Raudonėlis: gydomosios savybės ir kontraindikacijos

Mairūnas – augalų gentis, priklausanti Notrelinių (Lamiaceae) šeimai. Viena populiariausių rūšių – paprastasis mairūnas, geriau žinomas kaip prieskonis oregano. Ši žolė turi ne tik malonų aštrų aromatą, naudojamą kulinarijoje. Ji taip pat pasižymi naudingomis savybėmis ir gali būti naudojama įvairių ligų gydymui. Norint žinoti, kaip naudoti mairūną, svarbu suprasti, kokios naudingos savybės jam būdingos, kas konkrečiai įeina į augalo sudėtį.

Cheminė sudėtis

Daugelis Mairūno genties atstovų turi vertingą sudėtį. Medžiagos, esančios augalinėje žaliavoje, padeda kovoti su ligomis, stiprina organizmą, skatina greitą atsigavimą ir gerina savijautą. Mairūne yra visas sveikatai naudingų medžiagų kompleksas.

1. Vertingiausia medžiaga, įeinanti į mairūno sudėtį, – karvakrolis. Tai galingas antibiotikas, veiksmingas prieš dažniausiai paplitusias bakterijų padermes.
2. Terpenas – antimikrobinė ir priešuždegiminė medžiaga, padedanti kovoti su įvairiomis infekcijomis.
3. Elago rūgštis – galingas antioksidantas, apsaugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimų. Padeda išvengti aterosklerozės ir vėžio, pasižymi kardioprotekciniu poveikiu.
4. Naringinas – medžiaga, stiprinanti antioksidacinį poveikį, stabdanti navikinių ląstelių augimą ir dalijimąsi.
5. Timolis – medžiaga, užtikrinanti antiseptinį ir priešgrybelinį poveikį, galinti stimuliuoti imuninę sistemą ir valyti organizmą nuo susikaupusių toksiškų medžiagų. Taip pat timolis skatina greitą žaizdų ir opų gijimą.
6. Seskviterpenai – medžiagos, pasižyminčios antiparazitiniu poveikiu, normalizuojančios žarnyno veiklą, šalinančios spazmus, raminančios nervų sistemą.
7. Geranilo acetatas – komponentas, skatinantis fermentų gamybą, normalizuojantis virškinimą, pasižymintis švelniu diuretiniu poveikiu.
8. Polifenoliniai junginiai – plataus veikimo spektro medžiagos, veikiančios imuninę ir širdies bei kraujagyslių sistemą.
9. Flavonų grupės glikozidai (5 rūšys) – tai komponentai, pasižymintys antivirusiniu aktyvumu, stimuliuojantys kraujodaros procesus, didinantys apsauginių mechanizmų efektyvumą.
10. Rauginės medžiagos – pagreitina regeneraciją, normalizuoja išmatas viduriuojant, nustato tinkamą medžiagų apykaitos greitį ir aktyvina fermentų gamybą.
11. Antioksidacinio poveikio vitaminai (C, A, E), B grupės vitaminai, mineraliniai junginiai didelės koncentracijos.

Augalo sudėtis lemia gydomąsias savybes. Paprastasis raudonėlis turi didžiausią eterinio aliejaus ir kitų aktyvių komponentų, turinčių gydomąjį poveikį, koncentraciją.

Kaip atrodo ir kur auga

Raudonėlis yra daugiametis žolinis augalas su smulkiais, aromatingais žiedais. Netradicinėje medicinoje ir kulinarijoje dažniausiai naudoja labiausiai paplitusią rūšį – paprastąjį raudonėlį.

Šis augalas užauga 30–50 cm aukščio. Dažniausiai raudonėlis aptinkamas Viduržemio jūros baseino šalyse. Ūgliai ir daigai yra žalios arba rausvos spalvos, ant jų pakaitomis išsidėstę plaukuoti kiaušiniški arba ovalūs lapai trumpais lapkočiais. Augalo žiedai gali būti įvairių spalvų – nuo baltos iki violetinės – priklausomai nuo rūšies. Žiedynai dideli, sudaryti iš smulkių žiedų, skleidžiančių išraiškingą aromatą, kuris vilioja bites.

Rūšys

Botanikai ir klasifikatoriai suskirstė raudonėlių gentį į 55 atskiras rūšis. Šių rūšių tėvynė yra Pietų ir Vakarų Azija, Šiaurės Amerika. Dauguma jų paplitusios Viduržemio jūros šalyse. Eurazijos teritorijoje populiarios tik kelios rūšys, kurios auga daugiausia žemyno europinėje dalyje, taip pat Pietų Sibire. Štai populiariausios rūšys:

• paprastasis;
• majūnas;
• sirinis;
• kritinis.

Paprastasis raudonėlis – tai būtent ta veislė, kuri žinoma kaip populiarus prieskonis oregano. Ši rūšis pripažinta vertingiausia kulinarijoje, medicinoje ir parfumerijos pramonėje.

Kuo skiriasi čiobrelis nuo raudonėlio

Čiobrelis ir raudonėlis turi bendrų savybių – abi gentys priklauso Notrelinių šeimai. Be to, čiobrelis taip pat turi išorinių panašumų, dėl kurių jis kartais painiojamas. Bet tai du visiškai skirtingi augalai. Čiobrelis yra labai žemaūgis augalas, raudonėlis paprastai yra didesnis ir aukštesnis. Taip pat raudonėlis turi didesnius žiedynus ir lapus. Skiriasi ir augalų cheminė sudėtis, nors jie turi panašių gydomųjų savybių.

Rinkimas ir laikymas

Paruošti raudonėlį labai paprasta – ši žolė turi labai ilgą žydėjimo laikotarpį. Pirmieji žiedynai pradeda skleistis birželio pabaigoje. Jau po 2–3 savaičių galima pradėti rinkti. Reikia nupjauti minkštus ūglius su žiedynais ne žemiau kaip 25 cm nuo žemės. Nupjautas šakeles reikia išdžiovinti – ant paskleistos staltiesės, vystyklų ar popieriaus lapo. Sausą, susmulkintą žolę geriau laikyti uždaroje taroje. Taip ji galės išlaikyti savo naudingas savybes 2 metus.

Gydomosios raudonėlio savybės

Dėl turtingos sudėties žolė pasižymi daugybe naudingų savybių. Ji teigiamai veikia moters organizmą, taip pat skatina greitą pasveikimą sergant įvairiomis vaikų ligomis. Nedideliais kiekiais ją gali naudoti ir vyrai. Yra daugiau nei trisdešimt ligų, kurioms esant raudonėlis gali būti naudingas.

Moterims

Paprastasis raudonėlis – „moters gydytojas“. Šis augalas naudojamas ginekologinių problemų ir hormoninio fono sutrikimų terapijoje. Raudonėlis teigiamai veikia savijautą menstruacijų metu, padeda normalizuoti hormoninį foną ir padaryti ciklą reguliarų. Žolė naudojama kompleksiniuose mišiniuose, kuriuos galima vartoti planuojant nėštumą, siekiant padidinti vaisingumą.

Raudonėlis ne tik padeda normaliam hormoniniam fonui, bet ir efektyviai apsaugo moters reprodukcinius organus nuo navikų ir piktybinių darinių. Ši žolė naudojama kaip profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo erozijos, kiaušidžių uždegimo. Jei diagnozuotos cistos ar polipai, taip pat galima naudoti raudonėlio užpilus kompleksinės terapijos sudėtyje.

Vyrams

Raudonėlio nerekomenduojama per dažnai naudoti vyrų terapijai, nes jame yra augalinių hormonų, kurių formulė ir struktūra identiška estrogenui. Tačiau vyrai taip pat gali naudoti šios žolės galią kovojant su šiomis problemomis:

• uretritas;
• prostatitas;
• šlapimo ir lytinių organų sistemos infekcijos.

Ši žolė naikina patogeninę bakterinę mikroflorą ir apskritai palankiai veikia šlapimo išskyrimo sistemą. Tačiau gydymo kursas neturi viršyti 7 dienų, nes žolė gali paveikti reprodukcinės sistemos funkcionavimą ir pakeisti hormoninį foną.

Perdozavimas, per ilgai trunkantis vartojimas ir piktnaudžiavimas šiuo augalu gali sukelti lytinę disfunkciją. Per dažnas prieskonio naudojimas maiste gali tapti ankstyvos impotencijos priežastimi vyrams ar net išprovokuoti nevaisingumą. Todėl svarbu nepiktnaudžiauti šia augaline priemone, o atsiradus nerimą keliantiems simptomams – nedelsiant nutraukti vartojimą ir kreiptis pagalbos į gydytoją.

Nėštumo metu

Vienintelis moters gyvenimo laikotarpis, kai nereikėtų vartoti raudonėlio viduje, – tai nėštumas. Šiuo laikotarpiu labai pavojinga naudoti įvairius žolelių mišinius, kurių sudėtyje yra augalinių hormonų. Dėl raudonėlio ar šios žolės naudojimo maiste gali sutrikti hormonų pusiausvyra organizme. Ypač pavojingas toks scenarijus pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai nekontroliuojamas žolelių vartojimas baigiasi persileidimu.

Nėštumo metu raudonėlį galima naudoti išoriškai arba kaip inhaliacijų priemonę, pavyzdžiui, peršalus, tačiau tokius veiksmus būtina derinti su gydančiu gydytoju. Kartais net maža aktyviųjų medžiagų dozė gali išprovokuoti problemas, susijusias su vaisiaus vystymusi ar nėštumo eiga.

Žindymo laikotarpiu

Nuo seniausių laikų maitinančios motinos naudojo raudonėlį kaip priemonę, normalizuojančią pieno gamybą, užkertančią kelią sąstingio reiškiniams ir saugančią nuo mastopatijos. Ši augalinė priemonė gali normalizuoti hormoninį foną, padeda greičiau atsigauti po gimdymo. Be to, žindymo metu raudonėlis palaiko moters sveikatą, padeda susidoroti su nuovargiu, dirglumu, normalizuoja miegą.

Vaikams

Ankstyvame amžiuje medikai nerekomenduoja naudoti raudonėlio, geriausia pradėti jį vartoti po trejų metų. Vaikams šis augalas gali suteikti didžiulę naudą. Pirma, raudonėlis stimuliuoja nervų sistemą, padeda kontroliuoti streso lygį, taip pat skatina greitą atsipalaidavimą ir gerina atmintį. Be to, raudonėlis gali būti naudojamas pediatrijoje gydant šias ligas:

• šlapimo takų infekcijos;
• alerginės reakcijos;
• bronchinė astma;
• angina;
• stomatitas;
• miego sutrikimai;
• peršalimas.

Vaikams dažniausiai naudojama silpna šio augalo arbata. Per didelė natūralių medžiagų koncentracija gali sukelti endokrininius sutrikimus. Taip pat raudonėlį galima naudoti paaugliams – jis padeda esant lytinio brendimo vėlavimui, normalizuoja hormonų foną. Mergaitėms paauglystės laikotarpiu raudonėlis gali tapti saugiu natūraliu vaistu nuo spuogų.

Raudonėlis liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje raudonėlis dažniausiai naudojamas kaip dezinfekcinė ir priešuždegiminė priemonė. Be to, augaliniai ekstraktai padeda kovoti su įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, kurias lydi kosulys. Raudonėlis turi atsikosėjimą skatinantį, prakaitavimą ir tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį, mažina kraujospūdį, normalizuoja nervų sistemos veiklą ir gliukozės kiekį kraujyje. Šis augalas taip pat naudingas sergant moterų ir vyrų reprodukcinės sistemos ligomis. Tačiau kiekvienai diagnozei taikomas skirtingas vartojimo būdas.

Sergant cukriniu diabetu

Tyrimai parodė, kad raudonėlis veiksmingas sergant cukriniu diabetu. Ši žolė turi tokius gydomuosius poveikius:

• mažina cukraus kiekį kraujyje;
• normalizuoja insulino gamybą;
• didina ląstelių jautrumą insulinui;
• valo organizmą nuo medžiagų apykaitos šalutinių produktų.

Sergant cukriniu diabetu, žolelių nuovirą reikia gerti kursais po savaitę, vartojant po 100 ml ryte ir vakare, prieš pusryčius ir vakarienę. Nuovirą reikia ruošti iš 20 g žolės ir 500 ml vandens, troškinti vandens vonelėje 30 minučių.

Sergant pankreatitu

Jei diagnozuotas lėtinis pankreatitas, galima pagerinti savijautą ir suaktyvinti kasos atsistatymo procesus naudojant raudonėlio nuovirą. Jį reikia gerti po 2 valgomuosius šaukštus griežtai prieš valgį, likus 10 minučių. Nuovirą reikia ruošti iš 600 ml vandens ir 1 valgomojo šaukšto mišinio, virti 5 minutes ant silpnos ugnies, tada atvėsinti ir perkošti. Laikyti šaldytuve. Paūmėjimo atveju gydymą nutraukti.

Sergant lėtiniu pankreatitu, šį augalą taip pat galima naudoti kartu su kitomis žolelėmis, kurios skatina kasos fermentų gamybą, šalina uždegimą, spazmus ir skausmus. Kasai atstatyti naudojamas toks mišinys:

• 5 g susmulkintos saldymedžio šaknies;
• 10 g paprastojo raudonėlio;
• 20 g šlamučio;
• 10 g vaistinės ramunėlės.

Būtina paimti žolelių tokiomis proporcijomis, sumaišyti ir virti 1 litre vandens 30 minučių. Nuovirui atvėsus, perkošti per marlę ir laikyti šaldytuve. Gerti prieš kiekvieną valgį po 40 ml nuoviro, užgeriant stikline šilto vandens. Dėl tokio požiūrio per 1 mėnesį pavyks pasiekti daugelį terapinių efektų:

1. Sustabdyti kasos ląstelių mirimo procesą.
2. Normalizuoti fermentų gamybą.
3. Atkurti normalų apetitą ir pagerinti virškinimą.
4. Atsikratyti poreikio reguliariai vartoti fermentinius preparatus, kurie kenkia skrandžiui.
5. Sumažinti uždegimą ir atsikratyti lėtinių skausmų kairėje pusėje.

Svarbu suprasti, kad jokie vaistai augalinės kilmės žaliavų pagrindu neveiks be gydomosios dietos. Kad išgydytų pankreatitą, reikia mažiausiai 2 mėnesius maitintis dietiniu maistu, pašalinti rūgštų, sūrų, aštrų, keptą. Taip pat verta gerti karbonatinės sudėties mineralinį vandenį po 1 puodelį ryte ir vakare, naudojant jį nuovirui užgerti.

Sergant gastritu

Jei gastritas perėjo į lėtinę stadiją, organizme aktyviai dauginasi bakterijos – helikobakterijos. Tai patogeninių mikroorganizmų rūšis, kuri pažeidžia skrandžio ir žarnyno gleivinę. Raudonėlis padeda jas sunaikinti, taip pašalindamas gastrito atsiradimo priežastį. Reikia gerti užpilą 3 savaites, griežtai prieš kiekvieną valgį po 30 ml. Užpilą galima paruošti kelioms dienoms – užplikyti 250 ml verdančio vandens 1 valgomąjį šaukštą žolės ir palikti po dangčiu 2 valandas.

Sergant mažo rūgštingumo gastritu ypač veiksmingas yra raudonėlio naudojimas, tačiau šiuo atveju geriau jį derinti su kitomis žolelėmis, kurios skatina skrandžio sulčių gamybą. Veiksmingu pripažintas trijų žolelių mišinys – šalpusnis, bitkrėslė, raudonėlis. Visas žoleles imti lygiomis dalimis, užplikyti 1 valgomąjį šaukštą mišinio 700 ml vandens ir gerti po 200 ml 3 kartus per dieną. Gydymo kursą atlikti ne ilgiau kaip 14 dienų. Norint pasiekti stabilią remisiją, reikia periodiškai atlikti tokį gydymą – ne dažniau kaip 1 kartą kas 3 mėnesius.

Žarnynui

Kolitas, žarnų nepraeinamumas, vidurių užkietėjimas, pūtimas ir mikrofloros problemos – tai ligos ir būklės, kurioms naudojamas raudonėlis. Žarnynui gydyti galima vartoti degtinės tinktūrą – po 1 arbatinį šaukštelį 2 kartus per dieną, prieš valgį. Tinktūrą reikia gerti atskiestą – su virintu vandeniu. Gydymo kursas neturi viršyti 1 savaitės. Esant mikrofloros problemoms ir pašalintam apendiksui, galima vartoti po žiupsnelį sausos žolės 2–3 kartus per dieną. Ji padeda atkurti mikrofloros pusiausvyrą žarnyne.

Kepenims

Paprastasis raudonėlis pasižymi hepatoprotektorinėmis savybėmis, turi medžiagų, valančių kepenis ir atkuriančių jų ląsteles. Norėdami išvalyti kepenis, galite naudoti raudonėlio pieno nuovirą – virti liesame piene (500 ml) 2 valgomuosius šaukštus žolės, palikti 2 valandoms, tada perkošti ir vartoti po 50 ml pusvalandį prieš valgį.

Galima naudoti raudonėlį gryna forma greitam ir efektyviam kepenų valymui. Būtina užplikyti arbatą iš šio augalo, po atvėsinimo įpilti šviežių citrinų sulčių ir gerti prieš valgį, 30–40 minučių. Tokia arbata gali stimuliuoti tulžies gamybą ir toksinų išskyrimą iš kepenų. Vienintelis šio augalo trūkumas – jis sukelia ryškų vidurius laisvinantį poveikį, taip pat šiek tiek padidina apetitą.

Kitas būdas naudoti raudonėlį kepenų valymui – mišinio paruošimas. Reikia paimti 2 dalis raudonėlio, 2 dalis erškėtrožių vaisių ir 1 dalį artišokų vaisių. 50 g mišinio užpilti 2 l šalto vandens, virti ant minimalios ugnies 40 minučių, kad išgaruotų 500–600 ml skysčio. Gautą priemonę atvėsinti ir perkošti, o vėliau gerti po 50 ml 3 kartus per dieną.

Sergant cholecistitu

Raudonėlis stimuliuoja tulžies gamybą, taip pat tonizuoja tulžies pūslės sieneles, atstatydamas jų motorinę funkciją. Sergant lėtiniu cholecistitu, jei nėra latakų užsikimšimo, galima naudoti tokį receptą:

• užplikyti 400 ml verdančio vandens raudonėlio ir kraujažolės mišinį;
• palaikyti 3 valandas;
• gerti po 1 valgomąjį šaukštą prieš kiekvieną valgymą.

Gydymo metu (ne mažiau 14 dienų) reikia laikytis dietos ir valgyti dalimis. Nesilaikant šios sąlygos, rezultatas bus neišreikštas.

Sergant cistitu

Tulžies pūslės uždegimas gydomas vandeniniu raudonėlio užpilu ar arbata. Reikia gerti užpilą po 100 ml 4–5 kartus per dieną, arbatą – 3–4 kartus. Taip pat galima naudoti stiprų šio augalo nuovirą vonelėms, kad pašalintumėte skausmo pojūčius ir deginimą.

Augalo gebėjimą sustabdyti uždegiminius procesus šlapimo sistemos organuose seniai pastebėjo farmacininkai. Jie pradėjo naudoti šį augalą populiaraus preparato, pavadinimu „Urolesanas“, gamybai. Jis gerai pasitvirtino gydant cistitus vyrams ir moterims, pripažintas viena iš efektyviausių ir saugiausių natūralių priemonių. Šio preparato sudėtyje raudonėlis derinamas su šiomis žolėmis:

• pipirmėtė;
• ricinas;
• apyniai;
• laukinė morka.

Augalų ekstraktai yra didelės koncentracijos, todėl net maža vaisto dozė gali pašalinti spazmus, uždegimą, skausmo pojūčius, taip pat blokuoti patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi.

Sergant prostatitu

Gydant prostatitą nereikėtų pasikliauti tik raudonėliu. Šis augalas gali būti tik pagalbinė priemonė, nes norint pasiekti rezultatą, jį reikia vartoti ilgai (ne mažiau 45–60 dienų), o vyrams toks ilgalaikis vartojimas draudžiamas, tai neigiamai veikia potenciją. Geriau raudonėlį naudoti tik ūminiu periodu, kad pašalintumėte uždegimą ir infekciją. Gydymui galima naudoti nuovirą ar tinktūrą. Nuovirą gerti po 40–50 ml 3 kartus per dieną, vakarinė porcija gali būti didesnė. Tinktūrą reikia gerti taip pat tris kartus per dieną, bet po 1 arbatinį šaukštelį.

Sergant mastopatija

Raudonėlis įeina į daugelio populiarių mišinių, veiksmingų sergant mastopatija, sudėtį. Galima naudoti jį ir atskirai – vartoti į vidų po 100 ml užpilo 2 kartus per parą, taip pat daryti kompresus prieš miegą. Taip pat galima naudoti mišinyje – maišyti raudonėlį su akacijos žiedais, dviname dilgėle, medetkomis ir apynių spurgais. Visas žoleles imti vienodais kiekiais. 1 arbatinį šaukštelį mišinio užplikyti puodeliu verdančio vandens, palikti pritraukti ir vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 4–5 kartus per dieną prieš valgį. Iki vakaro likusį užpilą naudoti kompresui ant skaudančios krūties.

Sergant angina

Kovojant su angina naudojamas vandeninis augalo užpilas arba eterinis aliejus. Norint paruošti užpilą gargaliavimui, reikia 1 valgomąjį šaukštą mišinio užplikyti 500 ml verdančio vandens, palikti pritraukti 30 minučių. 3 lašus eterinio aliejaus įlašinti į 250 ml vandens, tada naudoti gargaliavimui. Raudonėlį tokiu būdu galima naudoti tik nesant alerginių reakcijų.

Menopauzės metu

Paprastasis raudonėlis – populiariausia žolė iš visų egzistuojančių „moteriškų“ augalų. Jį galima naudoti siekiant pašalinti nemalonius menopauzės simptomus ir išlaikyti gerą savijautą natūralaus organizmo persitvarkymo laikotarpiu. Norint susidoroti su moteriškomis problemomis menopauzės metu, tris kartus per parą reikia užplikyti raudonėlio arbatos ir gerti ją su medumi.

Esant kosuliui

Su kosuliu taip pat galima susidoroti naudojant raudonėlį, tačiau nereikėtų šios žolės naudoti sergant ūmine pneumonija – yra didelė rizika, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Yra trys populiariausi kosulio receptai naudojant raudonėlį.

1. Termose užplikyti 1 valgomąjį šaukštą žolės 0,5 l verdančio vandens, palaikyti 3 valandas ir gerti po 100 ml kas 3–4 valandas.
2. Sausam kosuliui geriau naudoti nestiprią arbatą iš raudonėlio ir šalpusnio. Žoles sumaišyti santykiu 2:1, t.y. imti 2/3 raudonėlio ir 1 dalį šalpusnio. Mišinį užplikyti prieš pat vartojimą, palikti pritraukti 3 minutes ir gerti su medumi.
3. Esant produktyviam kosuliui, į bet kokį masažinį aliejų įlašinti 5 lašus raudonėlio eterinio aliejaus ir trinti krūtinės ląstą.

Užpilus taip pat galima naudoti išoriškai kompresams. Svarbu atminti, kad kompresų ir trynimo metu reikėtų vengti vietos, kurioje yra širdis.

Esant epilepsijai

Raudonėlis normalizuoja nervų sistemos funkcionavimą, padeda išvengti epilepsijos priepuolių ir atkurti normalią gyvenimo kokybę sergant šia liga. Būtina naudoti augalo nuovirą, kad būtų sumažintas priepuolių dažnis. Nuovirą reikia ruošti vandens vonelėje, išverdant 2 l vandens 3 valgomuosius šaukštus žolės, gerti po 50 ml 2 kartus per dieną prieš valgį.

Nuo hipertenzijos

Hipertenzinę ligą sunku išgydyti vien tik raudonėliu. Todėl reikia naudoti visus prieinamus metodus, o svarbiausia – laikytis dietos ir kuo mažiau vartoti druskos. Sergant hipertenzija negalima naudoti spiritinės tinktūros, nes alkoholis gali išprovokuoti priepuolį ir panaikinti gydomąjį poveikį. Rekomenduojama naudoti arbatą iš raudonėlio – užplikyti ½ arbatinio šaukštelio žolės, palaikyti 5–6 minutes ir gerti su medumi arba nedideliu kiekiu cukraus sirupo. Galima ruošti arbatą iš mėtų, melisos ir raudonėlio.

Sergant bronchitu

Norint atsikratyti bronchito, reikia paruošti stiprų užpilą inhaliacijoms. Užplikyti 500 ml verdančio vandens 3 valgomaisiais šaukštais žolės, palaikyti 10–15 minučių ir kvėpuoti garais. Be to, reikia gerti raudonėlio arbatą 3 kartus per dieną, o gydymą galima papildyti trynimais – degtinės tinktūra arba masažiniu aliejumi, įlašinus 3–5 lašus raudonėlio eterinio aliejaus.

Nuo onkologinių ligų

Raudonėlio arbata ir šaltas žolės užpilas naudojami kaip pagalbinės priemonės gydant onkologines ligas. Ši priemonė padeda pasiekti šiuos rezultatus:

• pašalinti toksinus po chemoterapijos;
• sustabdyti vėžinių navikų augimą;
• pagerinti savijautą ir skatinti imunitetą kovojant su liga.

Griežtai draudžiama naudoti užpilą sergant kraujo ir limfinės sistemos onkologinėmis ligomis. Visais kitais vėžio atvejais būtina pasitarti su gydytoju ir parinkti optimaliai tinkančią dozę.

Esant alergijai

Žolės užpilas gali tarnauti kaip galingas antialerginis preparatas. Sergant alerginiais dermatitais jį galima naudoti vonelėms arba trynimui. Išbėrimą, diatezę ant odos visiškai įmanoma pašalinti vartojant užpilą viduje. Reikia kiekvienam vartojimui užplikyti šviežią priemonę (1 arbatinis šaukštelis žolės stiklinei verdančio vandens), palaikyti 30 minučių ir gerti 3 kartus per parą. Jei alerginę reakciją sukėlė kiti notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalai, raudonėlio naudoti griežtai draudžiama, jis gali tik pabloginti būklę, nes savo sudėtyje turi panašų medžiagų rinkinį.

Sergant astma

Jei nėra alerginės reakcijos, galima gydyti astmą raudonėlio užpilu. Reikia užplikyti 1 l verdančio vandens 2 valgomaisiais šaukštais žiedynų, gerti po 50 ml 3–4 kartus per dieną 2 savaites, o po to padaryti pertrauką. Norint sustiprinti poveikį, galima taip pat naudoti aromatinius aliejų mišinius, į kurių sudėtį įeina raudonėlio eterinis aliejus.

Esant depresijai

Šioje žolėje esančios medžiagos gali skatinti „laimės hormonų“ gamybą, būtent todėl raudonėlis veiksmingai kovoja su depresija. Norint susidoroti su depresiniu sutrikimu, reikia naudoti tradicinį žolės užpilą, gerti po 50 ml 3 kartus per dieną. Užpilą ruošti iš 2 valgomųjų šaukštų mišinio ir 500 ml vandens, termose palaikyti 5–6 valandas.

Nuo nemigos

Miego sutrikimus, susijusius su stresu, pervargimu ir padidėjusiais emociniais krūviais, galima pašalinti naudojant arbatą arba tinktūrą, pagamintą iš oreganos. Arbatą reikia gerti 10 dienų prieš pat miegą, 20–30 minučių prieš tai. Tinktūrą gerti maždaug 1 valandą prieš miegą, po 1 valgomąjį šaukštą. Tinktūrą galima skiesti vandeniu. Kad miegas būtų tvirtas, aromatinėje lempoje galima naudoti oreganos ir levandų eterinių aliejų mišinį.

Nuo parazitų

Valgant patiekalus, pagamintus su oreganu, yra geriausia profilaktika nuo užsikrėtimo parazitais. Būtent todėl daugelyje Viduržemio jūros šalių, kur pagrindinis raciono komponentas yra jūros gėrybės, šis prieskonis naudojamas beveik kiekviename recepte.

Žarnyno parazitams šalinti taip pat galima naudoti šį augalą. Yra du receptai, kurie padės atsikratyti kirmėlių.

1. Paimti lygiomis dalimis šimtaziedės, oreganos ir jonažolės. Užplikyti 1 valgomąjį šaukštą 250 ml verdančio vandens. Padalinti į 2 dozes ir gerti ryte bei vakare. Kartoti visą savaitę.
2. Paimti sausų oreganos miltelių, ištrinti su medumi santykiu 1:1, vartoti nevalgius po 1 valgomąjį šaukštą (be kaupo), užgeriant dideliu kiekiu šilto vandens.

Sausą žolę galima vartoti viduje tik tuo atveju, jei nėra jokių lėtinių skrandžio ir žarnyno ligų, priešingu atveju gali ištikti priepuolis arba prasidėti paūmėjimas.

Gydomųjų mišinių rūšys

Pagal diagnozę ir organizmo poreikius gaminamos skirtingos rūšys gydomųjų priemonių. Tai galima padaryti savarankiškai, naudojant prieinamus komponentus.

Užpilas

Vandeninis oreganos antpilas naudojamas gargaliavimui sergant angina, stomatitu, gingivitu, nuo kosulio sergant bronchitu ir kitomis uždegiminėmis ligomis. Taip pat jis naudojamas žaizdoms, opoms, įbrėžimams gydyti, kompresams, vonelėms. Iš jo galima gaminti losjonus, kurie veiksmingi gydant odos ligas. Norint paruošti antpilą, reikia užpilti 1 valgomąjį šaukštą sausos žolės 400 ml verdančio vandens, palaikyti 20–30 minučių, perkošti ir naudoti. Antpilą galima gerti viduje – po 30–50 ml kas 4 valandas, pageidautina prieš valgį.

Tinktūra

Degtinės tinktūrą iš oreganos reikia ruošti tamsaus stiklo butelyje. Reikia paimti 2 valgomuosius šaukštus žaliavos, pageidautina naudoti tik sausus žiedynus, užpilti 0,5 l degtinės ir uždaryti dangteliu. Tinktūrą palaikyti tamsioje vietoje 2 savaites, daugiausia 21 dieną. Po to perkošti ir perpilti į patogų indą naudojimui. Degtinės tinktūrą gerti prieš pat valgį – po 1 arbatinį šaukštą.

Nuoviras

Norint paruošti nuovirą, reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą žaliavos, užpilti verdančiu vandeniu ir virti vandens vonioje, kol bus paruošta (virti 30 minučių). Po to nuimti nuovirą, palikti po uždarytu dangčiu, kol visiškai atvės, tada perkošti per sietelį į švarų indą. Maksimalus laikymo laikas – 5 dienos.

Arbata

Raudonėlio arbata ruošiama paprastai – reikia užpilti 1 arbatinį šaukštelį žolės verdančiu vandeniu ir palaikyti 5 minutes. Ši arbata padeda nuraminti nervų sistemą, atsipalaiduoti, sustiprinti imunitetą, normalizuoti virškinimą ir skatinti laktaciją. Galima tiesiog įdėti sausą mišinį į žaliąją arba juodąją arbatą santykiu 1:1 arba paruošti gėrimą iš raudonėlio, mėtų ar aviečių lapų. Paimti po 1 arbatinį šaukštelį žolelių, užpilti 1 l verdančio vandens ir palaikyti 15–20 minučių, perkošti ir gerti kaip įprastą arbatą, bet ne daugiau kaip 2–3 puodelius per dieną.

Raudonėlio aliejus: savybės ir naudojimas

Raudonėlio eterinis aliejus pasižymi tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir kiti gydomieji preparatai, tačiau jame veikliosios medžiagos yra didžiausios koncentracijos. Jį galima naudoti kovojant su odos infekcijomis, esant virškinimo trakto ligoms, puikiai padeda nuo peršalimo ir kosulio. Be to, raudonėlio eterinis aliejus plačiai naudojamas kosmetologijoje kaip jauninanti priemonė, jo dedama į šampūnus, kremus, balzamus. Šis aliejus gali padėti sumažinti dantų skausmą ir burnos ertmės uždegimus, pašalina slogą ir gydo ausų ligas.

Raudonėlio aliejus padeda nuo šių ligų:

• skrandžio ligos – gastritai, opos;
• grybelinės odos ir gleivinių infekcijos;
• tulžies pūslės ligos, tulžies akmenligė, sąstingio reiškiniai, cholecistitas;
• parazitinės virškinimo trakto infekcijos;
• infekcinės bakterinės ir virusinės kvėpavimo organų ligos;
• apsinuodijimai maistu, viduriavimas ir intoksikacija;
• įvairių tipų ir etiologijos otitai;
• bronchinė astma ir alerginės reakcijos;
• odos ligos (grybelis, spuogai, karpios, psoriazė, egzema);
• nerviniai sutrikimai;
• šlapimo ir lytinės sistemos ligos.

Paprastasis raudonėlis yra puikus antidepresantas ir sėkmingai naudojamas ne tik fitoterapijoje, bet ir aromaterapijoje. Gydymo tikslais, sergant depresija ir nervų sistemos sutrikimais, naudojamas eterinis aliejus. Galima paimti kelis lašus aliejaus ir įlašinti į aromatinę lempą. Kvapo įkvėpimas gali palengvinti lėtinio streso simptomus, sumažinti galvos skausmą, atkurti energiją ir pagerinti žmogaus psichologinę būklę.

Naudojimas kosmetologijoje

Norint prižiūrėti plaukus ir odą, taip pat galima naudoti raudonėlį. Natūrali kosmetika, pagaminta iš šio augalo, pasižymi šiomis savybėmis:

• normalizuoja odos liaukų sekreciją;
• atkuria odos elastingumą;
• šalina bėrimus ir uždegimus;
• gerina veido spalvą;
• jaunina;
• balina.

Plaukams raudonėlis naudingas tuo, kad jis juos stiprina, skatina augimą, gerina kraujotaką, dėl ko plaukų svogūnėliai gauna sustiprintą mitybą. Yra ypač populiarių receptų, kuriuos galima pritaikyti namų sąlygomis.

1. Esant spuoguotai odai, gerai naudoti vandeninį užpilą prausimuisi iš 2 valgomųjų šaukštų žolės ir 500 ml vandens, geriau užpilti termose, taip pavyks pagaminti labiau koncentruotą priemonę.
2. Susilpnėjusius, trapius plaukus reikia skalauti vandeniniu užpilu, paruoštu pagal tą patį receptą. Galima supaprastinti užduotį – imti virintą vandenį ir įlašinti po 5 lašus eterinio aliejaus.
3. Odos šviesinimui ir tono išlyginimui geriau naudoti aliejinį ekstraktą. Į 100 ml augalinio aliejaus suberkite 2 šaukštus žolės, palaikykite parą kambario temperatūroje ir perkoškite. Naudokite vakariniam masažui.
4. Norint sustabdyti plaukų slinkimą, reikia naudoti kaukes su raudonėlio eteriniu aliejumi. Veiksmingas receptas: švariame inde sumaišyti po 1 šaukštą varnalėšų ir ricinos aliejaus, įlašinti 5 lašus raudonėlio eterinio aliejaus, įtrinti į plaukų šaknis ir palikti 1 valandai, nuplauti su šampūnu.
5. Jei ant odos atsirado uždegiminių spuogų, galite juos nuvalyti vandenilio peroksidu ir prieš miegą patepti raudonėlio eteriniu aliejumi. Jau iki ryto nuo spuogų liks tik vos pastebimos rausvos žymės.
6. Tiems, kurie kenčia nuo padidėjusio prakaitavimo, taip pat yra receptas su raudonėliu. Galima reguliariai rytais trinti pažastis ledo kubeliais, paruoštais iš žolės užpilo. Tai padės susitvarkyti su padidėjusiu prakaitavimu. Žolėje yra antimikrobinių komponentų, kurie pašalina prakaito kvapą.
7. Gerai naudoti vandenį su žolės eteriniu aliejumi arba raudonėlio užpilu vonelėms. Ši priemonė stiprina nagus, maitina odą, šalina pigmentaciją.

Raudonėlis gali sukelti alergiją, todėl prieš naudojant priemonę reikėtų išbandyti. Eterinio aliejaus negalima naudoti neskiesto – jis gali dirginti odą ir net palikti nudegimus dėl didelės veikliųjų medžiagų koncentracijos.

Raudonėlio naudojimas kulinarijoje

Raudonėlis kulinarijoje dažniausiai naudojamas džiovintas, kaip aštrus aromatinis priedas. Šis augalas yra universalus, jis dera prie mėsos ir žuvies patiekalų, naudojamas garnyrams, užkandžiams gaminti. Daugelyje šalių šis prieskonis naudojamas pirmiesiems patiekalams, jis taip pat dedamas į įvairius rauginius ir marinatus. Azijos šalyse, pavyzdžiui, labai populiarūs grybų ir agurkų receptai su šiuo prieskoniu. Tačiau raudonėlio naudojimo maisto gamyboje kultūra yra kiekvienoje šalyje. Žemiau pateikiami trys originalūs šio prieskonio receptai.

Raudonėliu įdaryti kalmarai

Universalus patiekalas, kuris nepaliks abejingų nieko. Jį galima naudoti kasdieniam ar šventiniam stalui.

Ingredientai:

• 6 vidutinio dydžio kalmarų skerdenėlės;
• 1,5 stiklinės virtų ryžių;
• 1,5 stiklinės meksikietiško daržovių mišinio;
• alyvuogių aliejus;
• sojų padažas;
• 2–3 šaukštai citrinos sulčių;
• 1 arbatinis šaukštelis raudonėlio.

Reikia nuplikyti skerdenėles, nuimti odelę. Giliame dubenyje sumaišyti 3 šaukštus alyvuogių aliejaus su citrinos sultimis ir 1 arbatiniu šaukšteliu sojų padažo. Įdėti ½ arbatinio šaukštelio raudonėlio. Paruošti įdarą – sumaišyti daržoves su ryžiais, taip pat įdėti nedidelį kiekį sojų padažo, alyvuogių aliejaus ir likusį raudonėlį. Įdaryti kalmarų skerdenėles ir įdėti į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę 25 minutėms, prieš tai uždengus folija.

Gėrimas iš raudonėlio

Gydomasis ir gaivinantis gėrimas padės ne tik numalšinti troškulį, bet ir išvalyti kraujagysles, sustiprinti imuninę sistemą, padidinti gyvybinės energijos lygį. Paruošti jį labai paprasta. Reikia paimti 2 l išgryninto vandens, užvirti ir atvėsinti iki 70 laipsnių. Į švarų indą sudėti porą šviežių raudonėlio šakelių, porą raudonojo baziliko daigų ir citriną, supjaustytą į 4 dalis. Visa tai užpilti šiek tiek atvėsusiu verdančiu vandeniu, uždengti dangčiu ir palikti brinkti 2 valandas. Gerti neribotu kiekiu vietoj vandens, pagardinant medumi arba cukrumi.

Salotos

Galima paruošti skanią salotą iš konservuotų šparaginių pupelių, kiaušinių, žaliųjų svogūnų, marinuotos lašišos ir raudonėlio. Kiaušinius išvirti, supjaustyti kubeliais ir sudėti į dubenį, ten pat įdėti šparagines pupeles, pjaustytus svogūnus ir lašišą. Atskirai paruošti užpilą – sumaišyti alyvuogių aliejų (2 šaukštus), žiupsnelį garstyčių, ½ arbatinio šaukštelio raudonėlio ir 20 ml citrinos sulčių. Salotas pagardinti ir patiekti, papuošus žalumynais.

Kontraindikacijos vartojimui

Raudonėlį gydymui naudoja toli gražu ne visi žmonės, jis gali pakenkti sveikatai. Kad nepakenktumėte organizmui, reikia žinoti, kokiais atvejais geriau vengti šio aštraus aromatinio augalo.

1. Raudonėlio priemonės netinka kūdikių ir vaikų iki 12 metų gydymui.
2. Nėščiosioms taip pat draudžiama naudoti raudonėlį išoriškai ir viduje. Augalo eterinis aliejus stimuliuoja lygiuosius raumenis ir keičia hormoninį foną, o tai gali prisidėti prie priešlaikinio gimdymo.
3. Žindymo laikotarpiu patartina atsisakyti šio augalo naudojimo, nes yra rizika, kad vaikui gali išsivystyti viduriavimas arba stipri alerginė reakcija.
4. Jei žmogui jau buvo nustatyta alergija kitiems notrelinių šeimos augalams (mėtoms, bazilikui, levandoms, šalavijui), vertėtų atsisakyti raudonėlio. Alerginės reakcijos tikimybė – 90 %.

Per ilgas raudonėlio vartojimas racione arba gydymo tikslais gali sukelti skrandžio sutrikimus. Taip pat nereikėtų per ilgai naudoti raudonėlio aliejaus, nes tai gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus moterims ir potencijos problemų vyrams.

Įdomūs faktai apie raudonėlį

Raudonėlis – vienas iš labiausiai paplitusių ir populiariausių prieskonių visame pasaulyje. Ši žolė žinoma beveik visose pasaulio šalyse, ir tai nestebina. Žemiau pateikiami faktai, susiję su šiuo augalu, kurie nusipelno dėmesio.

1. Vokietijoje raudonėlis pirmiausia laikomas pagrindiniu priedu prie dešrų. Ten jis net vadinamas „dešrų žole“.
2. Šis augalas laikomas vienu iš galingiausių askorbo rūgšties šaltinių tarp visų notrelinių šeimos atstovų.
3. Mokslininkai tiria raudonėlio sudėtį, nes yra prielaida, kad iš jo galima gaminti antibiotikus, veikiančius tas bakterijas, kurios nėra jautrios kitiems farmaciniams preparatams.
4. Raudonėlis senovėje dažnai buvo naudojamas svaigiųjų gėrimų gamyboje. Taip pat jis buvo naudojamas ruošiant girą Rusijoje.
5. Mairūnas – vienas iš nedaugelio augalų, kurie plačiai naudojami tradicinėje medicinoje. Jis dedamas į kosulio arbatas, taip pat naudojamas populiariuose vaistuose cistitui gydyti.
6. Raudonėlis plačiai naudojamas gaminant biologiškai aktyvius papildus, kurie padeda normalizuoti kraujospūdį, gerina gyvenimo kokybę sergant cukriniu diabetu.
7. Mairūno eterinis aliejus aktyviai naudojamas žinomų Korėjos kosmetikos prekių ženklų. Ši priemonė daugiausiai naudojama priežiūros kosmetikos serijose, skirtose probleminiai ir linkusiai uždegti odai.
8. Mairūnas padeda numesti svorio. Jei reguliariai prieš miegą gersite arbatą iš šio augalo, galite daug kartų sustiprinti bet kokios dietos ir treniruočių efektą, tuo pačiu prisotindami organizmą trūkstamais vitaminais ir mikroelementais.
9. Ilgą laiką mairūnas buvo laikomas piktžole, su juo kovojo Viduržemio jūros šalių žemdirbiai, kur jis ypač paplitęs.
10. Mairūną galima naudoti ruošiant marinatus šašlykui iš riebių mėsos rūšių – jis padeda organizmui daug kartų greičiau virškinti sunkų maistą.

Mairūnas – natūralus vaistas, puikus prieskonis ir efektyvus naminės kosmetikos ingredientas. Žinant šio augalo gydomojo potencialo ypatybes, galima jį naudoti naudingai sveikatai ir grožiui.

Raudonėlio (oregano) nuotrauka