Kalanchoe: gydomosios savybės ir kontraindikacijos
Kalanchoe neretai vadinamas naminiu ženšeniu arba kambariniu daktaru.
- Cheminė sudėtis
- Kaip atrodo kalanchoe?
- Rūšys
- Rinkimas ir laikymas
- Kalanchoe gydomosios savybės
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Vaikams
- Metant svorį
- Kalanchoe liaudies medicinoje
- Sergant cukriniu diabetu
- Sergant gastritu
- Žarnynui
- Kepenims
- Sergant hemorojumi
- Nuo prostatito
- Nuo kosulio
- Nuo slogos
- Sergant sinusitu
- Sąnariams
- Nuo varikozės
- Peršalus
- Nuo karpų
- Sergant angina
- Nuo nudegimų
- Nuo herpeso
- Nuo dantų skausmo
- Gydomųjų mišinių su kalanchoe rūšys
- Užpilas
- Tinktūra
- Nuoviras
- Tepalas
- Aliejus
- Sultys
- Naudojimas kosmetologijoje
- Gražiai veido odai
- Odos jaunystės losjonas
- Gražiems plaukams
- Rankoms ir nagams
- Kaip teisingai prižiūrėti kalanchoe
- Ar galima valgyti šviežius kalanchoe lapus?
- Ar kalanchoe yra nuodingas katėms?
- Kontraindikacijos vartojimui
Cheminė sudėtis
Kalanchoe – augalas, turtingas įvairiomis naudingomis medžiagomis. Jo lapuose yra sudėtingų angliavandenių, polisacharidų, kurie yra pagrindiniai energijos šaltiniai, flavonoidų, labai artimų sudėtimi žmogaus hormonams. Juose yra daug organinių rūgščių (citrinos, obuolių, oksalo, acto), palaikančių rūgščių-šarmų pusiausvyrą organizme.

Taip pat augale yra vitaminų C ir P, rauginių medžiagų, širdies glikozidų ir daug mineralų, įskaitant kalcį, magnį, aliuminį, geležį, varį, silicį, manganą. Kiekviena iš šių medžiagų yra būtina normaliam organizmo funkcionavimui.
Kaip atrodo kalanchoe?
Neretai žmonės ginčijasi tarpusavyje dėl kambarinio augalo. Vienas rodo į gėlę su aštriu lapu ir sako, kad tai kalanchoe. Kitas nesutinka: esą kalanchoe lapų kraštai yra sklandžiai užapvalinti. Dažniausiai abu ginčytojai yra teisūs: botanikai šiai genčiai priskiria beveik 200 augalų rūšių, ir jos labai skiriasi viena nuo kitos! Vieni – didžiuliai medžiai, beveik 4 m aukščio, kiti – visai mažyčiai krūmeliai, ne aukštesni nei 20 cm.
Ir lapai, ir stiebai skiriasi vienas nuo kito: ir dydžiu, ir forma, ir spalva, kuri gali būti sodriai žalia, o gali būti beveik mėlyna.
Rūšys
Iš šios kalanchoe rūšių įvairovės gydymo tikslais naudojamos tik trys – Kalanchoe daigremontiana, Kalanchoe pinnata ir Kalanchoe blossfeldiana.
- Kalanchoe daigremontiana – šią gėlę dar močiutės vadino chirurgu be peilio ir būtinai augino ant savo palangės, nes gerai žinojo apie jos gydomąsias savybes. Ir iki šiol būtent ji dažniau nei kitos rūšys naudojama gydymui namuose. Šio augalo lapai odiški, pailgos formos, blizgūs, šiek tiek sulenkti per pusę išilgai, smailiais galiukais ir smulkiais dantukais per visą lapo perimetrą. Ant šių dantukų išauga daugybė mažyčių augaliukų, kurie, nepaisant savo mažo dydžio, turi visiškai užbaigtą išvaizdą – net savo šaknis. Kai šie augaliukai nukrenta, jie puikiai prigyja ir pradeda gyventi savo gyvenimą. Ši nežydinti kalanchoe rūšis dažniausiai laikoma namuose būtent dėl gydomųjų savybių.
- Kalanchoe plunksninė – taip pat gana dažnas kambarinių palangių gyventojas. Jis auginamas dėl dekoratyvumo, ir dažniausiai net nesusimąstoma, kad iš tiesų jis yra naudingas. O tie, kurie žino apie jo gydomąsias savybes, suteikė jam namų ženšenio vardą. Šis augalas yra žydintis, nors bute retai išleidžia žiedus. Jie smulkūs – šiek tiek mažesni nei 1 cm, yra rausvai gelsvos spalvos ir surinkti į žiedynus, išsidėsčiusius lapų pažastyse. Patys lapai dideli, kartais užauga iki 20 cm ilgio ir iki 12 cm pločio. Lapų kraštai dantyti, danteliuose užsimezga pumpurai, kurie naudojami augalui dauginti. Ši kalanchoe rūšis pramoniniu mastu auginama odontologijoje, chirurgijoje, ginekologijoje naudojamiems vaistiniams preparatams gauti.
- Kalanchoe Blossfeldo – trečioji rūšis, plačiai paplitusi namuose ir tinkama naudoti gydymo tikslais. Jis labai dekoratyviai žydi baltais, raudonais arba orandžiniais smulkiais žiedais, surinktais į gana ryškius žiedynus. Paprastai pražysta žiemą ir džiugina ryškiomis spalvomis beveik iki gegužės. Kalanchoe Blossfeldo lapai nėra labai dideli – apie 5 cm, bet sultingi, blizgantys ir mėsingi.
Šios trys rūšys praktiškai sutampa savo gydomosiomis savybėmis ir gali būti naudojamos toms pačioms ligoms gydyti.
Gėlių augintojai, aistringi kalanchoe gerbėjai, augina dar keletą šio augalo rūšių, tačiau jos jau neturi praktinės reikšmės ir nenaudojamos vaistiniams preparatams ruošti.
Rinkimas ir laikymas
Kadangi kalanchoe auginamas namuose ištisus metus, nėra ypatingo poreikio ruošti kilogramus augalo atsargoms. Bet kuriuo metų laiku galima prieiti prie palangės ir nuskinti reikalingą lapą, jei to skubiai prireikė.
Jei nuspręsta paruošti gydomąjį mišinį planiniam gydymui, reikia sustabdyti augalo laistymą savaitei prieš renkant žaliavą. Praėjus šiam laikui, lapus reikia nupjauti (geriausia rinkti tuos, kurie auga apačioje), išplauti, nušluostyti rankšluosčiu ir padėti į šaldytuvą dar 5–7 dienoms. Tegul jie paguli vaisių stalčiuje: taip paleidžiami biologiniai mechanizmai, atsakingi už naudingųjų savybių gamybą ir kaupimą. Ir tik po to galima ruošti nuovirus, tinktūras, užpilus bei kitus vaistus, taip pat spausti sultis.
Kalanchoe gydomosios savybės
Dėl didelio vitaminų, mikroelementų ir kitų natūralių medžiagų kiekio kalanchoe pasižymi plačiu naudingųjų savybių sąrašu, leidžiančiu augalą naudoti medicininiais tikslais. Visų pirma, jis geba naikinti pavojingus mikroorganizmus, tai yra jam būdingos baktericidinės savybės. Kalanchoe gali sustabdyti bakterijų augimą, kitaip tariant, turi bakteriostatinių savybių.

Praktiškai naudojama jo savybė slopinti uždegimo procesą, stabdyti kraujavimą, ištraukti iš žaizdų negyvas audinių dalis (iš čia kilo pavadinimas „chirurgas be peilio“) ir gydyti pažeidimus. Medicina jį taiko įvairiose srityse. Pavyzdžiui, otorinolaringologai šiuo augalu gydo anginas, rinitus, haimoritus, sinusitus. Gripas, ūminės kvėpavimo takų ligos ir ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos – taip pat šio augalo taikymo srityje. Odontologijoje augalo savybės naudojamos kovojant su stomatitu, gingivitu ir parodontoze. Taip pat jis padeda spręsti odos problemas ir gydo egzemą, spuogus, psoriazę.
Augalas labai plačiai naudojamas gydant visų rūšių žaizdas, opas, erozijas, įtrūkimus, varikozes.
Moterims
Kalankė sėkmingai naudojama ir gydant ginekologines ligas. Ji gali padėti gydyti gimdos kaklelio eroziją, mažinti gimdos kaklelio kanalo gleivinės uždegimą (arba cervicitą). Po gimdymo šio gydomojo augalo sultys padeda greičiau gyti tarpvietės plyšimams ir giliems įtrūkimams. Tam rekomenduojama kelioms minutėms uždėti ant žaizdos marlės servetėlę, suvilgytą sultimis, iš anksto patepus odą aplink įtrūkimą furacilino tepalu ar sintomicino emulsija. Paprastai tokių procedūrų pakanka 5 dienoms.
Išgydyti spenelių įtrūkimus, kurie dažnai atsiranda moterims iškart po gimdymo, kai jos tik pradeda maitinti kūdikį krūtimi, taip pat padės kalankė. Tam jos sultis reikia lašinti ant spenelių nuo 4 iki 5 kartų per dieną. Patogiausia naudoti pipetę. Įtrūkimai išnyks maždaug per 6–7 dienas.
Gydomajame augale esantys flavonoidai padės lengviau ištverti nemalonius simptomus prieš ir po menopauzės. Savo struktūra jie panašūs į moteriškus lytinius hormonus ir turi savybę mažinti lipidų kiekį kraujyje bei silpninti oksidacinių procesų greitį, todėl organizmo senėjimas tampa sklandesnis ir mažiau skausmingas.
Vyrams
Šiuo natūraliu vaistu sėkmingai gali naudotis ne tik moterys, bet ir vyrai. Visų pirma, jis padeda pagerinti savijautą sergant prostatos adenoma ir prostatitu, kuris nemažai pasitaiko tarp mažai judančių, antsvorį turinčių vyrų. Dėl šių priežasčių kraujotaka dubens organuose yra sutrikusi, o tai ir sukelia ligą. Gydymui naudojami arba švieži kalankės lapai, arba spiritinė tinktūra. Lapą galima uždėti ant skaudamos vietos sveiką, o iš tinktūros daryti kompresus.
Taip pat dėl augale esančių flavonoidų jis tampa neblogu profilaktiniu vaistu, apsaugančiu nuo prostatos vėžio. Kalankės nauda patvirtinta tyrimais. Tam tikri junginiai gali užkirsti kelią prostatos vėžio vystymuisi. Naudingos flavonoidų savybės vyrams patvirtintos tyrimu, įrodžiusiu, kad rizika susirgti šia liga sumažėja 30%, jei reguliariai kramtomas kalankės lapelis.
Nėštumo metu
Kiekviena nėščia moteris, stengdamasi apsaugoti būsimą kūdikį nuo neigiamo cheminių vaistų poveikio, peršalimo metu ieško liaudiškų priemonių gydymui. Tokiu atveju gera pagalbininkė bus kalanchoe: jos sultimis galima gydyti slogą. Kad nesudegintumėte gleivinės, geriau atskieskite sultis per pusę su virintu vandeniu. Gautus lašus reikia lašinti į nosį rytais ir vakarais. Dėl to išsiskiria žymiai mažiau gleivių, moteris gali laisvai kvėpuoti.
Tiems, kurių kraujospūdis yra padidėjęs arba turi polinkį į tai, šią priemonę reikia vartoti labai atsargiai. Taip pat galimas individualus augalo netoleravimas.
Vaikams
Vaikų slogą gydyti kalanchoe – daugiametė tradicija, kai kuriose šeimose šis būdas naudojamas keliose kartose. Svarbu atsiminti, kad kūdikiams iki vienerių metų kalanchoe nereikia naudoti. Vyresniems galima lašinti tik augalo nuovirą, bet ne sultis. Kai vaikas paauga ir jam jau sukanka 10 metų, galima pradėti gaminti lašus iš sulčių, būtinai atskiedžiant virintu vandeniu lygiomis dalimis. Taip pat gerai padeda vatos tamponėliai, suvilgyti šiais lašais, jei juos įdedate į kiekvieną šnervę 5–6 minutėms rytais ir vakarais. Negalima į lašus vaikams dėti kitų augalų sulčių – pavyzdžiui, alavijo ar svogūno.
Prieš lašindami gydomąjį skystį vaikui į nosį, turite atlikti jautrumo testą – lašinti vieną lašą ant vidinės alkūnės pusės ir stebėti, ar neatsiras paraudimas. Ši taisyklė taikoma ir visų amžiaus vaikams, ir visoms vaistų formoms – tiek sultims, tiek nuovirui.
Gydytojai nerekomenduoja šio augalo pagrindu pagamintų preparatų, jei vaikui laikosi temperatūra.
Tėvai turi suprasti, kad kalanchoe lašai padeda tik esant uždegiminiams adenoidams, peršalimui, ūminėms kvėpavimo takų ligoms ar ūminėms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms. Jais neatsikratysite alerginio ar fiziologinio pobūdžio slogos, tokiais atvejais reikia ieškoti kitų priemonių.
Metant svorį
Akivaizdaus svorio metimo efekto kalanchoe nepastebėta, tačiau, jei jį naudosite kaip stiprinančią ir virškinimą gerinančią priemonę, jis puikiai tinka įtraukti į kompleksinę svorio metimo programą.
Kalanchoe liaudies medicinoje

Sergant cukriniu diabetu
Jei pacientas, sergantis cukriniu diabetu, pasikonsultuos su gydytoju apie kalanchoe naudą sergant diabetu, gydytojas būtinai paaiškins, kad sergant šia liga organizmui reikia nuolatinio kalcio papildymo, kurio pakankamai yra sultyse, išspaustose iš augalo lapų. Jei pacientas normaliai toleruoja kalanchoe, jis gali drąsiai vartoti po valgomąjį šaukštą per dieną. Svarbiausia – nepersistengti ir nebandyti didinti dozės. Cukrinio diabeto eiga tai teigiamai neatsispindės, o sau galite pakenkti.
Galima į sultis įpilti insulino ir šį mišinį vartoti mėnesį. Tačiau prieš tai reikia pasitarti su gydytoju.
Be to, sergantiesiems diabetu dažnai kyla problemų su kojomis. Net menkiausias sužalojimas, įbrėžimas ar pūslė gali sukelti didelę infekciją ir peraugti į trofinę opą. Tokios opos gydomos kalankės sultimis, sumaišytomis su novokainu, lanolinu ir furazolidonu.
Skausmingas vietas reikia tepti iki 4 kartų per dieną. Iš pradžių po procedūros opa gana stipriai degs ir dils, tačiau po 7 minučių skausmingi pojūčiai praeis.
Prie opų galima dėti kompresus, naudojant kalankės sultis su alijošiaus sultimis. Reikia lygiomis dalimis sumaišyti sultis, jomis suvilgyti tvarstį ir priglausti prie žaizdos.
Sergant gastritu
Gastritas gydamas geriant kalankės sultis į vidų. Jos teigiamai veikia skrandžio gleivinę, mažindamos ir vėliau šalindamos uždegiminį procesą, skatina audinių atsistatymą ir mažina skausmo pojūčius. Siekiant palengvinti gastrito eigą, galima gerti po arbatinį šaukštelį sulčių 3 kartus per dieną.
Jei sultis per pusę sumaišysite su kadagio uogų, auksažolės ir vakščiaus lapų užpilu, o vėliau šią priemonę gersite po valgomąjį šaukštą, sustiprės skrandžio sekrecinė veikla, palengvės maisto virškinimas. Todėl gydomąjį mišinį reikia vartoti prieš valgį.
Žarnynui
Kad išgydytumėte žarnyno problemas, reikia pasiruošti spiritinę tinktūrą: į visiškai sausą tamsaus stiklo indą maždaug trečdalį tūrio suberti supjaustytus lapelius ir indą iki viršaus užpilti spiritu. Užkimštą laikyti savaitę, po perfiltravimo laikyti tokiame pat tamsaus stiklo inde. Vartoti ne tik gydymui, bet ir gastroduodenitų, kolitų bei enterokolitų profilaktikai: paros norma – po arbatinį šaukštelį 15–20 minučių prieš kiekvieną pilnavertį valgį (užkandžiai neįskaitomi).
Ūmių kolitų būklei palengvinti reikia tinktūrą maišyti su kraujažolės žolės nuoviru. Ši priemonė veikia švelniau ir yra ne tokio aštraus skonio. Reikia užpilti valgomąjį šaukštą žolės nedideliu stikline vandens, pavirti ant silpnos ugnies 10 minučių ir, kai atvės, perkošti nuovirą. Tinktūrą praskiesti nuoviru per pusę, gerti nuo 5 iki 7 kartų per parą po valgomąjį šaukštą. Skausmai sumažės, išmatos normalizuosis, pagerės apetitas ir bendra organizmo būklė.
Lėtinio kolito paūmėjimų galima išvengti vartojant tokią priemonę: paimti po lygiai kalankės ir gysločio lapų, juos permalti mėsmale ir užpilti visai nedideliu kiekiu vandens – kad tik apsemtų lapų mišinį. Po 20 minučių skystį išspausti ir gerti gydomąjį mišinį po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Po 15–20 dienų trukmės kurso reikia padaryti mėnesio pertrauką.
Kepenims
Visos kepenų ir su jomis susijusios tulžies pūslės veiklos problemos dažniausiai kyla dėl uždegiminių procesų, dėl kurių sutrinka tulžies susidarymas ir atsiranda įvairių stagnacijos reiškinių.
Esant šioms problemoms, padės mišinys, kuriame yra kalanochė. Reikia paimti medetkas, krapų sėklų, kalanochės jauniklius, kadagio uogų, (po 2 valgomuosius šaukštus). Įdėti ramunėlių, žemuogių uogų, erškėtuogių, asiūklio, kukurūzų pūkų (po 4 valgomuosius šaukštus). Užpilti 3 valgomuosius šaukštus mišinio puse litro verdančio vandens, palaikyti pusantros valandos, perkošti ir gerti po visą stiklinę 15 minučių prieš valgį 3 kartus per dieną.
Dar vienas mišinys: paimti šaukštą jonažolės ir tiek pat kalanochės jauniklių stiklinei verdančio vandens. Užpilti ir palaikyti 2 valandas. Įdėti į arbatą po valgomąjį šaukštą. Vartoti kursu nuo 5 iki 7 dienų.
Svarbu: prieš naudojant kepenų mišinius reikia atlikti ultragarsinį tyrimą!
Sergant hemorojumi
Mišinių su kalanoče naudojimas gydant hemorojų pagrįstas jos gebėjimu mažinti uždegimą, normalizuoti kraujotaką ir nuskausminti. Tam galima daryti kompresus, losjonus ar voneles.
Sudrėkinti augalo sultimis marlės servetėlę ir atsargiai priglausti prie uždegusio ir padidėjusio hemorojinio mazgo. Laikyti gydomąjį mišinį ant skaudamos vietos nuo 15 iki 20 minučių.
Gerai padeda nuo hemorojaus vonelės. Joms pusę stiklinės sulčių reikia sumaišyti su užpilu iš šio vaistažolių rinkinio: asiūklis (30 g), ąžuolo žievė (50 g), valerijono šaknis (20 g). Norint gauti užpilą, pakanka vieno valgomojo šaukšto mišinio. Užpilti puse stiklinės verdančio vandens. Po valandos brinkimo gydomasis mišinys paruoštas. Išpilti sumaišytą su kalanochės sultimis užpilą į dubenį su šiltu vandeniu (jis neturi būti karštas!) ir atsisėsti į jį 15 minučių.
Neblogai veikia hemorojinius mazgus tepalas iš kalanochės sulčių ir vazelino, paimtų santykiu 1:3.
Nuo prostatito
Prostatos uždegimui gydyti naudojama spiritinė tinktūra. Reikia paimti 100 g lapų ir užpilti juos 200 ml spirito. Filtruoti vaistą po 10 dienų brinkimo tamsioje vietoje. Vartoti vaistą į vidų – prieš pusryčius po arbatinį šaukštelį, taip pat valandą prieš naktinį miegą. Kai tik pajuntamas pagerėjimas, dozę geriau sumažinti.
Galima taikyti kitą tinktūros vartojimo schemą – gerti 1 kartą per dieną, tuščiu skrandžiu, bet kiekį padidinti iki 1,5 arbatinio šaukštelio. Tokiu atveju tęsti vartojimą, kol simptomai visiškai išnyks.
Kiekvienas pacientas pasirenka sau tinkamą gydymo būdą – bet tik pasikonsultavęs su gydytoju.
Prevenciniais tikslais rekomenduojama kasdien kramtyti šviežio kalanochės lapelio gabalėlį.
Nuo kosulio
Jei kankina priepuolinis užsitęsęs kosulys, padės kalanochės sulčių mišinys su išlydytu sviestu santykiu 1:1. Prieš pusryčius, pietus ar vakarienę reikia gerti po valgomąjį šaukštą šios priemonės.
Dar vienas senas senelio, bet patikimas būdas: nupjauti juodojo ridiko apačią, padaryti jame įdubimą ir įdėti į jį labai smulkiai supjaustytus kalanochės lapus bei šaukštą medaus. Uždengti įdubimą nupjauta apačia ir padėti ridiką į šaldytuvą. Kai išsiskirs sultys, nupilti jas ir išgerti valgomąjį šaukštą prieš valgį. Ridiką galima naudoti pakartotinai, o kalanochę geriau susmulkinti iš naujo.
Nuo slogos
Puiki priemonė nuo slogos gaunama sumaišius kalankės ir alijošiaus sultis. Reikia sumaišyti lygiomis dalimis šių dviejų augalų sultis. Galima iš karto pasiruošti dienos normą ir laikyti šaldytuve. Į kiekvieną šnervę lašinkite po 3 lašus.
Puikiai pasiteisino kalankė gydant slogą ir kartu su svogūnu – abiejų augalų sultis taip pat reikia sumaišyti per pusę. Tačiau ne kiekvienam tiks šis gana agresyvus mišinys – jis gali nudeginti gleivinę. Todėl prieš lašinant į nosį, reikia užtepti mišinį ant vidinės alkūnės linkio. Jei neatsiras jokio paraudimo, galite drąsiai jį naudoti kovai su sloga.
Dar vienas naminių lašų nuo slogos variantas – kalankės sultys su jonažolės arba melisos nuoviru. Skysčius sumaišykite lygiomis dalimis. Tokia sudėtis ne tik leidžia normaliai kvėpuoti, bet ir turi antimikrobinį bei priešuždegiminį poveikį.
Šios priemonės tinka tik suaugusiems, jaunesniems nei 10 metų vaikams jos gali nudeginti gleivinę. Vaikams slogą geriau gydyti kalankės nuoviru.
Sergant sinusitu
Jei peršalimas arba ŪVKI (ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija) nuėjo per toli ir pacientui buvo diagnozuotas sinusitas, gydytis reikia kalankės ir alijošiaus tinktūra: 3 kartus per dieną lašinkite po 2 lašus. Galvą reikia atlošti.
Kad gydymas vyktų greičiau, papildomai vieną kartą per dieną, geriausia prieš miegą, galite į šnerves 5–6 minutėms įdėti vatos tamponėlius su užteptu tepalu. Jį taip pat nesunku pasigaminti namuose: reikia sumaišyti šaukštą kalankės sulčių su 50 g vazelino ir tokiu pat kiekiu lanolino.
Jei uždegimas išplito į kelis nosies ančius ir išsivystė sinusitas, reikia stipresnio ir efektyvesnio tepalo. Jį gaminant prie ankstesnio recepto reikia įdėti po arbatinį šaukštelį alijošiaus, svogūno ir ciklameno šaknies sulčių, išmaišyti ir į gautą mišinį įdėti Višnevskio tepalo (10 g). Gydymą šia sudėtimi reikia atlikti 3 kartus per parą. Bendras kursas trunka 25–30 dienų.
Sąnariams
Reikia atminti: kompozicijos su kalanke, skirtos sąnarių problemoms gydyti, naudojamos tik išoriškai! Tokiu atveju jos nesukels komplikacijų, bus naudingos, pagerins judėjimo aktyvumą, pašalins uždegimą ir skausmą.
Norėdami paruošti trynimui skirtą mišinį, 4 šaukštus susmulkintų lapų užpilkite puse litro spirito stikliniame arba emaliuotame inde. Sandariai uždarytu dangteliu mišinį palikite brinkti apie dvi savaites. Gatavą priemonę laikykite šaldytuve, o ja trinkite skaudančius sąnarius – vieną kartą per dieną.
Galima atsikratyti skausmo kompresu, kuriam sumaišyti spiritinę tinktūrą su kreida ir vienu dviem šaukštais kefyro. Reikia pasiekti, kad mišinio konsistencija primintų grietinę.
Vakare, prieš einant miegoti, reikia ištepti skaudantį sąnarį paruošta priemone, uždengti polietileno plėvele ir apvynioti tvarsčiu arba tinkamu audiniu. Miegoti su tokiu kompresu visą naktį.
Galite pagaminti dar vieną mišinį trynimui: sumaišykite vienodomis proporcijomis medų, kalankės sultis ir tarkuotą juodąjį ridiką. Prieš naudodami šią priemonę, leiskite jai pastovėti porą valandų.
Geras efektas pasiekiamas trinant mišiniu iš sulčių ir tarkuoto (arba sumalto mėsmale) krieno.
Nuo varikozės
Venoms gerą poveikį daro kalankės alkoholinė tinktūra, kuri stimuliuoja kraujotaką kojose. Todėl tiems, kurie kenčia nuo venų varikozės, galima įtrinti į kojas kryptimi iš apačios į viršų – nuo pėdos iki šlaunų – kalankės tinktūrą. Ji pagerina kraujo mikrocirkuliaciją, dėl ko pavyks žymiai sumažinti kraujagyslių žvaigždelių skaičių. Kojų sunkumo palengvėjimas, skausmo sumažėjimas ir atsikratymas mėšlungiu ilgai laukti neprivers. Norint gauti stabilų gydymo efektą ilgesniam laikui, reikia procedūras su tinktūra atlikti mažiausiai keturis mėnesius.
Tinktūrą reikia ruošti iš 2 šaukštų smulkintų kalankės lapų ir pusės litro degtinės. Mišinį palikite brinkti 10–12 dienų, papurtydami maždaug kartą per parą.
Peršalus
Norint atsikratyti mikrobų ir virusų, labai gerai kramtyti kalankės lapus. Tai, beje, padės suminkštinti gerklę ir palengvinti kosulį.
Kosulį galima gydyti vartojant sultis, atskiestas per pusę su virintu vandeniu. Užtenka per dieną dviejų kartų po pusę šaukšto. Tą patį mišinį galima naudoti ir kaip nosies lašus. Peršalus reikia lašinti lašus – nuo 3 iki 4 kartų per dieną. Jei į lašus pridėsite šiek tiek alavijo sulčių, toks mišinys veiks greičiau ir švelniau.
Nuo karpų
Karpas ir papilomas galima išgydyti naudojant kalankės lapus ir sultis. Geriau naudoti vaistinį augalą po jo dviejų savaičių buvimo šaldytuve. Būdų atsikratyti šių odos problemų yra keletas.
- Pirma, galima tiesiog rytais ir vakarais įtrinti į karpą kalankės sultis. Jau antrą dieną bus pastebima, kaip atauga pradėjo reaguoti į gydymą spalvos pokyčiu.
- Antra, kaip gelbėjimo priemonę galima naudoti kalankės alkoholinę tinktūrą. Jai paruošti sumaišykite 100 ml degtinės su 3 šaukštais smulkiai pjaustytų augalo lapų. Po savaitės brinkinimo tamsioje šiltoje patalpoje vaistinė priemonė yra paruošta. Įtrinkite ją į karpą rytais ir vakarais, kol ji išnyks.
- Trečia, įveikti karpas gali tepalas, pagamintas iš kalankės sulčių. Jas reikia sumaišyti su alyvuogių aliejumi, kurio paimti 2 kartus daugiau nei sulčių. Gautą mišinį laikykite pusvalandį nuolat maišydami vandens vonelėje. Kai atvės, galite įtrinti į odos ataugas.
Kad kalankė veiktų efektyviau, prieš bet kurią iš nurodytų procedūrų reikia tepti karpą nuoviru iš pelyno, ugniažolės ar medetkų.
Sergant angina
Kalankės ir alijošiaus lašai, paruošti lašinti į nosį sergant sloga, gali būti naudojami ir gydant anginą bei tonzilitą. Skalavimui lašus reikia atskiesti lygiomis dalimis virintu vandeniu – ir tirpalas paruoštas. Norint išgydyti ne tik gerklę, bet ir nosiaryklę, šiuo praskiestu tirpalu galima 4–5 kartus per dieną lašinti į nosį – po 2 lašus į kiekvieną šnervę. Tokia sudėtis gali būti naudojama ir vaikų gydymui.
Nuo nudegimų
Esant nušalimui, galima tiesiog lašinti kalankės sulčių ant pažeistos skausmingos vietos. Procedūrą kartoti nuo 3 iki 4 kartų per parą.
Galima nespauti sulčių, o naudoti visą augalo lapą, pridedant jį prie žaizdos ir pritvirtinant tvarsčiu. Po 4 valandų lapą pakeisti ir paimti šviežesnį.
Jei žaizda pakankamai plati ir vienu lapu neapsieisite, galima suvilgyti marlės servetėlę sultimis ir priglausti. Tokį tvarstį reikia nuimti po 5 valandų.
Nuo herpeso
Niežėjimą ir deginimo pojūtį sergant herpetiniais bėrimais galima sumažinti kalankės sultimis dėl jų imunostimuliuojančio ir antiseptinio poveikio. Sulčių poveikį galima sustiprinti įdedant šiek tiek medaus. Tokia kompozicija tinka ne tik bėrimams tepti, bet ir vartoti į vidų.
Galima nespauti sulčių, o naudoti susmulkintus lapus. Tam reikia paimti lygiomis dalimis lapų masės ir medaus, sumaišyti ingredientus ir leisti pastovėti 10 valandų. Valgyti šį skanų vaistą po valgomąjį šaukštą nuo 3 iki 4 kartų per dieną.
Nuo dantų skausmo
Kalankės sulčių poveikis labai panašus į novokainą, todėl jas galima naudoti danties skausmui neutralizuoti. Susmulkintus lapus reikia priglausti prie skruosto, uždengti polietileno plėvele ir apvynioti šiltu šaliku, kad paspartintų nuskausminimo procesą.
Skausmą palengvina ir alkoholinė tinktūra esant įvairioms burnos ertmės problemoms – stomatitui, gingivitui ir periodontitui. Galima skalauti vien tik alkoholine tinktūra arba praskiesti ją ajero tinktūra. Vietoj skalavimo galima daryti aplikacijas: suvilgyti marlės servetėles augalo sultimis ir dėti ant dantenų.
Sergant stomatitu, gerą poveikį daro tamponai, suvilgyti kalankės sultimis. Tokią procedūrą reikia kartoti iki 4 kartų per dieną, tamponus laikyti maždaug 10–12 minučių. Palengvėjimas ateis gana greitai.
Gydomųjų mišinių su kalanchoe rūšys

Užpilas
Užpilui paruošti susmulkintus kalankės lapus reikia užpilti verdančiu vandeniu emaliuotame puode. Išoriniam naudojimui proporcijos turi būti 1:5, vidiniam – 1:10. Tada kompoziciją troškinti vandens vonelėje nuo 15 iki 20 minučių po uždaru dangčiu.
Užpilą galima naudoti kaip losjonus gydant nudegimus, pūliuojančias žaizdas, venų varikozę, odos problemas. Juo skalaujama gerklė, burna sergant uždegiminiais reiškiniais.
Viduje šią kompoziciją rekomenduojama vartoti virškinimo sistemos ligoms gydyti, ginekologinėms problemoms šalinti. Taip pat ji puikiai pasiteisino esant gastritui su sumažėjusiu rūgštingumu ir lėtiniam kolitui. Sergant kolitu, užpilą rekomenduojama gerti pusvalandį prieš valgį du kartus per dieną mėnesį.
Tinktūra
Alkoholinė tinktūra turi gana ilgą galiojimo laiką – metus. Todėl šį vaistą galite pasigaminti iš karto daugiau. Reikia paimti šaldytuve laikytus lapus, juos supjaustyti ir jais pripildyti pusės litro butelį, ten pat įpilti spirito arba degtinės. Butelį sandariai uždaryti ir savaitę palaikyti tamsioje vietoje. Per tą laiką jį reikia suplakti 6–7 kartus. Tada mišinį perkošti, perpilti į kitą stiklinį indą ir laikyti šaldytuve iki reikiamo momento. Jį galima naudoti venų varikozei, pūlingiems uždegimams gydyti.
Nuoviras
Tokiu nuoviru, liaudyje vadinamu „čiauduliu”, galima gydyti slogą vaikams iki trejų metų. Norint jį paruošti, 4–5 augalo lapus reikia užpilti 100 ml vandens ir užvirti ant silpnos ugnies. Nuimti ir palikti dar valandai, tada perkošti ir supilti į stiklinį indą. Lašinti po vieną lašą į kiekvieną šnervę. Paprastai po lašinimo kūdikis čiaudi. Tai normali reakcija į vaistą. Sloga po tokio gydymo praeina per dvi tris dienas.
Tepalas
Kalankės tepalas yra gana populiarus. Juo tepami pragulų plotai, gydomos žaizdos ir fistulės. Jei uždėsite servetėlę su tepalu ant pūlinio, nušalusios vietos arba patepsite odos bėrimą, jis gana greitai susidoros su ūminiu skausmu. Kosmetologai naudoja tepalą spuoginiam bėrimui šalinti, tamsioms dėmėms šviesinti. Ši priemonė taip pat tinka pacientams, sergantiems venų varikoze. Net slogą galima gydyti tepalu: tokiais atvejais kiekvieną šnervę reikia iš vidaus apdoroti vaistu, užteptu ant vatos tamponėlio. Gripo ir ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų epidemijos metu toks būdas apsaugos nuo viruso.
Norint paruošti tepalą, reikia paimti šaukštą kalankės sulčių ir įdėti 100 g lanolino bei po 0,25 g novokaino ir furazolidono. Viską gerai išmaišyti, kad gautas mišinys būtų tirštos grietinėlės konsistencijos. Pagamintas tepalas laikomas kambario temperatūroje.
Aliejus
Į alyvuogių aliejų reikia įpilti šviežiai spaustų kalankės sulčių santykiu 1:1. Mišinį išmaišyti ir tris paras palaikyti tamsioje patalpoje. Aliejus paruoštas. Jį galima naudoti kosmetiniais tikslais (pavyzdžiui, jo pagrindu ruošti kaukes, įdedant kitų vaistinių augalų – ramunėlių, medetkų, čekės – nuovirų) arba kompleksiniam skrandžio opos gydymui. Tuomet į aliejų reikia įdėti šiek tiek medaus, virto vandens vonelėje pusvalandį.
Sultys
Norint gauti pakankamai sulčių ir tuo pačiu geros kokybės, turinčių daug naudingų medžiagų, reikia paruošti augalo lapus, kuriam jau ne mažiau kaip dveji metai. Planuojant sulčių ruošimą, laistymą reikia nutraukti 7 dienas. Geriau nupjauti mėsingiausius ir didžiausius lapus – iš jų išeis daugiau gydomųjų sulčių.
Lapus nuplauti, nusausinti rankšluosčiu ir padėti į šaldytuvą; po to, kai jie paguli savaitę ir sukaups naudingas medžiagas, susmulkinti. Kalankę galima sutrinti trintuvu, mėsmale arba česnako spaudikliu, o tada išspausti sultis per marlę. Išspaustas sultis supilti į stiklinį indą su gerai priglundančiu kamščiu ir padėti į šaldytuvą. Negalima laikyti gatavo produkto ilgiau nei dvi tris savaites.
Naudojimas kosmetologijoje
Naminės kosmetikos priemonės iš kalankė yra labai veiksmingos ir gana populiarios. Moterys išmoko naudoti jos naudingas savybes, kad būtų gražios, tam ruošia kaukes ar losjonus. Reikia nepamiršti: jei kosmetikos priemonė sukėlė dirginimą arba atsirado kita neigiama reakcija, procedūras reikia nutraukti.

Gražiai veido odai
Kalankė gali normalizuoti odą, išvalyti poras, pašalinti riebalų perteklių, atsikratyti bėrimų, pašviesinti pigmentines dėmes.
Kad oda išsivalytų ir įgytų gražią spalvą, reikia nuimti odą nuo lapo ir minkštimu nuvalyti veidą. Tada švelniai patapšnoti odą ir palaukti, kol gydomasis mišinys susigers. Nenusiplovus, iš karto užtepti drėkinamąjį kremą.
Jei reikia šiek tiek nusausinti pernelyg riebią odą, liepų, ramunėlių ir mėtų lapus reikia užpilti nedideliu kiekiu verdančio vandens ir po pusvalandžio vandenį nupilti. Kalankės sultis sumaišyti su garintomis žolelėmis ir užtepti ant veido odos 20–25 minutėms.
Odos jaunystės losjonas
Šią priemonę galima naudoti ne tik riebiai, bet ir sausai odai. Sumaišyti šaukštą sulčių ir pusę stiklinės virinto vandens su arbatiniu šaukšteliu medaus. Šią priemonę galima naudoti po vakarinio prausimosi kaip priežiūros priemonę.
Gražiems plaukams
Naudingos priemonės kalankės pagrindu – kaukės ir nuovirai – daro plaukus tvirtesnius, storesnius ir minkštesnius, suteikia jiems gražų blizgesį.
Kaukei reikia sumaišyti po arbatinį šaukštelį kalankės, česnako ir beržo sulčių bei medaus. Įdėti trynį, išmaišyti. Užtepti ant plaukų, paskirstyti kaukę per visą ilgį, apvynioti galvą maistine plėvele, o ant jos – didelį rankšluostį. Po 2 valandų kaukę nuplauti šampūnu.
Rankoms ir nagams
Kalankė puikiai suminkština rankas. Be to, dėl antiseptinių savybių jos sultimis gydomas nagų grybelis, todėl ir nagų plokštelė, ir odelė gana greitai grįžta į normalią, sveiką būseną.
Galima sumaišyti lašelį ar du kalankės sulčių su įprastu rankų kremu, kuriuo naudojatės kasdien. Geriau patepti rankas prieš miegą, o tada užsimauti specialias medvilnines pirštines.
Norint atsikratyti grybelio, kiekvieną nagą reikia apvynioti marle, suvilgyta sultyse. Tada užsimauti medvilnines pirštines. Procedūrą kartoti kiekvieną dieną, kraštutiniu atveju kas antrą dieną, kol grybelis išnyks.
Kaip teisingai prižiūrėti kalanchoe
Kalankė yra gana nereikli, bet nemėgsta labai karštos saulės, geriausia vieta jai – rytinis langas, kur saulė būna tik iki pietų. Patalpą reikia dažnai vėdinti, bet skersvėjai augalui nepatinka.
Temperatūrą vasarą reikia palaikyti +20…+25°C, o žiemą – +15°C, kitaip kalankė gali žūti. Vasarą būtų gerai išnešti augalą į balkoną ar terasą.
Jūs neturėtumėte per gausiai laistyti kalankės, ji nepakenčia per didelės drėgmės, nes šaknys gali pradėti pūti. Dirva tarp laistymų turi spėti išdžiūti. Vasarą laistyti reikia kas 3–4 dienas, žiemą pertrauka turėtų būti nuo 8 iki 15 dienų. Prieš laistymą vanduo turi stovėti parą.
Augalas auga greitai, persodinimo jam reikia dažnai, bet geriausia tai daryti pavasarį. Vazoną reikia imti 3–4 cm platesnį nei ankstesnį, į dugną būtinai pilant drenažą, kad šaknys nepūtų. Geriausia žemę paruošti iš lapų ir velėnos dirvožemio mišinio.
Kalankė dauginama auginiais, sėklomis ir vaikais.
Ar galima valgyti šviežius kalanchoe lapus?
Pirmiausia žmonės pastebėjo gydomąsias kalankės savybes ir tik vėliau nusprendė pabandyti ją naudoti ir kulinariniais tikslais. Augalas gausus vitaminų ir mineralinių medžiagų, todėl patiekalai iš jo yra tikrai naudingi, tačiau kadangi jo lapai turi aštrų ir kartoką skonį, jie nebuvo plačiai paplitę. Tokie patiekalai labiau tinka tiems, kurie domisi sveikata palaikančia mityba, nes padeda atstatyti organizmą po operacijos ar alinančios ligos, padeda išvalyti kraują, saugo nuo peršalimo, šalina kenksmingas medžiagas.

Geriausiai kalankės sutraukiantį ir kartoką skonį sumažina agurkas, todėl derinyje su juo gydomąjį augalą visiškai galima naudoti salotose.
Neblogas kalankės derinys su morka ar avokadu, žaliomis salotomis, šviežiais žirneliais, pagardintas alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių užpilu.
Galima pabandyti paruošti vinigretą su kalanke. Jam, kaip įprasta tokiam patiekalui, reikės išvirti 3 bulves, po vieną buroką ir morką. Daržoves nulupkite ir supjaustykite, į jas įdėkite 2 supjaustytus raugintus agurkus, saują raugintų kopūstų. Taip pat supjaustykite marinuotus pievagrybius (40 g), kalankės lapus (30–40 g), žaliuosius svogūnus. Pasūdykite, užpilkite saulėgrąžų aliejumi – geriau nerafinuotu, su sėklų kvapu.
Ar kalanchoe yra nuodingas katėms?
Katės gana dažnai bando graužti kambarinius augalus, ir toli gražu ne visi namų palangės gyventojai yra jiems naudingi ar bent jau nekenksmingi. Taigi, nors kalankė laikoma gydomuoju augalu, ji pavojinga katei, nes gali rimtai pakenkti augintinio sveikatai ir net sukelti apsinuodijimą. Ji dirgina virškinamąjį traktą, dėl to atsiranda vėmimas ir viduriavimas. Kai kuriais atvejais augalo sultys gali net išprovokuoti širdies problemas, iki širdies ritmo sutrikimo.
Kontraindikacijos vartojimui
Bet koks vaistinis augalas turi kontraindikacijų, ir kalankė nėra išimtis. Ir jei kaip išorinė priemonė ji yra praktiškai saugi, tai sergant kai kuriomis ligomis, vartojant viduje, galimas savijautos pablogėjimas. Kad to išvengtumėte, reikia prisiminti, kad negalima naudoti kalankės, jei pasireiškia alergija augalo komponentams ir individualus netoleravimas.
Kontraindikuotina gydymas taip pat sergantiems sunkia bronchine astma ir sunkiu cukriniu diabetu, kai organizmas yra labai nusilpęs. Tiesioginė kontraindikacija yra žemas kraujospūdis, kepenų cirozė ir hepatitas, sąnarių ligos ir onkologinės problemos.
Viduje negalima vartoti kalanchoe priemonių ir nėščioms moterims, siekiant išvengti persileidimo. Išorinis augalo naudojimas būsimoms mamoms yra visiškai leistinas.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
