Raudonasis vynas: naudingos savybės ir kontraindikacijos

Raudonasis vynas – vienas seniausių gėrimų žmonijos istorijoje. Iš viso pasaulyje yra daugiau nei 4,5 tūkstančiai jo rūšių. Ir visose jose yra taninų, atsakingų už jo aštrų aromatą, ir resveratrolio, suteikiančio jam gydomųjų savybių.

Kuo raudonasis vynas skiriasi nuo baltojo

Daugelis mano, kad atsakymas į šį klausimą akivaizdus. Pagrindinis skirtumas – spalva, tai yra platesne prasme – žaliavos, iš kurios gaminamas šis gėrimas, atspalvis. Tačiau praktikoje viskas yra kitaip, nors raudonajam vynui gauti dažniausiai reikia raudonųjų ir juodųjų vynuogių uogų, svarbu ir tai, kaip tiksliai jos naudojamos. Reikalas tas, kad baltasis vynas daugeliu atvejų gaminamas iš veislių su raudona odele, pavyzdžiui, Pino Gris. O šampanui, be Šardone, naudojamos tokios oficialiai taisyklėmis patvirtintos veislės kaip Pino Menjė ir Pino Nuar, tai yra juodosios veislės.

Taigi praktiškai raudonasis vynas nuo baltojo skiriasi technologinio proceso ypatumais, tai yra uogų pavertimo kilniu gėrimu metodu. Raudonojo vyno gamybos procesas yra daug sudėtingesnis. Įprastu būdu gauta vynuogių misa neturi sodraus atspalvio, nes pigmentas yra odoje. Todėl raudonajam vynui gaminti vynuogių minkštimas perdirbamas kartu su odele, kad gėrimui būtų suteikta reikiama spalva. O spaudimas atliekamas jau po fermentacijos.

Kuris vynas sveikesnis – baltasis ar raudonasis

Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo. Kiekviena rūšis turi savo privalumų. Tačiau apskritai manoma, kad kadangi raudonojo vyno gamyboje naudojama vynuogių odelė, turtinga resveratrolio ir taninų, šis gėrimas yra vertingesnis širdies ir kraujagyslių sistemai bei medžiagų apykaitai.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Skirtingų gėrimo rūšių energinė vertė gali labai skirtis. Vidutiniškai ji neviršija 121–125 kcal 100 ml. Tuo tarpu angliavandenių kiekis šiame tūryje – 4 g.

Raudonajame vyne yra daug naudingų elementų. Pakanka paminėti, kad 100 ml gėrimo yra 10% dienos poreikio mangano, 5% dienos normos kalio ir 4% magnio. Be minėtų elementų, jame yra jau paminėtų taninų, resveratrolio, B grupės vitaminų ir netgi geležies bei fosforo.

Kuo naudingas raudonasis vynas

Moterims

Daugelis moterų bijo vartoti alkoholinius gėrimus, nes manoma, kad tai didina vėžinių susirgimų riziką. Tačiau atlikti tyrimai įrodė, kad raudonajam vynui tai kaip tik negalioja. Atvirkščiai, jame esančios ypatingos medžiagos mažina estrogenų kiekį ir didina testosterono kiekį moterims menopauzės metu. Tai žymiai sumažina piktybinių krūties navikų išsivystymo riziką.

Ir, žinoma, moterims bus įdomu sužinoti, kad raudonasis vynas, naudojamas kaip išorinė priemonė, tapo populiarus kosmetologijoje. Šis gėrimas didina odos tonusą, padeda atsikratyti smulkių kosmetinių defektų, lėtina raukšlių atsiradimo procesą. Tačiau ne visos gėrimo rūšys yra vienodai naudingos. Pavyzdžiui, sausai odai rekomenduojami saldūs ir pusiau saldūs vynai, kurie ją maitins.

Vyrams

Svarbi raudonojo vyno savybė yra ta, kad jis apsaugo nuo blogojo cholesterolio nuosėdų, kurios gali susidaryti ant kraujagyslių sienelių. Su šia problema dažniausiai susiduria būtent stipriosios lyties atstovai, kurių kraujyje stebimas didelis kiekis mažo tankio lipoproteinų. Veikiant gėrime esančioms medžiagoms, gaminami didelio tankio lipoproteinai – tai yra „gerojo“ cholesterolio pagrindas. Tai leidžia sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir apsaugo nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo. Tačiau visa tai galioja tik vartojant vyną moksliškai pagrįstais kiekiais.

Daugelis mokslinių tyrimų taip pat įrodo, kad resveratrolis ir kiti raudonojo vyno komponentai teigiamai veikia pažintinius gebėjimus ir atmintį. Žinoma, šis gėrimas negali būti laikomas savarankišku vaistu nuo Alzheimerio ligos, tačiau kompleksinės terapijos sudėtyje jis gali būti naudingas net ir šiuo atveju.

Nėštumo metu

Nors PSO specialistai mano, kad nėštumo metu draudžiami bet kokie etanolio turintys gėrimai, įskaitant ir raudonąjį vyną, daugelis nacionalinių sveikatos apsaugos organizacijų į šį klausimą žiūri švelniau. Visų pirma, jos remiasi moksliniais tyrimais, kurie įrodo, kad natūralus raudonasis vynas didina hemoglobino kiekį. Tai labai naudinga būsimoms mamoms. Kai kurie tyrimai netgi parodė, kad tai teigiamai veikia vaiko vystymąsi.

Tačiau kad ir ką nuspręstų būsimoji mama, jai nereikėtų gerti vyno iki 17-osios nėštumo savaitės. O antrame ir trečiame trimestre negalima išgerti daugiau nei 100 ml per vieną dieną.

Žindymo laikotarpiu

Daugelyje kultūrų, įskaitant slavų, manoma, kad raudonasis vynas yra būtinas laktacijos metu, nes padidina motinos pieno kiekį. Iš tiesų tai nėra visiškai tiesa. Motinos pieno kiekis priklauso nuo dviejų hormonų – oksitocino ir prolaktino. Raudonasis vynas padidina prolaktino gamybą dvigubai, tačiau pienas neišsiskiria didesniu kiekiu, nes šis gėrimas mažina oksitocino gamybą. Taigi raudonasis vynas beveik neturi įtakos žindymui.

Tačiau tai nereiškia, kad maitinanti motina turėtų visiškai jo atsisakyti, jei, pavyzdžiui, jai laukia pokylis. Galima leisti sau iki 100 ml raudonojo vyno, tačiau būtina pamaitinti kūdikį prieš pat jį išgeriant. Tada iki kito maitinimo alkoholis jau spės pasišalinti iš organizmo, įskaitant pieną.

Vaikams

Daugelis mano, kad vaikams negalima duoti alkoholinių gėrimų. Nors yra Bostono medikų tyrimų, rodančių, kad ankstyvas vyno vartojimas, kontroliuojant tėvams, žymiai sumažina riziką susirgti priklausomybe nuo alkoholio ateityje.

Šiuo metu kiekviena šeima pati sprendžia, ar verta supažindinti vaiką su alkoholinių gėrimų kultūra. Tačiau kai kuriais atvejais raudonosios veislės vaikams vartojamos gydymo tikslais. Pavyzdžiui, vos 2 valg. š. vyno per dieną laikoma puikia priemone nuo anemijos. Šis gėrimas taip pat vartojamas gargaliuoti gerklę esant anginai. Tereikia labai atidžiai stebėti, kad vaikas neišgertų per daug vyno.

Svorio metimui

Naujausi moksliniai tyrimai įrodo, kad raudonasis vynas skatina lieknumą. Jame esantys kvercetinas, resveratrolis ir kiti elementai padeda pagreitinti medžiagų apykaitą ir sulėtina riebalinių ląstelių augimą. Žinoma, tai taikoma tik sausam vynui, kuriame yra minimalus angliavandenių kiekis. Bet kuriuo atveju negalima jo laikyti panacėja ir vienintele priemone lieknėti, atsisakant dietos ir fizinių krūvių.

Raudonasis vynas medicinoje

Dabar oficialioji medicina raudonąjį vyną vertina palankiau. Juk nuolat pasirodo mokslinių tyrimų duomenys, patvirtinantys gėrimo terapines savybes esant širdies ir kraujagyslių patologijoms, centrinės nervų sistemos problemoms, netgi kariesui. Toliau bus aptariami jo vartojimo variantai sergant įvairiomis ligomis.

Sergant cukriniu diabetu

Gėrimo cheminės sudėties analizė rodo, kad raudonajame vyne yra didelė tokių medžiagų kaip polifenoliai koncentracija. Būtent jie leidžia reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tyrimai įrodė, kad šio gėrimo vartojimas (neviršijant medicininių normų) gali sulėtinti 2 tipo diabeto progresavimą. Dienos norma šiuo atveju yra viena taurė Cabernet ar Merlo moteriai ir dvigubai daugiau – vyrui. Terapinis gėrimo poveikis paaiškinamas tuo, kad polifenolių kiekis vienoje taurėje atitinka medžiagų kiekį paros dozėje plačiai naudojamų farmacinių vaistų nuo diabeto.

Tačiau reikia pažymėti, kad šis gėrimas neturi jokios įtakos 1 tipo diabetui.

Svarbu: raudonojo sauso vyno glikemijos indeksas — 36 vienetai, raudonojo pusiau sauso — 44.

Sergant pankreatitu

Raudonojo vyno nauda sergant pankreatitu išlieka ginčytinas klausimas. Viena vertus, tyrimų duomenys rodo, kad šiame gėrime yra daug antioksidantų, turinčių priešuždegiminį poveikį. Kita vertus, žinomi atvejai, kai net mažomis dozėmis alkoholis sukėlė nemalonių pasekmių. Taigi raudonasis vynas sergant pankreatitu gali būti vartojamas tik labai ribotais kiekiais, ne daugiau kaip 200 g per mėnesį.

Sergant gastritu

Sergant šia liga leidžiama gerti tik sausą raudonąjį vyną. Tačiau rekomenduojama dozė – 100–200 g vyno kartą per mėnesį ir ne dažniau. Gėrime esantys antioksidantai padeda normalizuoti skrandžio gleivinės būklę, tačiau jei dozė bus didesnė, tai gali sukelti nemalonių pasekmių.

Žarnynui

Ilgą laiką vynas buvo laikomas kenksmingu virškinimo trakto organams. Tačiau šiuo metu įrodyta, kad raudonasis vynas terapiniais kiekiais (ne daugiau kaip taurė kasdien) gerai veikia žarnyno veiklą ir virškinimo procesus net ir nesilaikant dietos.

Eksperimento dalyvių, kurie reguliariai gėrė vyną, žarnyno mikrofloros sudėtis buvo geresnė negu tų, kurie visiškai nevartojo alkoholio. Taip pat sumažėjo C reaktyvaus baltymo lygis, rodantis uždegiminius procesus. Be to, tokia situacija buvo stebima net vartojant nestiprų arba atskiestą vyną, o tai rodo, kad už teigiamą poveikį žarnynui atsakingas tik polifenolių lygis, o ne etanolio kiekis.

Sergant podagra

Ši liga yra susijusi su purinų apykaitos sutrikimu. Stiprus alkoholis tik pablogina situaciją. Tačiau sausas raudonasis vynas stiprina natūralią organizmo apsaugą ir didina hemoglobino kiekį. Todėl gydytojai leidžia vartoti šį gėrimą sergant podagra, bet ne dažniau kaip du kartus per savaitę ir ne daugiau kaip po taurę. Be to, nei prieš, nei po šio gėrimo negalima vartoti riebių mėsos patiekalų.

Sergant kolitu

Ši liga yra uždegiminio pobūdžio, tačiau jos išsivystymo priežastys nėra nustatytos. Kai kurie specialistai mano, kad raudonasis vynas, kuriame yra antioksidantų, turi puikių priešuždegiminių savybių. Jie rekomenduoja gerti jį kaip vaistą po 2 valg. šaukštus tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Tokio kurso trukmė turėtų būti ne ilgesnė kaip mėnuo. Tačiau šis gydymo metodas turi ir savo priešininkų.

Kepenims

Daugelis mano, kad alkoholis bet kokia forma kenkia kepenims. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Tyrimai parodė, kad labai dažnai kepenys kenčia būtent nuo nealkoholinio steatohepatito, susijusio su medžiagų apykaitos sutrikimu. Šią ligą sukelia persivalgymas ir nutukimas. O štai sausas raudonasis vynas kaip tik kovoja su nealkoholiniu steatohepatitu. Tačiau jei amerikiečių mokslininkai mano, kad tai leidžia išgerti iki 100 ml gėrimo per dieną, tai Rusijos medikai mano, kad optimali dozė neviršija 30 ml.

Sergant hemorojumi

Sergant šia liga negalima vartoti stiprių alkoholinių gėrimų, nes alkoholio skilimo produktai traumuoja gleivines. Dėl tos pačios priežasties negalima gerti putojančių vynų. Tačiau su sausais raudonaisiais vynais reikalai yra visiškai kitokie. Per savaitę galima išgerti 1 taurę raudonojo vyno, bet tik remisijos laikotarpiu.

Sergant cholecistitu

Sergant šia liga būtina sumažinti cholesterolio lygį ir normalizuoti hepatobiliarinės sistemos (ypač kepenų) veiklą. Tam puikiai tinka sausas raudonasis vynas, bet ne daugiau kaip viena taurė kas dvi dienas.

Peršalus

Raudonasis vynas stiprina imunitetą ir padeda atsikratyti peršalimo, sumažinti aukštą temperatūrą ir netgi nugalėti virusą. Manoma, kad gėrimas naudingas net sergant bronchitu, gripu ir pneumonija, juo labiau padeda nuo paprastos slogos. Tačiau tai taikoma tik pašildytam raudonajam vynui su prieskoniais: tai tokie gėrimai kaip uzvaras, punšas ar glintveinas, kurių receptas bus aptartas toliau.

Raudonasis vynas didina ar mažina kraujospūdį?

Yra žinoma, kad beveik bet koks alkoholis iš pradžių padeda išplėsti kraujagysles, o vėliau sukelia spazmus. Saldžių raudonųjų vynų atveju šis teiginys taip pat galioja. Tačiau sausas raudonasis vynas veikia kiek kitaip, jei jį per pusę praskiedžiama nejudrinta mineraline stalo vandeniu. Tada jis plečia kraujagysles, padeda sumažinti spazmus ir mažina kraujospūdį.

Liaudies medicinos receptai su raudonuoju vynu

1. Peršalimo ir gripo gydymui bei profilaktikai rekomenduojama naudoti veiksmingą priemonę. Tam lygiomis dalimis sumaišomas sausas vynas, medus, alavijų sultys, gautos iš augalo lapų (reikia imti apatinius, juose daugiau aktyviųjų komponentų). Šis mišinys infuzuojamas penkias dienas, o vėliau geriamas prieš valgį tris kartus per dieną po 1 arbatinį šaukštelį.
2. Sergant bronchitu vietoj sauso vyno galima naudoti kagorą. Pavyzdžiui, galima paruošti gydomąją tinktūrą iš 0,5 l kagoro, 250 g šviežių alavijų lapų, tiek pat graikinių riešutų branduolių, 5 citrinų, 800–900 g medaus. Citrinų žievelės nulupti nereikia, tačiau sėklos turi būti pašalintos. Šie vaisiai kartu su alavijais ir riešutais perleidžiami per mėsmalę arba trintuvą, po to kruopščiai sumalami su medumi ir kagoru. Priemonė laikoma stikliniame inde sausoje ir tamsioje vietoje. Sergant rekomenduojama vartoti po 1 valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną prieš valgį (suaugusiesiems) arba po 1 arbatinį šaukštelį – vaikams iki 12 metų. Kai kurie šio recepto variantai siūlo į mišinį įdėti tiek pat riebalų, kiek ir medaus (pavyzdžiui, išlydytų žąsų taukų).
3. Raudonasis vynas padės sumažinti patinimą. Tam paruošiama tokia priemonė. Imama maždaug 20 šviežių petražolių šakelių, 100–150 g gėlių medaus, 1 l sauso raudonojo vyno. Petražoles iš pradžių reikia užpilti actu, pavirti, tada įdėti medų, vyną ir vėl užvirinti, ant silpnos ugnies palaikyti 5 minutes. Tada priemonė atšaldoma, perkošiama, supilama į butelius. Ją reikia gerti tris kartus per dieną po 30 ml po valgio.

Raudonasis vynas kosmetologijoje

Šis gėrimas plačiai naudojamas ne tik SPA kurortuose ir gamyklinėse kosmetinėse kaukėse, kremuose bei putose, bet ir paprastose namų priemonėse, kurias lengvai galima išbandyti naudojant tik po ranka esančius produktus.

Veidui

Raudonasis vynas laikomas puikia priemone odos jaunystei palaikyti. Jo pagrindu gaminamos įvairios kaukės, kurių ingredientai parenkami atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Pavyzdžiui:

1. Universali kaukė visų tipų odai: 2 valg. šaukštai sauso raudonojo vyno sumaišomi su vienu žaliu kiaušinio baltymu ir tolygiai užtepami ant odos. Kaukė nuplaunama po 10 minučių, o veidas nušluostomas ledo kubeliu.
2. Kaukė brandžiai odai. Atskirai ruošiamas užpilas: 100 ml stipraus natūralaus raudonojo vyno imama 2 valg. šaukštai sausų rožių žiedlapių. Priemonė infuzuojama šaldytuve 5 dienas. Tada naudojama pagal poreikį. Pavyzdžiui, 1 valg. šaukštą šios priemonės galima įmaišyti į tradicinę kaukę iš sutrintų virtų bulvių. Mišinys užtepamas ant odos 15 minučių, po to nuplaunamas vėsiu vandeniu.
3. Kaukė nuo spuogų ir sudirgusios odos. Imamas agurkas, sutarkuojamas smulkia tarka, sumaišomas su žaliu vištienos kiaušinio baltymu, įdedama 1 valg. šaukštas raudonojo vyno ir 1 arb. šaukštelis medaus. Visi šie ingredientai sumaišomi, užtepami ant veido odos, o po 10–15 minučių nuplaunami vėsiu vandeniu.
4. Raudonasis vynas pridedamas į klasikinę atjauninančią kaukę avižinių dribsnių pagrindu (2 valg. šaukštai maltų dribsnių, tiek pat šviežiai spaustų apelsinų sulčių ir vyno). Kaukė paliekama ant veido 10–15 minučių, po to mišinys nuplaunamas kambario temperatūros vandeniu.

Plaukams

Raudonasis vynas naudingas ir plaukams. Jo pagrindu gaminamos įvairios kaukės. Pavyzdžiui:

1. Stiprinamoji kaukė. Imama 100 ml raudonojo vyno ir 50 ml varnalėšų aliejaus, sumaišoma, pašildoma vandens vonelėje, įdedamas kiaušinio trynys (bet tik tada, kai mišinys šiek tiek atvėsta, kad trynys nespėtų sutirštėti). Kaukė užtepama ant drėgnų plaukų 45 minutėms, po to nuplaunama įprastu šampūnu.
2. Kaukė nuo seborėjos. Sumaišoma po 1 valg. šaukštą skystos grietinės ir medaus, įdedama 50 ml raudonojo vyno ir dar kartą išmaišoma. Priemonė užtepama ant sausų plaukų, paliekama pusvalandžiui, po to nuplaunama šampūnu.
3. Maitinamoji kaukė bet kokio tipo plaukams. Imama 70 ml sauso raudonojo vyno, įdedama 3 valg. šaukštai riebios grietinėlės, 2 arb. šaukšteliai varnalėšų arba migdolų aliejaus. Visi ingredientai sumaišomi, pašildomi vandens vonelėje ir užtepami ant sausų plaukų valandai, po to priemonė nuplaunama šampūnu.

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad raudonojo vyno pagrindu pagamintos kaukės netinka blondinėms, nes kompozicijas reikia laikyti ant plaukų pakankamai ilgai, o pigmentas iš dalies spėja įsigerti.

Žala ir kontraindikacijos

Dideliais kiekiais, kaip ir bet kuris kitas alkoholis, raudonasis vynas gali sukelti stiprų apsinuodijimą.

Raudonasis vynas yra kontraindikuotinas žmonėms, sergantiems alkoholine kepenų ciroze, skrandžio ir žarnyno opalige. Taip pat jo negalima vartoti sergant išemine širdies liga ir esant alerginėms reakcijoms į vynuoges ar kitus jo komponentus.

Alergijos raudonajam vynui simptomai

Dėl didelės fermentų koncentracijos bei žolelių ir vaisių priedų raudonasis vynas gali sukelti alergiją. Iš esmės jos simptomai bus tokie patys kaip ir bet kurios kitos alerginės reakcijos, įskaitant dilgėlinę (raudonas dėmes ant odos), akių paraudimą, sausą kosulį, slogą su skaidriomis išskyromis ir stiprų galvos skausmą. Tačiau šiuo atveju gali pasireikšti ir tokie požymiai kaip pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas, virškinimo sutrikimai ir net tachikardija. Bet kuriuo atveju alergišku asmeniui reikia duoti antihistamininių vaistų, o jei atsiranda dusulio simptomų – kviesti greitąją pagalbą.

Kaip išsirinkti ir laikyti vyną

Kokybišką raudonąjį vyną verta rinktis ne prekybos centruose, o specializuotose parduotuvėse, kur daug mažesnė rizika susidurti su padirbiniu. Nors tradiciškai geriausiais laikomi prancūziški, itališki ar ispaniški vynai, daugelis specialistų rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į kitų vynuogynų regionų, tokių kaip Pietų Amerika ar Naujoji Zelandija, produkciją.

Prieš perkant reikia atidžiai išstudijuoti informaciją etiketėje. Joje būtinai turi būti nurodytas gamintojas, regionas, kuriame buvo užaugintos vynuogės, derliaus metai, taip pat alkoholio kiekis procentais.

Kalbant apie vyno laikymą, įprastame miesto bute tam puikiai tinka virtuvinis šaldytuvas. Laikyti jį įprastose spintose nerekomenduojama, nes bet kurios rūšies raudonojo vyno laikymo temperatūra neturi viršyti +24°C, antraip jis tiesiog oksiduosis. Tačiau specialistai mano, kad optimali temperatūra vis dėlto yra +12°C ir net šiek tiek žemesnė, nors, žinoma, tokiu atveju tauriojo gėrimo senėjimo procesas šiek tiek sulėtės.

Kai kurie specialistai prieštarauja vyno laikymui šaldytuve. Juk per kamštį gali prasiskverbti maisto produktų kvapai. Tačiau apskritai tam reikia daug laiko, o jei niekas neketina laikyti butelio čia keletą metų, šaldytuvas yra visiškai tinkama vieta.

Kur vyno tikrai negalima laikyti, tai balkone, nes ten tiesiog neįmanoma išvengti temperatūros svyravimų. Taip skystis butelyje reguliariai šils ir vės, vynas tai plėsis, tai trauksis, o tai galiausiai pažeis kamštį ir sugadins produktą. Jau nekalbant apie tai, kad esant dideliam karščiui vynas oksiduojasi. Užšalimas lemia originalaus skonio ir kvapo praradimą. Ir saulės spinduliai patys savaime yra kenksmingi, nes jų poveikyje gėrime susidaro sieros junginiai, neigiamai veikiantys jo skonį.

Vyno laikymui esminę reikšmę turi aplinkos drėgmė, ypač jei kalbame apie vyną su tradiciniu kamščiu (daugelis gerbiamų gamintojų jį pakeitė polimeriniu, tačiau tradicinės vynininkystės įmonės ir toliau naudoja natūralią medžiagą). Kad kamštis neišdžiūtų, drėgmės lygis turi būti 70%. Tačiau tuo pačiu metu negalima leisti, kad drėgmė pakiltų iki 80%, nes tai skatins pelėsio atsiradimą.

Vynas užima gana daug vietos. Tačiau butelius vis tiek reikia laikyti griežtai horizontaliai, kad vynas liestųsi su kamščiu ir neleistų jam išdžiūti. Jei kamštis išdžius, pro jį pateks oras ir gėrimas suges.

Be to, vyną reikia saugoti nuo vibracijų, nes jos pagreitina chemines reakcijas; seniems vynams tai pasireiškia nuosėdų išsisklaidymu.

Nereikėtų painioti vyno laikymo ir patiekimo temperatūros. Tai visiškai skirtingi dalykai. Stiprūs raudonieji vynai geriausiai atsiskleidžia esant +15–19 °C, o lengvi raudonieji vynai – 13 °C. Atvėsinti iki žemesnės temperatūros galima tik baltuosius vynus ir šampaną.

Kaip patikrinti natūralumą

Deja, renkantis vyną parduotuvėse ne visada pavyksta patikrinti jo natūralumą. Vienintelis prieinamas būdas – įvertinti nuosėdas. Paprastai kokybiški natūralūs vynai butelio dugne turi nedideles nuosėdas, vadinamas vyno akmeniu. Tačiau jos jokiu būdu neturėtų visiškai užpildyti dugno. Norint patikrinti, paimkite butelį, nukreipkite jį į šviesą, o tada staigiai apverskite kakleliu žemyn ir atgal. Natūralaus kokybiško vyno nuosėdų mažai, tačiau jų yra ir jos nusėda greitai. Nekokybiškame vyne jų arba visai nėra, arba per daug.

Yra dar vienas patikrinimo būdas, tačiau jis tinka tik namų sąlygomis. Reikia paimti šiek tiek sodos, ant jos užpilti šaukštą vyno. Kokybiškas gėrimas taps pilkšvas arba įgaus melsvą atspalvį. Padirbtas vynas visiškai nepakeis spalvos.

Kaip teisingai gerti raudonąjį vyną

Yra daug taisyklių, kurių reikėtų laikytis, kad raudonasis vynas teiktų tik naudą.

Ar galima gerti kiekvieną dieną

Tarp gydytojų nėra vieningos nuomonės, ar galima gerti raudonąjį vyną kiekvieną dieną. Nors yra keletas tyrimų, pagal kuriuos kasdienis šio gėrimo vartojimas gali būti netgi naudingas.

Greičiausiai šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į medicinines normas, susijusias su etanolio kiekiu šiame gėrime (16 g 150 ml). Dėl to vyrams rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip dvi taures vyno per dieną, o moterims – ne daugiau kaip vieną.

Ar galima gerti nevalgius ir naktį

Nevalgius gerti vyno nerekomenduojama, kad jame esančios medžiagos nedirgintų skrandžio gleivinės. Tačiau taurę vyno naktį gydytojai laiko gera idėja. Ir tam yra keletas priežasčių:

1. Raudonajame vyne yra melatonino – vadinamojo miego hormono, kuris leidžia organizmui atsipalaiduoti. Jis veikia geriau nei cheminiai migdomieji.
2. Vynas ramina. Viena taurė padės atsikratyti dienos streso ir nerimo dėl rytojaus, taip pat atpalaiduos raumenis.
3. Sausas raudonasis vynas plečia kraujagysles, o tai padeda mažinti kraujospūdį. Jis leidžia normalizuoti širdies ritmą ir susidoroti su tachikardija.

Tačiau visa tai pasakytina tik apie mažai kalorijų turintį sausą vyną, kurio taurėje yra 100–125 kcal. Ir šio gėrimo naktį negalima užkandžiauti niekuo.

Ar galima gerti raudonąjį vyną per pasninką

Stačiatikiai krikščionys šiuo klausimu gali laikytis vienuolyno statuto reikalavimų, pagal kuriuos pasninko metu galima gerti tik raudoną vyną (geriausia – kagorą), ir tik savaitgaliais, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais. Be to, tai taikoma visiems metų pasninkams, įskaitant Didįjį ir Kalėdų pasninką.

Tiksli kiekio, kurį galima sau leisti per pasninką, nėra nurodyta. Tačiau dauguma kunigų rekomenduoja apsiriboti viena taure.

Be to, reikia atminti, kad vienuolyno statutas buvo parašytas seniai, remiantis tradicijomis, susiformavusiomis Sirijoje ir Bizantijoje. Tose šalyse, pirma, vyną gerdavo tik stipriai atskiestą vandeniu (maždaug 1:3). Antra, tomis sąlygomis vynas kompensuodavo vandens ir mineralinių medžiagų trūkumą, dažnai atlikdavo vaistų vaidmenį. Šiuolaikinėmis sąlygomis skysčių ir vitaminų trūkumą lengvai galima papildyti ir be vyno, todėl daugelis kunigų ragina savo parapijiečius pasninko laikui visiškai atsisakyti alkoholio.

Kuo užkandžiaujamas raudonasis vynas

Raudonas vynas patiekiamas prie įvairių patiekalų. Daug kas priklauso nuo paties vyno veislės, jo stiprumo ir puokštės. Pavyzdžiui:

1. Cabernet Sauvignon – tai gana stiprus vynas, todėl prie lengvų patiekalų jis nepatiekiamas. Dažniausiai prie jo puikiai tinka mėsa – pavyzdžiui, bifšteksas, troškinta raudonųjų veislių mėsa. Jaunas Cabernet Sauvignon patiekiamas prie kiaulienos patiekalų ir itališkos pastos. Be to, brandintas vynas puikiai dera su desertais, kurių pagrindą sudaro juodasis šokoladas.
2. Širazas patiekiamas prie mėsos patiekalų ir riebių sūrių veislių.
3. Merlotas laikomas geru pasirinkimu paprastiems patiekalams. Šis vynas laikomas optimaliu priedu prie mėsos patiekalų, dešrų, įvairių ankštinių (pavyzdžiui, galima patiekti prie pupelių ar lęšių troškinio). Jis puikiai dera su pusiau kietais sūriais, tokiais kaip Čederis ir Gouda. Ir tai retas atvejis, kai raudonas vynas dera su žuvimi, bet tik su lašiša ar tunu.

Tradicinis požiūris čia toks: vyno skonis ir aromatas neturėtų dominuoti prieš patiekalo skonį. Todėl raudonas vynas su savo aksominėmis natomis laikomas geru priedu būtent prie mėsos.

Ar galima maišyti baltąjį ir raudonąjį vyną

Manoma, kad skirtingų rūšių alkoholio maišyti negalima. Tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo to, kokiomis sąlygomis šis alkoholis vartojamas. Taigi, jei kalbama apie degustaciją, maišyti raudoną ir baltą vyną jokiu būdu negalima, kitaip nebus įmanoma atskirti jokių skonio ir aromato atspalvių. Bet jei kalbama apie vaišes su besikeičiančiais patiekalais, baltojo vyno taurę gali visiškai pakeisti raudonojo vyno taurė.

Daugelis mano, kad toks maišymas tik pablogins pagirias. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Iš tiesų, raudoname vyne yra daugiau taninų, ir jį išgėrus pagirios bus stipresnės, nei jei žmogus gertų tik baltą vyną. Bet jei kalbama apie labai mažą alkoholinių gėrimų kiekį, šio skirtumo praktiškai nejausite.

Kaip pašalinti raudonojo vyno dėmę

Yra keli būdai, kaip pašalinti tokią dėmę. Jei ji visiškai šviežia, reikia ją pilti karštu vandeniu, parūgštintu stalo actu arba citrinos rūgštimi, kol ji visiškai išnyks.

Kitas populiarus būdas nuvalyti dėmę – šiek tiek sudrėkinti tą audinio gabalą ir pabarstyti jį smulkia druska, švelniai įtrinant ją į medžiagos pluoštus. Druskos košelė sugers pigmentą į save, ir ją bus galima nuvalyti drėgna servetėle. Tada daiktas skalbiamas įprastu būdu mašinoje arba rankomis.

Kaip pagaminti glintvainą iš raudonojo vyno

Karštas vynas iš raudonojo vyno – tai klasikinis šio gėrimo variantas. Jo paruošimui reikės 750 ml raudonojo vyno, 100–150 g cukraus (geriau rudo, bet tinka ir baltas), 1 lazdelės cinamono (1 arbatinio šaukštelio šio prieskonio miltelių), 1/4 arbatinio šaukštelio tarkuoto muskato riešuto, 10 vnt. gvazdikėlių, 1 vidutinio dydžio apelsino. Citrina, obuolys, medus ar imbieras – tai ingredientai, kurie nėra privalomi ir dedami pagal skonį.

Gaminimo procese elgiamasi taip:

1. Vynas pilamas į metalinį puodą ir kaitinamas ant silpnos ugnies.
2. Įdedamas apelsinas, supjaustytas apskritimais. Galima pusę apelsino supjaustyti, o iš kitos pusės – išspausti sultis.
3. Įdedamas cukrus ir paruošti prieskoniai (taip pat ir tarkuotas imbieras), kruopščiai išmaišoma, stebint, kaip tirpsta cukrus. Jei planuojama dėti medaus, cukraus kiekis mažinamas. Kai kurie specialistai mano, kad prieskonius geriau dėti palaipsniui, ypač jei nėra tikrumo, kad toks jų kiekis patiks šeimos nariams.
4. Kai cukrus visiškai ištirpsta, puodas su karštu vynu uždengiamas dangčiu ir paliekamas ant silpnos ugnies maždaug 10 minučių.

Po to gėrimas išpilstomas į puodelius ar specialias taures storomis stiklinėmis sienelėmis. Jei karštam vynui naudojami obuoliai, jie neviriami kartu su vynu, o supjaustomi kubeliais ir dedami ant taurių dugno. Tada jie įsigers vyno ir prieskonių, tačiau tuo pačiu metu išliks švieži ir traškūs.

Populiarios raudonųjų vynų rūšys

Populiariausia raudonojo vyno veislė yra Cabernet Sauvignon. Jos tėvynė yra Prancūzija, vyno gamybos provincija Bordo. Šio gėrimo istorija siekia jau daugiau nei tris šimtmečius. Tačiau šiuo metu jis gaminamas taip pat Australijoje, Italijoje, Kanadoje, JAV, Čilėje ir kituose vyno gamybos regionuose. Pagrindas – Cabernet Sauvignon vynuogių veislė.

Tačiau yra vadinamieji kupiažiniai vynai, kurie gaminami iš kelių veislių mišinio. Pavyzdžiui, tai gali būti Cabernet Blanc ir Cabernet Franc vynuogės. Tokie vynai brandinami 10–15 metų, per tą laiką jie įgyja ąžuolo žievės ir kavos, šokolado ar tabako natų aromatus. Jaunu laikomas Cabernet vynas 3–7 metų brandos. Jis išsiskiria lengvesniu vaisių aromatu su slyvų, spanguolių, aviečių natomis.

Dar viena populiari raudonojo vyno rūšis – Merlot. Šio vyno tėvyne taip pat laikoma Prancūzija, nors galima rasti ir amerikietišką, čilietišką ar itališką analogą, ir be to, puikios kokybės. Tai lengvesnis vynas, palyginti su Cabernet Sauvignon, jo skonis laikomas mažiau aitroku ir sodriu.

Populiarumu džiaugiasi vynas Širazas, pagamintas iš tamsių vynuogių veislės Syrah. Tai modernesnis gėrimas, atsiradęs palyginti neseniai, palyginti su dviem aukščiau išvardintomis rūšimis. Nepaisant to, Širazas – tai labai aromatingas, tvirtas vynas, kurio negalima maišyti su niekuo kitu.

Šiandien Širazas gaminamas ne tik Prancūzijoje, bet ir Australijoje, kur šis vynas yra ypač populiarus. Yra tam tikri standartai šiai rūšiai, tačiau šiam vynui, kaip ir jokiam kitam, daro įtaką dirvožemio būklė, kurioje augo vynuogės, klimato sąlygos ir fermentacijos ypatumai. Taigi gamintojų vyno skonis gali būti iš esmės skirtingas.

Dar viena populiari raudonojo vyno rūšis – Cahors. Be to, jis egzistuoja dviejų variantų. Prancūziškas Cahors – tai sausas raudonas vynas. O tas Cahors, kuris gaminamas posovietinėje erdvėje, – tai gėrimas, gaminamas iš įvairiausių vynuogių veislių, pasižymintis gana dideliu cukraus ir alkoholio kiekiu, dažnai turintis saldų šokoladinį skonį.

Įdomūs faktai apie raudonąjį vyną

Raudonasis vynas – gėrimas, žinomas nuo seniausių laikų. Ir visą tą laiką vyndariai tobulina jo gamybos technologijas, o mokslininkai tiria jo savybes. Įdomius faktus apie raudonąjį vyną verta žinoti kiekvienam, kas vertina šį gėrimą:

1. Raudonasis vynas daro teigiamą poveikį organizmui. Kaip vaistas jis buvo naudojamas Senovės Egipte ir Antikinėje Graikijoje. Hipokratas manė, kad raudonasis vynas yra puiki diuretinė priemonė ir antiseptikas, o šiuolaikiniai tyrimai patvirtino jo teisumą.
2. Seniausias šio gėrimo butelis datuojamas 325 m. po Kr. Jis buvo rastas netoli Vokietijos miesto Špajerio. Šiuo metu jį galima pamatyti Pfalco istorijos muziejuje.
3. Senovės Romoje moterims buvo uždrausta gerti raudonąjį vyną. Iš pradžių sutuoktinis net turėjo teisę nužudyti žmoną, pažeidusią šį draudimą. Laimei, vėliau įstatymas buvo sušvelnintas, ir pažeidėjai jau grėsė skyrybos, o ne mirties bausmė. Manoma, kad bučinys buvo sugalvotas Senovės Romoje tam, kad patikrintų, ar moteris gėrė vyną, ar ne.
4. Raudonojo vyno fermentacija trunka nuo 3 mėnesių iki 5 metų. Baltasis vynas fermentacijos proceso nepatiria.

Raudonojo vyno nuotrauka