalas taip pat naudojamas palengvinti būklę sergant hemorojumi ir varikoze, nes jis gali sustiprinti kraujagyslių sieneles. Pirmuoju atveju naudojami mišiniai iš storlapės ir vazelino (arba alyvuogių aliejaus), antruoju – alkoholinis užpilas.

Riebalmedė liaudies medicinoje

Yra keletas negalavimų, kuriems esant storlapė yra nepakeičiama ir dažnai naudojama, nes tokiomis formomis ji nekenkia organizmui.

Nuo slogos

Jei užgulta nosis, galima pasidaryti lašų iš storlapės. Reikia išspausti sultis iš lapelių, praskiesti jas vandeniu, imant vieną dalį sulčių ir dvi dalis vandens. Lašinti po vieną lašą į kiekvieną šnervę, bet dažnai – kas valandą. Jei sloga užsitęsė ir kyla baimė, kad ji taps lėtine, galima pradėti plauti nosį. Skalavimo tirpalą reikia paruošti iš sulčių, išspaustų iš 5–6 lapų, sumaišius su 3 šaukštais virinto vandens. Jei nėra specialaus arbatinuko, vadinamo neti-potu, galima naudoti guminę kriaušę arba švirkštą be adatos. Plauti nosį 3 kartus per dieną.

Nuo anginos ir danties skausmo

Storlapės sultys tinka ne tik nuo gerklės skausmo, bet ir burnos problemoms šalinti – mažinti dantų skausmą, gydyti opeles sergant stomatitu. Kad paruoštumėte gydomąjį mišinį, reikia išspausti sultis iš 10 lapelių ir sumaišyti jas su stikline šilto virinto vandens. Skalaukite gerklę ar burną 3–4 kartus per dieną.

Nuo varikozės

Alkoholinė tinktūra nuo venų varikozės ruošiama iš 6–7 storlapės lapelių, užpilant 200 g degtinės. Lapelius galima šiek tiek suplėšyti į keletą gabalėlių arba užpilti sveikus. Šią priemonę reikia palaikyti stikliniame inde tamsioje vietoje 2 savaites. Paruošta tinktūra atsargiai tepama ant kojų – pradedant nuo kulkšnių ir judant aukštyn link kelių ir šlaunų.

Sergant hemorojumi

Kad palengvintumėte skausmą ir išgydytumėte išangės įtrūkimus ar pašalintumėte hemorojaus mazgus, namuose galite paruošti priemonę iš vazelino ir storlapės sulčių. Juos reikia sumaišyti lygiomis dalimis, uždėti ant vatos-marlės tampono ir atsargiai įvesti į vidų. Kad priemonė veiktų greičiau, procedūrą kartokite 2 kartus per parą.

Sąnarių gydymui

Kad sumažintumėte skausmą sergant artritu, reumatu, taip pat esant patempimams ir sumušimams, reikia padaryti kompresą. Susmulkinkite žalius lapelius, kad gautumėte košelę (galite naudoti trintuvą arba smulkiai supjaustyti augalą peiliu). Gautą masę uždėkite ant skaudamos vietos, uždenkite švaria šluoste ir pritvirtinkite tvarsčiu. Laikykite kompresą 2–3 valandas, geriausia – visą naktį. Jei skausmas intensyvus, procedūrą galite pakartoti ir ryte.

Nuo nagų grybelio

Kovoti su grybeliu yra sunku, ilgai ir brangu. Namuose iš storlapės paruošta gydomoji priemonė pagerins vaistinės preparato terapinį poveikį, sutrumpins gydymo laiką ir sumažins išlaidas.

Kad pradėtumėte gydymą, pirmiausia reikia paruošti vonelę kojų garinimui: į karštą vandenį įpilkite šiek tiek sodos arba muilo. Išgarinę kojas, žirklėmis, peiliu ar ašmenimis atsargiai nugramdykite viršutinius negyvus nago sluoksnius. Nuo storlapės lapelio nuimkite odelę, minkštimu priglauskite prie nago ir pritvirtinkite pleistru arba tvarsčiu. Šią procedūrą atlikite vakare, kompresą laikykite visą naktį. Ryte jį nuimkite, vėl išgarinkite kojas ir ant pažeistų nagų užtepkite vaistinės priešgrybelinį tepalą.

Nudegimų, žaizdų, pūlinių, opų ir sumušimų gydymas

Nudegimus ir žaizdas gydo storlapės lapų košelė. Ją reikia uždėti ant marlės servetėlės arba vatos diskelio, priglausti prie skaudamos vietos ir pritvirtinti tvarsčiu arba pleistru. Po 4 valandų pakeiskite tvarstį.

Nuo pūslelinės ir vabzdžių įkandimų

Kai ant lūpų atsiranda pūslelinė (arba peršalimas, kaip liaudyje vadinama), greičiau jos atsikratyti padės iš storlapės lapų išspaustos sultys. Reikia labai smulkiai supjaustyti porą lapelių (arba sutrinti juos trintuve), iš gautos košelės per skudurėlį išspausti sultis ir užtepti jas ant pūslės. Uždegimas praeis greičiau.

Tomis pačiomis sultimis galima tepti paraudimus, atsiradusius dėl uodų įkandimų. Sultis galima tepti iki 6 kartų per dieną – tai pašalins niežulį ir sumažins patinimą.

Nuo dantų skausmo

Arseno gebėjimą nužudyti danties nervą galima pritaikyti, kad nurimtų danties skausmas. Reikia perlaužti lapelį ir perlaužta puse priglausti prie skaudamo danties. Besigaminančias seiles spjaudyti, o ne ryti, kad arsenas nepatektų į skrandį.

Nuo cistito ir pielonefrito

Storlapės naudojimas cistitui ir pielonefritui gydyti pagrįstas jos priešuždegiminiu ir antimikrobiniu poveikiu. Tačiau prieš taikant šį metodą, verta gerai pagalvoti ir pasitarti su gydytoju.

Gydomajam užpilui reikia 5–6 lapelių, užpiltų puodeliu verdančio vandens. Mišinį palaikyti po dangčiu vieną valandą, gerti 2 kartus per dieną valandą prieš valgį po valgomąjį šaukštą.

Gydomųjų mišinių rūšys

Labai patogu, kai ant palangės stovi vaistinis augalas, kurio nereikia iš anksto paruošti. Kai tik atsiranda poreikis, galima nuplėšti lapelį ir tuoj pat paruošti iš jo gydomąsias priemones.

Užpilas

Į puodelį įdėti 5–6 Crassulos lapelius ir užpilti juos verdančiu vandeniu. Naudoti mišinį po valandos, kai jis užsitrauks, gerti 2 kartus per dieną valandą prieš valgį po valgomąjį šaukštą. Šia priemone galima gydyti šlapimo pūslės ir inkstų uždegimą bei daryti voneles palengvinti kančias sergant hemorojumi.

Tinktūra

Norint paruošti tinktūrą su degtine, į pusės litro stiklainį reikia maždaug iki pusės pripilti storlapės lapų. Įpilti degtinės iki viršaus, sandariai uždaryti ir padėti į tamsią vietą maždaug mėnesiui. Kai mišinys užsitrauks, naudoti jį kompresams, kuriais gydomi sąnariai, patempimai, veido nervų uždegimai, taip pat trinti juo kojas sergant venų varikoze.

Alkoholinę tinktūrą galima paruošti atsargai, nes jos naudingosios savybės išlieka ne mažiau kaip metus.

Nuoviras

Storlapės lapus susmulkinti ir mesti į verdantį vandenį (200 ml vandens užtenka 5–7 lapelių). Pavirinti pusę minutės ir nukelti nuo ugnies. Šį mišinį galima naudoti vonelėms sergant hemorojumi.

Aliejus

Lygiais kiekiais sumaišyti sultis, gautas iš pinigų medžio lapų, ir alyvuogių aliejų. Gautą gydomąjį aliejų galima naudoti sergant odos grybeline infekcija. Jis sumažins patinimą, o jei yra niežulys, pašalins ir jį. Kovai su nagų grybeliu į aliejų galima dėti ne sultis, o košelę iš augalo lapų.

Aliejų geriau tepti visai nakčiai – tam daryti kompresus ant marlės servetėlės arba vatos diskelio, uždėti ant probleminės vietos, uždengti maistine plėvele, kurią pritvirtinti pleistru arba tvarsčiu. Gydymą atlikti kiekvieną dieną ir nenutraukti, kol neišnyks grybelio apraiškos.

Tepalas

Norint paruošti gydomąjį tepalą, reikia paimti vazeliną ir lanoliną (po 5 valgomuosius šaukštus). Šiam kiekiui reikės 3 valgomųjų šaukštų storlapės lapų sulčių. Sumaišyti visus ingredientus ir pastatyti ant vandens vonios 15–20 minučių. Per tą laiką turėtų gautis vienalytės konsistencijos mišinys. Nuėmus indą nuo vonios, perkelti gydomąją masę į stiklinį, sandariai užsidarantį indą ir padėti į šaldytuvą.

Tepalą galima naudoti skausmui malšinti sergant reumatu – juo reikia tepti skaudamus sąnarius, geriausia prieš miegą. Taip pat liaudies medicina rekomenduoja šią priemonę kančioms palengvinti sergant hemorojumi.

Sultys

Norint gauti gydomųjų sulčių, reikia pririnkti storlapės lapų, juos perrinkti, nuplauti ir nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Sutrinkite lapus į košę trintuvu arba mėsmale, o tada iš gautos masės išspauskite sultis per švarų medvilninį audinį.

Gydymo tikslais naudojamos šviežiai spaustos sultys. Jei reikia jas laikyti ilgiau, reikia konservuoti – tai yra užpilti spiritu ar degtine.

Sultimis gydomas hemorojus, žaizdos, pūslelinė, pūlingi uždegimai, dantų infekcijos, angina, kovojama su odos ir nagų grybeliu. Ši priemonė malšina niežulį ir odos dirginimą, mažina patinimus ir įvairius bėrimus.

Po sulčių spaudimo likusias išspaudas galima naudoti kompresui ar aplikacijai.

Naudojimas kosmetologijoje

Jau mūsų močiutės, norėdamos būti gražios, naudojo šį augalą veido kaukėms gaminti, taip pat plaukų būklei gerinti. Be to, su storlape gaminami ir prausimosi losjonai. Pinigų medis padeda odai tapti švariai ir jaunatviškesnei. Jo pagrindu pagaminti mišiniai ramina odą ir neutralizuoja neigiamą aplinkos poveikį.

Plaukų stiprinimui

Reikia susmulkinti saują lapelių, užpilti juos 2 litrais verdančio vandens ir pastatyti ant viryklės. Pavirinkite labai trumpai – ne ilgiau kaip 30 sekundžių. Nukelkite nuo ugnies, apvyniokite rankšluosčiu ir laikykite po juo, kol atvės. Nuoviro nukoškite ir atidėkite. Likusią lapelių masę sumaišykite su kefyru – užteks 2 šaukštų. Šią masę užtepkite ant galvos odos ir įtrinkite. Apvyniokite plaukus maišeliu ir rankšluosčiu, palaikykite kaukę ant galvos 40–50 minučių, po to nuplaukite iš pradžių paprastu vandeniu, vėliau – nuoviru. Storlapėje esančios naudingos medžiagos skatina greitą plaukų augimą ir juos stiprina. Jei šias procedūras kartosite porą savaičių, plaukai ne tik sustiprės, bet ir įgys sveiką blizgesį.

Kaukė nuo spuogų

Ši paprasta kaukė padės esant spuogams, inkštirams ir uždegiminiams odos procesams.

Reikia nuskinti didelį, sultingą, elastingą ir blizgantį žalią lapelį, jį perlaužti, kad išsiskirtų sultys, ir vieta, iš kurios teka skystis, patrinkite kiekvieną spuogą ir uždegimą. Veido nešluostykite, palaukite, kol sultys įsigers. Veido trynimą galima kartoti kelis kartus per dieną, o po dviejų dienų odos neatpažinsite – ji taps švari.

Kaukė nuo per didelio odos riebumo

Tokia kaukė naudinga, nes džiovina odą ir pašalina riebalų perteklių.

Paimkite kelis lapelius, nuplaukite juos ir nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Lapelius sutrinkite trintuvu į košę. Išplakite vištos kiaušinio baltymą, sumaišykite su storlapės koše, įberkite arbatinį šaukštelį maltų „Hercules“ dribsnių. Atsargiai sumaišykite iki vientisos masės ir užtepkite ant odos. Kaukę nuplaukite po 15 minučių šiltu vandeniu. Oda išdžius, išnyks riebus blizgesys, susiaurės poros, tačiau šią procedūrą reikia kartoti kas 7–10 dienų.

Jauninanti kaukė

Paimkite po arbatinį šaukštelį pinigų medžio košės, medaus ir šilto pieno, gerai išmaišykite su puse arbatinio šaukštelio mielių (ne sausų, o šviežių) ir įlašinkite 8 lašus vitamino E. Viską dar kartą išmaišykite ir užtepkite ant veido. Su kauke ramiai pagulėkite 15–20 minučių, tada nusiprauskite šiltu vandeniu. Jei šią procedūrą atliksite savaitę, veidas pastebimai atšviesės.

Odos losjonas

Losjonai su pinigų medžiu gaminami siekiant atsikratyti spuogų. Jie padeda išvalyti odą ir normalizuoti riebalų kiekį. Norėdami pasigaminti losjoną namuose, paimkite 10 augalo lapelių, nuplaukite juos, susmulkinkite, užpilkite košelę stikline virinto vandens kambario temperatūros ir palikite uždengtą maždaug 5 valandoms. Tada mišinį perkoškite, išspauskite košelę ir gautu skysčiu valykite veidą – rytais ir vakarais po prausimosi.

Galite į losjoną įpilti šaukštą citrinos sulčių. O kad gydomasis mišinys veiktų dar efektyviau, gerai jį užšaldyti, išpilstant porcijas į ledo formeles. Gautus kubelius naudokite taip pat, kaip ir patį losjoną.

Nagų grybelio gydymui

2–3 lapelius paverskite košele ir įlašinkite 5 lašus sezamo aliejaus. Gautą mišinį uždėkite ant vatos diskelio ir pritvirtinkite prie sergančio nago pleistru. Palikite šią priemonę ant nago visai nakčiai.

Nuo įaugusio nago

Pinigų medis gali pašalinti ir tokį kosmetinį trūkumą kaip įaugęs nagas. Tam reikia padaryti kompresą iš pinigų medžio košelės. Išgarinkite koją ir uždėkite košelę ant nago, po to apvyniokite pirštą maistine plėvele. Po 4 valandų oda taps tokia minkšta, kad įaugusį nagą bus galima pašalinti.

Kontraindikacijos vartojimui

Pagrindinis pinigų medžio pavojus – jame esantys arseno junginiai. Jų turėtų saugotis nėščios moterys: neverta rizikuoti ir naudoti kompozicijas, pagamintas iš šio augalo – galima pakenkti dar negimusiam kūdikiui. Maitinančios motinos dėl tos pačios priežasties neturėtų gydytis pinigų medžiu – gali patekti kenksmingų medžiagų į pieną. Vaistai iš šio augalo draudžiami ir vaikams iki 16 metų.

Be to, gydymo metu gali pasireikšti alergija pinigų medžiui arba individualus atskirų jo komponentų netoleravimas. Jei tai paaiškėtų, reikėtų pasirinkti kitus vaistus gydymui.

Tačiau net ir žmogus, nepriklausantis šioms rizikos grupėms, neturėtų vartoti pinigų medžio kompozicijų per daug dienų iš eilės ir jokiu būdu neviršyti rekomenduojamos dozės, kitaip galima apsinuodyti, kartu pasireiškiant vėmimui, viduriavimui ir karščiavimui.

Gydytis namuose pagamintomis kompozicijomis pinigų medžio pagrindu galima ne ilgiau kaip 2 savaites, kitaip prasidės arseno druskų kaupimasis organizme.

Kaip tinkamai prižiūrėti riebalmedę

Pirmoji sveiko gražaus medžio auginimo sąlyga – tinkamas palangės pasirinkimas. Augalui turi pakakti saulės, todėl jam tinka langai, nukreipti į pietus, pietryčius ar pietvakarius. Reikia stebėti, kad saulė nesudegintų jų žalių lapelių, kitaip jie taps rausvi. Dėl to vidurdienį storlapę reikia užtemdyti užuolaida arba naudoti žaliuzes. Jei buto langai išeina tik į šiaurę, be fitolampos nepavyks užauginti sveikos storlapės.

Kad laja augtų tolygiai, gėlę reikia karts nuo karto pasukti stiklo link tai viena, tai kita puse.

Vasarą storlapė puikiai jausis balkone ar verandoje. Patogi jai oro temperatūra – 22–28 laipsniai. Be to, augalui naudingas didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas.

Žiemą pinigų medis mėgsta ilsėtis, todėl jam reikia sukurti 14–16 laipsnių temperatūrą. Šildomoje lodžijoje jis ramiai išgyvens ir žemesnę temperatūrą – nuo 8 iki 10 laipsnių. Reikia atsiminti – skersvėjų storlapė netoleruoja. Jei žiemą patalpoje, kur stovi storlapė, bus karščiau nei reikia, ji gali numesti lapus.

Labai svarbus storlapės auginimo punktas – laistymas. Ji aštriai reaguoja į per didelį dirvožemio drėgnumą. Kaip ir visų sukulentų, pinigų medžio šaknys gali supūti, o lapai pradės intensyviai kristi.

Vasaros karštyje suaugęs pinigų medis reikalauja gausaus laistymo tik kartą per 2 savaites, jaunas augalas – kartą per savaitę. Rudenį ir žiemą laistyti reikia kartą per 3–4 savaites. Vandenį, ištekėjusį į padėklą, reikia išpilti. Jei patalpoje, kurioje yra storlapė, drėgna, laistyti reikia dar rečiau.

Laistymui negalima imti vandens iš čiaupo, jį reikia nusistovėti kelias dienas. Purkšti ar rengti augalui dušą neverta: lapeliai gali prarasti dekoratyvumą. Geriau juos nuvalyti drėgna šluoste.

Dirva storlapei turi būti nelabai maistinga, bet pura ir pralaidi orui. Galima nusipirkti paruoštą dirvožemio mišinį sukulentams arba pasigaminti patiems, tam reikia sumaišyti po vieną dalį humuso, lapinės žemės, upinio smėlio, smulkaus žvirgždo ir pridėti tris dalis velėninės žemės bei 2 šaukštus pelenų. Drenažas vazone būtinas, galima naudoti keramzitą, akmenukus ar mažus akmenėlius. Ant drenažo uždėti porą tablečių aktyvintosios anglies grybinių ligų profilaktikai.

Kadangi šaknų sistema negili, geriau rinktis negilų, bet pakankamai platų ir sunkų vazoną, kad augalas jo neapverstų.

Persodinti labiausiai tinka kovas. Jauniems augalams reikia kasmetinio persodinimo, suaugusiems užtenka vieno karto per 3 metus. Svarbi sąlyga – šaknies kaklelį persodinant negalima gilinti.

Po persodinimo gėlę reikia pastatyti į pusiau šešėlį 7 dienoms, kad ji prisitaikytų prie naujų sąlygų, o šaknys sustiprėtų dirvoje. Jei augalas išaugo iki tokio dydžio, kad jį jau sudėtinga persodinti, galima apsiriboti viršutinio dirvožemio sluoksnio pakeitimu vazone.

Kad medelio šakos neaugtų netvarkingai ir nelūžinėtų nuo savo svorio, dar jaunystėje reikia pradėti jo formavimą: kol medis nepasiekia reikiamo aukščio, būtina pašalinti šonines šakas, kad apačioje kamienas liktų plikas maždaug 15 cm aukštyje. Kai pasiekiamas norimas augimas, galima sugnybti viršūnę ir stipriai išaugusias šonines šakas. Tada jos neišsitęs, o ant jų pradės dygti nauji šoniniai ūgliai. Dėl to medis taps tankus ir gražus.

Ar riebalmedė pavojinga katėms

Pinigų medis, toks naudingas žmonėms, mažiesiems broliams geros neatneš, greičiau atvirkščiai: įprotis kramsnoti kambarinių augalų lapelius baigsis apsinuodijimu. Jei augalo sultys pateks į gyvūno virškinimo sistemą, net ir nedideliais kiekiais, gali prasidėti vėmimas, judesių koordinacijos sutrikimas, širdies ritmo sulėtėjimas (bradikardija) ir net depresija.

Kad atpratintumėte katę ar katiną nuo storasėklės, ant palangės reikia išdėlioti citrinos ar apelsino žieveles. Taip pat galima ant vazono su augalu lašinti citrusinių eterinio aliejaus lašų.

Ar galima dovanoti pinigų medį

Pagal liaudies prietarus dovanoti storasėklę kitam žmogui – tas pats, kas atiduoti jam savo pinigus, taip galima patekti į skurdą. Vienintelis atvejis, kai pinigų medžio dovanojimas bus naudingas – padaryti dovaną nuoširdžiai kam nors vestuvėms, kad ji taptų jaunos šeimos gerovės simboliu.

Medelį vestuvėms puošia: kamieną apvynioja skaisčia raudona juostele, ant šakelių pakabina monetėles ir vamzdeliais susuktus banknotus. Tuo tarpu abiem pusėms būtų neblogai, kad gavęs tokią dovaną atsilygintų pora monetų.

Įdomūs faktai apie riebalmedę

1. Kad namuose būtų pinigų, nereikia pirkti didelio medelio. Pagal prietarus, geriau užsiauginti jį pačiam iš mažos šakelės, pavogtos pasiturinčioje šeimoje. Kuo mažesnis bus daigas ir kuo greičiau jis įsišaknys, tuo greičiau savininką ras sėkmė.
2. Kad pinigų medis pamiltų namus ir jų šeimininkus bei greičiau prisidėtų prie gerovės augimo, su juo reikia bendrauti: šluostyti lapelius drėgna šluoste, juos skaičiuoti, tarsi tai būtų tikros monetos, pasakoti augalui apie savo planus, galima ištarti kokį sąmokslą dėl turto. Geriausia pokalbius su storasėkle vesti trečiadieniais, nes tai pati aktyviausia ir energetiškai prisotinta savaitės diena.
3. Kad crassula pritrauktų pinigus, jai parenkamas brangus raudonas keraminis vazonas. Jei tokio nepavyko rasti, galima paprastą pervynioti raudona juostele arba nupiešti ant jo raudonas juosteles, kurios turėtų simbolizuoti nesibaigiantį finansų srautą.
4. Manoma, kad elektros prietaisai – televizoriai, kompiuteriai, šildytuvai – neleidžia pinigų energijai laisvai cirkuliuoti, todėl šalia jų nereikėtų statyti augalo. Kai tik gaunamas pelnas, šalia vazono su pinigų medžiu padedama kelių monetų krūvelė. Pasak tikėjimų, jos veiks kaip pinigų magnetas.
5. Taip pat stiprų magnetinį poveikį pinigams turi banknotai, susukti į vamzdelį ir raudonais satininiais kaspinais pririšti prie šakelių. Kartkartėmis banknotus reikia keisti naujais, kad nebūtų stabdoma finansinė energija. Naujiesiems metais medelį galima papuošti gerais šokoladiniais saldainiais blizgančioje folijoje – jie taip pat pririšami raudonais siūlais ar kaspinėliais.
6. Pinigų medis žydi itin retai. Tačiau, kaip sako močiutės, jei jis vis dėlto pasidengė mažyčių žiedelių kekėmis, reikia sugalvoti materialaus pobūdžio norą, ir jis tikrai išsipildys.
7. Pats žydėjimo faktas pranašauja, kad netrukus ant pinigų medžio savininko užkris pinigai – nemažos, didžiulės sumos. Galbūt tai bus didelis laimėjimas loterijoje ar netikėtas palikimas.

Pinigų medžio nuotrauka