Pievagrybiai: naudingos savybės ir gaminimo receptai
Pievagrybiai laikomi vienais populiariausių grybų tarp kulinarų ir yra auginami daugiau nei 70 šalių. Istorija nutyli apie tikslų šių grybų «prinaminimo» laiką. Tačiau žinoma, kad nuo 1754 metų pievagrybiai pradėti auginti šiltnamiuose.
- Kaip atrodo ir kur auga pievagrybiai
- Rūšys
- Blyškioji musmirė ir pievagrybiai: panašumai ir skirtumai
- Sudėtis ir kalorijų kiekis
- Kuo naudingi pievagrybiai
- Bendroji nauda
- Moterims
- Vyrams
- Nėštumo metu
- Žindymo laikotarpiu
- Vaikams
- Ar galima valgyti pievagrybius metant svorį
- Pievagrybiai medicinoje
- Sergant cukriniu diabetu
- Sergant pankreatitu
- Sergant gastritu
- Sergant podagra
- Sergant cholecistitu
- Žala ir kontraindikacijos
- Ar galima apsinuodyti pievagrybiais
- Kaip išsirinkti ir laikyti pievagrybius
- Ar galima šaldyti
- Kaip paruošti pievagrybius: receptai
- Kaip kepti
- Kaip išvirti
- Pievagrybių ikra
- Šašlykas iš pievagrybių
- Kaip paruošti pievagrybius orkaitėje
- Kaip išvirti sriubą iš pievagrybių
- Kaip marinuoti
- Ar reikia valyti pievagrybius prieš gaminimą
- Kaip teisingai valgyti pievagrybius
- Ar galima valgyti pajuodusius?
- Ar galima valgyti žalias
- Ar galima duoti gyvūnams pievagrybius
- Įdomūs faktai apie pievagrybius
Kaip atrodo ir kur auga pievagrybiai
Pievagrybiai turi baltas arba rusvas kepurėles, kurių skersmuo apie 10 cm, primenančias pusrutulio formą. Kepurėlė aksominė, kartais gali turėti smulkių žvynelių. Grybkočio aukštis apie 7–9 cm, spalva – kaip ir kepurėlės. Koto viduryje yra žiedas. Minkštimas yra baltos spalvos.

Pievagrybiai pradeda aktyviai augti nuo gegužės ir beveik iki rudens vidurio. Jie paplitę Europos žemyne vidutinėse platumose. Tai gana tvirti grybai, nes gali išvystyti 7 atmosferų slėgį, kuris padeda jiems prasibrauti per kietą dirvą.
Rūšys
Pagrindiniai pievagrybių tipai:
- Miškinis. Grybai gyvena miško plotuose. Kepurėlės skersmuo 5–10 cm, spalva šviesiai pilkšva. Koto ilgis – 7–9 cm, storis – iki 1 cm, turi cilindro formą, šviesią spalvą, šviesiai gelsvą žiedą. Minkštimas turi anyžiaus kvapą. Plonos, dažnos lamelės gali būti rausvos, violetinės arba rudos.
- Gelsvaodis. Grybai yra nuodingi, paprastai auga tarp žolės derlingoje dirvoje. Jų dažnai galima rasti parke, lauke ar net šalia būsto. Kepurėlės skersmuo – 7–15 cm, turi pusrutulio formą, įlenktus kraštus. Vėliau forma tampa plokščiai apvali, išskleista, kartais su išgaubtu centru. Šviesi kepurėlė gali pageltonuoti ir pasidengti rudomis ar rusvomis dėmėmis. Koto ilgis – apie 7 cm, storis – 1–2 cm, žiedas dvigubas. Šviesus minkštimas po pjūvio pageltonuoja, turi rašalo kvapą. Dažnos šviesios arba rožinės pilkos lamelės gali įgyti kavos-pieno ir violetinę spalvą.
- Rausvas. Auga mišriuose miškuose ir parkuose. Kepurės skersmuo – 5–10 cm, ji yra rutulio formos, vėliau išgaubta. Kepurė šviesi, su rausvu arba rudu centru. Koto ilgis – 5–10 cm, storis – 7–15 mm, balta spalva, rausvas žiedas. Šviesus minkštimas turi riešutų aromatą. Tankios plokštelės augimo metu keičiasi nuo rausvos iki rusvos, violetinės spalvos.
- Rausvaplokštis. Pasitaiko miškuose, parkuose ir prie gyvenamųjų namų. Kepurės skersmuo – 4–8 cm, spalva šviesiai ruda arba šviesi, plokštelės rausvos, forma rutuliška arba varpelio formos, kraštai įgaubti. Lygaus, tuščiavidurio koto aukštis – 3–7 cm, storis – 3–9 mm, žiedas baltas. Šviesus minkštimas gali turėti geltoną atspalvį.
Blyškioji musmirė ir pievagrybiai: panašumai ir skirtumai
Panašumai: Abu grybai yra beveik vienodo dydžio. Koto aukštis – vidutiniškai 10–15 cm. Kepurės skersmuo – apie 15 cm. Taip pat grybai turi panašius žiedus, esančius ant koto.
Skirtumai:
- Vienas iš skirtumų yra grybų pagrindo dydis. Nevalgomos rūšys turi ploną, minkštesnį kotą, o valgomojo pievagrybio kotas yra tankesnis ir storesnis.
- Grybus taip pat galima atskirti pagal kepurių spalvą. Musmirės kepurės yra šviesesnės tiek iš viršaus, tiek iš apačios, skirtingai nei valgomųjų grybų kepurės, kurių apatinė dalis yra rausvos spalvos. Musmirės kepurė kartais gali pakeisti spalvą iš baltos į šviesiai žalią.
- Grybus taip pat galima atskirti pagal kvapą. Nevalgomieji visiškai neturi kvapo, o valgomieji turi švelnų migdolų aromatą.
- Kirmėlės negadina musmirių minkštimo. Valgomųjų grybų gali būti kirmėlių pėdsakų.
Sudėtis ir kalorijų kiekis
100 g produkto yra:
- kalorijos – 27 kcal;
- baltymai – 4,3 g;
- riebalai – 1 g;
- angliavandeniai – 0,1 g.
Be to, produkte yra B, D, E, PP grupės vitaminų. Taip pat grybai gausūs kalcio, kalio, seleno, cinko, vario, mangano, fosforo, geležies ir nepakeičiamų aminorūgščių.
Kuo naudingi pievagrybiai

Bendroji nauda
- Yra seleno šaltinis. Pievagrybiuose šios medžiagos yra gana daug. Selenas turi priešnavikinį, antioksidacinį ir priešuždegiminį potencialą ir gali sumažinti vėžio, skydliaukės ligų riziką, paveikti pažintines funkcijas.
- Reguliuoja cholesterolio lygį. Grybai aprūpina organizmą aukštos kokybės baltymais, tuo pačiu beveik neturi riebalų ir angliavandenių. Ląsteliena kartu su fermentais padeda reguliuoti cholesterolio lygį organizme. Be cholesterolio kontrolės, pievagrybiuose esančios medžiagos padeda jo atsikratyti virškinimo metu. Pusiausvyra tarp MTL (blogasis cholesterolis) ir DTL (gerasis cholesterolis) yra būtina siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, aterosklerozės, širdies priepuolių ir insulto.
- Palaiko kaulų sveikatą. Šios rūšies grybai yra puikus kalcio šaltinis. Tai svarbi maistinė medžiaga, dalyvaujanti kaulinio audinio formavime ir stiprinime. Nuolatinis kalcio patekimas į organizmą teigiamai paveiks bendrą būklę ir padės sumažinti osteoporozės išsivystymo riziką, taip pat sumažinti sąnarių skausmus, pagerinti jų judrumą ir užkirsti kelią kaulų degeneracijai.
- Yra vitamino D šaltinis. Tai medžiaga, kuri ne taip dažnai randama maisto produktuose, todėl jos buvimas maiste automatiškai padaro jį vertingesniu. Šis vitaminas yra pievagrybiuose ir padeda organizmui geriau įsisavinti kalcį ir fosforą, normalizuoja bendrą medžiagų apykaitą. Kalcis ir fosforas taip pat grybuose yra pakankamais kiekiais, todėl kombinuotas visų šių maistinių medžiagų poveikis daro šį produktą ypač vertingą sveikatai.
- Stiprina imunitetą. Ergotioneinas – galingas antioksidantas, esantis pievagrybiuose, veikia kaip organizmo apsauga nuo laisvųjų radikalų poveikio ir padeda stiprinti imuninę sistemą. Ergotioneinas naikina laisvuosius radikalus – pavojingus junginius, kurie išsiskiria metabolizmo procesų metu ir juda visame organizme, sukeldami didelius jo pažeidimus, lemiančius įvairias ligas. Grybuose yra natūralių antibiotikų, kurie slopina mikrobų ir grybelinių infekcijų augimą. Pievagrybiuose esantys polisacharidai stimuliuoja ir reguliuoja procesus, susijusius su imuninės sistemos veikla.
- Normalizuoja kraujospūdį. Pievagrybiuose, be kita ko, yra kalio. Kalis gali veikti kaip kraujagysles plečianti priemonė. Jis padeda sumažinti kraujagyslių įtampą ir taip prisideda prie kraujospūdžio mažinimo. Padidėjęs kraujospūdis neigiamai veikia organizmą, nes provokuoja širdies priepuolius ir insultus. Kalis taip pat pagerina pažinimo funkcijas, nes padidėjusi kraujotaka ir deguonies tekėjimas į smegenis skatina nervų veiklą. Tyrimai parodė, kad pakankamas kalio kiekis organizme gerina atmintį.
- Gerina geležies įsisavinimą. Varis, esantis pievagrybiuose, taip pat teigiamai veikia organizmą. Vario trūkumas gali sukelti anemiją arba neutropeniją. Taip yra todėl, kad varis reguliuoja ir skatina geležies įsisavinimą. Be to, grybuose yra pakankamas kiekis geležies, todėl šių medžiagų simbiozė dar efektyviau padeda palaikyti kaulų sveikatą ir užkerta kelią anemijos atsiradimui.
- Apsaugo nuo vėžio. Pievagrybiuose yra junginių, kurie padeda sumažinti kai kurių vėžio rūšių riziką. Pavyzdžiui, lektinas padeda sulėtinti vėžinių ląstelių augimo, vystymosi ir plitimo procesus. Moterys, kurios reguliariai vartoja pievagrybius, rečiau suserga onkologinėmis ligomis nei tos, kurių racione šių grybų nėra.
- Palaiko odos ir plaukų sveikatą. Pievagrybiuose esančios maistinės medžiagos (selenas, varis, biotinas, niacinas ir riboflavinas) padeda palaikyti odos ir plaukų sveikatą.
Moterims
Pievagrybiai turi teigiamą poveikį moters organizmui. Reguliarus grybų vartojimas žymiai sumažina vėžio išsivystymo riziką. Be to, nustatyta, kad grybai gali užkirsti kelią priešlaikiniam senėjimui, raukšlių atsiradimui, taip pat šis produktas palaiko sveiką veido spalvą. Pievagrybiuose yra galingų antioksidantų – seleno, dažnai naudojamo kaip viena pagrindinių senėjimą stabdančios kosmetikos sudedamųjų dalių, bei pantoteno rūgšties, turinčios odos ląstelių atkūrimo savybių.
Vyrams
Pievagrybiuose yra mažai kalorijų ir beveik nėra riebalų, todėl jie labai veiksmingai padeda mesti svorį ir auginti raumenų masę. Kartais grybais netgi galima pakeisti mėsą, nes produktas gausus skaidulų ir baltymų. Be to, pievagrybiuose yra seleno – organizmo sąjungininko kovojant su prostatos vėžiu. Dietos, turtingos kaliu ir mažai natrio, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo ir vystymosi riziką. Grybų įtraukimas į racioną gali teigiamai paveikti reprodukcinę sistemą. Pievagrybiai skatina estrogeno gamybos slopinimą ir turi fermentų, kurie padeda palaikyti aukštą testosterono lygį.
Nėštumo metu
Nėštumo metu pievagrybių vartoti nerekomenduojama, tačiau esant dideliam norui leidžiama suvalgyti nedidelę porciją parduotuvėje pirktų grybų. Jie pasižymi daugybe naudingų savybių, kurios teigiamai veikia būsimos motinos sveikatą. Grybai gali aprūpinti organizmą vitaminais D, B, geležimi, baltymais, skaidulomis ir antioksidantais, kurie reikalingi moteriai ir augančiam vaisiui. Tačiau reikia pažymėti, kad netinkamas grybų paruošimas gali pakenkti nėščiai moteriai.
Žindymo laikotarpiu
Pievagrybiai yra dietinis produktas. Juose beveik nėra riebalų ir cukrų, tačiau yra vitaminų ir mineralų, kurių organizmui reikia žindymo laikotarpiu. Tai cinkas, kalis, geležis, jodas ir fosforas, B, C, D ir E grupės vitaminai. Tiaminas sumažina galvos skausmų, nuo kurių gali kentėti moterys pogimdyminiu laikotarpiu, tikimybę, o riboflavinas palaiko normalią kepenų veiklą ir dalyvauja kraujodaros procesuose. Aminorūgštys (lizinas ir argininas) reguliuoja kraujospūdį, dalyvauja augimo hormono gamybos procesuose, palaiko smegenų veiklą, medžiagų apykaitą ir padeda efektyviau šalinti atliekas iš organizmo. Pogimdyminiu laikotarpiu verta teikti pirmenybę lengvam maistui. Grybus galima virti ar troškinti, tačiau negalima marinuoti ir kepti, nes riebalai ir rūgštys gali neigiamai paveikti motinos ir vaiko organizmą.
Grybus į savo racioną galima įtraukti tik tada, kai vaikui jau sukanka 4 mėnesiai. Esant kepenų ar tulžies pūslės problemų, verta atsisakyti šio produkto vartojimo.
Vaikams
Kadangi grybai nėra visiškai lengvai virškinamas maistas, daugelis mano, kad šis produktas netinka vaikams. Naudingos medžiagos daugiausia yra grybų kepurėlėse, o komponentai, galintys pakenkti vaiko organizmui, daugiausia yra koteliuose. Be to, kalbant apie miško grybus, jie dažnai gali turėti pavojingų medžiagų, gaunamų iš dirvožemio, todėl vaikams rekomenduojama duoti tik parduotuvėje pirkto produkto. Nereikėtų įtraukti grybų į racioną, kol vaikui nesukaks 5 metai.
Ar galima valgyti pievagrybius metant svorį
Pievagrybiai gana dažnai naudojami kaip dietinių patiekalų ingredientas. Šis produktas vartojamas tiek aktyvaus svorio metimo laikotarpiu, tiek iškrovos dienomis, nes praktiškai neturi kalorijų, riebalų ir angliavandenių.

Pievagrybiai palaiko figūrą, nes daugiau nei 85% sudaro skystis. Esant nedideliam riebalų kiekiui, jie gana gerai gali numalšinti alkį. Grybuose esantys baltymai puikiai tinka riebalų deginimui. Kasdien vartojant grybų patiekalus, galima be vargo numesti kelis kilogramus. O jei po perteklinio svorio netekimo reikia išlaikyti formą ir įtvirtinti rezultatą, tai reguliarus pievagrybių vartojimas tam puikiai padės. Augalinės skaidulos dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir suteikia sotumo jausmą. Pievagrybiai taip pat suteikia energijos. Norint veiksmingai mesti svorį, geriau naudoti šviežią arba virtą produktą.
Pievagrybiai medicinoje
Liaudies medicinos srityje gana populiarios įvairios grybų tinktūros ir ekstraktai, padedantys kovoti su opomis ir skatinantys žaizdų gijimą. Be to, jie gali būti naudojami kaip kosmetikos priemonių ir veido kaukių ingredientas. Tradicinės medicinos srityje pievagrybiai nenaudojami. Grybai gali būti tik leidžiamas arba draudžiamas produktas.
Sergant cukriniu diabetu
Pievagrybiai laikomi labai tinkamu maistu diabetikams. Juose nėra riebalų, cholesterolio, labai mažai angliavandenių ir daug baltymų. Be to, juose yra daug vandens ir maistinių skaidulų. Verta atkreipti dėmesį, kad šiame produkte yra natūralaus insulino, taip pat fermentų, padedančių skaidyti cukrų.
Taip pat žinoma, kad grybuose yra junginių, kurie palaiko normalų kepenų, kasos ir kitų endokrininių liaukų funkcionavimą, taip skatindami insulino gamybą ir tinkamą jo reguliavimą visame organizme. Natūralūs antibiotikai, esantys pievagrybiuose, gali padėti apsaugoti organizmą sergant diabetu nuo potencialiai pavojingų gyvybei būklių.
Svarbu: Pievagrybių glikemijos indeksas — 15 vienetų.
Sergant pankreatitu
Paūmėjimo metu grybų vartoti draudžiama, nes juose esančios medžiagos yra labai sunkiai virškinamos, todėl atsiranda pilvo pūtimas ir skausmingi spazmai. Be to, sunkėja daugelio naudingų medžiagų, įskaitant baltymus, įsisavinimas. Taip pat vyksta kasos fermentų sekrecija ir gaminasi skrandžio sultys, kurios gali išprovokuoti skausmo priepuolius, pykinimą ir vėmimą.
Esant stabiliai remisijai, pievagrybiai taip pat yra draudžiami. Tačiau, jei labai norite, šį produktą galite įtraukti į savo mitybą, tačiau turite laikytis rekomendacijų, kurios sumažins neigiamas pasekmes. Grybus pradėti vartoti galite praėjus metams po ūminės ligos fazės ir tik tuo atveju, jei liga buvo lengva. Naudoti reikia kultivuotus parduotuvėje pirktus grybus. Pirmą kartą nevalgykite daugiau nei 1 arbatinio šaukštelio. Po vartojimo turite stebėti savo būklę, o pasireiškus šalutiniam poveikiui, produktą pašalinkite iš meniu. Vienu metu galite suvalgyti ne daugiau kaip 2–3 grybus (1 kartą per 2 savaites). Prieš gaminant pievagrybius reikia gerai nuplauti. Saugiu variantu laikomi virti ir iki tyrės konsistencijos sumalti pievagrybiai. Kepti ir marinuoti grybų neleidžiama.
Sergant gastritu
Jei sergate gastritu, jums draudžiama vartoti šios rūšies grybus. Pagrindinė draudimo priežastis yra ta, kad sergant tokiomis ligomis jūsų organizmui yra kontraindikuotini sunkiai virškinami produktai, įskaitant pievagrybius. Be to, šios rūšies grybų negalima vartoti, nes:
- Jų sudėtyje yra daug chitino. Chitinas yra sunkiai įsisavinama medžiaga, kuri gali susilpninti kitų medžiagų įsisavinimo procesus jūsų organizme, todėl bendra produkto nauda gali visiškai išnykti.
- Dėl sunkaus virškinimo padidėja skrandžio sulčių gamybos stimuliacija, o tai savo ruožtu gali sukelti jūsų ligos paūmėjimą.
- Grybai augimo metu sugeria toksinus ir radioaktyviąsias medžiagas iš aplinkos. Kadangi šiandien daugelis regionų yra užteršti pramoninėmis atliekomis, galima daryti išvadą, kad dauguma grybų potencialiai kelia grėsmę net sveikam žmogui. Be to, ši grėsmė daug kartų padidėja, jei sergate gastritu.
Vertėtų pažymėti, kad šiuo klausimu yra išimčių. Esant dideliam norui, jei yra stabili ilgalaikė remisija, žmonės gali nedideliais kiekiais vartoti silpnus grybų sultinius. Svarbu atsiminti, kad iš paruošto sultinio grybus reikia pašalinti – tai padės sumažinti jų žalingą poveikį. Kalbant apie keptus pievagrybius, juos vartoti griežtai draudžiama. Jei vis dėlto nusprendėte valgyti grybų sultinį, prieš tai, 30 minučių prieš valgį, reikia išgerti vaistų skrandžiui. Tai padės maistui geriau įsisavinti ir išvengti sunkumo jausmo po valgio.
Sergant podagra
Pievagrybiai yra skanus ir mažai kalorijų turintis produktas, tačiau, deja, žmonėms, sergantiems podagra, reikėtų labai apriboti jų vartojimą. Pievagrybiai skatina šlapimo rūgšties kristalų kiekio didėjimą sąnariuose. Be to, šviežiuose grybuose yra kitų draudžiamų medžiagų, todėl jie nerekomenduojami sergant podagra. Grybų sriubos, padažai ir sultiniai gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.
Sergant cholecistitu
Sergant cholecistitu draudžiama vartoti bet kokius grybų rūšis, įskaitant ir pievagrybius. Be to, negalima vartoti sultinių, pagamintų iš grybų, nes tai gali neigiamai paveikti ligos eigą, o kai kuriais atvejais išprovokuoti paūmėjimą.
Žala ir kontraindikacijos
Pievagrybiai yra grybai, galintys neigiamai paveikti organizmą ir netgi rimtai pakenkti sveikatai. Juose gausu chitino – komponento, kuris gana sunkiai virškinamas, ypač kalbant apie vaikų organizmą. Be to, chitinas tawp pat veikia su maistinių medžiagų, esančių grybuose, įsisavinimu susijusius procesus.

Kitas dėmesio vertas aspektas yra grybų buveinė jų aktyvaus vystymosi laikotarpiu. Tai svarbu, nes grybai sugeria visus dirvožemyje ar ore esančius toksinus. Taip pat verta paminėti, kad pernelyg didelis šio produkto vartojimas gali sukelti įvairius virškinimo trakto uždegimus.
Ar galima apsinuodyti pievagrybiais
Pievagrybiais, kaip ir kitų rūšių grybais, galima apsinuodyti. Apsinuodijimas dažnai yra labai pavojingas, kartais gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, netgi mirtį. Produktą rekomenduojama pirkti tik parduotuvėje, tuo pat metu svarbu atkreipti dėmesį į kokybę. Prieš vartojant grybus reikia kruopščiai nuplauti.
Simptomai
Apsinuodijimo pievagrybiais simptomai:
- šaltas prakaitas;
- galvos skausmai, svaigulys;
- pykinimas, vėmimas;
- apatija, silpnumas kūne;
- haliucinacijos;
- gelsvas odos atspalvis;
- viduriavimas;
- neryškus matymas;
- aštrūs spazmai ir pilvo skausmai.
Kaip išsirinkti ir laikyti pievagrybius
Renkantis pievagrybius pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į jų spalvą. Šviežias produktas bus baltai rusvos arba visiškai baltos spalvos. Šviesesni grybai išsilaikys ilgiau, taip pat jie galės geriau išsaugoti savo naudingąsias savybes. Rekomenduojama rinktis grybus su sandaria, nepažeista plėvele, jungiančia kojotę su kepurėle.
Pievagrybiai gali būti laikomi apie 5 dienas (šaldytuve). Laikymo metu reikia periodiškai tikrinti grybus, nes jie gali sudrėkti ir pasidaryti slidūs. Jei pievagrybis atsivėrė ir patamsėjo vidinėje dalyje, jį reikia sunaudoti kuo greičiau.
Ar galima šaldyti
Pievagrybius galima užšaldyti. Kadangi grybai yra greitai gendantis produktas, juos reikia sunaudoti kuo greičiau. To nepadarius, grybai gali patamsėti ir greitai tapti nevalgomais. Tačiau kartais nutinka taip, kad įsigytus pievagrybius reikia kurį laiką išlaikyti. Tokiu atveju juos galima užšaldyti, svarbiausia – neplauti jų prieš dedant į šaldiklį, kad jie neįsigertų skysčio.
Kaip paruošti pievagrybius: receptai
Pievagrybiai plačiai naudojami kulinarijoje. Grybai gali būti naudojami kaip įvairių patiekalų ingredientas. Jie gali suteikti puikų skonį sriubai, salotoms, padažui, sufle, užpilui ir net pyragui. Grybus galima vartoti keptus, troškintus, marinuotus, virtus, džiovintus ir keptus orkaitėje. Pievagrybiai puikiai dera su žuvimi ir mėsa, jūros gėrybėmis, įvairiais kruopomis, taip pat daržovėmis ir kiaušiniais.

Nerekomenduojama jų naudoti su pieno produktais ar riešutais. Be to, pievagrybių nereikėtų maišyti su bulvėmis, nes tai gali sukelti virškinimo sistemos problemų.
Kaip kepti
Ingredientai:
- Pievagrybiai – 550 g;
- Svogūnas (valgomasis) – 1 vnt.;
- Aliejus (augalinis) – 50 g.
Kaip gaminti:
- Pievagrybių minkštimą po kepurėle nuvalykite, pašalinkite nuo produkto nešvarumus ir juodus taškus. Per sietelį greitai nuplaukite grybus, palaukite, kol nutekės vanduo.
- Pievagrybius supjaustykite dideliais gabalėliais.
- Svogūną supjaustykite (žiedus į 4 dalis).
- Įkaitinkite keptuvę ant vidutinės ugnies su augaliniu aliejumi. Pakepinkite, kol svogūnas taps auksinis (apie 2 minutes).
- Sudėkite grybus ant keptuvės, pabarstykite pipirais, druska (pagal asmeninį skonį) ir išmaišykite. Kepkite ant vidutinės ugnies, retkarčiais pamaišydami.
- Kepkite apie 10 minučių, kol išgaruos visa drėgmė. Po to palikite kepti dar 3 minutes, kad grybai įgautų rusvą atspalvį.
- Pabaigoje galite įdėti česnako skiltelę (pagal norą).
Kaip išvirti
Pievagrybiams virti galima naudoti puodą arba keptuvę su aukštais kraštais.
- Į pasirinktą indą supilkite vandenį. Vandens reikia tiek, kad po grybų įdėjimo jis galėtų juos visiškai padengti.
- Padėkite vandenį ant ugnies, pasūdykite. Nuvalykite grybus ir supjaustykite juos į 2–4 dalis.
- Įdėkite grybus į verdantį vandenį. Po užvirimo ugnį sumažinkite ir atsargiai, neskubėdami, sudėkite grybus į puodą, tada uždenkite indą dangčiu.
- Palaukite, kol užvirs, sumažinkite ugnį ir toliau virkite, retkarčiais nuimdami putas.
- Po paruošimo nukoškite grybus per sietelį.
Pievagrybius reikia virti apie 5 minutes (skaičiuojant nuo vandens su grybais užvirimo momento).
Pievagrybių ikra
Ingredientai:
- pievagrybiai – 500 g;
- morka – 1 vnt.;
- svogūnas – 1 vnt.;
- actas – 1 šaukšt.
Kaip gaminti:
- Grybus gerai nuplaukite ir leiskite išdžiūti. Tada supjaustykite juos griežinėliais.
- Nuvalykite svogūną ir morką. Sutarkuokite morką smulkia tarka.
- Svogūną supjaustykite pusžiedžiais arba kubeliais.
- Į keptuvę supilkite aliejų ir padėkite ant viryklės ant silpnos ugnies. Sudėkite į ją svogūną su morka.
- Kai daržovės suminkštės (po 8–10 minučių), sudėkite ant keptuvės grybus ir išmaišykite.
- Pasūdykite, pabarstykite pipirais (pagal norą pridekite prieskonių ir lauro lapą).
- Pradėti kepti grybus (apie 10 minučių), periodiškai maišant.
- Nuimkite grybus nuo viryklės ir leiskite jiems atvėsti (pašalinkite lauro lapą). Perkelkite grybus į (gilų) dubenį, o skysčio perteklių palikite puode.
- Susmulkinkite keptus grybus rankiniu trintuvu iki košės konsistencijos.
Kad geriau išsilaikytų, į ikrus galima įpilti stalo acto. Ikrus sudėkite į stiklainį, uždarykite dangteliu ir laikykite šaldytuve.
Šašlykas iš pievagrybių

Ingredientai:
- pievagrybiai – 300 g;
- aliejus (augalinis) – 2 valg. š.;
- sojų padažas – 2 valg. š.;
- citrinos sultys – 1 arb. š.;
- paprika (saldi) – 0,5 arb. š.
Kaip gaminti:
- Nuplaukite ir sausai nušluostykite grybus, sudėkite juos į polietileninį maišelį. Ten pridėkite smulkinto krapo, paprikos ir 1 česnako galvutę (susmulkintą).
- Tiesiai į maišelį supilkite sojos padažą, aliejų ir citrinos sultis.
- Maišelį užriškite ir gerai suplakite. Po to palikite jį 12–15 minučių.
- Tada suverkite grybus ant iešmelių.
- Iš anksto įkaitinkite orkaitę iki 210–230°C. Įdėkite suvertus grybus ir kepkite apie 15 minučių. Po to patiekalas yra paruoštas patiekti.
Kaip paruošti pievagrybius orkaitėje
Ingredientai:
- pievagrybiai – 1 kg;
- majonezas – 3 valg. š.;
- druska – 1 valg. š.;
- pipirai (juodieji) – 0,3 arb. š.;
- garstyčios – 1 arb. š.
Kaip gaminti:
- Grybus nuplaukite, palaukite, kol nutekės vanduo. Sumaišykite visus ingredientus ir sudėkite juos į dubenį prie pievagrybių.
- Gerai išmaišykite ir palikite marinuotis 1 valandai.
- Sudėkite grybus ant kepimo skardos (išklotos folija) taip, kad koteliai būtų viršuje.
- Įdėkite į iš anksto įkaitintą orkaitę iki 200°C 30 minučių.
- Po kepimo pabarstykite grybus (susmulkintu) česnaku arba žalumynais.
Kaip išvirti sriubą iš pievagrybių
Ingredientai:
- vanduo – 1,5 l;
- pievagrybiai – 5 vnt.;
- bulvės – 2 vnt.;
- morka – 1 vnt.;
- svogūnas – 1 vnt.;
- aliejus (augalinis) – 2 valg. š.
Kaip gaminti:
- Supjaustykite morkas (šiaudeliais) ir susmulkinkite svogūną.
- Į puodą sudėkite daržoves ir apkepkite aliejuje.
- Stambiai pjaustytus grybus sudėkite į indą ir apkepkite (apie 3 minutes).
- Nuluptas ir kubeliais pjaustytas bulves sudėkite į puodą, užpilkite verdančiu vandeniu ir uždėkite ant ugnies.
- Kai sriuba bus išvirta, pasūdykite ją, taip pat galite įdėti žalumynų.
Kaip marinuoti

Ingredientai:
- pievagrybiai – 500 g;
- vanduo – 50 ml;
- augalinis aliejus (rafinuotas) – 50 ml;
- česnakas – 3 skilt.
- actas – 2 valg. š. (5%);
- laurų lapas – 2 vnt.;
- cukrus – 1 arb. š.
Kaip gaminti:
- Į puodą supilkite vandenį. Tada pasūdykite, pipiruokite, įpilkite acto, lauro lapą, cukrų, česnaką ir aliejų.
- Nuplautus pievagrybius sudėkite į puodą, uždėkite virti ant vidutinės ugnies. Užvirus virkite 5 minutes.
- Nuimkite grybus nuo ugnies, leiskite jiems atvėsti, po to galima patiekti.
Ar reikia valyti pievagrybius prieš gaminimą
Daugelis žmonių mano, kad grybų valyti nebūtina, nes net restoranuose jie kartais patiekiami nevalyti. Kartais nevalyti pievagrybiai yra priimtini gaminimui, bet bet kuriuo atveju juos reikia bent nuvalyti drėgna servetėle ar rankšluosčiu. Apskritai labai rekomenduojama gerai nuplauti grybus. Plovimas bus geriausias variantas, nes neplauti grybai gali kelti gana rimtą pavojų žmogui.
Kaip teisingai valgyti pievagrybius
Pievagrybius galima vartoti žalius, keptus, troškintus, virtus, svarbiausia, kad produktas būtų kokybiškas. Patartina juos pirkti prekybos centre ir stebėti, kad produktas neturėtų išorinių trūkumų.
Ar galima valgyti pajuodusius?
Svarbu nustatyti grybų patamsėjimo pobūdį. Jei patamsėjimas atsirado ant grybo kepurėlės, tačiau viduje perlaužus spalva išlieka normali, tokį produktą galima vartoti. Jei apatinėje dalyje esančios plokštelės yra tankios ir šiek tiek patamsėjusios, jas taip pat galima ruošti. O jei plokštelės yra sodriai tamsios ir šiek tiek drėgnos bei gleivėtos, tokių grybų geriau nevalgyti.
Ar galima valgyti žalias
Kalbant apie šiltnamio grybus, juos galima valgyti žalius, ko negalima pasakyti apie miško grybus. Jie labai dažnai kaupia organizmui kenksmingus toksinus.
Ar galima duoti gyvūnams pievagrybius
Grybai nesuvirškinami gyvūnų skrandyje. Tai gana sunkus produktas, todėl jo nerekomenduojama duoti naminiams augintiniams. Be to, grybai gali sukelti apsinuodijimą arba virškinimo sutrikimus. Geriau nerizikuoti ir nesiūlyti gyvūnams grybų ar patiekalų jų pagrindu, nes šis produktas jiems nėra natūralus. Nežinoma, kokį poveikį jis turės jų organizmui.
Įdomūs faktai apie pievagrybius

- Pievagrybiai pirmą kartą buvo aptikti maždaug prieš tūkstantį metų. Remiantis tyrimų duomenimis, pirmieji juos pradėjo vartoti Italijos gyventojai, naudodami juos maistui, o vėliau pradėjo juos auginti. Pievagrybiai laikomi bene pirmaisiais grybais, kurie buvo pradėti auginti nenatūralioje aplinkoje.
- Grybai išpopuliarėjo visoje Europos teritorijoje tik XVIII amžiuje. Be to, Prancūzijos sostinėje tuo metu pievagrybiai buvo laikomi delikatesiniu skanėstu, todėl šis produktas kainavo gana brangiai.
- Kai kurie Europos žemyne gyvenę karaliai turėjo specialius rūsius, įrengtus patalpoms, skirtoms ypatingos rūšies pievagrybių auginimui ir kultivavimui, kurie buvo skirti tik aukštiems pareigūnams.
- Pievagrybiai yra tokie populiarūs grybai, kad jie valgomi net tose šalyse, kuriose toks produktas nėra vertinamas.
- Didžiausios pievagrybių eksportuotojos yra JAV, Prancūzija ir Didžioji Britanija, o didžiausią populiarumą jie įgijo Lenkijoje.
- Produktas gana plačiai naudojamas medicinos srityje. Grybai gali padėti sergant tokiomis ligomis kaip bronchitas ir cukrinis diabetas. Taip pat juose esančios medžiagos gali malšinti galvos skausmus, gydyti hepatitą ir tuberkuliozę. Be to, iš grybų galima gaminti įvairius ekstraktus, kurie yra labai veiksmingi odos problemoms.
- Pievagrybiai taip pat plačiai naudojami kosmetologijos srityje. Kai kuriose šalyse yra grožio salonai, siūlantys įvairias kaukes, kremus, losjonus ir kitas grožio priemones, kurių sudėtyje pagrindinis ingredientas yra būtent pievagrybis. Tokios kosmetikos priemonės paprastai kainuoja gana brangiai.
«Svarbu: visa informacija svetainėje pateikiama tik informaciniais tikslais. Prieš taikydami bet kokias rekomendacijas, pasitarkite su atitinkamu specialistu. Nei redakcija, nei autoriai neatsako už jokią galimą žalą, padarytą naudojant medžiagą.»
