Gazuotas vanduo: sudėtis, naudingos ir kenksmingos savybės

Gazuotas vanduo visada gaivina. Jis skanus, malonus, todėl pasaulyje gausu jo gerbėjų.

Sudėtis ir kalorijų kiekis

Gazuotu vandeniu vadinamas vėsinantis gėrimas, prisotintas anglies dioksido burbuliukais. Jis būna silpnai gazuotas, vidutiniškai gazuotas, stipriai gazuotas. Jo gamybai naudojamas tiek paprastas, įprastas vanduo, tiek mineralinis. Vandens gazavimas atliekamas dviem būdais. Pirmasis – mechaninis, antrasis – cheminis.

Mechaniniu būdu vanduo prisotinamas anglies dioksidu naudojant specialius aparatus – sifonus, akratoforus arba saturatorius. Procesas vyksta esant padidintam slėgiui, o iš vandens pirmiausia pašalinamas oras. Paprastai anglies dioksido į vandenį įterpiama nuo 5 iki 10 g litre. Vandens dezinfekcija dėl gazavimo nevyksta.

Cheminiu būdu vanduo prisotinamas anglies rūgštimi fermentacijos proceso metu. Gazavimo procesas vyksta panašiai kaip tas, kurio metu gaunamas šampanas, alus, gira. Gazavimas vyksta, kai sąveikauja geriamoji soda ir rūgštis.

Vanduo gerai tirpdo anglies dioksidą, o jis dėl gazavimo proceso atlieka konservanto vaidmenį. Ant butelių etikečių nurodomas jo kodas – E290.

Cheminė kiekvieno butelio sudėtis yra labai individuali ir priklauso nuo to, koks pradinis vanduo buvo paimtas gazavimui. Taigi, mineralinis vanduo gali būti neutralus (kaip ir paprastas, įprastas vanduo) ir šarminis.

Jei šį gėrimą nagrinėsime mineralų buvimo požiūriu, tai čia variacijų yra milžiniška. Vanduo gali būti sulfatinis, geležingas, hidrokarbonatinis ir hidrokarbonatinis-chloridinis, chloridinis, natrio, kalcio, magnio, magnio-kalcio, fluoro turintis, bromuotas, joduotas, jodo-boro turintis ir t.t.

Nepaisant visos pasirinkimo įvairovės, pirkėjas gali būti tikras: tokio vandens – tiek mineralinio, tiek paprasto – kaloringumas yra nulinis, nes jo sudėtyje visiškai nėra baltymų, riebalų ir angliavandenių, nuo kurių buvimo ir kiekio produktai įgyja vienokią ar kitokią energetinę vertę.

Tačiau gazuoti saldūs vandenys – įvairūs limonadai, estragonai ir kolos – yra prisotinti cukrumi ir dar visa grupe medžiagų, kurios žymiai padidina gėrimų energetinę vertę.

Kuo naudingas gazuotas vanduo

Bendroji nauda

Šiandien gazuotas vanduo yra vienas populiariausių ir daugiausiai parduodamų gėrimų pasaulyje. Stiklinė tokio skysčio, ypač atšaldyto, maloniai išgeriama karštą dieną; jis numalšina troškulį geriau nei negazuotas. Jis gaivina, valo organizmą, šalina toksinus, prisotina ląsteles, padėdamas pratęsti jaunystę ir grožį.

Tačiau rimtą naudą žmogaus organizmui daugiausia gali suteikti tik gazuotas mineralinis vanduo. Ir ši nauda tiesiogiai priklausys nuo to, kaip laikomasi rekomendacijų dėl jo vartojimo kiekio. Jei viskas gerai, vanduo normalizuoja virškinimo procesus, palaiko aktyvią fermentų gamybą, prisotina naudingomis mineralinėmis medžiagomis, dėl ko stiprėja kaulai ir dantys.

Sistemingas gazuoto vandens vartojimas leidžia sumažinti cholesterlio kiekį kraujyje, o tai tiesiogiai veikia širdies darbo gerinimą. Be to, pastebėta, kad vanduo su dujomis padeda valyti kraują, didinti hemoglobiną ir gerinti ląstelų mitybą.

Moterims

Moterims gazuotas vanduo pirmiausia padeda išsaugoti grožį ir jaunystę. Jis prisotina ląsteles skysčiu, kuris lėtina odos senėjimo procesą. Jaunystės išsaugojimui prisideda ir vandens gebėjimas gerinti medžiagų apykaitą bei skatinti kraujotaką. Organizmo prisotinimas mineralais padeda moterims išlaityti patrauklius plaukus ir nagus. Dar vienas gazuoto vandens pliusas moterims – aktyvus vandens dalyvavimas svorio metimo procese.

Vyrams

Vyrai rūko, vartoja alkoholį, valgo riebų maistą dažniau nei moterys. Prieš šiuos žalingus stipriosios lyties įpročius gazuotas vanduo puikiai priešinasi: valo kraują, kepenis, mažina cholesterlį ir palaiko širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, atitoldindamas pavojingą potencialų infarktą.

Nėštumo metu

Mineralinio gazuoto vandens vartojimas nėščiajai bus naudingas daugiausia dėl to, kad jis papildo mineralinių medžiagų netektį, kurų suvartojimas šiuo laikotarpiu smarkiai padidėja. Kad išsaugotų dantis ir plaukus, būsimos mamos gali kartais gerti tokį vandenį, bet nedaug ir tik silpnai gazuotą, nes anglies dioksido burbuliukai gali sukelti ūžimą pilve, meteorizmą ir net rėmenį. Be to, per didelis mineralinio vandens vartojimas sukels priešingą poveikį, todėl visiškai įmanomas kalcio išplovimas iš kaulų. Taigi nėščiosioms pagrindinė taisyklė – saikas ir atsargumas.

Žindymo laikotarpiu

Nors natūralus gazuotas vanduo yra naudingas maitinant krūtimi, daugelio specialistų nuomone, geriau laikinai jo atsisakyti – kol vaikui sueis bent pusė metų – nes galimi diegliai ir meteorizmas ne tik mamai, bet ir kūdikiui. O praėjus 6 mėnesiams po gimdymo, galima pamažu įtraukti jį į savo racioną ir stebėti, kaip reaguoja kūdikio organizmas.

Vaikams

Vaikai mėgsta gazuotus gėrimus, ypač saldžius. Nuo tokių reikėtų visapusiškai saugoti, nes jų vartojimas gresia nutukimu, nerviniu susijaudinimu ir blogais dantimis. Visų problemų priežastis – per didelis cukraus kiekis.

Paprastas mineralinis vanduo bus naudingas dėl vaikų augimui ir vystymuisi būtinų medžiagų rinkinio – kalio, kalcio, magnio. Gazuotas vanduo didina apetitą, o vaikų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo atveju padeda atsikosėti.

Tačiau daug gazuoto vandens vaikams negalima, nes anglies dioksidas didina skrandžio sulčių sekreciją, o tai gali sukelti gastritą. Geriau palaukti su vaiko supažindinimu su gazuotu vandeniu iki maždaug trejų metų.

Ar galima gerti gazuotą vandenį metant svorį?

Kiekvienas, nusprendęs mesti svorį, turi gerti pakankamai vandens, nes jis gerina medžiagų apykaitą, greitina skilimo produktų šalinimą iš organizmo, padeda pašalinti vidurių užkietėjimą. Skystis būtinas normaliam virškinimo režimui atkurti, kuris buvo sutrikdytas dėl įprastų maisto produktų trūkumo meniu. Be to, stiklinė vandens gali sumažinti alkio jausmą.

Gazuotas vanduo šia prasme yra toks pat geras pagalbininkas kaip ir įprastas: jame nėra baltymų, riebalų ir angliavandenių, todėl jo kaloringumas yra nulinis.

Tačiau per daug įsitraukti į gazuoto vandens gėrimą, t. y. gerti tik jį, nereikia, nes gali atsirasti pilvo pūtimas, meteorizmas. Jei tokios problemos nekelia rūpesčių, gazuotas vanduo bus labai naudingas metantiems svorį.

Gazuotas vanduo medicinoje

Gazuotas vanduo žmonijai žinomas jau seniai. Dar vienoje iš senovės graikų gydytojo ir filosofo Hipokrato knygų rašoma, kokias stebuklingas gydomąsias savybes turi vanduo natūraliuose mineraliniuose šaltiniuose.

Šiandien specialistams nebekelia abejonių faktas, kad gazuotas vanduo pasireiškia savo naudingomis savybėmis tiek vartojant viduje, tiek ir išorėje. Be to, gazuotas vanduo su troškiniu susitvarko greičiau nei negazuotas.

Gydytojai mineralinį gazuotą vandenį skiria daugiausia tiems pacientams, kurie turi problemų dėl skrandžio sulčių rūgštingumo lygio – tokie gėrimai kontroliuoja jo gamybą. Jį taip pat rekomenduoja esant kitoms virškinimo trakto ir kepenų problemoms.

Be to, mineralinis vanduo praturtina organizmą naudingomis medžiagomis, be kurių neįmanomas normalus sveikas žmogaus gyvenimas, tuo pačiu šalina toksinus, šlakus, t. y. aktyviai balansuoja medžiagų apykaitą. Tai taip pat atsižvelgiama gydytojų skiriant tokį vandenį.

Sergant cukriniu diabetu

Paprastą gazuotą vandenį ir mineralinį gazuotą vandenį su nedideliu druskų kiekiu – 500 mg litre – sergant cukriniu diabetu gerti nedraudžiama. Jis neturi kontraindikacijų, daro teigiamą poveikį medžiagų apykaitos procesams, skatina virškinimą ir šalina šlakus.

Gydomojoje-stalo vandenyje druskų daugiau – iki 1000 mg litre. Juo nereikia piktnaudžiauti, ir tada jis turės teigiamą poveikį cukrinio diabeto eigai. Jei viršijama protinga dozė, galimas druskų apykaitos sutrikimas.

Gydomąjį mineralinį vandenį, kuriame druskų yra daugiau nei 1000 mg litre, galima gerti tik gydytojo nurodymu.

Sergant pankreatitu

Pankreatitas priskiriamas prie tų ligų, kai paciento būklė tiesiogiai priklauso nuo to, ką jis valgo ir geria. Todėl žmonėms, kurių ligos istorijoje yra ši liga, reikia labai kruopščiai parinkti tinkamą vandenį ir pasirinkti tokį, kuris turėtų teigiamą poveikį kasos būklei. Be to, gazuotas mineralinis vanduo dažnai skiriamas kaip gydomoji priemonė, tačiau tai gali padaryti tik gydytojas.

Gazuotas mineralinis vanduo gali pašalinti kasos uždegimą, sumažinti skausmą ir organo spazmą, taip pat palengvinti paciento grįžimą prie normalaus valgymo, jei anksčiau jam buvo paskirtas gydomasis badavimas.

Sergant gastritu

Gastritas – tai liga, kai gazuotas mineralinis vanduo skiriamas privalomai. Be to, geriau jį vartoti tiesiai iš gamtinių šaltinių ir kasmet atlikti trijų savaičių gydymo kursą. Kiekvienam pacientui gydytojas skiria vandenį pagal ligos būklę ir eigą. Tačiau yra bendrų taisyklių.

Taigi, mažo skrandžio sulčių rūgštingumo gastritas gydomas hidrokarbonatinio-natrio ir chlorido-natrio vandenimis. Esant didelio rūgštingumo gastritui, skiriami sulfidiniai ir hidrokarbonatiniai vandenys.

Vandens vartojimą reikia pradėti nuo trečdalio stiklinės ir palaipsniui didinti normą per tris dienas, kol pasieksite visą stiklinę. Jei rūgštingumas padidėjęs, vandenį reikia pašildyti iki 40–45 °C ir gerti dideliais gurkšniais pusantros valandos prieš valgį. Jei rūgštingumas sumažėjęs, vanduo turi būti kambario temperatūros, o gerti mažais gurkšneliais.

Esant vidurių užkietėjimui

Esant vidurių užkietėjimui, tinka bet koks gazuotas vanduo – tiek paprastas, įprastas, tiek mineralinis. Jis padeda suminkštinti išmatų mases, sustiprina žarnyno susitraukimo gebą ir išvalo jo sieneles.

Todėl sistemingas tuštinimosi nebuvimas yra tiesioginė indikacija vartoti gazuotą vandenį. Geriausią poveikį turės gazuotas vanduo, praskiestas vidurius laisvinančiomis žolelių nuovirų, arba mineralinis vanduo. Esant vidurių užkietėjimui, vanduo turi būti vartojamas pašildytas iki 37 °C temperatūros, po mažą stiklinę tris kartus per dieną.

Sergant podagra

Į sąnarių skausmo gydymo metodų sąrašą įeina ir šarminio mineralinio vandens skyrimas. Paūmėjimo laikotarpiu jis gali pašalinti skausmingus simptomus ir nuraminti sąnarius. Žinoma, jo vartojimą reikia derinti su medikamentiniu gydymu.

Sąnarių skausmų priežastimi tampa kremzlinio audinio susidėvėjimas dėl vandens trūkumo ir sinovinio skysčio tūrio sumažėjimas. Gazuotas mineralinis vanduo papildo skysčių trūkumą ir padeda atsigauti sergantiems sąnariams.

Sergant podagra, per dieną reikia išgerti ne mažiau kaip du litrus šarminio mineralinio vandens.

Kepenims

Neretai ne paūmėjimo laikotarpiu, sergant lėtine kepenų liga, gydytojas pacientui skiria gazuoto mineralinio vandens, kuriame yra daug druskų – daugiau nei 4 g litre. Tikslas – normalizuoti vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, nes nuolatinis jos sutrikimas sukelia sunkias patologijas – net kepenų cirozę.

Gazuotas mineralinis vanduo papildo organizme kalio, natrio, sulfatų, chloro junginių trūkumą, taip atlikdamas prevencinį vaidmenį nuo kepenų komplikacijų. Tuo pačiu metu gerėja biocheminė kraujo sudėtis ir pagreitėja šlakų išsiskyrimas iš organizmo.

Apsinuodijus

Apsinuodijimo atvejais svarbus vaidmuo tenka gazuotame vandenyje esančiam anglies dioksidui. Dėl gebėjimo sustabdyti bakterijų augimą jį dažnai rekomenduojama gerti apsinuodijus.

Naudojimas kosmetologijoje

Gazuoto mineralinio vandens naudojimas kosmetikos tikslais yra gana populiarus. Moterys visame pasaulyje jį naudoja prausimuisi. Naudojimas pagrįstas tuo, kad jo rūgštingumo rodiklis yra artimas žmogaus odos rodikliui ir yra pH 5,5, tuo tarpu įprasto vandentiekio vandens vertė yra 7,5, todėl po jo oda džiūsta. Taigi gazuotas vanduo labiau tinka prausimuisi.

Be to, joje esanti soda pašalina riebalų perteklių, o mineralai teigiamai veikia bendrą odos būklę ir sveikatą. Dėl kraujagysles plečiančio gebėjimo ji gali pagerinti veido spalvą ir kraujotaką. Toks vanduo gali „pažadinti“ odą ryte, paskatinti joje medžiagų apykaitos procesus.

Ypač geras mineralinis vanduo kaip prausimosi priemonė tiems, kurių oda jautri. Sausos ir normalios odos savininkėms tinka vidutiniškai ir silpnai mineralizuotas vanduo, kuriame druskų yra iki 500 mg litre. Tiems, kurių oda riebi, bus naudingas vanduo, stipriau prisotintas druskų, dėl jo poros susiaurės, riebaus blizgesio sumažės. Toks pat vanduo rekomenduojamas ir toms merginoms, kurių oda mišri.

Jei prieš prausiant butelį su vandeniu palikti atidarytą 30 minučių, perteklinės dujos išeis, ir jis turės švelnesnį poveikį odai.

Specialistai rekomenduoja prie prausimosi mineraliniu vandeniu pereiti ne iškart, o palaipsniui. Reikia stebėti, kaip oda reaguos į šį eksperimentą, ar jai patiks toks vanduo. Pradėti reikia nuo dviejų prausimųsi per savaitę. Jei viskas bus gerai, galima tęsti procedūras. Po dviejų mėnesių sistemingo naudojimo efektas, kaip sakoma, bus – ant veido.

Kosmetikos pramonėje gazuotas vanduo naudojamas Korėjoje ir Japonijoje, ten gaminami tonikai ir audinių kaukės jo pagrindu.

Mineralinis vanduo naudingas ir plaukams, jis netgi laikomas natūraliu balzamu. Dėl jo naudojimo galvos oda normalizuojasi, tonizuojasi, riebalinės liaukos pradeda veikti kaip laikrodis, plaukai tampa stipresni ir drėgnesni, blizgūs ir šilkiniai. Jei sistemingai naudosite gazuotą mineralinį vandenį, galima pamiršti apie pleiskanas.

Tačiau kad gazuotas vanduo tikrai būtų naudingas ir nepakenktų, neišsausintų plaukų ir nepadarytų jų panašiais į šiaudų kuokštą, reikia pirkti tokį, kurio sudėtyje nėra labai daug druskų ir mikroelementų.

Tiems, kurių galvos oda sausa ir linkusi į dirginimą, geriau naudoti vandenį su mažu mineralų kiekiu – ne daugiau kaip 500 mg litre. Žmonėms su riebia galvos oda rekomenduojama rinktis labiau mineralizuotą vandenį. Gerai išvalyti plaukus ir suteikti blizgesio padės vanduo, kurio sudėtyje yra natrio bikarbonato.

Jei kasdien išgersite po stiklinę tokio vandens, ne tik plaukai gaus papildomą mitybą, bet ir nagai, o tai sustiprins juos.

Gazuotu vandeniu galima skalauti plaukus po plovimo, taip pat dėti jį į namuose paruoštas kaukes, kad vanduo sustiprintų mišinio efektyvumą. Prieš skalaujant plaukus, gazuotą vandenį reikia pašildyti iki kambario temperatūros. Mišinį galima praturtinti vaistinių žolių nuoviru, kad sustiprintų stiprinantį poveikį, arba kalcio tablete, kad suteiktų šukuosenai papildomos apimties.

Plaukų purškalas

Šiuo metu nepalanki aplinka ir kondicionuotas oras biuruose neigiamai veikia plaukų sveikatą – jie tampa sausi, blankūs, lūžinėja. Padėti plaukams gali purškalas, kurį visiškai įmanoma pasigaminti namuose. Tam gazuotą mineralinį vandenį reikia atskiesti citrinos sultimis, imant vandens dvigubai daugiau nei sulčių. Į tai įlašinkite eterinio aliejaus (10 ml) – geriausiai apelsinų. Tokį purškalą laikykite ne ilgiau kaip 7 dienas tamsioje lentynoje, naudodami purškite plaukus per visą ilgį ryte ir vakare.

Formavimo priemonė

Užvirinkite stiklinę vandens su citrina, supjaustyta griežinėliais, kol tūris sumažės per pusę. Po nukošimo įlašinkite porą-tris lašus spirito. Purškite šią priemonę ant plaukų prieš formavimą.

Gaivinanti veido kaukė

Paimkite medaus, glicerino, avižinių dribsnių ir gazuoto mineralinio vandens santykiu 1:1:1:2. Gerai išmaišykite ir paskirstykite ant švaraus veido. Nuplaukite po 20 minučių mineraliniu vandeniu, pašildytu iki 38–40°C.

Atjauninamoji kaukė

Du arbatinius šaukštelius medaus sumaišykite su 50 ml gazuoto mineralinio vandens, užtepkite ant veido, galima – ir ant kaklo. Nuplaukite po 10 minučių, geriausia naudoti vėsų mineralinį vandenį. Ši kaukė ypač veiksminga, jei ją naudosite mėnesį, tepdami tris kartus per savaitę.

Balinamoji kaukė

Sumaišykite citrinos eterinį aliejų (2 lašai) su citrinos sultimis (7–8 lašai) ir 1 arbatiniu šaukšteliu avižinių dribsnių, žiupsneliu druskos ir 50 ml gazuoto mineralinio vandens. Nuvalykite odą, atidarykite gazuotą vandenį, kad išeitų dujos, o vanduo paruoštų prausimuisi, tada uždėkite kaukę. Nuplaukite po 10 minučių naudodami paruoštą gazuotą vandenį. Po šios kaukės oda ne tik išsibalina, bet ir tampa švelni. Ją gali naudoti tie, kurių oda normali arba riebi.

Ekspresinė kaukė „Pelenė“

Tokia kaukė atrodo kaip kompresas, ji gelbsti tais atvejais, kai reikia akimirksniu pagyvinti veidą, suteikti jam žavią išvaizdą. Tačiau, kaip pasakoje apie Zolušką, jos poveikis baigiasi greitai – maždaug po 10 valandų. Reikia dviejų dubenėlių – su šaltu gazuotu vandeniu ir karštu vandeniu, taip pat dviejų rankšluosčių. Rankšluosčius reikia drėkinti paeiliui – vieną šaltame dubenyje, kitą karštame. Dėti juos ant veido taip pat paeiliui, tarp rankšluosčių keitimų tepant odą maistingu kremu. Pakartokite procedūrą 6 kartus.

Gazuoto vandens naudojimas kulinarijoje

Gazuotas vanduo papildys bet kurį stalą – ar tai būtų įprasti pietūs, ar iškilmingas priėmimas. Jis puikiai tinka prie visų patiekalų ir produktų – nuo salotų ir užkandžių iki desertų, «draugauja» tiek su sūriu ir aštriu maistu, tiek su šaltu ir karštu. Jį galima gerti ir su vaisiais, ir su mėsa, ir su žuvimi. Jei į tokį vandenį įdėti ledo ir gabalėlį citrinos, greipfruto ar apelsino – gausis nuostabiai skanus gėrimas.

Šeimininkės išmoko naudoti gazuotą vandenį ir gaminimo metu. Pyragai ir blynai tampa labai purūs, švelnūs ir minkšti, jei į tešlą įpilti gazuoto vandens. Tam naudojamas mineralinis vanduo – su minimaliu druskų kiekiu, ir nereikia pridėti druskos bei sodos.

Gazuotas vanduo dedamas į sūrymus ir marinatus daržovėms – kad procesas vyktų greičiau. Tam reikia stipriai gazuoto gėrimo. Be to, jei naudojamas mineralinis vanduo su dideliu druskų kiekiu, gatavas produktas įgis įdomų originalų skonį. Pavyzdžiui, sūdant pusę kilogramo reikia 350 ml mineralinio vandens, 3 skiltelių česnako, šaukšto druskos, krapų, krienų lapo ir pagal pageidavimą – serbentų bei vyšnių lapų.

Blynams paruošti pieno ir gazuoto vandens imama po lygiai – po 2 stiklines, įdedami 3 šaukštai cukraus, 2 kiaušiniai, įmaišoma 2 stiklinės miltų. Tešla paruošta, galima kepti!

Gazuotas vanduo naudojamas ir šašlykams ruošti, jis pagreitina marinavimo procesą. Taigi, jei marinate sumaišyti gazuotą vandenį, kefyrą ir prieskonius, supilti jį į mėsą ir įdėti svogūnų – jau po valandos galima šašlyką siųsti ant griliaus.

Ar galima užvirinti?

Jei yra poreikis, paprastą gazuotą vandenį galima net virti. Iš jo netgi verda sriubą arba užplikia arbatą.

Mineralinį gazuotą vandenį geriau nevirti. Virimo metu iš jo išgaruos ir anglies dioksidas, ir tam tikra skysčio dalis. Jame esančios druskos nusės ir nebus tinkamai įsisavinamos organizmo. Natūraliam mineraliniam vandeniui būdingas kvapas ir sūrus skonis niekur nedings, jie išliks. Naudos iš tokio vandens jau nebus jokios, greičiau žmogus net pakenks sau, vartodamas virtą mineralinį vandenį.

Žala ir kontraindikacijos

Paprastame gazuotame vandenyje esantis anglies dioksidas gali padidinti skrandžio rūgštingumą, o tai sukelia pilvo pūtimą. Todėl tokio vandens reikėtų vengti, jei diagnozuota skrandžio opa, gastritas ar kitos virškinimo sistemos ligos. Tokiais atvejais galima gerti tik mineralinį vandenį.

Ypatingai atsargiai reikia elgtis su vandenimis, kuriuose yra radono arba vandenilio sulfido, nes jie gali sukelti įvairių nemalonių šalutinių poveikių, ypač sergantiems tuberkulioze, paūmėjus inkstų ligoms, vėžiu sergantiems pacientams, turintiems rimtų kraujagyslių problemų ir pan.

Tačiau net santykinai sveiki žmonės neturėtų nevaldomai vartoti mineralinio gazuoto vandens. Rizika susijusi su galimybe nusėsti druskas įvairiuose organuose, dažniausiai – inkstuose ir sąnariuose.

Be to, dirbtinai gazuotas vanduo turi mažai naudos, palyginti su natūraliu. Nuolatinis jo vartojimas gali sukelti raugėjimą, rėmenį ir meteorizmą.

Kaip pasirinkti ir laikyti

Parduotuvių lentynose gazuoto vandens pasirinkimas didžiulis. Jei reikia nusipirkti paprasto gazuoto vandens, o ne mineralinio, geriau rinktis tą, kuris buvo valytas ne vieną kartą. Geriau imti butelius, ant kurių etikečių nurodyta, kad tai stalo arba geriamasis vanduo. Jei butelio dugne matosi nuosėdų, tegul jis lieka parduotuvės lentynoje.

Namų sąlygomis gazuotas vanduo turėtų būti laikomas šaldytuve, laikantis visų ant etiketės nurodytų sąlygų. O jei butelis jau atidarytas ir iš jo buvo išpilta vandens, reikia jį sandariai uždaryti, kad nesidaugintų mikrobai ir bakterijos.

Kaip gazinti vandenį namuose

Maždaug prieš trisdešimt metų beveik kiekvienuose namuose buvo sifonas su keičiamais balionėliais, kuriuose buvo anglies dioksido. Taigi naminis gazuotas vanduo visada buvo prieinamas.

Be to, kiekvienas sovietinis vaikas turėjo močiutę, kuri žinojo, kad pirmasis gazuotas gėrimas vadinosi soda (pavadinimas kilęs iš jos ingrediento – sodos). Jos stebuklingame recepte soda taip pat buvo pagrindinis komponentas. Paprastai močiutė litre vandens ištirpindavo tris–keturis šaukštus uogienės, įberdavo džiovintos citrinos rūgšties ant šaukšto galo, ištirpindavo litre vandens, įpildavo trečdalį arbatinio šaukštelio acto ir užberdavo pusę arbatinio šaukštelio sodos. Štai ir įvyko reakcija! Saldus naminis gazuotas gėrimas paruoštas!

Šiuo metu yra daug gazuotų gėrimų receptų, tačiau jie jau šiek tiek modernizuoti. Pavyzdžiui, galima pasigaminti gazuoto gėrimo su mineraliniu vandeniu. Taip pat prireiks sodos ir citrinos rūgšties (arba citrinos sulčių). Į stiklinę su mineraliniu vandeniu reikia įberti arbatinį šaukštelį sodos, o tada įpilti arbatinį šaukštelį citrinos rūgšties (arba 2 šaukštelius citrinos sulčių). Gausis limonadas. O jei pakepinsite cukrų – bus labai panašu į kolą.

Ar galima tabletes užgerti gazuotu vandeniu?

Ar galima gerti gazuotą vandenį su tabletėmis, ar ne? Toks klausimas dažnai kyla žmonėms, vartojantiems tabletes. Gydytojai dažniausiai siūlo atsisakyti šios minties. Tai aiškinama tuo, kad bet kuriame gazuotame vandenyje esantis anglies dioksidas gali neigiamai paveikti tablečių sudėtyje esančias medžiagas. O jei vanduo dar ir mineralinis, gali vykti cheminė reakcija su tabletės ingredientais. To pasekmės gali būti liūdnos. Pavyzdžiui, kai kuriose gazuoto vandens rūšyse yra geležies jonų, kurie, sąveikaudami su tetraciklinu ar linkomicinu, gali sudaryti netirpius junginius, dėl kurių vaistai įsisavinami daug prasčiau.

Tuo pat metu kartais yra prasmės gerti vaistus su šarminiu mineraliniu vandeniu. Pavyzdžiui, vartojant tabletes, kurios neigiamai veikia skrandį, tai taikoma jodo preparatams ir kai kuriems antibiotikams.

Ar galima gyvūnams duoti gazuoto vandens?

Kategorinio draudimo duoti gyvūnams paprasto gazuoto vandens nėra. Jis nelaikomas ypač kenksmingu katėms ir šunims, tačiau jokios naudos iš jo nėra. Be to, kai augintinis išgeria tokio vandens, neišvengiamai susikaupia dujų jo skrandyje ir žarnyne. Ir gyvūnui tai sukelia nerimą, o šeimininkui tikriausiai nėra labai malonu girdėti garsų gurguliavimą pilve ar net dujų išsiskyrimą.

Todėl, jei šuo ar katė labai nori gerti, o kito vandens nėra, pirmiausia geriau išleisti dujas. O mineralinio gazuoto vandens apskritai nereikėtų duoti – dėl didesnio įvairių druskų kiekio jame. Jei gyvūnas dažnai jį gers, tai gali baigtis kepenų problemomis arba šlapimo akmenlige, kuriai ypač linkę kastruoti katinai.

Ar galima laistyti gėles gazuotu vandeniu?

Gėlininkai sutrinka, kai jų klausiama, ar galima laistyti gėles gazuotu vandeniu. Tuo tarpu JAV, Kolorado universitete Boulderyje, buvo atliktas eksperimentas, kuriuo bandyta išsiaiškinti, ar augalams bus naudos iš gazuoto vandens, ypač iš mineralinio. Eksperimentuotojai rėmėsi teorinėmis prielaidomis, kad tokio vandens laistomi augalai turėtų augti greičiau, nes jame yra daugiau mineralinių druskų. Teorija buvo praktiškai patvirtinta – eksperimento metu augalai, reguliariai laistyti gazuotu mineraliniu vandeniu, dėl jame ištirpusio kalio, sieros, natrio ir fosforo tapo tankesnės žalios spalvos ir greičiau didino tūrį nei jų giminaičiai, negaunantys tokio laistymo.

Taigi tokį eksperimentą galima drąsiai pakartoti namuose, tačiau negalima imti šalto vandens – reikia leisti jam sušilti iki kambario temperatūros. Mineraliniu vandeniu laistoma kartą per savaitę, ne dažniau. Jei žemė vazone išdžiūsta anksčiau, reikia palaistyti paprastu vandeniu.

O laistyti kambarinius augalus paprastu gazuotu vandeniu – ne mineraliniu – taip pat galima. Tačiau tame nėra prasmės, naudingo poveikio nesulauksite. Geriau imti paprastą vandenį.

Įdomūs faktai apie gazuotą vandenį

1. Apie tai, kad anglies dioksidas gali prisotinti vandenį, anglų chemikas Džozefas Pristlis pasauliui papasakojo dar 1767 metais. Po trejų metų švedų konstruktorius Toberis Bergmanas surinko kompresorių, kad sumaišytų vandenį su anglies dioksidu aukštu slėgiu. Tačiau tokia gamyba tais metais buvo itin brangi. Ir tik po daugiau nei šimtmečio, 1883 metais, buvo užpatentuota cheminė gazuoto vandens gamyba – naudojant sodą. Tai įvyko JAV. Ir tik po to tapo įmanoma gaminti gazuotą vandenį pramoniniais mastais. Prasidėjo pasaulinė gazuoto vandens eisena iš Jakobo Švebo fabriko, ir iki šiol Schweppes išlieka tarp lyderių gaminant gazuotus produktus.
2. Jei JAV pirmoji gazuota soda dažniausiai buvo parduodama buteliuose, kitose pasaulio šalyse naudojo sifonus, kurie buvo užpildomi iš naujo. Be to, tokį vandenį vartojo ne tik namuose, bet ir viešojo maitinimo įstaigose – baruose ir kavinėse. O vėliau buvo išrasti ir automatai, iš kurių buvo galima išgerti gazuoto vandens tiesiog gatvėje.
3. Šiandien kiekvienas amerikietis per metus vidutiniškai išgeria 180 litrų gazuoto vandens, Rusijos gyventojas – 50 litrų, kinas – apie 20 litrų.

Gazuoto vandens nuotrauka