Naudingi straipsniai
Jūsų sveikatai surinkome naudingus straipsnius apie maistą ir tinkamą mitybą.
Skaityti straipsnius
Produktų laikymas
Kad maistas išliktų šviežias ir
naudingas, jį būtina tinkamai
laikyti.
Kaip laikyti produktus

Rabarbaras: sudėtis, naudingos savybės ir kontraindikacijos

Nepatyrę žmonės dažnai painioja rabarbaro daigus su burokėliais dėl avietinio atspalvio stiebo ir didelių sultingų lapų. Vieni šaltiniai teigia, kad augalas kilęs iš Tibeto, kiti nurodo Kiniją. Taip ar kitaip, daugelis šalių sėkmingai augina rabarbarą. Tarp jų yra Azija, Europa, Amerika.



Sudėtis ir kalorijų kiekis

Augalo sudėtyje yra 90% gryno vandens ir 10% angliavandenių, riebalų, baltymų, pelenų ir maistinių skaidulų.

Rabarbaro nauda ir žala

Kylant temperatūrai rabarbaro lapkočiai turi savybę šiurkštėti ir kaupti oksalo rūgštį. Augalo kaloringumas yra tik 16 kcal 100 gramų produkto.

Rabarbaro maistui paprastai naudojami tik lapkočiai. Lapo plokštelėje yra didelė oksalo rūgšties koncentracija. Jos vartojimas tokiu kiekiu gali sukelti dirginimą, užsikimšimą ir net inkstų kanalėlių plyšimus, kur nusėda druskų kristalai – oksalatai.

Kuo naudingas rabarbaras

Gydymo tikslais augalas naudojamas ne tik tradicinėje, bet ir liaudies medicinoje. Rabarbaras yra puiki profilaktinė priemonė nuo avitaminozės, anemijos ir skorbuto. Be to, rabarbaras gali užkirsti kelią plaučių uždegimo vystymuisi ir didina imunitetą įvairioms virusinėms ligoms. Jis itin teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, neleisdamas atsirasti širdies priepuoliams ar išeminiams insultams.

Moterims

Moterų organizmui rabarbaras ypač naudingas:

  1. Dėl didelės vitamino E koncentracijos pagerėja bendra organizmo, nagų ir odos būklė. Mažėja plaukų slinkimas, stiprėja jų augimas.
  2. Šaknų tinktūros pasižymi spazmolitiniu poveikiu, o tai labai aktualu merginoms, turinčioms skausmingą menstruacinį ciklą.
  3. Pasižymi puikiomis balinimo savybėmis, todėl augalą galima naudoti pigmentinių dėmių ir strazdanų šalinimui.
  4. Be to, jis yra galingas antioksidantas, skatinantis moters organizmo jauninimo procesą.

Vyrams

Vyrams šio augalo vartojimas naudingas šiais atvejais:

  1. Esant širdies ir kraujagyslių ligoms – gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį, plečia kraujagysles.
  2. Dažnas tabako ir alkoholio gaminių vartojimas – neutralizuoja neigiamą poveikį organizmui, skatina toksinų šalinimą, mažina pagirių sindromą.

Nėštumo metu

Pirmiausia ginekologai pataria nėščiosioms vartoti rabarbarą dėl jo gebėjimo tirštinti kraują. Tai gali sumažinti kraujavimo riziką gimdymo metu. Be to, augalo stiebuose yra daug moters organizmui reikalingų medžiagų:

  • vitaminai B, E, C, P;
  • gintaro, obuolių, rūgštynių ir citrinų organinės rūgštys;
  • pektinai ir jų dariniai.

Be to, jis pasižymi šiomis naudingomis savybėmis:

  1. Papildo organizmo poreikį vitaminui K, kurio norma nėščiai moteriai yra 85–90 ml. Jis būtinas norint normalizuoti kraujo krešėjimo procesą ir užkirsti kelią vaisiaus smegenų kraujavimui gimdymo metu.
  2. Neleidžia moteriai susirgti hipertenzine liga.
  3. Dėl farmakologinių vaistų draudimo rabarbaras yra veiksminga alternatyva kraujospūdžiui normalizuoti.
  4. Augalas mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, daro jas elastingesnes.
  5. Kad vaiko kaulai ir dantys tinkamai vystytųsi ir stiprėtų, moteriai reikalingas kalcis. Vienas puodelis rabarbaro turi apie 348 ml šio mineralo. Be to, jis teigiamai veikia embrioninių nervų, raumenų ir širdies vystymąsi bei augimą.

Žindymo laikotarpiu

Žindymo laikotarpiu šios daržovės vartojimą geriau apriboti arba valgyti labai atsargiai. Padidėjęs rūgščių kiekis joje gali pakenkti kūdikio sveikatai. Dažniausiai gydytojai draudžia maitinančioms motinoms vartoti jį maistui. Kraštutiniu atveju iš nedidelio kiekio termiškai apdoroto produkto galima pasigaminti uogienės ar kompoto. Bet geriau kurį laiką pabandyti apsieiti be jo.

Vaizdo įrašas: kokias daržoves galima valgyti žindymo metu Išskleisti

Vaikams

Rabarbaro vaikui galima duoti nuo 10–12 mėnesių. Ypač naudingas produktas bus vaikams, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo. Jokiu būdu negalima duoti jiems šviežių stiebų – tik lengvą kompotą. Po dvejų metų rekomenduojama pereiti prie rabarbarų sirupo. Be to, jauni ūgliai didina apetitą. Juos reikia šiek tiek pasaldinti, kad sumažėtų rūgštus poskonis. Tačiau reikia nepamiršti, kad suvalgytas per daug gali labai pakenkti skrandžio sienelėms.

Vaiko organizmo reakcija į produktą yra itin individuali. Rūgšties poveikį galima sušvelninti derinant rabarbarą su kitais produktais. Pavyzdžiui, paruošti kisielių. O pavasarinės avitaminozės atveju bus naudinga lengva daržovių sriuba su jaunais šakniavaisiais ir įvairiomis daržovėmis (bulvėmis, morkomis, svogūnais, žalumynais, jaunais žirneliais). Jei vaikas nenorės jų valgyti sveikų, galima pagaminti kreminę sriubą, viską sutrinant blenderiu.

Rabarbaro nauda lieknėjant

Laikytis rabarbarų dietos nebus ypač sunku, nes tam nereikės badauti ar mokytis gaminti sudėtingus patiekalus. Tačiau yra keletas svarbių niuansų. Visų pirma reikia pakankamai dėmesio skirti savo organizmo būklei, ypač virškinamojo trakto organams, ir prie pirmųjų virškinimo sutrikimo požymių nedelsiant nutraukti produkto vartojimą. Be to, svarbu laikytis dozavimo – dideliais kiekiais rabarbaras sveikatai atneš daugiau žalos nei naudos. Norint pasiekti norimą efektą, pakaks vienos porcijos per dieną.

Rabarbaro nauda lieknėjant

Rabarbarų dietai galima paruošti salotas su agurku, pomidoru, bulgarų pipirais, svogūnais, kopūstais ar ridikėliais. Privalomai jose turi būti daug žalumynų. Taip pat tiks bet koks sveikas gėrimas be cukraus. Jį galima gaminti pridedant mėtų, melisos, obuolių ar apelsinų sulčių. Viskas priklauso nuo žmogaus skonio pageidavimų.

Lieknėjimo laikotarpiu leidžiama vartoti beveik visus produktus, išskyrus kepinius ir saldumynus. Taip pat reikia prisiminti, kad patiekalus pageidautina ruošti garuose, troškinti ar kepti orkaitėje. Rabarbarų negalima kepti. Be to, svarbu nepamiršti apie organizmo vandens balansą. Grynas vanduo, kompotai be cukraus, žalioji arbata, sultys, mineralinis vanduo turėtų pakankamais kiekiais būti racione kasdien.

Gydomosios rabarbaro šaknies savybės

Augalo gydomųjų savybių lygis tiesiogiai susijęs su surinkimo laikotarpiu ir paruošto produkto kokybe. Norint paruošti nuovirą nuo hepatito, šaknys turi atitikti šiuos reikalavimus:

  • amžius – 3–4 metai;
  • surinktos laikotarpiu nuo rugpjūčio iki lapkričio imtinai;
  • neturi būti jokių supuvusių ar kirmėlių apgraužtų dalių;
  • išdžiovintos iki tolygaus tankio būklės +65°C temperatūroje.

Tinkamai paruoštas produktas turi kiek kartaus skonio ir savitą aromatą. Taip pat jis turi girgždėti ant dantų kramtant. Šviežios šaknys yra tamsiai raudonos spalvos, džiovintos – išblukusios raudonai geltonos, su nedidelėmis dėmėmis.

Dėl didelio makro- ir mikroelementų kiekio augalas pasižymi šiomis gydomosiomis savybėmis:

  • stiprina imunitetą;
  • gerina virškinimą ir valo žarnyną;
  • padeda išlaikyti svorį;
  • padeda pašalinti toksinus iš organizmo;
  • turi tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį;
  • padeda normalizuoti nervų sistemos darbą;
  • šalina patinimą;
  • stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą;
  • normalizuoja arterinį kraujospūdį;
  • šalina mažakraujystę;
  • gerina kremzlių, kaulų ir audinių formavimąsi, o tai padeda išvengti osteoporozės išsivystymo;
  • gydo žaizdas ir odos ligas;
  • suteikia priešuždegiminį poveikį.
  • gydo sudėtingas ligas, tokias kaip vitiligo ir psoriazė.

Rabarbaras kosmetologijoje

Augalo šaknų sultys dažnai naudojamos kaip savotiškas toninis kremas dėl jų gebėjimo suteikti odai lengvą įdegio atspalvį. Tai ypač aktualu tiems, kurie kenčia nuo tokios ligos kaip vitiligo.

Rabarbaras kosmetologijoje

Veidui

Rabarbaras gali padėti išlyginti bendrą epidermio toną. Pakanka tiesiog sutepti pažeistas vietas šaknų sultimis ir palikti 10–15 minučių. Nuplauti šiltu vandeniu. Svarbu atsiminti, kad po procedūros kurį laiką negalima patekti į tiesioginius saulės spindulius.

Panašų efektą galima pasiekti sumaišius įprastą odos drėkinamąjį kremą ir rabarbarų sultis santykiu 1:1. Mišinį užtepti ant odos ir nuplauti po 15 minučių.

Be to, rabarbaras yra puiki priemonė strazdanoms ir pigmentinėms dėmėms balinti. Specialiai kaukei paruošti reikės:

  • rabarbarų lapkočiai – 2 v.š.;
  • smulkinti avižiniai dribsniai – 1 v.š.;
  • grietinėlė 15% – 1 v.š.

Visi ingredientai turi būti kruopščiai sumaišyti, o gautą masę užtepti ant odos, palikti 25–30 minučių ir nuplauti šiltu vandeniu.

Riebiai, linkusiai į spuogus veido odai gydyti ir valyti galima naudoti tokį receptą:

  • smulkinti rabarbarų lapkočiai – 2 v.š.;
  • glicerinas – 1 v.š.;
  • plaktas kiaušinio baltymas – 1 vnt.

Viską kruopščiai sumaišyti, užtepti ant veido odos ir palikti 15–20 minučių. Po to nuplauti šiltu vandeniu. Norint pasiekti norimą efektą, kaukę reikia naudoti kas antrą dieną. Iš viso 8–10 kartų.

Be to, augalas puikiai padeda kovoti su spuogais. Reikia pasidaryti specialų kompresą, sumaišius susmulkintus rabarbarų šakniastiebius su actu. Prireikus šis metodas padės nuo įbrėžimų ir sumušimų.

Labai naudingas ir maistingas veido odai bus tonikas iš šios daržovės. Reikės:

  • smulkiai supjaustyti rabarbarų šakniastiebiai – 3 v.š.;
  • verdantis vanduo – 0,25 l;
  • medus – 1 valg. š.

Sumaišyti visus ingredientus ir leisti masei užsitraukti, kol visiškai atvės, po to perfiltruoti. Veido odą valyti du kartus per dieną. Tonikas laikomas šaldytuve.

Vaizdo įrašas: 6 gelbstinčios kaukės idealiai veido odai Išskleisti

Plaukams

Augalo šaknys naudojamos plaukams suteikti purumo ir blizgesio, taip pat švelniam šviesinimui.

Pirmuoju atveju reikės:

  • smulkintos šaknys – 1 v.š.;
  • verdantis vanduo – 1 l

Užpilti ir leisti užsitraukti pusvalandį. Po to atvėsinti ir naudoti kaip skalavimo priemonę po plovimo šampūnu.

Plaukų dažymui reikės:

  • smulkintos rabarbarų šaknys – 25 g;
  • šaltas vanduo – 0,25 l.

Gautą mišinį virti 20 minučių, nuolat maišant. Po to atvėsinti iki 35°C ir įtrinti į švarius sausus plaukus. Gaunamas malonus šiaudų geltonumo atspalvis.

Tam pačiam tikslui tinka dar vienas mišinys:

  • smulkinta šaknis – 150 g;
  • baltas vynas – 0,5 l.

Mišinį virti, kol išgaruos pusė pradinio tūrio. Atvėsus užtepti ant plaukų. Jie įgaus šviesiai rusvą atspalvį. O jei į mišinį įdėsite 0,5 arbatinio šaukštelio kepimo sodos, gausite tamsiai geltoną spalvą su rausvu atspalviu.

Žala ir kontraindikacijos

Nepaisant visos naudos ir gausaus įvairių vitaminų bei mineralų kiekio, rabarbaras gali pridaryti ne mažiau žalos nei naudos. Netinkamas vartojimo būdas, užuot pageidaujamai pagerinęs organizmo sveikatą, sukels jau esamų ligų paūmėjimą. Arba dar blogiau – naujų atsiradimą.

Griežtai draudžiama vartoti augalą, jei organizme yra šios patologijos:

  • rėmuo;
  • šlapimo akmenligė;
  • ūminis apendicitas;
  • reumatas;
  • polinkis į kraujavimą;
  • podagra;
  • gastritas;
  • alerginės reakcijos;
  • diabetas;
  • pankreatitas;
  • prieskydinių liaukų hiperfunkcija;
  • cholecistitas
  • skrandžio opa;
  • uždegiminis procesas šlapimo pūslėje.

Netinkamas daržovės vartojimas maistui taip pat gali sukelti apsinuodijimą: augalo lapai, naudojami kaip prieskonis, turi oksalo rūgšties, kuria galima apsinuodyti.

Jei reguliariai valgoma daug daržovės, gali padidėti rūgštingumas, dėl ko galimos sąnarių ir inkstų ligos.

Kaip teisingai pasirinkti ir laikyti rabarbarą

Norint turėti galimybę dažniau vartoti rabarbarus, reikia išmokti teisingai juos rinkti ir laikyti.

Kaip teisingai pasirinkti ir laikyti rabarbarą

  1. Augalas, atrinktas tolesniam saugojimui, neturi būti suvytęs. Stiebai turi būti tankios struktūros, tvirti ir lygūs.
  2. Pageidautina rinktis jaunus augalus: juose oksalo rūgšties koncentracija kelis kartus mažesnė.
  3. Geri augalai išsiskiria ryškia spalva ir yra maždaug nykščio storio.
  4. Verta prisiminti, kad suaugusio augalo spalva tiesiogiai priklauso nuo veislės. Labiausiai paplitusi yra raudona su žaliomis gyslomis spalva, tačiau kartais pasitaiko tiek grynai raudonų, tiek grynai žalių atstovų.

Pasiruošimas saugojimui yra labai svarbus etapas. Rabarbarus reikia kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu ir sausai nušluostyti popieriniu rankšluosčiu. Tik po to augalą galima išfasuoti į vakuuminius maišelius. Tokioje formoje jis laikomas apie 24 valandas, šaldytuve – iki trijų parų, po to palaipsniui tampa netinkamas.

Norint kuo ilgiau mėgautis maistingu produktu, jį galima užšaldyti. Šis procesas šiek tiek pakeičia augalo struktūrą, tačiau tinkamai atlikus, tai nepakenks jo savybėms. Prieš užšaldant reikia paruošti daržovę.

Rabarbarus reikia nuvalyti nuo lapų, šaknies dalies. Nuvalyti daržovę pakankamai paprasta naudojant įprastą virtuvinį peilį. Reikia pakelti odelę nuo vieno galo ir patraukti link kito.

Siekiant išlaikyti formą ir spalvą, jį galima iš anksto blanširuoti. Pakanka vienos minutės verdančiame vandenyje, po to nedelsiant reikia panardinti į ledinę vonią. Ši procedūra pageidautina, bet neprivaloma.

Užšaldymas
Daržovę galima užšaldyti nuluptą ir su odele. Pirmas variantas tinka kompotams gaminti, antras – pyragų įdarui ir pirmiesiems patiekalams.

Paprasčiausias būdas – įprastas užšaldymas be papildomų ingredientų:

  1. Daržovė supjaustoma nedideliais kubeliais.
  2. Išdėliojama ant lygaus paviršiaus ir dedama į šaldymo kamerą maždaug 1,5 valandos. Tai apsaugos nuo sulipimo laikymo metu.
  3. Tada paruoštas produktas išfasuojamas į maišelius arba konteinerius. Nereikia pripildyti talpos iki pat viršaus, geriau, jei liktų 2–3 cm laisvos vietos. O oro iš maišelio pageidautina išspausti kiek įmanoma.
  4. Viskas siunčiama į šaldiklį ilgalaikiam laikymui (maždaug pusmečiui).

Tam pačiam tikslui galima naudoti metodą su cukraus pridėjimu:

  • 1 kg daržovės supjaustoma centimetro dydžio gabalėliais;
  • į konteinerį pakaitomis beriami rabarbarų ir cukraus sluoksniai.

Užšaldymui prireiks maždaug 8–9 valgomųjų šaukštų cukraus. Tokia forma rabarbaras išlaiko savo savybes iki 10 mėnesių. Po atšildymo tinka pyragams ir kompotams ruošti.

Taip pat galima naudoti sirupo, pagaminto iš 1 kg cukraus ir dviejų litrų vandens, užpylimą laikymui šaldiklyje. Paruoštą tirpalą reikia atvėsinti. Tolesnis paruošimas atliekamas tokia tvarka:

  • indas išklojamas plėvele;
  • ant viršaus išdėliojamas ir išlyginamas rabarbaras;
  • užpilamas sirupu ir siunčiamas į šaldiklį.

Po paros sustingęs blokas išimamas iš indo, įvyniojamas į maistinę plėvelę ir siunčiamas tolesniam laikymui. Tokia forma produktas gali būti laikomas iki metų.

Vaizdo įrašas: kaip užšaldyti rabarbarą žiemai Išskleisti

Ką galima pagaminti iš rabarbaro: receptai

Rabarbaras naudojamas ruošiant daugybę įvairių patiekalų: košes, salotas, sriubas, apkepus, kisielius, musus, taip pat kompotus, blynus, įdarus pyragėliams ir blyneliams. Naudojamas žiemos ištekliams. Tarp jų – džemas, uogienė, marmeladas, cukruoti vaisiai ir net sultys.

Įvairiems patiekalams ruošti daugiausia naudojami lapkočiai – šaknys skirtos vaistiniams tikslams.

Uogienė

Rabarbarų uogienės gaminimas nereikalauja daug pastangų ar laiko. Svarbiausia – teisinga proporcija sujungti vaisius ir cukrų. Be to, ją galima pagaminti kartu su kitais vaisiais ar uogomis. Bet kokiu deriniu gaunamas labai skanus ir sodrus patiekalas.

Rabarbarų uogienė

Klasikinis receptas

  • rabarbaro stiebai – 1 kg;
  • cukrus – 1 kg.

Gaminimo būdas:

  1. Nuplaukite augalo stiebus, nusausinkite ir supjaustykite kubeliais.
  2. Sudėkite supjaustytą produktą į ne metalinį puodą, apibarstykite cukrumi ir palikite įsigerti 24 valandoms.
  3. Praėjus reikiamam laikui, uogienę pastatykite ant mažos ugnies.
  4. Virinkite, kol užvirs, retkarčiais pamaišydami, o po to dar maždaug 15–20 minučių.
  5. Atvėsusią uogienę išdėliokite į stiklinius indelius, uždenkite polietileniniais dangteliais ir padėkite laikyti į šaldytuvą.

Su vyšnių lapais

  • rabarbaro stiebai – 1 kg;
  • cukrus – 1 kg;
  • vyšnių lapai – 100 g;
  • vanduo – 0,2 l.

Paruošimas:

  1. Nuplaukite stiebus ir supjaustykite mažais kubeliais.
  2. Paruoškite sirupą, įdėję pusę lapų. Kai cukrus visiškai ištirps, juos reikia išimti.
  3. Verdančiu sirupu užpilamas rabarbaras.
  4. Į atvėsusią uogienę dedami likę lapai, viskas dar kartą užvirinama ir verdama dar 5–10 minučių. Paruošus jie išimami.
  5. Karštą uogienę išpilstykite į sterilizuotus stiklainius, uždarykite ir laikykite sausoje vėsioje vietoje.

Kompotas

Svarbu atminti, kad gaminant naudojami tik stiebai. Juos reikia nuplauti, nuvalyti odelę ir supjaustyti. Galima paruošti tiek dietinius gėrimus, tiek žieminį kompotą šventei.

Su apelsinu

  • rabarbaras – 0,4 kg;
  • cukrus – 0,1 kg;
  • apelsinas – 1 vnt.;
  • vanduo – 2 l.

Gaminimo būdas:

  1. Paruoškite stiebus, supjaustykite nedideliais gabalėliais.
  2. Apelsiną supjaustykite skiltelėmis, nenuimdami žievelės.
  3. Užkaitinkite vandenį, užvirus suberkite cukrų ir vėl užvirinkite.
  4. Į sirupą sudėkite rabarbarą ir apelsiną.
  5. Virkite 30–40 minučių ant vidutinės ugnies.
  6. Kompotas jau paruoštas vartoti, tereikia leisti jam atvėsti.

Užsukimas žiemai (3 litrai)

  • rabarbaras – 0,7 kg;
  • cukrus – 0,2 kg;
  • vanduo – kiek tilps.

Paruošimas:

  1. Stiebus supjaustykite 4–5 cm kubeliais.
  2. Stiklainius nuplaukite arba išdeginkite orkaitėje, sudėkite supjaustytą daržovę.
  3. Užpilkite viską karštu virintu vandeniu ir palikite pusvalandžiui.
  4. Skystį nupilkite atgal į puodą, ištirpinkite jame cukrų, užvirkite ir vėl supilkite į stiklainius.
  5. Kompotą uždarykite, atvėsinkite ir padėkite į rūsį saugoti.

Cukatai

Namie pagaminti cukatai šiek tiek pralaimi parduotuviniams išvaizda. Tačiau maistine verte jie gerokai pranoksta bet kokius saldumynus.

Rabarbarų cukatai

Ingredientai:

  • vanduo – 0,6 l;
  • rabarbarai – 2 kg;
  • cukrus – 2,4 kg;
  • cukraus pudra – 50 g.

Gaminimo būdas:

  1. Augalą supjaustykite kubeliais ir panardinkite į verdantį vandenį 2–3 minutėms.
  2. Pakeiskite skystį, suberkite cukrų ir, maišydami, užvirkite.
  3. Pavirinkite 5–7 minutes ir palikite 12 valandų.
  4. Procedūrą pakartokite tris kartus.
  5. Leiskite vandeniui nutekėti, išdėliokite būsimus cukatus ant kepimo skardos.
  6. Įdėkite į orkaitę džiūti 3–4 valandoms.
  7. Paskutinis etapas – gatavų cukatų apvoliojimas cukraus pudroje. Tai būtina, kad gabaliukai nesuliptų laikant.

Sriuba

Toks patiekalas išeina ypač sotus ir skanus. Geriau naudoti jaunus rabarbarų lapus, nes juose naudingų vitaminų kiekis yra didžiausias.

Ingredientai:

  • rabarbarai – 0,3 kg;
  • bulvės – 0,5 kg;
  • žalumynai, svogūnai – 1 ryšulėlis;
  • kietai virti kiaušiniai – 3 vnt.;
  • paukštiena – 0,5 kg;
  • vanduo – 2 l.

Gaminimo būdas:

  1. Paruoškite sultinį ir suberkite į jį smulkintus rabarbarus.
  2. Užvirkite ir sudėkite bulves.
  3. Kai bus paruošta, suberkite į puodą svogūnus ir palikite 15–20 minučių.
  4. Patiekiant į sriubą įdėkite keletą kiaušinio gabaliukų ir žalumynų.

Kiselis

Nepaisant to, kad rabarbarai yra daržovė, jų paruošimas niekuo nesiskiria nuo vaisių. Virimo metu jie išskiria daug vandens. Kisielius išeina rūgštokai saldus, kas yra labai aktualu vasaros karščių sezonu.

Ingredientai:

  • rabarbarai – 0,5 kg;
  • Cukrus – 2 valg. š.;
  • vanduo – 1 l;
  • krakmolas – 2 v.š.

Gaminimo būdas:

  1. Stiebus supjaustykite kubeliais, užpilkite vandeniu ir suberkite cukrų.
  2. Virkite 15 minučių ant nedidelės ugnies, kartais pamaišydami.
  3. Skystį nupilkite į atskirą indą.
  4. Krakmolą ištirpinkite 0,5 stiklinės vandens ir supilkite į kisielių.
  5. Užvirkite ir pavirkite dar 5 minutes.
  6. Iš viso gėrimo paruošimas užtrunka 40 minučių.
Vaizdo įrašas: rabarbarų pyrago receptas Išskleisti

Įdomūs faktai apie rabarbarą

Įdomūs faktai apie rabarbarą

  1. Augalo lapai laikomi nuodingais. Tačiau mirtinai dozei jų reikia labai didelio kiekio. Juose yra oksalo rūgšties tokioje didelėje koncentracijoje, kad gali sukelti stiprų deginimo pojūtį ir burnos bei ryklės patinimą. Taip pat galimas vėmimas ir sunkus kvėpavimas.
  2. Pirštuotasis rabarbaras (Rheum palmatum) įeina į essiac arbatos sudėtį (kur taip pat yra varnalėšų šakniastiebiai, avienos rūgštynės, amerikinės guobos žievė). Jis tapo populiarus dėl slaugytojos Renė Kaisė iš Kanados. Ji naudojo jį kaip liaudies priemonę nuo vėžio. Jos teigimu, šis receptas yra senovinis odžibvė genčių indėnų palikimas. Tačiau tiesa yra ta, kad kanadiečiai pirmą kartą susipažino su rabarbarais XIX amžiaus pradžioje.
  3. Nepaisant to, kad šis augalas priskiriamas daržovėms, amerikiečiai jį vadina vaisiumi. Tai nuėjo taip toli, kad per teismo procesą 1947 m. buvo priimtas nutarimas laikyti rabarbarą vaisiumi, kadangi jis naudojamas ir ruošiamas taip pat. Pirkėjams tai pasirodė daugiau nei naudinga. Importuojamiems vaisiams muito mokestis yra žymiai mažesnis, palyginti su daržovėmis.

«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»


Palikti komentarą

Riešutai

Vaisiai

Uogos