Midus: kas tai per gėrimas, naudingos savybės ir receptai

Senovėje, dar gerokai prieš atsirandant degtinei ir kitiems stipriems alkoholiniams gėrimams, Rusijoje buvo paplitę midaus gėrimai. Ir nors pats žodis «midus» atsirado palyginti neseniai, šio gėrimo gaminimo tradicijos siekia gilią senovę.

Kas yra midus

Šis gėrimas laikomas vyno pirmtaku, bet jis gaminamas ne iš vynuogių. Midaus pagrindas, kaip nesunku atspėti iš pavadinimo, yra medus, kurį fermentuojant gimsta švelnus silpnas alkoholinis gėrimas, pasižymintis subtiliu aromatu.

Žinoma, pagal senovinius receptus jis šiandien gaminamas retai. Labiau paplitę tie, kurie buvo sukurti Didžiajame Naugarde daugiau nei prieš 200 metų ir nuo to laiko pritaikyti šiuolaikinėms sąlygoms. Tačiau tai susiję su naminiu midaus gaminimu. Jis gaminamas ir pramoniniu būdu pagal patvirtintą receptūrą ir technines sąlygas. Solidžių midaus gamybos įmonių yra ne tik Naugarde, Suzdalėje ar Kolomnoje, bet ir Altajuje, taip pat kai kuriuose kituose regionuose, kur yra kokybiškos žaliavos šiam gėrimui.

Rūšys

Egzistuoja daugybė šio gėrimo rūšių. Pagrindiniai skirtumai tarp jų slypi gaminimo būde. Pavyzdžiui:

1. Pagal stiprumą ir brandinimo trukmę. Tai jaunas midus (2 savaičių brandinimo) ir įprastas (senovėje jis buvo brandinamas trejus metus, dabar, ypač pramoninėmis sąlygomis, tam skiriama daug mažiau laiko – maždaug mėnuo). Taip pat tai stiprus ir statytinis midus (t. y. pagamintas be virimo).
2. Pagal papildomą alkoholio pridėjimą. Išskiriamas netgi nealkoholinis midus, kuriame alkoholio visai nėra.
3. Pagal papildomus priedus. Midus gali būti uoginis, taip pat gaminamas pridedant kadagio, erškėtrožių arba standartinio tokiems gėrimams prieskonių rinkinio – cinamono, imbiero, gvazdikėlių ir kt. Pastaruoju atveju jis vadinamas prieskoniniu.

Senais laikais statytinis midus buvo laikomas vertingiausiu. Jo fermentacijai naudodavo ne tik apynius, bet ir įvairias rūgščias uogas – bruknes, vyšnias, serbentus. Produktas turėjo fermentuotis maždaug +5 °C temperatūroje. Tokie reikalavimai galioja ir šiandien. Bet, žinoma, jau niekas neperpila kelis kartus gėrimo iš vieno ąžuolinio indo į kitą ir neužkasa į žemę 40 metų. Beje, net ir tais laikais tai buvo per ilgas ir brangus procesas.

Galų gale atsirado karštoji fermentacijos technologija, tai yra, medų pradėta virti, į jį pradedant dėti įvairių vaisių, žolelių, prieskonių, o kaip raugą pradėta naudoti mieles. Žinoma, žinovai tikino, kad statytas medus turi rafinuotesnį ir sodresnį skonį, tačiau virtas medus buvo pigesnis ir paruošiamas daug greičiau. Kalbant apie kitus aukščiau aprašytus variantus, čia yra daugybė receptų – viskas priklauso tik nuo fantazijos ir pasirengimo eksperimentams.

Taigi kiekvienas šeimininkas gali pasirinkti tą midaus receptą, kuris jam labiau patinka, arba gaminti keletą variantų – pavyzdžiui, tiek klasikinį jauną, tiek prieskoninį.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Nepaisant visų naudingų savybių, midus yra gana kaloringas gėrimas, kurį reikia vartoti atsargiai. Reikalas tas, kad gėrimo energetinė vertė siekia beveik 94 kcal 100 ml, o jo sudėtyje didžiąją dalį (po vandens, žinoma) sudaro angliavandeniai – 13%. Taigi galima sakyti, kad žmogus geria saldainius skystoje formoje, nors ir naudingus. Todėl, jei cukraus kiekis kraujyje yra padidėjęs, nuo midaus teks atsisakyti.

Kalbant apie cheminę sudėtį, į ją įeina:

1. Askorbo rūgštis – teigiamai veikia kraujagyslių būklę.
2. Tokoferolis – yra antioksidantas, pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, taip pat būtinas moterims reprodukcinės sistemos funkcijai gerinti.
3. B grupės vitaminai (tiaminas, niacinas, riboflavinas ir kiti) – užtikrina normalų nervų sistemos darbą, taip pat yra atsakingi už medžiagų apykaitos procesus.
4. Biotinas, atliekantis svarbų vaidmenį virškinimo ir medžiagų apykaitos procesuose – gerina plaukų ir nagų būklę.
5. Beta karotinas – dar vienas antioksidantas, teigiamai veikiantis regėjimą.

Taip pat į midaus sudėtį įeina didelis kiekis mineralų, kurie iš pradžių yra žaliavoje, naudojamoje jo gamybai. Pavyzdžiui, tai kraujodarai būtina geležis, itin svarbų vaidmenį užtikrinant širdies raumens sveikatą atliekantis kalis ir magnis. Čia yra netgi tokių retų elementų kaip vanadis, rubidis ir molibdenas.

Aukščiau išvardytos medžiagos yra bet kuriame miduje, nepriklausomai nuo recepto. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju cheminė sudėtis bus unikali, nes į gėrimą gali būti dedama ir kitų ingredientų – pavyzdžiui, uogų sulčių, citrinų sulčių, prieskonių, apynių spurgų, mielių. O juose taip pat yra daug eterinių aliejų, vitaminų ir mineralų.

Naudingos midaus savybės

Šis gėrimas pasižymi daugybe naudingų savybių. Kokybiškas midus, pagamintas iš natūralių ingredientų:

1. Valo organizmą nuo toksinų.
2. Padeda stiprinti imuninę sistemą.
3. Yra veiksminga profilaktinė priemonė nuo širdies ir kraujagyslių patologijų.
4. Pasižymi priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis savybėmis.
5. Daro lengvą raminamąjį poveikį, laikomas gera priemone nuo streso ir jo neigiamų pasekmių, taip pat nuo neurozės.
6. Gerina medžiagų apykaitos procesus, o tai padeda atsikratyti papildomų kilogramų.
7. Mažina patinimą ir gerina kraujotaką.
8. Šalina raumenų skausmus.
9. Mažina karščiavimą.

Midaus nedideliu kiekiu skiriama pooperaciniu laikotarpiu, kad organizmas būtų tonizuojamas ir atgautų jėgas. Manoma, kad reguliarus jo vartojimas didina fizinę ištvermę ir organizmo gebėjimą geriau pakelti didelius protinius ir psichoemocinius krūvius.

Moterims

Dailiosios lyties atstovėms rekomenduojama gerti midų. Jis gerina kraujotaką ir turi priešuždegiminį poveikį – tai leidžia jį naudoti gydant dubens organų ligas. Be to, midus stiprina gimdos sieneles, tiksliau – jos lygiuosius raumenis, o tai ateityje padeda išnešioti sveiką vaiką.

Vyrams

Senovėje jaunavedžiams vestuvėse dovanodavo midaus. Yra versija, kad būtent todėl mėnuo ir vadinamas medaus mėnesiu. Jaunieji gerdavo gerą gėrimą, brandintą keletą metų, o tai garantuodavo sveiką palikuonį. Šiuolaikiniai medikai mano, kad midaus vartojimas labiau veikia vyro reprodukcinę sveikatą. Reikalas tas, kad už tai atsakingas nedidelis raumuo, esantis pačiame lytinio organo pamate. Jis atlieka vožtuvo vaidmenį, reguliuojančio kraujo, užpildančio akytkūnius, įtekėjimą ir ištekėjimą. Raumens darbingumas labai priklauso nuo tų mikroelementų, kurių yra miduje. Visų pirma, tai cinkas, kuris taip pat turi priešuždegiminį poveikį.

Midus normalizuoja kraujotaką, o tai, kaip ir aukščiau aprašytos savybės, leidžia pašalinti erekcijos sutrikimus ir suteikti jėgų.

Nėštumo metu

Dėl midaus naudos nėštumo metu gydytojai neturi vieningos nuomonės. Vienintelis dalykas, dėl kurio jie sutinka, – alkoholinės gėrimo versijos būsimoms mamoms vartoti negalima, nes tai gali neigiamai paveikti vaisiaus sveikatą.

Kalbant apie nealkoholinę versiją, ji gali būti naudinga, nes miduje yra daug vitaminų ir mikroelementų. Jis padeda atkurti mineralų ir druskų pusiausvyrą ir normalizuoti virškinimą (juk nėštumo metu dažnai atsiranda vidurių užkietėjimas, įskaitant ir dėl žarnyno peristaltikos sutrikimų). Tačiau medus ir žolės gali sukelti alerginę reakciją, todėl gėrimą reikia vartoti atsargiai.

Žindymo laikotarpiu

Kaip žinoma, bitininkystės produktai teigiamai veikia laktaciją. Tačiau šiuo laikotarpiu net nealkoholinio midaus vartoti nereikėtų – jis gali sukelti alergiją vaikui.

Vaikams

Klasikiniame variante midus yra alkoholinis gėrimas, nors ir nedidelio stiprumo – 5–7 %. Aišku, kad jo negalima duoti vaikams, net gydant peršalimo ligas. Tačiau nealkoholinį variantą vaikams galima duoti ir gydymo, ir profilaktikos tikslais, bet ne daugiau kaip stiklinę per dieną ir su sąlyga, kad vaikas neturi alergijos.

Sergant podagra

Viena vertus, midus sergant podagra gali būti naudingas tuo, kad jis greitai šalina druskas iš organizmo. Kita vertus, kaip ir kiti gėrimai, turintys daug cukraus, jis gali neigiamai paveikti inkstų būklę. Taigi sergant podagra jį galima vartoti tik tuo atveju, jei galima nauda viršija galimą riziką.

Peršalus

Šis produktas bus labai naudingas sergant peršalimu. Juk pati ši liga yra sukelta bakterinės ar virusinės infekcijos. Midus turi diuretinį poveikį ir gebėjimą stiprinti prakaitavimą, o tai padeda šalinti iš organizmo toksinus, virusus ir patogeninių mikrobų gyvybinės veiklos produktus.

Be to, midus stiprina plaučių ventiliaciją, todėl jį naudinga gerti sergant kvėpavimo takų ligomis – pavyzdžiui, laringitu, tracheitu, bronchitu ir pneumonija.

Midus šildo, tačiau be to, jis geriamas siekiant dezinfekuoti nosiaryklę sergant angina ar tonzilitu.

Viena iš šio gėrimo ypatybių yra ta, kad jis gali būti vartojamas tiek atskirai, tiek kartu su įvairiais natūraliais komponentais, turinčiais naudingų aliejų. Pavyzdžiui, tai gali būti rožių žiedlapiai (tačiau reikia imti veisles, kuriose yra daugiau eterinio aliejaus), džiovinta čiobrelių žolė ar net krienai. Kartu su tokiais komponentais midus yra puiki priemonė nuo slogos.

Internete galima rasti receptų, kuriuose midus naudojamas nosies plovimui sergant peršalimu. Tačiau būtent to geriau nedaryti – taip galima nudeginti gleivinę.

Midus liaudies medicinoje

Midų liaudies medicinoje naudoja ir sergant kitomis ligomis. Pavyzdžiui, sergant širdies ir kraujagyslių sistemos patologijomis rekomenduojama jį vartoti kartu su raudonu sausu vynu (70 g midaus ir 30 g vyno išgeriama vieną kartą per dieną prieš pietus).

Stiklinė nealkoholinio midaus, į kurį įdedama šviežių mėtų lapelių ir šiek tiek pašildoma, atlieka raminamosios priemonės vaidmenį. Ji veikia raminamai ir normalizuoja miegą.

Sergant kai kuriomis kepenų ligomis geriamas midus, praskiestas vandeniu (70 g alkoholinio gėrimo be priedų į 2/3 stiklinės vandens). Tai daroma vieną kartą per dieną valgant bet kurį pagrindinį maistą.

Nuo pavasarinio avitaminozės ir jėgų smukimo padeda midaus ir kagoro mišinys, paimtas lygiomis dalimis (po 50 g).

Be to, taurė stipraus midaus, sumaišyto lygiomis dalimis su raudonu vynu, padeda kovoti su žarnyno infekcija. Kai kurie specialistai netgi mano, kad tai gera priemonė tiek nuo vidurių užkietėjimo, tiek nuo viduriavimo, nes ji leidžia normalizuoti virškinimo procesą.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant to, kad midus yra natūralaus pagrindo gėrimas, jis turi nemažai kontraindikacijų. Jo negalima vartoti:

• sergant cukriniu diabetu – dėl didelio cukraus kiekio;
• nėštumo ir žindymo laikotarpiu – dėl poveikio kūdikio sveikatos būklei;
• esant alerginėms reakcijoms į medų ir kitus komponentus;
• sergant kepenų ir inkstų ligomis.

Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti midumi tiems, kurie kenčia nuo lėtinio gastrito ir pankreatito (o esant ūminei ligos formai šis gėrimas yra visiškai kontraindikuotinas).

Žinoma, kiekvienu konkrečiu atveju verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad ateityje nebūtų nemalonių staigmenų.

Kaip teisingai laikyti midų

Viena iš midaus ypatybių yra ta, kad jis reikalauja ypatingo požiūrio laikymo atžvilgiu. Taigi, svarbų vaidmenį atlieka talpyklos medžiaga, kurioje jis bus laikomas. Metalas nėra geriausias pasirinkimas, nes jis gali cheminėje reakcijoje sąveikauti su medžiagomis, kurios yra šiame gėrime. Todėl midaus metaliniame inde tikrai nereikėtų laikyti.

Senovėje tam buvo naudojamos ąžuolinės statinės. Žinoma, būtent tokia medienos rūšis laikoma idealiu variantu daugumai silpnų alkoholinių gėrimų, nes joje esančios medžiagos dalyvauja kuriant jų nepakartojamą skonį ir aromatą. Tačiau ąžuolinės statinės yra brangios, namų midaus gamyboje jos naudojamos retai. Egzistuoja jų pigesnis analogas – liepų medienos statinės. Manoma, kad ši medienos rūšis gali net pagreitinti fermentacijos procesą.

Tačiau jei midus bus laikomas įprasto miesto buto sąlygomis, verta rinktis stiklinius butelius. Tai apskritai praktiškesnis variantas namų midaus gamybai, ypač jei gatavo produkto nebus per daug. Stiklas nereaguoja su midumi. Tai iš principo inertiška medžiaga. Bet geriau rinktis tamsų stiklą, ypač jei gėrimas bus laikomas šaldytuve.

Svarbu, kad ant midaus nepatektų saulės spinduliai. Pirma, nes ultravioletiniai spinduliai tiesiogiai veikia gėrimo sudėtį, naikindami naudingas medžiagas. Antra, ilgai veikiant saulė šildo butelį, o tai nepageidautina.

Midaus laikymui svarbus temperatūros režimas. Kaip ir kitiems silpniems alkoholiniams gėrimams, optimalios sąlygos yra +5…10 °C. Jas galima užtikrinti, jei midus laikomas rūsyje arba šaldytuve.

Trumpalaikiam laikymui ir produkcijos transportavimui tinka ir plastikinė tara. Tačiau ilgai joje gėrimo laikyti negalima – jis suges.

Uždaryta tinkamai pagaminta midaus gali būti laikoma metų metus. Be to, su amžiumi ji netgi gali tapti geresnė.

Kaip teisingai gerti midų

Daugelis mano, kad midų geriau gerti tuščiu skrandžiu. Žinoma, toks silpnas alkoholinis gėrimas gali atlikti aperityvo vaidmenį, tai yra jis reikalingas norint pagerinti apetitą, stimuliuoti virškinimą ir tuo pačiu pagreitinti medžiagų apykaitą.

Midų geriau gerti atšaldytą. Ypač šis variantas tinka vasaros karščiui, tik reikia tokį butelį atidaryti atsargiai, nepurtydami. Tuo tarpu žiemą jį galima šiek tiek pašildyti, bet ne per daug, nes gėrimo virti negalima – tai sunaikins jame esančias naudingas medžiagas.

Nors midus yra nestiprus gėrimas, geriau jį gerti mažais gurkšneliais, neskubant, iš mažų stiklelių. Užkandžiauti jo nėra įprasta.

Kaip pasigaminti midų: receptai

Pasigaminti midų namų sąlygomis yra gana sudėtinga, ypač jei tam naudoti senovines technologijas, kurios reikalauja rūsio ir ledainės su pastoviu temperatūros režimu, ąžuolinių statinių ir t.t.

Ką reikia žinoti gaminant midų

Teisingai paruoštas midus turėtų būti beveik skaidrus, be nuosėdų. Jo spalva priklauso nuo medaus atspalvio, taigi gali svyruoti nuo šviesiai geltonos iki gintarinės rudos, primindama saldžią gaziruotą gėrimą. Apskritai, labai svarbu teisingai pasirinkti žaliavas tokiam gėrimui. Medus jam būtinai turi būti natūralus ir aromatingas. Be to, patyrę midaus gamintojai pataria pirkti šviesias šio produkto veisles (ypač vertinamas baltas). Tačiau iš tiesų tai neturi įtakos skonio savybėms, ir toks pasirinkimas daugiausia lemia tradicijos.

Esant pageidavimui, galima pasirinkti ir tamsias veisles – pavyzdžiui, grikių medų. Jis turi ryškų aromatą, su lengvu kartumu. Be to, jis yra naudingesnis už šviesias veisles, nes turi daugiau geležies.

Medaus kokybei reikia skirti ypatingą dėmesį. Pavyzdžiui, skystas medus rudenį – tai visiškai priimtina. Tačiau pavasarį tai yra pardavėjo nesąžiningumo įrodymas. Pavyzdžiui, kai kurie ištirpina medų vandens vonelėje, todėl jis tampa patrauklesnis, tačiau iš dalies netenka naudingųjų savybių. Jau nekalbant apie tai, kad toks produktas gali būti surogatas.

Nepakanka pasirinkti medaus veislę, reikia dar pasirūpinti įranga. Kadangi čia numatomas fermentacijos procesas, prireiks dujų išleidimo įtaiso. Tam ant stiklinės talpyklos uždedamas sandarus dangtelis, kad būtų galima užtikrinti hermetišką uždarymą. Tačiau vėliau dangtelyje padaroma skylė, per kurią praleidžiama plona žarna. Vienas jos galas paliekamas inde taip, kad jis būtų virš gėrimo paviršiaus, o kitas – panardinamas į puodelį su vandeniu. Daugelis šeimininkų renkasi paprastesnį variantą – vietoj dangtelio naudoja sandarią latekso arba guminę pirštinę, kuri gerai priglunda prie kakliuko. Toje pirštinėje padaroma skylė.

Patikrinti fermentacijos procesą tokiu atveju galima šitaip: reikia uždegti degtuką ir prinešti prie pirštinės skylės. Jei ugnis neįsiplieskė stipriau, vadinasi, fermentacijos procesas apskritai baigtas, nes nuo gėrimo nekyla alkoholio garai. Tačiau tai gana pavojingas būdas, su juo reikia elgtis atsargiai.

Prieskoninis midus: du recepto variantai

Mėgėjai, dedantys prieskonių į alkoholinius gėrimus, gali pasinaudoti šiuo receptu: 2,5–3 l vandens apie 1 kg gėlių medaus. Šis mišinys užvirinamas, nuolat maišant. Po to pridedama po žiupsnelį įvairių prieskonių – kvapiųjų pipirų, maltos cinamono, kardamono, džiovinto ir smulkinto imbiero, vienos citrinos žievelės, užvirinama. Jei pavyks rasti apynių, galima pridėti 5 g šio ingrediento.

Virinant ant paviršiaus susidaro putos, kurios reguliariai nuimamos. Po užvirimo nuoviras perkošiamas, atšaldomas, į jį dedama 100 g mielių (geriau imti alaus mieles, bet ir paprastos tinka). Midus pastatomas į šiltą vietą, kad prasidėtų fermentacijos procesas.

Idealus variantas – turėti talpą su hidrauliniu užraktu. Parduotuvėse galima nusipirkti jau paruoštą, bet yra ir paprastesnis variantas – guminė pirštinė, užmauta ant kakliuko. Po kelių parų gatavas midus išpilamas į stiklinius indus ir paliekamas bręsti vėsioje vietoje dar 2 savaites.

Yra ir kitas prieskoninio midaus receptas. Tiems patiems 3 l vandens imama 0,75 kg medaus, vos 10 g sausų mielių, keli gvazdikėliai, 1 arbatinis šaukštelis maltų muskato riešutų miltelių, žiupsnelis cinamono, 1 kiaušinio baltymas.

Medus kartu su baltymu išmaišomas, kol gaunama vienalytė masė, tada užpilama vandeniu, vėl išmaišoma ir pastatoma ant ugnies. Mišinys užvirinamas, reguliariai maišant, tada sumažinama ugnis ir verdama 10 minučių. Po to pridedama prieskonių, dar kartą išmaišoma ir paliekama ant ugnies valandai, neuždengiant dangčiu. Per tą laiką mišinys turi tapti skaidrus, vienalytis ir išvirti iki pusės pradinio tūrio.

Tada gėrimas nuimamas nuo ugnies, kruopščiai perkošiamas, perpilamas į stiklinį butelį ir tik po to pridedama mielių.

Tačiau čia yra du svarbūs dalykai. Verdant medų susidaro putos. Jas būtina nuimti. Prieš dedant mieles į šį mišinį, gėrimą reikia atvėsinti. Reikalas tas, kad mielėse yra bakterinių kultūrų, kurios žūva aukštoje temperatūroje.

Visa tai dar kartą išmaišoma, uždengiama perlenkta marle, dangčiu arba improvizuotu hidrauliniu užraktu iš pirštinės ir paliekama fermentuotis šiltoje ir tamsioje vietoje 2 savaites.

Midus be virimo

Norint paruošti šį gėrimą, 5 l vandens reikės 400 g gėlių medaus, 3 valgomųjų šaukštų gerų razinų, 2–3 šviežių citrinų, 1 arbatinio šaukštelio mielių.

Razinos nuplaunamos, citrinos taip pat nuplaunamos ir supjaustomos riekelėmis, nepamirštant pašalinti sėklų. Visa tai sumaišoma su medumi dideliame puode. Atskirame inde užvirinamas vanduo, tada šiek tiek atšaldomas ir užpilamas paruoštas žaliavas. Jis nuolat maišomas, kol medus visiškai ištirpsta. Kai mišinio temperatūra primins šviežią pieną, į jį dedama vandenyje ištirpintų mielių. Šis mišinys paliekamas kur nors šiltoje vietoje be šviesos parai. Suprasti, kad fermentacijos procesas prasidėjo, galima iš to, kad citrinos gabaliukai ir razinos pradės kilti į viršų.

Kai procesas prasidės, midų bus galima išpilstyti į butelius, prieš tai perkošus per marlę. Šie buteliai sandariai užkemšami ir laikomi, kaip aprašyta aukščiau, tamsioje ir vėsioje vietoje. Manoma, kad po 2 savaičių jis bus paruoštas vartoti – tai aukščiau aprašytas jaunas midus.

Vienuolyno midus

Jei pavyks kur nors gauti džiovintų apynių spurgų, galima pasigaminti vienuolyno midų. 3 l vandens imkite 1 kg medaus ir gerai išmaišykite. Tada gėrimą statykite ant silpnos ugnies ir palaipsniui virkite 3 valandas. Po to paimkite 2 arbatinius šaukštelius sausų susmulkintų apynių, suvyniokite į marlę, padarydami maišelį, ir virkite dar 1 valandą. Tada midų nukelkite nuo ugnies, perkoškite per filtrą ir perpilkite į paruoštą indą (užpildykite ne iki galo, o 4/5 tūrio). Tada gėrimą pastatykite į tamsią ir šiltą vietą dar 1–2 dienoms, kad paskatintumėte fermentaciją. Jei ant indo uždėsite pirštinę ir padarysite skylutę, bus girdimas šnypštimas – tai yra fermentacijos procesas. Kai šnypštimas nutrūks, į gėrimą įpilkite dar 100 ml nesaldžios, bet stiprios juodosios arbatos ir perkoškite per tris sluoksnius marlės. Paruoštą midų išpilstykite į butelius ir užkimškite. Rekomenduojama jį brandinti vėsioje vietoje 1 metus.

Vyšninis midus

Šis gėrimas gaminamas be mielių. 1 l vandens imkite 4–5 kg rūgščių vyšnių ir 2 kg medaus. Pirmiausia išvirkite medaus sirupą, atskiedę medų vandeniu ir sudėję į emaliuotą puodą. Į stiklinį indą siauru kakleliu suberkite vyšnias (kauliukus prieš tai pašalinkite). Atvėsinkite medaus sirupą ir užpilkite juo vyšnias. Uogose esanti rūgštis pradės fermentacijos procesą – jis tęsis 3 dienas, po to gėrimą perkoškite, perpilkite į butelius, uždarykite dangteliais ar kamščiais ir pastatykite į vėsią vietą.

Panašiai gaminamas spanguolių midus, tik vandens dedama daugiau, o uogų mažiau. Jei jo nebrandinsite 3 dienas, o gersite beveik iškart po atvėsinimo, fermentacija nevyks, ir gausite nealkoholinį gėrimą.

Įdomūs faktai apie midų

1. Senovėje midus buvo laikomas tik ypatingoms progoms. Ir tai nestebina, nes tais laikais gėrimas buvo ruošiamas labai ilgai. Vadinamasis statytinis geriamasis medus buvo paliekamas ąžuolinėje statinėje, užkastoje žemėje, 15–40 metų (o kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad net iki 50). Apyniuotas medus buvo gaminamas greičiau, nes tokiais atvejais į jį buvo dedama apynių, tačiau vis tiek tam prireikdavo ne mažiau kaip 3 metų. Taip pat egzistavo vadinamasis virtas medus – jis buvo gaminamas kaip alus: pirmiausia mišinys užvirinamas, tada pridedama raugo – pavyzdžiui, tai galėjo būti juoda duona.
2. Midus buvo gaminamas statinėse. Posakis „šaukštas deguto medaus statinėje“ kaip tik kilęs iš tų tolimų laikų. Medinių indų gamybai toje epochoje naudota juoda derva. Kokybiškose statinėse lentos buvo labai sandariai prigludusios viena prie kitos. Tačiau prastai pagamintuose induose per tarpą tarp lentų vidun galėjo patekti šiek tiek dervos – ir net mikroskopinis šio aitrus skonio skysčio kiekis buvo pakankamas, kad sugadintų visą gėrimo tūrį. O tai būdavo aptinkama po daugelio brandos metų.
3. Brangus statytas medus pamažu buvo išstumtas kitų gėrimų. Savo vaidmenį čia suvaidino ir tai, kad gamybą monopolizavo valstybė ir bažnyčia. Na, o vėliau atsirado degtinė ir užtemdė mažiau stiprius gėrimus atšiauriame Rusijos klimate.

Midaus nuotrauka